Svarbiausios naujienos
- V.Zelenskis: vienas iš Rusijos taikinių dabar yra dujų infrastruktūra Vakarų Ukrainoje.
- NATO vadas: Rusija neturi pajėgų, reikalingų proveržiui Charkive.
- Ukraina ruošiasi dideliam Rusijos pajėgų puolimui artimiausiomis savaitėmis.
- Per daug nepraktiški: Rusijos „tankai-vėžliai“ netrukus nugrims į užmarštį.
- Laukia nauji smūgiai: tikėtina, kad Ukraina gavo leidimą atakuoti Rusiją amerikietiškais ginklais.
- Karo analitikai atsakė, kada užsidarys galimybių langas Rusijai.
- Ukrainos ministras: Rusijos kariškiai ima į nelaisvę civilius gyventojus Vovčanske.
- Atitrūkę nuo realybės: Dūmos pirmininkas sako, kad Ukraina įtraukia Vakarus į didelį pasaulinį karą.
- Smūgis Kryme: sunaikinti du naikintuvai MiG-31, raketinė sistema S-400 ir degalų sandėlis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Reuters“: Ukraina ruošiasi dideliam Rusijos puolimui artimiausiomis savaitėmis
21:56
Rusija toliau didina spaudimą Ukrainos gynėjams rytuose. Ukraina ruošiasi dideliam Rusijos pajėgų puolimui artimiausiomis savaitėmis. Apie tai rašo agentūra „Reuters“.
Pažymima, kad po pranešimų apie mūšius šiaurinėse pasienio miesto Volčansko, esančio maždaug už 45 km nuo Charkivo, vietovėse Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad gynybos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos atkeršyti Rusijai.
Ukraina įspėja, kad Rusija gali ruoštis dideliam puolimui artimiausiomis savaitėmis. Netoli Sumų regiono priešas telkia savo pajėgas.
Analitikas Pasi Paroinenas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos puolimas Charkivo regione panašus į bandymą įtraukti ribotus Kyjivo rezervus į mūšį prieš prasidedant pagrindiniam vasaros puolimui.
„Jei Ukraina perskirstys pajėgas Charkive ir Sumuose, ji galėtų išlaikyti dalį teritorijos, galbūt užkirsti kelią artilerijos atakoms prieš civilius Charkive, galbūt net nustumti priešą atgal prie sienos. Tačiau tai gali kainuoti jiems didelę kainą jei Rusijos vasaros puolimo metu nebus rezervų reaguoti į krizes“, – pabrėžė jis.
Didžiojoje Rytų Ukrainos dalyje paskelbtas oro pavojus
00:51
Žemėlapyje matyti, kad šiuo metu didžiojoje Rytų Ukrainos dalyje paskelbtas oro pavojus.
„Priešlėktuvinė gynyba veikia, neišeikite iš slėptuvių ir būkite atsargūs“, – „Telegram“ pranešė Charkivo gubernatorius Olehas Synehubovas.
Charkivas atakuojamas raketomis
00:29 Atnaujinta 23:48
Po mūsų ankstesnio pranešimo Charkivo meras Ihoris Terechovas pareiškė, kad Charkivas „atakuojamas raketomis“.
Apie tai taip pat pranešė srities gubernatorius Olehas Synehubovas.
Charkive dirbantis „Sky News“ žurnalistas sako, kad „nebesuskaičiuoja, kiek sprogimų nugriaudėjo mieste“.
Penki Rusijos bepiločiai orlaiviai pataikė į Charkivą ir sukėlė gaisrą
00:21
Pasak pareigūnų, mažiausiai penki Rusijos bepiločiai orlaiviai pataikė į Ukrainos šiaurės rytuose esantį Charkivo miestą ir kilo gaisras.
Regiono gubernatorius Olehas Synehubovas pranešė apie dronų smūgį ir sakė, kad miestui tebegresia pavojus.
Charkovo meras Ihoris Terechovas sakė, kad buvo smogta Osnovjanskio rajonui ir kilo gaisras.
Nė vienas pareigūnas nepranešė apie nukentėjusiuosius.
JAV teigia, kad bendras Xi Jinpingo ir V.Putino pareiškimas – „nieko naujo“
23:28
„Nieko naujo.“ Taip JAV atsiliepia apie Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo pasirašytą bendrą pareiškimą dėl abiejų šalių strateginės partnerystės stiprinimo.
„Pareiškimas nėra nieko naujo“, – šį vakarą per brifingą sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre ir pridūrė, kad Vašingtonas „labai aiškiai“ išsakė savo poziciją šiuo klausimu.
„Mums nepriimtina, kad Kinijos bendrovės padeda Putinui kariauti šį karą prieš Ukrainą. Labai aiškiai apie tai pasisakėme. Ir jei Kinija pretenduoja remti taiką Europoje, ji negali toliau palaikyti didžiausios grėsmės Europos saugumui“, – sakė ji.
K.Jean-Pierre atmetė klausimą, ar JAV turi kokių nors galių įtikinti Kiniją neremti Rusijos.
Netoli Charkivo nugriaudėjo keli sprogimai
23:21
Charkive girdėjosi keli sprogimai. Tikėtina, kad rusai smogė regioninio centro priemiesčiams.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne“.
„Charkive, tikriausiai už miesto ribų, pasigirdo keli sprogimai“, – sakoma pranešime.
Ukrainos oro erdvėje pastebėti „Shahed“ bepiločiai orlaiviai
23:10
Gegužės 16 d. vakare Ukrainos oro erdvėje buvo aptikti Rusijos atakos bepiločiai orlaiviai, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.
22.07 val. pranešta, kad Sumų ir Charkivo srityse iškilo grėsmė panaudoti atakos bepiločius orlaivius.
22:15 val. tapo žinoma, kad grupė „Shahed“ iš Zaporižios skrenda į Dnepropetrovsko sritį ir juda link Dniepro.
22:30 val. pranešta, kad „Shaheds“ Sumų ir Charkivo sričių pasienyje juda Poltavos srities kryptimi.
Tęsiant valstybinį vizitą V.Putinas atvyko į antrą Kinijos miestą
22:53
Vladimiras Putinas atvyko į Kinijos Harbino miestą antrai valstybinio vizito dienai po to, kai ketvirtadienį Pekine susitiko su Xi Jinpingu (primename, kad Kinija yra keliomis valandomis priekyje, t. y. dabar yra ankstyvas rytas).
Šiaurės rytų miestas, kuris ribojasi su Rusijos Tolimaisiais Rytais, turi kultūrinių ir istorinių ryšių su Rusija.
Tikimasi, kad būdamas ten V.Putinas dalyvaus prekybos ir bendradarbiavimo forumuose ir susitiks su Harbino technologijos instituto studentais.
Anksčiau Rusijos prezidentas ir Xi Jinpingas dar kartą patvirtino savo „neribotą partnerystę“ ir kritikavo JAV karinius aljansus Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.
V.Putinas taip pat padėkojo Kinijos vadovui už Pekino taikos pasiūlymą dėl karo Ukrainoje, kurį Kyjivas ir Vakarai atmetė.
Šaltiniai: NATO svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą, bet ne kovoti
22:33
NATO sąjungininkės pamažu artėja prie sprendimo siųsti savo karius į Ukrainą. Jie bus naudojami Ukrainos pajėgoms apmokyti.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „The New York Times“.
„Šis žingsnis dar kartą nutolins ankstesnę "raudonąją liniją" ir gali labiau įtraukti Jungtines Valstijas ir Europą į karą“, – rašo „The New York Times“.
Žurnalistai rašo, kad Ukrainai trūksta pajėgų kariams apmokyti, o padėtis mūšio lauke pablogėjo dėl Rusijos puolimo. Todėl Ukrainos pareigūnai paprašė savo kolegų iš Amerikos ir NATO padėti apmokyti 150 tūkst. karių arčiau fronto linijos, kad jie būtų greičiau dislokuoti.
Oficialiai JAV nepalaikė šios idėjos, tačiau Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas Charlesas Brownas mano, kad šis procesas neišvengiamas. Ch.Brownas teigė, kad potencialiai Ukrainoje dislokuotiems NATO instruktoriams gali kilti pavojus, todėl jų apsaugai turėtų būti naudojamos oro gynybos sistemos, kurias Ukraina galėtų naudoti netoli mūšio lauko.
Vovčanske sužeistas aukštas karinis pareigūnas
22:19
Per naują Rusijos išpuolį prieš rytinį Vovčansko miestą buvo sužeisti šeši žmonės, įskaitant karinės administracijos vadovą, pranešė pareigūnas.
Charkivo gubernatorius Olegas Synegubovas „Telegram“ pranešė, kad sužeistųjų amžius svyruoja nuo 28 iki 50 metų.
Jis teigė, kad Rusijos pajėgos miestą atakavo naudodamos kasetinius šaudmenis.
Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad buvo sužeistas Vovčanko administracijos vadovas.
Vakare socialiniuose tinkluose paskelbtame kreipimesi V.Zelenskis sakė, kad Ukrainos kontratakos tęsiasi svarbiame fronto mieste šiaurės rytuose, į kurį per naująjį Maskvos puolimą smarkiai smogta.
„Mūsų rezultatai atremiant išpuolius ir sunaikinant okupantą turėtų didėti“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Reuters“: Ukraina ruošiasi dideliam Rusijos puolimui artimiausiomis savaitėmis
21:56
Rusija toliau didina spaudimą Ukrainos gynėjams rytuose. Ukraina ruošiasi dideliam Rusijos pajėgų puolimui artimiausiomis savaitėmis. Apie tai rašo agentūra „Reuters“.
Pažymima, kad po pranešimų apie mūšius šiaurinėse pasienio miesto Volčansko, esančio maždaug už 45 km nuo Charkivo, vietovėse Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad gynybos pajėgos pradėjo kontrpuolimą, siekdamos atkeršyti Rusijai.
