Karas Ukrainoje. JAV dar šį mėnesį slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS

Kas svarbiau Ukrainos ateičiai – laimėti karą su Rusija ar kovoti su korupcija? Galbūt toks klausimas dabartiniame karo fone atrodo keistas, tačiau daugiau ukrainiečių mano, jog kova su korupcija yra svarbesnė nei pergalė kare.

Vasario pabaigoje atliktoje Ukrainos viešosios nuomonės apklausoje buvo klausiama: „Kaip manote, kokios yra didžiausios grėsmės Ukrainos vystymuisi?“.

51 proc. respondentų atsakė, kad didžiausia grėsme yra korupcija valstybės institucijose. 46 proc. respondentų didžiausia grėsme šaliai laikė Rusijos karinę agresiją.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karys

Kuo vyresnis respondentas, tuo svarbesne už karą jis laikė korupcijos problemą.

Trečiąja didžiausia grėsme, sulaukusia 11 proc. respondentų paminėjimo, tapo ekonominė krizė ir jos padariniai.

Apklaustieji turėjo spontaniškai patys įvardinti grėsmes, o ne rinktis jas iš sąrašo. Telefonu buvo apklausta 2 tūkst. žmonių iš visų Rusijos neokupuotų Ukrainos teritorijų.

Pasak apklausą atlikusios tyrimų bendrovės „Reiting“ direktoriaus pavaduotojo Liubomiro Mossivo, korupcijos problemos iškilimas buvo natūralus, turint omenyje nuolatinį šios temos akcentavimą žiniasklaidoje karo metu.

Visą tekstą skaitykite čia.

Lenkija yra pasirengusi padėti Ukrainai grąžinti į šalį karinio amžiaus vyriškos lyties piliečius padėti savo šaliai kare su Rusija, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

Trečiadienį Ukrainos vyriausybė paskelbė taisykles, pagal kurias karinio amžiaus vyrų pasai gali būti išduodami tik šalies viduje, o ne užsienio diplomatinėse atstovybėse, pažymi „Reuters“.

Dėl to užsienyje gyvenantys 18-59 metų vyrai negalės atnaujinti savo pasų ar gauti naujų.

Lenkija anksčiau siūlė Ukrainai pagalbą, kad asmenys, kuriems taikoma karinė tarnyba, grįžtų į savo šalį atlikti pilietinės pareigos, interviu „Polsat News“ sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

„Manau, kad daugelis lenkų piktinasi, kai mato jaunus ukrainiečių vyrus viešbučiuose ir kavinėse ir girdi, kiek daug pastangų turime dėti, kad padėtume Ukrainai“, – sakė jis, nepatikslindamas, kaip Lenkija padėtų.

Eurostato duomenų bazės duomenimis, 2024 m. sausio mėn. duomenimis, Europos Sąjungoje gyvena apie 4,3 mln. ukrainiečių, iš kurių apie 860 tūkst. yra suaugę vyrai. Lenkija yra suteikusi laikiną saugomą statusą 950 tūkst. ukrainiečių – tai antras pagal dydį skaičius po Vokietijos.

„Galima bet kokia parama“, – sakė jis apie tai, kaip Lenkija reaguotų, jei Kyjivas paprašytų pagalbos pargabenti namo tuos, kurie gali netekti teisės likti Lenkijoje pasibaigus pasų galiojimo laikui.

Per parą rusų okupantai surengė daugiau kaip 60 atakų prieš Ukrainos pozicijas visoje fronto linijoje, įskaitant 18 atakų Lymanskio kryptimi, Ukrainos gynėjai smogė į 11 priešo personalo koncentracijos vietų, nurodo Ukrainos generalinis štabas.

„Iš viso priešas sudavė 13 raketų ir 51 oro smūgį, atliko 16 raketų salvinės gynybos sistemų atakų prieš mūsų karių pozicijas ir apgyvendintas vietoves...

Per dieną Gynybos pajėgų aviacija smogė 11 rajonų, kuriuose buvo sutelktas priešo personalas.

Taip pat Ukrainos oro gynybos pajėgos ir priemonės sunaikino 1 Kh-59 valdomą oro raketą ir 3 priešo žvalgybinius bepiločius orlaivius.

Raketinių pajėgų padaliniai padarė žalos 1 priešo personalo koncentracijos vietai“, – nurodė Ukrainos generalinis štabas.

Ukraina derasi dėl dar keturių „Patriot“ sistemų gavimo. Apie tai Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba kalbėjo interviu laikraščiui „The Guardian“ .

Pasak D.Kulebos, Ukrainai reikia lygiai septynių tokio tipo priešlėktuvinės gynybos sistemų, kad būtų apsaugoti didžiųjų miestų gyventojai, išskyrus Kyjivą, kuris jau yra apsaugotas. Pasak ministro, vieną kompleksą jau parūpino Vokietija, dar dėl keturių šiuo metu vyksta derybos.

