Karas Ukrainoje. Smūgis Charkivui: kai kurių žuvusiųjų kūnų tiesiog nebeliko

Papildytais duomenimis, per rusų ataką prieš Charkivo prekybos centrą „Epicentr“ žuvo 5 žmonės, dar 16 laikomi dingusiais be žinios. Šiuos skaičius paskelbė Charkivo karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Jis taip pat pažymėjo, kad dėl priešo atakos buvo sužeista apie 40 žmonių.

Pasak jo, išpuolio vietoje dislokuotas štabas. Dirba Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos, policijos atstovai, taip pat psichologai.

„Be to, čia, įvykio vietoje, dirba mobilioji DNR laboratorija. Atvyksta giminaičiai, kurie ieško savo artimųjų. Siūlome jiems atlikti DNR tyrimus dėl galimo kūnų atpažinimo. Gaisras kol kas lokalizuotas, netrukus jis bus visiškai užgesintas. Žinoma, bus daug darbo identifikuojant kūnus, nes, mūsų preliminariais duomenimis, patalpoje dar gali būti daugiau nei 20 žmonių“, – pabrėžė O.Synjehubovas.

Rusai dar kartą smogė Charkivui, jau ketvirtą kartą per dieną. Šį kartą rusai atakavo centrinę miesto dalį, praneša vietos valdžia.

Pasak srities administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, nukentėjo 14 žmonių, tarp jų – trylikametis berniukas.

Kaip patikslino miesto meras Ihoris Terechovas, smūgis suduotas tankiai užstatytame gyvenamajame rajone.

„Šiandien tai jau ketvirtas apšaudymas. Čia civilinis objektas. Yra pašto skyrius. Be to, čia yra kirpykla, nedidelė kavinė“, – sakė I.Terechovas.

Anksčiau buvo pranešta ir apie tai, kad rusai numetė bombą ant centrinio miesto parko. Patikslintais duomenimis, bomba nedetonavo.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas šeštadienį pareiškė, kad per Ukrainos smūgį viename pasienio kaime žuvo du žmonės. 

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudė Oktiabrskio kaimą iš raketų paleidimo įrenginio. Mano dideliam liūdesiui, žuvo du žmonės: vyras ir moteris patyrė daugybę su gyvybe nesuderinamų šautinių žaizdų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė jis. 

V.Gladkovas pridūrė, kad, preliminariais duomenimis, dar 10 žmonių, įskaitant aštuonerių metų berniuką, buvo sužeisti skeveldrų. 

Belgorodas dažnai tampa ukrainiečių dronų ir raketų atakų taikiniu. Kyjivas sako taip reaguojantis į kasdien rusų pajėgų vykdomus Ukrainos miestų apšaudymus nuo pat didelio masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Dėl šeštadienio atakos užsidegė privatus namas ir buvo apgadintas 21 šalia esantis gyvenamasis pastatas  ir 23 automobiliai, nurodė gubernatorius. 

Oktiabrskis yra vos už 10 km nuo Rusijos sienos su Ukraina.

Vaizdo įrašai, paimti iš prekybos centro Charkive, į kurį rusai smogė aviacine bomba, padės išsiaiškinti, kiek žmonių jame buvo išpuolio metu. Apie tai teletilto eteryje pranešė Charkivo srities prokuratūros atstovas Dmytro Čubenka.

Jis pažymėjo, kad į prekybos centrą pataikė aviacinė bomba UMPB D-30. Pasak jo, dėl sprogimo kilo stiprus gaisras – užsidegė dažai, mediena ir kitos prekės.

VIDEO: Rusijos smūgis Charkivui: liepsnose paskendo statybinių medžiagų parduotuvė

Rusijos smūgis Charkivui: liepsnose paskendo statybinių medžiagų parduotuvė

„Kilo stiprūs aitrūs dūmai, kurie apgaubė visą didžiulį prekybos centrą. Dėl to žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius tikriausiai dar padidės“, – sakė D.Čubenka.

