Karas Ukrainoje. Skelbia, kad Rusija pralaužė frontą Donecko srityje: ką tai reiškia Ukrainai

Rusijos kariuomenė pasiekė Časiv Jaro miestą ir bando jį apsupti. Jei Vakarų žadėta pagalba pasieks Ukrainos gynėjus laiku, Časiv Jaras turi vilties atlaikyti Kremliaus karių puolimą, Estijos leidiniui „Postimees“ sako karinis ekspertas Leo Kunnas.

Atstovų Rūmai patvirtino naujausią didžiulį karinės ir ekonominės pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau nei dvejus metus kovoja su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.

Karinis ekspertas „Postimees“ sako, kad tiek naujai skirta JAV pagalba, tiek Čekijos iniciatyva, kuria siekiama nupirkti Ukrainai 800 tūkst. artilerijos sviedinių, tiek naikintuvų F-16 perdavimas Kyjivui padės stabilizuoti situaciją fronte bent iki 2025 m. vasaros ar rudens.

„Kitaip tariant, visa tai kartu leis Ukrainai išlaikyti dabartinę padėtį“, – mano ekspertas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Tolimojo nuotolio raketos ATACMS gali būti įtrauktos į naują JAV karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė tikriausiai sieks 1 mlrd. dolerių, rašo CNN.

Naujasis paketas, remiantis medžiaga, bus teikiamas pagal PDA mechanizmą, t. y. ginklai Ukrainai bus tiekiami iš Amerikos kariuomenės atsargų, o tai yra greičiausiai prieinamas būdas.

„Per pastarųjų savaičių kongreso atstovų pasitarimus administracijos pareigūnai nurodė, kad JAV greičiausiai pirmą kartą siųs Ukrainai tolimojo nuotolio ATACMS kaip naujo pagalbos paketo dalį“, – rašo CNN.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Raketos ATACMS paleidimas

Baltųjų rūmų atstovas spaudai atsisakė komentuoti paketo turinį CNN, tačiau teigė, kad Jungtinės Valstijos „yra pasirengusios greitai nusiųsti karinę pagalbą Ukrainai, kad patenkintų jos skubius karinius ir priešlėktuvinės gynybos poreikius, kai tik įstatymo projektas bus priimtas Senate ir pasirašytas“.

Tikimasi, kad įstatymo projektas bus priimtas netrukus po to, kai balandžio 23 d. senatoriai surengė svarbų procedūrinį balsavimą.

Kaip žinia, 2023 m. spalį JAV perdavė Kyjivui nedidelę partiją ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia 160 km. Vėliau apie panašius amerikiečių tiekimus nebuvo pranešta.

Dieną prieš tai prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per paskutinį pokalbį telefonu su Joe Bidenu buvo susitarta dėl ilgo nuotolio raketų ATACMS tiekimo Ukrainai.

Rusijoje sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu pavaduotojas Timūras Ivanovas, jis įtariamas kyšio paėmimu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Iš kairės: Timuras Ivanovas, Vladimiras Putinas, Sergejus Šoigu

„Įtarus nusikaltimo, numatyto Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 290 straipsnio 6 dalyje (kyšio paėmimas), padarymu, buvo sulaikytas Rusijos Federacijos gynybos ministro pavaduotojas Ivanovas Timuras Vadimovičius. Atliekami būtini tyrimo veiksmai“, – vakare pranešė Rusijos Federacijos tyrimų komitetas.

T.Ivanovas įtariamas gavęs mažiausiai 1 mln. rublių kyšį, jam gresia iki 15 metų kalėjimo. V. Putino spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas sakė, kad jis buvo informuotas apie T.Ivanovo sulaikymą, o S.Šoigu taip pat buvo informuotas iš anksto.

Visą tekstą skaitykite čia.

JAV Senatas paskelbė 95 mlrd. JAV dolerių vertės įstatymo projekto, skirto karinei pagalbai Izraeliui, Ukrainai ir Taivanui, svarstymo sustabdymą – tai svarbus procedūrinis žingsnis, atveriantis kelią galutiniam balsavimui dėl jo priėmimo vėliau šiandien.  Apie tai pranešė laikraštis „The Guardian“ .

Už įstatymo projektą balsavo 80, prieš – 19 parlamentarų. Po to prasidės diskusijos, kurios gali trukti iki 30 valandų.

Kitas žingsnis bus galutinis balsavimas.

Stipri dauguma, pritarianti svarstymų užbaigimui, rodo didelę tikimybę, kad Senatas galutinai priims įstatymų projektus, o tai gali įvykti antradienį arba trečiadienį.

Atkreipiame dėmesį, kad Senatas reikalauja mažiausiai 50 balsų, kad įstatymo projektas būtų patvirtintas.

Rusija naudoja savo „šešėlinį laivyną“ šnipinėjimui Baltijos jūroje, pareiškė Švedijos karinių jūrų pajėgų vadė kontradmirolė Eva Skoog Haslum, skelbia Švedijos nacionalinis transliuotojas SVT.

Ji patvirtino, kad karinis jūrų laivynas stebi su Rusija susijusių tanklaivių, kurie kasdien per Baltijos jūrą gabena šimtus tūkstančių tonų naftos produktų, judėjimą.

