Svarbiausios naujienos
- JAV pareigūnai atskleidė detalią informaciją apie netiesioginį Kinijos dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje
- „Bloomberg“: Ukraina atsidūrė pažeidžiamiausioje padėtyje per dvejus metus
- „Mes esame bendraagresoriai“: A.Lukašenka atsakė, ar ketina įsitraukti į karą Ukrainoje
- Dronų mūšius ukrainiečiai vadina vaikų žaidimu: liko šeši mėnesiai iki „terminatorių“ karo pradžios
- Vokiečių gynybos ministras sviedė baisiausią įžeidimą V.Putinui
- Ukrainos žvalgyba: Kremlius sugalvojo naują planą, iš kur gauti karių kovoms Ukrainoje
- D.Tuskas paragino ES apsaugoti dėl Rusijos karo Ukrainoje grėsmę jaučiančias šalis
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Mes esame bendraagresoriai“: A.Lukašenka atsakė, ar ketina įsitraukti į karą Ukrainoje
20:38
Per susitikimą su propagandininkais Kremliuje save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nemato reikalo „įsitraukti į karo veiksmus“ prieš Ukrainą, ir skundėsi dėl „užbarikaduotos“ sienos.
Paklaustas apie tikimybės vertinimą, kad „Baltarusijai teks įsitraukti į karo veiksmus“, A.Lukašenka pareiškė, kad „tokio poreikio nėra“ ir nebus.
„Aš neneigiu, kad mes esame „bendraagresoriai“. Kiekvienas daro savo. Bet sakau atvirai: nei aš, nei V.Putinas – vakar taip pat aptarėme šią problemą – nenorime, kad nukentėtų mūsų broliška ukrainiečių tauta“, – pridūrė jis.
Paskui A.Lukašenka pasiskundė, kad net hipotetinis įsitraukimas į karą prieš Ukrainą „nieko neduotų“.
„Nes jų siena su Baltarusija užbarikaduota taip, kad ten neįmanoma patekti. Ji visiškai užminuota, užbetonuota, o prie šios sienos yra 120 000 Ukrainos kariškių. Na, jie nori ten mesti frontą prieš Rusiją, o prancūzus pastatyti čia. Mes laukiame“, – sakė A.Lukašenka.
Mėnesio pradžioje Baltarusijos savivaldos prezidentas paskelbė, kad ruošia šalį karui, nors, anot jo, kariauti nenori.
Prieš tai A.Lukašenka su šunimi rankose aptarinėjo galimą Suvalkų koridoriaus – Lietuvos ir Lenkijos teritorijos atkarpos, esančios tarp Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities – puolimą.
Sumuose per Rusijos aviacijos smūgį sužeisti trys žmonės
23:51
Rusijos kariai surengė oro smūgį Sumų miesto civilinei infrastruktūrai ir gyvenamajam sektoriui, buvo sužeisti trys žmonės.
Pranešama, kad per dieną rusai apšaudė 20 pasienio teritorijų ir gyvenviečių Sumų regione. Užfiksuota 112 sprogimų.
Myropilio bendruomenėje rusai šaudė iš minosvaidžių. Iš viso įvyko 7 sprogimai.
Minosvaidžio ataka buvo įvykdyta Chotyno bendruomenėje. Užfiksuoti 2 sprogimai.
Sveska hromadoje užfiksuotas artilerijos apšaudymas (1 sprogimas) ir raketinių granatsvaidžių ugnis (3 sprogimai).
Rusai numetė 2 minas Mykolajivo bendruomenėje.
Esmansko bendruomenėje įvykdyta dronų kamikadzių ataka.
Junakivo bendruomenėje vyko artilerijos apšaudymas, užfiksuoti 6 sprogimai.
Artilerijos apšaudymas (5 sprogimai) vykdytas Šaliginsko bendruomenėje.
Bilopolio bendruomenėje vyko minosvaidžių atakos (20 sprogimų).
Puvlsko bendruomenėje rusai numetė 8 minas.
