Svarbiausios naujienos
- „Rusija bijo“: ekspertas paaiškino, kokios galėtų būti branduolinio ginklo pratybos
- Rusija įtūžo: grasina smogti britų kariniams taikiniams Ukrainoje ir ne tik
- Analitikai: Krymo tiltas jau nėra efektyvus karinis taikinys Ukrainai
- V.Putino rūmuose vietoj striptizo kambario ir kazino – asmeninė cerkvė su sostu
- V.Putinas turi atsaką Vakarams: planuoja branduolinių ginklų pratybas netoli Ukrainos
- Ukrainos karinės žvalgybos pademonstravo taiklų smūgį rusų kariniam kateriui Kryme
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Rusija bijo“: ekspertas paaiškino, kokios galėtų būti branduolinio ginklo pratybos
21:24
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dėl Vakarų pareiškimų siųsti karius į Ukrainą Rusija rengia pratybas, per kurias panaudotų nestrateginius branduolinius ginklus. Karo apžvalgininkas iš Izraelio Davidas Sharpas per NV radiją paaiškino, kaip tai reikėtų interpretuoti.
Nori parodyti NATO vietą
„Visų pirma, Rusija iš tikrųjų bijo. Jei ji tikėjo ir jei mano, kad susidūrimo su NATO galimybė yra reali, tada, žinoma, ji turėtų bijoti, net jei pervertina savo pajėgumus. O galbūt jie jų nepervertina, jei lyginsime su NATO.
Tačiau nesvarbu, ar Rusija bijo, ar nelabai bijo, jie jaučia pareigą reaguoti. Tai pirmas dalykas. Kad potencialus priešininkas neturėtų paskutinio žodžio žiniasklaidos lygmeniu. Be to, jie jaučia pareigą reaguoti, kad pastatytų NATO į savo vietą“, – sakė ekspertas.
„O jeigu nestatys į vietą tų, kurie perėjo prie griežtos retorikos, o gal net ir prie darbų (kalbu apie [Prancūzijos prezidento Emmanuelio] Macrono pareiškimus). Bet apie darbus iš atvirų šaltinių dar nežinome. Bent jau nuosekli retorika yra jo strateginis pasirinkimas, čia jau akivaizdu. Tačiau yra daug daugiau abejojančių ir tokių, kurie neabejoja, bet apskritai nenori su tuo turėti nieko bendra.
O grasinimai branduoliniu šantažu ir griežti pareiškimai šiems itin neryžtingiems ir tiems, kurie (pavyzdžiui, Prancūzijoje) nepalaiko E.Macrono linijos, – jie tiki, kad tokie grasinimai turės poveikį. Kad šie pareiškimai ir judesiai (dabar kalbu apie pratybas) turi poveikį“, – pastebėjo karo ekspertas.
Vakarų ginkluotės pristatymo vėlavimai susiję Rusijos grasinimais
„Ir turime pripažinti: per visą plataus masto karą tai turėjo poveikį. Visi apribojimai, kuriuos Vakarai taiko dėl Rusijos teritorijos apšaudymo arba dėl bet kokio vėlavimo pristatyti tam tikras ginkluotės sistemas, pirmiausia yra susiję su tuo.
Be to, matome dar vieną poveikį. Vienas iš Italijos ministrų anądien pasakė beveik tiesioginį priekaištą E.Macronui, kodėl jis taip elgiasi, kodėl eskaluoja situaciją: „Neduok Dieve, kas nutiks“. Būtent tokiems politikams Rusijos pareiškimais ir veiksmais siekiama daryti įtaką“, – kalbėjo D.Sharpas.
Pasak jo, Rusijoje yra „kelios burnos“, kurias reikia išmaitinti – ir blogi, ir geri policininkai. Tarp blogųjų yra legendinis Dmitrijus Medvedevas, kuris yra daug griežtesnis už D.Peskovą. Jis, kitaip nei D.Peskovas, šiuo klausimu pasisakė taip atvirai, chamiškai. Tai irgi yra rodiklis, o ne atsitiktinumas, pastebi ekspertas.
