Svarbiausios naujienos
- Užsiveria landa rusų šnipams: Europos šnipinėjimo sostinė imasi griežtesnių priemonių.
- Laukia teismas: paaiškėjo, kada atsiras specialusis tribunolas V.Putinui.
- V.Putinas rengiasi dideliam puolimui: Ukraina liepia D.Trumpui mėgdžioti R.Reaganą.
- D.Medvedevas niršta: už kiekvieną nužudytą, susprogdintą ar sudegintą NATO karį – maksimalus atlygis.
- Ukraina Rusijos bazėje sunaikino 6 lėktuvus, smarkiai apgadino dar aštuonis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Laukia teismas: paaiškėjo, kada atsiras specialusis tribunolas V.Putinui
16:15
Tikėtina, kad iki 2024 m. pabaigos bus įsteigtas tarptautinis tribunolas Rusijos karinei ir politinei vadovybei teisti. Tokią viltį išreiškė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas savo komentaruose Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“.
„Svarstomi du pagrindiniai variantai: tarptautinis tribunolas daugiašalio susitarimo pagrindu arba supaprastintas sprendimas – dvišalio Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimo pagrindu“, – sakė Europos Komisijos narys.
Pasak D.Reynderso, tribunolo įsteigimas yra paskutiniame etape.
„Kitas žingsnis – politinės valios klausimas. Dabar dar tik metų pradžia, bet iki metų pabaigos tai turėtų būti įmanoma“, – patikino jis.
Tikėtina, kad tribunolo vieta bus Hagoje. Nyderlandai jau pateikė tokį pasiūlymą, o kitos šalys partnerės pritarė šiai idėjai. Šiame mieste nuo 2023 m. liepos mėn. jau dirba tarptautinė prokurorų komanda, kuri analizuoja įvairių šalių perduotus įrodymus. Ji rengia bylą, kuri vėliau bus pateikta specialiajam tribunolui.
Šimtai tūkstančių nusikaltimų
Neseniai Nyderlanduose vyko konferencija „Atkurti teisingumą Ukrainai“, kurios metu 44 šalių atstovai pritarė specialaus tribunolo, kuris persekiotų Rusijos vadovybę už nusikaltimus prieš Ukrainą, sukūrimui.
Tuo tarpu Ukrainos generalinė prokuratūra teigia, kad šiuo metu yra pasirengusi įrodyti daugiau nei 100 000 karo nusikaltimų, padarytų Rusijos karių.
„Coca-Cola“ gamintojos Rusijoje pelnas didesnis nei prieš karą Ukrainoje
23:50
Gėrimų gamintojos „Coca-Cola“ Rusijos padalinys per pastaruosius metus keturis kartus padidino savo pelną. Bendrovė uždirba daugiau nei prieš karą Ukrainoje, praneša rbc.ua su nuoroda į „The Insider“.
Dar 2022 m. kovo mėnesį, beveik iškart po to, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija į Ukrainą, „Coca-Cola“ paskelbė sustabdanti veiklą šioje šalyje.
„The Insider“ rašo, kad nors bendrovės generalinis direktorius Jamesas Quincey prognozavo, kad „Coca-Cola“ visiškai pasitrauks iš Rusijos, taip neįvyko. Produkcijos su „Coca-Cola“ prekės ženklais gamyba Rusijoje buvo nutraukta, bet jų vietą užėmė „Dobryj Cola“.
Pati bendrovė, anksčiau buvusi „Coca-Cola HBC“ („Coca-Cola HBC Eurasia LLC“), pakeitė pavadinimą į „Multon Partners“, tačiau ir toliau priklausė Nyderlanduose įsikūrusiai „Coca-Cola HBC Holdings B. V.“, priklausančiai pasaulinei „Coca-Cola Hellenic“ grupei.
2023 m. „Multon Partners“ pelnas buvo 10,25 mlrd. rublių (110 715 067 mln. JAV dolerių).
Tai yra 4 kartus daugiau nei 2022 m. Tada bendrovė uždirbo 24 843 381 mln. dolerių.
Leidinyje rašoma, kad, palyginti su prieškariniu pelnu, augimas taip pat žymus – pusantro karto.
Rusijos Orskas skęsta – sugriuvo užtvanka
23:17
Rusijoje, Orsko mieste (Orenburgo sritis), kuriame gyvena apie 189 tūkst. žmonių, įgriuvo užtvanka, vietos valdžia pradėjo skubią gyventojų evakuaciją.