Ukraina įspėja, kad Rusija gali ruoštis dideliam puolimui artimiausiomis savaitėmis. Netoli Sumų regiono priešas telkia savo pajėgas.
Analitikas Pasi Paroinenas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Rusijos puolimas Charkivo regione panašus į bandymą įtraukti ribotus Kyjivo rezervus į mūšį prieš prasidedant pagrindiniam vasaros puolimui.
„Jei Ukraina perskirstys pajėgas Charkive ir Sumuose, ji galėtų išlaikyti dalį teritorijos, galbūt užkirsti kelią artilerijos atakoms prieš civilius Charkive, galbūt net nustumti priešą atgal prie sienos. Tačiau tai gali kainuoti jiems didelę kainą jei Rusijos vasaros puolimo metu nebus rezervų reaguoti į krizes“, – pabrėžė jis.
G7 palaikys ES poziciją dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo siekiant padėti Ukrainai
21:51
G7 finansų ministrai rengiasi pritarti ES planui iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti Ukrainos karui paremti.
Italijos iždo pareigūnas sakė, kad apie tai bus paskelbta kitą savaitę, kai ministrai susitiks Stresoje.
Apie 300 mlrd. dolerių (237 mlrd. svarų sterlingų) vertės finansinį turtą G7 įšaldė po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. įsiveržė į Ukrainą.
Anksčiau šį mėnesį ES valstybės iš esmės susitarė dėl susitarimo, pagal kurį Kijevui bus suteikta papildomų lėšų kariniam aprūpinimui, panaudojant Rusijos turto pelną.
Tai įvyko po kelias savaites trukusių sunkių valstybių narių derybų.
G.Shappsas JK atašė išsiuntimą iš Rusijos vadina „desperatišku žingsniu“
21:23
JK gynybos sekretorius Grantas Shappsas Didžiosios Britanijos gynybos atašė Adriano Coghillo išsiuntimą iš Rusijos pavadino „desperatišku žingsniu“.
Maskva anksčiau paskelbė, kad šį žingsnį žengė keršydama Jungtinei Karalystei už tai, kad ši praėjusią savaitę dėl įtarimų šnipinėjimu išsiuntė jo kolegą iš Rusijos.
Pranešama, kad A.Coghillas anksčiau buvo iškviestas į Rusijos ambasadą, kur jam buvo pranešta apie jo išsiuntimą.
Socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame pranešime G.Shappsas teigė, kad V.Putinui A.Coghillas nepatiko dėl to, kad jis „įkūnijo nepalaužiamą Jungtinės Karalystės paramą Ukrainai“.
V.Zelenskis: vienas iš Rusijos taikinių dabar yra dujų infrastruktūra Vakarų Ukrainoje
21:18
Vienas iš Rusijos taikinių dabar yra dujų infrastruktūra Vakarų Ukrainoje. Rusijos sėkmė šioje srityje gali kelti grėsmę visam Europos energetiniam saugumui.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai pasakė per pokalbį telefonu su Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku, sakoma prezidento paskyroje socialiniame tinkle „X“.
„Vienas iš Rusijos taikinių šiuo metu yra mūsų dujų infrastruktūra Ukrainos vakaruose. Jei Rusijai pavyks sėkmingai į ją nusitaikyti, gali kilti grėsmė visam Europos energetiniam saugumui. Turime rasti būdą, kaip kartu atremti šį iššūkį“, – sakė V.Zelenskis.
Pokalbio telefonu metu Ukrainos Prezidentas taip pat informavo D.Tuską apie savo kelionę į Charkivą ir padėtį jame. Visų pirma apie tai, kad Ukrainai skubiai reikia oro gynybos, kad būtų galima apsaugoti Charkivą ir kitus regionus.
„Taip pat nurodėme savo komandoms nedelsiant pradėti rengti dvišalio saugumo susitarimo tekstą. Toks susitarimas tarp istorinių partnerių turi būti kuo ambicingesnis“, – sakė V.Zelenskis.
Per išpuolį Rusijos kontroliuojamame Donecke žuvo keturi žmonės
21:03
Per Ukrainos išpuolį Rusijos kontroliuojamame Donecke žuvo keturios moterys, praneša Rusijos naujienų agentūra TASS, remdamasi vietos valdžios institucijų teiginiais.
Per Rusijos išpuolį Chersone sužeisti 2 žmonės
20:43
Gegužės 16 d. Rusijos pajėgos apšaudė Chersono Korabelnyj rajoną ir sužeidė du žmones, pranešė Chersono srities karinė administracija.
Pranešama, kad pirmoji nukentėjusioji, 54 metų moteris, patyrė sunkų kūno sumušimą ir smegenų traumą. Medikai jos sužalojimus sutvarstė vietoje. Kitas 52 m. vyras patyrė sprogstamųjų sužalojimų ir buvo nuvežtas į ligoninę.
Korabelnyj yra Chersono miesto administracinis rajonas, kuris dažnai tampa Rusijos apšaudymo taikiniu, nes yra netoli fronto linijos.
NATO vadas: Rusija neturi pajėgų, reikalingų proveržiui Charkive
20:12 Atnaujinta 19:57
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija neturi pakankamai pajėgumų, kad pasiektų reikšmingą proveržį Ukrainoje.
„Rusai neturi pakankamo skaičiaus, reikalingo strateginiam proveržiui atlikti [...] tiksliau, jie neturi įgūdžių ir gebėjimų tai padaryti“, – žurnalistams sakė Ch.Cavoli.
„Palaikau labai glaudžius ryšius su kolegomis ukrainiečiais ir esu įsitikinęs, kad jie išlaikys liniją“, – nurodė jis.
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė sustabdžiusi Rusijos judėjimą į priekį kai kuriuose rajonuose šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur Maskvos pajėgos gegužės 10 dieną pradėjo naują puolimą.
Kiek anksčiau šią savaitę Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuras pranešė apie pastiprinimo išsiuntimą į Charkivo sritį.
Per beveik savaitę nuo naujo puolimo pradžios rusų pajėgos Charkivo srityje ir Ukrainos pietuose užėmė 278 kv. km, apskaičiavo naujienų agentūra AFP, remdamasi JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis.
Tai didžiausi rusų laimėjimai per pusantrų metų – nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Maskva, patyrusi nesėkmių Charkivo srityje ir Ukrainos pietuose, užėmė teritorijų Luhansko regione.
Ch.Cavoli pridūrė, kad Ukrainos sąjungininkės, reaguodamos į naujausią Rusijos pradėtą puolimą, paspartino ginkluotės Kyjivui tiekimą.
„Šiuo metu jiems siunčiami dideli kiekiai šaudmenų, trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų ir didelis kiekis šarvuočių“, – sakė jis.
Rusija paskelbė iš šalies išsiunčianti Jungtinės Karalystės gynybos atašė
20:00
Maskva nurodė Jungtinės Karalystės gynybos atašė išvykti iš šalies, ketvirtadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Šių veiksmų Maskva ėmėsi po to, kai Londonas praėjusią savaitę paskelbė išsiunčiantis Rusijos gynybos atašė, teigdamas, kad diplomatas yra „nedeklaruotas karinės žvalgybos pareigūnas“. Rusija atmetė šiuos teiginius ir pavadino juos melagingais.
„Jungtinės Karalystės ambasados Maskvoje gynybos atašė Adrianas Coghillas paskelbtas persona non grata. Per savaitę jis turi palikti Rusijos Federacijos teritoriją“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos išplatintame pranešime.
Pasak ministerijos, Rusija gali imtis papildomų priemonių reaguodama į praėjusios savaitės JK sprendimą, kurį Maskva pavadino politiškai motyvuotu.
Maskvos ir Londono santykiai jau daugelį metų yra įtempti. JK praeityje yra apkaltinusi Maskvą, kad ji yra atsakinga už dviejų buvusių Rusijos agentų apnuodijimą JK teritorijoje, taip pat už daugybę kibernetinių atakų ir dezinformacijos kampanijų.
JK yra ištikima Ukrainos rėmėja, vykdanti mokymus jos kariams ir tiekianti karinę įrangą kovai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
Latvijoje dėl šnipinėjimo Rusijai sulaikytas taksistas ir dar vienas asmuo
19:30
Latvijos Valstybės saugumo tarnyba šią savaitę sulaikė du šnipinėjimu Rusijos specialiosioms tarnyboms įtariamus žmones, tarp jų – ir anksčiau šnipinėjimu apkaltintą taksi vairuotoją.
Gegužės 2 dieną šiems asmenims buvo iškelta baudžiamoji byla dėl šnipinėjimo – slaptos informacijos rinkimo ketinant perduoti ją užsienio šaliai ar užsienio organizacijai, nurodė Valstybės saugumo tarnyba.
Tarnyba atliko procedūrinių veiksmų keliose vietose Rygoje ir netoli sostinės.
Kaip rodo tyrimo metu gauta informacija, minimi du asmenys, kurie buvo sulaikyti gegužės 13-ąją, neteisėtai rinko ir perdavė Rusijos specialiosioms tarnyboms informaciją apie kitus Latvijoje šnipinėjimu įtariamus ir sulaikytus žmones.
Taksistas Sergejus Sidorovas jau anksčiau buvo apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, nurodė Valstybės saugumo tarnyba.
Trečiadienį abu įtariamieji buvo grąžinti kardomajam kalinimui. Valstybės saugumo tarnyba tęsia tyrimą ir žada informuoti apie jo eigą.
S.Sidorovo byla toliau bus nagrinėjama liepos 11 dieną Rygos miesto teisme.
2022 metų spalį platformoje „Telegram“ informacijai rinkti buvo sukurti keli kanalai, įskaitant „Baltic Anti-fascists“. Tikslas buvo padėti Rusijai ir jos tarnyboms kenkti Latvijos saugumui.