Seredino-Budsko bendruomenėje užfiksuotas minosvaidžio apšaudymas (3 sprogimai).
Velikopysarovsko bendruomenėje užfiksuota minosvaidžio ataka (4 sprogimai) ir AGS granata (41 sprogimas).
Krasnopilio bendruomenėje užfiksuotas minosvaidžio apšaudymas (8 sprogimai).
JAV pareigūnai atskleidė detalią informaciją apie netiesioginį Kinijos dalyvavimą Rusijos kare Ukrainoje
22:42
Du J. Bideno administracijos pareigūnai atskleidė Kinijos dalyvavimo Rusijos kare prieš Ukrainą mastą.
Pareigūnai kalbėjosi su naujienų agentūra „Reuters“ ir sakė, kad Kinija masiškai padidino staklių, mikroelektronikos ir kitų technologijų pardavimą Rusijai, taip pat Maskvai.
Šios prekės yra svarbios, nes Rusija jas naudoja tankams, lėktuvams, raketoms ir kitiems karui skirtiems ginklams gaminti.
Jie taip pat sakė:
- Apie 90 proc. Rusijos mikroelektronikos gaminių atkeliauja iš Kinijos.
- Beveik 70 proc. maždaug 900 mln. dolerių vertės staklių importo į Rusiją paskutinį praėjusių metų ketvirtį buvo importuota iš Kinijos.
- Kinijos ir Rusijos subjektai bendradarbiavo gamindami bepiločius orlaivius Rusijoje
- Kinija padeda Rusijai tobulinti savo palydovinius ir kitus kosminius pajėgumus, kad juos būtų galima panaudoti kare. Tai gali padidinti Rusijos keliamą grėsmę visoje Europoje
- JAV prezidentas Joe Bidenas anksčiau Kinijos prezidentui Xi Jinpingui išreiškė susirūpinimą dėl netiesioginio Pekino dalyvavimo kare.
Šią savaitę iš vizito Pekine grįžusi JAV iždo sekretorė Janet Yellen sakė, kad įspėjo Kiniją, jog J. Bideno administracija yra pasirengusi taikyti sankcijas Kinijos bankams, bendrovėms ir Pekino vadovams, jei jie padės Rusijos kariuomenei dalyvauti kare.
J. Bidenas jau davė jai leidimą taikyti sankcijas finansų įstaigoms, padedančioms Rusijos kariniam-pramoniniam kompleksui.
Kitą mėnesį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas turėtų vykti į Kiniją derybų.
Kinija teigia neteikianti Rusijai ginklų ar karinės pagalbos, tačiau ji palaiko tvirtus ekonominius ryšius su Maskva, kaip ir kitos sąjungininkės, pavyzdžiui, Indija.
Pastaraisiais mėnesiais vis labiau ekonomiškai ir diplomatiškai izoliuota Rusija tapo labiau priklausoma nuo Kinijos.
„Bloomberg“: Ukraina atsidūrė pažeidžiamiausioje padėtyje per dvejus metus
21:29
Rusijos raketų smūgiai Ukrainos energetikos sistemai, antrojo pagal dydį Ukrainos miesto bombardavimas ir pažanga palei fronto liniją didina nuogąstavimus, kad karas Ukrainoje priartėjo prie kritinio taško, skelbia naujienų tarnyba „Bloomberg“.
Pasak straipsnio, didelis amunicijos ir žmonių trūkumas 1 200 km nusidriekusioje fronto linijoje ir spragos oro gynybos sistemoje patvirtina, kad Ukraina atsidūrė pažeidžiamiausioje padėtyje per daugiau nei dvejus konfrontacijos metus.
Spėjama, kad Ukrainos gynybinė linija gali žlugti, o tai suteiktų Kremliui galimybę pirmą kartą nuo pradinių karo etapų pradėti didelio masto puolimą.
