Suprasti akimirksniu
- Rusija nusprendė perkelti sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje
- Rusijos pajėgos pasinaudojo nauja taktika ir nustebino Ukrainos karius
- Rusų pajėgos priartėjo prie Vovčansko centro ir gali atidaryti naują frontą
- Analitikai įvertino Kyjivo galimybes įveikti Rusiją: sukūrė „sėkmės receptą“
- „The Economist“ pasidalijo slaptu nepavykusiu Rusijos puolimo aplink Charkivą planu: paaiškėjo, kas užkirto kelią
- Ukrainos gynėjai likvidavo tris Rusijos kariuomenės kapitonus
- „The Wall Street Journal“: Rusija dar invazijos pradžioje nelegaliai nustatė potencialius taikinius Europoje
- Lenkijoje suimti devyni asmenys, įtariami Rusijos užsakymu vykdę diversijas: jie galėjo padegti ir „Ikea“ centrą Vilniuje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusijos pajėgos pasinaudojo nauja taktika ir nustebino Ukrainos karius
23:22
Pradiniame naujojo puolimo Charkivo srityje etape rusai naudojo visiškai naują taktiką, kuri buvo viena iš sėkmės pirmosiomis mūšio dienomis priežasčių. Tai laikraščiui „The Times“ papasakojo Ukrainos specialiojo dalinio „Kraken“ kovotojas šaukiniu „Drago“, kuris vienas pirmųjų pasienyje pasitiko rusus.
Pasak specialiųjų pajėgų kario, jis ir jo bendražygiai kelias savaites bejėgiškai stebėjo, kaip kitoje sienos pusėje kaupiasi rusų kariai. Ukrainiečiai paprasčiausiai neturėjo galimybės suduoti prevencinio smūgio dėl šalių donorių nustatyto draudimo Rusijos Federacijos teritorijoje naudoti vakarietiškus ginklus.
„Ten yra daug rusų, ir mes galėtume juos sunaikinti pakeliui, bet neturime pakankamai ATACMS, o jų naudojimas uždraustas. Turėjome laukti, kol jie kirs sieną“, – sakė Drago ir skundėsi, kad tokia JAV politika jo daliniui kainavo keletą aukų.
Tačiau tai nebuvo vienintelis dalykas, lėmęs Rusijos sėkmę pirmosiomis invazijos dienomis. Pasak kovotojo, ukrainiečiai tikėjosi tipiško frontalinio agresoriaus puolimo naudojant šarvuotąją techniką, tačiau juos nustebino nauja taktika – mažos pėstininkų grupės, kurios prasiskverbė tarp gynybos pajėgų įtvirtinimų ir įsiveržė į ukrainiečių užnugarį.
Be to, pirmąją invazijos dieną rusai dislokavo savo elitinius specialiųjų pajėgų dalinius, kad kuo greičiau sutriuškintų karius prie sienos. Ironiška, kad rusų elitinės specialiosios pajėgos užklupo Pirmąją oro atakos kuopą „Drago“ – specializuotus naktinius naikintuvus, tarnaujančius Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai. Kartu su kitais jie buvo perdislokuoti iš Donbaso, kad sustiprintų Charkivą dengusius mobilizuotus karius.
„Mūsų atakos dronai jų beveik nepastebėjo per pelkes ir miškus. Kaimyniniai daliniai buvo naujai suformuoti: žmonės, kurie dar neturėjo kovinės patirties. Jie buvo šalia mūsų, stengėsi išlaikyti gynybos liniją, tačiau 20 žmonių skaičiuojantis priešas artėjo prie mūsų iš užnugario“, – pasakojo Drago.
Šešių kovotojų „Drago“ komanda buvo suskirstyta į dvi grupes ir susispaudė tranšėjoje su dviem žeminėmis. Juos apsupo vyraujantis rusų skaičius ir jie turėjo išsiveržti iš apsupties. Po įnirtingo mūšio, kai tranšėjos jau degė ir situacija atrodė beviltiška, karys pasinaudojo artilerijos ugnimi, tikėdamasis, kad pavyks išlikti tranšėjoje.
„Tai suveikė. Artilerija nukovė bent tris iš jų (rusų) ir jie pasitraukė. Tada atvyko mūsų pastiprinimo grupė su kulkosvaidžiais“, – pasakojo jis.
Atvykus pastiprinimui, įnirtingas mūšis tęsėsi. Abi pusės patyrė nuostolių. Tam tikru momentu susišaudymas vyko 5 metrų atstumu.
Šiame mūšyje netoli Krasnojės kaimo, esančio už 3 km nuo sienos, susidūrė elitiniai Ukrainos ir Rusijos specialiųjų pajėgų daliniai. Mūšis iš viso truko apie 16 val. ir atnešė labai svarbaus laiko, kad daugiau Ukrainos specialiųjų pajėgų ir oro desantininkų brigadų galėtų užimti pozicijas Lipcų kaime – į pietus nuo Krasnojės.
Jei rusai būtų prasiveržę į Lipcų kalvą, jie būtų galėję apšaudyti Charkivą iš artilerijos, kaip pirmaisiais karo mėnesiais.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:55
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija nusprendė perkelti sieną su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje
00:46
Rusijos valdžia nusprendė vienašališkai pakeisti šalies jūrines sienas su Lietuva ir Suomija Baltijos jūroje, teigiama teisės aktų portale paskelbtame vyriausybės nutarimo projekte.
Pagal Gynybos ministerijos parengtą dokumentą Rusija ketina dalį akvatorijos į rytus nuo Suomijos įlankos, taip pat prie Baltijsko ir Zelenogradsko miestų Kaliningrado srityje paskelbti savo vidaus jūros vandenimis.
Šiuo tikslu bus pakeistos taškų, nustatančių bazinių linijų, nuo kurių matuojamas Rusijos Federacijos teritorinės jūros plotis, padėtį, taip pat gretimos zonos prie kranto ir salų geografinės koordinatės.
Pasienyje su Suomija Rusijos vyriausybė ketina pakoreguoti koordinates Yahi, Sommers, Holland, Rodscher, Maly Tyuters, Vigrund salų rajone, taip pat prie Narvos upės šiaurinio įplaukos kyšulio, sakoma Ministrų kabineto nutarimo priede. Pasienyje su Lietuva peržiūrėta Kuršių nerijos zona, Tarano kyšulio, kyšulio į pietus nuo Tarano kyšulio, taip pat Baltijos nerijos rajonai.
Dabartinės geografinės koordinatės, nustatytos 1985 m. TSRS Ministrų Tarybos nutarimu, „nevisiškai atitinka dabartinę geografinę padėtį“, teigia projekto autoriai. Taškai buvo užfiksuoti „nedidelės apimties jūriniuose navigaciniuose žemėlapiuose“, kurie, savo ruožtu, remiasi XX a. vidurio darbais, o tai „neleidžia nustatyti išorinės Rusijos Federacijos vidaus jūros vandenų ribos“, sakoma dokumente.
Dėl šių pakeitimų „pietinėje Rusijos salų dalyje Suomijos įlankos rytinėje dalyje, taip pat Baltijsko ir Zelenogradsko miestų rajone bus nustatyta tiesių bazinių linijų sistema, kurios anksčiau nebuvo, o tai leis atitinkamą akvatoriją naudoti kaip Rusijos Federacijos vidaus jūros vandenis; pasikeitus teritorinės jūros išorinės ribos padėčiai, pasikeis Rusijos Federacijos valstybinės sienos eiga jūroje“, – aiškina projekto autoriai.
40 metų senumo TSRS Ministrų Tarybos nutarimą, reglamentuojantį sienas Baltijos jūroje, Gynybos ministerija siūlo iš dalies „pripažinti negaliojančiu“.
Dokumentas dėl sienos peržiūros, kurio Suomijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministerijos dar oficialiai nekomentavo, buvo pateiktas viešam aptarimui beveik tuo pat metu, kai prasidėjo taktinių branduolinių ginklų naudojimo pratybos. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad jos prasidėjo Pietų karinėje apygardoje dalyvaujant kompleksams „Iskander“ ir lėktuvams, apginkluotiems raketomis „Kinzhal“. Pratybų tikslas – parengti personalą nestrateginių branduolinių ginklų panaudojimui, taip pat reaguoti „į kai kurių Vakarų pareigūnų provokacinius pareiškimus ir grasinimus“, nurodė ministerijos spaudos tarnyba.
