Svarbiausios naujienos
- Naujus Rusijos branduolinius grasinimus pasėjo V.Putino abejonės: įvertino Kremliaus nerimą
- Lenkijos žvalgybos vadovas: V.Putinas jau pasirengęs nedidelei operacijai prieš NATO, bet yra kas jį stabdo
- Demaskavo agentų tinklą: apsaugininkai turėjo paimti V.Zelenskį įkaitu ir jį nužudyti
- Atskleidė, kaip pasikeitė V.Putino žodžiai: nebemini taikios ir klestinčios ateities
- Baltarusijoje – netikėtas taktinių branduolinių ginklų nešėjų patikrinimas
- Pakako vieno smūgio: kaip Ukrainos pajėgos vakarietiškais ginklais išguldė šimtus rusų
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ar Ukraina pajėgi sunaikinti Krymo tiltą?
23:08
Ukraina žino, kur smogti, kad sugadintų Kerčės (Krymo) tiltą, bet tai reikia padaryti tinkamu momentu.
Apie tai Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas kalbėjo interviu su NV. Jis priminė, kad žinia apie tai, jog Ukrainai perduodamos amerikietiškos ATACMS raketos, kurios galės pasiekti tiltą, sukėlė pyktį per Rusijos televiziją.
Krymo tilto sunaikinimas susilpnintų Rusijos pajėgumus pusiasalyje, taip pat juos demoralizuotų. „Jie nebebūtų tokie aktyvūs tiekdami Krymui įvairią įrangą. Tai turėtų rimtą poveikį, taip pat ir įvaizdžio prasme, nes reikia suprasti: šis tiltas tapo Rusijos triumfo simboliu“, – pridūrė karinių oro pajėgų atstovas.
Tokiam tikslui pasiekti reikėtų daug raketų, nes Krymo tiltas yra labai didelis. Tačiau ekspertai žino vietas, į kurias reikia smogti, kad smūgiai smarkiai pažeistų geležinkelio ir kelio dangą.
„Jau matėme gana veiksmingų atakų prieš jį, kai sprogimai sunaikino kelio dangą. Jie žino, kur smogti, tačiau tam reikia laiko ir tinkamo momento. Krymo tiltas dabar yra labiausiai apsaugotas objektas beveik visame pasaulyje. Ten pasiųstos priešlėktuvinės gynybos brigados, jis labai kruopščiai saugomas“, – pridūrė I.Jevlasas.
Nuo karo pradžios Kerčės tiltas du kartus patyrė niokojančių išpuolių – 2022 m. spalį čia sprogo sunkvežimis, o 2023 m. liepą tiltą atakavo jūrų dronai.
Laikraštis „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos slapta nusiuntė Ukrainai daugiau kaip 100 ilgojo nuotolio raketų ATACMS. Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad naujoji pagalba apėmė ir šias raketas.
JAV apie pasikėsinimą nužudyti V.Zelenskį: tai rodo V.Putino amoralumą
00:29
Ukrainos saugumo tarnyba atskleidė FSB 5-osios tarnybos agentų tinklą, kuris rengė pasikėsinimą į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Grupė taip pat planavo pašalinti SBU vadovą Vasilijų Maliuką ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovą Kyrylo Budanovą.
Į šią informaciją sureagavo Jungtinės Amerikos Valstijos. JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per brifingą sakė, kad tai rodo V.Putino režimo amoralumą.
„Akivaizdu, kad tai tik byloja apie amoralumą, kurį matome iš Putino režimo pusės nuo pat šio konflikto pradžios“, – pabrėžė jis.
Primename, kad gegužės 7 d. Ukrainos saugumo tarnyba paskelbė, kad atskleistas FSB 5-osios tarnybos agentų tinklas, planavęs nužudyti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Buvo sulaikyti du Ukrainos valstybės saugumo tarnybos pulkininkai. Jie nutekino slaptą informaciją iš Rusijos Federacijos.
