Suprasti akimirksniu
- Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
- „Financial Times“: Lenkija neatmeta galimybės deportuoti šauktinius ukrainiečius
- Įvardijo kitą Rusijos auką, jei kris Ukraina: tai ne Baltijos šalys.
- „Kažkas nutiko ne taip“: frontą Donecko srityje pralaužė, nes kaimą gynė nepatyrusi brigada.
- Vokietija – apie naują grėsmę Europai: Rusija ginklų gamina daugiau nei reikia karui.
- Britų kariuomenės vadas įvardijo, kas laukia Rusijos: Ukraina padidins tolimojo nuotolio smūgių skaičių Rusijoje.
- ATACMS raketos: ekspertai atskleidė, kokius Rusijos taikinius jos gali paversti pelenais.
- JAV slapta išsiuntė Ukrainai ilgojo nuotolio raketas ATACMS dar kovo mėnesį.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
23:48
Ketvirtadienį aukšto rango Pentagono pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės naudoti naujai pristatytą geidžiamą ilgo nuotolio raketų sistemą, kad veiksmingiau taikytųsi į Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, rašo „The New York Times“.
Po kelis mėnesius trukusių prašymų Ukraina gavo ilgesnio nuotolio kariuomenės taktinių raketinių sistemų ATACMS, versiją, kuri gali nuskrieti 190 mylių. Prieš pristatant šį mėnesį, Jungtinės Valstijos buvo tiekusios Ukrainai 100 mylių nuotolio sistemos versiją, kuri yra ginkluota plataus masto šaudmenimis.
JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigė, kad didžioji dalis ilgai atidėliotų ginklų tiekimų iš pradžių turės būti skirta Ukrainos gynybai stiprinti. Naujoji sistema gali pasiekti giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis ir būti nukreipta į Rusijos pajėgų aprūpinimo mazgus pietryčiuose.
Naujų ilgesnio nuotolio sistemų tikslas – daryti didesnį spaudimą Krymui, Rusijos oro ir sausumos pajėgų centrui, „kur šiuo metu Rusija turi gana saugų prieglobstį“, – ketvirtadienį Pentagone vykusiame spaudos konferencijoje žurnalistams sakė aukštas gynybos pareigūnas.
„Vienas iš dalykų, kuriuos galėjome pastebėti, yra tai, kad kai Ukraina yra aprūpinama, ji gali būti veiksminga“, – ketvirtadienį Džordžtauno universiteto Politikos ir privačios tarnybos institute vykusiame moderuotame pokalbyje sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q.Brownas jaunesnysis.
Vasario mėn. prezidento J.Bideno sprendimas nusiųsti Ukrainai daugiau kaip 100 ilgesnio nuotolio sistemų buvo svarbus politikos pokytis. Anksčiau jo administracija vengė jas siųsti, baimindamasi, kad Kyjivas panaudos sistemas atakuodamas taikinius Rusijoje, o tai galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos okupacijos, J.Bideno nuomonė pasikeitė, sakė administracijos pareigūnai. Kongresui kelis mėnesius svarstant dar vieną pagalbos paketą Ukrainai, jos kariams pritrūko amunicijos ir įrangos, o dėl lėto, bet nuoseklaus Rusijos veržimosi į priekį jie prarado teritoriją.
Naujausios žinios apie Ukrainą
06:20
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV rengia vieną didžiausių pagalbos paketų Ukrainai, kurio vertė – 6 mlrd. dolerių
00:58
Jungtinės Valstijos ruošiasi paskelbti apie vieną didžiausių istorijoje karinės pagalbos Ukrainai paketų pagal USAI programą. Bendra jo suma sieks 6 mlrd. dolerių.
JAV baigia rengti vieną didžiausių iki šiol karinės pagalbos Ukrainai paketų ir pasirašyti 6 mlrd. dolerių vertės ginkluotės ir įrangos sutartis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, pranešė „Politico“, remdamiesi dviem JAV pareigūnais.
Šis paketas gali būti baigtas rengti ir paskelbtas jau šį penktadienį.