Pasak jo, gaisras pasunkino šio karo nusikaltimo pasekmes ir „mes ruošiamės labai rimtoms pasekmėms“. Jis sakė, kad iš vidaus buvo ištraukti du kūnai – žuvo šio prekybos centro darbuotojas, jis mirė nuo uždusimo, o ne nuo paties sprogimo.

Dabar prokurorai paėmė šio prekybos centro vaizdo kamerų įrašus, nes reikės išsiaiškinti, kiek žmonių buvo viduje.

„Dabar jau yra apie 10 giminaičių, pažįstamų pareiškimų, kad jų artimieji buvo šiame prekybos centre ir dabar jie laikomi dingusiais be žinios“, – sakė prokuratūros kalbėtojas.

Pasak jo, labai svarbu, kad vaizdo kamerų įrašai padės suskaičiuoti viduje buvusių žmonių skaičių, nes dėl labai stipraus gaisro „kūnai bus labai stipriai sudarkyti arba iš jų nieko neliks“.

„Turint vaizdo įrašą iš prekybos centro, bus patvirtinta, kad ten buvo žmogus, ir tai leis suprasti šio karo nusikaltimo padarinių vaizdą“, – pabrėžė D.Čubenka.

Charkive esančiame prekybos centre, kuriam smogė Rusija, galėjo būti daugiau kaip 200 žmonių. Apie tai savo „Telegram“ kanale paskelbė Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis.

„Rusija šeštadienį, vidury dienos, sudavė dar vieną žiaurų smūgį mūsų Charkivui – smogė statybų hipermarketui. Šiuo metu žinoma, kad hipermarkete galėjo būti daugiau kaip 200 žmonių“, – parašė jis.

Pasak Ukrainos, dirba visos tarnybos – gelbėja žmones ir likviduoja gaisrą, visiškai apėmusį 10 tūkst. kv. m patalpas. V.Zelenskis pažymi, kad žinoma apie žuvusiuosius ir sužeistuosius.

„Jei Ukraina turėtų pakankamai oro gynybos priemonių ir modernią kovinę aviaciją, tokie Rusijos smūgiai taptų tiesiog neįmanomi. Ir todėl kreipiamės į visus lyderius, į visas valstybes: mums reikia smarkiai sustiprinti oro gynybą ir turėti pakankamai pajėgumų Rusijos teroristams sunaikinti“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, kiekvienas nepriimtas sprendimas dėl paramos „yra mūsų žmonių praradimas“.

Du žuvusieji buvo hipermarketo „Epicentr“ darbuotojai, pranešė prekybos centro spaudos tarnyba.

Dar 11 prekybos centro darbuotojų nepasiekiami ryšio priemonėmis. Pasak Charkivo srities karinės administracijos vadovo Oleho Synjehubovo, jie dabar laikomi dingusiais be žinios.

Miesto mero Ihoro Terechovo duomenimis, jau suskaičiuoti 35 nukentėję žmonės.

Estijos prezidentas Alaras Karis Suomijos visuomeniniam transliuotojui „Yle“  šeštadienį pareiškė, kad Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija, pirmiausiai reikia daugiau ginklų, o ne kalbų apie Vakarų karių atsiuntimą. 

„Tai nėra mano ar net vyriausybės sprendimas. Sprendimą siųsti karius priima parlamentas“, – sakė jis ir pridūrė, kad ukrainiečiams reikia ne Vakarų karių, o ginklų, ypač oro gynybos sistemų.

„Jei toks momentas kada nors ateis, karių dislokavimą reikės aptarti ne tik Estijoje, bet ir su mūsų sąjungininkais. Tačiau pati Ukraina kol kas nemato tokio poreikio“, – interviu metu teigė Estijos prezidentas. 

Vasario mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmasis užsiminė apie galimybę siųsti Vakarų karius į Ukrainą, teigdamas, kad neatmeta sąjungininkų karių siuntimo į šią kovojančią šalį ateityje tikimybės. 