D.Kuleba taip pat pažymėjo, kad aštuntasis „Patriot“ kompleksas galėtų būti gautas tiesiogiai iš Jungtinių Valstijų. „Manau, kad JAV kariuomenė tikriausiai turi vieną atsarginį“, – sakė jis.

D.Kuleba pripažino, kad derybos dėl šių sistemų perdavimo yra sudėtingos, nes „šalys, kurios eksploatuoja „Patriot“, derasi dėl kompensacijų“.

dpa/Scanpix/Priešraketinė gynybos sistema „Patriot“

„Neabejoju, kad, atsižvelgiant į mūsų daromą pažangą, „Patriot“ atvyks, o Vokietiją reikia pagirti už tai, kad ji žengė pirmąjį žingsnį“, – pabrėžė ministras.

Kaip rašė UNIAN, suintensyvėjus Rusijos raketų atakoms prieš Ukrainą, Vokietija sutiko skubiai perduoti dar vieną kompleksą „Patriot“, be dviejų, kuriuos pernai perdavė.

Pasak kanclerio Olafo Scholzo, NATO šalys yra visiškai pajėgios suteikti Ukrainai dar šešias tokias sistemas. Tačiau Berlynas nori, kad „Patriot“ dalytųsi daugiausiai jų turinti šalis – JAV.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo.

JAV prezidentas trečiadienį pasirašė teisės aktą, kuriuo leidžiama teikti Ukrainai itin reikalingą karinę paramą, ir pareiškė, kad Vašingtonas per kelias valandas pradės siųsti naują pagalbą Kyjivui.

JAV Senatas vėlai antradienį patvirtino beveik 61 mlrd. JAV dolerių (57,3 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainai, kuri daugiau kaip dvejus metus kovoja su plataus masto Rusijos invazija.

„Šešių mėnesių kelionė buvo įveikta. Kad ir ką kas sakytų, mes gauname reikiamą paramą – mums jos reikia, kad galėtume toliau saugoti gyvybes nuo Rusijos atakų, – socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis. – Padarysime viską, kad kompensuotume tuos šešis mėnesius, kurie praėjo diskusijose ir abejonėse.“

Rusija per tą laiką pasiekė teritorinių laimėjimų, o Ukrainai sunkiai sekėsi apsirūpinti šaudmenimis ir kariais fronto linijoje.

V.Zelenskio „Telegram“/Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo kanale socialiniame tinkle „Telegram“ pasidalino informacija apie Rusijos rezgamą planą sužlugdyti pasaulinį taikos susitikimą Šveicarijoje.

„Turime tikslios žvalgybos informacijos – konkrečių duomenų, kad Rusija ne tik nori sužlugdyti taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, bet ir turi konkretų planą, kaip tai padaryti: kaip sumažinti šalių dalyvavimą, kaip veikti, kad taika netruktų dar ilgiau. Ir mes turime tam pasipriešinti kartu – turime vieningai dirbti dėl teisingos taikos“, – atviravo Ukrainos vadovas.

Pasak jo, visi esame vienodai suinteresuoti priversti Rusiją siekti taikos ir pagarbos tarptautinei teisei. „Pasaulinė dauguma yra pajėgi tai užtikrinti. Pasaulinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas Šveicarijoje suteikia mums visiems realią galimybę pasiekti teisingą taiką ir atkurti tarptautinės teisės veiksmingumą“, – kalbėjo jis.

Prezidentas tikino aptaręs tai per susitikimą su valstybių partnerių ir tarptautinių organizacijų, dirbančių Ukrainoje, atstovais bei Ukrainos diplomatais. „Kartu mes nukreipiame pasaulio galią, kad Ukrainoje būtų užtikrinta teisinga taika“, – reziumavo V.Zelenskis.

„Scanpix“/„Picture-Alliance“ nuotr./Rishi Sunakas ir Olafas Scholzas

Jungtinės Karalystės ir Vokietijos lyderiai trečiadienį pažadėjo remti Ukrainą kare su Rusija „tiek, kiek reikės“, tačiau Vokietijos kancleris darkart pabrėžė savo atsisakymą tiekti Kyjivui ilgojo nuotolio raketas „Taurus“.

Po antradienio vizito Lenkijoje, kur pažadėjo skirti papildomų lėšų Kyjivui ir paskelbė apie planus didinti JK išlaidas gynybai, britų premjeras Rishi Sunakas pirmą kartą nuo tada, kai prieš pusantrų metų tapo ministru pirmininku, atvyko į Vokietijos sostinę.

„Esame vieningi ir norime palaikyti Ukrainą tiek, kiek reikės“, – žurnalistams sakė R. Sunakas ir pridūrė, kad Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija turi baigtis nesėkme.

