Svarbiausios naujienos
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The New Yorker“ atskleidė, kodėl Ukrainos laukia bene sunkiausias karo momentas
18:43
Dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą, Ukrainos, tikėtina, laukia sunkiausias karo momentas, rašo „The New Yorker“.
Kremliaus kariuomenę kas mėnesį papildo iki 30 000 naujų karių, kuriuos pritraukti padeda tiek šaukimas, tiek finansinės išmokos, o gynybai ir saugumui Rusija išleidžia trečdalį nacionalinio biudžeto.
NATO skaičiavimais, Rusija per metus pagamina 3 mln. artilerijos sviedinių – dvigubai daugiau nei visos NATO šalys narės kartu sudėjus gali tiekti Ukrainai, rašo „The New Yorker“.
Žiniasklaidos priemonė pažymi, kad Rusijos kariuomenė išmoko naudoti bepiločius orlaivius ir elektronines atsakomąsias priemones, kad blokuotų naują modernią Ukrainos ginkluotę, o šios šalies oro pajėgos modernizavo sovietines bombas.
Tuo tarpu Ukraina išgyvena bene sunkiausią karo momentą. Taip atsitiko dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą.
Ukrainos kariuomenės vadai mano, kad Rusijos pajėgos dabar gali iššauti dešimtkart daugiau artilerijos sviedinių negu ukrainiečiai. Nusilpus priešlėktuvinei gynybai, Ukrainos miestai, ypač Charkivas, patyrė daugiausiai atakų nuo karo pradžios. Dėl raketų smūgių visoje šalyje sutriko elektros energijos tiekimas.
Leidinys pažymėjo, kad nors balandžio pabaigoje JAV Kongresas patvirtino 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, karo tempas jau pasikeitė, o ginklų sistemos bet kokiu atveju negali pasiekti mūšio lauko per vieną naktį.
Tačiau ginklų trūkumas yra tik viena iš Ukrainos problemų. Kariuomenei taip pat trūksta karių, rašo „The New Yorker“.
Pirmosiomis karo dienomis netrūko žmonių, norinčių užsirašyti į kariuomenę, tačiau dabar norinčių kariauti rasti tapo daug sunkiau.
Šalyje didėja nepasitenkinimas, nes šaukimas į kariuomenę labiausiai paliečia tuos, kurie bet kokio karo metu paprastai patiria didžiausią kovų naštą: mažiau išsilavinusius, santykinai mažiau pasiturinčius, labiau kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones.
Praėjusį mėnesį Volodymyras Zelenskis pagaliau pasirašė keletą įstatymų, kuriais išplečiamas įstatymo projektas ir, kaip teigia jo administracija, jis tampa skaidresnis ir veiksmingesnis.
Tačiau vis dar nevyksta demobilizacijos procesas, todėl šauktiniai baiminasi, kad jiems bus įteiktas bilietas į vieną pusę. Tai yra nepatraukli perspektyva tokiame žiauriame išsekimo kare, kuriame, JAV žvalgybos duomenimis, jau žuvo apie 70 000 Ukrainos karių.
„Kaip ir ilgai laukto ginklų antplūdžio iš Jungtinių Valstijų atveju, prireiks laiko, kol nauji įstatymai pakeis realybę mūšio lauke“, – teigiama leidinyje.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:31
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Scholzas įvardijo mėnesinius Rusijos kariuomenės nuostolius
00:28
Rusijos kariuomenė kas mėnesį gali prarasti apie 24 tūkst. savo karių – tai lemia Putino imperialistinė manija.
Tai pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per pokalbį su piliečiais demokratijos festivalyje.
„Yra skaičius, kuris kalba apie 24 tūkst. žuvusių arba sunkiai sužeistų Rusijos karių kiekvieną mėnesį. Viskas dėl Rusijos prezidento imperialistinės didybės manijos“, – cituoja jį ntv .
Kancleris pridūrė, kad Kremliaus valdovas pažeidžia kitų tautų sienas, nes Ukrainą ir Baltarusiją laiko Rusijos dalimi. O.Scholzas pažymėjo, kad V.Putinas yra atsakingas už Ukrainos karių ir civilių žūtis.
Rusija smogė Zaporižios oro uostui
22:28
Rusija sunaikino Zaporižios oro uostą. Tai pranešė Ukrainos liaudies deputatas Musa Magomedovas.
Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti sunaikinimo mastas. „Sunaikintas dar vienas gražus oro uostas, šį kartą Zaporižioje. Tų, kurie naikina mūsų oro uostus – laisvės vartus, tikrai laukia asmeninis pragaras“, – rašė liaudies deputatas.
Kalbama apie komunalinių paslaugų įmonę „Zaporižios tarptautinis oro uostas“, kuri nustojo veikti prasidėjus plataus masto karui. Zaporižios srities karinė administracija išpuolio kol kas nekomentavo.
V.Zelenskis teigia, kad Ukraina susigrąžino kontrolę Charkivo srities teritorijose
21:00
Ukrainos pajėgos užsitikrino „kovinę kontrolę“ teritorijose, kuriose anksčiau šį mėnesį Rusijos kariai įžengė į šiaurės rytinę Charkivo sritį, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Tuo tarpu šeštadienį per oro ataką prieš Charkivo miestą, kuris yra regiono sostinė, žuvo du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Charkivas yra maždaug už 20 km nuo Rusijos sienos. Pastarosiomis savaitėmis Maskvos kariai, vykdydami plataus masto puolimą, užėmė regiono kaimus, o analitikai teigia, kad jie gali bandyti priartėti prie miesto artilerijos atstumu. Nuo gegužės 10 d. prasidėjusio puolimo pradžios Ukrainos valdžios institucijos iš regiono evakavo daugiau kaip 11 000 žmonių.
V.Zelenskis teigia, kad Ukrainos pajėgos užtikrino „kovinę kontrolę“ teritorijose, į kurias anksčiau šį mėnesį įžengė Rusijos kariai.
Italija sako nesutinkanti, kad Ukrainai tiekiami ginklai būtų naudojami smūgiams Rusijoje
20:42
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pareiškė nepritarianti, kad Ukrainai tiekiami ginklai būtų naudojami smūgiams Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams.
Ji taip kalbėjo po to, kai NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas britų savaitraščiui „The Economist“ sakė, kad Ukrainos sąjungininkai turėtų apsvarstyti galimybę leisti Kyjivui naudoti NATO tiekiamus ginklus smogti taikiniams Rusijoje, užuot apribojus jų naudojimą tik Ukrainos teritorijoje.
„Nežinau, kodėl Stoltenbergas pasakė tokį dalyką. Manau, kad turime būti labai atsargūs“, – Italijos televizijai sakė G. Meloni.
„Sutinku, jog NATO turi išlikti tvirta, o ne duoti ženklą, kad pasiduoda“, – pridūrė ji.
Ukraina reguliariai rengia smūgius Rusijoje, ypač Belgorodo regione, ir šią taktiką laiko teisingu atsaku už kovas, kurios vyksta nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo invaziją.
Pasak „The Economist“, Ukraina iki šiol smūgiams Rusijai naudoja savos gamybos dronus.
„Atėjo laikas sąjungininkėms apsvarstyti, ar jos turėtų panaikinti kai kuriuos apribojimus, kuriuos jos nustatė Ukrainai dovanotų ginklų naudojimui“, – sakė J.Stoltenbergas penktadienį paskelbtame interviu.
„Atimti iš Ukrainos galimybę naudoti šiuos ginklus prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje labai apsunkina jos gynybą“, – sakė jis.
Šie komentarai sukėlė Italijos, kuri teikia karinę pagalbą Ukrainai, bet baiminasi, kad konfliktas gali išplisti, pareigūnų pasipiktinimą.
Neapolyje vykusiame rinkiminiame mitinge kalbėjęs vicepremjeras ir prieš migrantus nusistačiusios partijos „Lyga“ lyderis Matteo Salvini užsipuolė J.Stoltenbergo pastabas, sakydamas: „Šis ponas [tegu] arba prašo atleidimo, arba pataiso savo pastabas, arba atsistatydina.“
Užsienio reikalų ministras Antonio Tajani sakė, kad Italijos atsiųsta karinė įranga turi būti naudojama Ukrainos viduje.
Ketvirtadienį, prieš J.Stoltenbergo interviu, Maskva pasmerkė vis garsesnius Vašingtono raginimus, kad Ukrainai būtų leista rengti smūgius į Rusijoje esančius taikinius panaudojant amerikiečių atsiųstą ginkluotę.