Dalis Vakarų partnerių tokius Prancūzijos lyderio pareiškimus atmetė.

Vakarų žvalgybos tarnybos mano, kad Ukrainai iki metų pabaigos gresia „dideli“ teritoriniai praradimai. Vieni Vokietijos politikai šiai informacijai pritaria, kiti vertina skeptiškai.

Laikraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ rašo, kad šiuo metu Ukrainos „bendrą vaizdą“ „temdo“ Rusijos pranašumas.

Žvalgybos tarnybas prižiūrinčio parlamentinio komiteto pirmininko pavaduotojas Roderichas Kiesewetteris iš Krikščionių demokratų sąjungos patvirtino, kad Ukraina turi problemų dėl amunicijos ir mobilizacijos. Tačiau jis taip pat sakė, kad šiuo metu „skleidžiami pesimistiniai scenarijai“, matyt, siekiant „įteigti, kad padėtis beviltiška ir kad karinė parama beprasmė“. Siekiama „subtiliai, bet kietai“ spausti Kyjivą „atiduoti teritoriją“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Savo ruožtu parlamentaras socialdemokratas Ralfas Stegneris, kuris taip pat yra priežiūros komiteto narys, sakė, kad „iš esmės“ tarnybų vertinimas yra teisingas ir „atitinka tai, ką aš žinau“.

Laiko laimėjimas atsisakant teritorijų

Žvalgybos vertinime teigiama, kad nesitikima, jog Kyjivas sugebės „susigrąžinti iniciatyvą“ 2024 m. Tikėtina, kad iki metų pabaigos Ukraina patirs „gerokai didesnių teritorinių nuostolių“ nei metų pradžioje.

Rusijos artilerija yra „gerokai“ stipresnė už Ukrainos artileriją, be to, Rusija gali „su kaupu“ kompensuoti savo nuostolius. O Kyjivas nepajėgus pašaukti pakankamai naujų karių, „kad kompensuotų nuostolius ir sukauptų rezervą“. Naujosios mobilizacijos taisyklės „padarys poveikį tik vasaros pabaigoje“, nes naujokus pirmiausia reikės apmokyti.

Remiantis šiuo vertinimu, tikėtinas Ukrainos teritorijos praradimas yra dabartinės „gynybinės Ukrainos ginkluotųjų pajėgų orientacijos ir su tuo susijusio delsimo“ pasekmė. Ukraina nori „išsaugoti karinį personalą“ ir šiuo metu „laimi laiko atsisakydama teritorijos“. Kyjivas tikisi laimėti „laiko mobilizacijai ir savo karinio-pramoninio komplekso atkūrimui“.

V.Zelenskio X paskyra/Ukrainos kariai

Pagrindinė problema

Tačiau problema gali tapti Rusijos oro antskrydžiai prieš karinio-pramoninio komplekso objektus. R.Kiesewetteris pakomentavo šį „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“ vertinimą, sakydamas, kad Ukraina gali „toliau laimėti“, tačiau „kiekvienas delsimas suteikti paramą“ iš Vokietijos ir kitų šalių „komplikuos situaciją ir lems didesnius nuostolius“.

„Naratyvą“ apie pasipriešinimo beviltiškumą galima įveikti tik tada, jei kanclerio Olafo Scholzo šūkį, kad Ukrainai bus padedama „tiek, kiek reikės“, pakeis požiūris „viskas įskaičiuota“. Pavyzdžiui, Ukrainai turėtų būti leista vakarietiškais ginklais atakuoti Rusijos „gamybos įmones“, „sandėlius“ ir „logistikos punktus“ pačioje Rusijoje. „Raudonosios linijos“ turėtų išnykti, o ginklų gamyba turėtų būti „suaktyvinta“.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė, kad šalies pajėgos susigrąžino mūšio lauko kontrolę Charkivo srityje, kur anksčiau šį mėnesį Rusija surengė netikėtą šturmą. 