Dėl potvynio regione buvo įvestas nepaprastosios padėties režimas, tačiau evakuoti tik kai kurių gatvių gyventojai.
Į potvynio zoną gali patekti apie keturi tūkstančiai privačių namų. Dabar žmonės palieka Lenino ir Sovietų rajonus. Pažymima, kad vanduo plūsta dideliu greičiu, kai kurie namai jau užlieti.
Vietos valdžia teisinasi, kad užtvanka buvo pralaužta dėl to, jog prieš smarkiai pakylant vandeniui, ji „nebuvo laiku sustiprinta“.
Minskas pasitrauks iš įprastinių pajėgų Europoje sutarties, iš kurios jau išstojo Rusija
21:32
Baltarusijos autoritarinis prezidentas penktadienį pareiškė, kad šalis sustabdys dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kuri kadaise buvo viena pagrindinių žemyno saugumo doktrinų.
Aliaksandras Lukašenka parlamentui, kurį jis visiškai kontroliuoja, pateikė įstatymo projektą, kuriame raginama sustabdyti sutarties galiojimą.
1990 metais pasirašytoje sutartyje nustatomi tankų, kovos mašinų, karo lėktuvų ir sunkiosios artilerijos, kuri gali būti dislokuojama Europoje, apribojimai. Ja buvo siekiama išlaikyti karinę pusiausvyrą tarp Vakarų ir šalių, kurios Šaltojo karo metais priklausė Varšuvos paktui.
Tačiau 2023 metais Rusija visiškai pasitraukė iš šios sutarties, o NATO valstybės – sutarties šalys – į tai atsakė sustabdydamos savo dalyvavimą.
Pasitraukusi iš sutarties, Baltarusija gali plėsti savo kariuomenę.
„Baltarusijos dalyvavimo CFE sutartyje sustabdymas turi įtakos jėgų ir saugumo pusiausvyrai visame euroatlantiniame regione ir Vakarų šalims siunčia signalą, kad Minskas ketina tapti aktyviu kariniu žaidėju regione“, – naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė Baltarusijos karinis analitikas Aliaksandras Alesinas.
Baltarusijoje dislokuota Rusijos taktinių branduolinių ginklų, taip pat raketų ir karių.
Siųsdama karius į Ukrainą, Rusija naudojasi šia šalimi kaip tarpine stotele, tačiau Baltarusijos pajėgos nėra dalyvavusios jau trečius metus besitęsiančiame kare.
Ukrainos Zaporižioje per Rusijos smūgį žuvo trys žmonės, 13 sužeista
21:23
Per Rusijos smūgį Ukrainos Zaporižios mieste žuvo mažiausiai trys žmonės ir dar 13 buvo sužeisti, penktadienį pranešė srities gubernatorius.
„Trys žmonės žuvo“, – platformoje „Telegram“ parašė Ivanas Fiodorovas.
Keturi iš sužeistųjų yra kritinės būklės.
Policijos duomenimis, Rusija į šį pietų Ukrainos miestą penktadienio popietę paleido penkias raketas.
Penktadienio ryte Ukrainos oro pajėgos skelbė pernakt sunaikinusios 13 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad praėjusią naktį rusai atakavo Ukrainą dviem zenitinėmis valdomomis raketomis S-300/S-400 ir trimis balistinėmis raketomis „Iskander-M“, taip pat paleido 13 atakos dronų „Shahed“.
Visi dronai buvo numušti. Jie sunaikinti virš Zaporižios, Odesos ir Dnipropetrovsko sričių.
Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje atsiribojo nuo Rusijos liaudies tarybos
19:28
Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje po kovo pabaigoje Rusijos sostinėje vykusio Pasaulio rusų liaudies tarybos posėdžio, kuriame stačiatikių bažnyčios atstovai pareiškė palaikantys karą Ukrainoje, atsiribojo nuo Maskvos bažnyčios pozicijos ir pareiškė, kad tokia pozicija neatitinka Evangelijos mokymo dvasios.
