Svarbiausios naujienos
- Buvęs Lenkijos ministras: NATO susitikime gali būti nuspręsta numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos.
- Kaip NATO ruošiasi galimam karui su Rusija.
- Taip labai norėjo pabėgti nuo rusų: 98 m. ukrainietė krentant bomboms pėsčiomis nuėjo 10 km.
- Karybos ekspertas – apie naują rusų išpuolį prieš L.Linkevičių: „Jų zekiškoje kultūroje tai kieta“.
- Slapti dalykai Baltijos jūroje: kaip Rusijos šešėlinis laivynas kelia grėsmę Švedijai.
- Po Rusijos smūgio sudegė Harrio Potterio pilimi vadinama Odesos teisės akademija.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
J.Stoltenbergas: dėl vėluojančios pagalbos Ukrainos pasitikėjimas NATO sumažėjo
20:38
Balandžio 30 d. generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „neįvykdė to, ką pažadėjome“, o vėlavimas suteikti pagalbą Kyjivui „pakirto“ Ukrainos pasitikėjimą kariniu aljansu.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje pablogėjo padėtis mūšio lauke ir padažnėjo sėkmingų Rusijos oro atakų, o prie to prisidėjo ir vėluojanti Vakarų pagalba, ypač kelis mėnesius trukęs naujausio JAV pagalbos paketo laukimas. Europos Sąjunga taip pat neįvykdė savo tikslo iki kovo mėn. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.
Kalbėdamas agentūrai „Reuters“, kai balandžio 29 d. po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu išvyko iš Ukrainos, NATO vadovas teigė, kad būtina iš esmės peržiūrėti tarptautinės karinės pagalbos koordinavimo tvarką.
„Mums reikia tvirtesnės, institucionalizuotos mūsų paramos sistemos, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, didesnė atskaitomybė ir naštos pasidalijimas“, – sakė jis.
„Be abejo, tai, kad nesuteikėme to, ką pažadėjome, pakirto pasitikėjimą...“ – pridūrė J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas balandžio 29 d. atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu, kuris buvo jo trečiasis vizitas į Ukrainą nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios.
Jis vyko blogėjant padėčiai mūšio lauke, o J.Stoltenbergas sakė, kad beveik septynis mėnesius trukęs JAV pagalbos Kyjivui vėlavimas „turėjo realių pasekmių“.
Balandžio 30 d. J.Stoltenbergas pasiūlė, kad vienas iš galimų sprendimų – sukurti daugiametį planą, kuriame būtų aiškiai nustatytas įnašas, kurio tikimasi iš kiekvienos NATO narės.
„Taip bus lengviau planuoti. Bus aišku, ko tikimasi iš kiekvieno sąjungininko“, – sakė J. Stoltenbergas.
Balandžio 30 d. V.Zelenskis sakė, kad Ukraina įstos į NATO tik tada, kai bus sužlugdyta Rusijos invazija.
J.Stoltenbergas sakė, kad Aljansas taip pat siekia padėti Ukrainai kuo labiau priartėti prie NATO standartų, kurie yra jos integracijos proceso dalis, ir pridūrė, kad jos laukia „daug darbo“.
Naujausios žinios apie Ukrainą
08:35
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Odesoje dėl raketų atakos nugriaudėjo sprogimai
23:43
Balandžio 30 d. vėlai vakare Odesoje per oro pavojaus signalą dėl priešo raketų smūgių grėsmės nuskambėjo sprogimai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne Odesa“.
Apie pusę dvyliktos nakties miesto rajone pasigirdo sprogimai.
Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė įspėjo apie priešo, naudojančio balistinius ginklus iš pietų, grėsmę.
„Odesa – skubiai pasislėpkite!“ – paskelbė kariškiai 23.28 val.
V.Zelenskis: Ukraina turi greičiau gauti pagalbą, kad sužlugdytų Rusijos planus
23:36
Balandžio 30 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė susitikimus dėl padėties fronto linijose ir paragino Vakarų sąjungininkus paspartinti itin reikalingos karinės pagalbos teikimą.
Kalbėdamas per savo kasdienę kalbą V.Zelenskis sakė, kad fronte turėtų dominuoti ne Maskvos pajėgos, „o mūsų Ukrainos iniciatyva – mūsų priešlėktuvinė gynyba, mūsų artilerija, mūsų dronai“.