„Baltic Anti-fascists“ palaikomais „Telegram“ kanalais nuolat skelbti raginimai žmonėms Latvijoje rinkti informaciją, galinčią sudominti Rusijos žvalgybą ir saugumo tarnybas. Taip pat prašyta informacijos apie bet kokius kasdienius įvykius Latvijos gynybos sistemoje, Latvijos tarptautinį bendradarbiavimą, NATO gynybos planus, praktinę NATO šalių narių veiklą Latvijos teritorijoje, taip pat apie Ukrainos rėmimą.
Reaguodamas į tokias žinutes S.Sidorovas dėl ideologinių priežasčių sutiko rinkti žvalgybinę informaciją, žinodamas, kad ji bus perduota Rusijos tarnyboms, sakoma kaltinamajame akte.
JAV taiko sankcijas „neteisėtam ginklų perdavimui“ tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos
19:29
JAV įvedė papildomas sankcijas dviem Rusijos asmenims ir trims Maskvos bendrovėms už tai, kad jos sudarė sąlygas ginklų perdavimui tarp Rusijos ir Šiaurės Korėjos.
Tai naujausias sankcijų, kurias JAV įvedė siekdamos sutrikdyti ir atskleisti ginklų perdavimą tarp abiejų šalių, įskaitant Šiaurės Korėjoje pagamintų balistinių raketų perdavimą ir bandymus Rusijoje, etapas.
JAV iždo departamento terorizmo ir finansinės žvalgybos klausimais pareiškime įvardijami asmenys ir įmonės, įskaitant ribotos atsakomybės bendrovę „Trans Kapital“, ribotos atsakomybės bendrovę „Rafort“ ir bendrovę „Technologija“.
Jame teigiama, kad asmenys ir įmonės, į kurias buvo nukreiptas tyrimas, bandė išvengti sankcijų naudodamiesi fiktyviomis bendrovėmis, kad galėtų gabenti karinę įrangą karui Ukrainoje remti.
„Šiandienos veiksmai atspindi mūsų įsipareigojimą sutrukdyti Šiaurės Korėjos Liaudies Demokratinei Respublikai gilinti karinį bendradarbiavimą su Rusija“, – sakoma JAV sekretoriaus pavaduotojo Briano Nelsono pareiškime.
„Jungtinės Valstijos ir toliau imsis veiksmų, kad patraukti atsakomybėn tuos, kurie siekia palengvinti ginklų ir kitų medžiagų siuntimą, kad būtų sudarytos sąlygos Rusijos karui“, – pridūrė B.Nelsonas.
Ukraina teigia, kad Rusija Vovčanske į nelaisvę paėmė dešimtis civilių
18:54 Atnaujinta 19:19
Ukraina ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija, apšaudydama Vovčanską, paėmė į nelaisvę dešimtis civilių gyventojų ir naudojo juos kaip gyvuosius skydus.
„Jų yra 35–40. Rusai juos laiko vienoje vietoje ir faktiškai naudoja kaip gyvąjį skydą, nes netoliese yra jų vadavietė“, – nurodė Charkivo policijos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas.
„Neturime informacijos, ar tarp įkaitų yra vaikų. Daugiausia buvo pagyvenusių žmonių, kurie nenorėjo palikti savo namų“, – pridūrė jis.
Tačiau naujienų agentūrai AFP nepavyko iš karto patikrinti šių S. Bolvinovo teiginių.
Vovčanskas atsidūrė praėjusią savaitę Maskvos pradėto naujo puolimo prieš šiaurės rytinį Charkivo regioną centre.
Rusijos pajėgoms penktadienį netikėtai pradėjus sausumos puolimą Charkivo srityje, Ukraina evakavo beveik 9 tūkst. žmonių.
Rusijos kariai ir anksčiau buvo kaltinami civilių gyventojų žudymu tose Ukrainos dalyse, kurias jie užėmė ir kontroliavo po įsiveržimo 2022 metų vasarį.
Kyjivo priemiestyje Bučoje 2022-ųjų balandį, po mėnesį trukusios Rusijos pajėgų okupacijos, buvo rasta dešimtys nužudytų gyventojų. Kai kurie jų buvo nužudyti surištomis rankomis.
Ukrainos pasieniečiai paskelbė mūšio dėl Vovčansko vaizdo įrašą
18:51
Ukrainos pasieniečiai paskelbė išskirtinę vaizdo medžiagą apie mūšius dėl Vovčansko, kurį bando užimti į Charkivo sritį įsiveržusios rusų pajėgos.
Vaizdo įraše matyti, kaip pasieniečiai prasiveržia pro priešo ugnį ir prisijungia prie savo bendražygių.
Danija paskelbė apie daugiau nei 815 mln. dolerių naują karinę pagalbą Ukrainai
18:40 Atnaujinta 18:10
Gegužės 16 d. Danijos vyriausybė paskelbė apie naują 5,6 mlrd. Danijos kronų (~815 mln. JAV dolerių) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą.
Šis paketas yra 18-oji tokia karinės pagalbos siunta, pranešė Danijos gynybos ministerija. Į jį įeina 2,4 mlrd. daniškų kronų (349 mln. dolerių), skirtų priešlėktuvinei gynybai, artilerijos pabūklams, sviediniams ir kitai amunicijai.
Pakete taip pat numatytos lėšos būsimai paramai Ukrainos naikintuvams F-16, kurie tikriausiai pradės atvykti vasarą. Nyderlandai, Danija, Belgija ir Norvegija įsipareigojo Ukrainai tiekti dešimtis JAV pagamintų ketvirtos kartos naikintuvų.
Danija anksčiau patvirtino, kad pirmąją naikintuvų partiją Ukrainai išsiųs šią vasarą, o Nyderlandai planuoja juos pradėti tiekti rudenį.
Rusijos generalinė prokuratūra padavė M.Chodorkovskį į teismą
18:12
Rusijos generalinė prokuratūra padavė vieną iš Rusijos opozicionierių Michailą Chodorkovskį į teismą, ketvirtadienį pranešė transliuotojas „Deutsche Welle“ (DW).
Maskvos teismas priėmė ieškinį M.Chodorkovskio, kuris gyvena užsienyje, jo buvusio verslo partnerio Platono Lebedevo ir Sibiro lizingo kompanijos atžvilgiu. Ieškinio esmė neskelbiama, bet teigiama, kad remiamasi „Rusijos Federacijos interesais“.
10-ajame dešimtmetyje M.Chodorkovskis buvo vienas įtakingiausių Rusijos verslininkų, bet įsitraukė į konfliktą su Kremliumi, kai 2000 metais į valdžią atėjo Vladimiras Putinas.
2003 metais M.Chodorkovskis, laikytas turtingiausiu Rusijos žmogumi, buvo suimtas, nuteistas už mokesčių vengimą ir 10 metų praleido kalėjime, o paskui išvyko į užsienį. Jam skirtą bausmę M.Chodorkovskis laikė V.Putino politiniu kerštu už jo politines ambicijas.
Iki suėmimo M.Chodorkovskis buvo naftos milžinės „Jukos“ savininkas ir asmeniškai pažinojo V.Putiną.
Per daug nepraktiški: Rusijos „tankai-vėžliai“ netrukus nugrims į užmarštį
18:03
Rusų „tankai-vėžliai“ Ukrainoje mūšio lauke pademonstravo ribotą veiksmingumą, tačiau buvo daugiau trūkumų nei privalumų, todėl galiausiai rusai atsisakys tokios šarvuočių apsaugos. Apie tai rašo leidinys „The Economist“.
Kaip pažymi publikacijos autoriai, nepaisant primityvios konstrukcijos, pati išdėstytų šarvų idėja, kurią rusai bandė įgyvendinti „tankuose-vėžliuose“, yra gera ir jau seniai įrodė savo efektyvumą karinėje technikoje.
Šarvai su tarpais – tai transporto priemonės apsaugos būdas, kai tarp šarvų sluoksnių yra ertmė. Kai sviedinys pataiko į pirmąjį metalo sluoksnį, jis susilpnėja ir nukrypsta nuo kurso, todėl pasiekęs pagrindinį šarvą tampa mažiau veiksmingas. Naudojant sviedinius su koviniais užtaisais, atgrasomasis poveikis dar stipresnis, nes kovinio užtaiso srovė praranda skvarbiąją galią dar nepasiekusi antrojo šarvo sluoksnio.
Rusijos ginkluotosios pajėgos, atrodo, tikisi, kad skarda, kuria dengiami tankai, taip pat apsaugos nuo Ukrainos dronų. Bepiločiai lėktuvai gabena nedidelius užtaisus, kurie negali prasiskverbti net pro storus priekinius tanko šarvus, todėl jų operatoriai taikosi į pažeidžiamesnes dalis, pavyzdžiui, stogą ir šonus. „Tankų-vėžlių“ „kiautas“ teoriškai turėtų uždengti šias pažeidžiamas dalis ir paversti dronus bejėgiais, ypač jei po „kiautu“ paslėptas ir elektroninės kovos įrenginys.
Tačiau tokie suvirinti lakštiniai šarvai turi didelių trūkumų: labai ribotas mūšio lauko vaizdas, tankas lėtėja dėl papildomo svorio, negalima pasukti transporto priemonės bokštelio ir dėl to ribotos šaudymo galimybės. „Tankų-vėžlių“ naudojimo praktika parodė, kad jie vis tiek išlieka pažeidžiami ir yra sunaikinami mūšio lauke. Yra buvęs bent vienas atvejis, kai tankas pasiklydo dėl to, kad įgulai buvo ribotas vietovės matomumas.
„Rusijos „tankų-vėžlių“ apsauga gali būti panaši į vėlyvųjų viduramžių šarvus – nors ir veiksmingi prieš naujai išrastus šaunamuosius ginklus, jų svoris buvo toks nepraktiškas besikeičiančiame mūšio lauke, kad netrukus jie tapo nebereikalingi“, – rašoma leidinyje.