„Kovo pabaigoje Maskvoje įvyko Pasaulio rusų liaudies tarybos posėdis, kurio sprendimai sulaukė didelio atgarsio Estijos visuomenėje. Suprasdamas visuomenės susirūpinimą, Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios sinodas kreipiasi į savo bažnyčių parapijiečius ir visus, kurie domisi Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios pozicija“, – sakoma penktadienį spaudai persiųstame bažnytinės institucijos pranešime.
„Pasaulio rusų liaudies taryba yra kitos valstybės nevyriausybinė organizacija, kurios sprendimai, nepaisant to, kad joje dalyvauja Rusijos stačiatikių bažnyčios atstovai, niekaip nesusiję su Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje“, – pareiškė Maskvos patriarchato stačiatikių bažnyčia Estijoje.
„Sinodo pareiškimuose ne kartą pabrėžėme mūsų bažnyčios nepriklausomybę ekonominiuose, administraciniuose, švietimo ir socialiniuose bažnyčios reikaluose. Mes nepripažįstame galutinio Liaudies tarybos dokumento, nes jis, mūsų nuomone, neatitinka Evangelijos mokymo dvasios“, – teigiama pareiškime.
Jame sakoma, kad Maskvos patriarchato Estijos stačiatikių bažnyčios nariai, Estijos piliečiai ir gyventojai, labai gerbia Baltijos šalies kultūrą, papročius bei tradicijas ir laiko save Estijos visuomenės dalimi.
„Rusų pasaulio“ arba „Russki mir“ idėja tapo Evangelijos mokymo pakaitalu, ir mes, krikščionys, negalime jos priimti. Bažnyčia yra pašaukta skelbti taiką ir vienybę Kristuje. Tokią žinią kasdien girdime mūsų bažnyčiose. Dėl to skirtingų tautybių, pažiūrų ir įsitikinimų žmonės gali dalyvauti pamaldose ir rasti dvasinę paramą bei paguodą“, – teigė bažnytinė organizacija, ragindama tikinčiuosius melstis už visų nepriklausomos Estijos žmonių taiką ir saugumą.
Pareiškimą pasirašė Estijos stačiatikių bažnyčios metropolitas Jevgenijus bei kiti aukšto rango dvasininkai.
Padniestrėje karinį dalinį užpuolė dronas
18:59 Atnaujinta 20:11
Moldovos prorusiški separatistai penktadienį pareiškė, kad, praėjus trims savaitėms po panašaus incidento, dronas su sprogmenimis smogė vienai karinei bazei, tačiau sužalojimų ar didesnės žalos buvo išvengta.
„Šiandien 14 val. 35 min. Grinvičo [17 val. 35 min. Lietuvos] laiku dronas kamikadzė atakavo Padniestrės Moldovos Respublikos gynybos ministerijos karinę bazę Rybnicos rajone už šešių kilometrų nuo Ukrainos sienos“, – sakoma separatistinio regiono valstybės saugumo ministerijos pranešime.
„Taikinys buvo radiolokacinė stotis, kuri buvo kiek apgadinta. Įvykio vietoje dirba tyrėjų grupė“, – pridūrė ministerija, nepareiškusi tiesioginių kaltinimų Ukrainai.
Kovo 17 dieną Padniestrė pareiškė, kad iš Ukrainos paleistas dronas pataikė į regiono sostinėje Tiraspolyje esančią karinę bazę, o Moldova šiuos kaltinimus pasmerkė kaip bandymą išprovokuoti paniką.
Tuo metu Ukraina dėl šio incidento apkaltino Maskvą, pareiškusi, kad ši ataka buvo surengta siekiant destabilizuoti Moldovą.
Padniestrė yra daugiausia rusakalbis regionas, kurį Rusija remia nuo XX amžiaus dešimtojo dešimtmečio.
Rusija dažnai kaltina Moldovą ir Ukrainą planuojant išpuolius prieš Padniestrę, kurios lyderiai vasarį paprašė apsaugos nuo, jų teigimu, „didėjančio spaudimo“ iš Moldovos.
Padniestrė ribojasi su Ukrainos Odesos sritimi, kurios Rusijos pajėgoms nepavyko užimti pirmaisiais puolimo Ukrainoje mėnesiais.
Padniestrė – plonas žemės ruožas tarp Moldovos ir Ukrainos – atsiskyrė nuo Moldovos 1992 metais po trumpo konflikto. Oficialiais duomenimis, Rusija ten vis dar turi 1500 karių, kurie, kaip ji teigia, yra taikos palaikymo misijos dalis.