„Mums reikia gerokai paspartinti tiekimą, kad gerokai padidintume mūsų karių pajėgumus“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina susidūrė su blogėjančia padėtimi mūšio lauke, taip pat su padažnėjusiomis sėkmingomis Rusijos oro atakomis, o abu šiuos reiškinius apsunkino vėluojanti Vakarų pagalba, ypač kelis mėnesius trukęs naujausio JAV pagalbos paketo laukimas. Europos Sąjunga taip pat neįvykdė savo tikslo iki kovo mėn. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.
„Mes labai tikimės, kad Jungtinės Valstijos greitai suteiks paramą, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė: „Tiekimas, kuris turi būti jaučiamas sunaikintoje okupantų logistikoje, jų baimėje būti įsikūrus bet kur okupuotoje teritorijoje.“
Jis pridūrė, kad kiekvienas atremtas Rusijos puolimas „yra artėjimas prie dienos, kai net bepročiai Kremliuje supras, kad jie negali palaužti Ukrainos“.
V.Zelenskis sakė, kad balandžio 30 d. surengė kelis susitikimus kariniais klausimais ir, gavęs vyriausiojo kariuomenės vado Oleksandro Syrskio ataskaitą, aptarė Ukrainos planus tiek „sužlugdyti Rusijos planus, tiek pasiekti mūsų tikslus“.
Jis taip pat sakė, kad su gynybos ministru Rustemu Umerovu aptarė ginklų tiekimą ir ryšius su tarptautiniais partneriais.
Rusijos pajėgos pastaruoju metu suintensyvino puolamąsias operacijas Ukrainos rytuose, užimdamos daugybę kaimų po Avdijivkos užėmimo vasario mėn.
Pasak O.Syrskio, Rusijos karinė vadovybė užsibrėžė tikslą iki gegužės 9 d. užimti Časiv Jaro miestą, esantį į vakarus nuo Rusijos okupuoto Bachmuto.
Ekspertas tyli apie Ukrainos kontrpuolimą šią vasarą: ukrainiečiams teks kentėti
23:24
Rusai toliau žengia į priekį, o ukrainiečiai atidavinėja jiems teritoriją. Tarptautinio gynybos studijų centro vadovas Indrekas Kannikas atkreipia dėmesį, kad JAV karinė pagalba jau pakeliui, tačiau prireiks laiko, kol ji pasieks dalinius fronte, rašo leidinys „Postimees“.
Ekspertas interviu „Postimees“ įvertino dabartinę situaciją frontą, kaip ją paveikė trūkstama JAV parama ir įvertino, kada galima tikėtis Ukrainos karių proveržio ginant savo šalies teritoriją.
– Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas paskelbė, kad rusai perėjo į puolimą. Kiek bloga tampa Ukrainos padėtis?
– Situacija tokia, kad ukrainiečiai atiduoda teritoriją, ypač netoli Avdijivkos, kur rusai toliau žengia į priekį. Tiesa, labai lėtai, bet šis žygis tęsiasi visą laiką. Kol kas tai dar nėra kažkas tokio, kas grėstų visos fronto linijos žlugimu, ir reikia tikėtis, kad sunkiausias ukrainiečiams laikas baigsis per kelias ateinančias savaites.
Daugiau skaitykite ČIA.
Norvegija skyrė papildomą 600 mln. dolerių paramą Ukrainai
22:17
2024 m. Norvegijos vyriausybė papildomai skirs 600 mln. dolerių Ukrainos priešlėktuvinei gynybai stiprinti ir humanitarinei pagalbai teikti.
Tai pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Har Støre, praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į VG ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį socialiniame tinkle „X“.
Kaip rašo laikraštis, šiandien, balandžio 30 d., Norvegijos parlamentas pritarė pagalbos Ukrainai padidinimui 2024 m.
Vėliau Norvegijos premjeras patikslino, kad Ukrainos valstybei bus skirta dar 7 mlrd. norvegiškų kronų (per 600 mln. dolerių).
Prancūzija nurodė įmonėms teikti pirmenybę oro gynybos raketų užsakymams
21:00
Prancūzų gynybos ministras Sebastienas Lecornu pareiškė, kad Prancūzija nurodė įmonėms, dalyvaujančioms oro gynybos raketų „Aster“ gamyboje, teikti pirmenybę šioms sutartims.