Rusijos pajėgos pasinaudojo nauja taktika ir nustebino Ukrainos karius
23:22
Pradiniame naujojo puolimo Charkivo srityje etape rusai naudojo visiškai naują taktiką, kuri buvo viena iš sėkmės pirmosiomis mūšio dienomis priežasčių. Tai laikraščiui „The Times“ papasakojo Ukrainos specialiojo dalinio „Kraken“ kovotojas šaukiniu „Drago“, kuris vienas pirmųjų pasienyje pasitiko rusus.
Pasak specialiųjų pajėgų kario, jis ir jo bendražygiai kelias savaites bejėgiškai stebėjo, kaip kitoje sienos pusėje kaupiasi rusų kariai. Ukrainiečiai paprasčiausiai neturėjo galimybės suduoti prevencinio smūgio dėl šalių donorių nustatyto draudimo Rusijos Federacijos teritorijoje naudoti vakarietiškus ginklus.
„Ten yra daug rusų, ir mes galėtume juos sunaikinti pakeliui, bet neturime pakankamai ATACMS, o jų naudojimas uždraustas. Turėjome laukti, kol jie kirs sieną“, – sakė Drago ir skundėsi, kad tokia JAV politika jo daliniui kainavo keletą aukų.
Tačiau tai nebuvo vienintelis dalykas, lėmęs Rusijos sėkmę pirmosiomis invazijos dienomis. Pasak kovotojo, ukrainiečiai tikėjosi tipiško frontalinio agresoriaus puolimo naudojant šarvuotąją techniką, tačiau juos nustebino nauja taktika – mažos pėstininkų grupės, kurios prasiskverbė tarp gynybos pajėgų įtvirtinimų ir įsiveržė į ukrainiečių užnugarį.
Be to, pirmąją invazijos dieną rusai dislokavo savo elitinius specialiųjų pajėgų dalinius, kad kuo greičiau sutriuškintų karius prie sienos. Ironiška, kad rusų elitinės specialiosios pajėgos užklupo Pirmąją oro atakos kuopą „Drago“ – specializuotus naktinius naikintuvus, tarnaujančius Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiajai žvalgybos valdybai. Kartu su kitais jie buvo perdislokuoti iš Donbaso, kad sustiprintų Charkivą dengusius mobilizuotus karius.
„Mūsų atakos dronai jų beveik nepastebėjo per pelkes ir miškus. Kaimyniniai daliniai buvo naujai suformuoti: žmonės, kurie dar neturėjo kovinės patirties. Jie buvo šalia mūsų, stengėsi išlaikyti gynybos liniją, tačiau 20 žmonių skaičiuojantis priešas artėjo prie mūsų iš užnugario“, – pasakojo Drago.
Šešių kovotojų „Drago“ komanda buvo suskirstyta į dvi grupes ir susispaudė tranšėjoje su dviem žeminėmis. Juos apsupo vyraujantis rusų skaičius ir jie turėjo išsiveržti iš apsupties. Po įnirtingo mūšio, kai tranšėjos jau degė ir situacija atrodė beviltiška, karys pasinaudojo artilerijos ugnimi, tikėdamasis, kad pavyks išlikti tranšėjoje.
„Tai suveikė. Artilerija nukovė bent tris iš jų (rusų) ir jie pasitraukė. Tada atvyko mūsų pastiprinimo grupė su kulkosvaidžiais“, – pasakojo jis.
Atvykus pastiprinimui, įnirtingas mūšis tęsėsi. Abi pusės patyrė nuostolių. Tam tikru momentu susišaudymas vyko 5 metrų atstumu.
Šiame mūšyje netoli Krasnojės kaimo, esančio už 3 km nuo sienos, susidūrė elitiniai Ukrainos ir Rusijos specialiųjų pajėgų daliniai. Mūšis iš viso truko apie 16 val. ir atnešė labai svarbaus laiko, kad daugiau Ukrainos specialiųjų pajėgų ir oro desantininkų brigadų galėtų užimti pozicijas Lipcų kaime – į pietus nuo Krasnojės.
Jei rusai būtų prasiveržę į Lipcų kalvą, jie būtų galėję apšaudyti Charkivą iš artilerijos, kaip pirmaisiais karo mėnesiais.
Rusų pajėgos priartėjo prie Vovčansko centro ir gali atidaryti naują frontą
20:29
Antradienį Rusijos pajėgos priartėjo prie Vovčansko miesto centro šiaurės rytų Ukrainoje, kurį atakuoja pastarąsias 10 dienų, vykdydamos naują puolimą regione.
Kaip rašo „The New York Times“, Charkivo srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas Romanas Semeniucha sakė, kad Ukrainos kariai prarado apie 40 proc. miesto, o Rusijos pajėgos žengia iš šiaurės.
Nepriklausomų grupių sudaryti mūšio lauko žemėlapiai taip pat rodo, kad Rusija dabar kontroliuoja šiaurinę miesto dalį, kurioje prieš karą gyveno 17 tūkst. gyventojų.
Vovčanskas, esantis vos už penkių mylių nuo Rusijos sienos, tapo pagrindiniu naujojo Maskvos puolimo taikiniu. Tiek JAV pareigūnai, tiek Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad šis puolimas yra dalis pastangų sukurti buferinę zoną. Analitikų ir kariškių teigimu, taip siekiama nustumti Ukrainos pajėgas nuo sienos, kad jos negalėtų artilerijos ugnimi apšaudyti Rusijos miestų.
„Kremliaus pajėgos artimiausiomis savaitėmis stengsis dar labiau įsitvirtinti ir bandys sukurti buferinę zoną palei Ukrainos sieną“, – pirmadienį per susitikimą su Vakarų sąjungininkais sakė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas.
Rusijos pajėgos taip pat pasistūmėjo į vakarus nuo Vovčansko, įžengdamos apie penkias mylias į Ukrainos teritoriją į šiaurę nuo Charkivo, antro pagal dydį Ukrainos miesto. Dabar jos kontroliuoja daugiau kaip 70 kvadratinių mylių Ukrainos žemės šiame regione ir pasiekė didžiausią teritorinį laimėjimą nuo 2022 m. pabaigos.
Rusija gali atverti naują frontą
Pastarosiomis dienomis Ukrainos pareigūnai teigė, kad padėtis regione stabilizavosi dėl skubiai perdislokuotų Ukrainos dalinių, kuriems pavyko sulėtinti Rusijos puolimą.
Tačiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad išpuoliai gali būti tik „pirmoji banga“ platesnio puolimo, kuriuo siekiama ištempti Kyjivo pajėgas.
Ukrainos kariuomenė perspėjo, kad Rusija gali atidaryti dar vieną frontą į šiaurę nuo Charkivo, link Sumų miesto. Pareigūnai teigė, kad Rusija telkia pajėgas pasienyje ir vykdo diversinius bei žvalgybinius reidus šiame rajone.
Ukrainos žvalgybos vadas generolas Kyrylo Budanovas praėjusią savaitę laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad tikisi, jog pasibaigus puolimui Charkivo srityje Rusijos pajėgos pasuks Sumų kryptimi.
Šiuo metu Rusijos pajėgos, atrodo, ketina užimti Vovčanską. Ukrainos pareigūnų teigimu, jau kelias dienas jie daužo miestą galingais valdomaisiais ginklais, vadinamosiomis valdomomis bombomis, kurios gali paskleisti šimtus kilogramų sprogmenų.
Pirmosiomis puolimo dienomis, prieš 10 dienų, pasiekę miesto pakraščius, Rusijos kariai pamažu žengė į miesto vidų, kaudamiesi gatvėse.
Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pirmadienį sakė, kad fronto linija Vovčanske dabar eina palei Vovčos upę, kuri skiria šiaurinę miesto dalį nuo likusios.
Oficialu: Ukraina pataikė į Rusijos laivą „Ciklonas“ Kryme
18:56
Ukraina smogė Rusijos laivui „Ciklonas“ laikinai okupuotame Kryme.
Šią informaciją oficialiai patvirtino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas. Pažymima, kad laivui buvo smogta gegužės 19-osios naktį.
„Remiantis atnaujinta informacija, gegužės 19-osios naktį Ukrainos gynybos pajėgos Sevastopolyje pataikė į Rusijos raketinį laivą „Ciklonas“, projekto 22800“, – sakoma pareiškime.