Pasak leidinio šaltinių, pagalbos paketą sudarys oro gynybos sistemos „Patriot“, artilerijos šaudmenys, bepiločiai lėktuvai, priešlėktuviniai ginklai ir raketos „oras-oras“, kurios bus sumontuotos naikintuvuose.
Tačiau tikėtina, kad ši įranga Ukrainą pasieks po kelerių metų, nes pinigai skiriami pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą. Pagal ją sudaromos sutartys su JAV gynybos įmonėmis dėl naujos įrangos Ukrainai gamybos, tai nėra susiję su jos išėmimu iš dabartinių JAV atsargų.
„Chartijos“ brigados vyriausiasis seržantas žuvo fronte
00:14
Vykdydamas kovinę užduotį Dniepropetrovsko srityje, žuvo Ukrainos nacionalinės gvardijos 13-osios brigados „Chartija“ vyriausiasis seržantas Oleksandras Juščenka, pranešė Lucko meras Ihoris Poliščukas.
Pentagonas: Ukraina gali panaudoti naujus ginklus smogti Rusijos taikiniams Kryme
23:48
Ketvirtadienį aukšto rango Pentagono pareigūnai pareiškė, kad Ukrainos pajėgos galės naudoti naujai pristatytą geidžiamą ilgo nuotolio raketų sistemą, kad veiksmingiau taikytųsi į Rusijos pajėgas okupuotame Kryme, rašo „The New York Times“.
Po kelis mėnesius trukusių prašymų Ukraina gavo ilgesnio nuotolio kariuomenės taktinių raketinių sistemų ATACMS, versiją, kuri gali nuskrieti 190 mylių. Prieš pristatant šį mėnesį, Jungtinės Valstijos buvo tiekusios Ukrainai 100 mylių nuotolio sistemos versiją, kuri yra ginkluota plataus masto šaudmenimis.
JAV nacionalinio saugumo pareigūnai teigė, kad didžioji dalis ilgai atidėliotų ginklų tiekimų iš pradžių turės būti skirta Ukrainos gynybai stiprinti. Naujoji sistema gali pasiekti giliau į Rusijos okupuotas Ukrainos dalis ir būti nukreipta į Rusijos pajėgų aprūpinimo mazgus pietryčiuose.
Naujų ilgesnio nuotolio sistemų tikslas – daryti didesnį spaudimą Krymui, Rusijos oro ir sausumos pajėgų centrui, „kur šiuo metu Rusija turi gana saugų prieglobstį“, – ketvirtadienį Pentagone vykusiame spaudos konferencijoje žurnalistams sakė aukštas gynybos pareigūnas.
„Vienas iš dalykų, kuriuos galėjome pastebėti, yra tai, kad kai Ukraina yra aprūpinama, ji gali būti veiksminga“, – ketvirtadienį Džordžtauno universiteto Politikos ir privačios tarnybos institute vykusiame moderuotame pokalbyje sakė Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Q.Brownas jaunesnysis.
Vasario mėn. prezidento J.Bideno sprendimas nusiųsti Ukrainai daugiau kaip 100 ilgesnio nuotolio sistemų buvo svarbus politikos pokytis. Anksčiau jo administracija vengė jas siųsti, baimindamasi, kad Kyjivas panaudos sistemas atakuodamas taikinius Rusijoje, o tai galėtų dar labiau eskaluoti konfliktą.
Tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po Rusijos invazijos į Ukrainą ir jos okupacijos, J.Bideno nuomonė pasikeitė, sakė administracijos pareigūnai. Kongresui kelis mėnesius svarstant dar vieną pagalbos paketą Ukrainai, jos kariams pritrūko amunicijos ir įrangos, o dėl lėto, bet nuoseklaus Rusijos veržimosi į priekį jie prarado teritoriją.
Ar JAV padės grąžinti vyrus iš užsienio: Valstybės departamentas atsakė
22:41
Jungtinės Amerikos Valstijos neturi pozicijos dėl Ukrainos sprendimo sustabdyti konsulinių paslaugų teikimą užsienyje esantiems mobilizacinio amžiaus vyrams.
Departamento atstovas spaudai Briuselyje Danielis Saizekas pavadino tai „sudėtingu klausimu“.