Tai buvo pirmas kartas, kai jis pasinaudojo specialiaisiais įgaliojimais, siekdamas paspartinti gynybai reikalingų prekių gamybą.
Tai reiškia, kad „nuo šiol civiliniams užsakymams turi būti teikiama mažesnė pirmenybė“, pirmadienį sakė S.Lecornu Korsikoje esančiame Kalvyje, kur susitiko su savo kolega iš Italijos Guido Crosetto.
„Gynybos pramonės dalyviai turi suprasti, kad jie turi dirbti greičiau ir kad nuo šio darbo priklauso šalies ateitis“, – nurodė G.Crosetto.
„Aster 15“ ir „Aster 30“ raketas gamina Europos įmonė MBDA, o Italija ir Prancūzija Ukrainai, besiginančiai nuo įsiveržusių Rusijos pajėgų, pristatė neįvardytą skaičių raketų.
Kyjivas paprašė daugiau šių raketų, kurios taip pat naudojamos siekiant apsisaugoti nuo Jemeno sukilėlių husių dronų, leidžiamų į laivus Raudonojoje jūroje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
T.Carlsonas ėmė interviu iš „V.Putino smegenimis“ vadinamo A.Dugino: kas su juo negerai
20:54
Skandalingas buvęs JAV televizijos laidų vedėjas Tuckeris Carlsonas paskelbė 20 minučių interviu su Rusijos kraštutinių dešiniųjų pažiūrų visuomenės veikėju Aleksandru Duginu.
Šiame vaizdo įraše, kuris pirmiausia skirtas Amerikos konservatyviai auditorijai, A.Duginas Vakarų politinį modelį vaizduoja kaip naują totalitarizmą, o Vladimirą Putiną – kaip kovotoją su šia sistema.
Apibūdindamas konfliktą su Vakarais, T.Carlsonas nė karto neužsimena nei apie Krymo aneksiją, kuri tapo precedentu peržiūrėti tarptautiniu mastu pripažintas sienas, nei apie karą su Ukraina – didžiausią karinį konfliktą Europoje nuo 1945 m., pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Pristatydamas A.Duginą, T.Carlsonas teigė, kad apie šį visuomenės veikėją Vakaruose rašoma kaip apie „V.Putino smegenis“, tačiau iš tiesų jis nėra jo patarėjas, o tik mąstytojas, kurio knygos JAV uždraustos, „nes idėjos pernelyg pavojingos“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Maskvoje vyras kaltinamas „diskreditavęs“ kariuomenę dėl savo mėlynų ir geltonų plaukų
20:40
Teisių gynimo grupės antradienį nurodė, kad į vieną Maskvos policijos nuovadą dėl užpuolimo atvykęs vyras buvo apkaltintas „diskreditavęs“ Rusijos kariuomenę, nes jo plaukai buvo nudažyti mėlynai ir geltonai – Ukrainos vėliavos spalvomis.
Nuo 2022 metų, kai Rusija pasiuntė karius į Ukrainą, Maskva slopina bet kokią oficialios linijos kritiką.
Teisių gynimo grupė „OVD-Info“ pranešė, kad mėlynai, geltonai ir žaliai plaukus nusidažęs Stanislavas Netesovas savaitgalį kreipėsi į policiją po to, kai buvo užpultas autobusų stotelėje.
„Policijos pareigūnai nusprendė, kad Netesovo šukuosena simbolizuoja Ukrainą ir diskredituoja Rusijos kariuomenę, todėl prieš jį surašė protokolą“, – nurodė „OVD-Info“.
Pareigūnai vyrui taip pat įteikė pranešimą apie šaukimą į karo tarnybos centrą, pridūrė „OVD-Info“.
Tūkstančiai žmonių Rusijoje jau yra patraukti baudžiamojon atsakomybėn už Rusijos karo Ukrainoje kritiką.
Savaitgalį dviem mėnesiams kalėjimo buvo nubausta 67-erių pediatrė Nadežda Bujanova. Ji buvo apkaltinta „melagingos“ informacijos skleidimu apie Rusijos kariuomenę, pasiskundus Ukrainoje žuvusio kareivio našlei, savaitgalį pranešė N.Bujanovos advokatas Oskaras Čerdžijevas.
Kaltinimai N.Bujanovai buvo pateikti vasario mėnesį, bet vėliau ji buvo paleista į laisvę ir jai buvo uždrausta naudotis telefonu bei internetu.
