Svarbiausios naujienos
- „Tikiuosi, kad Ukraina pralaimės“: skandalingi Europos politikų pareiškimai Rusijos propagandiniam kanalui
- Ukrainos karinis laivynas įvardijo labiausiai saugomą objektą Rusijos teritorijoje
- Po naktinės Rusijos atakos visiškai sunaikinta viena Ukrainos elektrinė
- G.Schröderis pralaimėjo bylą prieš „Bild“: A.Navalnas jį vadino V.Putino pasiuntinuku, ginančiu žudikus
- Suomijos prezidentas netiki, kad Rusija puls NATO, tačiau ragina ruoštis blogiausiam
- Ukrainos parlamentas priėmė atnaujintą mobilizacijos įstatymą
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Prancūzija rengia savo laivyną didelio intensyvumo karui
16:24
Prancūzijos karinis jūrų laivynas keičia savo mokymų sistemą ir planuoja nebeskirti dėmesio tvarkos užtikrinimo ir kontrolės operacijoms, o ruošiasi karui su priešais, kurie nori „mus sunaikinti“, pareiškė Prancūzijos lėktuvnešių kovinės grupės vadas kontradmirolas Jacques'as Mallardas, kurį cituoja amerikiečių leidinys „Politico“.
Kai jis pradėjo dirbti ginkluotosiose pajėgose praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, pagrindinės Prancūzijos karinio jūrų laivyno užduotys buvo sulaikyti narkotikų prekeivius ir kovoti su neteisėta žvejyba. Mokymus sudarė treniruotės, kurių metu buvo mokomasi nuleisti pripučiamas valtis „Zodiac“ ir gaudyti nusikaltėlius.
Anot J.Mallardo, dabar mokymuose daugiausia dėmesio skiriama karui.
„Vis labiau atrodo, kad jūrų laivyno mūšis taps vis labiau tikėtinas. Iš pasaulio, kuriame gana laisvai galėjome daryti, ką norėjome, pereiname į pasaulį, kuriame vis dažniau jaučiame grėsmę... Dabar ruošiamės kitoms misijoms, įskaitant tai, ką vadiname didelio intensyvumo karu“, – nurodė kontradmirolas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Juodojoje jūroje įsismarkavęs Rusijos karas prieš Ukrainą, o Irano remiami husių sukilėliai puola karo laivus ir prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, todėl Vakarų laivynams tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, kurioje yra „vis mažiau suvaržytų konkurentų“.
J.Mallardas pažymėjo, kad Prancūzijos jūreiviai mokosi kovoti su „kažkuo, kas nori mus sunaikinti. Ne su tuo, kas nori užsiimti neteisėta prekyba, ne su tuo, kas nori vogti žuvį, ne su tuo, kas nori mus stebėti, o su tuo, kas nori mus sunaikinti“.
„Čia mes tampame šiek tiek agresyvesni arba bent jau ruošiamės būti agresyvesni“, – tęsė kontradmirolas.
Nors ir rimtai ruošiasi, Paryžius nemano, kad Pekinas kelia jam tiesioginę grėsmę, nes Kinija turi „gana ribojančią navigacijos laisvės viziją“ ir nusprendė sutelkti savo pastangas į Pietų Kinijos jūros kontrolę.
Verta pažymėti, kad Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, turinti branduolinį lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, kuris taip pat turi branduolinių ginklų. Jis yra didesnės lėktuvnešių kovinės grupės, kurią sudaro branduoliniai povandeniniai laivai, fregatos ir naikintuvai „Rafale“, flagmanas.
Skelbiama, kad Prancūzijos lėktuvnešių kovinė grupė artimiausiomis dienomis pradės misiją Viduržemio jūroje.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie planus reorganizuoti šalies kariuomenę, kad ji būtų tinkama karui. Tuo pat metu buvę Jungtinės Karalystės gynybos ministrai teigia, kad jų šalis nesugebėjo tinkamai pasirengti karui.