V.Zelenskis: Ukraina gali užkirsti kelią Charkivo okupacijai turėdama 2 „Patriot“ sistemas
16:59
Gegužės 16 d. interviu „ABC News“ prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukraina negali sau leisti prarasti Charkivo miesto, ir pavadino padėtį „labai rimta“.
Kartu V.Zelenskis teigė, kad Ukraina gali užkirsti kelią Rusijai užimti miestą, turėdama dvi papildomas priešlėktuvines sistemas „Patriot“.
Gegužės 10 d. Rusija pradėjo naują 30 000 karių puolimą, nukreiptą prieš Charkivo sritį, esančią prie sienos su Rusija Ukrainos šiaurės rytuose.
Maskvos kariai sutelkė savo pastangas Lypčių ir Vovčansko – dviejų gyvenviečių, esančių už kelių kilometrų į pietus nuo sienos – kryptimis. Nuo gegužės 16 d. ryto Vovčansko šiauriniame pakraštyje vyksta mūšiai.
Paklaustas, ar dėl to, kas vyksta Charkivo srityje, kaltos JAV, V.Zelenskis atsakė: „Dėl to kaltas pasaulis“.
„Jie suteikė (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui galimybę okupuoti. Tačiau dabar pasaulis gali padėti“.
Pasak „ABC News“, V.Zelenskis susilaikė nuo atviros kritikos JAV, laikydamasis jam būdingo požiūrio į didžiausią Ukrainos karinės pagalbos teikėją.
Časiv Jarą ginantis estų karys: „Tai yra vartai į pragarą“
16:37
Estijos kariai savanoriai taip pat kovoja už Ukrainą, gindami rusų atakuojamą Časiv Jaro miestą. Leidinys „Postimees“ kalbino už Ukrainą kovojančius estus, kurie pasidalijo atvirais pasakojimais, ką tenka patirti sunkiuose mūšiuose su rusais.
„Kad ir į kokius dievus tikėtum, čia jiems visiems meldiesi, – sako estų karys slapyvardžiu Taraso, priklausantis vienai iš Ukrainos teritorinės gynybos brigadų.
„Tai yra vartai į pragarą“, – priduria jis kalbėdamas apie situaciją prie Časiv Jaro.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijai apšaudžius Vovčanską, sužeistas šio Ukrainos miesto vadovas
16:30
Per Rusijos apšaudymą sužeistas Vovčansko vadovas, ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius.
Vovčanskas atsidūrė praėjusią savaitę Maskvos pradėto naujo puolimo prieš šiaurės rytinį Charkivo regioną centre.
„Sužeisti penki žmonės: du medikai, du vairuotojai ir Vovčansko miesto karinės administracijos vadovas“, – sakė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Ukrainos karinės žvalgybos dronai smogė gynybos gamyklai Rusijos Tulos mieste
16:05
Ukrainos karinės žvalgybos dronai smogė Rusijos gynybos įmonei. Kalbame apie „Bazalt“ gamyklą Tuloje.
Apie tai pranešė naujienų agentūra „RBK-Ukraina“, remdamasi savo šaltiniais.
Šaltinių teigimu, naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį karinės žvalgybos (GUR) dronai atakavo valstybinės Rusijos gynybos komplekso įmonės „Bazalt“ gamybines patalpas Tuloje.
Tuo pat metu Rusijos propagandinė žiniasklaida pažymėjo, kad tą naktį Tulos srityje veikė priešlėktuvinė gynyba. Pasak rusų, esą buvo numušti du dronai.
Iš viešų šaltinių žinoma, kad Tulos „Bazalt“ yra viena pagrindinių Rusijos gynybos įmonių, kurianti ir tiekianti ginklus ir šaudmenis sausumos pajėgoms, oro pajėgoms ir laivynui.
Gamybinės įmonės yra Tuloje, Maskvoje, Kostromos srityje ir Krasnoarmeiske, Maskvos srityje.
Laukia nauji smūgiai: tikėtina, kad Ukraina gavo leidimą atakuoti Rusiją amerikietiškais ginklais
15:46
Ukraina tikriausiai gavo JAV leidimą naudoti JAV ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, rašo Prancūzijos laikraštis „Le Monde“, analizuodamas JAV valstybės sekretoriaus Anthony Blinkeno pareiškimus, padarytus per jo vizitą Kyjive šią savaitę.
Leidinys atkreipė dėmesį į jo žodžius, pasakytus atsakant į žurnalistų klausimą, ar Vašingtonas vis dar draudžia Ukrainai smogti JAV ginklais Rusijos teritorijai.
„Mes neskatinome ir nesudarėme sąlygų smūgiams už Ukrainos ribų. Tačiau galiausiai Ukraina turi pati nuspręsti, kaip ji ketina kovoti arba kaip ketina kariauti gindama savo laisvę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą“, – sakė A.Blinkenas.
Leidinyje pažymima, kad Ukraina buvo priversta laikytis šio draudimo, nes yra labai priklausoma nuo Vakarų pagalbos. Ir tai tapo problema ypač dėl naujo Rusijos puolimo Charkivo srityje. Ukrainiečiai jau kelias savaites stebėjo, kaip Rusija telkia pajėgas prie sienos, tačiau neturėjo galimybės suduoti prevencinio smūgio prieš rusų pajėgų telkinį.
A.Blinkeno žodžiai nuskambėjo po to, kai Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas gegužės 3 d. lankydamasis Kyjive aiškiai pareiškė, kad yra pasirengęs leisti smūgius Rusijos teritorijoje Londono suteiktais ginklais. „Le Monde“ mano, kad D.Camerono ir A.Blinkeno pareiškimai yra „apgalvoto Vakarų pozicijos pasikeitimo ženklas“ šiuo klausimu.
Rusija į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė buvusį estų policijos vadovą ir eksministrą, Lietuvos merus
15:26
Rusija į ieškomų asmenų sąrašą sąrašą įtraukė buvusį Estijos policijos vadovą Elmarą Vaherą ir kadenciją baigusį užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu, ketvirtadienį pranešė estų dienraštis „Postimees“.
„Postimees“, remdamasis valstybine Rusijos naujienų agentūra TASS, pranešė, kad jiems iškeltos baudžiamosios bylos dėl paminklų, pastatytų po Antrojo pasaulinio karo sovietų kariams atminti, nukėlimo.
Pasak TASS, į ieškomų asmenų sąrašą taip pat įtraukti esami ir buvę Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos pareigūnai, susiję su paminklų sovietų kariams demontavimu šalies teritorijoje.
Pranešama, kad į Rusijoje ieškomų asmenų sąrašą taip pat įtrauktas Palangos meras Šarūnas Vaitkus bei vicemeras Saulius Simė, Panevėžio meras Rytis Račkauskas ir vicemerė Loreta Masilionienė, Latvijos parlamento narys ir buvęs ekonomikos ministras Janis Vitenbergas, Lenkijos Malborko miesto meras Marekas Charzewskis ir kadenciją baigęs Lenkijos Bžego miesto meras Jerzy Wrembiakas.
Anksčiau jau įtraukė K.Kallas
Kiek anksčiau į sąrašą pateko Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas, valstybės sekretorius Taimaras Peterkopas ir vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas.
Rusija ne kartą priekaištavo Estijai ir kitoms šalims dėl sovietinių paminklų, kuriuos pastarosios laiko nepageidautinais okupacijos simboliais, nukėlimo.
Nors šimtai sovietmečiu pastatytų paminklų jau seniai kėlė neigiamus jausmus daugeliui Baltijos šalių gyventojų, Rusijai užpuolus Ukrainą imta aktyviau reikalauti juos pašalinti.
Karo analitikai atsakė, kada užsidarys galimybių langas Rusijai
14:23
Ukrainos laukia sunkūs metai, tačiau jei šalis sugebės pasipriešinti Rusijai fronto linijose, „galimybių langas“, kuriuo dabar naudojasi Maskva, greičiausiai užsidarys 2025 m., savo skiltyje laikraštyje „The New York Times“ rašo karo ekspertai Robas Lee ir Michaelas Kofmanas. Visų pirma kitais metais Rusijai gali pradėti trūkti įrangos.
Įtakingi Vakarų šalių karo analitikai Robas Lee ir Michaelas Kofmanas, kurie reguliariai keliauja į Ukrainą, analizuoja, kaip pasikeitė padėtis fronte, Rusijai atidarius naują fronto kryptį Charkivo srityje.
Padėtį fronte jie apibūdina kaip rimtą. Pradėjusios puolimą Rusijos pajėgos greitai įveikė sieną ir pasistūmėjo kelis kilometrus į priekį. Tuo pat metu Rusijai dar nepavyko pasiekti pagrindinės gynybos linijos į rytus nuo Charkivo, teigia ekspertai.
Analitikai mano, kad naująja fronto kryptimi Rusijos kariuomenė nori nukreipti Ukrainos pajėgas nuo kitų fronto dalių. Rusijos tikslas – ne užimti Charkivą, bet jam grasinti, taip pat ir artilerija, sakė ekspertai. Taip Rusija gali lengviau užimti likusią Donecko srities dalį, kurią, pasak ekspertų, ji laiko pagrindine kryptimi.
Tačiau dabar Ukrainos prioritetas yra stabilizuoti fronto liniją ir užkirsti kelią dideliam proveržiui, rašė ekspertai.
