Svarbiausios naujienos
- Nauja Kremliaus taktika – slėpti žuvusiuosius fronte: paaiškėjo, kodėl tai daro.
- NATO pajėgų Europoje vadas pasisakė dėl galimo karo su Rusija.
- ES vyriausiasis diplomatas įspėja: platesnis karas Europoje nebėra fantazija.
- Rusija turėjo kitokių planų prie Kaliningrado krantų užsiliepsnojusiam laivui.
- Pamatykite, kaip ukrainiečių kariai pagrobia patobulintą rusų tanką.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Nauja Kremliaus taktika – slėpti žuvusiuosius fronte: paaiškėjo, kodėl tai daro
18:07
Maskva slepia faktą, kad jos kariai žuvo fronto linijoje Ukrainoje, kad išvengtų kompensacijų jų gavėjams, perimtame telefoniniame pokalbio įraše teigia vienas Rusijos kariškis. Pokalbį balandžio 5 d. paskelbė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR).
„Jie man vis kartoja tą patį: jis vis dar gyvas. Jis nėra dingęs be žinios, nėra sužeistas, – teigia karys kažkam, kuris atrodo esąs bendražygis. – O aš sakau: na, kodėl tada jis negauna atlyginimo? Sakau, kad jį išmokėjo visiems, bet ne jam. Sakau, kodėl jūs iš manęs darote kvailį?“
Pokalbyje rusų karys sako, kad Kremlius karį laiko dingusiu be žinios, o ne žuvusiu, kad išvengtų kompensacijos mokėjimo.
„Sakau, jums naudinga kalbėti, kad jis nėra dingęs be žinios, kad nereikėtų už jį mokėti... Žinote, apie jį negirdėjome pusantro mėnesio“, – priduria karys.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žuvusių karių šeimoms pažadėjo beveik 5 mln. rublių (50 000 eurų) vienkartinę išmoką už mirtį, o vėliau – nenurodytas tolesnes mėnesines išmokas, pastebi laikraštis „Kyiv Post“.
Savo 2024 m. biudžeto projekte Kremlius teigia numatęs lėšų kompensacijoms 100 000 karių, žuvusių per Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą, šeimoms išmokėti.
Atrodo, kad tarp Rusijos karių didėja nesutarimai dėl nerealių vadų tikslų ir itin pavojingų kovinių užduočių.
Keliuose pokalbiuose, kuriuos neseniai perėmė Ukrainos karinė žvalgyba, kariai aptarinėja būdus, kaip atsisakyti tarnybos ir išvengti tolesnio siuntimo į frontą, o civiliai panikuoja dėl šaukimo į kariuomenę.
Pavyzdžiui, buvo išgirstas rusų kario pokalbis telefonu, kuriame jis atskleidė, kad dalis Maskvos bataliono nepakluso įsakymams ir šiuo metu „nieko neveikia miške, nedalyvauja kovoje“.
Kitu atveju rusų kariai skundėsi, kad beveik dvejus metus negavo atostogų, ir sakė, kad „netrukus surinksime minią ir pajudėsime Rusijos link“.
Praėjusiais metais „Kyiv Post“ ėmė interviu iš Marijos, kuri dirba viena iš profesionalių Ukrainos žvalgybos telefoninių pokalbių klausytojų, ir papasakojo apie šokiruojančius dalykus, kuriuos išgirsta.
Rusija nuolat atmeta Ukrainos skelbiamų perimtų pokalbių turinį, sakydama, kad jie yra suklastoti – šį teiginį „Kyiv Post“ pateikė Marijai.
Į tai ji atsakė: „Taip, jie visi yra tikri, nors gali atrodyti beprotiški. Kartais pati negaliu patikėti žodžiais, kuriuos girdžiu, bet mes turime tai, ką turime.“
V.Zelenskis: Ukraina parengė naujo kontrpuolimo planą
22:48 Atnaujinta 23:45
Ukraina parengė naujo kontrpuolimo planą. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Taip, mes turime kontrpuolimo planą. Mes tikrai laimėsime. Neturime jokios alternatyvos. Tačiau negaliu to pažadėti ir įvardyti datos“, – pabrėžė jis interviu „Bild“.