Naujus Rusijos branduolinius grasinimus pasėjo V.Putino abejonės: įvertino Kremliaus nerimą
23:29
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsakė surengti branduolinio ginklo pratybas. Vakarai pasmerkė tokius Kremliaus ketinimus. Saugumo ekspertas Raineris Saksas komentare Estijos leidiniui „Postimmes“ sako, kad yra keletas priežasčių, kodėl Maskva vėl griebėsi branduolinių grasinimų.
Pirmadienį Rusijos Gynybos ministerija paskelbė apie branduolinių ginklų pratybas, kuriose dalyvaus karinis jūrų laivynas ir kariai, dislokuoti netoli Ukrainos.
Teigiama, kad per pratybas bus praktiškai treniruojamasi dėl nestrateginių branduolinių ginklų parengimo ir panaudojimo.
„Rusijos Federacijos vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado nurodymu, siekdamas padidinti nestrateginių branduolinių pajėgų pasirengimą vykdyti kovines užduotis, Generalinis štabas pradėjo rengtis pratyboms, kurios bus suorganizuotos artimiausiu metu su Pietų karinės apygardos raketiniais junginiais, dalyvaujant aviacijai, taip pat karinio jūrų laivyno pajėgoms“, – rašoma pranešime.
Saugumo ekspertas R.Saksas komentare leidiniui „Postimees“ paaiškina, kas lėmė, kad Kremlius vėl išsitraukė branduolinių grasinimų kortą.
Ar Ukraina pajėgi sunaikinti Krymo tiltą?
23:08
Ukraina žino, kur smogti, kad sugadintų Kerčės (Krymo) tiltą, bet tai reikia padaryti tinkamu momentu.
Apie tai Ukrainos karinių oro pajėgų atstovas Ilja Jevlašas kalbėjo interviu su NV. Jis priminė, kad žinia apie tai, jog Ukrainai perduodamos amerikietiškos ATACMS raketos, kurios galės pasiekti tiltą, sukėlė pyktį per Rusijos televiziją.
Krymo tilto sunaikinimas susilpnintų Rusijos pajėgumus pusiasalyje, taip pat juos demoralizuotų. „Jie nebebūtų tokie aktyvūs tiekdami Krymui įvairią įrangą. Tai turėtų rimtą poveikį, taip pat ir įvaizdžio prasme, nes reikia suprasti: šis tiltas tapo Rusijos triumfo simboliu“, – pridūrė karinių oro pajėgų atstovas.
Tokiam tikslui pasiekti reikėtų daug raketų, nes Krymo tiltas yra labai didelis. Tačiau ekspertai žino vietas, į kurias reikia smogti, kad smūgiai smarkiai pažeistų geležinkelio ir kelio dangą.
„Jau matėme gana veiksmingų atakų prieš jį, kai sprogimai sunaikino kelio dangą. Jie žino, kur smogti, tačiau tam reikia laiko ir tinkamo momento. Krymo tiltas dabar yra labiausiai apsaugotas objektas beveik visame pasaulyje. Ten pasiųstos priešlėktuvinės gynybos brigados, jis labai kruopščiai saugomas“, – pridūrė I.Jevlasas.
Nuo karo pradžios Kerčės tiltas du kartus patyrė niokojančių išpuolių – 2022 m. spalį čia sprogo sunkvežimis, o 2023 m. liepą tiltą atakavo jūrų dronai.
Laikraštis „The New York Times“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos slapta nusiuntė Ukrainai daugiau kaip 100 ilgojo nuotolio raketų ATACMS. Vėliau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad naujoji pagalba apėmė ir šias raketas.
Per Rusijos apšaudymą Dniepropetrovsko srityje buvo sužeisti 7 žmonės, tarp jų 6 metų vaikas
21:41
Antradienį Rusijos kariuomenė apšaudė Nikopolio regioną ir iš bepiločio lėktuvo smogė Kryvorizkiui Dniepropetrovsko srityje. Dėl šių atakų buvo sužeisti septyni žmonės, įskaitant 6 metų vaiką.
Dniepropetrovsko Karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad dėl apšaudymo Nikopolio rajone buvo sužeisti keturi žmonės: 91 ir 50 metų moterys, 37, 51 ir 40 metų vyrai. Taip pat 6 metų mergaitė.