„Ukrainos vyriausybė turi teisę nustatyti savo politiką. JAV vyriausybė nėra priėmusi jokio sprendimo ar pozicijos padėti ar nepadėti Ukrainai šioje srityje“, – sakė jis.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos piliečių likimas pirmiausia yra jos reikalas, todėl valdžios institucijos šiuo klausimu turėtų elgtis atsargiai.
„Ir tai buvo dar viena svarbi Europos paramos dalis, pvz. Kartu teisinga, kad Ukrainos vyriausybė turi intensyviai ir rimtai išnagrinėti situaciją. O situacija dėl žmonių Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms yra natūrali, ir JAV vyriausybė gerbia Ukrainos vyriausybės teisę nustatyti savo politiką“, – pridūrė D.Saizekas.
„Financial Times“: Lenkija neatmeta galimybės deportuoti šauktinius ukrainiečius
20:46
Lenkija neatmeta galimybės deportuoti karinei tarnybai pašauktus Ukrainos piliečius. Tačiau tai priklausys nuo pačios Ukrainos. Apie tai rašo „Financial Times“, cituodami Lenkijos gynybos ministrą Vladislavą Kosiniaką-Kamišą.
Leidinyje pažymima, kad Lenkija tapo pagrindiniu prieglobsčiu nuo karo bėgantiems ukrainiečiams. Lenkijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad metų pradžioje Lenkijoje buvo apie 200 tūkst. ukrainiečių vyrų.
Nuo balandžio 23 d. Ukraina sustabdė konsulinių paslaugų teikimą užsienyje, ypač Lenkijoje, gyvenantiems karinio amžiaus vyrams. Dėl to jiems tapo sunkiau pratęsti teisėtą buvimą šalyje.
„Ukrainos piliečiai turi įsipareigojimų valstybei. Jau seniai manome, kad galime padėti Ukrainos pusei užtikrinti, kad tie, kurie privalo atlikti karinę tarnybą, vyktų į Ukrainą“, – sakė ministras.
„Financial Times“ teigimu, tie Ukrainos piliečiai, kurie nepratęs leidimo likti Lenkijoje, gali būti deportuoti. „Viskas yra įmanoma“, – pabrėžė Lenkijos ministras.
Tuo tarpu užsienyje esantys ukrainiečiai neigiamai reaguoja į konsulinių paslaugų teikimo sustabdymą ir kaltina vyriausybę pažeidžiant jų konstitucines ir žmogaus teises.
„Geriau būtų sukurti mokymo centrus Lenkijoje, kur būtų galima profesionaliai apmokyti tuos, kurie bijo vykti į frontą nepasiruošę, kaip patrankų mėsa! Tai būtų naudingiau!“ – rašė ukrainietis komentaruose Ukrainos ambasados Lenkijoje „Facebook“ puslapyje.
„Myliu Ukrainą, bet dabar gailiuosi, kad gimiau šioje šalyje. Negaliu patikėti, kad priėjome iki to, jog pažeidžiame Konstituciją. Tokiomis pastangomis Ukraina negrąžins savo piliečių, o tik privers vis daugiau ukrainiečių daugiau niekada ten nebegrįžti“, – rašoma kitame komentare.
Korupcija įtariamas Ukrainos žemės ūkio ministras siūlo atsistatydinti
20:32
Ukrainos žemės ūkio ministras ketvirtadienį pasiūlė atsistatydinti po to, kai buvo įvardytas oficialiu įtariamuoju daugiamilijoninės korupcijos tyrime, pranešė Aukščiausiosios Rados pirmininkas.
Šią savaitę tyrėjai apkaltino Mykolą Solskį, kad jis, būdamas didelės žemės ūkio bendrovės vadovu ir parlamentaru, neteisėtai pasisavino valstybinės žemės už 291 mln. grivinų (6,7 mln. eurų).
„Parašiau atsistatydinimo pareiškimą (...) Manau, kad tai yra teisingas žingsnis“, – platformoje „Telegram“ sakė M. Solskis.
Nacionalinis kovos su korupcija biuras (NABU) antradienį paskelbė, kad M. Solskis vadovavo grupei, nuo 2017 iki 2021 metų pasisavinusiai žemės ūkio paskirties žemės šalies šiaurės rytuose esančioje Sumų srityje už 291 mln. grivinų, kai jis dar nebuvo ministras.