Ukrainos vadovas pažymėjo, kad šiam tikslui pasiekti Ukrainos kariuomenei reikia ginklų, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų.
„Taip, Rusija turi daugiau žmonių, daugiau ginklų. Bet vieningi Vakarai turi modernių ginklų sistemų. Todėl mes gausime tam tikrų technologijų. Ir jeigu mes ir toliau didinsime gamybą, jeigu gausime licencijas iš savo partnerių, tai ne žmonių skaičius svarbus. Tai susiję su ginklų kokybe“, – sakė jis.
Ukrainos prezidentas taip pat pakomentavo derybų su šalimi agresore klausimą.
„Čia mes turime reikalų su Putinu. Viskas, ką jis iki šiol sakė – po to elgėsi kitaip. Mes negalime juo pasitikėti. Dėl visko galime susitarti, bet klausimas, ar jis to laikysis“, – aiškino V.Zelenskis.
Kalbėdamas apie raginimus įšaldyti karą, V.Zelenskis sakė, kad V.Putinas tik pasinaudos šia pauze, kad pasiruoštų naujam puolimui.
„Žinoma, kai kurie bus patenkinti. Pasaulis sakys: „Taip, mums pavyko įšaldyti konfliktą, raketos nebeskraido“. Bet taip bus tik tol, kol Rusija padidins karinės technikos, raketų, dronų gamybą ir atsargas ir išanalizuos visas pradžioje padarytas klaidas“, – reziumavo jis.
„Bus daug kraujo“
V.Putinas siekia užimti visą Ukrainą. O nepakankamas priešlėktuvinės gynybos sistemų skaičius Ukrainoje jį tik kursto. Tokią nuomonę išsakė Ukrainos prezidentas V.Zelenskis.
„Putinas supranta tik jėgą. Jis elgiasi kaip žvėris: jei negali apsiginti, jis sunaikins dar daugiau. Jo noras – užvaldyti visą Ukrainą“, – sakė jis interviu „Bild“.
V.Zelenskis neseniai pripažino, kad be JAV paramos Ukrainai bus sunku ne tik laimėti, bet net ir pasipriešinti. Interviu „Bild“ jis paaiškino, ką tai reikštų.
„Jis (Putinas) viską sunaikins. Jis nužudys daugybę žmonių. Dauguma žmonių nepabėgs, todėl jis daugelį jų nužudys. Kaip tai atrodys? Bus daug kraujo. Bus daug aukų, daug nuostolių. Kalbame apie šimtus tūkstančių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Kalbėdamas apie ginkluotės poreikį, V.Zelenskis sakė, kad pirmiausia Ukrainai reikia oro gynybos. Jis pridūrė, kad Ukraina išvystė gerą bepiločių orlaivių gamybą, tačiau „bepiločiai orlaiviai nepakeičia oro gynybos, tolimojo nuotolio raketų ir artilerijos“.
Rusai užėmė Pervomajskę
21:03
Rusijos kariai užėmė Pervomajskę Donecko srityje. Apie tai praneša „DeepState“.
Kovos dėl šios gyvenvietės faktiškai prasidėjo 2022 m. rugpjūtį. Ši gyvenvietė tapo vienu karščiausių karo taškų ir okupantams kainavo labai brangiai.
„Deja, nemažą kainą sumokėjo mūsų gynėjai, ypač vaikinai iš garsiosios 59 atskirosios motošaulių brigados, kurie desperatiškai laikėsi kiekviename rūsyje ir gynėsi, net kai buvo visiškai apsupti. Verta kiekvienam pamatyti šią filmuotą medžiagą, kad suprastų, ką teko patirti mūsų kovotojams“, – pabrėžė „DeepState“.
