Karas Ukrainoje. Kodėl Vakarai negina Ukrainos taip, kaip gynė Izraelį?

Balandžio 16 d. rytą Rusijos kariuomenė apšaudė Donecko srities Bachmuto rajono kaimą. Dėl to savo namuose žuvo vietos gyventoja. 

„Nustatinėjama, iš kokio ginklo buvo apšaudyta gyvenvietė“, – nurodė Donecko srities prokuratūros atstovė spaudai.

Žuvusiai moteriai buvo 63 metai. Pasak atstovės spaudai, teisėsaugos pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 2 dalį. Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį, t. y. dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis suteikė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Oleksandrui Syrskiui visišką veiksmų laisvę vykdyti mobilizaciją ir priimti sprendimus kare su Ukraina.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo planai žiniasklaidai nėra žinomi, tačiau šaltiniai teigia, kad artimiausiu metu tikimasi didesnės gynybos pajėgų mobilizacijos karo draskomoje Ukrainoje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Oleksandras Syrskis

Šios kampanijos fone, viena vertus, yra gana sėkmingos Rusijos kariuomenės atakos Rytų fronte ir Kremliaus pasirengimas dideliam puolimui, kita vertus – amunicijos trūkumas Ukrainos kariuomenėje ir menka vyrų motyvacija savanoriškai stoti į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Praėjusią savaitę Ukrainos parlamentas priėmė naują mobilizacijos įstatymą. Per tris mėnesius trukusius projekto svarstymus buvo išbrauktos kelios griežtos nuostatos (pavyzdžiui, teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas už vengimą atlikti karinę tarnybą ar apribojimai užsienyje gyvenantiems Ukrainos karo prievolininkams), už kurias nenorėjo balsuoti valdančiosios partijos deputatai.

Įstatymo projekto svarstymas suteikė gerą progą opozicijai – Petro Porošenkos, Julijos Tymošenko ir kitoms partijoms – kritikuoti valdžią. Jų argumentai dėl karių demobilizacijos po 36 mėnesių ir geresnio dalinių rotacijos organizavimo skamba protingai, tačiau nelabai atitinka karo realijas.

Pagrindinis naujojo įstatymo pakeitimas – bus mobilizuojami jaunesni vyrai. Jei anksčiau buvo nustatytas minimalus 27 metų amžius, dabar jis yra 25 metai. Viršutinė riba išlieka ta pati – 60 metų.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos ir Izraelio dangaus gynyba, kurią vykdo Vakarų sąjungininkai, yra du skirtingi dalykai, jų negalima lyginti, pareiškė Europos Sąjungos vyriausiasis diplomatas Josepas Borrellis.

Pasak jo, Izraelio sistemos „Iron Dome“ analogo dislokavimas Europoje pareikalautų laiko ir daug lėšų. „Antra, Irano atakos metu raketos skriejo virš oro bazių, kurios priklauso Prancūzijai, Jungtinėms Valstijoms ir Jordanijai. Jos taip pat gynė savo bazes. Ukrainoje to nėra. Ten nėra oro bazių, priklausančių Jungtinėms Valstijoms, Didžiajai Britanijai ar Jordanijai“, – cituoja diplomatą „Europos tiesa“.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Josepas Borrellis

Vis dėlto Josepas Borrellis įsitikinęs, kad Europos Sąjungos šalys turėtų padėti Ukrainai stiprinti jos oro gynybą. Jis tikisi, kad balandžio 22 d. numatytame ES gynybos ministrų susitikime bus duoti „gana konkretūs įsipareigojimai šia kryptimi“.

„Situacija kardinaliai kitokia“

Tuo tarpu autoritetingas analitinis žurnalas „The Atlantic“ išskyrė kitą priežastį. Pasak leidinio, yra tik viena priežastis – Ukrainą puola branduolinė valstybė, o Izraelį – ne branduolinė valstybė. 

Leidinio autorius pažymi, kad Rusija ne tik turi branduolinių ginklų, bet ir nuolat grasina juos panaudoti. Ir būtent tai, pasak autoriaus, stabdo NATO šalis nuo tiesioginio dalyvavimo ginant Ukrainą.

Izraelio atveju situacija yra ne tik priešinga, bet ir kardinaliai kitokia: pats Izraelis turi branduolinių ginklų (nors tiesiogiai to ir nepripažįsta). Todėl Vakarai baiminasi, kad kas nors gali taip pakenkti Izraeliui, jog tai išprovokuotų atsakomąjį branduolinį smūgį.

„Likusiam pasauliui čia yra kelios pamokos (...) Branduoliniai ginklai suteikia daug daugiau saugumo. Jūs ne tik galite atgrasyti nuo atakų branduoliniu skydu ir ne tik galite palyginti nebaudžiamai pulti kitas šalis, bet ir tam tikromis aplinkybėmis galite tikėtis, kad kiti prisidės prie jūsų gynybos“, – rašo „The Atlantic“.

Primename, kad balandžio 14-osios naktį Iranas masiškai atakavo Izraelį įvairių tipų raketomis ir dronais kamikadzėmis. Izraelio partneriai padėjo juos numušti, kai jie priartėjo prie Izraelio.

Ukraina pasmerkė šią ataką, o prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad partnerių pagalba atremiant apšaudymą rodo, jog tokie sprendimai priklauso ne nuo NATO 5 straipsnio, o nuo politinės valios.

Baltieji rūmai pareiškė, kad Izraelis ir Ukraina turi „skirtingą oro erdvę ir skirtingą grėsmių kraštovaizdį“. 

