Svarbiausios naujienos
- „Klastingi teroristai“: karinė žvalgyba pakomentavo planuotą pasikėsinimą į V.Zelenskį
- Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino smogusi rusų bombonešiui
- „Vičiūnų grupės“ fabriką Sovetske įsigijo Rusijos „Gruppa Okean“
- Lenkijoje sulaikyti du asmenys, įtariami L.Volkovo užpuolimu
- Rusijoje strateginis bombonešis „Tu22M3“ tėškėsi į žemę: negrįžo po Ukrainos apšaudymo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Vengrijos premjeras pareiškė, kad Vakarai yra per žingsnį nuo savo pajėgų siuntimo į Ukrainą
20:14
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per savo partijos „Fidesz“ posėdį pareiškė, kad Vakarų šalys yra „per žingsnį nuo savo kariuomenės siuntimo į Ukrainą“, pranešė naujienų svetainė "hir.TV“.
„Šiandien Briuselyje yra už karą pasisakanti dauguma. Europa kariauja, o politikoje dominuoja karo logika. Matau, kad karui ruošiasi visi ir iš visų pusių. NATO generalinis sekretorius nori įsteigti NATO misiją Ukrainoje. Europos lyderiai jau dalyvauja kare, aš su jais kalbuosi, aš juos girdžiu, jie mato karą kaip savo ir įsitraukė į jį kaip į savo“, – kalbėjo premjeras.
V.Orbanas pridūrė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą ginklais ir lėšomis, tačiau padėtis negerėja, todėl gali tekti dislokuoti Vakarų karius, kad šie padėtų gintis nuo Rusijos invazijos.
„Esame per žingsnį nuo to, kad Vakarai nusiųstų karius į Ukrainą. Tai yra karo sūkurys, kuris gali įtraukti Europą į bedugnę. Briuselis žaidžia su ugnimi, tai, ką jis daro, yra pagunda“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, jis nenori, kad Vengrija „vėl taptų didžiųjų valstybių žaisliuku“, todėl pasisako už taiką ir nekovos nė vienoje Rusijos ir Ukrainos karo pusėje.
V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija turi ginti savo žmonių taiką ir saugumą, ir dar kartą paneigė karo galimybę.
„Turime kovoti, turime ginti Vengrijos žmonių taiką ir saugumą, turime ginti savo ekonominius pasiekimus, turime ginti savo šeimas ir ypač savo vaikus, kad Briuselis suprastų: jokios migracijos, jokio karo!“ – teigė ministras pirmininkas.
Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjatro pridūrė, kad „nemažai Europos politinių lyderių kenčia nuo karo psichozės“.
„Visi jie mano, kad jie patys kariauja. Tačiau iš tiesų taip nėra. Europa nekariauja. Europa nėra puolama... Pagalvokite apie sankcijų pasekmes, karą dėl energijos kainų. Pagalvokite apie Ukrainos grūdų įsileidimo pasekmes. Ir kyla klausimas: kodėl po dvejų metų, turėdami tiek daug įrodymų, jie nepripažįsta savo klaidų?“ – klausė kontroversiškomis pažiūromis garsėjantis ministras.
Anksčiau V.Orbanas pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas „neduos nė cento“ Ukrainai, jei laimės rinkimus. Pasak premjero, D.Trumpas yra „taikos žmogus“, kurio planai stiprinti taiką sutampa su Vengrijos planais.
„Jis buvo pirmasis prezidentas per ilgą laiką, kuris per savo kadenciją nepradėjo karo. Iš jo prezidentavimo laikų žinome, kad jis yra taikos žmogus, ir dabar jis neslepia savo pažiūrų, jis aiškiai pasakė, kad jo tikslas yra taika Rusijos ir Ukrainos kare, o mes norime ne mažiau nei taikos ir paliaubų“, – sakė jis.
Donecke Rusijos kariškiai nužudė amerikietį, nuo 2014 m. kovojusį už „DNR“
00:29
JAV pilietis Russellas Bentley, nuo 2014 m. kovojęs už „DNR“ separatistus, buvo nužudytas Donecke. Balandžio pradžioje jis buvo sulaikytas Rusijos kariškių ir išvežtas nežinia kur. Amerikiečio žūties faktą be detalių patvirtino Rusijos propagandinio televizijos kanalo RT vyriausioji redaktorė Margarita Simonjan.
