Svarbiausios naujienos
- Ukrainos pajėgos parodė, ką Rusijos kariai padarė iš Robotynės kaimo
- Estijos generolas: Rusija fronte taiko amebos taktiką
- V.Zelenskis: padėtis fronte darosi vis sudėtingesnė
- Ukrainos gynybos ministras perspėjo: Rusija telkia pajėgas į vakarus nuo Bachmuto
- Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas papasakojo apie dabartinę Rusijos laivyno būklę
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Žiniasklaida: Kryme raketomis atakuojami aukšto rango Rusijos karininkai
17:45
Po pietų Ukrainos gynybos pajėgos laikinai Rusijos okupuotame Kryme raketomis apšaudė vadavietę, kurioje dirbo aukšto rango Rusijos karininkai, skelbia naujienų agentūra „Suspilne“, remdamasi šaltiniais specialiosiose tarnybose.
Pažymima, kad oro antskrydis Kryme truko beveik dvi valandas. Ko pasekoje, Rusijos pajėgos Sevastopolio įlankose panaudojo dūmų uždangą.
Naujienų agentūros „Unian“ šaltinis specialiosiose tarnybose taip pat patvirtino informaciją apie ataką prieš Kryme esančią vadavietę, kurioje rinkosi aukšto rango Rusijos karininkai.
Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Krymskij veter“ laikinai okupuotame Sevastopolyje į dangų buvo leidžiami lėktuvai.
Krymo partizanų judėjimo „Atesh“ atstovai pažymėjo, kad Kryme girdėjosi Rusijos oro gynybos sistemos darbas. Jie taip pat pranešė apie galimą smūgį 810-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados daliniui Sevastopolyje.
„Visa 810-oji brigada yra pasislėpusi. Minus antras aukštas“, – sakoma „Atesh“ pranešime.
Taip pat pažymima, kad vietos okupacinė valdžia šios informacijos nekomentavo.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas nurodė, kad balandžio 13 d. Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė laikinai okupuotame Luhanske esančiai kariuomenės grupės „Centras“ vadavietei.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas Rusijos valdymo centro Luhanske sunaikinimą pavadino genialiai subtilia operacija. Jis pažymėjo, kad ukrainiečių pilotai pademonstravo savo įgūdžius ir vakarietiškos ginkluotės naudojimą.
Tuo tarpu žiniasklaidos grupė „Sky News“ pirmadienį pranešė, kad atakai ukrainiečiai naudojo britų perduotas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Rusijoje vėl kalbama apie derybas su Ukraina: polittechnologas paaiškino, ką tai reiškia
22:02
Rusijoje vėl pradėta kalbėti apie taikos derybas su Ukraina. Tai pakomentavo polittechnologas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalbų autorius Abasas Galiamovas.
„Šiuose V.Putino pareiškimuose nematau jokios gudrybės, nes jis juk nori, kad viskas baigtųsi. Bet jis nori, kad tai baigtųsi su jo „pergalės“ fiksavimu. Jis negali kariauti be galo, karas išeikvoja jo išteklius, stumia situaciją revoliucijos link. Jei jis per tam tikrą priimtiną laiką karo nenutrauks, anksčiau ar vėliau jis baigsis taip, kaip Rusijai baigėsi Pirmasis pasaulinis karas. Ilgalaikis apkasų karas neatitinka jo interesų. Bet, žinoma, jam reikia „laimėti“, jis negali sau leisti pasitraukti be „pergalės“. Jam reikia kažko, ką jis atneš savo rinkėjams, ir tai turi būti įtikinama, kad jie juo patikėtų“, – aiškino jis interviu UNIAN.
Ekspertas pabrėžė, kad V.Putinas negali sau leisti tęsti kovos neribotą laiką. „Tačiau jis taip pat negali sau leisti nutraukti karo dabar, neatnešęs namo kokios nors „pergalės“. Tokios pozicijos pasekmė – jo pareiškimai apie derybas, kad Stambulo formatas yra geras“, – pridūrė A.Galiamovas.
Turkija pasiūlė Rusijai ir Ukrainai savo taikos sutarties projektą. Tarp jos punktų – karo įšaldymas palei esamą fronto liniją, taip pat Ukrainos neprisijungimo prie karinių blokų garantija iki 2040 m. ir apsikeitimas belaisviais pagal formulę „visi už visus“.