„Žinome, kad tarp JAV senatorių ir kongresmenų yra labai daug karštakošių, kurie laiko savo pareiga nuolat pilti alyvos į ugnį“, – Rusijos žurnalisto Pavelo Zarubino paskelbtame vaizdo įraše sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D.Peskovas pasmerkė „absoliučiai neatsakingą poziciją“, kuri gali būti „pavojinga savo pasekmėmis“.
Koją pakišo pokštas: rusų propagandininkas apsijuokė prieš visą pasaulį
19:50
Vienas garsiausių Rusijos propagandininkų Vladimiras Solovjovas, komentuodamas Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirtį, pareiškė turintis informacijos, kad už nelaimės slypi „Mossad“ agentūra ir net įvardijo žudiko vardą. Tačiau pats to nežinodamas apsijuokė prieš visą pasaulį, mat tiesiog pakartojo populiarų prancūzų pokštą.
Savo vedamoje laidoje per Kremliaus interesus aptarnaujantį televizijos kanalą „Rossija1“, jis staiga ėmė rodyti prancūzų kalba transliuojamos laidos ištrauką, kurios vedėjas žiūrovams pasakojo, kad „Hamas“ „teigia, jog sraigtasparnio pilotas buvo „Mossad“ agentas, vardu Eli Copteris“.
Tiesa, V.Solovjovas nežinojo, kad šis vedėjas – Danielis Haikas – jau buvo plačiai išjuoktas už tai, kad priėmė interneto pokštą už gryną pinigą ir jį perskaitė eteryje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Švedija leido Ukrainai naudoti savo ginklus smogti Rusijai
19:40
Švedija pripažino, kad Ukraina turi teisę naudoti Švedijos tiekiamus ginklus Rusijos teritorijoje esantiems taikiniams naikinti. Kaip rašo „Hallandsposten“ , šalies gynybos ministras Paulas Johnsenas į tai reagavo komentare.
Jis teigė, kad Ukraina patiria neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos agresyvų karą.
„Pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę gintis kariniais veiksmais, nukreiptais į priešo teritoriją, jei jie atitinka karo įstatymus. Švedija remia tarptautinę teisę ir Ukrainos teisę į gynybą“, – sakoma pranešime.
„The New Yorker“ atskleidė, kodėl Ukrainos laukia bene sunkiausias karo momentas
18:43
Dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą, Ukrainos, tikėtina, laukia sunkiausias karo momentas, rašo „The New Yorker“.
Kremliaus kariuomenę kas mėnesį papildo iki 30 000 naujų karių, kuriuos pritraukti padeda tiek šaukimas, tiek finansinės išmokos, o gynybai ir saugumui Rusija išleidžia trečdalį nacionalinio biudžeto.
NATO skaičiavimais, Rusija per metus pagamina 3 mln. artilerijos sviedinių – dvigubai daugiau nei visos NATO šalys narės kartu sudėjus gali tiekti Ukrainai, rašo „The New Yorker“.
Žiniasklaidos priemonė pažymi, kad Rusijos kariuomenė išmoko naudoti bepiločius orlaivius ir elektronines atsakomąsias priemones, kad blokuotų naują modernią Ukrainos ginkluotę, o šios šalies oro pajėgos modernizavo sovietines bombas.
Tuo tarpu Ukraina išgyvena bene sunkiausią karo momentą. Taip atsitiko dėl vėluojančios Jungtinių Valstijų karinės pagalbos, kuri lėmė amunicijos išeikvojimą.
Ukrainos kariuomenės vadai mano, kad Rusijos pajėgos dabar gali iššauti dešimtkart daugiau artilerijos sviedinių negu ukrainiečiai. Nusilpus priešlėktuvinei gynybai, Ukrainos miestai, ypač Charkivas, patyrė daugiausiai atakų nuo karo pradžios. Dėl raketų smūgių visoje šalyje sutriko elektros energijos tiekimas.
Leidinys pažymėjo, kad nors balandžio pabaigoje JAV Kongresas patvirtino 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą, karo tempas jau pasikeitė, o ginklų sistemos bet kokiu atveju negali pasiekti mūšio lauko per vieną naktį.
Tačiau ginklų trūkumas yra tik viena iš Ukrainos problemų. Kariuomenei taip pat trūksta karių, rašo „The New Yorker“.
Pirmosiomis karo dienomis netrūko žmonių, norinčių užsirašyti į kariuomenę, tačiau dabar norinčių kariauti rasti tapo daug sunkiau.