Gegužės 19 d. naktį okupuotame Kryme nugriaudėjo sprogimai. Internete pasirodė informacija, kad nukentėjo „kažkoks laivas“. Po pietų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pranešė apie minininko „Kovrovets“ sunaikinimą, tačiau vėliau pasirodė informacija apie galimą žalą kitam Rusijos laivui.
Rusijos „Telegram“ kanalas „Šnipų dosjė“ pranešė, kad Kryme galėjo būti pataikyta į raketinį laivą „Ciklonas“. Pažymėta, kad į jį pataikė ATACMS raketos, o pats laivas nuskendo.
Analitikai įvertino Kyjivo galimybes įveikti Rusiją: sukūrė „sėkmės receptą“
17:44
Ukrainoje tęsiasi plataus masto karas su Rusijos okupantais, bet turėdama tinkamą Ukrainos partnerių paramą, valstybė vis dar gali laimėti, teigiama amerikiečių žurnalo „Foreign Affairs“ straipsnyje.
Analitikai taip pat pasidalijo „receptu“, kurio pagalba, jų nuomone, Kyjivas gali laimėti karą.
„Vakarai turi aiškiai pareikšti, kad jų tikslas – lemiama Ukrainos pergalė ir Rusijos pralaimėjimas, ir įsipareigoti teikti tiesioginę karinę pagalbą Kyjivui bei remti besivystančios šalies gynybos pramonę“, – rašoma straipsnyje.
Žurnalistai pažymėjo, kad tuo tarpu Ukrainos pajėgos turėtų stengtis žengti į priekį tol, kol sugebės išstumti okupantus iš visos okupuotos teritorijos, įskaitant Krymą. Ukrainai judant šio tikslo link, laikui bėgant Rusijos piliečiams taps aišku, kad jie ir toliau praras ne tik savo pozicijas Ukrainoje, bet ir didžiulius žmogiškuosius bei ekonominius išteklius, taip pat ateities klestėjimo ir stabilumo perspektyvas.
Žurnalistai mano, kad tuo metu Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino režimas „gali patirti didelį spaudimą tiek iš vidaus, tiek iš išorės, kad užbaigtų karą Ukrainai palankiomis sąlygomis“.
„... Bet kokios derybos dabartinėmis aplinkybėmis geriausiu atveju paliks Ukrainą paralyžiuotą, suskaldytą ir priklausomą nuo antrosios Rusijos invazijos. Blogiausiu atveju ji visiškai sunaikintų šalį. Jokios tvarios ir ilgalaikės taikos negalima pasiekti derantis su genocidinių ketinimų turinčiu agresoriumi. Ukraina ir Vakarai turi arba laimėti, arba susidurti su pražūtingomis pasekmėmis“, – rašoma straipsnyje.
Rusijos žiniasklaida: sulaikytas Ukrainoje kovojęs aukščiausio rango rusų generolas
16:58
Rusijoje suimtas buvęs Rusijos ginkluotųjų pajėgų 58-osios armijos vadas generolas majoras Ivanas Popovas. Rusijos valstybinė naujienų agentūra „TASS“, remdamasi teisėsaugos šaltiniais, skelbia, kad jis suimtas dėl sukčiavimo stambiu mastu.
Pasak pranešimo, I.Popovas dalyvavo Rusijos agresijos kovoje prieš Ukrainą „įvairiais etapais, taip pat ir kaip 58-osios armijos vadas“.
Praėjusiais metais generolas buvo nušalintas nuo pareigų po to, kai išreiškė savo nepasitenkinimą „viršūnėmis“ ir „įvardijo visus probleminius klausimus“ Rusijos kariuomenėje, atkreipė dėmesį nepriklausoma naujienų svetainė „The Insider“.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES pritarė planui panaudoti pelną iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti
16:51
Europos Sąjunga antradienį pritarė siūlymui, kad iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautas pelnas būtų panaudotas Ukrainai apginkluoti, nors Jungtinės Valstijos spaudžia įgyvendinti platesnio užmojo planą.
ES tikisi, kad šis žingsnis padės surinkti apie 3 mlrd. eurų per metus ir paskirti juos Kyjivui, trečius metus kovojančiam su Maskvos invazija.
„ES Taryba patvirtino, kad sutinka panaudoti nenumatytą pelną, gautą iš Rusijos imobilizuoto turto, paremti Ukrainos karinei savigynai ir atstatymui Rusijos agresijos kontekste“, – socialiniame tinkle „X“ rašė blokui rotacijos principu pirmininkaujanti Belgija.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto bloke, reaguodama į Maskvos 2022 metų vasarį surengtą plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Maždaug 90 proc. ES įšaldytų lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Pagal susitarimą, 90 proc. palūkanų bus pervesta į centrinį fondą, iš kurio finansuojami ginklai Ukrainai, o 10 proc. bus skirti Ukrainos atstatymui.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos ministrė: Berlynas surinko papildomos pagalbos Ukrainos priešlėktuvinei gynybai
16:22
Vokietija surinko beveik 1 mlrd. eurų, kad suteiktų papildomą paramą Ukrainos oro gynybai, neskelbto vizito Kyjive metu pareiškė Vokietijos diplomatijos vadovė Annalena Baerbock, kurią cituoja Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba.
„Ukrainai skubiai reikia stiprinti savo oro gynybą, kad apsisaugotų nuo Rusijos raketų ir dronų krušos. Todėl kartu su gynybos ministru Borisu Pistoriumi pradėjome pasaulinę iniciatyvą stiprinti oro gynybą“, – pabrėžė ji.
Ministrė pažymėjo, kad Vokietija planuoja dėti daugiau pastangų į tai, kad būtų sustiprinta Ukrainos oro gynyba.
„Jau surinkome beveik milijardą eurų papildomai paramai Ukrainos oro gynybos pajėgoms ir dedame daug pastangų, kad pasiektume dar daugiau. Kelis kartus pervertėme visus akmenis ir net nuėjome taip toli, kad pristatėme papildomą „Patriot“ sistemą“, – kalbėjo A.Baerbock.
Šalies diplomatinės vadovės nuomone, Europa turi suvienyti jėgas, kad Ukraina išliktų.
„Kad ukrainiečiai ir ateityje galėtų gyventi nepriklausomą gyvenimą. Ir kad Putino kariai artimiausiu metu neatsidurtų prie mūsų pačių sienų“, – teigė A.Baerbock.
2024 m. balandį Vokietija pasiūlė naują iniciatyvą, kuria siekiama išplėsti paramą Ukrainai oro gynybos sistemomis. Pagal šią iniciatyvą Belgija skyrė 200 mln. eurų Ukrainai jos oro gynybai stiprinti. Kanada taip pat skyrė daugiau kaip 55 mln. dolerių. Tikimasi, kad bendros šių šalių pastangos padės Ukrainai veiksmingiau atremti Rusijos oro atakas.
Britų žvalgyba įvardijo naujausią Rusijos puolimo Rytų Ukrainoje tikslą
15:53
Nors Rusija atvėrė naują kryptį daugiau nei tūkstančio kilometrų ilgio fronto linijoje, jos puolimas Rytų Ukrainoje tęsiasi. Naujausioje karo apžvalgoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerija įvertino Rusijos pajėgų kovų Donbase operatyvinį tikslą.
Teigiama, kad Rusijos kariai toliau sutelkė savo veiksmus į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, smūgiuodami plačiu frontu abipus greitkelio E50.
„Atrodo, kad per pastarąsias 72 valandas Rusijos pajėgos pasiekė nemažai nedidelių taktinių laimėjimų, nors greičiausiai ir brangiai“, – pažymėjo britų žvalgyba.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, E50 greitkelis yra pagrindinė susisiekimo linija tarp Rusijos kontroliuojamo Donecko ir Ukrainos miesto Pokrovsko, kuris yra maždaug už 30 km nuo dabartinės fronto linijos. Tikėtina, kad tai – naujasis Rusijos operatyvinis taikinys.
Manoma, kad Rusijos atakomis šioje teritorijoje siekiama sukelti regimą Ukrainos pajėgų skilimą Donecko regione.
Į šiaurę nuo Bachmuto, netoli Siversko miesto, Ukrainos pajėgos pranešė apie 2024 m. gegužės 18-19 d. vykusius smarkius susirėmimus su Rusijos pajėgomis, per kuriuos buvo apšaudytos ukrainiečių pozicijos Bilohorivkoje, Verknokamianske ir Rozdilivkoje.