„Mūsų kariams pavyko perimti pasienio zonos, į kurią įžengė Rusijos okupantai, kovinę kontrolę“, – penktadienį sakė Ukrainos prezidentas. 

Tačiau šie V.Zelenskio komentarai prieštarauja Rusijos pareigūnų pareiškimams. 

Penktadienį Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS pranešė, kad Rusijos žemųjų parlamento rūmų – Valstybės Dūmos – narys Viktoras Vodolatskis pareiškė, jog Maskvos pajėgos šiuo metu kontroliuoja daugiau kaip pusę Vovčansko miesto. 

Vovčanskas atsidūrė gegužės 10 dieną Maskvos pradėto naujo puolimo prieš šiaurės rytinį Charkivo regioną centre.

V.Vodolatskis pridūrė, kad, pasak jo, planuojama, jog užėmusi Vovčanską, Maskva tęs puolimą Slovjanske, Kramatorske ir Pokrovske kaimyninėje Donecko srityje. 

Tačiau iš karto nepavyko gauti jokio nepriklausomo šių teiginių patvirtinimo.

Po to, kai gegužės 10 dieną pasiuntė tūkstančius karių į Charkivo regioną, Rusija ten pasiekė didžiausių per pastaruosius pusantrų metų teritorinių laimėjimų.

Charkivo kryptimi, kur rusai puola jau daugiau nei dvi savaites, agresoriaus nuostoliai yra 8 kartus didesni nei ukrainiečių. Tai pareiškė prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Vidurinės Azijos žurnalistams.

„Charkivo „proveržis“. Kiek laiko praėjo – dvi savaitės? Aukos – 1 prie 8. Vienas ukrainietis, aštuoni rusai. Karinės aukos“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Pasak jo, per savaitę fronte žūsta 2–3 tūkst. rusų karių.

V.Zelenskis pažymėjo, kad Vladimirui Putinui nerūpi Rusijos armijos nuostoliai. Tačiau tartis dėl paliaubų siekiant sumažinti ukrainiečių nuostolius yra beprasmiška, nes Rusija tokius susitarimus pažeidinėja, o tai jau ne kartą įvyko 2014–2022 m. Donbase.

V.Zelenskio „Telegram“/Volodymyras Zelenskis

„Kaip šiandien atrodytų paliaubos. Štai jie dabar įžengė į Charkivo sritį, praėjo iki 10 kilometrų, štai jie stovi. Jeigu dabar bus paliaubos, tai reiškia, kad sunkioji technika, kuri nepriartėjo – jie negalėjo priartėti dėl mūsų artilerijos – jų sunkioji technika priartės. Kas prisiims atsakomybę už tai, kad rusai neatgabens technikos? Kaip tu juos sustabdysi fiziškai? Jie bus ten per 24 valandas. O tu parą raginsi laikytis tvarkos ir susitarimų, kurie buvo sudaryti. Taigi mums tai labai pavojinga“, – sakė V.Zelenskis.

Kartu prezidentas pažymėjo, kad tokie paliaubų susitarimai būtų prasmingi, jei sąlyčio linija eitų palei valstybės sieną.

Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrai šeštadienį pareiškė „darantys pažangą“ dėl pasiūlymų panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, kad padėtų finansuoti Ukrainą, tačiau susitarimo dar nepasiekė. Visgi ministrai įsipareigojo tęsti sankcijas Rusijai.

Per dvi dienas trukusį G-7 susitikimą Šiaurės Italijoje, svarbiausias darbotvarkės klausimas buvo kūrybiškų, tačiau teisiškai pagrįstų sprendimų paieška, Kyjivui toliau įnirtingai prašant skirti daugiau lėšų.

„Darome pažangą diskutuodami apie galimus būdus, kaip Ukrainos naudai pervesti nepaprastąjį pelną, gautą iš imobilizuoto Rusijos valstybės turto, vadovaujantis tarptautine teise ir mūsų atitinkamomis teisinėmis sistemomis“, – sakoma G-7 finansų ministrų pareiškimo projekte, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP, pasibaigus deryboms Strezoje, Italijoje.