Blogiau nei „Kinžal“: Rusija elektrinę sugriovė panaudojusi naujausias raketas Ch-69
23:01
Smogdami Trypilijos šiluminei elektrinei rusai panaudojo savo naujas sparnuotąsias raketas Ch-69, kurios leido jiems visiškai sunaikinti galingiausią Kyjivo srities jėgainę. Tai liudija rastos šios raketos nuolaužos, praneša „Defence Express“ su nuoroda į savo šaltinius.
Leidinys teigia, kad raketos paleidimo nuotolis buvo apie 400 kilometrų. Šis parametras viršija žinomus skaičiavimus, kad Ch-69 veikimo nuotolis yra 300 km. Ekspertai primena, kad tai ne pirmas Ch-69 panaudojimas prieš Ukrainą – pirmą kartą apie jų panaudojimą užsiminta 2024 m. vasarį, „nors pavienių atvejų būta dar 2023 m.“.
Ch-69 yra Rusijos ikigarsinė sparnuotoji raketa, kurią gabena taktiniai orlaiviai. Ji gali būti paleidžiama iš lėktuvų Su-34 ir Su-35, be to, tai turėtų būti pagrindinė sparnuotoji raketa lėktuvui Su-57“, – teigiama tekste.
Pažymima, kad nepaisant to, jog ši raketa yra ikigarsinė ir turi mažesnę kovinę galvutę nei hipergarsinė Ch-47M2 „Kinžal“, tai, kad Rusija panaudojo būtent Ch-69 smūgiui prieš Trypilijos šiluminę elektrinę, gali būti laikoma blogiausia situacija dėl kelių priežasčių:
- jos rezultatyvus smūgis rodo, kad raketa galėjo prasiskverbti pro akivaizdžiai nusilpusią Ukrainos priešlėktuvinę gynybą;
- jos paleidimas iš taktinių orlaivių neatpažįstamas kaip didelio masto raketų ataka, kai fiksuojamas strateginių bombonešių Tu-95MS ir MiG-31K pakilimas;
- jos paleidimas iš Su-34 ar Su-35 gali būti masiškesnio pobūdžio dėl didesnio nešėjų skaičiaus.
Be to, šios raketos 400 kilometrų nuotolio pakanka, kad iš taktinių orlaivių, kurie gali priartėti prie sienos ar fronto linijos 50–70 kilometrų atstumu, būtų galima pataikyti į nemažai objektų Ukrainos teritorijoje. Jei Rusija, kaip 2022 metais, atakuos iš savo satelitės Baltarusijos oro erdvės, į taikinio zoną gali būti įtraukta visa Ukrainos teritorija, išskyrus Užkarpatės sritį, apibendrino leidinys.
A.Duda: Briuselis turi spręsti problemą dėl žemės ūkio produktų iš Ukrainos eksporto
21:55
Lenkų ūkininkams toliau protestuojant prieš Ukrainos grūdų ir kitų žemės ūkio produktų eksportą į Europos Sąjungą (ES), Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda sako, kad Briuselis turi spręsti susidariusią situaciją politiniu lygiu.
„Tai (žemės ūkio produktų iš Ukrainos eksporto klausimą – BNS) turime išspręsti, bet Lenkija pati šios problemos neišspręs, nes jeigu mes kokiu nors būdu šiandien bandytume apriboti ukrainiečių produktų srautą į Europos Sąjungą, tai kartu pažeistume Bendrijos reglamentus“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A.Duda.
„Taigi tai Briuselis turi surasti tokias sąlygas, kurios saugotų ir šalis nares nuo tos situacijos, kurioje šiandien esame atsidūrę. Ta problema turi būti išspręsta politiniu lygmeniu“, – kalbėjo Lenkijos prezidentas.
Vis dėlto A.Duda paragino nepainioti Lenkijos ūkininkų protestų ir lenkų pagalbos pabėgėliams iš Ukrainos.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
A.Duda: siekiant Rusijos atgrasymo, NATO kasmet turi pagaminti virš 2 mln. sviedinių
21:47
Siekdamos atgrasyti Rusiją nuo galimų atakų, NATO šalys kartu privalo pagaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus, sako Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.