Šalyje didėja nepasitenkinimas, nes šaukimas į kariuomenę labiausiai paliečia tuos, kurie bet kokio karo metu paprastai patiria didžiausią kovų naštą: mažiau išsilavinusius, santykinai mažiau pasiturinčius, labiau kaimiškose vietovėse gyvenančius žmones.
Praėjusį mėnesį Volodymyras Zelenskis pagaliau pasirašė keletą įstatymų, kuriais išplečiamas įstatymo projektas ir, kaip teigia jo administracija, jis tampa skaidresnis ir veiksmingesnis.
Tačiau vis dar nevyksta demobilizacijos procesas, todėl šauktiniai baiminasi, kad jiems bus įteiktas bilietas į vieną pusę. Tai yra nepatraukli perspektyva tokiame žiauriame išsekimo kare, kuriame, JAV žvalgybos duomenimis, jau žuvo apie 70 000 Ukrainos karių.
„Kaip ir ilgai laukto ginklų antplūdžio iš Jungtinių Valstijų atveju, prireiks laiko, kol nauji įstatymai pakeis realybę mūšio lauke“, – teigiama leidinyje.
Per Rusijos išpuolį Charkivo srityje vienas žmogus žuvo ir du buvo sužeisti
17:53
Gegužės 26 d. Rusija atakavo Bohuslavkos kaimą Charkivo srityje, per kurią žuvo vienas civilis ir dar du buvo sužeisti, pranešė Charkivo srities karinė administracija.
Per išpuolį žuvo 72 metų moteris, o vienas iš dviejų sužeistų gyventojų buvo devynerių metų berniukas.
Nuo kito smūgio netoliese esančiame Kupjansko-Vuzlovio kaime užsidegė trys namai.
Gubernatorius: per Rusijos smūgį Charkivo prekybos centrui žuvo 16 žmonių
17:39 Atnaujinta 18:12
Rusams išvakarėse smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius sekmadienį, gelbėtojams tęsiant paieškas, išaugo iki 16, pranešė regiono gubernatorius.
„Deja, jau užregistruota 16 žuvusiųjų“, – socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Dar 43 žmonės buvo sužeisti.
Rusija šeštadienį smogė parduotuvei „Epicentr“, ir ataka sukėlė didžiulį gaisrą. Dėl to pareigūnams sunku identifikuoti žuvusiuosius.
Policija pranešė, kad šeši žuvusieji, įskaitant Charkive viešėjusią 12 metų mergaitę, jau atpažinti, o keli žmonės vis dar laikomi dingusiais be žinios.
Policija prašė giminaičių duoti DNR mėginius, kad jie padėtų atpažinti kūnus sugriautoje parduotuvėje šiaurės rytiniame miesto pakraštyje.
Anksčiau O.Synjehubovas sakė, kad du iš žuvusiųjų buvo „Epicentr“ darbuotojai.
Policijos paskelbtame vaizdo įraše matyti parduotuvės darbuotojai ir pirkėjai prieš sprogimą, po kurio ėmė skraidyti nuolaužos ir stojo tamsa.
„Prireikė 16 pragaro valandų, kad sutramdytume liepsnas“, – „Telegram“ sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Vis dar uniformuota parduotuvės valytoja Liubovė prisiminė, kaip išbėgo iš pastato kilus gaisrui.
„Tai įvyko staiga. Iš pradžių nesupratome, aptemo ir viskas ėmė kristi mums ant galvų, – pasakojo ji. – Gerai, kad veikė mano telefonas, su žibintuvėliu radau, kur eiti, bet priešais mus jau viskas degė.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė vidury dienos surengtą išpuolį prieš akivaizdžiai civilinį taikinį.
„Tik tokie bepročiai kaip Putinas gali taip bjauriai žudyti ir terorizuoti žmones“, – sakė jis, turėdamas omenyje Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kuris 2022 metų vasarį pasiuntė savo karius į Ukrainą.
Charkivas, antras pagal dydį Ukrainos miestas, yra vos už keliasdešimties kilometrų nuo sienos ir yra reguliariai atakuojamas Rusijos raketų.
Tuo metu Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS citavo saugumo šaltinį, kuris tvirtino, kad per šeštadienio raketų smūgį buvo sunaikinta prekybos centre esanti „karinė parduotuvė ir vadavietė“.