Ministras teigė, kad ši byla susijusi su vienu ginču, susijusiu su žemės perdavimu, tačiau pabrėžė, kad viskas vyko lakantis įstatymų.
Aukščiausiosios Rados pirmininkas pirmininkas paviešino M. Solskio ranka rašyto pareiškimo, kuriame prašoma atsistatydinti, kopiją.
Aukščiausioji Rada dabar turi patvirtinti jo prašymą.
„Pareiškimas bus svarstomas viename iš artimiausių plenarinių posėdžių“, – teigė Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo korupcijos skandalų persekiotas Kyjivas yra pažadėjęs griežtinti kovą su kyšininkavimu, šaliai siekiant įstoti į ES.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pernai dėl korupcijos skandalų kariuomenėje atleido šalies gynybos ministrą.
„Kažkas nutiko ne taip“: frontą Donecko srityje pralaužė, nes kaimą gynė nepatyrusi brigada
18:30
Pasak „Forbes“, į rytus nuo Očeretynės kaimo esantys ukrainiečių apkasai, kuriuose anksčiau buvo elitinės Ukrainos kariuomenės 47-osios mechanizuotosios brigados kovotojai, buvo tušti. Kaimas buvo be gynybos.
Pasinaudojusi proga, Rusijos kariuomenės 30-oji motorizuotųjų šaulių brigada nuskubėjo keletą kilometrų palei geležinkelį, einantį į vakarus nuo Avdijivkos, ir užėmė didžiąją dalį Očeretynės – galbūt ir Novobachmutivkos kaimą, esantį į pietus nuo Očeretynės.
Tai greičiausias per pastaruosius mėnesius Rusijos pajėgų įsiskverbimas į Ukrainos teritoriją ir gresia Ukrainos gynybinės linijos į vakarus nuo Avdijivkos žlugimu. Linija, kuri išsilaikė kelis mėnesius, bet dabar joje yra gili ir vis didėjanti spraga.
„Pandoros skrynia atidaryta“, – komentavo Ukrainos analizės grupė „Deep State“.
Kad suprastumėte, kaip išsigandę dabar yra Ukrainos vadai, rašo „Forbes“, prisiminkite brigadą, kurią jie skubiai vedė į mūšį į šiaurę ir vakarus nuo Očeretynės – 100-ąją mechanizuotąją brigadą. Ši brigada yra viena naujausių ir mažiausiai aprūpintų Ukrainos kariuomenės brigadų – ir, atrodo, netinkama tokiai fronto dalinio operacijai, kokios iš jos prašo vadai.
Pranešama, kad Očeretynės incidentas įvyko ne dėl 47-osios mechanizuotosios brigados kaltės. Ši brigada – pagrindinė Ukrainos amerikietiškų šarvuočių operatorė – vykdė įsakymą pasitraukti iš Očeretynės, kad galėtų persidislokuoti į užnugarį ir pailsėti po beveik metus trukusių kovų.
115-oji mechanizuotoji brigada turėjo užimti 47-osios mechanizuotosios brigados vietą Očeretynėje, sklandžiai užpildydama tas pačias kovines pozicijas pakankamu skaičiumi karių, kad išlaikytų gynybinės linijos į vakarus nuo Avdijivkos vientisumą.
Tačiau kažkas nutiko ne taip, rašo „Forbes“. Pasak Mykolos Melnyko, garsaus 47-osios mechanizuotosios brigados kuopos vado, kuris pernai per Ukrainos kontrpuolimą neteko kojos, „tam tikri daliniai tiesiog pasimetė“.
Pasakojimą toliau skaitykite ČIA.
Įvardijo kitą Rusijos auką, jei kris Ukraina: tai ne Baltijos šalys
17:55
Šią savaitę JAV Kongresas patvirtino skubią pagalbą Ukrainai kovoje su Rusijos agresija. Tačiau Vladimiro Putino ekspansionistiniai tikslai tuo nesibaigia. Moldovoje, įsiterpusioje tarp kovojančios Ukrainos ir Rumunijos, Rusijos kišimasis tik didėja. Šią savaitę jos užsienio reikalų ministras įvardijo, kad be didesnės Vakarų pagalbos ši nedidelė Europos šalis gali patekti į Maskvos kontrolę.