„Russelas Bentley, dar žinomas kaip „Teksasas“, tikras amerikietis, tikrai iš Teksaso, žuvo Donecke. Kovojo ten už mūsiškius“, – parašė ji savo „Telegram“ kanale.
Vietinė amerikiečio žmona Liudmila anksčiau sakė, kad jos vyrą sulaikė vieno Rusijos kariuomenės dalinio kariai.
„Mano vyrą paėmė ir toliau neteisėtai laiko kariškiai, tankistai, iš 5-osios brigados. Russelas buvo žiauriai sulaikytas 2024 m. balandžio 8 d. kažkur tarp 16.20 ir 17.00 val. autobazės teritorijoje Donecko Petrovskio rajone“, – rašė ji balandžio 15 d. R.Bentley „Telegram“ kanale.
Aleksandras Korobka, Rusijos žiniasklaidos bendrovės „Ruskij čas“ vadovas, taip pat teigė, kad R.Bentley sulaikė „asmenys su karine uniforma“.
Balandžio 12 d. „DNR“ policija pranešė, kad ieško dingusio amerikiečio, kuris „išvyko nežinoma kryptimi“.
Buvęs „DNR“ kovotojų lauko vadas Aleksandras Chodakovskis savo „Telegram“ kanale paskelbė pranešimą apie R.Bentley mirtį.
„Karinė žinyba turi parodyti, kad moka ne tik priminti apie atsakomybę už diskreditaciją, bet ir įvesti tvarką savo ūkyje“, – rašė A.Chodakovskis, komentuodamas amerikiečio žūtį.
Tačiau netrukus jis savo publikaciją ištrynė, matyt, bijodamas „atsakomybės už diskreditavimą“.
R.Bentley gimė 1960 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose ir beveik visą gyvenimą gyveno Teksase. 2014 m. jis išvyko į okupuotą Donbasą, kur prisijungė prie Rusijos remiamų „DNR“ separatistų.
Pasak JAV leidinio „Texas Monthly“, R.Bentley buvo buvęs karo inžinierius, pasisakė už marihuanos legalizavimą, buvo pripažintas kaltu dėl narkotikų kontrabandos ir pardavimo JAV ir slapstėsi nuo teisingumo.
Atvykęs į Donbasą R.Bentley kurį laiką spėjo pakovoti už separatistus, tačiau vėliau persikvalifikavo į propagandistus. Jis noriai duodavo interviu Rusijos žiniasklaidai, pasakodamas, kaip niekina Ameriką, myli komunizmą ir Rusiją. Tuo pat metu jis aktyviai dalyvavo prorusiškoje propagandoje socialinėje žiniasklaidoje, skirtoje Amerikos auditorijai.
K.Budanovas apie Tu-22M3 numušimą: „Laukėme savaitę pasaloje“
22:20
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyryla Budanovas atskleidė, kad Ukrainos kariuomenė savaitę sėdėjo „pasaloje“, kol numušė Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3.
„Savaitę truko, sakykime, pati „pasala“. Mes laukėme, kol jis ateis ties reikiama riba“, – interviu BBC sakė K.Budanovas.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas patikslino, kad lėktuvui buvo smogta 308 km atstumu.
Rusai turi daugiau tokių lėktuvų, bet K.Budanovas sako, kad „tai pirmas tolimosios aviacijos lėktuvo numušimas šiame kare“, dėl kurio „Odesai dabar bus šiek tiek lengviau“.
Pasak K.Budanovo, lėktuvai Tu-22M3 naudoja Ch-22 raketas, „kurios tikriausiai padarė daugiausia žalos miestui“.
Tapo žinoma, kaip Ukraina numušė strateginį Rusijos bombonešį Tu-22M3
20:41
Į Rusijos strateginį bombonešį-raketų nešėją Tu-22M3, kurį penktadienį pavyko numušti Ukrainos gynybos pajėgoms, buvo pataikyta iš zenitinės raketinės sistemos S-200.