„Wikipedia“/Švedijos karinių jūrų pajėgų vadė kontradmirolė Eva Skoog Haslum

Pasak E.Haslum, kariuomenė gavo įrodymų, jog kai kurie laivai naudojami radijo žvalgybai ir ryšių perėmimui.

„Randame antenų ir stiebų, kurie negali priklausyti, pavyzdžiui, žvejybos laivams, todėl mums tampa aišku: tai, kas juda jūroje, kartais savo veikloje turi kitų tikslų“, – pabrėžė kontradmirolė.

Visą tekstą skaitykite čia.

Europos Sąjunga parengė planą, kaip panaudoti pajamas iš įšaldyto Rusijos Federacijos turto. Tai pareiškė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, ES vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepas Borrellis.

„Pirmasis žingsnis buvo žengtas vasario mėn. Buvo nustatytos taisyklės centriniams vertybinių popierių depozitoriumams, kurie gauna pajamų iš turto. Jie turi būti atskirti, identifikuoti ir apskaitomi atskirai. Dabar tokios pajamos yra atskirose taupomosiose sąskaitose“, – pažymėjo jis. 

J.Borrellis pabrėžė, kad toks iš Rusijos turto gaunamų pajamų perėmimo mechanizmas galėtų atnešti 3 mlrd. eurų per metus.

„Reuters“/„Scanpix“/Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis

„Šios pajamos nepriklauso Rusijai, nes tai nėra suverenus turtas, nes yra skirtumas tarp kapitalo ir pajamų iš jo“, – pridūrė jis.

Šveicarija užblokavo 14,3 mlrd. dolerių vertės šalyje esantį Rusijos turtą. Taip buvo įšaldyta 17 nekilnojamojo turto objektų, taip pat prabangūs automobiliai, meno kūriniai ir baldai.

Anksčiau JAV Atstovų rūmai pritarė įstatymo projektui dėl Rusijos turto konfiskavimo Ukrainai. Šiam sprendimui pritarė 360 kongresmenų, dar 58 buvo prieš. 

Žinoma, kad pagal šią procedūrą gali būti gauta apie 8 mlrd. dolerių. Tačiau dabar šiam įstatymo projektui turi pritarti JAV Senatas.

Absurdiškiausia – fizinio lavinimo pamoka internetu. Mokytojas vaikams perskaito sporto šakos taisykles, o vaikai jas užsirašo. Vėliau mokytojas patikrina sporto šakų taisyklių žinias. Už tai Donecko srityje, fronto linijos gyvenvietėse, vaikai gauna fizinio lavinimo pamokos pažymius – niekur neišeidami iš namų.

Pamokų metu eiti į lauką pavojinga.

Tiems, kurie gyvena toliau nuo fronto, tenka bijoti raketų, o tiems, kurie gyvena arčiau – aviacinių bombų ir artilerijos sviedinių.

15min fotomontažas/Ukraina

Ukrainiečių vaikai jau gali atskirti atskriejantį sviedinį – jis paleistas rusų karių ar ukrainiečių gynėjų.

Tūkstančiai vaikų tebegyvena Ukrainos Donecko srities gyvenvietėse, esančiose prie fronto linijos. Trečiaisiais karo metais jie išsilavinimą įgyja tik internetu.

Tiesą sakant, Donecko srities ketvirtokai dar nėra sėdėję mokyklos suole – nuo 2020 m. rudens, kai prasidėjo COVID-19 pandemija ir regione buvo uždarytos mokyklos, jie negalėjo mokytis įprastu režimu, o vėliau viską sudrumstė karas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Kyjivas antradienį pranešė, kad sustabdė konsulinių paslaugų teikimą šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrams, taip dar kartą siekdamas padidinti karių skaičių po to, kai buvo sugriežtintos bausmės už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą ir sumažintas mobilizacijos amžius.

Užsienio reikalų ministerija paskelbė „laikinai sustabdanti naujų prašymų suteikti konsulines paslaugas priėmimą“ vyrams nuo 18 iki 60 metų, kad būtų „išspręsti klausimai, susiję su mobilizacinio amžiaus piliečių karine registracija užsienyje“.

Ukrainos ambasadorė Jungtinėse Valstijose Oksana Markarova sakė, kad Ukraina aktyviai bendradarbiauja su Vašingtonu siekdama savarankiškai pradėti priešlėktuvinių raketų sistemų „Patriot“ gamybą.

„Iš tiesų ši užduotis yra prieš mus. Per du prezidento V.Zelenskio vizitus Jungtinėse Valstijose praėjusiais metais – rugsėjį ir gruodį – mes daugiausia aptarėme jų bendros gamybos klausimą“, – sakė O. Markarova interviu leidiniui „Europos tiesa“, atsakydama į klausimą apie „Patriot“ gamybos Ukrainoje perspektyvas.