Apie tai savo komentarų skiltyje rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas Joshas Roginas.
Pasak jo, Moldovos užsienio reikalų ministras Mihai Popsoi jam teigė, kad po to, kai prieš dvejus metus Rusija surengė plataus masto invaziją į Ukrainą, 3 milijonai Moldovos gyventojų susidūrė su precedento neturinčiu nestabilumu ir nerimu.
V.Putinas grasina Moldovos saugumui, spaudžia jos ekonomiką ir kenkia demokratijai – visa tai daroma siekiant pakeisti provakarietišką Moldovos vadovybę nauja Kremliaus nupirkta ir apmokėta vyriausybe, teigia komentaro autorius.
Nors Moldova, vadovaujama Europos Sąjungai pritariančios prezidentės Maia Sandu, kovoja su Rusijos kišimusi ir mezga ryšius su Vakarais, ji žino, kad jos, kaip demokratinės valstybės, išlikimas priklauso nuo Ukrainos išlikimo, sakė užsienio reikalų ministras. Vienintelis dalykas, kuris stovi tarp Moldovos (kurios ginkluotosiose pajėgose yra mažiau nei 10 000 karių) ir Rusijos puolimo, yra Ukrainos kariuomenė.
„Tai nėra klausimas, ar Rusija nori įsiveržti, tai tik klausimas, ar ji gali, – sakė M.Popsoi. – Neduok Dieve, jei rusai jaustųsi drąsesni, akivaizdu, kad Moldova būtų kita. O po to, kas būtų toliau, galima tik spėlioti.“
Kol kas Rusija Moldovoje vykdo hibridinį karą, kurio metu Kremlius naudoja visas įmanomas poveikio ir kišimosi priemones, kad primestų savo valią – išskyrus šalies bombardavimą. Maskva bandė surengti perversmą, rengė netikrus antivyriausybinius protestuotojus, užtvindė šalį dezinformacija ir pervedė neteisėtų pinigų prorusiškoms opozicijos partijoms.
Praėjusį savaitgalį Maskvoje vyko prorusiškų Moldovos opozicijos lyderių konferencija, kurioje jie paskelbė apie naują rinkimų bloką prieš spalio mėnesį vyksiančius Moldovos prezidento rinkimus. Pagrindinei prorusiškai partijai vadovauja Izraelyje gimęs Moldovos milijardierius Ilanas Shoras, kuris 2017 m. buvo nuteistas už 1 mlrd. dolerių vagystę iš savo šalies bankų. JAV vyriausybė 2022 m. skyrė sankcijas I.Shorui už bendradarbiavimą su „korumpuotais oligarchais ir Maskvoje įsikūrusiais subjektais, siekiant sukelti politinius neramumus Moldovoje“ ir pakenkti Moldovos siekiui įstoti į Europos Sąjungą.
Spalio mėn. moldavai taip pat balsuos dėl šalies konstitucijos pakeitimo, kad būtų įtvirtinti šalies narystės ES siekiai. Būtent tai labiausiai piktina V.Putiną, sako M.Popsoi. Moldovos gyventojai yra panašioje situacijoje, kuomet 2014 m. Rusijos invaziją į Ukrainą išprovokavo Kyjivo posūkis į Europos Sąjungą. Savo 2022 m. plataus masto invaziją V.Putinas bando pateisinti, nurodydamas Ukrainos siekius įstoti į NATO.
„Rusai naudojasi mūsų demokratiniu procesu prieš mus, – sakė M.Popsoi. – Jie bando įvesti prorusišką autoritarinį režimą, kuris imituotų Rusijos valdymo modelį, kad smogtų Ukrainai į nugarą.“
Į tarptautiniu mastu pripažintą Moldovos teritoriją įeina du regionai, kurie jau dabar yra labiau lojalūs Maskvai. Autonominiame Padniestrės regione – žemės juostoje palei Ukrainos vakarinę sieną – Rusija turi apie 1 500 „taikdarių“ karių, kuriuos bet kada gali aktyvuoti kaip neramumų kėlėjus, sako „The Washington Post“ apžvalgininkas. O praėjusiais metais Maskva pasiekė sėkmę savo politiniuose įsiveržimuose į Moldovą, kai jos aktyviai remiama kandidatė į Gagaūzijos autonominio regiono gubernatoriaus postą laimėjo, nors prieš kandidatuodama buvo beveik nežinoma.