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Michaila Podoliakas pakomentavo šį planą. Jis pabrėžė, kad karas turėtų baigtis remiantis Ukrainos „taikos formule“. Pasak jo, kiti „planai“ rodo tik norą tęsti karą įšaldant, eskaluojant ir išsaugant Rusijos agresyvų režimą.
V.Zelenskis: pasaulis turėtų ginti Ukrainą kaip Izraelį, kuris nėra NATO narys
20:37
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad laisvojo pasaulio šalys gali apginti Ukrainą nuo teroro, remdamosi Izraelio, kuris nėra NATO narys, apsaugos pavyzdžiu.
V.Zelenskis tai pareiškė „Telegram“ po ginkluotųjų pajėgų vadovybės posėdžio dėl padėties fronte ir energetikos sektoriuje. Jis pažymėjo, kad fizinė gynyba negali visiškai apsaugoti kai kurių objektų nuo okupantų smūgių, nes tai gali padaryti tik pakankamai efektyvi oro gynyba.
V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina yra dėkinga tiems draugams, kurie tai supranta ir greitai sureagavo į raginimus paremti Ukrainos oro skydą.
„Tačiau Rusijos atakų intensyvumas reikalauja didesnės vienybės. Gindamas Izraelį, laisvasis pasaulis pademonstravo, kad kaip tik tokia vienybė yra ne tik įmanoma, bet ir šimtu procentų veiksminga. Ryžtingi sąjungininkų veiksmai užkirto kelią teroro sėkmei ir infrastruktūros praradimui bei privertė agresorių atvėsti. Tas pats įmanoma ir ginant nuo teroro Ukrainą, kuri, kaip ir Izraelis, nėra NATO narė. Ir tam nereikia aktyvuoti 5 straipsnio, pakanka tik politinės valios“, – pabrėžė V.Zelenskis.
L.Kojala: po Irano smūgių JAV pozicija gali pasikeisti
20:14
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala sako, kad Irano smūgiai Izraeliui gali paskatinti JAV ryžtingiau paremti žydų valstybę ir Ukrainą.
Tai – ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą laidą apie Irano smūgius galite peržiūrėti paspaudę šią nuorodą.
Rusija paskelbė Estijos diplomatą „persona non grata“
18:59
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pranešė, kad pirmadienį buvo iškviestas Estijos laikinasis reikalų patikėtinis Rusijoje ir jam įteikta nota, kurioje vienas estų diplomatas paskelbtas persona non grata ir jam nurodyta per savaitę išvykti iš Rusijos.
„Rusijos žingsnis buvo laukiamas ir žinomas iš anksto, nes tai yra atsakas į kovo 19 dieną Estijos įvykdytą Rusijos diplomato išsiuntimą“, – sakė ministras.
„Estija išsiuntė Rusijos diplomatą, nes Rusijos ambasada neleistinai kišosi į Estijos vidaus reikalus ir teisingumo vykdymą. Estija savo teritorijoje neleidžia Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamų hibridinių operacijų prieš saugumą ir mes į jas nedelsiant reaguojame“, – pridūrė jis.
Žiniasklaida: Kryme raketomis atakuojami aukšto rango Rusijos karininkai
17:45
Po pietų Ukrainos gynybos pajėgos laikinai Rusijos okupuotame Kryme raketomis apšaudė vadavietę, kurioje dirbo aukšto rango Rusijos karininkai, skelbia naujienų agentūra „Suspilne“, remdamasi šaltiniais specialiosiose tarnybose.
Pažymima, kad oro antskrydis Kryme truko beveik dvi valandas. Ko pasekoje, Rusijos pajėgos Sevastopolio įlankose panaudojo dūmų uždangą.
Naujienų agentūros „Unian“ šaltinis specialiosiose tarnybose taip pat patvirtino informaciją apie ataką prieš Kryme esančią vadavietę, kurioje rinkosi aukšto rango Rusijos karininkai.
Pasak susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalo „Krymskij veter“ laikinai okupuotame Sevastopolyje į dangų buvo leidžiami lėktuvai.
Krymo partizanų judėjimo „Atesh“ atstovai pažymėjo, kad Kryme girdėjosi Rusijos oro gynybos sistemos darbas. Jie taip pat pranešė apie galimą smūgį 810-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados daliniui Sevastopolyje.
„Visa 810-oji brigada yra pasislėpusi. Minus antras aukštas“, – sakoma „Atesh“ pranešime.