Ukrainos pajėgos ir toliau susiduria su nuo praėjusių metų susikaupusiomis problemomis, įskaitant šaudmenų, kariuomenės ir įtvirtinimų trūkumą. Nepaisant to, kad JAV Kongresas neseniai skyrė pagalbą Kyjivui, padėtis dar labiau pablogės, nei pagerės, pažymi R.Lee ir M.Kofmanas. Pavasarį Ukrainos pajėgoms pavyko pagerinti savo įtvirtinimų liniją, o JAV pagalba turėtų sumažinti šaudmenų badą, tačiau personalo trūkumo problema ir toliau aštrėja, o situacijai pagerinti prireiks kelių mėnesių, pabrėžia ekspertai.
Kita vertus, Rusija sugebėjo susidoroti su personalo trūkumu ir per mėnesį pritraukia apie 30 000 naujų sutartininkų. Šie kariai, kurių dauguma yra 40-ies metų amžiaus, vargu ar bus idealūs kariai, tačiau tai suteikia Rusijai kiekybinį pranašumą, rašė analitikai.
Tačiau karių skaičiaus pranašumas nebūtinai bus lemiamas, pabrėžia jie. Pajėgų kokybė ir prarandami vadai riboja Rusijos galimybes vykdyti plataus masto operacijas, kol kas Rusijos kariuomenė nesugebėjo paversti puolimo proveržiu.
Ekspertai mano, kad jei Ukraina 2024 m. sugebės pasipriešinti Rusijai ir padarys Rusijos karių pasiekimus nereikšmingus, Maskvos „galimybių langas“ užsidarys iki kitų metų. Tai ne tik vakarietiškos ginkluotės įsigijimo, bet ir efektyvios vadovybės sukūrimo, personalo trūkumo problemos išsprendimo ir patikimesnių gynybos linijų sukūrimo klausimas, daro išvadą jie. Rusija savo ruožtu pradės jausti įrangos, kurią šiemet aktyviai išvežinėjo iš sandėlių, trūkumą, pažymi jie.
Į Charkivą atvykęs V.Zelenskis: padėtis srityje itin sunki
13:28
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį sakė, kad kariniu požiūriu padėtis šalies šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje yra itin sunki, bet vis tiek kontroliuojama.
Po susitikimo su savo kariuomenės vadais, surengto netoli fronto linijos, platformoje „Telegram“ prezidentas rašė: „Bendrai padėtis Charkivo srityje kontroliuojama, mūsų kariai padaro reikšmingų nuostolių okupantui. Tačiau padėtis išlieka itin sunki.“
Kariuomenės vadų ataskaitas V. Zelenskis išklausė regiono centre Charkive, esančiame už 30 km nuo Rusijos sienos.
Ukrainos ministras: Rusijos kariškiai ima į nelaisvę civilius gyventojus Vovčanske
13:13 Atnaujinta 14:11
Rusijos kariškiai ima į nelaisvę civilius Vovčanske, žinomi pirmieji rusų šaudymai į gyventojus, ketvirtadienį pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Savo „Telegram“ kanale ministras teigė, kad kol kas, remiantis operatyvine informacija, Rusijos kariškiai, bandę įsitvirtinti mieste, neleido vietos gyventojams evakuotis: žmonės pradėti grobti ir varyti į rūsius.
Jo teigimu, žinomi pirmieji Rusijos kariškių šaudymai į civilius gyventojus. Vienas Vovčansko gyventojas bandė pabėgti pėsčiomis ir atsisakė vykdyti nurodymus – rusai jį nužudė.
„Vienas iš Vovčansko gyventojų bandė pabėgti pėsčiomis, atsisakė vykdyti okupantų įsakymus ir buvo rusų nužudytas“, – teigė jis.
Regiono policija dėl šių kaltinimų pradėjo karo nusikaltimų tyrimą, sakė I.Klymenka.
Naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti šių teiginių. Maskva kol kas į kaltinimus nesureagavo.
I.Klymenka pridūrė, kad nacionalinės policijos evakuacijos grupės, nepaisant intensyvių kovų, toliau dirba Vovčanske ir stengiasi užtikrinti tolesnę žmonių evakuaciją.
Ukraina evakavo beveik 9 tūkst. žmonių
Rusijos pajėgoms prieš savaitę netikėtai pradėjus sausumos puolimą Charkivo srityje, Ukraina evakavo beveik 9 tūkst. žmonių.
Rusijos kariai ir anksčiau buvo kaltinami civilių gyventojų žudymu tose Ukrainos dalyse, kurias jie užėmė ir kontroliavo po įsiveržimo 2022 metų vasarį.
Kyjivo priemiestyje Bučoje 2022-ųjų balandį, po mėnesį trukusios Rusijos pajėgų okupacijos, buvo rasta dešimtys nužudytų gyventojų. Kai kurie jų buvo nužudyti surištomis rankomis.
Rusijos puolimas Charkivo regione
15min primena, kad gegužės 10 d. penktą valandą ryto Rusijos pajėgos bandė pralaužti Ukrainos gynybą netoli Vovčansko Charkivo srityje. Apie tai oficialiai pranešė Ukrainos gynybos ministerija. Ji pažymėjo, kad ukrainiečių gynėjai atrėmė atakas.
Rusai taip pat pradėjo masiškai apšaudyti pasienio gyvenvietes.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos kariai pradėjo naują kontrpuolimo bangą šia kryptimi. Jis taip pat pranešė, kad Ukraina perskirstys pajėgas Charkivo kryptimi.
Gegužės 10 d. vakare Generalinis štabas pranešė, kad kovos tęsėsi dėl gyvenviečių „pilkojoje zonoje“.
„Finnair“ birželį atnaujins skrydžius į Tartu, sustabdytus dėl Rusijos vykdytų GPS signalų trikdžių
13:12
Suomijos oro vežėja „Finnair“ ketvirtadienį pranešė, kad birželį atnaujins skrydžius į antrą pagal dydį Estijos miestą, sustabdytus dėl GPS signalų trikdžių.
Balandžio 25 ir 26 dienomis du lėktuvai, skridę į Tartu, dėl GPS signalų trikdžių turėjo grįžti atgal į Helsinkį. Oro bendrovė laikinai sustabdė skrydžius į šį Estijos miestą.
Trikdžių priežastis kol kas nežinoma, bet Estijos pareigūnai dėl jų kaltino Rusiją.
„Finnair“ teigė, kad Tartu oro uoste lėktuvų nusileidimui reguliuoti vietoj GPS signalų dabar naudojami radijo signalai, siunčiami iš antžeminių stočių.
„Finnair“ operacijų vadovas Jari Paajanenas padėkojo Estijos oro navigacijos tarnybai už tai, kad „taip greitai rado alternatyvų būdą“.
Oro bendrovė anksčiau sakė, kad visi skrydžiai į Tartu bus sustabdyti iki gegužės 31 dienos. Suomijos oro vežėja, kuri yra vienintelė oro linijų bendrovė, vykdanti tarptautinius skrydžius į Tartu, skraidina iš Helsinkio į Tartu du kartus per dieną šešias dienas per savaitę.
Pasak oro bendrovės, nuo 2022 metų GPS signalų trikdžių padaugėjo, o „Finnair“ pilotai yra pranešę apie trikdžius „netoli Kaliningrado, Juodojoje jūroje, Kaspijos jūroje ir rytinėje Viduržemio jūros dalyje“.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna pareiškė, kad GPS signalų trikdymas didina orlaivių nelaimių grėsmę ir pavadino tai Rusijos hibridine ataka.
„Finnair“ teigė, kad jos orlaivių sistemos aptinka GPS trikdžius, o pilotai „gerai žino apie GPS trikdžius ir moka jiems pasiruošti“.
Atitrūkę nuo realybės: Dūmos pirmininkas sako, kad Ukraina įtraukia Vakarus į didelį pasaulinį karą
12:19
Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininkas perspėjo, kad Ukraina įtraukia Jungtines Valstijas ir Europą į didelį pasaulinį karą, ir ketvirtadienį paragino Vakarų lyderius imtis atsakingų veiksmų, kad būtų išvengta katastrofos.
Prezidento Vladimiro Putino karas Ukrainoje sukėlė didžiausią Rusijos ir Vakarų santykių suirutę nuo 1962 m. Kubos raketų krizės. Rusija dabar žengia pirmyn fronto linija Ukrainoje, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Kyjivo režimas įvelia Jungtines Valstijas ir Europos šalis į didelį karą“, – sakė Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas, kuris yra artimas V.Putino sąjungininkas ir Rusijos saugumo tarybos narys.
Jis teigė, kad Ukrainos įstatymų leidėjai bando įtikinti Jungtines Valstijas leisti Kyjivui naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją.
Nepripažįsta Rusijos kaltės ir dramatizuoja situaciją
„Šis kelias veda į tragediją, kuri gali paveikti visą žmoniją, – dramatizavo V.Volodinas. – Vakarų politikai turi suvokti savo atsakomybę ir padaryti viską, kad situacija neprivestų prie pasaulinės katastrofos.“
Trečiadienį Kyjive JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas kalbėjo, kad Vašingtonas „neskatino ir neleido smūgių už Ukrainos ribų, tačiau galiausiai Ukraina pati turi priimti sprendimus, kaip ji ketina vykdyti šį karą“.
„Mes aiškiai pasakėme apie savo politiką, bet vėlgi, tai yra sprendimai, kuriuos Ukraina turi priimti, Ukraina juos priims pati“, – teigė A.Blinkenas, sakoma jo pastabų stenogramoje, kurią pateikė JAV valstybės departamentas.
Ukraina teigia turinti teisę atakuoti Rusijos taikinius, nes kasdien į ją smogia Rusijos raketos. Jungtinės Valstijos dėl didesnio pavojaus atsargiai žiūri į tai, kad jų ginklai būtų naudojami tiesioginiam puolimui prieš Rusiją, didžiausią pasaulyje branduolinę galybę.
V.Putinas ir JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad tiesioginė Rusijos ir JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso konfrontacija gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.