Galima demonstratyviai ką nors padaryti dėl vaizdo
„Nemanau, kad turimas minty taktinių [branduolinių] ginklų panaudojimas. Tačiau negalima atmesti tokio pobūdžio [veiksmų]. Beje, kaip įprasta manyti, tai vienas iš galimų svarbiausių branduolinio šantažo etapų. Tai yra, ne panaudoti ją kare ar ant ko nors gyvo ar materialaus, bet kur nors tiesiog demonstratyviai susprogdinti, surengti branduolinius bandymus, ko jau seniai nebuvo“, – tvirtina karo analitikas.
„Įsivaizduoju, kad šiuo atveju nekalbame apie kažką panašaus į tai, kas buvo atliekama sovietmečiu. Beje, Šaltojo karo metais amerikiečiai vykdė tikras pratybas, kurių metu atakuojamos ką tik įvykdyto branduolinio sprogimo pajėgos. Iš tikrųjų čia kalbama apie taktinį taikymą. Tai naudojama siekiant taktinės sėkmės“, – skirtumus tarp Šaltojo karo ir dabartinės situacijos nurodė D.Sharpas.
„Taigi: nemanau, kad tai kažkas panašaus. Tačiau [gali būti] imitacija. Jei norite, galima surengti bet ką, išskyrus tiesioginį sprogdinimą, ir tai atrodys tinkamai. Ir turėtų, jų manymu, turėti atitinkamą bauginamąjį poveikį; arba bent jau priversti kai kuriuos Vakarų lyderius tapti atsargesnius arba išlikti atsargesnius, kaip buvo iki šiol“, – apibendrino ekspertas.
V.Putinas nurodė netoli Ukrainos surengti branduolinių ginklų pratybas
15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvautų karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos, pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija.
Per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo, sakoma ministerijos pareiškime.
Pradėjęs didelio masto invaziją į Ukrainą, V.Putinas intensyvino savo branduolinę retoriką, o vasarį kreipdamasis į šalies gyventojus teigė, kad yra iškilusi reali branduolinio karo rizika.
Nestrateginiai – taktiniai – branduoliniai ginklai yra skirti naudoti mūšio lauke, juos gali nešti raketos.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad pratybos vyks netolimoje ateityje ir kad jomis siekiama užtikrinti Rusijos teritorinį vientisumą pasigirdus „tam tikrų Vakarų pareigūnų grasinimams“.
Pratybose dalyvautų orlaiviai ir karinis jūrų laivynas, taip pat kariai iš Pietų karinės apygardos, kuri ribojasi su Ukraina ir apima okupuotas Ukrainos teritorijas, sakoma pranešime.
Vakarų pareigūnai vis labiau nerimauja dėl Kremliaus branduolinės retorikos, vartojamos per karą Ukrainoje. V.Putinas dažnai mini Rusijos branduolinę doktriną.
Pernai Rusija pasitraukė iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ir vieno svarbaus susitarimo su JAV dėl ginkluotės mažinimo.
Kremlius pasiuntė žinutę S.Šoigu: neliečiamų nėra – kirčių sulaukti gali ir V.Putino bendražygiai
00:08
Šalyje, kurioje korupcija yra kertinis viešojo administravimo sistemos akmuo, o visų lygių pareigūnai yra korumpuoti, atrodo neįmanoma, kad aukštas Rusijos pareigūnas būtų sulaikytas dėl kaltinimų kyšininkavimu. Tačiau labai tikėtina, kad Rusijos gynybos ministro pavaduotojo Timūro Ivanovo sulaikymas, kuris buvo grindžiamas korupcija, gali būti aiškus signalas pačiam gynybos ministrui Sergejui Šoigu.
Balandžio 23 d. Rusijos tyrimų komitetas paskelbė apie gynybos ministro pavaduotojo sulaikymą. Kitą dieną teismas nurodė jį suimti dviem mėnesiams ir jis buvo pervežtas į tardymo izoliatorių.
Netrukus po T.Ivanovo sulaikymo nepriklausomas Rusijos leidinys „Važnyje istorii“ teigė, kad S.Šoigu pavaduotojas įtariamas valstybės išdavyste, o ne korupcija.
Tai leidiniui patvirtino du su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) susiję šaltiniai.
„Kol kas nenorima viešai kalbėti apie valstybės išdavystę, nes tai didelis skandalas – juk jis yra gynybos ministro pavaduotojas“, – sakė vienas iš šaltinių, pabrėždamas, kad T.Ivanovas nebuvo sulaikytas vien dėl korupcijos.
Informacija, kad T.Ivanovas kaltinamas valstybės išdavyste, kol kas oficialiai nepatvirtinta.