„Rusijos pasiekimai šioje srityje išlieka labai riboti“, – pabrėžė britų žvalgyba.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, sudėtingiausia padėtis iki antradienio buvo Pokrovsko fronto sektoriuje. Tvirtinama, kad Rusijos kariuomenė toliau žengia į priekį Jevhenivkos, Sokilo, Novoselivkos Peršos, Pivničės ir Netaylovos rajonuose.
Pažymėtina, kad gegužės 10 d. Rusijos pajėgos pradėjo puolimą Charkivo srities šiaurėje ir rengia panašų puolimą Sumų srityje. Analitikų nuomone, šių veiksmų galėjo būti imtąsi siekiant atitraukti Ukrainos pajėgas nuo karščiausių fronto zonos taškų.
Ar tikrai Prancūzija siunčia svetimšalių legiono karius į Ukrainos frontą?
15:15
Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui prabilus apie galimą šalies karių siuntimą į Ukrainą, melagienas ir rusų propagandą skleidžiantys šaltiniai internete bei socialiniuose tinkluose pašėlo. Imta tvirtinti, kad taip NATO veliasi į tiesioginį karą su Rusija, pasipylė grasinimai branduoliniu ginklu. Tačiau toks sprendimas nebuvo priimtas, o tik svarstytas hipotetiškai.
„Prancūzija oficialiai siunčia pirmuosius savo karius kovoti su Rusija Ukrainoje. Jie vyksta tiesiai į frontą“, – toks ir panašaus turinio teiginiai pastaruoju metu skamba daugelyje melagienų.
„Ukrainoje bus dislokuotas Prancūzijos užsienio legionas, kuriam vadovaus prancūzų karininkai. Dabar tai oficialiai patvirtinta“, – teigiama viename alternatyvių naujienų portale lietuvių kalba.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija dėl kaltinimų išdavyste 14 metų įkalino mokslininką
14:48
Rusijos teismas antradienį skyrė 77 metų mokslininkui Anatolijui Maslovui 14 metų įkalinimo bausmę dėl kaltinimų išdavyste.
Jis buvo apkaltintas dalijęsis su Vokietija itin slaptais duomenimis, susijusiais su Rusijos hipergarsinių raketų programa.
A.Maslovas buvo pripažintas kaltu dėl išdavystės, teismas skyrė jam 14 metų laisvės atėmimo bausmę, rašoma Sankt Peterburgo teismų spaudos tarnybos pranešime socialiniuose tinkluose.
Iš Ukrainos Charkivo srities pabėgo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių
12:54
Iš Ukrainos šiaurės rytuose esančios Charkivo srities, kur Rusija gegužės 10-ąją pradėjo sausumos puolimą, per kelias dienas turėjo pasitraukti daugiau kaip 14 tūkst. žmonių, antradienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).
„Daugiau kaip 14 tūkst. žmonių buvo perkelti per kelias dienas, o dar beveik 189 tūkst. tebegyvena iki 25 km atstumu nuo sienos su Rusijos Federacija, susidurdami su reikšminga rizika dėl tebesitęsiančių kovų“, – spaudos konferencijai Ženevoje vaizdo ryšiu iš Kyjivo sakė PSO atstovas Ukrainoje Jarno Habichtas.
G.Landsbergis: Ukrainai reikia didesnės laisvės smogti taikiniams Rusijoje
12:38
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmadienį interviu sakė, kad Ukrainos sąjungininkės Vakaruose turėtų panaikinti savo apribojimus Kyjivui tiekiamų ginklų naudojimui ir suteikti daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijoje.
Prancūzijos televizijos stočiai LCI jis sakė, kad taip pat pritaria Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pasiūlymui siųsti į Ukrainą karinius instruktorius.
„Nuo pat pradžių suklydome ribodami ukrainiečius, nes tai galėjo būti vertinama kaip eskalacija“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Ukrainos sąjungininkus itin veikia Rusijos baimė.
Pasak G.Landsbergio, ukrainiečiams turi būti leista naudotis jiems suteikta įranga, kad jie galėtų siekti strateginių tikslų.
„Jie turi turėti galimybę smogti Rusijos teritorijai, tiekimo linijoms ir kariniams daliniams, besiruošiantiems pulti Ukrainą, – teigė ministras. – Tik vienai pusei taikomos taisyklės. Privalome atsisakyti šių taisyklių, kurias patys sukūrėme.“
Vakarų šalių kariuomenės instruktoriai, buvę Ukrainoje prieš 2022 metais prasidėjusią Rusijos invaziją, anot jo, turėtų sugrįžti ir paspartinti naujų karių rengimą.
„Lietuva yra pasirengusi vėl prisijungti prie, pavyzdžiui, Prancūzijos vadovaujamos koalicijos ir apmokyti ukrainiečių karius Ukrainoje“, – sakė G.Landsbergis.
Jis taip pat pasiūlė, kad prancūzai galėtų imtis lyderystės dislokuodami priešlėktuvinės gynybos elementus Baltijos šalyse ir įtikindami kitus sąjungininkus vadovauti rotacijoms.
Tačiau G.Landsbergis teigė nepritariąs idėjai prašyti Pekino spausti Maskvą nutraukti karą, sakydamas, kad tai gali sukelti priklausomybę nuo Kinijos.
„Nemokamų pietų nebūna, Kinija visada reikalaus kainos, – kalbėjo jis. – Prašydami Kinijos išspręsti konfliktą Ukrainoje, mes atiduotume savo saugumo raktus į jos rankas, patys neišspręsdami situacijos.“
Į orbitą branduolinį ginklą iškelti bandanti Rusija apsimeta esanti susirūpinusi ginklais kosmose
12:31
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį atmetė Rusijos pasiūlytą rezoliucijos projektą dėl karinės veiklos kosmose uždraudimo, daliai šalių suabejojus Maskvos nuoširdumu ir atkreipus dėmesį į tai, kad rusai balandį vetavo amerikiečių tekstą dėl branduolinių ginklų kosmose.
Rusijos tekste visos valstybės raginamos imtis skubių priemonių, kad visam laikui būtų užkirstas kelias ginklų dislokavimui ir jėgos panaudojimui kosmose, taip pat tokio panaudojimo grėsmei.
Už tekstą balsavo septynios šalys, įskaitant Kiniją, o prieš jį – kitos septynios, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę ir Prancūziją. Šveicarija per balsavimą susilaikė.
JAV pasiuntinys Robertas Woodas sakė, kad tai buvo Rusijos vykdomos diplomatinio miglos pūtimo kampanijos kulminacija.
„Rusija nenori, kad Saugumo Taryba sutelktų dėmesį į jos pavojingus veiksmus kosmose“, – sakė jis ir priminė JAV kaltinimus, kad Maskva bando į orbitą iškelti branduolinį ginklą.
Rusijos ambasadorius JT Vasilijus Nebenzia savo ruožtu pareiškė, kad jo stovykla „bendrai yra patenkinta balsavimo rezultatais“.
„Balsavimas parodė takoskyrą [...] tarp tų, kas siekia taikaus kosmoso naudojimo, ir tų, kas juda kosmoso militarizavimo link, – sakė jis. – Šiandien iš esmės pasimatė, kad Vakarų šalys Saugumo Taryboje yra izoliuotos.“
Tekstas yra panašus į rezoliucijos projektą, kurį balandžio pabaigoje pasiūlė JAV ir Japonija. Už jų projektą balsavo 13 šalių, bet jį vetavo Rusija, o Kinija susilaikė.
JT Saugumo Tarybos pasiūlymams priimti reikia, kad būtų devyni balsai „už“ ir nė vieno veto. Taryboje veto teisę turi penkios narės.
Amerikiečių ir japonų tekste visos valstybės, ypač turinčios didelių kosminių pajėgumų, ragintos „aktyviai prisidėti prie tikslo taikiai naudoti kosmosą ir neleisti vykti ginklavimosi varžyboms kosmose“.
Projekte buvo deklaruojamas „visų valstybių narių įsipareigojimas visiškai laikytis Kosminės erdvės sutarties, įskaitant [įsipareigojimą] neiškelti į orbitą [...] jokių objektų su branduoliniais ginklais ar bet kokių kitų masinio naikinimo ginklų“.
V.Nebenzia po balsavimo balandį teigė, kad tekste slypėjo „suktas kolegų Vakaruose planas, neturintis nieko bendra su šiuo kilniu tikslu“.