Rusai iš viso rajone atliko 14 kamikadzių dronų smūgių ir surengė 2 artilerijos pabūklus.
Taip pat vakare okupantai atakavo Kryvorizkio rajoną.
„Vakare Rusijos kariuomenė atakos dronu nusitaikė į Kryvyrižos rajono Zelenodolo bendruomenę.
Buvo sužeistas 56 metų vyras. Jis vidutinio sunkumo būklės paguldytas į ligoninę. Apgadinti gyvenamieji pastatai“, – nurodoma pranešime.
Ukrainos žvalgyba: Časiv Jare dar nėra nė vieno okupanto
21:35
Časiv Jare dar nėra nė vieno okupanto. Tai pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos aktyvių veiksmų padalinys „KRAKEN“.
Kaip pažymima oficialiame specialiųjų pajėgų „Telegram“ kanale, „KRAKEN“ jau mėnesį gina miestą.
„Kovotojai didvyriškai laikosi gynyboje, kasdien sunaikina daugybę priešų, degina priešo šarvuotąją techniką ir paima belaisvių. Priešas bando veržtis iš įvairių krypčių, tačiau dėl gerai koordinuoto padalinio darbo mieste kol kas nėra nė vieno okupanto“, – informuoja padalinys.
41-osios mechanizuotosios pėstininkų brigados GRIM būrio savanoris Kirilas Sazonovas teigė, kad padėtis aplink Časiv Jarą yra sudėtinga. Pasak jo, yra įrengtų pozicijų, ginklų, savanorių pagalbos – reikia tik motyvuotų žmonių.
Kariškis teigė, kad okupacinė kariuomenė stengiasi įvykdyti įsakymą užimti miestą iki gegužės 9 d. Dabar kovos vyksta miesto pakraščiuose. Ukrainos artileristai, kulkosvaidininkai, snaiperiai ir dronų operatoriai duoda garbingą atkirtį.
Gegužės 8 ir 9 dienomis Berlyne uždrausta iškelti Rusijos vėliavą
20:36
Vokietijos valdžios institucijos iki gegužės 9 d. Berlyne vyksiančių renginių metu uždraudė Rusijos vėliavas, karines uniformas, plakatus su raidėmis V arba Z ir kitus simbolius bei ženklus, galinčius šlovinti Rusijos karą prieš Ukrainą.
Trečiadienį ir ketvirtadienį Berlyne planuojami įvairūs renginiai, skirti Antrojo pasaulinio karo pabaigai Europoje paminėti, įskaitant kelias vainikų padėjimo ceremonijas prie sovietinių memorialų Treptower parke ir Tiergartene, taip pat mitingus prie Brandenburgo vartų ir Vyriausybės kvartale.
Šiais metais policija vėl uždraudė prie sovietinių memorialų kabinti Rusijos vėliavas, karines uniformas, plakatus su raidėmis V arba Z ir kitus simbolius bei ženklus, kuriais gali būti šlovinamas Rusijos karas prieš Ukrainą. Taip pat draudžiama rengti rusų karines eitynes ir dainuoti rusiškas dainas.
Ukrainos rėmėjai paskelbė demonstraciją vyriausybės kvartale: „Taika Europai! Rusijos kareiviai lauk iš Ukrainos“.
Ketvirtadienį demonstracijos taip pat vyks Vyriausybės kvartale ir Treptowerio parke, kur 9 val. ryto jau užregistruotas kairiųjų iniciatyvos mitingas su 300 dalyvių.
Birželio 17-osios gatvėje 11.30 val. paskelbtas mitingas su 1000 dalyvių, skirtas žuvusiems sovietų kariams per Antrąjį pasaulinį karą atminti. Vidurdienį kairiųjų demonstracija žygiuos iš Friedrichshaino į Treptowerio parką. Panašus renginys planuojamas ir prie Brandenburgo vartų nuo 17 val.