Rusija įspėjo, kad JAV ir Vakarų ginklų panaudojimas prieš taikinius Rusijos teritorijoje gali sukelti naują konfrontacijos lygį. V.Putinas įsakė surengti taktinių branduolinių ginklų pratybas, iš dalies reaguodamas į Vakarų pareiškimus.
„Bet koks Amerikos ir Europos ginklų panaudojimas atakuojant taikius Rusijos Federacijos miestus pareikalaus galingesnių ginklų panaudojimo siekiant apsaugoti mūsų šalies piliečius“, – kalbėjo V.Volodinas.
Praėjusią savaitę V.Putinas apkaltino Vakarus, kad šie rizikuoja sukelti pasaulinį konfliktą, ir pareiškė, kad niekam nebus leista grasinti Rusijai.
V.Putinas ir Xi Jinpingas pasirašė pareiškimą dėl partnerystės gilinimo: nori draugystės „be ribų“
11:48
Valstybinio vizito į Kiniją atvykęs Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ketvirtadienį pasirašė bendrą pareiškimą dėl Rusijos ir Kinijos visapusiškos strateginės partnerystės gilinimo.
V.Putinas vizitą surengė tuo metu, kai jo šalis po 2022-ųjų vasarį pradėtos plataus masto invazijos į Ukrainą darosi vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos.
Tikimasi, kad naujai kadencijai išrinktas Rusijos vadovas viešnagės, prasidėjusios ketvirtadienį, metu susitiks ne tik su Xi Jinpingu, bet ir su kitais aukščiausio rango kinų pareigūnais.
Susitikimuose jie pabrėš įsipareigojimą laikytis 2022 metais, prieš pat Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, pasirašyto susitarimo palaikyti draugystę „be ribų“.
Pasak valstybinio transliuotojo CCTV, Xi Jinpingas sakė, kad abi šalys toliau plėtoja savo santykius kaip „geros kaimynės, geros draugės, geros partnerės“, taip pakartodamas jų įsipareigojimą.
Rusija tampa vis labiau ekonomiškai priklausoma nuo Kinijos, Vakarų sankcijoms apribojus Maskvos galimybes tarptautinėje prekybos sistemoje.
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA-Novosti“ citavo V. Putino žodžius, kad Maskvos ir Pekino santykiai nėra prieš ką nors nukreipti.
„Mūsų bendradarbiavimas pasaulio reikaluose šiandien yra vienas iš pagrindinių stabilizuojančių veiksnių tarptautinėje arenoje“, – cituojamas jis. Pranešime nebuvo užsiminta apie karą Ukrainoje.
V.Putinas taip pat pagyrė Xi Jinpingą už jo pasirašytą iniciatyvą „Viena juosta, vienas kelias“, kuria siekiama nutiesti kelius, statyti uostus, elektrines ir kitą infrastruktūrą, sujungiančią Kiniją su kaimyninėmis šalimis ir realizuojančią Rytų Azijos milžinės pramonės produkciją mažėjant paklausai šalies viduje.
Kremliaus šeimininko kelionė vyksta tuo metu, kai jo pajėgos tęsia praėjusią savaitę prasidėjusį intensyvų puolimą Ukrainos šiaurės rytuose esančiame Charkivo regione – šis rusų karių įsiveržimas privertė beveik 8 tūkst. žmonių palikti savo namus.
Karybos ekspertas: rusai lėtai juda Charkivo link
11:10
Fronte toliau vyksta sunkūs mūšiai, rusai turi nedidelių taktinių pasiekimų. „Tačiau jų judėjimas pirmyn Charkivo link vyksta lėtai, nors neabejoju, kad būtent to jie čia ir tikėjosi“, – sako karybos ekspertas Egidijus Papečkys trečiadienio vakarą paskelbtoje karo apžvalgoje.
Pasak jo, rusiški šaltiniai teigia, kad miestą jau gali apšaudyti artilerija ir didesnio nuotolio raketinėmis salvinėmis sistemomis, nors to dar ir nedaro.
„Ukrainiečiai gana rimtai smogė taikiniams Rusijoje bepiločiais ir raketomis. Pasak rusų, jie viską numušė, nuostolių neturi, tačiau neva „visos numuštos“ virš okupuoto Krymo amerikietiškos raketos ATACMS gana smagiai sproginėjo žemėje. Ukrainietiški šaltiniai praneša apie padarytus rimtus nuostolius, tačiau su vertinimais dar nereikėtų skubėti, labai dažnai pirminiai pranešimai nepasitvirtina“, – tvirtina karybos ekspertas.
Vladimiras Putinas gana rimtai ėmėsi darbo, tarsi būtų išrinktas pirmą kartą. Trečiadienį buvo sušauktas pasitarimas karo pramonės klausimais, taip pat surinkti atskiram pokalbiui ir susipažinimui su naujuoju gynybos ministru karinių apygardų vadai.
A.Lukašenka bando sudominti Azerbaidžaną baltarusiškomis trąšomis ir traktoriais
Pasak analitiko, Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka atvyko su vizitu į Azerbaidžaną, „kur bandys prakišti savo trąšas, traktorius ir kitą žemės ūkio techniką bei produkciją“. Bet dar spėjo paskelbti įsaką, kuriuo pakeitė karinių oro pajėgų ir oro gynybos vado pavaduotoją.
„O Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų sporto komiteto delegacija išvyko į Tanzaniją dalintis sporto ir fizinio pasirengimo patirtimi. Dėdės iš ambasados pilkais kostiumais irgi nepraleis progos pasiūlyti baltarusiškų traktorių“, – pastebi apžvalgininkas.
Pranešama apie užsakinėjamus vagonus rusų pajėgų permetimui į Baltarusiją
„Tačiau yra ir blogesnių žinių. Gerokai anksčiau kelis kartus minėjau, kad tikiuosi rusų pajėgų permetimo į Baltarusiją prieš didesnę puolimo kampaniją Ukrainoje. Tačiau matėsi tik pasiruošimo darbai karinės aviacijos elementų priėmimui.
Tačiau dabar baltarusių opozicija teigia, kad jau užsakinėjami vagonai rusų pajėgų permetimui į Baltarusiją. Ar tai bus tik aviacijos aptarnavimo padaliniai, ar ir sausumos pajėgų grupė kol kas neaišku.
Visgi didesnių rusų pajėgų greitu laiku Baltarusijoje neturėtume išvysti. Jeigu grupuotė ir bus telkiama, tai būtų daroma palaipsniui ir labai neskubant“, – nuramina ekspertas.
Pasak jo, padėtis pradeda karštėti, kaip ir buvo galima tikėtis. Tačiau viskas vyksta gana pamažu, be itin staigių ar netikėtų rusų pastangų pulti didesnėmis pajėgomis ar giliau prasiveržti, apibendrina E.Papečkys.
Ukraina sako kai kuriose Charkivo srities dalyse sustabdžiusi Rusijos puolimą
11:07 Atnaujinta 11:44
Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį paskelbė sustabdžiusi Rusijos judėjimą į priekį kai kuriuose rajonuose šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur Maskvos pajėgos gegužės 10 dieną pradėjo naują puolimą.
„Padėtis Charkivo sektoriuje išlieka sudėtinga, bet dinamiškai rutuliojasi. Mūsų gynybos pajėgos iš dalies stabilizavo padėtį, priešo žengimas į priekį tam tikrose zonose ir vietovėse sustabdytas“, – sakė kariuomenės atstovas.
Pasak jo, Rusijos pajėgos „nuolat bando sukurti sąlygas naujiems puolimams“, o Ukrainos pajėgos „bando stabilizuoti padėtį, padaryti nuostolių ir neleisti priešui judėti į priekį“.
Rusijos žengimas į priekį dviem frontais atkreipia dėmesį į tai, kad ukrainiečių pajėgoms itin stinga šaudmenų ir karių. Dėl to Kremliaus kariuomenė galėjo pasiekti naujų teritorinių laimėjimų.
Per beveik savaitę nuo naujo puolimo pradžios rusų pajėgos Charkivo srityje ir Ukrainos pietuose užėmė 278 kv. km, apskaičiavo naujienų agentūra AFP, remdamasi JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) duomenimis.
Tai didžiausi rusų laimėjimai per pusantrų metų – nuo 2022-ųjų gruodžio, kai Maskva, patyrusi nesėkmių Charkivo srityje ir Ukrainos pietuose, užėmė teritorijų Luhansko regione.
Nuo gegužės 9-osios iki 15-osios rusai Charkivo srityje užėmė 257 kv. km, o kituose rajonuose – dar 21 kv. kilometrą.
Smūgis Kryme: sunaikinti du naikintuvai MiG-31, raketinė sistema S-400 ir degalų sandėlis
10:50
Praėjusią naktį, gegužės 15 d., per puolimą Kryme buvo sunaikinti du Rusijos lėktuvai MiG-31, priešlėktuvinė sistema S-400 ir degalų sandėlis. Skelbiama ir apie nukentėjusiuosius.
Apie tai pranešė „RBK-Ukraina“ su nuoroda į „Telegram“ kanalą „Astra“.
Kaip pažymėjo žiniasklaida, Belbeko karinis aerodromas netoli Sevastopolio buvo atakuotas gegužės 15 d. naktį.
Dėl raketų smūgio buvo sunaikinti du Rusijos naikintuvai-perėmėjai MiG-31. Taip pat sudegė degalų ir tepalų sandėlis. Vienuolika rusų buvo sužeisti.
Taip pat tą naktį, kanalo duomenimis, netoli Višnevojaus kaimo (apie 70 km nuo Belbeko) buvo atakuota rusiška priešraketinė sistema „S-400 Triumf.“ Po atakos kompleksas užsidegė, du rusai žuvo, dar du buvo sužeisti.