Jis apkaltino Vašingtoną ir Tokiją tuo, kad jie nėra suinteresuoti uždrausti visus ginklus kosmose ir bando nukreipti dėmesį tik į branduolinius bei masinio naikinimo ginklus.
Antradienį Rusija pareiškė, kad Jungtinės Valstijos esą siekia dislokuoti ginklus kosmose.
„Jie dar kartą parodė, kad jų tikrieji prioritetai kosmoso srityje yra ne siekis apsaugoti kosmosą nuo bet kokių ginklų, o siekis patalpinti ginklus kosmose ir paversti juos karinės konfrontacijos arena“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime.
Per ukrainiečių smūgius Rusijoje ir Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės
12:09 Atnaujinta 14:56
Rusijos pasienio Belgorodo regione antradienį per ukrainiečių smūgius žuvo viena moteris, o Rusijos kontroliuojamose rytinėse ir pietinėse Ukrainos teritorijose – dar du žmonės, antradienį pranešė pareigūnai.
Pastaruoju metu suintensyvėjo atakos Belgorodo regione, esančiame už sienos su Ukrainos šiaurės rytuose esančia Charkivo sritimi. Ten Rusijos kariai gegužės 10 dieną pradėjo aktyvų antžeminį puolimą.
„Dronas kamikadzė atakavo važiuojantį automobilį, kuriame buvo vairuotojas ir trys keleiviai“, – platformoje „Telegram“ teigė Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
„Dėl per sprogimą patirtų sužalojimų viena moteris mirė įvykio vietoje“, – sakė jis.
Kiti trys automobilyje buvę žmonės buvo sužeisti.
Išpuolis įvyko netoli patikros posto Oktiabrskio kaime, maždaug už 12 km nuo Ukrainos sienos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos laivyno kapitonas nurodė, kiek mirtinų raketų vienu metu gali paleisti Rusija
12:07
Ukrainos karinio jūrų laivyno atsargos kapitonas Andrijus Ryženko nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad, vertinant visus rusų raketų pajėgumus Juodojoje ir Kaspijos jūrose, Rusijos kariuomenė vienu metu gali į Ukrainą paleisti iki 80 mirtinų raketų „Kalibr“.
Pasak jo, nepaisant galimo raketinio laivo „Ciklon“ praradimo, rusai vis dar turi gana stiprų potencialą. Kapitonas nurodė, kad Novorosijske šiuo metu yra dar 8 raketų nešėjai – trys povandeniniai ir penki antvandeniniai laivai.
„Jie gali naudoti raketas visoje Ukrainoje. Ir jie tai kartkartėmis daro“, – pažymėjo A.Ryženko. Pasak jo, atsargos kapitono, iš viso Juodojoje jūroje dabar yra šiek tiek mažiau nei 60 Rusijos karo laivų ir katerių.
„Visiškos invazijos pradžioje jų buvo daugiau nei 80, įskaitant Rusijos Šiaurės ir Baltijos laivynų laivus. Raketų atakos tebėra pagrindinė grėsmė mums“, – sakė jis.
Pasak eksperto, rusai ir toliau raketomis apšaudo Ukrainos teritoriją. Jis taip pat priminė, kad Rusija Kaspijos jūroje turi dar keturis lėktuvnešius „Kalibr“.
„Atsižvelgiant į visus raketų nešėjus Juodojoje ir Kaspijos jūrose, rusai vienu metu gali paleisti iki 80 „Kalibr“ raketų“, – pridūrė A.Ryženko.
Jis paaiškino, kad Kaspijos jūra Maskvai tebėra svarbus logistikos maršrutas – šiuo metu joje dislokuota Rusijos flotilė. Šia jūra gabenami kariniai kroviniai, ypač iš Irano, todėl Rusija daro viską, kad šis vandens telkinys būtų kontroliuojamas. Anot kapitono, būtent iš ten Rusija sudavė smūgius Sirijai ir pan.
„Jie stengiasi išlaikyti Kaspijos jūrą savo kontrolėje“, – pabrėžė jis.
Kapitonas priminė, kad šiuo metu Ukrainos Mykolajivo, Očakovo ir Chersono uostai yra visiškai užblokuoti. Nors Rusijos išsilaipinimas mažai tikėtinas, Kremlius laiko atitinkamas pajėgas Novorosijske, kur turi išsilaipinimui skirtų laivų.
„Ir jie kaip įmanydami remontuoja tuos (desantinius laivus – UNIAN) Sevastopolyje, kuriuos mes apgadinome“, – pridūrė A.Ryženko.
„Politico“: Ukraina ir ES siekia pradėti derybas dėl narystės jau birželį
11:19
Kyjivo ir Europos Sąjungos pareigūnai Briuselyje siekia pradėti formalias derybas dėl Ukrainos narystės Bendrijoje jau kitą mėnesį, sako su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Apie tai antradienį skelbia portalas „Politico“.
Užkulisiuose ES ir Kyjivo diplomatai intensyviai dirba, stengdamiesi įtikinti Vengriją atsisakyti savo prieštaravimų pradėti derybas su Ukraina.
Budapeštas sako esąs sunerimęs dėl vengrų mažumos Ukrainoje.
Penki diplomatai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, sakė „Politico“, kad oficialias derybas norima pradėti birželio 25-ąją.
„The Economist“ pasidalijo slaptu nepavykusiu Rusijos puolimo aplink Charkivą planu: paaiškėjo, kas užkirto kelią
11:09
Gegužės 10 d. Rusijos pajėgos pradėjo numatytą puolimą Charkivo srityje. Įsiveržę Rusijos kariai ėmė aktyviai šturmuoti Ukrainos gyvenvietes, tačiau, pasak žurnalo „The Economist“, šiuo metu Rusijos tempai kiek sulėtėjo.
Nors ir turi apie 48 tūkst. budinčių karių šioje kryptyje, jų Rusijai nepakaks pradėti didelį Charkivo puolimą. Tačiau Ukrainos kariuomenės vadai pabrėžia, kad padėtis išlieka nestabili ir gali greitai pasikeisti.
Pasak vieno iš jų, Rusijos veržimąsi pavyko apmalšinti tik po to, kai į Charkivo sritį buvo dislokuotos kelios patyrusios brigados. Manoma, kad Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas neabejotinai bandys laimę pradėdamas naują puolimą kitoje srityje.
„The Economist“ skelbia, kad gavo informacijos apie Rusijos karinius planus, kurie rodo, jog Rusijos pajėgos bandė išsiaiškinti, ar galėtų iš dalies apsupti Charkivą ir taip daryti spaudimą Ukrainos pajėgoms į rytus nuo Pečenizkos užtvankos. Operacija esą buvo planuota gegužės 15-16 d., tačiau dėl nežinomų priežasčių buvo atidėta beveik savaitei.
Anot redakcijos gautų planų, rusai nubrėžė dvi puolimo ašis abiejose rezervuaro pusėse. Vakarinės ašies puolimo metu per 72 valandas rusų pajėgos turėjo atsidurti artilerijos šūvių atstumu nuo Charkivo miesto ties Borščovos kaimu.
„Juos sustabdė greitai perdislokuota elitinės 92-osios brigados grupė, kuri nustūmė rusus net 10 km nuo pradinio tikslo. Tačiau iki tol buvo kalbama apie silpną Ukrainos gynybą, apie tai, kaip 125-oji brigada, turėjusi atremti puolimą, iš tikrųjų pabėgo spaudžiama, ir apie didelius ukrainiečių nuostolius“, – rašo „The Economist“.
Rytinėje ašyje rusai planavo prasiveržti pro Vovčanską iki Pečenijos kaimo.
Pažymima, kad daugelis Ukrainos gynėjų Charkivo srityje piktinasi, kad Rusija sugebėjo taip toli ir taip greitai pasistūmėti į priekį. Kai kurie iš jų kritikuoja Vakarų pagalbos vėlavimą, kuris, jų nuomone, skatina Rusijos agresiją ir silpnina Ukrainos gynybą. Kiti įtaria, kad „svarbesnį vaidmenį suvaidino nekompetencija ar net išdavystė“, dėl ko neiškilo būtinos gynybos linijos šioje srityje.
Tuo tarpu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas pirmadienį nurodė, kad fronto linija Charkivo srities šiaurėje stabilizuota.