Ji pažymėjo, kad tarp dviejų prezidento vizitų jau įvyko du verslo įmonių, Ukrainos ir Amerikos („Patriot“ yra kelios įmonės, gaminančios įvairias komplekso dalis), susitikimai.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./„Patriot“ sistemos

„Todėl mes aktyviai dirbame šiuo klausimu. Negalime apsieiti be to, kad patys pagamintume bent jau didelę dalį komponentų, o maksimaliai – užbaigtą gaminį. Juk suprantame, kad net ir po mūsų pergalės Rusija niekur nedings“, – pabrėžė O.Markarova.

Ji taip pat pažymėjo, kad Ukrainai reikia gaminti ne tik priešlėktuvinę gynybą.

„Ką tik baigėsi Ukrainos premjero, finansų ministro ir Nacionalinio banko vadovo vizitas, kurie atvyko į susitikimus Pasaulio banke ir Tarptautiniame valiutos fonde, bet taip pat turėjo susitikimų su verslu, kur viena iš svarbiausių diskusijų buvo apie investicijas į karinį-pramoninį kompleksą ir bendrą darbą, susijusį su atskiromis medžiagomis, pavyzdžiui, retųjų žemių metalais“, – sakė ambasadorė.

Vasario mėnesį Ukrainos prezidentas sakė, kad oro gynybos sistema „Patriot“ kainuoja pusantro milijardo dolerių, tačiau jų neįmanoma įsigyti be JAV leidimo.

Kovo mėnesį V.Zelenskis sakė, kad papildomos 5–7 „Patriot“ sistemos iš Jungtinių Valstijų apsaugotų Ukrainos pramonės platformas, kad piliečiai galėtų dirbti, o vaikai eiti į mokyklą. Papildomos priešlėktuvinės gynybos sistemos turėtų padėti atblokuoti dangų.

Balandžio 20 d. JAV Atstovų Rūmai (žemieji Kongreso rūmai) pritarė įstatymo projektui, pagal kurį Ukrainai skiriama apie 61 mlrd. dolerių papildomos paramos. Antradienį šį įstatymo projektą turi svarstyti Senatas (aukštieji Kongreso rūmai).

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./Eitynės Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti

Rusija dėl didėjančio susirūpinimo dėl saugumo antrus metus iš eilės atšaukia populiarią eiseną Maskvoje, skirtą Antrojo pasaulinio karo aukoms atminti, antradienį pranešė pareigūnai.

Daugiau nei dešimtmetį rusai visoje šalyje kiekvieną gegužės 9-ąją miestuose žygiuodavo nešdami veteranų ar kare žuvusių šeimos narių nuotraukas.

Vadovaujant Vladimirui Putinui visoje šalyje vykstančios „Nemirtingojo pulko“ eitynės yra vienas iš Kremliaus skatinamų patriotinių renginių.

„Atsižvelgdamas į esamas grėsmes visuomenės saugumui, centrinis „Nemirtingojo pulko“ štabas nusprendė nerengti 2024-ųjų eitynių fiziniu formatu“, – sakė valdančiosios „Vieningosios Rusijos“ parlamentarė ir organizatorė Jelena Cunajeva.

Rusija, 2022-ųjų vasarį pradėjusi invaziją į Ukrainą, susiejo ten vykstantį karą su Antruoju pasauliniu karu, teigdama, kad kovoja su fašizmu ir aiškindama, kad kaimyninė šalis turi būti „denacifikuota“.

Sankt Peterburgas paskelbė, kad eitynės vyks nuotoliniu būdu

Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.

Sankt Peterburgo, buvusios Rusijos imperijos sostinės, valdžios institucijos taip pat paskelbė, kad eitynės vyks nuotoliniu būdu.

Baiminasi Ukrainos dronų

Sprendimas priimtas padažnėjus į Rusiją nukreiptoms Ukrainos dronų ir raketų atakoms, daugiausia pasienio regionuose. Be to, prieš kelias savaites su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) susiję kovotojai surengė išpuolį netoli Maskvos esančioje koncertų salėje, žuvo mažiausiai 144 žmonės.

„Nemirtingojo pulko“ eitynės, užgimusios kaip paprasta pilietinė akcija, pirmą kartą buvo surengtos 2012 metais Sibiro mieste Tomske, bet vėliau jas įvertino valdžios institucijos ir jos tapo visos Rusijos renginiu.

Eitynėse yra dalyvavęs ir V.Putinas, nešdamas savo tėvo atvaizdą.

Ukraina yra įspėjusi, kad Rusijos pajėgos iki gegužės 9-osios, kai Rusija mini Sovietų Sąjungos pergalę prieš nacistinę Vokietiją, bandys užimti svarbų Časiv Jaro miestą Rytų Ukrainoje.

CHINE NOUVELLE/SIPA / CHINE NOUVELLE/SIPA

Latvijos vyriausybė antradienį priėmė sprendimą dėl laipsniško rusų kaip antrosios užsienio kalbos dėstymo atsisakymo šalies mokyklose.

Šiuo metu Latvijoje moksleiviai mokosi anglų kaip pirmąją užsienio kalbą nuo pat mokslų pradžios, o antroji užsienio kalba pradedama dėstyti ketvirtoje klasėje.