Partizanai: okupuotame Kryme smogta amunicijos sandėliui Belbeko aerodrome
Rusijos aneksuotame Kryme trečiadienio vakarą apgadintas raketų ir artilerijos sandėlis rusų kariniame Belbeko aerodrome netoli Sevastopolio, paskelbė okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijoje veikiantis partizanų judėjimas „Ateš“.
Vėlai trečiadienį socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtame jo pranešime sakoma, kad tarp aerodromo kariškių esantys judėjimo agentai pranešė apie tikslų pataikymą į pagrindinį raketų ir artilerijos sandėlį, kur po to kelias valandas vyko sprogimai.
„Ateš“ teigimu, šiame sandėlyje buvo laikoma dauguma raketų lėktuvams Su-27, Su-30 ir MiG-31.
Taip pat pranešama apie žalą aerodromo infrastruktūrai.
Anksčiau trečiadienį Sevastopoliui primestas gubernatorius Michailas Razvožajevas sakė, kad buvo atremta didelė ataka prieš šį miestą ir Belbeko aerodromą.
Gyventojai kalbėjo apie gaisrą Belbeko karinio aerodromo rajone.
Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, tų metų rugsėjį „Ateš“ įkūrė ukrainiečiai ir Krymo totoriai.
Kas dar žinoma apie ataką
Primename, kad naktį iš gegužės 14 į 15 d. Sevastopolyje pasigirdo sprogimai. Jie buvo girdimi Belbeko karinio aerodromo teritorijoje. Palydovinės nuotraukos patvirtino, kad naktį aerodrome kilo gaisras.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad dešimt ATACMS raketų tariamai atakavo Krymą, rusai patikino, kad visas jas numušė.
Žiniasklaida spėliojo, kad Belbeko aerodrome Kryme galėjo būti pataikyta į naikintuvus MiG-31K.
„The Hill“: „Matome silpniausią Ukrainą“
09:02 Atnaujinta 09:10
Rusijos puolimas šiaurinėje Charkivo srityje sukėlė vieną didžiausių problemų nuo karo pradžios Ukrainos kariams, kuriems trūksta amunicijos ir kurie dėl kovų didžiulėje fronto linijoje yra išsekę.
Pasak leidinio „The Hill“, nors rusai neturi pajėgų užimti didelės teritorijos šioje srityje, kariai gana lengvai žengė į priekį ir privertė Ukrainą dislokuoti rezervinius dalinius. Tai galėjo sukelti pavojų Ukrainos pozicijoms kitose fronto vietose.
Politikos mokslų profesorius Branislavas Slantchevas, Kalifornijos universitete San Diege tyrinėjantis šį karą, teigia, kad Rusija bando užimti teritoriją, kol yra nedidelis langas laukiant karinės pagalbos iš sąjungininkų.
„Mes matome silpniausią Ukrainą. Rusai naudojasi [šiuo langu] ir šturmuoja kaip išprotėję, nes žino, kad iki vasaros vidurio ar pabaigos padėtis stabilizuosis... Ukrainiečiai dabar yra bėdoje, ir artimiausi mėnesiai bus labai kritiški“, – pabrėžė ekspertas.
Rusija žengia į priekį naudodama šarvuotąją techniką, artilerijos ugnį, sklendžiančiasias bombas ir didelio tikslumo amuniciją, nuo kurių Ukrainai sunku apsiginti, ypač dėl oro gynybos trūkumo. Priešas užėmė kelis kaimus ir priartėjo prie Vovčansko, iš kurio Ukraina pradėjo evakuoti tūkstančius civilių gyventojų, užėmimo.
Pasak Rusijos karinių tinklaraščių autorių, okupantai jau įžengė į šiaurinę Vovčansko dalį, kur tęsiasi įnirtingos kovos. Rusijos gynybos ministerija teigia, kad okupacinės pajėgos užėmė netoli Vovčansko esančius miestus, tarp jų Buhruvatką.
Puolimas Charkive atskleidė tam tikrą nusivylimą JAV politika. Ukrainos pareigūnai ragino stiprinti oro gynybą, kad būtų apsaugoti tokie kovojantys regionai kaip Charkivas. Jie taip pat nori, kad Vašingtonas leistų naudoti JAV ginklus smūgiams prieš Rusiją, įskaitant Belgorodo regioną netoli Charkivo, tačiau Baltieji rūmai kategoriškai atsisakė tai daryti.
Gynybos technologijų srityje besispecializuojančios įmonės „Rand Corporation“ atstovas Michaelas Bohnertas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl žmonių skaičiaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose. Kartu jis teigė, kad Rusijos pažangą lėmė būtent amunicijos ir išteklių trūkumas Ukrainoje, kurie išseko dėl mėnesį atidėtos naujos JAV karinės pagalbos.
„Jie tiesiog negauna reikiamos amunicijos. Ukraina vis dar yra tame karo etape, kai trūksta amunicijos ir įrangos“, – pabrėžė ekspertas.
Nepaisant to, gyvoji jėga tebėra problema. Ukraina susilaikė nuo skelbimo apie 500 000 karių mobilizaciją, nes šis pasiūlymas yra nepopuliarus. Deputatė Oleksandra Ustinova paaiškino, kad Ukrainos karinė moralė iš dalies yra žema dėl JAV paramos klausimo. Kaip ji pažymėjo, rusai skleidžia mintį, kad Ukrainos kariai bus tiesiog „pasiųsti mirti“, nes nėra amunicijos.
Šiuo metu Rusija spaudžia Ukrainą keliais frontais, įskaitant pietrytinį Zaporižios regioną, kur Ukraina pasiekė nedidelių laimėjimų 2023 m. kontrpuolimo metu.
Rusijos pajėgos taip pat palaipsniui žengia į priekį rytinėje Donecko srityje, vasario mėn. užėmusios Avdijivką, pamažu juda Kramatorsko ir Slovjansko link. Rusai taip pat šturmuoja Časiv Jarą – svarbų miestą, kuris suteiks jų pajėgoms aukštumą artilerijos ugniai. Atidarydama dar vieną frontą Charkive, Rusija kelia pavojų Ukrainos gebėjimui ginti kelis frontus vienu metu.
Analitikai mano, kad tokiu tempu vykdydama puolimą Rusija gali išlaikyti spaudimą dar kelis mėnesius. Kuo daugiau teritorijų Ukraina praranda, tuo didesnį nerimą tai kelia, nes Maskva gali įsikasti ir įsitvirtinti. Nepaisant to, agresorė šalis Charkivo puolimui sutelkė tik apie 30 000 karių, o to nepakanka, kad užimtų bet kokį didesnį miestą.
Atsižvelgiant į tai, priešo veiksmai Charkivo regione gali reikšti Kremliaus strategiją sukurti buferinę zoną tarp Rusijos ir Ukrainos, siekiant apsaugoti Rusijos pasienio regionus nuo Ukrainos bepiločių orlaivių atakų. Nors užimti Charkivą sunku, Rusija gali apsupti miestą ir daryti didžiulį spaudimą.
Analitikai: V.Putinas mano, kad gali tęsti karą prieš Ukrainą, bet tai esminė klaida
08:46
Rusijos puolimo tempai šiaurinėje Charkivo srityje toliau lėtėja, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sumenkino Ukrainos kontrpuolimo grėsmę visoje fronto linijoje ir teigia, kad užpuolikai ir toliau okupuos vis naujas Ukrainos teritorijas.
„Ribotos Rusijos puolamosios operacijos šiaurinėje Charkivo srityje rodo, kad V.Putinas ir Rusijos karo vadai gali vertinti puolamųjų operacijų riziką, perspektyvas ir laiką, remdamiesi prielaida, kad Rusijos pajėgos galės judėti pirmyn bet kurioje fronto ruožo atkarpoje ir įtvirtinti visus laimėjimus, neatsižvelgdami į Ukrainos taktines kontratakas ar reikšmingą Ukrainos kontrpuolimą ateityje“, – teigiama JAV įsikūrusio Karo studijų instituto (ISW) ataskaitoje.
Kaip aiškina analitikai, ši V.Putino prielaida greičiausiai remiasi kelis mėnesius trukusiu laipsnišku puolimu Rytų Ukrainoje.
„Tačiau šis skaičiavimas iš esmės klaidingai vertina taktinius pajėgumus, kuriuos Ukrainos pajėgos įgis, kai į frontą pradės plūsti didelės apimties JAV saugumo pagalba“, – pažymėjo ISW.
Pasak ekspertų, labai svarbu, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turėtų galimybę vykdyti plataus masto kontrpuolimo operacijas.
„Priešingu atveju V.Putinas tikriausiai ir toliau manys, kad gali tęsti puolamąsias operacijas neribotą laiką ir priversti Ukrainą imtis strateginės gynybos tol, kol pasieks pergalę“, – pranešime apibendrino JAV analitikai.
JK ministras: rusų puolimas Ukrainos Charkivo srityje turi būti suprantamas kaip įspėjimas
08:00
Jungtinės Karalystės gynybos ministras Grantas Shappsas trečiadienį pareiškė, kad Rusijos laimėjimai Ukrainos Charkivo srityje turi būti suprantami kaip įspėjimas, ir sakė, kad sąjungininkų dėmesys buvo nukrypęs nuo karo įvykių.
Rusijos kariuomenė, pasinaudodama tuo, kad Ukrainai trūksta ginkluotės ir karių, pažengė į priekį šiaurės rytinėje Charkivo srityje.
Jungtinės Valstijos ir Europos šalys lėtai tiekia Ukrainos kariuomenei žadėtus karinius reikmenis.
„Tikrai tikiuosi, kad dabar bus išgirstas įspėjimas, kurį stengėmės paskelbti“, – „Sky News“ televizijai sakė G.Shappsas.
„Tai nėra karas, kuriame būtų galima leisti sau iš pradžių viską atidžiai stebėti, o paskui [...] staiga sutelkti dėmesį į kitą konfliktą bei tikėtis, kad niekas vietoje nepasikeis“, – teigė G.Shappsas.