Balandžio 24 d. S.Šoigu pasirašė įsakymą, kuriuo T.Ivanovas buvo atleistas iš Rusijos gynybos ministro pavaduotojo pareigų.
Valstybės departamentas: JAV pripažįsta V.Putiną Rusijos prezidentu
23:57
Jungtinės Amerikos Valstijos pripažįsta Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną Rusijos prezidentu.
Tokį pareiškimą padarė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per spaudos konferenciją. Taip pat pažymima, kad Jungtinėms Valstijoms nebus atstovaujama V.Putino „inauguracijoje“.
„Mes tikrai nelaikėme šių rinkimų laisvais ir sąžiningais, tačiau jis yra Rusijos prezidentas ir toliau eis šias pareigas“, – sakė jis.
Be to, Jungtinės Valstijos nemato priežasčių koreguoti savo branduolinių pajėgų parengtį, taip pat ir Rusijos Federacijos pasirengimą panaudoti branduolinį ginklą.
Prancūzija siųs savo ambasadorių į diktatoriaus Vladimiro Putino „inauguraciją“ kitai šešerių metų kadencijai, kuri įvyks antradienį, gegužės 7 d. Vokietijai ceremonijoje nebus atstovaujama.
Anksčiau Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Ukraina nepripažįsta V.Putino kaip demokratiškai išrinkto ir teisėto Rusijos Federacijos prezidento. Ministerija taip pat paragino užsienio valstybes, tarptautines organizacijas ir visuomenę pasekti šiuo pavyzdžiu ir nepripažinti Rusijos pseudorinkimų rezultatų bei Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino teisėtumo.
V.Putino inauguracijoje dalyvaus septynios ES šalys, įskaitant Prancūziją
23:51
Agentūra „Reuters“ sužinojo, kad į vadinamąją Vladimiro Putino inauguraciją gegužės 7 d. savo atstovus siųs septynios Europos Sąjungos valstybės, įskaitant Prancūziją, kuriai bus atstovaujama ambasadorių lygmeniu.
Vienas Europos diplomatas su anonimiškumo sąlyga agentūrai sakė, kad 20 ES valstybių narių boikotuos Kremliaus valdovo „inauguraciją“, tačiau likusios septynios valstybės atsiųs savo atstovus.
Diplomatinis šaltinis Paryžiuje atskirai „Reuters“ patikslino, kad „Prancūzijai atstovaus jos ambasadorius Rusijoje“.
Šaltinis pridūrė, kad Prancūzija jau anksčiau pasmerkė represines rinkimų sąlygas, taip pat rinkimų organizavimą Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose, kurį Paryžius laiko tarptautinės teisės ir JT Chartijos pažeidimu.
Ukrainos užsienio reikalų ministerija anksčiau pareiškė, kad nemato pagrindo pripažinti Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną demokratiškai išrinktu ir teisėtu Rusijos prezidentu.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis nepritaria Europos Sąjungos atstovų dalyvavimui Kremliaus valdovo „inauguracijos“ ceremonijoje. Kelios ES šalys jau paskelbė, kad nedalyvaus.
Tragedija: gindamas Ukrainą žuvo pirmas olimpietis
23:03
Rusijos sukeltas ir jau daugiau nei dvejus metus Ukrainoje vykdomas karas pasiglemžė pirmojo Ukrainos olimpiečio gyvybę.
Gindamas savo šalį žuvo sunkiaatletis Oleksandras Pieliešenko.
30-metis sportininkas dalyvavo 2016 m. olimpinėse žaidynėse, kur užėmė ketvirtąją vietą svorio kategorijoje iki 85 kg.
Žinią apie olimpiečio žūtį pirmadienį patvirtino Ukrainos tautinis olimpinis komitetas.
„Pirmosiomis invazijos dienomis Oleksandras prisijungė prie ginkluotųjų pajėgų. Vakar sulaukėme liūdnos žinios apie jo žūtį“, – teigiama pranešime.
Panaudoję grėsmingą ginklą ukrainiečiai sunaikino rusų haubicą: pamatykite, kaip jiems tai pavyko
22:15
Plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ukrainiečiai sunaikina dar vieną rusišką 155 mm savaeigę haubicą „Msta-S“. Vaizdo įrašą paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 45-osios atskirosios artilerijos brigados spaudos tarnyba, rašo „Defence Express“.