Apie tai rašo hromadske.ua su nuoroda į savo šaltinį, susipažinusį su situacija. „Ukrainos gynybos pajėgos numušė strateginį Rusijos bombonešį Tu-22M3 iš zenitinės raketinės sistemos S-200, sukurtos dar SSRS“, – teigiama pranešime.
Tuo pat metu UNIAN šaltinis specialiosiose tarnybose taip pat patvirtino, kad Tu-22M3 buvo numuštas iš sovietinės sistemos S-200.
Zenitinės raketinės sistemos S-200 Sovietų Sąjungoje buvo sukurtos dar 1967 metais. Ukraina jas išėmė iš ginkluotės 2013 metais, tačiau prasidėjus Rusijos plataus masto įsiveržimui, modernizavo ir vėl ėmė naudoti gynybai.
Penktadienio rytą Ukrainos karinių oro pajėgų vadas Mykola Oleščukas pareiškė, kad Ukrainos kariai pirmą kartą sunaikino Rusijos tolimojo nuotolio strateginį bombonešį Tu-22M3, kurį okupantai naudoja Ukrainai apšaudyti.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba pažymėjo, kad tai buvo pirmas kartas, kai per kovinę užduotį buvo sunaikintas Rusijos strateginis lėktuvas.
Numušus Tu-23M3, kitas už jo judėjęs Rusijos lėktuvas buvo priverstas apsisukti ir neatlikti raketų paleidimų.
Rusija savo ruožtu pareiškė, kad įvyko „katastrofa“, kai orlaivis grįžo į aerodromą „įvykdęs kovinę užduotį“. Kaip katastrofos priežastis nurodomas techninis gedimas.
Vengrijos premjeras pareiškė, kad Vakarai yra per žingsnį nuo savo pajėgų siuntimo į Ukrainą
20:14
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas per savo partijos „Fidesz“ posėdį pareiškė, kad Vakarų šalys yra „per žingsnį nuo savo kariuomenės siuntimo į Ukrainą“, pranešė naujienų svetainė "hir.TV“.
„Šiandien Briuselyje yra už karą pasisakanti dauguma. Europa kariauja, o politikoje dominuoja karo logika. Matau, kad karui ruošiasi visi ir iš visų pusių. NATO generalinis sekretorius nori įsteigti NATO misiją Ukrainoje. Europos lyderiai jau dalyvauja kare, aš su jais kalbuosi, aš juos girdžiu, jie mato karą kaip savo ir įsitraukė į jį kaip į savo“, – kalbėjo premjeras.
V.Orbanas pridūrė, kad Vakarai aprūpina Ukrainą ginklais ir lėšomis, tačiau padėtis negerėja, todėl gali tekti dislokuoti Vakarų karius, kad šie padėtų gintis nuo Rusijos invazijos.
„Esame per žingsnį nuo to, kad Vakarai nusiųstų karius į Ukrainą. Tai yra karo sūkurys, kuris gali įtraukti Europą į bedugnę. Briuselis žaidžia su ugnimi, tai, ką jis daro, yra pagunda“, – pabrėžė jis.
Pasak politiko, jis nenori, kad Vengrija „vėl taptų didžiųjų valstybių žaisliuku“, todėl pasisako už taiką ir nekovos nė vienoje Rusijos ir Ukrainos karo pusėje.
V.Orbanas pabrėžė, kad Vengrija turi ginti savo žmonių taiką ir saugumą, ir dar kartą paneigė karo galimybę.
„Turime kovoti, turime ginti Vengrijos žmonių taiką ir saugumą, turime ginti savo ekonominius pasiekimus, turime ginti savo šeimas ir ypač savo vaikus, kad Briuselis suprastų: jokios migracijos, jokio karo!“ – teigė ministras pirmininkas.
Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjatro pridūrė, kad „nemažai Europos politinių lyderių kenčia nuo karo psichozės“.
„Visi jie mano, kad jie patys kariauja. Tačiau iš tiesų taip nėra. Europa nekariauja. Europa nėra puolama... Pagalvokite apie sankcijų pasekmes, karą dėl energijos kainų. Pagalvokite apie Ukrainos grūdų įsileidimo pasekmes. Ir kyla klausimas: kodėl po dvejų metų, turėdami tiek daug įrodymų, jie nepripažįsta savo klaidų?“ – klausė kontroversiškomis pažiūromis garsėjantis ministras.
