Svarbiausios naujienos
- Gynybos ministerija paaiškino O.Syrskio teiginius dėl prancūzų karinių instruktorių
- O.Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
- Naujas grasinimų lygis: Rusijos propagandininkai skelbia apie branduolinių ginklų išvežimą iš saugyklų
- Sumaištis dėl milijardų Ukrainai: NATO sąjungininkės prašo paaiškinimų
- Šešios NATO šalys kuria „dronų sieną“, kad apsisaugotų nuo Rusijos
- Naujas rekordas: Ukrainos žvalgybos dronas atakavo taikinį Rusijoje daugiau nei 1800 kilometrų atstumu
- „Pilkoji zona prie NATO sienų“: Baltijos jūros šalims pavojingas „aklumas jūroje“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
19:22
Prancūzija planuoja siųsti instruktorius į Ukrainą mokyti kariuomenės, gegužės 27 d. po vaizdo susitikimo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastien Lecornu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jo pareiškimas nuskambėjo po „New York Times“ pranešimų, kad kai kurios NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karinius instruktorius, kurie mokytų Ukrainos karius ir padėtų remontuoti techniką.
Kyjivas paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 tūkst. karių arčiau fronto linijos, rašė leidinys.
O.Syrskis teigė, kad jau pasirašė dokumentus, „kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir apžiūrėti infrastruktūrą bei personalą“.
„Tikiu, kad Prancūzijos ryžtas paskatins ir kitus partnerius prisijungti prie šio ambicingo projekto“, – sakė generolas, neatskleisdamas daugiau detalių.
Paryžius kol kas nepateikė jokių oficialių pareiškimų.
Gegužės pabaigoje Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, tačiau neįvardijo jokių konkrečių šalių ir nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie jų tariamas operacijas Ukrainoje.
Diskusijas dėl galimo NATO karių buvimo Ukrainoje sukėlė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario mėn. išsakyti komentarai, kuriuose jis svarstė galimybę siųsti karius į Ukrainą, jei to būtų paprašyta.
JAV ir kelios Europos sąjungininkės, taip pat NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento pareiškimo. Tačiau kelios šalys neatmetė galimybės siųsti karius ne kovinėms misijoms, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės mokymui.
Vis dėlto E.Macronas pasiliko prie savo pasiūlymo ir gegužės mėn. dar kartą pareiškė, kad svarstytų galimybę siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą, jei Rusija padarytų proveržį arba Ukrainos prašymu.
Gynybos ministerija paaiškino O.Syrskio teiginius dėl prancūzų karinių instruktorių
23:26
Ukrainos Gynybos ministerija paaiškino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pareiškimą dėl užsienio instruktorių priėmimo.
Ministerijos „Telegram“ kanale pranešama, kad jie kartu su Generaliniu štabu pradėjo rengti atitinkamus dokumentus, kad nebūtų gaištamas laikas derinant biurokratinius klausimus, kai bus priimamas sprendimas siųsti instruktorius.
„Ukraina išreiškė susidomėjimą perspektyva nuo 2024 m. vasario mėn. priimti užsienio instruktorius Ukrainoje. Kol kas šiuo klausimu vis dar diskutuojame su Prancūzija ir kitomis šalimis“, – rašoma pareiškime.
Prancūzija pakomentavo O.Syrskio žodžius apie instruktorių siuntimą į Ukrainą
23:21
Prancūzijos gynybos ministerija nepatvirtino informacijos apie savo karinių instruktorių siuntimą į mokymo centrus Ukrainoje, pranešė „Unian“.
Verslo televizijos kanalas BFM paprašė jų pakomentuoti atitinkamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pareiškimą. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ministerija negalėjo to patvirtinti ar įvardyti kariškių išsiuntimo datos.
„Mokymai Ukrainos teritorijoje yra viena iš sričių, aptariamų nuo vasario 26 d. prezidento sušauktos konferencijos Ukrainai paremti. Tai tema, kuri ir toliau nagrinėjama kartu su ukrainiečiais, visų pirma siekiant suprasti konkrečius jų poreikius“, – teigė jie.