Nepavydėtinos situacijos ledkalnio viršūnėje – jau kelis mėnesius įstrigęs 60 mlrd. dolerių vertės JAV pagalbos Ukrainai paketas, tapęs kovų tarp respublikonų ir demokratų Atstovų Rūmuose objektu.
„Jei lėšos nebus skirtos, Ukrainai tamsiausiu momentu nėra kitos išeities“, – „Bloomberg“ sakė ne itin optimistiškai nusiteikę pareigūnai.
Dronų mūšius ukrainiečiai vadina vaikų žaidimu: liko šeši mėnesiai iki „terminatorių“ karo pradžios
21:27
Ukrainos 31-osios mechanizuotosios brigados šturmo bepiločių lėktuvų dalinys poligone išbandė naują taktiką prieš rusų karius, ateinančius surengti minosvaidžių atakų. Dėl raketų trūkumo savižudžiai dronai – daugiausia pilotuojami FPV dronai – tapo pagrindiniu Ukrainos dalinių žudomuoju ginklu prieš bangomis ateinančius rusų karius. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja, kaip šiuo metu vyksta dronų mūšiai ir kaip jie pasikeis po pusės metų – ukrainiečiai laukia terminatorių karo pradžios.
„Turime nuolat sugalvoti ką nors naujo, kad priešas negalėtų prisitaikyti“, – sako dronų būrio vadas Finas (32 m.), paaiškindamas, kodėl 30 km nuo fronto linijos nutolusiame poligone jie kiekvieną laisvą akimirką išbando naujus puolimo variantus.
„Jei pralaimėsime dronų karą, pralaimėsime karą“, – priduria jis.
Fino padalinys nori prie FPV dronų pritvirtinti sprogstamuosius įtaisus, perdarytus iš minų. Būtent tai jie tą dieną ir bandė.
„Mes esame bendraagresoriai“: A.Lukašenka atsakė, ar ketina įsitraukti į karą Ukrainoje
20:38
Per susitikimą su propagandininkais Kremliuje save Baltarusijos prezidentu vadinantis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad nemato reikalo „įsitraukti į karo veiksmus“ prieš Ukrainą, ir skundėsi dėl „užbarikaduotos“ sienos.
Paklaustas apie tikimybės vertinimą, kad „Baltarusijai teks įsitraukti į karo veiksmus“, A.Lukašenka pareiškė, kad „tokio poreikio nėra“ ir nebus.
„Aš neneigiu, kad mes esame „bendraagresoriai“. Kiekvienas daro savo. Bet sakau atvirai: nei aš, nei V.Putinas – vakar taip pat aptarėme šią problemą – nenorime, kad nukentėtų mūsų broliška ukrainiečių tauta“, – pridūrė jis.
Paskui A.Lukašenka pasiskundė, kad net hipotetinis įsitraukimas į karą prieš Ukrainą „nieko neduotų“.
„Nes jų siena su Baltarusija užbarikaduota taip, kad ten neįmanoma patekti. Ji visiškai užminuota, užbetonuota, o prie šios sienos yra 120 000 Ukrainos kariškių. Na, jie nori ten mesti frontą prieš Rusiją, o prancūzus pastatyti čia. Mes laukiame“, – sakė A.Lukašenka.
Mėnesio pradžioje Baltarusijos savivaldos prezidentas paskelbė, kad ruošia šalį karui, nors, anot jo, kariauti nenori.
Prieš tai A.Lukašenka su šunimi rankose aptarinėjo galimą Suvalkų koridoriaus – Lietuvos ir Lenkijos teritorijos atkarpos, esančios tarp Baltarusijos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities – puolimą.
JT smerkia išpuolius Ukrainoje prieš sužeistuosius ir jiems padedančius asmenis
20:04
Jungtinės Tautos ketvirtadienį pasmerkė „ypač nerimą keliančią išpuolių bangą“ Ukrainoje prieš gelbėtojus, kurie pirmieji atskuba į rusų atakų vietas, o tada patys yra užpuolami.