Taip pat pažymima, kad vietos okupacinė valdžia šios informacijos nekomentavo.
Anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas nurodė, kad balandžio 13 d. Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė laikinai okupuotame Luhanske esančiai kariuomenės grupės „Centras“ vadavietei.
Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas Rusijos valdymo centro Luhanske sunaikinimą pavadino genialiai subtilia operacija. Jis pažymėjo, kad ukrainiečių pilotai pademonstravo savo įgūdžius ir vakarietiškos ginkluotės naudojimą.
Tuo tarpu žiniasklaidos grupė „Sky News“ pirmadienį pranešė, kad atakai ukrainiečiai naudojo britų perduotas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“.
Lietuva skubėjo, bet nepavyko: kodėl V.Zelenskis ir G.Nausėda nepasirašė svarbaus susitarimo?
16:00
Vilniuje vykusio Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo metu Latvijos ir Ukrainos prezidentai Edgaras Rinkevičius bei Volodymyras Zelenskis pasirašė ilgalaikį saugumo susitarimą. Mūsų Vyriausybė išvakarėse taip pat patvirtino susitarimo projektą, bet Ukrainos ir Lietuvos vadovai jo Vilniuje nepasirašė.
Kaip nurodė Vyriausybės komunikacijos departamento Ryšių su visuomene ir žiniasklaida skyriaus atstovai, dokumentas buvo derinamas pastarąjį pusmetį.
"Dokumento tekstui Vyriausybė pritarė trečiadienį (balandžio 10 dieną – 15min). Vyriausybė informavo Ukrainos derybų delegacijos vadovą, kad iš savo pusės visas procedūras yra baigusi, todėl dokumentas galės būti pasirašytas, kai apie savo pasirengimą praneš Ukrainos pusė ir bus suderintas abipusiai tinkamas laikas ir būdas“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos atstovai.
Tačiau susitarimo dėl saugumo pasirašymas buvo atidėtas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: kitataučiams į karą užverbuoti Maskva griebiasi senų triukų
15:56
Rusija ir toliau verbuoja užsienio piliečius prisijungti prie Rusijos kariuomenės kovoms Ukrainoje tęsti. Tačiau jie siunčiami ne į „specialiąsias pajėgas“, o į reguliarius dalinius fronte, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, naujausiame lankstinuke anglų kalba užsieniečiams siūloma stoti į „specialųjį“ Rusijos kariuomenės dalinį ir nurodomas 2200 JAV dolerių mėnesinis atlyginimas, 2000 JAV dolerių pašalpa, rusiškas pasas, nemokama medicininė priežiūra ir karinis apmokymas.
Britų žvalgybos duomenimis, 2023 m. viduryje internete buvo išplatinti specialiai kaimyninių šalių, tokių kaip Armėnija ir Kazachstanas, piliečiams skirti įdarbinimo skelbimai, kuriuose siūlomas 1973 dolerių mėnesinis atlyginimas ir 5140 dolerių išmokos.
Praeitais metais Rusija taip pat kreipėsi į Rusijoje gyvenančius migrantus iš Vidurinės Azijos. Negana ta, paskutiniu metu žinasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Rusijos gretose kovoja ir migrantai iš Indijos bei Nepalo.
„Tikėtina, kad daugelis užverbuotųjų yra ne profesionalūs kariai, o darbininkai migrantai, ir jie buvo verčiami kovoti prisidengiant melagingais pretekstais arba siūlant finansines paskatas“, – teigiama ataskaitoje.
Britų žvalgyba pastebėjo, jog yra didelė galimybė, kad užsienio piliečių skaičius Rusijos ginkluotosiose pajėgose bus nedidelis ir jie bus integruoti į reguliarius, o ne „specialiuosius“ dalinius.
„Spėjama, kad Rusija norės išvengti tolesnių nepopuliarių vidaus mobilizacijos priemonių, o atsižvelgiant į didelius nuostolius (šiuo metu skaičiuojama, kad per dieną Rusija netenka apie 913 žmonių), Rusijai reikia toliau ieškoti visų įmanomų verbavimo galimybių, kad išlaikytų aukštą verbavimo į kariuomenę lygį“, – teigė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija.
Jungtinės Karalystės žvalgybos duomenimis, Rusija kas mėnesį įdarbina apie 30 tūkst. naujų karių, o tai leidžia jai padengti nuostolius ir tęsti karą prieš Ukrainą.