Ketvirtadienį į Berlyną taip pat turėtų atvykti Putiną remiančių baikerių grupė „Naktiniai vilkai“.
Kaip žinia, Lietuvos valstybės saugumo departamentas (VSD) neatmeta, kad gegužės 9 d. šalyje gali būti Rusijos Federacijos provokacijų.
Priminsime, kad Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos pažadėjo rimtai pasirengti šių metų gegužės 9-ajai.
O Moldovoje įspėjo, kad žmonės, kurie gegužės 9 d. nešios Georgijaus juostelę arba ženklus „Z“ ir „V“, kurie naudojami kaip Rusijos agresijos simboliai, bus baudžiami.
Lenkijos žvalgybos vadovas: V.Putinas jau pasirengęs nedidelei operacijai prieš NATO, bet yra kas jį stabdo
18:46
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs nedidelei karinei operacijai prieš NATO šalį, interviu Lenkijos leidiniui „Gazeta Prawna“ pareiškė Lenkijos karinės kontržvalgybos tarnybos vadovas Jaroslawas Strożykas.
Pasak jo, visos analitinių centrų, neturinčių išsamios informacijos, prognozės dėl Rusijos pasirengimo galimam puolimui prieš NATO šalį remiasi tik tam tikromis prielaidomis.
Žvalgybos vadas pripažino, kad Kremliaus vadovas jau dabar turi galimybių surengti nedidelę operaciją prieš NATO valstybę narę.
„Vladimiras Putinas, žinoma, jau yra pasirengęs kokiai nors mini operacijai prieš vieną iš Baltijos šalių, pavyzdžiui, įžengti į garsiąją Narvą. Arba išsilaipinti vienoje iš Švedijos salų“, – sakė J.Strożykas.
Tačiau jis interviu tvirtino, kad autoritarinio Rusijos prezidento ketinimams trukdo Vakarų pozicija. Vakarų bendradarbiavimas dėl paramos Ukrainai tik parodo V.Putinui, kad, jei jis imtųsi veiksmų prieš NATO, sulauktų precedento neturinčio atsako.
Anksčiau Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė, kad Rusija gali atkurti savo karinį potencialą ir užpulti NATO šalis jau 2026 m. Taip sakydamas jis rėmėsi Vokietijos ekspertų ataskaita ir tuo argumentavo būtinybę sąjungininkėms didinti išlaidas gynybai.
Pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“, NATO kariai iš 14 valstybių narių praėjusio mėnesio pabaigoje susirinko Latvijoje dalyvauti didžiausiose Aljanso karinėse pratybose nuo Šaltojo karo laikų. Vienas iš pagrindinių tikslų – pasiųsti Maskvai signalą, kad Aljansas yra pasirengęs ginti savo nares, ypač esančias netoli sienos su Rusija, įskaitant Lietuvą.
Žiniasklaida taip pat skelbia, kad Vokietija planuoja rengti JAV karius kovai NATO rytiniame fronte. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad Vokietija pasiryžusi ginti kiekvieną kvadratinį centimetrą NATO teritorijos nuo Rusijos agresijos.
Lietuviams – žinia iš Olandijos: apie karius Rukloje, Rusijos kėslus ir pasirengimą D.Trumpo grįžimui
18:41
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren šią savaitę Rukloje išklausiusi įslaptinto karinio raporto apie saugumo situaciją informavo savo karius, jog jų misija pratęsta dar bent dvejiems metams. Tai nieko nenustebino, nes olandų kariai Lietuvoje nepertraukiamai tarnauja nuo pat 2017 metų. Užkulisiuose jau pradedamas derinti – bet viešai dar neskelbiamas – ir jų vaidmuo Vokietijai dislokavus brigadą po poros metų.
Prieš išvykdama į Ruklą ministrė Vilniuje davė interviu 15min, kur ji įvertino Rusijos grėsmę Baltijos šalims ir Vakarų pasirengimą ją atremti.
– Kremlius paskelbė apie branduolines pratybas netoli Ukrainos sienų, neva reaguodamas į Vakarų įsitraukimą Ukrainoje. Kaip jūs interpretuotumėte šį įvykį?