Teoriškai, moksleiviai galėtų rinktis prancūzų, vokiečių ar kurią nors kitą kalbą, tačiau praktiškai jie dažnai neturi kito pasirinkimo kaip tik mokytis rusų, mat trūksta kitų kalbų mokytojų.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, rusų kaip antroji užsienio kalba dėstoma kone pusėje Latvijos mokyklų. Kai kuriose mokymo įstaigose nėra alternatyvų šiam mokomajam dalykui.

Pokyčiai po dvejų metų

Kaip nurodo ministerija, nuo 2026/2027 mokslo metų mokyklos privalės palaipsniui siūlyti moksleiviams kaip antrą užsienio kalbą mokytis vieną iš oficialių Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės kalbų arba užsienio kalbą, reglamentuojamą tarpvyriausybiniais susitarimais dėl švietimo. Rusų kalbos tarp jų nėra.

Švietimo ir mokslo ministrė Anda Čakša pažymi, kad tokiu sprendimu Latvija patvirtina priklausanti Europos kultūrinei erdvei ir besilaikanti demokratinio pasaulio vertybių.

„Po kruviniausio šiame amžiuje Rusijos pradėto karo, genocido prieš ukrainiečių tautą, rusų kalba kaip privaloma antroji užsienio kalba tapo nepriimtina didelei daliai Latvijos visuomenės. Todėl natūralu, kad visuomenės švietimo plėtros kelią grindžiame Europos kultūrine erdvė ir vertybėmis“, – pabrėžė ministrė.

Pažymima, kad sprendimas neapribos teisių mokinių teisės išsaugoti ir plėtoti savo kalbos, etninį ir kultūrinį tapatumą.

Artimiausiu metu, kaip pažymėjo Latvijos vyriausybės spaudos tarnyba, Latvijos Saeima per trečiąjį svarstymą turėtų pritarti analogiškoms Švietimo įstatymo pataisoms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rishi Sunakas

Jungtinė Karalystė palaipsniui didins savo išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais, antradienį per vizitą Lenkijoje paskelbė britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas.

„Šiandien skelbiu apie didžiausią krašto gynybos stiprinimą naujausiais laikais“, – pareiškė R.Sunakas.

Plačiau skaitykite ČIA.

/ AP

Per Rusijos dronų ir raketų atakas antradienį Ukrainoje buvo sužeista 14 žmonių, pranešė ukrainiečių pareigūnai.

Rusijos pajėgoms antradienio naktį dronais atakavus Ukrainos pietuose esančią Odesą buvo sužeisti devyni žmonės, įskaitant keturis vaikus, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Šį uostamiestį prie Juodosios jūros rusai raketomis ir dronais nepaliaujamai atakuoja nuo karo pradžios prieš daugiau kaip dvejus metus.

„Dėl rusų teroro buvo apgadinta gyvenamųjų pastatų, kilo gaisras“, – antradienį per platformą „Telegram“ pranešė valstybinė Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba.

Žalos padarė rusų drono, kurį numušė ukrainiečių oro gynyba, nuolaužos, nurodė kariuomenės vadovybė šalies pietiniame regione.

Gelbėjimo tarnybos paskelbė nuotraukų ir vaizdo įrašų, kuriuose matyti degantis pastatas, griuvėsius tikrinantys ir gyventojus guodžiantys gelbėtojai.

Du iš keturių sužeistų vaikų yra jaunesni nei vienų metų.

Vėliau tą pačią dieną per raketų ataką Dnipropetrovsko srityje buvo hospitalizuoti keturi žmonės, platformoje „Telegram“ pranešė gubernatorius Serhijus Kysakas.

Dar vieną žmogų krintančios nuolaužos sužeidė Mykolajivo srityje, sakė vietos gubernatorius.

Ukrainos oro pajėgos paskelbė pernakt sunaikinusios 15 iš 16 rusų paleistų dronų.

Rusai praėjusią naktį taip pat atakavo Ukrainą dviem balistinėmis raketomis, nurodė oro pajėgos, bet nepatikslino, ar jos pasiekė taikinius.

Kai kurie rusų dronai skrido į Kyjivą, sakė miesto administracija.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Mobilieji telefonai iš esmės pakeitė būdus, kaip yra dokumentuojamas karas, ir dabar leidžia net realiuoju laiku stebėti situaciją fronto linijose, pamatyti naujausią karinę techniką ir sukrečiančius mirties bei naikinimo vaizdus. Tačiau jie taip pat gali prišaukti mirtį juos nešiojantiems kariams, leidinio „Foreign Policy“ žurnalistui sakė JAV kariuomenės generolas majoras Curtisas Tayloras.

Neišprovokuotas Rusijos karas prieš Ukrainą, ko gero, gali būti pavadintas pirmuoju „išmaniųjų telefonų“ karu. Jų naudojimas tik patvirtino, kokį svarbų vaidmenį šie kasdienybę lengvinantys prietaisai atlieka šiame kare ir atliks ateityje.

Karybos naujienų svetainė „Armada International“ pažymėjo, kad kariniu lygmeniu išmanieji telefonai gali būti naudinga taktinio ryšio alternatyva kariniams siųstuvams.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Rishi Sunakas

Jungtinė Karalystė antradienį pažadėjo Ukrainai papildomai skirti 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų) naujoms karinėms atsargoms įsigyti, įskaitant ilgojo nuotolio raketas ir šaudmenis, tuo metu, kai Ukrainai sunkiai sekasi sulaikyti besiveržiančias Rusijos pajėgas rytinėje fronto linijoje per jau trečius metus vykstantį karą. 