Per šiuos antrosios bangos smūgius žūsta tie, kurie buvo sužeisti per pirmąjį smūgį, taip pat žūsta arba yra sužeidžiami gelbėtojai, Saugumo Tarybai sakė JT pareigūnė Edem Wosornu (Edem Vosornu), kalbėdama humanitarinės pagalbos vadovo Martino Griffithso (Martino Grifitso) vardu.
„Tai akivaizdžiai padidina sužeistųjų kančias ir apsunkina pirmosios pagalbos teikėjų darbą“, – teigė ji.
Laikrodis tiksi: štai kuriam laikui Rusijai pakaks turimų ginklų
19:50
Trečius metus besitęsiant Rusijos karui Ukrainoje, tendencijas mūšio lauke lemia trys pagrindiniai veiksniai, rašo leidinys „Forbes“.
Pirma: Rusija yra visiškai mobilizuota politiniu, pramoniniu ir kariniu požiūriu. Tačiau ši mobilizacija eikvoja išteklius, kurių Kremlius negali atnaujinti – senų Šaltojo karo laikų ginklų atsargų. Kitaip tariant, Rusija yra stipri, bet trapi.
Antra: Ukraina taip pat mobilizuojasi, tačiau ji vis dar priklauso nuo užsienio pagalbos, kad patenkintų neatidėliotinus finansinius ir karinius poreikius, o JAV stabdo didelę dalį šios pagalbos.
Trečia: Ukrainos taktika yra pranašesnė už Rusijos taktiką, todėl ukrainiečių junginiai gali įveikti daug didesnius Rusijos junginius. Tačiau taktika neturi reikšmės, kai Ukrainos pajėgoms paprasčiausiai pritrūksta amunicijos.
Analitikai: JAV sparčiai griauna savo kaip saugumo garanto pozicijas
19:49
Jungtinės Valstijos sparčiai praranda strateginių partnerių pasitikėjimą dėl to, kad kritiniu momentu nesugebėjo paremti Ukrainos ginklų tiekimu. Apie tai rašo karinės analizės portalas „Defense Express“, analizuodamas naujausius pasaulio lyderių pareiškimus.
„Tai, kad Jungtinės Valstijos, neteikdamos pagalbos Ukrainai, griauna savo, kaip saugumo garanto, pozicijas, jau tampa ne tik akivaizdu, bet ir kiek įmanoma viešai žinoma aukščiausių valdžios institucijų lygmeniu“, – rašo leidinys.
Pirmuoju pavojaus skambučiu Vašingtonui šiame kontekste turėjo tapti neseniai Europos diplomatijos vadovo Josepo Borrell'io pasakyta kalba Europos forume. Jis pareiškė, kad Europos Sąjunga nebegali pasikliauti Jungtinėmis Amerikos Valstijomis kaip Europos saugumo garantu, o 75 metų gynybos paradigma tiesiog griūva akyse.
Antrą panašų signalą dieną prieš tai išsakė Japonijos, strateginės Jungtinių Valstijų sąjungininkės kitame svarbiame pasaulio regione, atstovas. Balandžio 11 d. Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, kalbėdamas Kongrese, tiesiogiai priekaištavo Amerikos parlamentarams dėl Ukrainos.
„Kaip ilgai Ukrainos viltys išgyvens po Maskvos puolimu be JAV paramos? Kiek laiko reikės laukti, kol Indijos ir Ramiojo vandenyno regionas susidurs su dar sunkesne realybe be Jungtinių Valstijų dalyvavimo?“ – F.Kishida klausė žiūrėdamas kongresmenams į akis.
Kaip rašo „Defense Express“, padėtį Ukrainoje atidžiai stebi ne tik Japonija, bet ir Pietų Korėja bei Taivanas.
„Jei Jungtinės Valstijos negali užtikrinti net ginkluotės pagalbos stabilumo, tai kokia viltis, kad Kinijos ar Šiaurės Korėjos agresijos atveju situacija nepasikartos? O Japonija, Pietų Korėja ir Taivanas tikisi kiek didesnio JAV dalyvavimo šiame procese nei ginklų siuntimas“, – pažymima leidinyje.