– Iš Kremliaus vis išgirstame retorikos, bandančios mus įbauginti, pagąsdinti.
Pažiūrėsime, ar tai, kuo jie dabar mums grasina, iš tikrųjų išsipildys. Manau, svarbiausia, kad mes neišsigąstume, nesileistume įbauginami tokios retorikos.
Taip pat manau, kad tai pavojinga. Branduoliniais ginklais negalima taip lengvai švaistytis.
Neabejoju, kad tai supranta ir Kremlius.
Tačiau tai taip pat parodė, su kokio tipo režimu turime reikalą, o grėsmė kyla ne tik Ukrainos saugumui, bet ir mūsų šalims, NATO.
Todėl turime būti tikri, kad mūsų atgrasymo priemonės yra tinkamos ir kad esame pasirengę stiprinti savo gynybą.
– Ar Nyderlandai atmeta galimybę siųsti karius į Ukrainą?
– Kol kas parlamentas pasisakė, kad visais įmanomais būdais remiame Ukrainą nesiųsdami karių ir nedalyvaudami kare.
To neprašo ir Ukraina. Jie prašo ginklų, amunicijos, mokymų. Jie neprašo mūsų siųsti karių. Jie kovoja patys. Juos užpuolė agresorė Rusija, jie kovoja ir gina savo šalį.
Tačiau jie tai gali daryti tik su mūsų parama. Ta parama yra ginklai ir mokymai, jie negalėtų to padaryti be mūsų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleidė, kaip pasikeitė V.Putino žodžiai: nebemini taikios ir klestinčios ateities
17:57
Vladimiras Putinas beveik perpus sutrumpino savo inauguracinę kalbą, palyginti su 2018 m., o savo darbo prasmę pavadino Rusijos gelbėjimu, o ne piliečių gerove.
2024 m. prezidento kalba tapo beveik dvigubai trumpesnė, palyginti su 2018 m. kalba – nuo 12 minučių ir 20 sekundžių ji sutrumpėjo iki 7 minučių ir 20 sekundžių, suskaičiavo nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Šį kartą V.Putinas, kreipdamasis į rusus, neminėjo „tėvynainių užsienyje“, apsiribodamas Rusijos piliečiais regionuose ir „istorinėse žemėse“. Jis taip pat atskirai išskyrė „specialiosios operacijos“ Ukrainoje (taip jis vadina karą Ukrainoje – red. past.) dalyvius.
Per šešerius metus, jei palygintume 2018 ir 2024 m. kalbas, V.Putinui pasikeitė darbo ir gyvenimo prasmės. Jei 2018 m. jis manė, kad „mano pareiga ir mano gyvenimo prasmė yra daryti viską dėl Rusijos, dėl jos dabarties ir ateities – taikios ir klestinčios, dėl mūsų didžios tautos išsaugojimo ir tęstinumo, dėl gerovės kiekvienoje rusų šeimoje“, tai 2024 m. prezidento darbo prasmė ir turinys tapo „ginti Rusiją ir tarnauti mūsų žmonėms“.
Pasikeitė ir tai, kas prezidentui yra „aukščiau visko“. 2018 m. tai buvo „tarnavimas žmonėms, mūsų Tėvynei“, o 2024 m. – „Rusijos žmonių interesai ir saugumas“.
2024 m. V.Putinas neminėjo Konstitucijos. Kalbėdamas apie socialinę ir politinę sistemą, jis pažymėjo, kad „ji turi būti tvirta ir absoliučiai atspari bet kokiems iššūkiams ir grėsmėms, užtikrinti pažangų ir stabilų vystymąsi, šalies vienybę ir nepriklausomybę. Ankstesnėje kalboje, kalbėdamas apie Konstituciją, prezidentas sakė, kad Rusijos raidą mato „harmoningoje laisvo piliečio, atsakingos pilietinės visuomenės ir stiprios, pajėgios, demokratinės valstybės vienybėje“.