Pažymima, kad prieš karą Pervomajskėje gyveno daugiau kaip 2 tūkst. žmonių.
Latvis nuteistas kalėti dvejus metus už tai, kad užpuolė vyrą su Ukrainos vėliava
20:57
Kuržemės apygardos teismas antradienį nuteisė Valerijų Lazarevą dvejų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad jis užpuolė vyrą su Ukrainos vėliava, pranešė latvių naujienų agentūra LETA.
Anksčiau pirmosios instancijos teismas V.Lazarevą pripažino kaltu ir nuteisė lygtine laisvės atėmimo bausme pagal Baudžiamojo kodekso 55 straipsnį. Apeliacine tvarka apygardos teismas panaikino Rygos miesto teismo sprendimą.
Tikimasi, kad visas apygardos teismo sprendimas bus paskelbtas balandžio 23 dieną, ir jį dar bus galima apskųsti kasaciniu skundu Aukščiausiajam Teismui.
Kaip jau pranešta, pirmosios instancijos teismas anksčiau buvo nuteisęs vyrą dvejų metų lygtine laisvės atėmimo bausme su dvejų metų bandomuoju laikotarpiu. Tačiau nukentėjusysis pateikė apeliacinį skundą ir bylą turėjo nagrinėti apygardos teismas.
Iš pradžių prokuroras V.Lazarevui skyrė 200 valandų viešųjų darbų už tai, kad jis praėjusią vasarą užpuolė jaunuolį. Šį susitarimą pavyko pasiekti, nes kaltinamasis pripažino savo kaltę ir sumokėjo nukentėjusiojo prašomą neturtinės (moralinės) žalos atlyginimą – 6034 eurus.
Tačiau jaunuolio advokatas apskundė prokuroro sprendimą, Generalinė prokuratūra panaikino prokuroro sprendimą dėl bausmės ir baudžiamasis procesas buvo atnaujintas.
TATENA: padėtis Maskvos okupuotoje Zaporižios atominėje elektrinėje yra labai rimta
18:58
Ukrainoje esančioje didžiausioje Europos atominėje elektrinėje (AE) antradienį nugriaudėjęs sprogimas, kuris, kaip įtariama, įvyko dėl drono atakos, nekelia tiesioginės grėsmės jos saugumui, tačiau padėtis joje yra labai rimta, pranešė Jungtinių Tautų branduolinės saugos priežiūros institucija.
Šis objektas ne kartą pateko į kryžminę karo ugnį.
Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė, kad jos komanda žinojo apie sprogimą šalia elektrinės esančiame mokymo centre. Ji teigė, kad buvo informuota, jog sprogimas įvyko dėl drono atakos.
TATENA, paskelbusi apie incidentą socialiniame tinkle „X“, nepateikė daugiau duomenų, tačiau spėjama, kad informaciją ji gavo iš rusų, užėmusių ir kontroliuojančių elektrinę nuo karo pradžios.
Pietinėje Ukrainos dalyje esanti Zaporižios AE yra viena iš dešimties didžiausių branduolinių jėgainių pasaulyje, todėl baiminamasi, kad gali įvykti panaši branduolinė katastrofa kaip 1986 metais Černobylio atominėje elektrinėje, kur sprogus reaktoriui didžiulėje teritorijoje pasklido mirtina radiacija.
Pastaraisiais mėnesiais nė vienai pusei nepavyko padaryti reikšmingos pažangos 1 tūkst. km ilgio fronto linijoje.
Kyjivas: Rusija vykdo provokacijų ir melagienų kampaniją
Rusija ir Ukraina ne kartą apsikeitė kaltinimais dėl Zaporižios atominės elektrinės. Pirmadienį Maskva tvirtino, kad Ukrainos pajėgos sekmadienį atakavo elektrinę, o Kyjivas apkaltino Rusiją vykdant „provokacijų ir melagienų kampaniją“.