Pranešama apie sprogimus ir gaisrą šalia lėktuvų remonto dirbtuvių okupuotame Luhanske
23:18
Pirmadienį vakare Rusijos okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai, nes Maskvos paskirtas regiono vadovas Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad miestas buvo atakuotas raketomis, pranešė „Kyiv Independent“.
„Telegram" kanaluose buvo dalijamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matyti didelis gaisras Luhanske.
Jis kilo prie buvusios Luhansko aukštosios karo aviacijos mokyklos infrastruktūros objektų ir netoliese esančios lėktuvų remonto dirbtuvių, sakė Luhansko srities gubernatorius Artiomas Lysohoras.
„Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti šių teiginių. Ukrainos kariuomenė pranešimų kol kas nekomentavo.
Gegužės 20 d. Ukraina taikėsi į Rusijos karinę bazę Luhansko priemiestyje Juvileine, pranešė „Lysohor“.
Savaitę prieš tai, kaip pranešama, okupuotame Sorokinės (Krasnodono) mieste Luhansko srityje sprogo Rusijos amunicijos sandėlis.
Rusija nuo 2014 m. prasidėjusio karo pradžios buvo okupavusi Luhanską ir didelę dalį regiono.
G.Landsbergis ragina ES greičiau spręsti dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai
22:19
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kviečia Europos Sąjungą (ES) greičiau spręsti klausimus dėl Ukrainos gynybos finansavimo skiriant tam nenumatytas pajamas, gautas iš bendrijoje įšaldyto Rusijos turto.
„Turime kuo greičiau pradėti naudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas nenumatytąsias pajamas karinėms Ukrainos reikmėms“, – ministerijos pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Šią poziciją Lietuvos diplomatijos vadovas išsakė dalyvaudamas ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Pasak ministerijos, G.Landsbergis paragino kolegas kuo greičiau patvirtinti ES teisės aktus dėl karinės paramos Ukrainai.
Po kelis mėnesius trukusių ginčų ES taryba praėjusią savaitę pritarė planui iš maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautą pelną panaudoti Ukrainos ginklavimui, tačiau dar kyla neaiškumų dėl praktinio jo įgyvendinimo.
Anot G.Landsbergio, Vakarų baimė ir nuosaikumas veikia „kaip kvietimas Rusijai“ eskaluoti situaciją tiek Ukrainoje, tiek ES ir NATO valstybėse.
„Turime leisti Ukrainai smogti atgal, jei Rusija eskaluoja. Turime jungtis prie realios pagalbos Ukrainai iniciatyvų ir jas kuo greičiau įgyvendinti“, – sakė G.Landsbergis.
Lietuva yra išsakiusi viešą paramą Prancūzijos, Vokietijos bei Čekijos iniciatyvoms dėl paramos Ukrainai ir ėmėsi konkrečių veiksmų, kad pagalba Rusijos niokojamą šalį pasiektų kuo greičiau.
Anot ministerijos, G.Landsbergis susitikime taip pat pasidalijo įžvalgomis po bendro Baltijos šalių vizito Sakartvele, šalies parlamentui toliau siekiant įtvirtinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, kurį kritikai laiko įrankiu nutildyti opozicijos grupes ir sieja su Rusijoje jau veikiančia praktika.
G.Landsbergis sako, kad šis įstatymas yra „tik vienas iš platesnės demokratijos erozijos Sakartvele pavyzdžių, nusisukant nuo europinių vertybių ir kelio į ES“.
„ES privalo šiame kontekste peržiūrėti santykius su Sakartvelu“, – sakė G.Landsbergis.
NATO parlamentinė asamblėja pritaria Ukrainos teisei smogti taikiniams Rusijoje naudojant Vakarų ginklus
21:39
NATO sąjungininkės turėtų panaikinti apribojimus, draudžiančius Ukrainai naudoti Vakarų tiekiamus ginklus prieš karinius objektus Rusijos teritorijoje, teigiama gegužės 27 d. priimtoje NATO Parlamentinės Asamblėjos deklaracijoje.
Kai kurios daugiausia karinės pagalbos Ukrainai teikiančios šalys, būtent JAV ir Vokietija, prieštarauja, kad Ukraina naudotų jų ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, nes baiminasi, kad tai paskatintų karo eskalaciją.