Užsiveria landa rusų šnipams: Europos šnipinėjimo sostinė imasi griežtesnių priemonių
17:04
Šnipinėjimas Europos sostinėje, garsėjančioje raudonu kilimu pasaulio žvalgybos tarnyboms, taps pavojingesnis, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Austrija planuoja panaikinti teisinę spragą, dėl kurios Viena tapo šnipų prieglobsčiu, ketvirtadienį interviu visuomeniniam radijo tinklui ORF sakė teisingumo ministrė Alma Zadic.
Šnipų nebaudė, jei jie nešnipinėjo Austrijos
Šioje šalyje galioja patys švelniausi Europoje šnipinėjimo įstatymai, pagal kuriuos užsienio agentai gali būti priimami į jos teritoriją, o pagal galiojančias taisykles žvalgybos agentams leidžiama vykdyti savo veiklą, jei jie tiesiogiai nešnipinėja Austrijos.
„Turime užtikrinti, kad už bet kokią šnipinėjimo veiklą Austrijoje būtų baudžiama, nepriklausomai nuo to, prieš ką ji nukreipta, – sakė A.Zadic. – Šios baudžiamosios teisės spragos turi būti panaikintos.“
Istorijos apie apsikeitimą šnipais, žmogžudystes ir Šaltojo karo intrigas yra Vienos DNR dalis. Kai kuriais skaičiavimais, 1,9 mln. gyventojų turinčiame mieste tarp beveik 17 000 akredituotų diplomatų gyvena iki 7 000 slaptųjų agentų, pastebi „Bloomberg“.
Austrijos šnipų rojus susiformavo po Antrojo pasaulinio karo, o suklestėjo Šaltojo karo metais, kai šnipai bandė prasiskverbti į svarbiausias Vienoje įsikūrusias institucijas, įskaitant Tarptautinę atominės energijos agentūrą ir Naftą eksportuojančių šalių organizaciją.
Austrijos prokurorams suėmus buvusį kovos su šnipinėjimu pareigūną, įtariamą šnipinėjimu Rusijai, padidėjo spaudimas keisti įstatymus. O 2023 m. tiriamosios žurnalistikos atstovas, atskleidęs Vienoje veikiančius Kremliaus šnipus, turėjo bėgti iš sostinės, nes baiminosi dėl savo saugumo.
Tuo tarpu pareigūnai toliau tiria, ar suimtasis pareigūnas buvo įtariamo didesnio šnipų tinklo dalis.
„Dėl labai ribotų teisinių galimybių kovoti su šnipinėjimu užsienio žvalgybos ir slaptųjų tarnybų veikla šalyje yra itin dažna“, – teigiama naujausioje Austrijos žvalgybos agentūros – Konstitucijos apsaugos biuro – metinėje ataskaitoje.
Nors oficialiai susirūpinimą keliančiame Austrijos sąraše pirmauja Kinijos, Irano, Rusijos ir Turkijos agentai, žvalgybos bendruomenėje svarbią vietą užima ir draugiškos šalys – manoma, kad Austrijos sostinėje dirba net 80 JAV agentų.
Pasak A.Zadic, šiuo metu rengiami teisės aktai, kuriais panaikinamos išimtys užsienio agentams, ir jie gali būti greitai priimti. Be valdančiosios Austrijos liaudies partijos ir Žaliųjų partijos, reformos pasiūlymus parėmė ir kai kurie opozicijos politikai. Šiais metais Austrijoje planuojama surengti nacionalinius rinkimus.
Norvegija per ateinančius 12 metų smarkiai padidins gynybos biudžetą
16:30
NATO narė Norvegija, turinti bendrą sieną su Rusija Arkties regione, penktadienį pranešė, kad per ateinančius 12 metų planuoja 83 proc. padidinti savo gynybos biudžetą.
Ministras pirmininkas Jonas Gahras Store teigė, kad siekdamas atsižvelgti į „pablogėjusią saugumo padėtį mūsų pasaulio dalyje“, jis siūlo 2024–2026 metais kariuomenei papildomai skirti 600 mlrd. kronų (52 mln. eurų).
Pasak jo, tai yra istorinės pastangos.