Nuo spalio mėnesio JAV Kongresas nesugeba priimti naujos didelio masto karinės pagalbos Ukrainai programos, o tai ypač smarkiai blogina Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padėtį mūšio lauke.
Nepaisant to, kad respublikonai blokuoja pagalbą, Baltieji rūmai net nebando ieškoti alternatyvių galimybių paremti Kyjivą. J.Bidenas paprasčiausiai neturi plano B.
Kai kurie analitikai mano, kad Joe Bidenui tenka ne mažesnė atsakomybė už Ukrainos karines problemas nei Donaldui Trumpui.
Generalinis štabas – apie rotaciją fronte: „Tūkstančiai karių buvo išsiųsti į kovinius dalinius“
18:42
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas tvirtina, kad rotacijos procesas fronte tęsiasi, o tūkstančiai karių siunčiami į kovinius dalinius.
„Tęsiama planuota karinių dalinių, kurie vykdo užduotis karo veiksmų zonose nuo visiškos invazijos pradžios, rotacija. Nepaisant to, kad Rusijos okupantai ir toliau spaudžia daugeliu krypčių, rasta galimybių pakaitomis siųsti brigadas pailsėti.
Kartu imamasi priemonių brigadoms, kurios toliau vykdo kovines užduotis fronte, stiprinti“, – „Facebook“ nurodė Generalinis štabas.
Generalinis štabas tvirtina, kad toks sprendimas priimtas visų pirma peržiūrėjus tam tikrų kariniuose veiksmuose nedalyvaujančių dalinių skaičių.
Pažymima, kad atleisti tūkstančiai karių buvo išsiųsti į kovinius dalinius.
„Šis procesas bus tęsiamas“, – pridūrė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Paskyrus Oleksandrą Syrskį vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, Prezidento kanceliarija pareiškė, kad šalies vadovybė laukia, kol naujai paskirtas ginkluotųjų pajėgų vadovas atliks kariškių „auditą“ , nes tik 300 000 iš 1 mln. mobilizuotų kariškių dalyvavo realiose kovinėse operacijose.
Įvertino Rusijos turimų ginklų arsenalą: šiemet Maskvos pajėgumai neišseks
17:33
Rusija yra visiškai mobilizuota politiniu, pramoniniu ir kariniu požiūriu. Tačiau ši mobilizacija išeikvoja išteklius, kurių Kremlius negali atnaujinti. Svarbiausia – senų Šaltojo karo laikų ginklų atsargos. Kitaip tariant, Rusija yra stipri, bet trapi, įvertino straipsnoi autoriai žurnale „Forbes“.
Nors Ukraina taip pat mobilizuojasi, tačiau ji vis dar priklauso nuo užsienio pagalbos, kad patenkintų neatidėliotinus finansinius ir karinius poreikius, o Rusijai palankūs JAV Atstovų rūmų respublikonai stabdo didelę dalį šios pagalbos.
Kaip bebūtų, Ukrainos taktika mūšio lauke yra pranašesnė už Rusijos, todėl ukrainiečių junginiai gali įveikti daug didesnius Rusijos junginius. Tačiau taktika neturi reikšmės, kai Ukrainos pajėgoms paprasčiausiai pritrūksta amunicijos.
Šių trijų dinamikos veiksnių sąveika paaiškina iš pirmo žvilgsnio prieštaringus dalykus, kurie kasdien matomi ilgesnėje nei 1000 km fronto linijoje: ukrainiečiai įveikia daugumą rusų atakų, sukeldami katastrofiškus nuostolius vis prasčiau aprūpintoms rusų puolamosioms grupėms.
„Tačiau rusai vis dar artėja ir vis labiau įsitvirtina. O vienintelis asmuo, galintis juos sustabdyti – JAV Atstovų rūmų pirmininkas respublikonas Maikas Džonsonas – kol kas atsisako tai daryti“, – rašo „Forbes“.