Pasak žmogaus teisių grupių, Maskvos teismas sugriežtino bausmę ir pasiuntė moterį į kalėjimą, nes, anot teismo, ji nepranešė apie savo buvimo vietą.
Byla N.Bujanovai iškelta po to, kai pas ją su sūnumi vizito atvyko vieno iš karių našlė Anastasija Akinšina. Ši moteris paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tvirtino, kad gydytoja esą sakė, jog jos vyras buvo „teisėtas Ukrainos taikinys“.
Pediatrė šiuos kaltinimus neigia, o teisių gynimo grupės atkreipė dėmesį į tai, kad teismui nebuvo pateiktas joks teiginius pagrindžiantis garso ar vaizdo įrašas.
Vasarį saugumo tarnybos surengė reidą jos bute.
Be to, N.Bujanova buvo atleista iš darbo vienoje Maskvos klinikoje.
J.Stoltenbergas: dėl vėluojančios pagalbos Ukrainos pasitikėjimas NATO sumažėjo
20:38
Balandžio 30 d. generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad NATO „neįvykdė to, ką pažadėjome“, o vėlavimas suteikti pagalbą Kyjivui „pakirto“ Ukrainos pasitikėjimą kariniu aljansu.
Pastarosiomis savaitėmis Ukrainoje pablogėjo padėtis mūšio lauke ir padažnėjo sėkmingų Rusijos oro atakų, o prie to prisidėjo ir vėluojanti Vakarų pagalba, ypač kelis mėnesius trukęs naujausio JAV pagalbos paketo laukimas. Europos Sąjunga taip pat neįvykdė savo tikslo iki kovo mėn. aprūpinti Ukrainą milijonu artilerijos sviedinių.
Kalbėdamas agentūrai „Reuters“, kai balandžio 29 d. po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu išvyko iš Ukrainos, NATO vadovas teigė, kad būtina iš esmės peržiūrėti tarptautinės karinės pagalbos koordinavimo tvarką.
„Mums reikia tvirtesnės, institucionalizuotos mūsų paramos sistemos, kad būtų užtikrintas nuspėjamumas, didesnė atskaitomybė ir naštos pasidalijimas“, – sakė jis.
„Be abejo, tai, kad nesuteikėme to, ką pažadėjome, pakirto pasitikėjimą...“ – pridūrė J.Stoltenbergas.
J.Stoltenbergas balandžio 29 d. atvyko į Kyjivą su iš anksto neskelbtu vizitu, kuris buvo jo trečiasis vizitas į Ukrainą nuo visiškos Rusijos invazijos pradžios.
Jis vyko blogėjant padėčiai mūšio lauke, o J.Stoltenbergas sakė, kad beveik septynis mėnesius trukęs JAV pagalbos Kyjivui vėlavimas „turėjo realių pasekmių“.
Balandžio 30 d. J.Stoltenbergas pasiūlė, kad vienas iš galimų sprendimų – sukurti daugiametį planą, kuriame būtų aiškiai nustatytas įnašas, kurio tikimasi iš kiekvienos NATO narės.
„Taip bus lengviau planuoti. Bus aišku, ko tikimasi iš kiekvieno sąjungininko“, – sakė J. Stoltenbergas.
Balandžio 30 d. V.Zelenskis sakė, kad Ukraina įstos į NATO tik tada, kai bus sužlugdyta Rusijos invazija.
J.Stoltenbergas sakė, kad Aljansas taip pat siekia padėti Ukrainai kuo labiau priartėti prie NATO standartų, kurie yra jos integracijos proceso dalis, ir pridūrė, kad jos laukia „daug darbo“.
L.Austinas: JAV suteiks Ukrainai tiek ginklų, kiek tik galės
20:32
Pentagono vadovas Lloydas Austinas pažadėjo, kad Jungtinės Valstijos suteiks Ukrainai tiek ginklų, kiek tik galės.
Atitinkamą pareiškimą jis padarė paklaustas, ar Baltieji rūmai planuoja papildomai tiekti ilgojo nuotolio raketas ATACMS, be neseniai priimto daugiau kaip 60 mlrd. dolerių pagalbos paketo.
„JAV suteiks tiek pajėgumų, kiek galės“, – sakė Austinas, pridurdamas, kad ATACMS jau yra Ukrainoje.