„Mes giname mums nepaprastai svarbias vertybes“, – pridūrė JK lyderis, stovėdamas greta Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo per spaudos konferenciją Vokietijos kanclerio biure.

R.Sunakas išvyko į dviejų dienų kelionę po Europos šalis, kurios tikslas – vėl atkreipti visų dėmesį į Ukrainą po to, kai ilgus mėnesius pasaulis buvo labiau susitelkęs į Izraelio karą prieš islamistų grupuotę „Hamas“ Gazos Ruože.

Lenkijoje jis pažadėjo papildomai skirti Ukrainai 500 mln. svarų sterlingų (580 mln. eurų), taigi iš viso JK Ukrainai bus skyrusi 12 mlrd. svarų sterlingų (13,97 mlrd. eurų).

Kyjivas prašo sąjungininkų padidinti šaudmenų ir oro gynybos priemonių, kurių labai reikia atremti nesiliaujančias Rusijos atakas, tiekimą.

Praėjusį savaitgalį Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjai po šešis mėnesius trukusių politinių ginčų atblokavo 61 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą. Jį patvirtino ir prezidentas Joe Bidenas.

Tačiau Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrai ragina, kad ir Europa paspartintų ginklų tiekimą Ukrainai.

O.Scholzas ir vėl nepritarė raginimams siųsti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“

Pastarosiomis dienomis Vokietija atsiliepė į Kyjivo prašymus ir pareiškė, kad nusiųs Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.

Tačiau O.Scholzas ir vėl nepritarė raginimams siųsti ilgojo nuotolio raketas „Taurus“, kurių Ukraina žūtbūt siekia. Vokietija baiminasi, kad dėl jų konfliktas dar labiau paaštrėtų.

„Mano sprendimas [nesiųsti „Taurus“] yra labai aiškus“, – sakė O.Scholzas.

„Tačiau mano sprendimas, kad mes ir toliau būsime didžiausi Ukrainos rėmėjai Europoje, taip pat labai aiškus“, – pridūrė jis.

„Naujas skyrius“

R.Sunakas pasidžiaugė „nauju skyriumi“ JK ir Vokietijos santykiuose, paskelbus apie planus bendrai kurti nuotoliniu būdu valdomas haubicų artilerijos sistemas, kurios bus montuojamos į šarvuočius „Boxer“.

„Šiuo pavojingu pasauliui momentu JK ir Vokietija stovi greta, kad išlaikytų saugumą ir gerovę namuose ir visame mūsų žemyne“, – prieš nusileisdamas Berlyne teigė R. Sunakas.

Varšuvoje britų premjeras pažadėjo iki 2030-ųjų palaipsniui didinti JK išlaidas gynybai iki 2,5 proc. BVP, NATO šalims susiduriant su spaudimu skirti daugiau lėšų gynybai dėl pasaulinių grėsmių.

Anot jo, Vakarai susiduria su pavojingiausiu laikotarpiu nuo Šaltojo karo pabaigos, Rusijai jau daugiau nei dvejus metus puolant Ukrainą, taip pat kylant eskalacijos grėsmei Viduriniuose Rytuose.

Pastaruoju metu daugiau NATO narių iš Europos, įskaitant Prancūziją ir Vokietiją, padidino savo išlaidas gynybai, kad pasiektų Aljanso nustatytą bent 2 proc. BVP tikslą.

R.Sunakas atsisakė pasakyti, kad NATO turėtų padidinti savo tikslą iki 2,5 proc., tačiau pridūrė: „Pripažįstame, kad turime padaryti daugiau.“

Jis sakė tikintis, „kad gyvename pasaulyje, kuriame išlaidos gynybai didėja“.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen neseniai įspėjo, kad Europos šalys turi padidinti gynybos biudžetą, o Briuselis iki birželio įvyksiančio Europos Sąjungos lyderių aukščiausiojo lygio susitikimo ketina pateikti papildomų pasiūlymų.

ES yra pateikusi 1,5 mlrd. eurų strategiją, kuria siekiama padidinti gynybos produktų ir technologijų gamybą, tačiau pareigūnai teigia, kad to toli gražu nepakanka.

Berlynas paragino sąjungininkus kartu pirkti oro gynybos sistemas, o 2020 metų pradžioje iš ES pasitraukusi JK yra viena iš maždaug 20 šalių, prisijungusių prie šio projekto.

Įgyvendinant projektą būtų bendrai perkamos trumpojo, vidutinio ir ilgojo nuotolio sistemos, įskaitant Vokietijoje pagamintą „Iris-T“, amerikiečių sistemą „Patriot“ ir JAV bei Izraelio „Arrow 3“.

Prancūzija iki šiol atsisakė pasirašyti paktą, jos pareigūnams pasisakant už oro gynybos sistemą, kurioje būtų naudojama tik Europoje gaminama įranga.