Ką turi Rusija?
Per 26 įtemptus kovos mėnesius Rusijos kariuomenė Ukrainoje neteko 15 300 tankų, kovos mašinų, haubicų ir kitų ginklų bei šimtų tūkstančių karių. Ukrainos kariuomenės nuostoliai yra trečdaliu didesni.
Tačiau Rusijos pajėgos Ukrainoje yra didesnės nei bet kada anksčiau.
„Kariuomenė dabar iš tikrųjų yra 15 proc. didesnė nei tada, kai ji įsiveržė į Ukrainą – Atstovų rūmų Ginkluotųjų pajėgų komitetui sakė JAV armijos generolas NATO pajėgų Europoje vadas Christopheris Cavoli. – Per praėjusius metus Rusija padidino savo fronto karių skaičių nuo 360 tūkst. iki 470 tūkst.“
Anot straipsnio, tai įmanoma tik dėl to, kad Kremlius nuo 2022 m. pabaigos pašaukė daugiau kaip 300 tūkst. vyrų, be to, padidino priemokas savanoriams. Tuo pat metu Rusijos brigados sutrumpino bazinį naujokų mokymą, kad šviežios pajėgos greičiau pasiektų frontą.
Tačiau, šaltinių teigimu, šie nepasiruošę naujokai fronto linijoje ilgai neišgyvena. Pastaruoju metu, Ukrainos gynybos ministerijos duomenimis, kasdien platesniame kare žūsta nuo 800 iki tūkstančio rusų.
Ukraina šiais metais ketina nužudyti 300 tūkst. rusų. Tai nėra tvaru.
Rusijos transporto priemonių nuostoliai taip pat nėra tvarūs. Rusijos pramonė kasmet pagamina 500 ar 600 naujų tankų ir gal kiek daugiau nei tūkstantį naujų kovos mašinų. Rusijos kariuomenė kasmet praranda daugiau nei tūkstantį tankų ir beveik 2 000 kovos mašinų – ir praradimų skaičius vis didėja.
Teigiama, kad susidaro spraga, kurią Kremlius užpildo iš ilgalaikio saugojimo sandėlių ištraukdamas tankus ir kovines mašinas, kurių amžius siekia 1980-uosius, o kai kuriais atvejais net 7 ar 6 dešimtmetį. Tačiau šių senų transporto priemonių ištekliai yra riboti. Jos buvo pagamintos Sovietų Sąjungos pramonės klestėjimo laikotarpiu, todėl jų negalima pakeisti nauja produkcija.
Rusus gąsdina tai, kad pagal naujausias prognozes jau 2025 m. viduryje sandėliuose nebeliks senų tankų ir kovos mašinų.
„Rusijos laikrodis tiksi“, – rašė estų lituotojas ir analitikas Arturas Rehi.
Jau dabar matome trūkumo įrodymų: Rusijos kariai į mūšį važiuoja nešarvuotais krovininiais sunkvežimiais ir net atviromis golfo vežimėliais, kurių Kremlius įsigijo iš Kinijos bendrovės.
Dėl Vašingtono karinės paramos tiekimo sustabdymo Kyjivas neteko šimtų tūkstančių artilerijos sviedinių ir tūkstančių raketų žemė-oras, kurias J. Bidenas tikėjosi joms nupirkti, Ukrainos pajėgos turėjo priimti sunkius sprendimus: trauktis iš pozicijų, kurias, turėdamos pakankamai ugnies galios, būtų galėjusios išlaikyti.
Vasario viduryje 2 000 ukrainiečių įgula paliko Avdijivkos miestą, nes atakavę rusai patyrė dešimtis tūkstančių nuostolių, o vėliau pritrūko šovinių. Dabar kita 2 000 žmonių ukrainiečių įgula susiduria su ta pačia baisia dilema Chasiv Jaro kanalo rajone.