Jo teigimu, Rusija kasmet pagaminti tokį kiekį sviedinių bus pajėgi artimiausiu metu.
„Artimiausiu metu Rusija galės gaminti daugiau nei 2 mln. sviedinių per metus. Visa Europa kartu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis turi sutelkti jėgas, kad pagamintų daugiau sviedinių, ypač artilerijos sviedinių. Tai yra būtina, kad išliktume saugūs“, – interviu LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Vilniuje vykusiame Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikime dalyvavęs A.Duda.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
D.Cameronas kaltina Kremlių nežmoniškomis V.Kara-Murzos kalinimo sąlygomis
19:35
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį apkaltino Kremlių, kad prieš dvejus metus suimtas dvigubą Rusijos ir Britanijos pilietybę turintis opozicionierius Vladimiras Kara-Murza kalinamas „žeminančiomis ir nežmoniškomis sąlygomis“.
Praėjusiais metais V.Kara-Murza, vienas aršiausių ir aktyviausių prezidento Vladimiro Putino kritikų, buvo nuteistas kalėti 25 metus. Tai ilgiausia bausmė iš visų įkalintų prezidento Vladimiro Putino kritikų.
Jis buvo apkaltintas išdavyste po to, kai kalbėdamas Jungtinėse Valstijose pareiškė, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų prieš Ukrainą.
42-ejų vyro sveikata kalėjime pablogėjo – pasak jo žmonos Jevgenijos ir advokatų, jis turi rimtų sveikatos problemų dėl dviejų apnuodijimų, kuriuos 2015 ir 2017 metais surengė Rusijos saugumo tarnyba (FSB).
Pareiškime, paskelbtame per antrąsias V.Karzos-Murzos sulaikymo metines D.Cameronas opozicionieriui pateiktus kaltinimus pavadino sufabrikuotais ir paragino Maskvą nedelsiant jį paleisti dėl humanitarinių priežasčių.
„V.Kara-Murza, atsidavęs žmogaus teisių aktyvistas, siekiantis demokratinės Rusijos ir atvirai kritikuojantis karą Ukrainoje, Kremliui kėlė grėsmę, – teigė Britanijos vyriausiasis diplomatas. – Siekdamas jį nutildyti, Putinas jį uždarė.“
D.Cameronas apkaltino Rusijos pareigūnus „beširdiškai nekreipiant dėmesio į jo prastėjančią sveikatą“ ir pridūrė, kad jo kalinimo sąlygos yra „žeminančios ir nežmoniškos, specialiai skirtos dar labiau pakenkti jo fizinei ir psichinei būklei“.
Buvęs ministras pirmininkas sakė, kad V.Kara-Murza negauna itin reikalingos skubios medicininės pagalbos, ir pažadėjo toliau viešinti informaciją apie jo sunkią padėtį.
„Aukščiausio lygio diplomatinėmis intervencijomis, finansinėmis sankcijomis, skirtomis tiems, kurie atsakingi už jo apnuodijimą ir įkalinimą, ir jo bylos iškėlimu tarptautinėje arenoje siunčiame aiškią žinią, kad JK nesitaikstys su tokiu bjauriu elgesiu su vienu iš mūsų piliečių“, – teigė jis.
„Rusijos žiaurus elgesys su politiniais kaliniais turi būti nutrauktas“, – pridūrė jis.
Aleksejaus Navalno mirtis Arkties kalėjime šių metų vasarį sukėlė baimę dėl likusių Rusijoje įkalintų Kremliaus kritikų, iš kurių bene žymiausias yra V.Kara-Murza.
Jevgenija Kara-Murza praėjusį mėnesį Ženevoje žurnalistams teigė, kad bandymai nunuodyti jos vyrui išprovokavo sunkią ligą, vadinamą polineuropatija, kuri gali sukelti paralyžių.
Ji sakė, kad ši liga yra įtraukta į sveikatos būklių, dėl kurių pagal Rusijos įstatymus negalima įkalinti, sąrašą.