Kitos partnerės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, teigė, kad Ukraina turi teisę naudoti Vakarų tiekiamus ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
NATO valstybės narės turėtų „paremti Ukrainą įgyvendinant jos tarptautinę teisę gintis, panaikindamos kai kuriuos apribojimus naudoti NATO sąjungininkių suteiktus ginklus smūgiams į teisėtus taikinius Rusijoje“, sakoma deklaracijoje.
„Ukraina turi būti aprūpinta viskuo, ko jai reikia, kuo greičiau ir tiek laiko, kiek reikia, kad ji laimėtų“.
Deklaracijai pritarė dauguma iš 281 NATO Parlamentinės Asamblėjos įstatymų leidėjo ir ją parėmė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris sakė, kad „teisė į savigyną apima ir smūgius į teisėtus taikinius už Ukrainos ribų“.
„Ukraina gali apsiginti tik tada, jei gali pulti Rusijos tiekimo linijas ir Rusijos operacijų bazes“, – sakė NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Michal Szczerba.
Ukraina ne kartą teigė, kad šie apribojimai reiškia, jog Ukraina negalėjo pulti Rusijos pajėgų, kurios telkėsi prieš kirsdamos sieną į Charkivo sritį per gegužės 10 d. prasidėjusį atnaujintą Rusijos puolimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gegužės 20 d. sukritikavo apribojimus, teigdamas, kad sprendime „dominuoja Rusijos baimė“ ir kad Ukrainai „turi būti leista naudotis jai suteikta įranga, kad ji galėtų pasiekti strateginių tikslų“.
Gegužės 26 d. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija suteikė Ukrainai aiškias taisykles, draudžiančias naudoti vokišką ginkluotę Rusijos teritorijoje, ir nemato priežasčių tai keisti.
O.Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
19:22
Prancūzija planuoja siųsti instruktorius į Ukrainą mokyti kariuomenės, gegužės 27 d. po vaizdo susitikimo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastien Lecornu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jo pareiškimas nuskambėjo po „New York Times“ pranešimų, kad kai kurios NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karinius instruktorius, kurie mokytų Ukrainos karius ir padėtų remontuoti techniką.
Kyjivas paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 tūkst. karių arčiau fronto linijos, rašė leidinys.
O.Syrskis teigė, kad jau pasirašė dokumentus, „kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir apžiūrėti infrastruktūrą bei personalą“.
„Tikiu, kad Prancūzijos ryžtas paskatins ir kitus partnerius prisijungti prie šio ambicingo projekto“, – sakė generolas, neatskleisdamas daugiau detalių.
Paryžius kol kas nepateikė jokių oficialių pareiškimų.
Gegužės pabaigoje Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, tačiau neįvardijo jokių konkrečių šalių ir nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie jų tariamas operacijas Ukrainoje.
Diskusijas dėl galimo NATO karių buvimo Ukrainoje sukėlė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario mėn. išsakyti komentarai, kuriuose jis svarstė galimybę siųsti karius į Ukrainą, jei to būtų paprašyta.
JAV ir kelios Europos sąjungininkės, taip pat NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento pareiškimo. Tačiau kelios šalys neatmetė galimybės siųsti karius ne kovinėms misijoms, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės mokymui.
Vis dėlto E.Macronas pasiliko prie savo pasiūlymo ir gegužės mėn. dar kartą pareiškė, kad svarstytų galimybę siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą, jei Rusija padarytų proveržį arba Ukrainos prašymu.
Per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo trys žmonės, šeši sužeisti
18:36
Per Rusijos pirmadienį įvykdytą išpuolį viename pietinės Ukrainos Mykolajivo srities kaime žuvo trys žmonės, įskaitant du paauglius, ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
„Per Rusijos išpuolį Snihurivkoje žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Dvi iš aukų yra 17 metų mergina ir vaikinas“, – socialiniame tinkle paskelbė Vitalijus Kimas.
Užsienio šalių kišimasis į rinkimus: EP įvardijo, kas kišasi ir kokias taktikas taiko
17:53
Užsienio šalys skleidžia dezinformaciją ir naudoja kibernetines atakas, siekdamos formuoti Europos Sąjungos (ES) viešąją nuomonę savo naudai. Europos Parlamentas (EP) savo pranešime įvardija, kaip ES su tuo kovoja.