TATENA sekmadienį pranešė, kad jos inspektoriai patvirtino „fizinį dronų sprogimų poveikį“ ir stebėjo, kaip „Rusijos kariai kovojo su tuo, kas atrodė kaip artėjantis dronas“.
Ukrainos atominių elektrinių operatorė „Enerhoatom“ antradienį paskelbtame pareiškime atmetė naujausius Rusijos kaltinimus. Ji savo ruožtu apkaltino Maskvą skelbiant propagandą ir melagingus pareiškimus, kuriais siekiama manipuliuoti viešąja nuomone.
Ji pažymėjo, kad Rusija dislokavo karius ir minas vienos iš keturių Ukrainos atominių elektrinių teritorijoje. Kitas tris Ukrainos atomines elektrines kontroliuoja Kyjivas.
„Pavojingas [Rusijos] okupantų žaidimas branduoliniame objekte turi būti sustabdytas“, – sakoma pranešime.
TATENA teigimu, naujausi smūgiai nesukėlė pavojaus objektui. Tačiau priežiūros institucija ne kartą išreiškė nerimą dėl jėgainės, baimindamasi branduolinės katastrofos.
Šeši elektrinės reaktoriai sustabdyti jau kelis mėnesius, tačiau jai vis dar reikia elektros energijos ir kvalifikuotų darbuotojų, kurie galėtų valdyti svarbiausias aušinimo sistemas ir kitas saugos priemones.
Ukrainos gelbėjimo tarnybų duomenimis, branduolinės katastrofos atveju tektų evakuoti apie 300 tūkst. žmonių.
Be to, Ukrainos žvalgybos agentūra antradienį pareiškė, kad dronu smogė aviacijos mokymo centrui Pietvakarių Rusijoje, ir sakė, kad gaisras Rusijos karinio jūrų laivyno korvetėje prie Baltijos jūros krantų buvo neatsitiktinis.
Šių teiginių nebuvo galima iš karto nepriklausomai patikrinti. Rusija jų nekomentavo.
Rusijai suintensyvinus puolimą, V.Zelenskis apžiūrėjo, kaip įrenginėjami „drakono dantys“ aplink Charkivą
18:39
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apžiūrinėjo gynybinius savo šalies kariuomenės įtvirtinimus šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, Rusijai suintensyvinus oro išpuolius prieš šį regioną.
Ukrainos vadovas vėl paragino Vakarų sąjungininkes suteikti Kyjivui deramą karinę pagalbą.
V.Zelenskiui paskelbus apie vizitą, Rusija paleido valdomą bombą
Maskvos pajėgų spaudimą Charkivui atspindi tai, kad, vos V.Zelenskiui paskelbus apie savo vizitą, Rusija į to paties pavadinimo miestą – regiono sostinę – paleido valdomą bombą, mero teigimu, sužeidusią mažiausiai tris žmones.
„Charkivo regionas yra labai svarbi vietovė. Turime būti pasiruošę. Ir rusai turi matyti, kad esame pasiruošę gintis“, – socialiniame tinkle „Telegram“ sakė V.Zelenskis.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prezidentas kalbasi su kariais ir eina per tranšėją, ekskavatoriams kasant žemę.
Rusija bombarduoja Charkivą, antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą, nuo pat invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį, o pastarosiomis savaitėmis suintensyvino atakas.
Ukrainai sunkiai sekasi apsaugoti savo miestus nuo Rusijos raketų, dronų ir bombų, kariams susiduriant su amunicijos ir oro gynybos sistemų trūkumu.
V.Zelenskis beveik kasdien prašo, kad Kyjivo rėmėjai Vakaruose padidintų ginklų tiekimą.