Anksčiau V.Orbanas pareiškė, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas „neduos nė cento“ Ukrainai, jei laimės rinkimus. Pasak premjero, D.Trumpas yra „taikos žmogus“, kurio planai stiprinti taiką sutampa su Vengrijos planais.
„Jis buvo pirmasis prezidentas per ilgą laiką, kuris per savo kadenciją nepradėjo karo. Iš jo prezidentavimo laikų žinome, kad jis yra taikos žmogus, ir dabar jis neslepia savo pažiūrų, jis aiškiai pasakė, kad jo tikslas yra taika Rusijos ir Ukrainos kare, o mes norime ne mažiau nei taikos ir paliaubų“, – sakė jis.
Ukrainai reikia mažiausiai septynių sistemų „Patriot“, sako V.Zelenskis NATO
18:51
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad jo šaliai reikia mažiausiai septynių oro gynybos sistemų „Patriot“, ir paragino NATO vadovus paskubinti ginkluotės tiekimą sunkumų patiriančioms ukrainiečių pajėgoms.
„Mums reikia dar septynių „Patriot“ arba panašių oro gynybos sistemų – ir tai yra minimalus skaičius“, – sakė V.Zelenskis NATO ir Ukrainos tarybos posėdyje.
„Šiais metais negalime laukti, kol bus priimti sprendimai“, – pridūrė jis ir paragino Ukrainos rėmėjus paspartinti sprendimų priėmimą.
Virtualiame NATO gynybos ministrų susitikime V.Zelenskis pabrėžė, kad Rusija šiuo metu turi pranašumą ore, o tai riboja Ukrainos galimybes žengti į priekį fronto linijoje.
„Akivaizdu, kad dabar, kai Rusija turi pranašumą ore ir gali remtis savo dronų ir raketų teroru, mūsų galimybės ant žemės, deja, yra ribotos“, – sakė V.Zelenskis.
Anot jo, Aljansas turėtų nuspręsti, „ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“.
„Mūsų dangus turi vėl tapti saugus“, – tvirtino V.Zelenskis per vaizdo konferenciją su NATO gynybos ministrais.
„Ir tai visiškai priklauso nuo jūsų pasirinkimo. Pasirinkimo, ar gyvybė iš tiesų visur vienodai vertinga. Pasirinkimo, ar turite vienodą požiūrį į visus partnerius. Pasirinkimo, ar mes iš tiesų esame sąjungininkai“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas kiek anksčiau penktadienį pareiškė, kad, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, aljanso šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – pareiškė J.Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento derybų.
„The Insider“ atskleidžia, kaip Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai surado L.Volkovo užpuolikus
18:44
Rusų tiriamosios žurnalistikos leidiniui „The Insider“ pavyko išsiaiškinti, kaip Lenkijos ir Lietuvos pareigūnai surado Rusijos opozicijos lyderio Leonido Volkovo, kuris buvo užpultas Vilniuje, užpuolikus ir nusikaltimo organizatorių.
„The Insider“ pavyko identifikuoti nusikaltėlį, kuris Argentinoje grasino rusų ekonomistui ir aktyvistui Maksimui Mironovui ir užpuolė jo žmoną. Paaiškėjo, kad tai Lenkijos pilietis Grzegorzas Daszkowskis.
Šią informaciją „The Insider“ perdavė Lenkijos teisėsaugai ir G.Daszkowskis buvo suimtas. Teisėsaugininkai per G.Daszkowskio kuratorių surado kitus lenkų nusikaltėlius, kurie Vilniuje užpuolė L.Volkovą.