2024 m. ES ir daugelis kitų demokratinių valstybių visame pasaulyje išsirinks naujus lyderius, o veikėjai, siekiantys tam pakenkti, gali bandyti sumažinti pasitikėjimą rinkimais ar demokratine sistema.
Nors ES įvaizdis tarp Europos piliečių išlieka teigiamas, ji nėra apsaugota nuo manipuliavimo informacija ir užsienio bandymų kištis. Dėl šios priežasties ES ėmėsi konkrečių priemonių, kad sustiprintų savo apsaugą nuo dezinformacijos, priimdama naujus įstatymus ir ieškodama kitų būdų, kaip padidinti atsparumą ir apsaugoti demokratiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusams smogus Charkivui, žuvo žmogus, dar mažiausiai 10 – sužeisti
17:49
Rusams smogus Charkivui žuvo žmogus, dar mažiausiai 10 – sužeisti, pirmadienį pranešė Ukrainos šiaurės rytinio regiono vadovas Olehas Synjehubovas.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad smogta Cholodnohorsko rajonui, vienos civilinės įmonės patalpoms. Padaryta žala gamybinėms patalpoms.
Atviras pokalbis su Ukrainos brigados vadu: Kremliaus persvara – 7 rusai prieš vieną ukrainietį
17:20
Derybos yra vienintelė galimybė užbaigti karą Ukrainoje, sako Ukrainos 30-osios mechanizuotosios brigados vadas Volodymyras Silenka. Jis pabrėžia, kad tai yra jo asmeninė nuomonė. Leidiniui „Postimees“ V.Silenka papasakojo, kaip pavyksta išlaikyti Ukrainos gynėjų motyvaciją, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama dabar, ir pasidalijo prisiminimais apie karo pradžią – tuomet ukrainiečių pulkininkas tikėjosi, kad Rusijos visuomenė elgsis kitaip.
2022 m. vasari mėnesį prasidėjus plataus masto karui, pulkininkas Volodymyras Silenka (57 m.) vadovavo Černihivo, didžiausio Šiaurės Ukrainos miesto, gynybai.
Rusijos kariuomenė puolė penkiomis kryptimis – Černihivas iš esmės buvo apsuptas, bet atsilaikė.
Plačiau skaitykite ČIA.
R.Sikorskis: Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje
17:18
Lenkija apribos Rusijos diplomatų judėjimą šalyje, pirmadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
Lenkų diplomatijos vadovas nurodė, kad tai – atsakas į veiksmus, kuriuos jis pavadino Maskvos hibridiniu karu.
„Ką tik paskelbiau Lenkijos sprendimą, susijusį su Rusijos dalyvavimu hibridiniame kare prieš Europos Sąjungą, įskaitant Lenkiją: Rusijos diplomatų judėjimo mūsų šalyje apribojimą“, – sakė R.Sikorskis žurnalistams Briuselyje po susitikimo su ES kolegomis.
„Der Spiegel“: Vakarams iš baimės trypčiojant vietoje, Baltijos šalys ir Lenkija turi planą Rusijai
16:58
Baltijos šalių parlamento nariai praėjusią savaitę Vokietijos pareigūnams pareiškė, kad jų vyriausybės yra pasirengusios siųsti karius į Ukrainą, jei Rusijos pasieks didelį proveržį, skelbia vokiečių leidinys „Der Spiegel“.
Sekmadienį Vokietijos leidinys pranešė, kad Baltijos šalių pareigūnai šį įspėjimą išsakė kalbėdamiesi su Berlyno atstovais Taline vykusioje Lennarto Meri konferencijoje, tačiau neįvardijo nė vieno iš pareigūnų ir nenurodė, kurioms šalims jie atstovavo. Tačiau informavo, jog buvo išreikštas jų atstovų susirūpinimas dėl dabartinės Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo politikos karo atžvilgiu.
O.Scholzas ne tik atsisako suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio „Taurus“ raketų, bet ir neleidžia jau turimos vokiečių perduotos ginkluotės naudoti smūgiams Rusijos teritorijoje. Tokios pat pozicijos laikosi ir Jungtinės Valstijos, nors tarp aukščiausio rango šalies pareigūnų daugėja remiančių sprendimą tokį leidimą Kyjivui suteikti.