„Charkivui reikia tvirtos gynybos. Yra sprendimas, kaip įveikti nuolatinį Rusijos terorą. Mums reikia oro gynybos sistemų ir joms skirtų raketų, – anksčiau antradienį sakė V.Zelenskis. – Pasaulis neturi teisės likti abejingas, kai Rusija diena iš dienos tyčia naikina miestą ir žudo žmones jų namuose.“
JAV Kongrese dėl vidaus politinių ginčų nuo praėjusių metų stabdomas 60 mlrd. JAV dolerių (55,2 mlrd. eurų) vertės pagalbos Ukrainai paketas.
V.Zelenskis sekmadienį sakė, kad jo šalis pralaimės karą, jei Vašingtonas nesuteiks pakankamos pagalbos.
Rusija pradėjo tyrimą dėl terorizmo finansavimo, į kurį neva įsitraukė ir Vakarų šalys
18:33
Rusija antradienį paskelbė pradėjusi tyrimą dėl terorizmo finansavimo, į kurį esą įsitraukė ir Vakarų šalys, teigdama, kad lėšos, kurias gavo JAV įmonės Ukrainoje, buvo naudojamos teroro aktams Rusijoje vykdyti.
Apie tai paskelbta, Maskvai toliau be jokių įrodymų kaltinant Vakarų šalis ir Ukrainą dėl praėjusį mėnesį įvykdyto išpuolio koncertų salėje, per kurį žuvo 144 žmonės.
Atsakomybę už išpuolį „Crocus City Hall“ koncertų salėje Pamaskvėje prisiėmė grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), o JAV pareigūnai teigė įspėję Maskvą apie gresiančią ataką.
Ukraina ir Vakarai neigia, kad turi ką nors bendra su ta ataka.
Maskvos tyrimų komitetas pareiškė, kad „tiria milijoninių pajamų šaltinius“ ir „konkrečių asmenų, priklausančių Vakarų šalių vyriausybių pareigūnams ir valstybinėms komercinėms organizacijoms, dalyvavimą“.
Komiteto pranešime buvo paminėtas įmonės, kurioje dirbo JAV prezidento Joe Bideno sūnus Hunteris Bidenas, pavadinimas.
„Nustatyta, kad finansinės lėšos, gautos per komercines organizacijas, įskaitant naftos ir dujų bendrovę „Burisma Holding“, kuri pastaraisiais metais dirbo Ukrainoje, buvo naudojamos teroro aktams Rusijoje vykdyti“, – teigė komitetas.
Jis teigė, kad tyrimo metu siekiama nustatyti „tiesioginių teroro aktų vykdytojų ryšius su jų kuratoriais, organizacijomis ir rėmėjais užsienyje“.
Šis žingsnis žengtas tuo metu, kai JAV respublikonai bando pakenkti demokratų prezidentui, kaltindami jį naudojantis savo įtaka, kad padėtų savo sūnui sudaryti verslo sandorius Ukrainoje.
J.Bidenas ir jo sūnus teigia nepadarę nieko neteisėto.
Vasarį buvo sulaikytas buvęs Federalinio tyrimų biuro (FTB) informatorius, įtariamas išgalvojęs kaltinimus korupcija H. Bidenui ir pačiam prezidentui.
Nauja Kremliaus taktika – slėpti žuvusiuosius fronte: paaiškėjo, kodėl tai daro
18:07
Maskva slepia faktą, kad jos kariai žuvo fronto linijoje Ukrainoje, kad išvengtų kompensacijų jų gavėjams, perimtame telefoniniame pokalbio įraše teigia vienas Rusijos kariškis. Pokalbį balandžio 5 d. paskelbė Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba (GUR).
„Jie man vis kartoja tą patį: jis vis dar gyvas. Jis nėra dingęs be žinios, nėra sužeistas, – teigia karys kažkam, kuris atrodo esąs bendražygis. – O aš sakau: na, kodėl tada jis negauna atlyginimo? Sakau, kad jį išmokėjo visiems, bet ne jam. Sakau, kodėl jūs iš manęs darote kvailį?“
Pokalbyje rusų karys sako, kad Kremlius karį laiko dingusiu be žinios, o ne žuvusiu, kad išvengtų kompensacijos mokėjimo.