Britų ministras pirmininkas Rishi Sunakas antradienio rytą Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pranešė apie naują pagalbą ir patikino jį, kad „Jungtinė Karalystė tvirtai remia Ukrainos gynybą nuo brutalių ir ekspansionistinių Rusijos ambicijų“, paskelbė premjero biuras.

Vėliau antradienį R.Sunakas vyko į Varšuvą susitikti su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku ir NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu derėtis dėl tolesnės pagalbos Ukrainai.

Prieš vizitą Jungtinės Karalystės vyriausybė pranešė, kad R. Sunakas paskelbs apie 500 mln. svarų sterlingų vertės naują JK karinės pagalbos paketą, į kurį įtraukta 400 transporto priemonių, 60 laivų, 1 600 šaudmenų ir 4 mln. šovinių. 

Į pagalbos paketą bus įtrauktos britų ilgojo nuotolio raketos „Storm Shadow“, kurios, kaip įrodyta, gali efektyviai smogti į rusų taikinius.

„Prezidentas V.Zelenskis padėkojo ministrui pirmininkui už nuolatinę JK paramą, sakydamas, kad nauja karinė pagalba bus labai svarbi eiliniams ukrainiečiams, kovojantiems fronte ir ginantiems savo šalį“, – sakoma Dauningo gatvės pranešime. 

Pranešimas paskelbtas praėjus trims dienoms po to, kai JAV Atstovų Rūmai patvirtino ilgai atidėliotą beveik 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos (57,3 mlrd. eurų) paketą, Amerikos įstatymų leidėjams skubant suteikti naują JAV paramą karo nualintai sąjungininkei.

Tačiau Dauningo gatvė nenurodė, ar pagalba bus suteikta nedelsiant. V.Zelenskis ne kartą prašė didesnės tarptautinės pagalbos, perspėdamas, kad be jos jo šalis pralaimės karą.

Kongresui šešis mėnesius delsus priimti pagalbos paketą, Ukrainos pajėgos iš paskutiniųjų normavo savo amuniciją, o tuo iš karto pasinaudojo Rusija – užėmė Avdijivką ir šiuo metu artėja prie Časiv Jaro, taip pat esančio Donecko srityje. 

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pakomentavo sprendimą sustabdyti konsulinių paslaugų teikimą. Užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba socialiniame tinkle X teigė, kad buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų tėvynei.

„Ukrainos piliečių teisių ir interesų apsauga užsienyje visada buvo ir yra Užsienio reikalų ministerijos prioritetas. Tuo pat metu, esant plataus masto Rusijos agresijos sąlygoms, pagrindinis prioritetas yra apsaugoti tėvynę nuo sunaikinimo. Kaip tai atrodo dabar: šaukiamojo amžiaus žmogus išvyko į užsienį, parodė savo valstybei, kad jo išlikimo klausimas jo neliečia, o paskui atvyksta ir nori gauti iš šios valstybės paslaugas. Taip nebūna. Mūsų šalyje vyksta karas“, – rašė D.Kuleba.

Jis pabrėžė, kad prievolė atnaujinti savo dokumentus karo prievolės centre egzistavo ir iki naujojo mobilizacijos įstatymo priėmimo.

„Jei šie žmonės mano, kad kažkas ten, toli fronte, kovoja ir atiduoda gyvybę už šią valstybę, o kažkas sėdi užsienyje, bet vis tiek gauna paslaugas iš šios valstybės – taip nėra. Buvimas užsienyje neatleidžia piliečio nuo pareigų Tėvynei. Todėl vakar nurodžiau imtis priemonių, kad Ukrainoje ir užsienyje būtų atkurtas tikrasis požiūris į mobilizacinio amžiaus vyrus. Tai bus teisinga“, – paaiškino Ukrainos užsienio reikalų ministras.

D.Kuleba pridūrė, kad Užsienio reikalų ministerija artimiausiu metu pateiks aiškesnius paaiškinimus dėl konsulinių paslaugų gavimo tvarkos mobilizacijos amžiaus vyrams užsienio diplomatinėse įstaigose.

GENYA SAVILOV / AFP

Dnipre Ukrainos pietryčiuose antradienį po pietų girdimi sprogimai, pranešė Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“ korespondentai.

Ukrainos naujienų agentūra „Unian“ pranešė, kad mieste kilo gaisras.

Ukrainos oro pajėgos anksčiau paskelbė įspėjimą dėl rusų balistinių raketų grėsmės keliuose regionuose, įskaitant Dnipropetrovsko sritį, kurios administracinis centras yra Dnipras.

Ukrainos kariuomenės nuotr./Oleksandras Syrskis (kairėje) ir Valdemaras Rupšys

Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pirmadienį lankėsi Ukrainoje, kur su šios šalies kariuomenės vadu Oleksandru Syrskiu aptarė padėtį fronte bei svarbiausius paramos Ukrainai klausimus.