Tai jau ne pirmas kartas, kai Rusijos saugumo tarnybos Kremliaus oponentams persekioti pasitelkia Europos nusikalstamas grupuotes.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
L.Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
18:39
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
„Šiuo metu peržiūrime savo prioritetus, kad kuo greičiau galėtume prisidėti oro erdvės radarų sistemomis. Praėjusią savaitę lankiausi Ukrainoje ir įsitikinau, kad oro gynybos sistemų ir amunicijos poreikis yra itin didelis“, – NATO-Ukrainos tarybos posėdyje sakė L.Kasčiūnas.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
EVT pirmininkas D.Trumpą ragina „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai
18:27
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį paragino Donaldą Trumpą „išsiaiškinti faktus“ apie pagalbą Ukrainai, JAV eksprezidentui, siekiančiam sugrįžti į Baltuosius rūmus, pareiškus, kad Europa turėtų skirti Kyjivui daugiau lėšų.
„Nebūkite įbaugintas [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino. Mes nesame, – socialiniame tinkle „X“ į D.Trumpą kreipėsi Ch.Michelis. – Išsiaiškinkime faktus. Skaičiai kalba patys už save. ES parama Ukrainai: 143 mlrd. eurų (150 mlrd. dolerių).“
D.Trumpas ketvirtadienį, likus kelioms dienoms iki planuojamo Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjų balsavimo dėl ilgai atidėlioto beveik 61 mlrd. dolerių (57 mlrd. eurų) pagalbos paketo karo draskomai šaliai, pareiškė, kad Europa turėtų skirti daugiau pinigų Ukrainai.
„Kaip visi sutinka, Ukrainos išlikimas ir stiprybė turėtų būti daug svarbesni Europai nei mums, bet tai svarbu ir mums! JUDĖKITE EUROPA!“ – D.Trumpas pareiškė savo socialiniame tinkle „Truth Social“.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
J.Stoltenbergas: NATO šalys sutinka atsiųsti Ukrainai daugiau oro gynybos sistemų
18:01
NATO šalys sutiko suteikti Ukrainai daugiau oro gynybos priemonių, Kyjivui prašant pažangių sistemų Rusijos atakoms atremti, penktadienį pareiškė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.
„NATO nustatė esamus pajėgumus visame Aljanse, ir yra sistemų, kurios gali būti suteiktos Ukrainai. Todėl tikiuosi, kad netrukus bus paskelbta naujų pranešimų dėl oro gynybos pajėgumų Ukrainai“, – sakė J. Stoltenbergas po virtualių NATO gynybos ministrų ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybų.
D.Tuskas: L.Volkovo užpuolimą užsakė rusams dirbęs baltarusis
17:32
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį pranešė, kad sulaikytas asmuo, kuris įtariamas užsakęs Vilniuje sumušti Rusijos opozicijos veikėją Leonidą Volkovą.
„Rusams dirbęs baltarusis, nurodęs dviem lenkams surengti ataką prieš [Aleksejaus] Navalno sąjungininką, buvo sulaikytas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas.
„Užpuolikai jau buvo sulaikyti“, – pridūrė jis, bet daugiau detalių nepaskelbė.
Kiek anksčiau pranešta, kad Varšuvos apygardos teismas nusprendė Lietuvai išduoti įtariamus L.Volkovo užpuolikus.
Pasak teismo atstovės Joannos Adamowicz, teismas sutiko perduoti įtariamuosius Lietuvai dėl čia vykdomo tyrimo su sąlyga, kad juos nuteisus įkalinimo bausme, sulaikytieji ją atliktų Lenkijoje.
J.Adamowicz teigimu, sulaikytųjų advokatai nusiuntė skundus apeliaciniam teismui, tačiau neaišku, kiek gali užtrukti jų nagrinėjimas.
Apie Lenkijoje sulaikytus du asmenis, įtariamus Rusijos opozicijos veikėjo L.Volkovo užpuolimu Vilniuje, penktadienį žurnalistams pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.
Kaip vėliau paskelbė prokuroras Justas Laucius, L.Volkovo užpuolimu įtariami du Lenkijos piliečiai sulaikyti balandžio 3 dieną Varšuvoje, jų perdavimo Lietuvai tikimasi gegužę.
Kalėjime šių metų pradžioje mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno bendražygis L.Volkovas buvo užpultas kovo 12-osios vakare Vilniuje automobilyje netoli savo namų.
Užpuolikas išdaužė automobilio langą, papurškė ašarinių dujų ir pradėjo L.Volkovą daužyti mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja.
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