Jie tikisi, kad prieš birželio 13–15 d. Apulijoje, Pietų Italijoje, vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą G-7 lyderiams pateiks galimus variantus.

Jie pakartojo, kad G-7 šalių įšaldytas Rusijos turtas „bus imobilizuotas tol, kol Rusija atlygins Ukrainai padarytą žalą“.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos kariuomenė užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad kariai Donecko regione „perėmė Archanhelskės kaimo kontrolę“.

Archanhelskė yra netoli kitų kaimų, kuriuos Rusija užėmė anksčiau šį mėnesį. Tai būtų naujausias iš eilės nedidelių Maskvos teritorinių laimėjimų.

Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Antony Blinkenas kitą savaitę vyks į Rytų Europą, didėjant susirūpinimui dėl Rusijos laimėjimų Ukrainoje, galimo Rusijos kišimosi kaimyninėje Moldovoje ir Sakartvele tvirtinamo „užsienio įtakos“ įstatymo, penktadienį pranešė Valstybės departamentas.

Trečiadienį A.Blinkenas lankysis Moldovos sostinėje Kišiniove, o ketvirtadienį ir penktadienį dalyvaus NATO užsienio reikalų ministrų susitikime Prahoje, Čekijoje.

Šis susitikimas bus paskutinis svarbus karinio aljanso diplomatinis susitikimas prieš vadovams susitinkant aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame paminėti NATO 80-ąsias metines Vašingtone liepą.

Prieš dvi savaites A.Blinkenas atvyko iš anksto nepaskelbto vizito į Ukrainą, siekdamas patikinti Kyjivą, kad Vašingtonas jį remia suintensyvėjusių Rusijos išpuolių šalies šiaurėje akivaizdoje.

Taip pat nerimaujama dėl ženklų, kad Rusija gali svarstyti galimybę imtis naujų veiksmų Moldovoje ir yra susijusi su antivakarietiškais veiksmais Sakartvele. Tai, JAV manymu, prieštarauja Moldovos ir Sakartvelo siekiui integruotis į Europą.

Pirmoje stotelėje Kišiniove A.Blinkenas susitiks su Moldovos prezidente Maia Sandu ir dar kartą patvirtins JAV paramą Moldovos siekiui įstoti į Europos Sąjungą, pranešė Valstybės departamentas.

Vyriausiasis JAV diplomatas Europai Jamesas O'Brienas teigė, kad A. Blinkenas paskelbs apie didelį paramos paketą Moldovai, kurios ginčijamoje Padniestrės teritorijoje dislokuota 1,5 tūkst. Rusijos karių.

„Šiuo metu tiesioginės karinės grėsmės nematome, tačiau vyksta Rusijos įtakos operacijos, ir tai kelia susirūpinimą“, – žurnalistams sakė J.O'Brienas. Jis nepateikė detalių apie paramos paketą.

Moldova, kaip ir Ukraina, yra kandidatė į ES ir ne kartą kaltino Rusiją, kad ši vykdo hibridinį karą prieš šią šalį, kišasi į vietos rinkimus ir rengia plataus masto dezinformacijos kampanijas, siekdama bandyti nuversti vyriausybę ir sužlugdyti jos kelią į 27 šalių ES.

Rusija kaltinimus neigia, tačiau Moldovos vyriausybė atsargiai vertina Maskvos ketinimus, ypač po to, kai Padniestrės valdžia vasarį kreipėsi į Maskvą prašydama „apsaugos“ dėl, jos teigimu, padidėjusio Kišiniovo spaudimo.

Prieš dalyvaudamas NATO susitikime Prahoje A.Blinkenas susitiks su Čekijos užsienio reikalų ministru Janu Lipavsky ir kitais pareigūnais aptarti paramos Ukrainai, įskaitant Čekijos iniciatyvą tiekti Kyjivui daugiau šaudmenų.