Nors Vovčanske kovos tęsiasi, o susidūrimai vyksta beveik kiekvienoje gatvėje, gynybos pajėgos kontroliuoja 60 proc. gyvenvietės, pareiškė Charkivo srities karinės administracijos vadovo pavaduotojas Romanas Semeniucha. Pasak jo, rusai neatsisako bandymų išstumti Ukrainos karius iš miesto.
Apie galutinius Rusijos operacijos tikslus dar anksti spręsti. Tačiau V.Putinas kiek anksčiau pabrėžė, kad vienintelis jo ketinimas – sukurti buferinę zoną tarp Ukrainos ir pasienio miesto Belgorodo, primygtinai teigdamas, kad „neplanuojama“ kelti grėsmės pačiam Charkivui. Tačiau, tikėtina, kad tai gali labiau atspindėti besikeičiančią tikrovę mūšio lauke, o ne tikruosius Kremliaus ketinimus.
Savo ruožtu karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad, nors dalis rusiškų šaltinių džiaugiasi neva pasiektomis pergalėmis „visoje fronto linijoje“, jie ir toliau jie gali pasigirti tik nedideliais taktiniais pasiekimais.
„Kol kas tokia padėtis tenkina ir Kremlių, nes buvo pagarsintas tikslas atstumti fronto liniją nuo Belgorodo, o dabar tai ir vyksta. Na ir kas, kad pasistūmėta visiškai nedaug, to propagandininkams pakanka, Rusijos visuomenė patenkinta. Kremliui dabar labiau rūpi ne padėtis fronte, o ukrainiečių atakos prieš naftos perdirbimo įmones“, – rašė jis.
Ukrainos gynėjai likvidavo tris Rusijos kariuomenės kapitonus
10:49
Rusijos pajėgų nuostoliai tarp karininkų per neišprovokuotą Maskvos plataus masto invaziją į Ukrainą ženkliai išaugo ir siekia daugiau nei 495 tūkst. sužeistųjų ir žuvusiųjų.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas „Štirlicas“ susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pranešė, kad buvo likviduoti Rusijos kariuomenės kapitonai Michailas Alpejevas, Vasilijus Gruško ir Naranas Buruldiajevas.
Pasak jo, taip pat buvo eliminuoti trys rusų smulkieji karininkai: “...sėkmingai demobilizuoti: vyresnysis leitenantas Stanislavas Anatolijevas; vyresnysis leitenantas Vitalijus Naumovas; vyresnysis leitenantas Bazaržapovas Bato“.
Jungtinės Tautos: humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors poreikiai didėja
10:43
Humanitarinė pagalba Ukrainai mažėja, nors šalies poreikiai didėja, pirmadienį perspėjo Jungtinių Tautų pabėgėlių agentūra UNHCR.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams po to, kai į Ukrainą įsiveržė kaimyninė Rusija, JT agentūros atstovė Ukrainoje Karolina Lindholm Billing įspėjo, kad situacija blogėja, o tarp milijonų gyventojų, priverstų palikti savo namus, yra „labai, labai pažeidžiamų žmonių“.
Humanitarinei pagalbai skiriama daug mažiau išteklių, o „humanitariniai poreikiai dėl šių įvykių iš tikrųjų didėja“, sakė K.Lindholm Billing.
„Dėl sumažėjusio finansavimo ir paramos labiausiai nukentės pažeidžiamiausi asmenys“, – teigė ji.
Interviu naujienų agentūrai AFP Ženevoje ji sakė, kad laikui bėgant tarptautinis dėmesys Ukrainai sumažėjo.
JT humanitarinės pagalbos Ukrainai plane šiais metais numatyta 3,1 mlrd. dolerių (2,85 mlrd. eurų), įskaitant 599 mln. dolerių (551,51 mln. eurų), skirtų UNHCR.
Tačiau per pirmąjį šių metų ketvirtį tiek pasaulinis reagavimo planas, tiek UNHCR gavo tik apie 15 proc. reikiamo finansavimo, o pernai per tą patį laikotarpį – apie 30 proc., teigė K.Lindholm Billing.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvusi aukšto rango JAV pareigūnė apie smūgius Rusijos teritorijai: „Manau, kad jau atėjo laikas“
10:41
Ukrainoje tęsiantis plataus masto karui, Rusija akivaizdžiai didina konfrontaciją, pradėjusi naują puolimą Charkivo srityje.
Rusijos smūgiai Charkivo regione davė Vašingtonui ženklą, kad atėjo laikas Jungtinėms Valstijoms padėti Ukrainos kariuomenei smūgiuoti rusų karinėms bazėms Rusijos teritorijoje, interviu naujienų svetainei „ABC News“ pareiškė buvusi JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja politikos reikalams Viktorija Nuland.
„Manau, kad tam atėjo laikas, nes Rusija aiškiai eskalavo šį karą, įskaitant, puolimą prieš antrąjį Ukrainos miestą Charkivą, kuris nėra fronto linijoje, ir mėgindama jį sunaikinti“, – kalbėjo ji.
Pasak V.Nuland, „atėjo laikas suteikti ukrainiečiams daugiau pagalbos smogti šioms bazėms Rusijos viduje“. Buvusi valstybės sekretoriaus pavaduotoja pabrėžė, kad bazės Rusijoje turėtų būti teisėti taikiniai.
Jungtinių Valstijų vyriausybė jau skyrė dešimtis milijardų dolerių Ukrainai padėti, įskaitant įvairią ginkluotę ir tolimojo nuotolio raketas ATACMS.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Charlesas Brownas ir JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas bendroje spaudos konferencijoje pirmadienį dar kartą paaiškino, kam Kyjivas gali naudoti Vašingtono suteiktus ginklus.
Generolas pridūrė, kad Ukraina gali naudoti amerikiečių ginklus Ukrainos teritorijoje, įskaitant laikinai okupuotą Krymą. Su šiais žodžiais sutiko ir JAV gynybos sekretorius L.Austinas: „Mano nuomone, jie turėtų sutelkti dėmesį į artimą kovą“.
Ch.Brownas įsitikinęs, kad JAV Ukrainai suteiktos ATACMS raketos naudojamos ne Rusijos teritorijai naikinti, o išimtinai Ukrainos teritorijoje.
Agentūra „Bloomberg“ anksčiau pranešė, kad Jungtinės Valstijos neleidžia Ukrainai pulti Rusijos teritorijos amerikietiškais ginklais. Tačiau Kyjivui tokio leidimo reikia, kad būtų sustabdytas Rusijos puolimas Charkive ir dalyje rytinių regionų.
Į Kyjivą atvyko Vokietijos užsienio reikalų ministrė
09:22 Atnaujinta 11:36
Antradienio rytą Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock atvyko į Kyjivą iš anksto neskelbto vizito, pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministerijos spaudos tarnyba.
Pasak pareiškimo, ministrės vizito tikslas – pabandyti patikinti Ukrainą, kad, nepaisant blogėjančios padėties mūšio lauke, Vokietija ir Europa toliau tvirtai stovės jos pusėje ir nenustos teikti pagalbos.
Ukrainos sostinėje A.Baerbock pabrėžė, kad šaliai skubiai reikia sustiprintos oro gynybos.
„Padėtis Ukrainoje dar kartą smarkiai suprastėjo, Rusijai [vykdant] masines oro atakas prieš civilinę infrastruktūrą ir brutalų [...] puolimą Charkivo regione“, – pažymėjo ji.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, A.Baerbock šioje šalyje lankosi aštuntą kartą.
„Mūsų parama grindžiama giliu įsitikinimu, kad Ukraina laimės šį karą. Vladimiras Putinas spėlioja, kad kažkuriuo metu mums pritrūks jėgų, tačiau mes turime proto stiprybės. Kartu su daugeliu kitų šalių iš viso pasaulio Vokietija tvirtai stovi Ukrainos pusėje. Ukrainos žmonės gali tuo tikėti ilgalaikėje perspektyvoje“, – pabrėžė šalies diplomatijos vadovė.
Vokietija yra viena iš pagrindinių Ukrainos sąjungininkių, padedančių šaliai kovoti su Rusijos agresija. Nuo plataus masto invazijos pradžios Berlynas Kyjivui teikia ne tik karinę, bet ir finansinę bei humanitarinę pagalbą.
Kovo pabaigoje Vokietija perdavė paskutinį karinės paramos paketą, kurį sudarė amunicija tankams „Leopard 2 A6“; 18 tūkst. 155 mm kalibro šovinių; 14 žvalgybinių bepiločių orlaivių „Vector“ su atsarginėmis dalimis ir kitų reikmenų.