„Sakau, jums naudinga kalbėti, kad jis nėra dingęs be žinios, kad nereikėtų už jį mokėti... Žinote, apie jį negirdėjome pusantro mėnesio“, – priduria karys.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žuvusių karių šeimoms pažadėjo beveik 5 mln. rublių (50 000 eurų) vienkartinę išmoką už mirtį, o vėliau – nenurodytas tolesnes mėnesines išmokas, pastebi laikraštis „Kyiv Post“.
Savo 2024 m. biudžeto projekte Kremlius teigia numatęs lėšų kompensacijoms 100 000 karių, žuvusių per Rusijos vykdomą invaziją į Ukrainą, šeimoms išmokėti.
Atrodo, kad tarp Rusijos karių didėja nesutarimai dėl nerealių vadų tikslų ir itin pavojingų kovinių užduočių.
Keliuose pokalbiuose, kuriuos neseniai perėmė Ukrainos karinė žvalgyba, kariai aptarinėja būdus, kaip atsisakyti tarnybos ir išvengti tolesnio siuntimo į frontą, o civiliai panikuoja dėl šaukimo į kariuomenę.
Pavyzdžiui, buvo išgirstas rusų kario pokalbis telefonu, kuriame jis atskleidė, kad dalis Maskvos bataliono nepakluso įsakymams ir šiuo metu „nieko neveikia miške, nedalyvauja kovoje“.
Kitu atveju rusų kariai skundėsi, kad beveik dvejus metus negavo atostogų, ir sakė, kad „netrukus surinksime minią ir pajudėsime Rusijos link“.
Praėjusiais metais „Kyiv Post“ ėmė interviu iš Marijos, kuri dirba viena iš profesionalių Ukrainos žvalgybos telefoninių pokalbių klausytojų, ir papasakojo apie šokiruojančius dalykus, kuriuos išgirsta.
Rusija nuolat atmeta Ukrainos skelbiamų perimtų pokalbių turinį, sakydama, kad jie yra suklastoti – šį teiginį „Kyiv Post“ pateikė Marijai.
Į tai ji atsakė: „Taip, jie visi yra tikri, nors gali atrodyti beprotiški. Kartais pati negaliu patikėti žodžiais, kuriuos girdžiu, bet mes turime tai, ką turime.“
Ukrainos žvalgyba: Rusija imitavo drono ataką prieš Zaporižios AE ir bandė apkaltinti Ukrainą
17:41
Rusija nusprendė imituoti smūgį Zaporižios atominei elektrinei, pasitelkdami dronus, ir bandė dėl to apkaltinti Ukrainos gynėjus. Taip teletilto metu sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas, kurį cituoja agentūra „RBK-Ukraina“.
Jis sakė, kad dabar iš Rusijos kyla nauja provokacijų banga dėl Zaporižios atominės elektrinės. Pasak jo, čia nėra nieko naujo. Tokių provokacijų tikslas – apkaltinti Ukrainą.
A.Jusovas priminė, kad būtent rusai okupavo Zaporižios atominę elektrinę, dislokavo joje karius ir įrangą, užminavo elektrinės teritoriją, taip pat reguliariai iš ten paleidžia atakuojančius dronus.
„Šiandien (Rusija – red. past.) nusprendė naudoti FPV dronus, kad imituotų tariamai Ukrainos vykdomą apšaudymą. Ukrainos pozicija vienareikšmiška – mes neatliekame jokių veiksmų ar provokacijų prieš branduolinius objektus. Agresorius turi palikti branduolinę jėgainę“, – pridūrė GUR atstovas.