Vaizdo įraše matyti, kaip iš Švedijoje pagamintos ratinės savaeigės artilerijos sistemos „Archer“ paleidus tikslų šūvį sunaikinama Rusijos vikšrinė savaeigė haubica „Msta-S“.
Ši rusiška haubica buvo aptikta oro žvalgybos. Ji perdavė informaciją minėtai brigadai.
Xi Jinpingas įspėjo nešmeižti Kinijos dėl karo Ukrainoje
21:31
Kinų prezidentas Xi Jinpingas pirmadienį įspėjo nešmeižti Kinijos dėl karo Ukrainoje, tvirtindamas, kad Pekinas atlieka „teigiamą vaidmenį“ bandydamas rasti taikų sprendimą dėl Rusijos invazijos į šią šalį.
„Nesutinkame, kad Ukrainos krize būtų naudojamasi siekiant kaltinti, šmeižti trečiąją šalį ir kurstyti naują Šaltąjį karą“, – per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu žurnalistams sakė Xi Jinpingas.
„Mes nestebime gaisro iš šono, mes visada atliekame teigiamą vaidmenį siekiant taikos“, – teigė jis.
Tuo metu E. Macronas palankiai įvertino Kinijos pažadus netiekti ginklų Rusijai, vykdančiai plataus masto invaziją į Ukrainą, tačiau kartu išreiškė susirūpinimą dėl galimo dvejopo naudojimo technologijų tiekimo.
„Rusija bijo“: ekspertas paaiškino, kokios galėtų būti branduolinio ginklo pratybos
21:24
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad dėl Vakarų pareiškimų siųsti karius į Ukrainą Rusija rengia pratybas, per kurias panaudotų nestrateginius branduolinius ginklus. Karo apžvalgininkas iš Izraelio Davidas Sharpas per NV radiją paaiškino, kaip tai reikėtų interpretuoti.
Nori parodyti NATO vietą
„Visų pirma, Rusija iš tikrųjų bijo. Jei ji tikėjo ir jei mano, kad susidūrimo su NATO galimybė yra reali, tada, žinoma, ji turėtų bijoti, net jei pervertina savo pajėgumus. O galbūt jie jų nepervertina, jei lyginsime su NATO.
Tačiau nesvarbu, ar Rusija bijo, ar nelabai bijo, jie jaučia pareigą reaguoti. Tai pirmas dalykas. Kad potencialus priešininkas neturėtų paskutinio žodžio žiniasklaidos lygmeniu. Be to, jie jaučia pareigą reaguoti, kad pastatytų NATO į savo vietą“, – sakė ekspertas.
„O jeigu nestatys į vietą tų, kurie perėjo prie griežtos retorikos, o gal net ir prie darbų (kalbu apie [Prancūzijos prezidento Emmanuelio] Macrono pareiškimus). Bet apie darbus iš atvirų šaltinių dar nežinome. Bent jau nuosekli retorika yra jo strateginis pasirinkimas, čia jau akivaizdu. Tačiau yra daug daugiau abejojančių ir tokių, kurie neabejoja, bet apskritai nenori su tuo turėti nieko bendra.
O grasinimai branduoliniu šantažu ir griežti pareiškimai šiems itin neryžtingiems ir tiems, kurie (pavyzdžiui, Prancūzijoje) nepalaiko E.Macrono linijos, – jie tiki, kad tokie grasinimai turės poveikį. Kad šie pareiškimai ir judesiai (dabar kalbu apie pratybas) turi poveikį“, – pastebėjo karo ekspertas.
Vakarų ginkluotės pristatymo vėlavimai susiję Rusijos grasinimais
„Ir turime pripažinti: per visą plataus masto karą tai turėjo poveikį. Visi apribojimai, kuriuos Vakarai taiko dėl Rusijos teritorijos apšaudymo arba dėl bet kokio vėlavimo pristatyti tam tikras ginkluotės sistemas, pirmiausia yra susiję su tuo.
Be to, matome dar vieną poveikį. Vienas iš Italijos ministrų anądien pasakė beveik tiesioginį priekaištą E.Macronui, kodėl jis taip elgiasi, kodėl eskaluoja situaciją: „Neduok Dieve, kas nutiks“. Būtent tokiems politikams Rusijos pareiškimais ir veiksmais siekiama daryti įtaką“, – kalbėjo D.Sharpas.