Anksčiau Karo belaisvių reikalų koordinavimo štabo atstovas Petro Jacenka teigė, kad Rusijos mobilizaciniai ištekliai išsekę, todėl Maskva verbuoja vis daugiau užsieniečių kovai prieš Ukrainą. Ukrainos nelaisvėje yra Kubos, Nepalo, Afrikos ir Lotynų Amerikos atstovų.
Smūgį rusų karinei vadavietei okupuotame Luhanske Ukrainos pajėgos sudavė britų raketomis
15:45
Ukraina britų perduotomis sparnuotosiomis raketomis „Storm Shadow“ smogė Rusijos karinei vadavietei laikinai okupuotame Luhanske, skelbia žiniasklaidos grupė „Sky News“, remdamasi šaltiniu Ukrainos kariniuose sluoksniuose.
Pasak pranešimo, ataka buvo įvykdyta sparnuotosiomis raketomis „Storm Shadow“, kurias paleido Ukrainos orlaiviai. Prieš vadavietę surengta ataka yra sunkus smūgis rusams.
„Šis smūgis prisideda prie Ukrainos kampanijos, kuria siekiama išlaisvinti Luhansko sritį nuo neteisėtos Rusijos Federacijos invazijos ir užkirsti kelią tolesniam Rusijos veržimuisi į Ukrainą“, – kalbėjo šaltinis.
Jo teigimu, vadavietės praradimas turės įtakos Rusijos gebėjimui vadovauti savo pajėgoms Luhansko regione.
„Smūgiai Rusijos kariniams vadovavimo ir kontrolės centrams kelia nerimą Rusijos sausumos pajėgoms. Tokio štabo sunaikinimas gali paralyžiuoti karinių sprendimų priėmimą artimiausią mėnesį“, – atkreipė dėmesį šaltinis ir pridūrė, kad Ukrainos operacija taip pat atskleidė Rusijos priešlėktuvinės gynybos ribotumą.
„Šio štabo sunaikinimas bus stiprus smūgis Rusijos kariuomenei ir parodys, kad Ukraina vis dar išlaiko gebėjimą bet kur atakuoti okupantus“, – pridūrė jis.
Kaip pranešė naujienų agentūra „Unian“, anksčiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas pažymėjo, kad balandžio 13 d. Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė laikinai okupuotame Luhanske esančiam kariuomenės grupės „Centras“ valdymo centrui.
Jis nurodė, kad ukrainiečių pilotai atliko puikų darbą ir grįžo į savo bazę.
„Tokių smūgių į priešo užnugarį bus daugiau, kai Ukraina gaus daugiau raketų iš mūsų Vakarų partnerių“, – sakė vadas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų atstovas spaudai Ilja Jevlašas Rusijos karių valdymo centro Luhanske sunaikinimą pavadino puikia, subtilia operacija. I.Jevlašas pažymėjo, kad ukrainiečių pilotai pademonstravo savo įgūdžius ir vakarietiškos ginkluotės naudojimą.
Naujas posūkis: Irano smūgiai Izraeliui gali trukdyti Rusijai kariauti Ukrainoje
14:56
Šeštadienį Irano įvykdyta ataka prieš Izraelį yra blogai ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir Rusijos karui Ukrainoje, nes tarp Maskvos ir Teherano atsiranda naujos nesutarimų linijos.
JAV analitinio centro RAND vyresnioji politikos tyrėja Michelle Grisé komentare aprašė, kaip platesnis konfliktas Artimuosiuose Rytuose gali paveikti Rusiją. Komentaras pirmą kartą buvo paskelbtas žurnale „The National Interest“ ketvirtadienį – kelios dienos prieš tai, kai šeštadienį Iranas į Izraelį paleido daugiau kaip 300 dronų ir raketų.
M.Grisé analizė pasirodė po to, kai balandžio 1 d. buvo smogta Irano ambasadai Damaske (Sirija). Izraelis neprisiėmė atsakomybės už šį smūgį, tačiau Iranas laiko jį atsakingu ir pažadėjo imtis atsakomųjų veiksmų.