Tuo tarpu vakarietiškų pažiūrų Moldovos vyriausybė, padedama JAV, stengiasi sumažinti priklausomybę nuo Rusijos energijos ir užkirsti kelią Rusijos kišimuisi. Daugiausia dėl JAV ir Europos investicijų Moldova sumažino savo priklausomybę nuo rusiškų dujų ir dabar perka JAV tiekiamas suskystintas gamtines dujas (beje, mažesnėmis kainomis) pagal naują bendradarbiavimo su Graikija projektą.
„Tačiau Jungtinės Valstijos ir jų partneriai gali ir turėtų padaryti daug daugiau. Prezidentas J.Bidenas turėtų parodyti solidarumą ir pakviesti M.Sandu į Baltuosius rūmus. Moldovai reikia daugiau užsienio investicijų į jos infrastruktūrą, kad ji galėtų tapti būsimo Ukrainos atstatymo centru. Jai taip pat reikia pagalbos kovojant su Rusijos technologijų pažanga, pavyzdžiui, dirbtiniu intelektu ir giluminėmis klastotėmis, kurios sustiprina Kremliaus dezinformacijos kampanijas“, – sakė apžvalgininkas.
„Moldova yra Rusijos hibridinio karo bandymų laukas, – sakė M.Popsoi. – Ir jei rusai mano, kad taktika, kurią matome naudojant Moldovoje, yra veiksminga čia, jie ketina ją taikyti ir kitur.“
„V.Putino ambicijos yra imperinės; jis jų neneigia. Jis nori atkurti Sovietų Sąjungą“, – sakė Moldovos užsienio reikalų ministras. Jei Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje, „tada visos demokratijos pateks į bėdą“.
NATO vadovas J.Stoltenbergas sėdo prie modernaus naikintuvo šturvalo
17:25
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį šiaurės Vokietijoje kartu su kitu pilotu sėdo prie naikintuvo „Eurofighter“ šturvalo.
Po skrydžio kalbėdamas su žurnalistais J.Stoltenbergas sakė, kad jį sužavėjo Vokietijos karinių oro pajėgų ir Lagės oro pajėgų bazės Rostoke pajėgumai.
„Lagės oro bazė yra svarbi Vokietijai, ji įspūdinga ne tik dėl to, kad joje apmokoma daug vokiečių pilotų, bet ir dėl to, kad ji svarbi NATO, nes iš čia ruošiami geriausi pasaulio pilotai, taip pat ji padeda vykdyti įvairias oro kontrolės misijas, o tai svarbu sudėtingesnėje saugumo aplinkoje“, – sakė jis.
J.Stoltenbergas minėjo, kad skrydžio metu stebėjo degalų papildymo ore pratybas ir sąjungininkų orlaivių bei naikintuvų paramą NATO oro kontrolės veiklai.
Jis padėkojo Vokietijos karinių oro pajėgų vadui generolui Ingo Gerharcui ir kariams už jų tarnybą ir indėlį į NATO misijas.
Vokiečiai apmoko leisti „Patriot“ raketas
„Taip pat norėčiau padėkoti jums už tai, ką darote Ukrainai, nes Vokietija yra viena iš daugiausiai paramos Ukrainai teikiančių Europos šalių, o dabar jūs iš tikrųjų teikiate papildomą ‚Patriot‘ sistemą“, – sakė J.Stoltenbergas.
„Ir, kiek suprantu, jūs iš tikrųjų dabar mokote šios ‚Patriot‘ sistemos personalą, taigi tai rodo, kad Vokietijos karinės oro pajėgos įvairiais būdais prisideda ne tik prie NATO, bet ir prie mūsų pastangų padėti ukrainiečiams ir juos paremti“, – pridūrė jis.