Savo 2024 m. kalboje Rusijos prezidentas nieko neužsiminė apie valstybės ir savivaldybių institucijas. 2018 m. jis pažymėjo: „Žmonės pagrįstai nori, kad jiems rūpimos problemos būtų sprendžiamos nedelsiant, kad jų pasiūlymai, pastabos ir reikalavimai būtų nagrinėjami su deramu dėmesiu, o tokios sąvokos kaip reputacija, garbė, operatyvumas ir atvirumas taptų visų lygių valdžios atstovų gyvenimo norma.“
Nebekalba apie verslininkų, mokslininkų ir kūrėjų laisvę
Šį kartą V.Putinas nekalbėjo apie piliečių „laisvės erdvę“. 2018 m. jis sakė, kad ji turėtų būti išplėsta „verslininkams ir mokslininkams, kūrybingo darbo žmonėms ir aktyviems, rūpestingiems piliečiams“. Tame V.Putinas įžvelgė „raktą į mūsų strateginio kurso tęstinumą ir tvarią Rusijos plėtrą“.
Savo naujoje kalboje V.Putinas neužsiminė apie būtinybę plėtoti visas Rusijos gyvenimo sritis (2018 m. jis tikino, kad Rusijai „reikia proveržio visose gyvenimo srityse“). 2018 m. jis teigė, kad „tokį proveržį gali pasiekti tik laisva visuomenė, kuri priima viską, kas nauja ir pažangu, ir atmeta neteisybę, vangumą, snaudžiančią globą ir biurokratinį negyvumą“.
Tačiau šiemet kalbos dalis apie tarptautinius santykius gerokai padidėjo ir pasikeitė jos tonas. 2018 m. jis be išlygų pareiškė, kad „esame atviri dialogui“ ir „už lygiavertį ir abipusiai naudingą bendradarbiavimą su visomis valstybėmis siekiant taikos ir stabilumo mūsų planetoje“. 2024 m. V.Putinas pasirodė atviras tik toms šalims, „kurios mato Rusiją kaip patikimą ir sąžiningą partnerę“. Kalbėdamas apie Vakarų šalis, V.Putinas sakė: „Pasirinkimas priklauso joms: ar jos ketina ir toliau bandyti stabdyti Rusijos vystymąsi, tęsti daugelį metų vykdytą agresijos politiką ir nesiliaujantį spaudimą mūsų šaliai, ar ieškoti bendradarbiavimo ir taikos kelio“.
Savo naująją kalbą V.Putinas baigė karinga fraze „Kartu mes nugalėsime!“ 2018 m. Rusijos prezidentas pažadėjo: „Mums tikrai pavyks! Tikiu, kad mums pavyks. Padarysiu viską, kas nuo manęs priklauso, kad tai įvyktų.“
G.Landsbergis: mūsų žinia V.Putinui – laikas nėra jo sąjungininkas
17:55
Su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretoriumi Davidu Cameronu antradienį Londone susitikęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis aptarė paramą Ukrainai ir tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą.
„Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Jungtinė Karalystė yra bendramintės paramos Ukrainai klausimais. Visos mūsų pastangos nukreiptos Ukrainos pergalei prieš agresorę užtikrinti“, – Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Per susitikimą ministrai aptarė karinės, finansinės, humanitarinės pagalbos Ukrainai klausimus, G.Landsbergis ir D.Cameronas pasisakė už tolesnį sankcijų režimo Rusijai stiprinimą.
„Mūsų žinia Putinui – laikas nėra jo sąjungininkas. Reikia stiprinti sankcijų spaudimą Rusijai, ieškoti būdų užkirsti kelią sankcijų apėjimui. Vakaruose įšaldyti Rusijos aktyvai turi būti perduoti Ukrainos gynybos ir atstatymo reikmėms. Labai svarbu, kad mūsų gynybos pramonė pajustų mūsų įsipareigojimą remti Ukrainą ir užtikrinti Europos apginamumą sudarytų ilgalaikių kontraktų forma“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Anot URM, daug dėmesio ministrai skyrė liepos 9–11 dienomis Vašingtone vyksiančiam NATO Viršūnių susitikimui.