V.Rupšys savo paskyroje „Facebook“ pranešė Ukrainoje pirmadienį lankęsis kartu su Gynybos štabo viršininku Mindaugu Steponavičiumi.

„Kariaujančios dėl savo laisvės ir teritorinio vientisumo mums broliškos Ukranos kariuomenės vadas generolas Oleksandras Syrskis skyrė laiko pasikalbėti apie gynybą, mūsų paramą Ukrainai ir priešo veiksmus.

Puikiai suprantu, kiek jis yra užimtas, todėl tokiuose susitikimuose kalbame tik apie esmę. Ukraina kovoja labai ryžtingai, bet jiems reikia daugiau karinės paramos ir ginkluotės. Jos turėdami pakankamai Ukrainos kariai galėtų okupacinę rusų kariuomenę ne tik sulaikyti, bet ir išvyti iš savo šalies“, – rašo V.Rupšys.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nuotr. /„Mbombe 6x6“

Apžvelgdamas naujausius Ukrainos gamintojų šarvuočius, šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis apžiūrėjo ir specifinį ratinį šarvuotį su viršuje sumontuota ginkluotės stotimi, rašo „Defense Express“.

Kai kurios žiniasklaidos priemonės tikina, kad šią transporto priemonę, kuri vizualiai primena Pietų Afrikos „Paramount Group“ pagamintą „Mbombe 6x6“, pagal licenciją pagamino vietinis Ukrainos šarvuočių gamintojas.

Nors šiuo metu oficialaus patvirtinimo apie tai nėra, galima bent jau aptarti jo galimybes ir savybes, juolab kad tai tikrai įdomi kovinė mašina, išsiskirianti apsauga ir universalumu.

2010 m. „Paramount Group“ pristatė šį šarvuotąjį transporterį ir iš karto atskleidė visus savo kozirius. Gamintojai pabrėžė tvirtus šarvus, sukurtus remiantis patirtimi kovojant su Talibano pajėgomis Afganistane. Bendrovės teigimu, „Mbombe 6x6“ dugnas gali atlaikyti 50 kg sveriančią miną, sprogusią už 5 metrų nuo transporto priemonės. Skirtingai nei, pavyzdžiui, „Bushmaster“ su V formos korpusu, „Mbombe“ dugnas yra plokščias, bet išlaiko apsaugą nuo minų.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos nacionalinė policija/Nušauto policininko Maksimo Zareckio laidotuvės Ukrainoje

Balandžio 20 d. šaulio kulka nutraukė 20-mečio Patrulinės policijos reagavimo sektoriaus policijos pareigūno, kuris bandė išgelbėti savo partnerį nuo išpuolio prieš jų ekipažą tarnybos metu, gyvybę.

Pirmadienį policininko laidotuvės įvyko jo gimtajame Ukrainos Beršado mieste. Atsisveikinti su Maksimu Zareckiu atvyko jo šeima, draugai, Vynicios policijos vadovai ir darbuotojai, vietos valdžios atstovai. Kolegos ir miestiečiai žuvusį kolegą pagerbė gedulo žodžiais.

„Jis sąžiningai laikėsi priesaikos, kurią kadaise davė stodamas į nacionalinę policiją, eilučių: „Iškilmingai prisiekiu ištikimai tarnauti Ukrainos žmonėms...“. Teisėsaugos pareigūnai tiesiog dirbo savo darbą, kad mūsų gatvės būtų saugios. Ir mums skaudu, kad už savo ramybę jie kartais sumoka gyvybe“, – sakoma Ukrainos nacionalinės policijos pranešime.

Plačiau apie tragediją skaitykite ČIA.

Palaidotas šaudynėse Ukrainoje žuvęs policininkas Maksimas Zareckis

Lietuvos kariuomenės archyvo nuotr./Šarvuočiai M577

Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. Šarvuočiai Ukrainos kariuomenę pasiekė antradienį, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).

KAM duomenimis, Lietuva Ukrainai šiemet jau pristatė 155 mm amunicijos, šarvuočių M577, antidronų sistemas, žiemos sezonui reikalingą įrangą ir šiltų rūbų komplektų, prieštankinio granatsvaidžio „Carl Gustaf“ šaudmenų, nuotolinio detonavimo sistemų RISE-1, generatorius, dalimis išardytą lengvąjį atakos lėktuvą L-39ZA „Albatros“ ir kitą paramą.

Lietuva iš viso paramai Ukrainai yra skyrusi daugiau nei vieną milijardą eurų, iš jų daugiau nei 610 mln. eurų sudaro karinė parama.

15min montažas/GPS signalo trikdžiai

Nuo praėjusių metų rugpjūčio apie 46 tūkst. virš Baltijos jūros skridusių lėktuvų susidūrė su GPS signalų trikdžiais. Ekspertai daugeliu atvejų radijo trukdžių atsiradimą aiškina Rusijos kariuomenės veiksmais, rašo „The Moscow Times“.

Nuo 2023 m. rugpjūčio iki 2024 m. kovo pabaigos GPS signalo trikdymo ar suklastojimo atvejų skaičius išaugo nuo mažiau nei 50 per savaitę iki daugiau nei 350 per savaitę, pasitelkęs ekspertus ir naudodamasis svetainės GPSJAM.org duomenimis apskaičiavo britų leidinys „The Sun“.