Nobelio premiją pelniusios teisų gynimo grupės „Memorial“ duomenimis, nuo tada, kai Maskva 2022-ųjų vasarį pasiuntė karius į Ukrainą prasidėjo precedento neturintis susidorojimas su prezidento Vladimiro Putino vyriausybės kritikais ir šiuo metu Rusijoje yra beveik 700 politinių kalinių.
„Bild“ analitikas: Ukrainai baigėsi oro gynybos raketos
19:28
„Bild“ analitikas Julianas Röpcke teigia, kad Ukrainai baigėsi raketos Vakarų oro gynybos sistemoms, ypač „Patriot“. Tai jis parašė socialiniame tinkle „X“, komentuodamas šiandieninį Rusijos puolimą prieš Ukrainą.
„Kaip sakiau prieš kelias savaites (ir beveik niekas manimi nepatikėjo): Ukrainai baigėsi „Patriot“ ir IRIS-T raketos“, – pareiškė jis.
Be to, pasak jo, dauguma kitų oro erdvės gynybos atsargų irgi buvo išeikvotos arba sunaikintos.
„Ir taip yra nepaisant to, kad savo sandėliuose turime šimtus sistemų ir tūkstančius raketų. Nėra jokių žodžių. Tik įsiūtis“, – pareiškė J.Röpcke.
V.Zelenskis: Ukrainai reikia „Patriot“, kol oro gynybos sistemas pasigamins pati
19:02
Lietuvoje viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad kol Ukraina nėra pajėgi pasigaminti savo oro gynybos sistemų, tol šaliai reikia vakarietiškų „Patriot“ sistemų.
„Savo gamybos oro gynybos sistemų, tokių kaip „Patriot“, neturime, tiesiog neturime. Mums reikia laiko, reikia, kad partneriai padėtų. Mums nereikia sistemų „Patriot“ visam laikui, – žurnalistams Vilniuje sakė Ukrainos lyderis. – Mes būtinai sugebėsime gaminti savo sistemas, pradėjome prie to dirbti, mes tai sugebėsime, esu tikras.“
„Bet dabar nenorime aukoti žmonių gyvybių, tad norime, kad partneriai mums padėtų laimėti to laiko“, – pridūrė jis.
Taip Ukrainos prezidentas kalbėjo Maskvai pastaraisiais mėnesiais intensyviai atakuojant Ukrainos energetikos objektus. Kremliaus vykdomos oro atakos yra vienos didžiausių per daugiau nei dvejus metus vykstantį karą.
Ukrainos kariuomenė nurodo, kad vien per praėjusią naktį rusai į įvairius taikinius šalyje paleido daugiau nei keturiasdešimt įvairų raketų ir dar tiek pat iranietiškų dronų „Shahed“.
Vilniuje viešintis V.Zelenskis: Ukrainai reikia pakvietimo į NATO
19:01
Ukrainai reikia pakvietimo į NATO, sako Vilniuje viešintis Rusijos invazijai besipriešinančios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Mūsų saugumui nėra kitų alternatyvų, mums reikia šito pakvietimo į Aljansą. Ukraina ir mūsų gyventojai, mūsų kovotojai to nusipelno“, – spaudos konferencijoje po Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo sakė V. Zelenskis.
NATO šalių lyderiai pernai birželį Vilniaus viršūnių susitikime sutarė, kad kvietimas Ukrainai stoti į NATO bus įteiktas, kai šalis atitiks jai keliamas sąlygas ir dėl to susitars Aljanso valstybės narės.
Vis dėlto tikimybė, kad tai įvyks viršūnių susitikime Vašingtone šią vasarą, lieka miglota baiminantis, jog į NATO priėmus su Rusija kariaujančią valstybę į konfliktą būtų įtrauktas visas Aljansas.
Tačiau Ukrainos prezidentas teigė, kad Europai svarbu parodyti, jog „Europa nebijo ir kad NATO nebijo savo pačios taisyklių“.
Jis taip pat kalbėjo, kad birželį bus tinkamas metas pradėti derybas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą.