Vokietija negali perduoti Ukrainai savo „Patriot“ sistemų: paaiškino kodėl
17:07
Vokietija „beveik išeikvojo“ savo „Patriot“ sistemų atsargas, todėl negali jų suteikti Ukrainai. Šalys partnerės šiuo metu ieško, iš kur dar galėtų gauti oro gynybos sistemų Ukrainai, pažymėjo užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Pasak jos, Rusija nori „bombarduoti“ Charkivą, todėl partnerės turėtų labiau remti Ukrainą. Norint išsiaiškinti, kur Ukrainai būtų galima greitai pristatyti oro gynybos sistemas, reikia peržiūrėti visas Europoje ir pasaulyje esančias „Patriot“ sistemas.
„Deja, mūsų pačių turimos „Patriot“ sistemų atsargos jau beveik išnaudotos. Tikiuosi, kad daugiau informacijos galėsime paskelbti G-7 užsienio reikalų ministrų susitikime“, – A.Baerbock citavo Vokietijos televizija N-TV.
Kitas toks aukščiausiojo lygio susitikimas vyks balandžio 17-19 d. Italijoje.
Kaip anksčiau pranešta, Rusija pakeitė smūgių Ukrainos energetikos infrastruktūrai taktiką, palyginti su 2022-2023 m. žiemos laikotarpiu. Dabar rusai dažniau naudoja tiksliai valdomas raketas, kad sunaikintų elektrines regionuose, kurie yra mažiau apsaugoti nei Kyjivas, turintis vieną geriausių šalyje oro gynybos sistemų.
Vienas pagrindinių šalies-agresorės taikinių yra Charkivas, esantis balistinių raketų, kurias gali numušti tik kelios oro erdvės gynybos sistemos, įskaitant „Patriot“, veikimo zonoje. Rusai taip pat mėto į miestą bombas. Spėjama, kad taip rusai nori antrą pagal dydį Ukrainos miestą padaryti tiesiog negyvenamą.
JAV perdavė Ukrainai trofėjinius Irano ginklus
16:58 Atnaujinta 18:31
Jungtinės Valstijos praėjusią savaitę perdavė Ukrainai šaulių ginklų ir šaudmenų, kurie buvo konfiskuoti Irano pajėgoms mėginant juos perduoti Teherano remiamiems husių sukilėliams Jemene, antradienį pranešė JAV kariuomenė.
Perdavimas įvyko tuo metu, kai ukrainiečiams mūšio lauke labai trūksta amunicijos, o JAV Kongresas blokuoja naujos pagalbos teikimą. Visgi juo nesprendžiamas Kyjivo poreikis įgyti tokių dalykų kaip artilerijos ir oro gynybos priemonės.
Praėjusį ketvirtadienį JAV vyriausybė perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms daugiau kaip 5 tūkst. AK-47, kulkosvaidžių, snaiperių šautuvų, raketų paleidimo įrenginių RPG-7 ir daugiau kaip 500 tūkst. 7,62 mm kalibro amunicijos, socialiniuose tinkluose pranešė JAV centrinė vadavietė (CENTCOM).
Šie ginklai padės Ukrainai gintis nuo Rusijos invazijos ir jų pakaks vienai brigadai aprūpinti, teigiama pranešime.
Ginklai ir šaudmenys buvo konfiskuoti per laikotarpį nuo 2021-ųjų gegužės iki 2023-iųjų vasario iš, kaip nurodoma, keturių jokiai valstybei nepriklausančių laivų, kai juos Irano revoliucinė gvardija perdavinėjo husių sukilėliams Jemene, nurodė CENTCOM.
Nuo 2023-iųjų lapkričio husiai taikosi į laivus Adeno įlankoje ir Raudonojoje jūroje, vykdydami išpuolius, kuriais, kaip jie teigia, solidarizuojasi su palestiniečiais Gazos Ruože, ir tai yra didelis tarptautinis saugumo iššūkis.
Plačau skaitykte ČIA.