Konkrečiai apie palydovinės navigacijos sistemos sutrikimus į Jungtinę Karalystę ir iš jos skrendančių „Ryanair“ skrydžių įgulos pranešė 2309 kartus, „Wizz Air“ – 1368 kartus, „British Airways“ – 82 kartus ir t. t.

Nors ne visus incidentus galima laikyti tyčiniais, GPSJAM teigimu, „teritorijos, kuriose didelė dalis orlaivių praneša apie prastą navigacijos sistemos tikslumą, paprastai sutampa su teritorijomis, kuriose, kaip žinoma arba įtariama, vyksta trukdymas“.

Navigacijos tikslumo pablogėjimą galima paaiškinti amerikietiškos pasaulinės padėties nustatymo sistemos GPS arba europietiškos Galileo signalo praradimu arba klaidingo signalo naudojimu, kuris orlaiviui rodo, kad jis neva yra kitoje vietoje, nei yra iš tikrųjų.

Ekspertai tai sieja su Rusijos veiksmais.

Karališkojo Jungtinių Tautų gynybos studijų instituto karinis ekspertas Jackas Watlingas teigia, kad Rusijos kariuomenė „jau seniai naudoja GPS trukdžius kaip priešišką veiksmą, nukreiptą už NATO sienų“.

Tiesa, kai lėktuvai praranda GPS signalą, pilotai naudoja kitas navigacijos sistemas.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min koliažas/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir filosofas Imanuelis Kantas

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas neturi teisės savo kalbose minėti vokiečių filosofo Immanuelio Kanto. Per I.Kanto 300-ųjų gimimo metinių minėjimo ceremoniją kancleris pabrė, kad Rusijos agresyvus karas prieš Ukrainą prieštarauja visiems pagrindiniams filosofo principams, skelbia vokiečių naujienų svetainė „Zeit“.

Pirmadienį Berlyno ir Brandenburgo humanitarinių mokslų akademijos surengtoje ceremonijoje, skirtoje I.Kanto 300-osioms gimimo metinėms paminėti, O.Scholzas pažymėjo, kad V.Putinas neturi nė menkiausio pagrindo remtis I.Kantu.

„Nepaisant to, V.Putino režimas vis dar stengiasi beveik bet kokia kaina pasisavinti I.Kantą ir jo darbus“, – nurodė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas

Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas, ko gero, šiuo metu yra labiausiai viešai žinomas tokios agentūros vadas pasaulyje. Jis garsėja grėsmingais perspėjimais Rusijai ir savo prognozėmis apie tolesnę karo eigą. Būtent jis tvirtino, kad aktyvūs karo veiksmai baigsis iki 2022 m. pabaigos ir kad „ginkluotosios pajėgos netrukus bus Kryme“. Tačiau Ukrainos pajėgos jau trečius metus ginasi nuo Rusijos agresijos. Naujausiame BBC naujienų tarnybos interviu žvalgybos vadas visus nuramino, kad Armagedono nebus.

Paklaustas, jis pažymėjo, kad nesigaili dėl nė vienos iš išsakytų prognozių ir tai, kad jos neišsipildė, aiškino pasikeitusiomis aplinkybėmis: „Tai yra prognozės realiuoju laiku. Jei kas nors pasirodo šiek tiek kitaip, atsiprašau, jos pačios save pakoreguoja“.

Interviu BBC jis davė balandžio 19 d., kai Ukrainos pajėgoms pirmą kartą karinės operacijos ore metu pavyko numušti Rusijos strateginį bombonešį Tu-22M3.

Ukrainos kariniai manevrai įprastai laikomi paslaptyje, todėl K.Budanovas apie sėkmingą operaciją pasakė tik tiek, kad pasirengimas pasalai užtruko apie savaitę, o į lėktuvą buvo pataikyta 308 kilometrų atstumu. Jo teigimu, Ukrainos pajėgos pasitikėjo patikrintu metodu ir priemonėms, kokiomis buvo sunaikintas Rusijos išankstinio perspėjimo ir valdymo orlaivis A-50.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Reuters“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė pernakt sunaikinusios 15 rusų dronų.

Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš Rusijos Belgorodo srities, ir 16 atakos dronų „Shahed-131/136“ iš okupuoto Krymo ir Rusijos Kursko srities.

Ukrainiečiai numušė 15 dronų virš Mykolajivo, Odesos, Kyjivo ir Čerkasų sričių.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys

Kyjivas ir jo sąjungininkai pusę metų nervingai laukė reikšmingo žingsnio iš Jungtinių Valstijų. Šeštadienį paskelbus, jog kariaujančiai šaliai bus pratęsta Vašingtono pagalba, dalis Atstovų Rūmų kongresmenų mojavo Ukrainos vėliavomis. Toks sprendimas suteikia optimizmo, kad šalies gynėjams nebereikės skaičiuoti šaudmenų, kurių santykis su agresorės pajėgomis buvo pasiekęs 1:10. Tačiau karybos ekspertai ir politologai Ukrainos perspektyvas toliau vertina atsargiai.