„Stipresnė gynybos sistema bus atgrasymo priemonė tiems, kurie siekia kelti grėsmę mūsų saugumui, ir [pasitarnaus] mūsų sąjungininkams“, – iš karinio jūrų laivyno fregatos denio pristatydamas vyriausybės baltąją knygą apie gynybą pareiškė J. G. Store.
„Mūsų pradinė hipotezė yra ta, kad daugelį metų turėsime susidurti su pavojingesne ir nenuspėjamesne kaimyne“, – sakė jis apie Rusiją.
Norvegija ir Rusija turi 198 km ilgio sausumos sieną Tolimojoje šiaurėje ir jūros sieną Barenco jūroje.
NATO kariniam aljansui priklausantis Oslas planuoja užsakyti penkias naujas fregatas, mažiausiai 50 povandeninių laivų, iki 28 įvairaus dydžio laivų, žvalgybinių jūrų dronų, sraigtasparnių ir giluminio smūgio ginklų, rašoma baltojoje knygoje.
Teritorinės kariuomenės brigadų skaičius padidės nuo vienos iki trijų.
Priešlėktuvines sistemas eksploatuojančių brigadų skaičius padidės iki aštuonių, o ankstesnis sprendimas uždaryti jūrų patruliavimo oro pajėgų bazę Andojos saloje bus atšauktas.
Finansų ministras Trygve Slagsvoldas Vedumas teigė, kad gynybos biudžetas padidės nuo 91 mlrd. kronų (beveik 8 mlrd. eurų) šiais metais iki 166 mlrd. kronų (14 mlrd. eurų) 2036 metais.
Tai sudaro 3 proc. Norvegijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiemet gynybai skiriami 2 proc. BVP, minimali NATO nustatyta riba.
Kad planai būtų patvirtinti, centro kairės mažumos vyriausybei reikia kitų partijų paramos.
Pagrindinė opozicinė konservatorių partija jau davė teigiamą signalą ir teigė, kad baltoji knyga yra „geras derybų pagrindas“.
Laukia teismas: paaiškėjo, kada atsiras specialusis tribunolas V.Putinui
16:15
Tikėtina, kad iki 2024 m. pabaigos bus įsteigtas tarptautinis tribunolas Rusijos karinei ir politinei vadovybei teisti. Tokią viltį išreiškė už teisingumą atsakingas Europos Komisijos narys Didier Reyndersas savo komentaruose Vokietijos transliuotojui „Deutsche Welle“.
„Svarstomi du pagrindiniai variantai: tarptautinis tribunolas daugiašalio susitarimo pagrindu arba supaprastintas sprendimas – dvišalio Ukrainos ir Europos Tarybos susitarimo pagrindu“, – sakė Europos Komisijos narys.
Pasak D.Reynderso, tribunolo įsteigimas yra paskutiniame etape.
„Kitas žingsnis – politinės valios klausimas. Dabar dar tik metų pradžia, bet iki metų pabaigos tai turėtų būti įmanoma“, – patikino jis.
Tikėtina, kad tribunolo vieta bus Hagoje. Nyderlandai jau pateikė tokį pasiūlymą, o kitos šalys partnerės pritarė šiai idėjai. Šiame mieste nuo 2023 m. liepos mėn. jau dirba tarptautinė prokurorų komanda, kuri analizuoja įvairių šalių perduotus įrodymus. Ji rengia bylą, kuri vėliau bus pateikta specialiajam tribunolui.
Šimtai tūkstančių nusikaltimų
Neseniai Nyderlanduose vyko konferencija „Atkurti teisingumą Ukrainai“, kurios metu 44 šalių atstovai pritarė specialaus tribunolo, kuris persekiotų Rusijos vadovybę už nusikaltimus prieš Ukrainą, sukūrimui.
Tuo tarpu Ukrainos generalinė prokuratūra teigia, kad šiuo metu yra pasirengusi įrodyti daugiau nei 100 000 karo nusikaltimų, padarytų Rusijos karių.
Rusija tvirtina užėmusi Vodianės kaimą Rytų Ukrainoje
15:58
Rusija penktadienį pareiškė, kad jos pajėgos užėmė Vodianę – kaimą, esantį maždaug už 5 km į šiaurės vakarus nuo Donecko miesto Rytų Ukrainoje.
„Avdijivkos fronte Centro grupės pajėgų daliniai išlaisvino Vodianės kaimą“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.
Ukraina dar nekomentavo šio pareiškimo.