„Ukrainai reikia signalo ir nereikia leisti galvoti, kad Europos Sąjunga yra silpna“, – sakė V.Zelenskis.
Praėjusių metų pabaigoje Bendrijos vadovai susitarė pradėti derybas su Kyjivu dėl narystės ES – tai istorinis žingsnis, žengtas besitęsiant prieš beveik dvejus metus Maskvos pradėtam karui Ukrainoje.
Briuselis siekia iki vasaros pradžios pateikti derybų dėl Ukrainos stojimo į Bendriją programą.
„V.Putinas pats kuria savo eskalacijos tvarkaraštį ir jis reaguoja į mūsų veiksmus. Jis nori mus sunaikinti, jis nori sunaikinti Ukrainą ir pavergti kitas šalis“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
„Labai svarbu, kad pasaulio valstybės susivienytų vardan taikos“, – pridūrė jis.
„Paskutinis laiškas pasauliui“: šį rudenį bus išleisti A.Navalno memuarai
17:32
Šį rudenį pasirodys velionio rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno memuarai, kuriuos jis pradėjo rašyti 2020 metais, ketvirtadienį pranešė knygą išleisianti leidykla Jungtinėse Valstijose ir jo našlė.
Knyga, pavadinta „Patriotas“, kurią leidykla „Alfred A.Knopf“ vadina vasarį atokiame kalėjime mįslingomis aplinkybėmis mirusio Rusijos opozicijos lyderio „paskutiniu laišku pasauliui“, pasirodys spalio 22 dieną.
Pasak jo našlės Julijos Navalnajos, A.Navalno memuarai – „tai ne tik Aleksejaus gyvenimo, bet ir jo nepalaužiamo atsidavimo kovai prieš diktatūrą – kovai, kuriai jis atidavė viską, įskaitant savo gyvybę, liudijimas“.
„Jos puslapiuose skaitytojai susipažins su žmogumi, kurį labai mylėjau, – gilaus sąžiningumo ir nepalaužiamos drąsos žmogumi. Dalijimasis jo istorija ne tik pagerbs jo atminimą, bet ir įkvėps kitus pasisakyti už tai, kas teisinga, ir niekada nepamiršti vertybių, kurios iš tiesų svarbios“, – leidykla cituoja J.Navalnają.
47-erių A.Navalnas mirė vasario mėnesį atokioje įkalinimo kolonijoje už poliarinio rato, atlikdamas 19 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų ekstremizmu, kuriuos jis ir jo bendražygiai pasmerkė kaip politiškai motyvuotus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Švedija investuos šimtus milijonų kronų į bombų slėptuves: „Saugumo situacija prastėja“
17:08
Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pranešė, kad investuos 385 mln. kronų (33,4 mln. eurų) į bombų slėptuves, avarinių tarnybų pajėgumų ir civilinės gynybos stiprinimą.
Civilinės gynybos ministras Carlas-Oskaras Bohlinas sakė, kad Švedija, kuri praėjusį mėnesį įstojo į NATO, šias lėšas panaudos gelbėjimo tarnybų gebėjimo veikti konflikto metu stiprinimui, kibernetiniam saugumui stiprinti ir padėti sveikatos apsaugos sistemai kaupti vaistų atsargas.
Lėšos taip pat būtų skirtos slėptuvėms nuo bombų, geriamojo vandens tiekimui ir transporto infrastruktūrai.
„Saugumo situacija prastėja jau ilgą laiką“, – žurnalistams sakė C.-O.Bohlinas.
Sausį jo pareiškimas vienoje gynybos konferencijoje, kad „Švedijoje gali kilti karas“, sukėlė bangas.
Netrukus po to Švedijos ginkluotųjų pajėgų vadas Micaelis Bydenas pareiškė, kad švedai turi „psichologiškai ruoštis karui“.
Pasibaigus Šaltajam karui Švedija drastiškai sumažino savo išlaidas gynybai, tačiau po 2014 metais Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos pakeitė savo kursą.