Tuo pat metu šalyje vis dar verda aršios diskusijos dėl ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, kurias kancleris Olafas Scholzas griežtai atsisako suteikti Ukrainai, baimindamasis įsitraukti į tiesioginę konfrontaciją su Rusija.
„The Wall Street Journal“: Rusija dar invazijos pradžioje nelegaliai nustatė potencialius taikinius Europoje
08:53 Atnaujinta 09:38
Per paskutinius daugiau nei du su puse metų vis dažniau fiksuojami gedimai ir bandymai sutrikdyti reikšmingą Europos infrastruktūrą, pavyzdžiui, povandeninius kabelius, vamzdynus ir geležinkelius. Žemyno saugumo tarnybos tai sieja su Rusijos žvalgybos veikla, tačiau to, kaip ir šnipinėjimo faktų, paprastai neįmanoma įrodyti, nes incidentams pasitelkiami komerciniai ir civiliniai subjektai, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Rusija naudoja savo komercinius ir žvejybos laivynus bei mokslinių tyrimų laivus žvalgybinei informacijai rinkti Arktyje, kur veikia branduoliniai raketiniai povandeniniai laivai, leidiniui pareiškė Norvegijos saugumo agentūros atstovas. Pasak jo, kai kuriuose iš šių laivų yra įrengti sonarai ir kitos technologijos, leidžiančios skenuoti jūros dugną.
„Nuo tada, kai Rusijos kariai įsiveržė į Ukrainą, tokie laivai kartografavo svarbią povandeninę infrastruktūrą aplink Europą ir nustatė potencialius taikinius, jei kiltų visavertė konfrontacija su NATO“, – rašo leidinys „The Wall Street Journal“, cituodamas aukšto rango amerikiečių pareigūnus, kurie panašią grėsmę įžvelgia ir povandeniniams kabeliams Ramiajame vandenyne.
Pasak straipsnio, kai kurie Vakarų pareigūnai mano, kad vienas iš Maskvos tikslų, skatinantis tokį elgesį – siekis sėti baimę ir nepasitikėjimą Europos šalyse.
Europos vyriausybės apkaltino kai kuriuos rusus ir Rusijos įgaliotinius dėl mažesnio masto incidentų ir vis garsiau žeria kritiką Maskvai dėl vykdomo hibridinio karo, tačiau nekaltina Rusijos konkrečiais išpuoliais. Teigiama, kad net ir įžūliausių įtariamų incidentų bylos dėl aiškių įrodymų trūkumo paliekamos atviros.
Nors kai kurie pareigūnai, pasak „The Wall Street Journal“ mano, kad išmintingiau nutylėti savo įtarimus, net ir suprantant, kad šnipai ir diversantai gali pasinaudoti silpnomis Europos teisinės sistemos vietomis, kur baudžiamosios bylos iškėlimui reikalingi svarūs įrodymai.
Tačiau kai kurios vyriausybės ima veikti drąsiau. Norvegijos saugumo agentūra antradienį planuoja paskelbti svarbią ataskaitą, analizuojančią Rusijos sabotažo grėsmę šalyje, kurioje yra pagrindiniai NATO kariniai objektai.
"The Wall Street Journal" priminė atvejį, kuomet komercinis laivas buvo pasitelktas sabotažui. 2023 m. spalio 7 d. Kinijoje registruotas konteinerinis laivas „Newnew Polar Bear“ su rusų įgula išplaukė iš Kaliningrado ir kirto dujotiekį „Balticconnector“ kaip tik tuo metu, kai jis buvo pažeistas. Jį lydėjo ledlaužis transporto laivas su atomine elektrine „Sevmorput“.
Suomijos tyrėjai įsitikinę, kad būtent „Newnew Polar Bear“ savo inkaru sugadino dujotiekį. Tačiau iš pradžių jie negalėjo sustabdyti laivo patikrinimui, nes jis buvo tarptautiniuose vandenyse. Tada jis aplenkė Norvegiją ir plaukė į Archangelską, o kai grįžo atgal, suomiai įspėjo savo kolegas norvegus, tačiau šie galiausiai nusprendė, kad neturi pakankamai pagrindo sustabdyti ir apieškoti laivo.
„Tokie įrodymai atsirado po dviejų savaičių, tačiau buvo per vėlu“, – žurnalistams paaiškino neįvardintas Norvegijos pareigūnas.
Suomijos vyriausybės atstovė spaudai tvirtino, kad laivo savininkas kinas bendradarbiauja su tyrėjais.
Vokietijos valdžios institucijos ir prokurorai mano, kad dėl Rusijos remiamos kibernetinės atakos 2022 m. spalio mėn. šalies šiaurėje sutriko geležinkelių eismas.
„Kvepia Rusija. Atrodo kaip Rusija“, – įvertino vienas vyresnysis tyrėjas, kalbėjęs su „The Wall Street Journal“ žurnalistais. Pasak jo, traukinių judėjimas vėlavo tik keturias valandas, todėl įvykis neatkreipė didelio dėmesio.
2022 m. sausį, Rusijai rengiantis pulti Ukrainą, Rusijos žvejybos traleris „Melkart-5“ praplaukė pro šviesolaidinį kabelį, einantį iš „SvalSat“ – vienos didžiausių pasaulyje komercinių palydovinių antžeminių stočių, esančių Norvegijos Špicbergeno salyne. Maždaug tuo pačiu metu nutrūko Europos interneto srautą perduodantis kabelis (nepertraukiamą veikimą užtikrino atsarginis kabelis).
Pasak incidentą tyrusio Tromso miesto prokuroro Ronny Andre Jorgenseno, remiantis palydovinio stebėjimo duomenimis, traleris daugiau nei 100 kartų kirto kabelio nutraukimo vietą. Iš povandeninio drono darytos nuotraukos parodė, kad kabelio nutrūkimo vietoje jūros dugną ardė kietas daiktas, kurio žymės buvo panašios į tralerio įrangos žymes. Laivo kapitonas buvo apklaustas, tačiau jokių įrodymų prieš jį nerasta.
„Įrodymų kartelė baudžiamajame tyrime yra labai aukšta, ir mums nepavyko jos atitikti“, – pažymėjo R.A.Jorgensenas.
Pensilvanijos universiteto vyresnysis mokslinis bendradarbis Benjaminas L. Schmittas, kuris specializuojasi Europos energetinio saugumo srityje, pabrėžė, kad nepranešimas apie Rusijos piktavališkus veiksmus, net jei jie paremti svariais įrodymais, „tik susilpnins atgrasymą ir paskatins daugiau išpuolių prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:23
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1380 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 495 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 15 tankų, 34 šarvuotosios kovos mašinos, 42 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 4 priešlėktuvinės gynybos raketų sistemos, 72 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 6 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 54 Rusijos bepiločius orlaivius ir 2 sparnuotąsias raketas.
Ukrainos oro pajėgos: sunaikinti 28 rusų dronai
08:17
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį sunaikino 28 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą naktį atakavo 29 dronais „Shahed-131/136“, paleistais iš Rusijos Primorsko Achtarsko ir Kursko rajonų, taip pat iš okupuoto Krymo.
Ukrainiečiai numušė 28 dronus virš Odesos, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Charkivo, Čerkasų, Chersono ir Kirovohrado sričių.
Vokietijoje peiliu užpultas 15-metis pabėgėlis iš Ukrainos
07:50
Dortmunde nežinomi asmenys užpuolė jauną ukrainietį, kuris vakare ėjo su dviem draugais, rašo vokiečių leidinys „Bild“.
Apie 21 val. kompanija pradėjo kalbėtis su dviem merginomis. Grupei jaunuolių tai akivaizdžiai nepatiko ir kilo muštynės. Staiga vienas iš vyrų išsitraukė peilį.
Pasak „Bild“, penkiolikmečiui pirmiausia buvo perrėžtas kaklas, o tada užpuolikas įrėmė peilį į viršutinę kūno dalį.
Paaugliams pavyko pabėgti. Sunkiai sužeistas ukrainietis, prieš prarasdamas sąmonę, ėjo kilometrą per Dortmundą.
Greitosios pagalbos gydytojas kovojo dėl nepilnamečio gyvybės. Greitosios pagalbos automobilis sunkiai sužeistą vaikiną nuvežė į kliniką.