Pasak jo, Rusijoje yra „kelios burnos“, kurias reikia išmaitinti – ir blogi, ir geri policininkai. Tarp blogųjų yra legendinis Dmitrijus Medvedevas, kuris yra daug griežtesnis už D.Peskovą. Jis, kitaip nei D.Peskovas, šiuo klausimu pasisakė taip atvirai, chamiškai. Tai irgi yra rodiklis, o ne atsitiktinumas, pastebi ekspertas.
Galima demonstratyviai ką nors padaryti dėl vaizdo
„Nemanau, kad turimas minty taktinių [branduolinių] ginklų panaudojimas. Tačiau negalima atmesti tokio pobūdžio [veiksmų]. Beje, kaip įprasta manyti, tai vienas iš galimų svarbiausių branduolinio šantažo etapų. Tai yra, ne panaudoti ją kare ar ant ko nors gyvo ar materialaus, bet kur nors tiesiog demonstratyviai susprogdinti, surengti branduolinius bandymus, ko jau seniai nebuvo“, – tvirtina karo analitikas.
„Įsivaizduoju, kad šiuo atveju nekalbame apie kažką panašaus į tai, kas buvo atliekama sovietmečiu. Beje, Šaltojo karo metais amerikiečiai vykdė tikras pratybas, kurių metu atakuojamos ką tik įvykdyto branduolinio sprogimo pajėgos. Iš tikrųjų čia kalbama apie taktinį taikymą. Tai naudojama siekiant taktinės sėkmės“, – skirtumus tarp Šaltojo karo ir dabartinės situacijos nurodė D.Sharpas.
„Taigi: nemanau, kad tai kažkas panašaus. Tačiau [gali būti] imitacija. Jei norite, galima surengti bet ką, išskyrus tiesioginį sprogdinimą, ir tai atrodys tinkamai. Ir turėtų, jų manymu, turėti atitinkamą bauginamąjį poveikį; arba bent jau priversti kai kuriuos Vakarų lyderius tapti atsargesnius arba išlikti atsargesnius, kaip buvo iki šiol“, – apibendrino ekspertas.
V.Putinas nurodė netoli Ukrainos surengti branduolinių ginklų pratybas
15min primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nurodė savo kariuomenei surengti branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvautų karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos, pirmadienį paskelbė Gynybos ministerija.
Per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo, sakoma ministerijos pareiškime.
Pradėjęs didelio masto invaziją į Ukrainą, V.Putinas intensyvino savo branduolinę retoriką, o vasarį kreipdamasis į šalies gyventojus teigė, kad yra iškilusi reali branduolinio karo rizika.
Nestrateginiai – taktiniai – branduoliniai ginklai yra skirti naudoti mūšio lauke, juos gali nešti raketos.
Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad pratybos vyks netolimoje ateityje ir kad jomis siekiama užtikrinti Rusijos teritorinį vientisumą pasigirdus „tam tikrų Vakarų pareigūnų grasinimams“.
Pratybose dalyvautų orlaiviai ir karinis jūrų laivynas, taip pat kariai iš Pietų karinės apygardos, kuri ribojasi su Ukraina ir apima okupuotas Ukrainos teritorijas, sakoma pranešime.
Vakarų pareigūnai vis labiau nerimauja dėl Kremliaus branduolinės retorikos, vartojamos per karą Ukrainoje. V.Putinas dažnai mini Rusijos branduolinę doktriną.
Pernai Rusija pasitraukė iš Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties (CTBT) ir vieno svarbaus susitarimo su JAV dėl ginkluotės mažinimo.
Analitikai: Krymo tiltas jau nėra efektyvus karinis taikinys Ukrainai
20:57
Po pakartotinių Ukrainos atakų Rusija nustojo naudoti Krymo tiltą savo kariams aprūpinti. Apie tai rašo „The Independent“, remdamasis „Maxar“ palydovinėmis nuotraukomis ir didžiausios privačios žvalgybos agentūros „Molfar“ analitikų išvadomis.
Pažymima, kad Rusijos Federacija perėjo prie sausumos kelių per okupuotą teritoriją naudojimo.
„Palydovinių vaizdų analizė rodo, kad tiltu beveik nevyksta eismas, todėl jis nebegali būti efektyvus karinis taikinys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, teigia analitikai“, – rašoma leidinyje.