Latvijos vyriausybė nusprendė perduoti Ukrainai pirmąją bepiločių orlaivių partiją kaip „dronų koalicijos“ dalį.

Gynybos ministras Andris Spruds pažymėjo, kad tai pirmasis svarbus Latvijos indėlis į šią „dronų koaliciją“.

Pirkimuose dalyvauja vietos pramonė, o tai reiškia, kad dronų koalicija aktyviai įgauna pagreitį remiant Ukrainą.

Ukrainai skirti dronai yra aukštos kokybės ir praėjo patikras, pridūrė ministras.

Latvija dronų koalicijos plėtrai kasmet skirs ne mažiau kaip 10 mln. eurų. Koalicijos šalių siekis – suteikti milijoną dronų Ukrainos reikmėms.

Primename, kad Didžioji Britanija kartu su Latvija vadovauja tarptautinei „dronų koalicijai“, sudarytai pagal Ukrainos gynybos kontaktinę grupę.

Sausio mėnesį Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Rishi Sunakas paskelbė, kad Didžioji Britanija skirs 200 mln. svarų sterlingų įvairių tipų dronų gamybai Ukrainos kariuomenei.

Ukraina antradienį pranešė, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį nustatė beveik 37 tūkst. dingusių žmonių, įskaitant kariškius, ir perspėjo, kad tikrasis skaičius gali būti daug didesnis.

Apskaičiuoti tikslų dingusiųjų skaičių sudėtinga, nes Rusijos pajėgos vis dar yra okupavusios maždaug penktadalį šalies teritorijos ir nė viena pusė reguliariai neskelbia duomenų apie karių aukas.

„Beveik 37 tūkst. žmonių laikomi dingusiais – vaikai, civiliai ir kariškiai. Šie skaičiai gali būti daug didesni“, – sakė Ukrainos žmogaus teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.

Jis nurodė, kad Ukraina ir Raudonasis Kryžius nustatė, jog apie 1,7 tūkst. žmonių buvo neteisėtai sulaikyti Rusijos, kurią D. Lubinecas apkaltino civilių gyventojų grobimu nuo 2014 metų, kai šalies rytuose prasidėjo karas su Maskvos remiamais separatistais.

Visą tekstą skaitykite čia.

Trečiaisiais karo Ukrainoje metais JAV prezidento administracija atsidūrė toje pačioje pusėje kaip ir Kremlius dėl ukrainiečių išpuolių prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Apie tai rašo amerikiečių leidinys „Bloomberg“ .

Leidinys primena, kad jau kelias savaites Rusija vykdo intensyvią oro antskrydžių kampaniją prieš Ukrainos energetiką ir nebaudžiamai bombarduoja ukrainiečių gynybines pozicijas fronte.

V.Putinas pateisina atakas prieš Ukrainos elektrines kaip kerštą už ukrainiečių išpuolius prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas. Ir tai būtų tik tušti plepalai, turint omenyje visus ankstesnius rusų išpuolius prieš Ukrainos energetikos sektorių, pažymi „Bloomberg“, jei ne viena aplinkybė.

„Neįprasta tai, kad Jungtinės Valstijos šiuo klausimu yra toje pačioje pusėje kaip ir V.Putinas. Joe Bideno administracija viešai pasisakė prieš Ukrainos išpuolius prieš naftos perdirbimo gamyklas, matyt, baimindamasi poveikio pasaulinėms naftos kainoms“, – pažymi publikacijos autorius.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pažymima, kad Ukrainos vadovybei sunku suvokti tokią JAV poziciją, turint omenyje, kad Ukraina jau seniai maldauja savo sąjungininkų didesnės karinės pagalbos, ypač dėl oro gynybos sistemų.

„Vakarai tebėra susiskaldę dėl to, kaip stipriai spausti branduolinę Rusiją, kad padėtų Ukrainai laimėti. (...) Neapsisprendimas JAV ir Europoje sukuria netikrumo zoną, kurioje V. Putinas klesti“, – rašo „Bloomberg“.

Nuo metų pradžios Ukraina surengė keletą bepiločių atakų prieš kelias Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kurios sukėlė didelių problemų Rusijos vidaus degalų rinkoje. Ekspertų teigimu, šalis agresorė prarado iki 15 proc. savo naftos perdirbimo pajėgumų.

Kovo 22 d. autoritetingas leidinys „Financial Times“, remdamasis savo šaltiniais, rašė, kad Jungtinės Valstijos buvo nepatenkintos Ukrainos atakomis prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir kad apie tai buvo informuota SBU ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovybė.

JAV savo viešuose pareiškimuose buvo diplomatiškesnės. Visų pirma JAV valstybės departamento (Užsienio reikalų ministerijos) vadovas Antony Blinkenas pareiškė, kad Amerika „nepalaiko“ atakų prieš naftos perdirbimo gamyklas ir „nedalyvauja“ jas rengiant.

Europoje ir pačiose Jungtinėse Valstijose, J.Bideno administracija buvo kritikuojama dėl šios pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Kinija, dalyvaudama birželį Šveicarijoje vyksiančioje tarptautinėje taikos konferencijoje, galėtų padėti Ukrainai užtikrinti teisingą taiką.

„Esu įsitikinęs, kad pirmasis Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje gali pradėti tikrąjį kelią į teisingą taiką Ukrainai. Aktyvus Kinijos vaidmuo neabejotinai gali paspartinti mūsų pažangą šiame kelyje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė V. Zelenskis.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje.

„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.“