Prokurorė Maribel Andersson įtaria pasikėsinimą nužudyti.
Policija aktyviai ieško užpuoliko, tyrimą atlieka žmogžudysčių skyrius.
Policijos duomenimis, ukrainiečio vaikino būklė šiuo metu stabili.
Charkive nugriaudėjo sprogimai, Rusija smogė transporto infrastruktūrai
07:35
Gegužės 21 d. anksti ryte Charkive per oro pavojaus aliarmą regione nugriaudėjo sprogimai.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi Charkivo mero Ihorio Terechovo „Telegram“ kanalu.
„Rytas Charkive prasideda nuo sprogimo garso“, – 06.51 val. rašė meras.
Be to, Charkivo srities policija pranešė apie kelis sprogimus mieste. Teisėsaugos institucijos taip pat paragino vietos gyventojus likti slėptuvėse ir laikytis „dviejų sienų“ taisyklės.
„Charkive girdimi sprogimai. Neišeikite iš slėptuvės, kol nesuveiks „Oro pavojaus signalas“. Apie priešo sviedinių smūgius, nukentėjusiuosius praneškite specialiajai policijos linijai 102“, – sakoma regiono policijos pranešime .
Prieš tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė paskelbė fiksuojanti priešo taktinės aviacijos aktyvumą Azovo jūros vandenyse ir rytų kryptimi.
Pridursime, kad vėliau kariškiai įspėjo apie balistikos grėsmę iš rytų.
Vėliau Charkivo meras sakė, kad, preliminariais duomenimis, dėl priešo apšaudymo yra sužeistas žmogus. Rusija atakavo transporto infrastruktūrą.
„Taikinys buvo transporto infrastruktūros objektas. Yra vienas sužeistas žmogus“, – rašė I.Terechovas.
Seni juokai apie Krymą: ar tikrai Volodymyras Zelenskis jį laikė rusų žeme?
07:02
Socialinių tinklų vartotojai dalijasi ištrauka, kurioje kiek jaunesnis nei dabar Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis aiškina, esą Krymas priklauso rusams.
Bet tai nebuvo nei būsimų įvykių prognozė, nei pareiškimas apie pusiasalio politinę priklausomybę. Tuomet dar tik komiku buvęs būsimasis prezidentas šaipėsi iš rusų įsitikinimo, kad Krymas esanti jų teritorija, ir pomėgio ten atostogauti.
Kalbėjo apie Ukrainos išnykimą?
Trumpame klipe, kuriuo prieš kelias savaites pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja, matyti po sceną vaikštantis V.Zelenskis, prieš penkerius metus pradėjęs eiti prezidento pareigas.
Paplūdimiui ar atostogoms šiltuose kraštuose tinkančius drabužius vilkintis vyras aiškina, esą „Jalta – mūsų! Sevastopolis – mūsų!“
„Ne mūsų, o tavo, tu vienas jūroje maudeisi“, – paaiškina ant šezlongo įsitaisiusi moteris.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Lenkijoje suimti devyni asmenys, įtariami Rusijos užsakymu vykdę diversijas: jie galėjo padegti ir „Ikea“ centrą Vilniuje
06:56
Lenkijos vyriausybė suėmė devynis asmenis iš Rusijos šnipų grupuotės dėl įtariamų sabotažo planų, Lenkijos transliuotojui TVN24 sakė ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
„Šiuo metu turime devynis sulaikytus ir apkaltintus įtariamuosius, kurie Rusijos (žvalgybos) tarnybų vardu buvo tiesiogiai įtraukti į sabotažo veiksmus Lenkijoje“, – sakė D.Tuskas.
Šie asmenys yra Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos piliečiai. D.Tuskas taip pat užsiminė, kad jie galėjo būti užverbuoti iš nusikalstamų sluoksnių.
Įtariami sabotažo veiksmai apima „sumušimus, padegimus ir bandymus padegti“ ne tik Lenkijoje, bet ir Latvijoje, Lietuvoje ir galbūt net Švedijoje. D.Tuskas paaiškino, kad grupė planavo, pavyzdžiui, padegti dažų gamyklą Vroclave, vakarų Lenkijoje, ir „Ikea“ centrą Lietuvoje.
Šių metų pradžioje per bendrą Ukrainos ir Lenkijos teisėsaugos institucijų operaciją buvo sulaikytas Lenkijos pilietis, kuris, kaip įtariama, siūlė Rusijai nužudyti prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Įtariamasis savo iniciatyva ketino šnipinėti Žešuvo oro uosto Lenkijoje apsaugą, siekdamas padėti Rusijos žvalgybos tarnyboms suplanuoti galimą V.Zelenskio nužudymą pastarojo vizito Lenkijoje metu.
Lenkijos valdžios institucijos sulaikė įtariamąjį ir apkaltino jį dirbus užsienio žvalgybos tarnyboms. Tyrimas tęsiamas.
Pastaraisiais mėnesiais Vokietijoje, Austrijoje ir Estijoje buvo sulaikyti dar keli įtariamieji dėl įtariamo šnipinėjimo Rusijai ar kitokio bendradarbiavimo su Rusijos žvalgyba.
JAV neplanuoja siųsti karinių instruktorių į Ukrainą
06:47
JAV neplanuoja siųsti karinių instruktorių į Ukrainą ir greičiausiai tai padarys tik tada, kai baigsis karas su Rusija, sakė Vašingtonas.
Daugiau nei dvejus metus trunkančiame kare rusai pamažu žengia į Rytų Ukrainą, naudodamiesi ukrainiečių gyvosios jėgos trūkumu ir mėnesių mėnesius vėluojančiu ginklų tiekimu iš Vakarų.
Dėl to kilo klausimų, ką dar gali padaryti Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės, be to, kad perveda milijardus dolerių ginkluotei ir teikia žvalgybinę informaciją bei rengia mokymus Ukrainos karinėms pajėgoms už šalies ribų.
„Šiuo metu neplanuojama į Ukrainą atsivežti JAV instruktorių“, – sakė JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Čarlzas Q.Braunas.
Rusijos aneksuoto Luhansko vadovas teigia, kad Ukrainos apšaudymas apgadino degalų sandėlį
06:45
Rusijos aneksuotos Ukrainos Luhansko srities vadovas pirmadienį pranešė, kad Ukrainos apšaudymas apgadino degalų sandėlį ir sukėlė gaisrą Dovžansko mieste. Tai buvo trečias toks Ukrainos išpuolis prieš regiono sandėlius šį mėnesį.
Leonid Pasechnik, rašydamas per susirašinėjimo programėlę „Telegram“, sakė, kad Ukrainos pajėgos per puolimą prieš miestą, kurį Rusijos įvesta vietos administracija vadina Sverdlovsku – sovietmečio laikų pavadinimu, – panaudojo kasetines bombas.
L.Pasechnik sakė, kad į įvykio vietą atvyko gelbėjimo tarnybos, kad apsaugotų netoliese esančius pastatus nuo gaisro mieste, kuris yra į pietus nuo pagrindinio regiono miesto Luhansko.
Nuo rusų dronų atakos Charkive nukentėjo keturi žmonės
06:42
Charkive medicininė pagalba buvo suteikta keturiems žmonėms, nukentėjusiems nuo rusų kovinių dronų atakos.
Apie tai Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė „Telegram“ žinutėje, praneša „Ukrinform“.
„Nukentėjusiųjų skaičius išaugo iki keturių. Įvykio vietoje taip pat suteikta medicinos pagalba“, – rašė jis.
Charkivas vėl puolamas Rusijos, mieste nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisras
06:22
Charkivas vėl puolamas Rusijos, mieste nugriaudėjo sprogimai ir kilo gaisras.
02.10 val. meras Igoris Terechovas savo „Telegram“ kanale parašė, kad Charkive pasigirdo sprogimas. Jis perspėjo, kad virš miesto pastebėti rusų „Shaheds“. Po penkių minučių jis pranešė apie antrą sprogimą. Charkivo srities karinės administracijos pirmininkas Olegas Sinegubovas taip pat rašė, kad okupantai vykdo bepiločių lėktuvų smūgius.
Nuo 23 val. Ukrainos karinių oro pajėgų oro pajėgos fiksavo rusų bepiločių orlaivių judėjimą. Naujausiais duomenimis, kelios bepiločių orlaivių grupės skraido nuo Juodosios jūros link Odesos regiono, viena grupė buvo pastebėta Charkivo srityje.