Teigiama, kad iš gautų nuotraukų matyti, jog per pastaruosius tris mėnesius tilto geležinkelio linija beveik nevažinėjo krovininiai kariniai traukiniai:
„Per šį laikotarpį vasario 29 d. buvo pastebėtas tik vienas rusiškas krovininis traukinys su maždaug 55 vagonais degalų“.
Šnipinėjimo agentūra teigė, kad kovo ir balandžio mėnesiais ant tilto nebuvo jokio judėjimo, kuriame dalyvautų Rusijos karinės pajėgos.
Pažymima, kad Rusijos naudojimasis tiltu gerokai sumažėjo po to, kai 2023 m. liepos 17 d. Ukraina jį užpuolė kariniais bepiločiais laivais ir susprogdino dalį važiuojamosios dalies ir geležinkelio linijos.
Pasak „Molfar“ generalinio direktoriaus Artiomo Starošeko, Rusijos valdžios institucijų sprendimas nebenaudoti Krymo tilto Rusijos pajėgoms aprūpinti sutapo su smarkiai išaugusiu krovinių srautu per Tamanę Rostovo srityje.
„Dabar Kyjivas turėtų sutelkti dėmesį į Melitopolį, Berdianską ir Mariupolį, kur Rusija tiesia naujas geležinkelio linijas, sujungsiančias šiuos okupuotus Ukrainos regionus su Krymu ir žemynine Rusijos dalimi“, – sakė jis.
Spėjama, kad naująją geležinkelio liniją, kuri driekiasi nuo Akimovkos Melitopolyje ir tęsiasi iki Berdiansko ir Mariupolio, o paskui pasiekia Rostovą Rusijoje, Rusijos kariai panaudos naujam puolimui.
Pasak A.Starošeko, Ukrainai būtų naudinga nukreipti savo pajėgas į šiuos sausumos kelius, o ne leisti išteklius Krymo tiltui:
„Būtent šie maršrutai šiuo metu kelia rimtesnę grėsmę nei neveikianti Krymo tilto geležinkelio vėžė... Vakarų pagalba taip pat turi būti teikiama taip, kad galėtų padengti Ukrainos poreikį smogti į šiuos karštuosius taškus rusiška amunicija.“
Aviacijos ekspertas Konstantinas Krivolapas anksčiau išreiškė nuomonę, kad dabar Krymo tiltas nebeturi kritinės logistinės vertės, yra svarbesnių prioritetinių taikinių, į kuriuos reikia smogti:
„Pagrindiniai ginklai dabar neina per Krymo tiltą, juo eina tik nedidelė dalis. Kariniai ekspertai ir analitikai, tiesiogiai susidūrę su logistikos klausimais, sako, kad iš esmės viskas gabenama keltais, o visa kita – per Rostovą, Taganrogą ir pan.“.
Baltijos šalių, Vokietijos premjerai smerkia Rusijos branduolinių ginklų pratybas
20:43
Baltijos šalių ir Vokietijos ministrai pirmininkai pirmadienį pasmerkė Rusijos ketinimus surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas.
„Ar galime užtikrintai pasakyti, kad jie jų nepanaudos? Ne, mes negalime, nes jie jau anksčiau darė daugybę beprotiškų dalykų“, – bendroje keturių šalių premjerų spaudos konferencijoje Rygoje sakė Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Tačiau turime suprasti, kodėl jie grasina: jie bando mus atitraukti nuo sprendimų, kuriuos kitu atveju priimtume. Manau, neturėtume tam pasiduoti“, – pridūrė ji.
JAV smerkia neatsakingą retoriką, Rusijai įsakius surengti branduolines pratybas
19:43
Jungtinės Valstijos pirmadienį pasmerkė Maskvos „neatsakingą retoriką“ po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti branduolines pratybas netoli Ukrainos.
„Tai yra neatsakingos retorikos, kurią iš Rusijos matėme ir anksčiau, pavyzdys. Ji visiškai netinkama atsižvelgiant į dabartinę saugumo padėtį“, – žurnalistams sakė sakė Pentagono atstovas generolas majoras Patas Ryderis, paklaustas apie šį pranešimą.
„Nepastebėjome jokių pokyčių jų strateginių pajėgų laikysenoje“, – sakė P. Ryderis.
„Akivaizdu, kad mes ir toliau stebėsime“ , – pridūrė jis.