„Turime remti [ukrainiečius] nuolat, ne tik retkarčiais“, – pareiškė britų ministras ir pridūrė, kad 60 mlrd. dolerių (57,3 mlrd. eurų) vertės JAV karinio paketo priėmimas Kongrese užtruko per ilgai.
Šią savaitę Ukrainoje viešėdamas JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad JAV pagalba turės realios reikšmės.
Xi Jinpingas V.Putinui: Kinijos ir Rusijos ryšiai prisideda prie taikos
07:51
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškė, kad Pekino ryšiai su Maskva prisideda prie taikos, todėl jis nori stiprinti abiejų šalių santykius, pranešė Kinijos užsienio reikalų ministerija.
„Kinijos ir Rusijos santykiai ne tik atitinka pagrindinius abiejų šalių interesus, [...] bet ir skatina taiką“, – Pekine V.Putinui sakė Xi Jinpingas.
„Kinija yra pasirengusi bendradarbiauti su Rusija, kad [...] užtikrintų sąžiningumą ir teisingumą pasaulyje“, – pridūrė jis.
Ukrainos pajėgos atsitraukė prie Kupjansko
07:20
Vakariniame Ukrainos kariuomenės generalinio štabo pranešime, be kita ko, skelbiama, kad Ukrainos daliniai atrėmė 20 priešo atakų Kupjansko kryptimi. Tuo pat metu kovos tebevyksta Kislivkos-Ivanivkos, Kotliarivkos-Peščanoje, Kuzemivkos-Stelmachivkos ir Kovalivkos-Novohorivkos kryptimis. Visos šios gyvenvietės yra netoli Charkivo ir Luhansko sričių administracinės sienos, skelbia BBC Rusijos tarnyba.
„Kai kuriose vietovėse dėl intensyvios priešo ugnies mūsų daliniai persigrupavo į palankesnes pozicijas“, – priduriama Generalinio štabo pranešime.
Rusijos kariuomenė jau ne pirmą mėnesį bando veržtis į Kupjanską, kurį Ukrainos kariuomenė išvadavo 2022 m. rudenį, tačiau kol kas jokių pastebimų laimėjimų nepasiekė.
Generalinis štabas taip pat rašo apie tebesitęsiančias kovas Charkivo kryptimi, tačiau ten, anot jo, „mūsų daliniams neteko prarasti pozicijų“.
Kryme griaudėjo sprogimai, pranešama apie aukas ir gaisrus
07:17
Trečiadienio vakarą laikinai okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai. Rusijos paskirti pareigūnai tikina, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos sunaikino kelis oro taikinius.
Tačiau vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus Sevastopolyje ir Jevpatorijoje. Vėliau vietos gyventojai pranešė girdėję galingus sprogimus Simferopolyje.
Keli sprogimai taip pat nugriaudėjo Belbeko aerodromo teritorijoje netoli Sevastopolio. Telegram kanalai teigiama, kad toje teritorijoje kilo gaisras. „Telegram“ kanaluose teigiama, kad raketų smūgiai sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistemas, per išpuolius galėjo žūti kelios dešimtys rusų karių.
Gvardejsko gyvenvietės, kurioje yra karinis aerodromas, gyventojai taip pat pranešė apie garsius sprogimus.
Partizaninis judėjimas „Ateš“ praneša apie „sėkmingus išpuolius“ prieš Rusijos karinius objektus Kryme.
Rusijos propagandistai apkaltino Ukrainą atakavus Krymą raketomis ATACMS. Ukrainos pusė kol kas oficialiai situacijos nekomentuoja.
Per raketų smūgį Kryme žuvo rusų dalinio vadas
07:13
Gegužės 13 d. per raketų smūgį į rusų pajėgų bazę ant Ai-Petrio kalno pietų Kryme žuvo karinio dalinio Nr. 85683 vadas Oleksandras Kulakovas. Apie tai praneša „Suspilne“, remdamasi savo šaltiniais iš jo aplinkos.
Šaltinio teigimu, per išpuolį buvo sužeista daug rusų, taip pat apgadinti daugiabučiai gyvenamieji namai, kuriuose gyvena jų šeimos.
Rusai stengiasi nuslėpti bet kokią informaciją apie raketos smūgio Rusijos oro gynybos karinei bazei ant Ai-Petrio kalno pasekmes, teigė šaltinis.
Rusų pajėgų puolimas Charkivo srityje slopsta
07:10
JAV Karo tyrimų instituto analitikai mano, kad Rusijos pajėgos nuo sienos Charkivo srities šiaurinėje dalyje pasistūmėjo ne daugiau kaip 8 km ir ketina tvirtinti „buferinę zoną“, o ne žengti gilyn į Charkivo sritį.
Kaip pažymima ataskaitoje, Rusijos puolamųjų operacijų tempas Charkivo srities šiaurėje ir toliau lėtėja po to, kai rusai pirmiausia užėmė teritorijas, kurios, kaip dabar patvirtino Ukrainos pareigūnai, buvo mažiau ginamos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos kariuomenė pareiškė, kad Ukrainos pajėgos iš dalies stabilizavo padėtį Charkivo srities, kuri ribojasi su Rusija, šiaurėje.
Operatyvinių pajėgų „Chortycia“ atstovas spaudai Nazaras Vološynas sakė, kad Rusijos kariai bando pasiekti taktinių laimėjimų prie Lukjanco ir Vovčansko, kad sukurtų prieigas tolesniam puolimui, tačiau Ukrainos kontratakos, artilerijos smūgiai ir bepiločių lėktuvų smūgiai neleidžia Rusijos kariams įsitvirtinti šiose vietovėse. Tačiau pranešimai iš Vovčansko rodo, kad rusų pajėgoms pavyko užimti bent dalį šio pasienio miesto. Puolimui buvo panaudoti keli tankai, kita šarvuota technika.
V.Putinas atvyko į Kiniją, siekdamas gauti didesnę paramą savo karo veiksmams Ukrainoje
06:59
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį atvyko į Kiniją susitikti su savo kolega Xi Jinpingu, siekdamas gauti didesnę Kinijos paramą savo karo veiksmams Ukrainoje ir izoliuotai ekonomikai.
Šis vizitas yra pirmoji V.Putino kelionė į užsienį nuo jo perrinkimo kovą ir antroji kelionė į Kiniją per kiek daugiau nei šešis mėnesius nuo tada, kai Vakarų šalims dėl karo Ukrainoje pritaikius precedento neturinčias sankcijas, Rusija tampa vis labiau priklausoma nuo Kinijos, kuri yra itin svarbus ekonominis gelbėjimosi ratas.
Rusijos televizija parodė filmuotą medžiagą, kaip V.Putiną, išlipusį iš lėktuvo ir atvykusį su dviejų dienų valstybiniu vizitu, pasitinka Kinijos pareigūnai ir garbės sargyba. Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ taip pat pranešė apie jo atvykimą.
Praėjusią savaitę grįžęs iš kelionės po Europą, kurios metu aplankė tris šalis Xi Jinpingas nepriima kritikos dėl ryšių su Maskva ir džiaugiasi savo „neribota partneryste“ su Kremliumi, dėl kurios Kinija gali gauti pigios naftos, dujų ir kitų išteklių, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.
Likus kelioms dienoms iki karo Ukrainoje pradžios 2022 metų vasarį, Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę ir nuo to laiko prekyba pasiekė rekordines aukštumas.
„Tai pirmoji V.Putino kelionė po inauguracijos, todėl ja siekiama parodyti, kad Kinijos ir Rusijos santykiai pereina į kitą lygmenį“, – naujienų agentūrai AFP sakė nepriklausomas politikos analitikas Konstantinas Kalačiovas.
„Jau nekalbant apie akivaizdžiai nuoširdžią asmeninę abiejų lyderių draugystę“, – pridūrė jis.
Tačiau Vakarų šalims atidžiai stebint šią ekonominę partnerystę, Kinijos bankai, baimindamiesi JAV sankcijų, dėl kurių jie gali būti atkirsti nuo pasaulinės finansų sistemos, ėmė spausti Rusijos įmones.
Kremlius šią savaitę nurodė, kad artėjančių derybų metu su Xi Jinpingas „išsamiai aptars visus su visapusiška partneryste ir strateginiu bendradarbiavimu susijusius klausimus, nustatys naujas tolesnio Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimo plėtros kryptis, taip pat išsamiai pasikeis nuomonėmis aktualiausiais tarptautiniais ir regioniniais klausimais“.
V.Putinas duodamas interviu Kinijos valstybinei žiniasklaidai „Xinhua“ gyrė Pekino „nuoširdų norą“ padėti išspręsti Ukrainos krizę.
Praėjusį mėnesį Pekine su Xi Jinpingu susitikęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas perspėjo, kad Kinija, remdama Rusijos „brutalų agresijos karą“ Ukrainoje, padėjo Rusijai padidinti raketų, dronų ir tankų gamybą, nors tiesioginis ginklų eksportas nebuvo vykdomas.
Kinija laikosi neutralios pozicijos konflikto atžvilgiu ir nėra tiesiai pasmerkusi Rusijos invazijos.
Užsienio reikalų ministerija Pekine pranešė, kad abu lyderiai apsikeis nuomonėmis dėl dvišalių ryšių, bendradarbiavimo įvairiose srityse bei tarptautinių ir regioninių klausimų, kuriais esame suinteresuoti“.
-
Karas Ukrainoje. Policija: rusų tankai įvažiavo į Vovčanską ir smogė miestui, padėtis – itin sudėtinga
-
Ukraina priversta žengti žingsnį atgal: iš dalies vietovių Charkivo srityje atitraukė karius
-
Rusų pajėgos žengia pirmyn keliomis kryptimis. Lietuvos atsargos pulkininkas paaiškina, ko laukti toliau