Svarbiausias darbotvarkės klausimas – Ukraina, tačiau NATO ministrai taip pat nagrinės įvykius Sakartvele, kuri, kaip ir Ukraina, siekia įstoti į NATO ir yra įsitraukusi į ginčus dėl teisės aktų, kurie, kritikų nuomone, palankūs Rusijai ir kuriais siekiama užkirsti kelią Sakartvelo siekiams suartėti su Vakarais.

Ketvirtadienį A.Blinkenas pareiškė, kad JAV įvedė vizų apribojimus Sakartvelui ir peržiūri tarpusavio bendradarbiavimą.

Lenkija remia Ukrainos teisę smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje naudojant Vakarų ginklus, o  Vakarai turi nustoti nuolat brėžti raudonąsias linijas, ko nedarys remdami Ukrainą, interviu britų žiniasklaidos priemonei „The Guardian“ sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.

Šeštadienį publikuoto interviu metu R.Sikorskis taip pat išreiškė paramą idėjai, kad Europos Sąjungos (ES) sankcijos balsuojant būtų priimamos paprastąja balsų dauguma, ir sakė remiantis mechanizuotos ES brigados, kurią sudarytų 5 tūkst. karių, kūrimą.

Be to, jis teigė, kad Lenkija paremtų ES lygmeniu vykdomą iniciatyvą, kuri skatintų tarnybos kariuomenėje vengiančius ukrainiečius grįžti į Ukrainą.

Visą interviu su R.Sikorskiu SKAITYKITE ČIA.

Vovčansko mieste Charkivo srityje Ukrainoje šiuo metu vyksta mūšiai prie Vovčos upės.

„Kalbant apie Vovčanską, mūšiai vyksta palei Vovčos upę, o šiaurinė miesto dalis užimta arba yra pilkojoje zonoje“, – per televizijos kanalą „Kyiv24“ kalbėjo Charkivo rajono tarybos deputatas Bohdanas Tkačiukas.

B.Tkačiukas pažymėjo, kad okupantai bandė persikelti per upę, bet kol kas jiems nepavyksta to padaryti – ukrainiečių kariai kontratakuoja, laiko gynybines linijas, vyksta sunkūs mūšiai.

B.Tkačiukas pridūrė, kad kad pats miestas atkakliai naikinamas. Pasak jo, tai seniai žinoma rusų okupantų taktika – „sunaikinti, sugriauti, o tada judėti toliau per išdegintą teritoriją“.
 

Šeštadienį ryte Rusijos okupuotame Kryme, Novofedorivkoje, kur yra Sakų karinis aerodromas, nuskambėjo sprogimai, praneša naujienų agentūra UNIAN. Agentūra remiasi „Telegram“ kanalu „Krymo vėjas“.

Pasak kanalo, sprogimai buvo girdėti netoli esančiame Krymo mieste Eupatorijoje, o virš Novofedorivkos matyti kylantys dūmai.

Sakų aerodrome, kuris yra Novofedorivkoje, yra dislokuotas 43-asis Rusijos Federacijos naikintuvų pulkas, ginkluotas bombonešiais "Su-24" ir naikintuvais "Su-30". 

Pranešama, kad sprogimai Novofedorivkoje gali būti susiję ir su gaisru name. Turima informacijos, kad netoli Eupatorijos dega privatūs pastatai, o sprogimus sukėlė dujų balionai.

Penktadienį naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi pokalbiais su keturiais neįvardintais šaltiniais Rusijos valdžioje iš V.Putino aplinkos, paskelbė, kad Vladimiras Putinas yra suinteresuotas derybomis dėl paliaubų Ukrainoje, kurios konfliktą „įšaldytų“ dabartinėse fronto linijose.

Bet JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai teigia, kad Kremliaus retorika ir Rusijos kariniai veiksmai rodo, kad V.Putinas, kaip ir anksčiau, nėra suinteresuotas prasmingomis derybomis ir bet kokiu susitarimu, kuris neleistų jam toliau siekti nepriklausomos Ukrainos valstybės sunaikinimo.