2022 metų kovą, po to, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, Stokholmas paskelbė vėl didinsiantis išlaidas ir sieksiantis „kuo greičiau“ gynybai skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Praėjusių metų pabaigoje vyriausybė pareiškė, kad šiemet karinės išlaidos viršys šį NATO nustatytą slenkstį.
Naujienų agentūros TT duomenimis, 2024 metais šalies civilinės gynybos biudžetas siekia 6,5 mlrd. kronų (563,9 mln. eurų).
Tačiau Švedijos civilinių nenumatytų atvejų agentūra spalį pareiškė mananti, kad poreikiams patenkinti reikia 20 mlrd. kronų (1,7 mlrd. eurų) metinio biudžeto.
„Politico“: Prancūzija rengia savo laivyną didelio intensyvumo karui
16:24
Prancūzijos karinis jūrų laivynas keičia savo mokymų sistemą ir planuoja nebeskirti dėmesio tvarkos užtikrinimo ir kontrolės operacijoms, o ruošiasi karui su priešais, kurie nori „mus sunaikinti“, pareiškė Prancūzijos lėktuvnešių kovinės grupės vadas kontradmirolas Jacques'as Mallardas, kurį cituoja amerikiečių leidinys „Politico“.
Kai jis pradėjo dirbti ginkluotosiose pajėgose praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, pagrindinės Prancūzijos karinio jūrų laivyno užduotys buvo sulaikyti narkotikų prekeivius ir kovoti su neteisėta žvejyba. Mokymus sudarė treniruotės, kurių metu buvo mokomasi nuleisti pripučiamas valtis „Zodiac“ ir gaudyti nusikaltėlius.
Anot J.Mallardo, dabar mokymuose daugiausia dėmesio skiriama karui.
„Vis labiau atrodo, kad jūrų laivyno mūšis taps vis labiau tikėtinas. Iš pasaulio, kuriame gana laisvai galėjome daryti, ką norėjome, pereiname į pasaulį, kuriame vis dažniau jaučiame grėsmę... Dabar ruošiamės kitoms misijoms, įskaitant tai, ką vadiname didelio intensyvumo karu“, – nurodė kontradmirolas.
Jis atkreipė dėmesį, kad Juodojoje jūroje įsismarkavęs Rusijos karas prieš Ukrainą, o Irano remiami husių sukilėliai puola karo laivus ir prekybinius laivus Raudonojoje jūroje, todėl Vakarų laivynams tenka prisitaikyti prie naujos aplinkos, kurioje yra „vis mažiau suvaržytų konkurentų“.
J.Mallardas pažymėjo, kad Prancūzijos jūreiviai mokosi kovoti su „kažkuo, kas nori mus sunaikinti. Ne su tuo, kas nori užsiimti neteisėta prekyba, ne su tuo, kas nori vogti žuvį, ne su tuo, kas nori mus stebėti, o su tuo, kas nori mus sunaikinti“.
„Čia mes tampame šiek tiek agresyvesni arba bent jau ruošiamės būti agresyvesni“, – tęsė kontradmirolas.
Nors ir rimtai ruošiasi, Paryžius nemano, kad Pekinas kelia jam tiesioginę grėsmę, nes Kinija turi „gana ribojančią navigacijos laisvės viziją“ ir nusprendė sutelkti savo pastangas į Pietų Kinijos jūros kontrolę.
Verta pažymėti, kad Prancūzija yra vienintelė Europos Sąjungos šalis, turinti branduolinį lėktuvnešį „Charles de Gaulle“, kuris taip pat turi branduolinių ginklų. Jis yra didesnės lėktuvnešių kovinės grupės, kurią sudaro branduoliniai povandeniniai laivai, fregatos ir naikintuvai „Rafale“, flagmanas.
Skelbiama, kad Prancūzijos lėktuvnešių kovinė grupė artimiausiomis dienomis pradės misiją Viduržemio jūroje.
Anksčiau Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė apie planus reorganizuoti šalies kariuomenę, kad ji būtų tinkama karui. Tuo pat metu buvę Jungtinės Karalystės gynybos ministrai teigia, kad jų šalis nesugebėjo tinkamai pasirengti karui.