Po to, kai praėjusių metų pabaigoje beveik nutrūko Jungtinių Valstijų pagalbos tiekimas, Rusijos pajėgoms pavyko sustiprinti savo pozicijas.

Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikės Katerynos Stepanenko, pagalba atkeliauja per vėlai, nes dėl jos trūkumo Ukraina 2023 m. spalį prarado iniciatyvą. Nuo spalio mėnesio Ukraina neteko 583 kv. km ploto teritorijos. Rusija taip pat turėjo laiko pasirengti puolamosioms operacijoms, kurios gali vykti pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje.

Savo ruožtu prezidentas Volodymyras Zelenskis yra įsitikinęs, kad taip ilgai laukta pagalba padės Ukrainai atgauti iniciatyvą mūšio lauke. Nors ir pripažino, jog pasikeitusi situacija gali paskatinti Rusiją pradėti skubotą puolimą ar surengti naujus oro antskrydžius, kad įtvirtintų savo pranašumą rytiniame fronte.

JAV Senato žvalgybos komiteto pirmininkas Markas Warneris paskelbė, kad, antradienį Senatui patvirtinus įstatymą, o prezidentui Joe Bidenui jį pasirašius iki trečiadienio, ginklai, tarp jų ir ATACMS raketos, Ukrainai galėtų būti pristatyti iki kitos savaitės pabaigos.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 800 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 461 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.

Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 5 tankai, 12 šarvuotųjų kovos mašinų, 29 artilerijos sistemos, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 33 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 2 specialiosios įrangos vienetai.

Ukrainos gynėjai taip pat numušė 23 Rusijos bepiločius orlaivius.

Henadijus Truchanovas/ „Telegram“/Rusijos atakos padariniai Odesoje

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos bepiločiais orlaiviais atakavo Odesos gyvenamąjį rajoną.

„Dėl priešo atakos Odesos gyvenamajame sektoriuje buvo apgadinti gyventojų namai, kilo gaisras. Gelbėjimo tarnybos dirba likviduodamos padarinius. Turima preliminarios informacijos apie 7 nukentėjusiuosius“, – pranešė Pietų gynybos pajėgos.

Karinės administracijos vadovas Henadijus Truchanovas pridūrė, kad apgadinta mažiausiai 14 butų. Įvykio vietoje dirbo Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba, Savivaldybės gvardija ir kitos gelbėjimo tarnybos.

„Jau žinome apie 7 nukentėjusiuosius. Preliminariai, žuvusiųjų nėra. Peresypskio rajono administracija dislokuoja operatyvinį štabą, kad būtų galima apgyvendinti ir suteikti pagalbą nukentėjusiems odesiečiams. Naujausiais duomenimis, išgelbėti 34 žmonės, tarp jų 3 vaikai“, – sakoma pranešime.

Vėliau Odesos regioninės karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis paskelbė atnaujintą informaciją: per naktinę dronų ataką mieste buvo sužeisti 9 žmonės. Keturi iš jų – 12 ir 9 metų vaikai ir du kūdikiai iki vienerių metų.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos apšaudymo padariniai Odesoje

„Trys suaugusieji vidutinio sunkumo būklės buvo hospitalizuoti miesto gydymo įstaigose, o dar du atsisakė būti hospitalizuoti, nes gavo visą reikiamą pagalbą vietoje. Keturi vaikai ligoninėje taip pat yra vidutinio sunkumo būklės. Gydytojai nukentėjusiesiems teikia visą būtiną pagalbą“, – patikino O.Kiperis.

Nacionalinės policijos regioninio štabo duomenimis, regioniniame centre buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus, parduotuves ir automobilius. Vienas dviejų aukštų gyvenamasis namas buvo iš dalies sugriautas, vėliau kilo gaisras, kurį greitai užgesino ugniagesiai.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų duomenimis, praėjusią naktį Rusijos pajėgos į pietinius regionus pasiuntė kelias bangas atakos bepiločių orlaivių „Shahed-131/136“. Jos taikėsi į regiono pramonės ir uostų infrastruktūrą.

123RF.com nuotr./Graikijos vėliava

Graikija pakomentavo teiginius, kad Europos Sąjunga ir NATO spaudžia ją siųsti priešlėktuvinės gynybos sistemas Ukrainai.

„Mes jau suteikėme tam tikrą pagalbą Ukrainai ir jos žmonėms. Tačiau reikia pabrėžti, kad nebus imtasi jokių veiksmų – ir tai pabrėžiu – kurie galėtų bent iš tolo pakenkti mūsų šalies atgrasymo potencialui ar oro gynybai“, – teigė vyriausybės atstovas spaudai Pavlos Marinakis.

Jis žurnalistams sakė, kad Graikija anksčiau nuolat neigė tokias kalbas.

„Ir šiandien tvirtai patvirtinu mūsų poziciją“, – citavo jį leidinys „Ekathimerini“.

Kaip teigiama „The Financial Times“ pranešime, paskelbtame pirmadienį, Europos vadovai praėjusią savaitę Briuselyje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime asmeniškai paragino Graikijos ministrą pirmininką Kyriakos Mitsotakis ir jo kolegą iš Ispanijos Pedro Sanchezą tiekti sistemas Ukrainai.