ISW pažymi, kad Kremlius nuolat imituoja susidomėjimą prasmingomis derybomis, taip vykdydamas ilgalaikę informacinę operaciją, kurios tikslas – įtikinti Vakarus padaryti nuolaidų dėl Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto.

Neaišku, ar „Reuters“ cituojami neįvardyti Rusijos šaltiniai remia šias pastangas, ar tiksliai atspindi V. Putino interesus ir požiūrį.

„ISW negali nustatyti, ar Rusijos šaltinių teiginiai apie V. Putino ketinimus yra teisingi, o šie privatūs anoniminiai pareiškimai smarkiai skiriasi nuo oficialios viešos Rusijos retorikos ir veiksmų“, – nurodo analitikai.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują karinės pagalbos Ukrainai dalį, įskaitant šaudmenis, raketas, minas ir artilerijos sviedinius.

Nuo gegužės 10 dienos, kai tūkstančiai Maskvos karių šturmavo sieną, Ukraina bando atsilaikyti Charkivo srityje.

„Šiandien Jungtinės Valstijos skelbia, kad Ukrainai skiriama nauja reikšminga ginkluotės ir įrangos dalis, skirta paremti drąsius Ukrainos žmones, kurie gina savo šalį“, – sakė valstybės sekretorius Antony Blinkenas.

„Šiame 275 mln. dolerių (253,69 mln. eurų) vertės pakete, kuris yra mūsų pastangų padėti Ukrainai atremti Rusijos puolimą prie Charkivo dalis, numatyti skubiai reikalingi pajėgumai“, – teigė jis.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

Praėjusį mėnesį JAV įstatymų leidėjai priėmė ilgai atidėliotą 61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui susitarimą po ilgus mėnesius trukusių ginčų Kongrese, kol Ukrainos pajėgos patyrė nesėkmių mūšio lauke dėl amunicijos ir lėšų trūkumo.

Nuo to laiko JAV prezidentas Joe Bidenas nurodė Ukrainai skirti penkias karinės pagalbos dalis.

„Pagalba, gauta iš ankstesnių paketų, jau pasiekė pirmąsias fronto linijas, o naująją pagalbą perduosime kuo greičiau“, – sakė A.Blinkenas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį teigė, kad Ukraina išgyvena „iššūkio akimirką“ dėl naujo Rusijos puolimo prieš Charkivą. Jis pažadėjo, kad ginklai bus gabenami „savaitė po savaitės“.

Per smūgius antrajame pagal dydį Ukrainos mieste ketvirtadienį žuvo mažiausiai septyni žmonės, pranešė vietos valdžia.

Anot vietos gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, nuo tada, kai Rusija pradėjo naują puolimą, platesniame regione buvo evakuota daugiau kaip 11 tūkst. žmonių.

Ukrainos gynybos pajėgos per praėjusią parą sunaikino 1140 rusų okupantų, o bendri priešo nuostoliai perkopė „jubiliejinę“ 500 tūkst. ribą. Apie tai praneša Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas savo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“.

„Bendri priešo koviniai nuostoliai nuo 22.02.24 iki 24.05.25 preliminariai siekia apie 500 080 žmonių“, – teigiama pranešime.

Taip pat per pastarąją parą sunaikinta:

• 15 tankų
• 11 šarvuočių
• 27 artilerijos sistemos
• 2 reaktyvinės salvinės ugnies sistemos
• 1 oro gynybos sistema
• 39 transporto priemonės ir autocisternos
• 3 specialiosios technikos vienetai.

Taip pat pranešta apie 4 priešo bepiločių orlaivių sunaikinimą. Kartu Generalinis štabas pranešė, kad dėl nuolat gaunamų patikslintų žvalgybos duomenų reikia koreguoti kai kurias bendrų priešo nuostolių pozicijas.

„Todėl bendras skaičius pakoreguotas, o dienos nuostoliai pateikiami įprastu režimu“, – pažymi Generalinis štabas.