„Nors teigiama, kad Maskvai naudinga chaosas Artimuosiuose Rytuose, nes ji nukreipia Vakarų dėmesį ir išteklius nuo Ukrainos, ji gali daug prarasti, jei Izraelio ir „Hamas“ konfliktas peraugs į platesnio masto karą“, – rašė M.Grisé.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgų vadas įvardijo, iki kada rusams liepta užimti naują vietovę prie Bachmuto
14:08
Ukrainos vyriausiasis ginkluotųjų vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusijos pajėgos iki gegužės 9 d. sieks užimti Časiv Jaro miestą, taip sukurdamos prielaidas svarbiam mūšiui dėl rytuose esančių aukštumų, į kurias Rusija sutelkia savo puolimą, kontrolės.
Jei miestas į vakarus nuo sugriauto Bachmuto miesto būtų užimtas iki tos dienos, kai Maskva mini sovietų pergalę Antrajame pasauliniame kare, tai reikštų, kad Rusijos mūšio aktyvumas didėja, nes Kyjivas susiduria su mažėjančia Vakarų karine pagalba.
Generolas pulkininkas O.Syrskis, kuris šį savaitgalį įspėjo, kad padėtis rytuose pablogėjo, sakė, kad Rusija telkia pastangas į vakarus nuo laikinai okupuoto Bachmuto ir bando užimti Časiv Jarą, o tada juda Kramatorsko miesto link.
Časiv Jaras Donecko srityje yra už 5-10 km nuo Bachmuto – nuniokoto miesto, kurį Rusijos pajėgos užėmė praėjusių metų gegužę po kelis mėnesius trukusių kruvinų kovų.
Kyjivo brigados kol kas sulaiko puolimą prie Časiv Jaro ir buvo sustiprintos amunicija, bepiločiais lėktuvais ir elektroninės kovos prietaisais, sakoma jo pranešime „Telegram“ žinutėje.
„Grėsmė išlieka aktuali, atsižvelgiant į tai, kad aukštesnioji Rusijos karinė vadovybė iškėlė savo kariams užduotį iki gegužės 9 d. užimti Časiv Jarą“, – sakė jis, nepateikdamas detalių.
Filadelfijoje įsikūrusio analitinio centro „Foreign Policy Research Institute“ vyresnysis mokslinis bendradarbis Robas Lee susirašinėjimo tinkle „X" nurorė, kad mūšis dėl Časiv Jaro bus reikšmingas.
„Časiv Jaras yra aukštumoje, kurioje galima gintis. Jei Rusija užims šį miestą, ji gali padidinti savo puolimo į Donecko sritį tempą ir taip prisidėti prie numatomo vasaros puolimo, – įvertino jis. – Rusijos pajėgos dar turės kirsti kanalą, kad užimtų (miestą), tačiau dabar jos jau pasiekė kanalą į pietryčius nuo (miesto). Nedelsiant padidėjęs amunicijos tiekimas gali pasirodyti lemiamas“.
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas, rašydamas socialiniame tinkle „Facebook“, sakė, kad sekmadienį aplankė Ukrainos dalinius rytiniame fronte ir apibūdino padėtį kaip „įtemptą“, o Rusija bando pasistūmėti į vakarus nuo Bachmuto esančiose teritorijose.
„Nepaisant priešo skaitinės persvaros, mes veiksmingai žlugdome šiuos planus dėl gynėjų drąsos, pasirengimo ir profesionalumo“, – rašė jis.
Įprastai gegužės 9 d. Rusija pažymi dideliu kariniu paradu Raudonojoje aikštėje, kurį prižiūri prezidentas Vladimiras Putinas.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainos karas paaštrėjo: Rusija surengė tris masinius antskrydžius prieš Ukrainos elektrines ir elektros stotis, taip sukeldama nuogąstavimus dėl energetikos sistemos, kuri buvo sutrikdyta pirmąją karo žiemą, atsparumo.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakariniame kreipimesi sakė ukrainiečiams: „Padėtis fronte per tokį karštą karą visada yra sudėtinga. Tačiau šiomis dienomis – ir ypač Donecko fronte – ji darosi vis sunkesnė“.
Ukrainos vadovas perspėjo, kad Kremlius gali ruoštis pradėti didelį puolimą pavasario pabaigoje arba vasarą. Neaišku, kur tas puolimas būtų vykdomas, tačiau Rusija savo puolimo pastangas sutelkė Donecko regione.
Šiais metais Ukraina bandė rasti spaudimo tašką, kad galėtų smogti Kremliui, ir naudojo šalyje pagamintus tolimojo nuotolio bepiločius lėktuvus, kad galėtų bombarduoti naftos objektus giliai Rusijos teritorijoje.