Pasak „Der Spiegel“, Baltijos šalių pareigūnai nerimavo, kad tokia politika tik iš dalies padeda Ukrainai ir gali sudaryt sąlygas Rusijai įgyti persvarą Ukrainoje.
Nurodoma, kad pareigūnai užsiminė, jog, Maskvai pasiekus reikšmingą proveržį Rytų Ukrainoje, Baltijos šalių vyriausybės ir Lenkija gali perkelti karius į konflikto zoną dar prieš tai, kai Rusija dislokuos savo karius prie NATO sienų.
Anot „Der Spiegel“, pareigūnai argumentavo, kad santūrus elgesys su Maskva gali atsigręžti prieš pačius Vakarus ir taip pat paskatinti eskalaciją.
Per daugiau nei paskutinius du karo metus sovietų okupacijos patirtį turinčios Baltijos valstybės tapo aršiausiomis Kyjvo rėmėjomis, raginančiomis likusias Aljanso nares sustiprinti paramą Ukrainai. Tokias jų pastangas lemia ir baimė dėl tolesnių Vladimiro Putino planų tęsti užkariavimą regione.
Kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu Baltijos šalių lyderiai ne kartą užsiminė, kad neatmeta galimybės siųsti NATO karių į Ukrainą.
Kiek anksčiau Estijos pareigūnai signalizavo apie galimybę dislokuoti savo karius, kurie atliktų ne kovinius vaidmenis ir leistų rotuoti ukrainiečius fronto linijoje. Nuogąstaujama, kad tokie veiksmai greitai eskaluotų konfliktą į tiesioginį NATO ir Rusijos karą.
Nerimą, apie kurį skelbia „Der Spiegel“, sukėlė tai, kad Rusija pradėjo atnaujintą puolimą šiaurės rytų Ukrainoje, smogdama Charkivo sričiai ir užimdama vietoves palei abiejų šalių sieną.
Karybos ekspertai tvirtina, kad Kremlius negalėtų užimti Charkivo su dabar turimais ištekliais, tačiau Rusija nuolat apšaudo miestą, ko pasekoje žūsta daugybė civilių.
Imasi veiksmų prieš Rusijos provokacijas
Negana to, Rusija praėjusią savaitę dar pakurstė įtampą su savo kaimynėmis, pateikusi naują gynybos ministerijos projektą, kuriame siūloma 2025 m. sausio mėn. pakeisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva. Tačiau vėliau projektas buvo pašalintas iš Rusijos įstatymų registro svetainės.
Ketvirtadienį Estijos pareigūnai informavo, kad Maskva pašalino 24 iš 50 plūdurų, žyminčių Rusijos sieną su Estija Narvos upėje. Pareigūnai teigė, kad Rusija ėmė ginčyti plūdurų vietą.
Šių įvykių fone sekmadienį šešios NATO šalys – Norvegija, Lenkija, Suomija, Estija, Latvija ir Lietuva – pareiškė, kad statys vieningą „dronų sieną“ su bepiločiais orlaiviais ir pažangesnėmis technologijomis, kad sustiprintų savo sienas.
Negana to, vokiečių leidinys „Bild“ atkreipė dėmesį, kad, anot šaltinių, NATO narės-valstybės svarsto galimybę virš Vakarų Ukrainos apsaugoti dangų nuo Rusijos raketų, pasitelkus kariniam blokui priklausančias priešlėktuvinės gynybos sistemas.
Pasak straipsnio Aljansas taip pat aptaria galimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymus, kuriuos Ukrainos teritorijoje galėtų vykdyti NATO instruktoriai.
Manoma, kad toks sprendimas būtų „protingesnis ir ekonomiškesnis“ nei siųsti „šimtus tūkstančių ukrainiečių“ į Europą, „Bild“ teigė buvęs Vokietijos gynybos ministerijos operatyvinio štabo vadovas Nico Lange'as.
Be to, svarstomas klausimas dėl šaudmenų ir ginklų pristatymo ne tik prie Ukrainos sienų, bet ir toliau iki fronto linijos. Estija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Kanada, Lietuva ir Prancūzija remia pagalbos Ukrainai plėtrą. JAV ir Vokietija tam priešinasi, pažymėjo vokiečių leidinys.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jau nuo pirmųjų karo dienų ne kartą kreipėsi į NATO šalis su prašymu „uždaryti dangų“ virš Ukrainos.
Anksčiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas tikino, kad po inventorizacijos nuspręsta, kad kai kurios NATO šalys galėtų dalį savo oro gynybos sistemų perduoti Ukrainai.
„Kartu NATO šalys, neturinčios laisvų oro gynybos sistemų, pažadėjo Kyjivui skirti lėšų joms įsigyti“, – pažymėjo J.Stoltenbergas.
Gegužės 23 d. Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Pawelas Wronskis teigė, kad Kyjivas iš tiesų pasiūlė Lenkijai „numušti virš Ukrainos teritorijos skrendančias raketas“. Diplomato nuomone, šis klausimas apima „daugybę sąlygų“, tačiau jį galima aptarti.
Kaip rašo amerikiečių leidinys „Politico“, V.Zelenskis ketina šią temą iškelti birželio 6 d. renginyje, skirtame sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 80-osioms metinėms paminėti.
V.Zelenskis įvardijo, kiek aviacinių bombų per mėnesį Rusija panaudojo prieš Ukrainą
16:28
Rusijos pajėgos per mėnesį smūgiams Ukrainai panaudojo daugiau kaip tris tūkstančius aviacinių bombų raketų, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Svarbiausia šiandien egzistuojanti problema yra ta, kad Rusijos Federacija per mėnesį panaudoja daugiau kaip 3 000 aviacinių bombų FAB, kad taikytųsi į žmones. Manome, kad kitą mėnesį jų gali būti 3 500, šį mėnesį – 3 200. Ant žmonių galvų numetama tūkstančiai bombų. Kaip galime su tuo kovoti? Nėra pakankamai priešlėktuvinės gynybos raketų, kad būtų galima sustabdyti tūkstančius bombų per mėnesį“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak V.Zelenskio, tokio skaičiaus raketų Ukraina paprasčiausiai neturi.
„Mes prašome pasaulio padėti bent papildomomis 7 „Patriot“ oro gynybos sistemomis. Vien Charkivui mums reikia bent dviejų sistemų. Rusija šias bombas naudoja iš lėktuvų, o jei turėsite modernias „Patriot“ sistemas, šie lėktuvai negalės skristi taip arti“, – pabrėžė prezidentas.
V.Zelenskis dar kartą išskyrė, kad oro gynybos sistemos Ukrainai reikalingos tam, kad Rusija negalėtų atakuoti Charkivo bombomis.
„Aš nekalbu apie dešimtis sistemų, kurios uždarytų dangų virš Ukrainos, aš kalbu apie tai, kad bent jau neleistų Rusijai naudoti bombų. Net ir tie partneriai, kurie bijo suteikti vieną ar kitą ginklą, turėtų suprasti, kad oro gynyba yra gynyba, o ne puolimas“, – teigė Ukrainos lyderis.
Dar pavasarį Rusijos pajėgos gerokai suintensyvino Ukrainos taikinių apšaudymą. Paprastai atakuojamos privačios infrastruktūros ir infrastruktūros objektai. Stokojant oro gynybos sistemų, Ukrainai darosi vis sunkiau apsginti: trūkumas ypač juntamas Charkive, kuris ne kartą buvo apšaudomas dideliu mastu.
Rusijos ministerijos siūlo V.Putinui išbraukti Talibaną iš uždraustų organizacijų sąrašo
16:20
Rusijos užsienio reikalų ir Teisingumo ministerijos pasiūlė Vladimirui Putinui išbraukti Talibaną iš uždraustų organizacijų sąrašo. Tai pranešė TASS, remdamasi Užsienio reikalų ministerijos Antrojo Azijos departamento direktoriumi Zamiru Kabulovu.
Talibanas yra islamistinis religinis-politinis sukarintas judėjimas, kai kuriose pasaulio šalyse priskiriamas teroristinėms organizacijoms. Į Rusijos teroristinių organizacijų sąrašą jis buvo įtrauktas 2003 m. 2019 m. Maskvoje buvo surengta konferencija, kurioje, be kita ko, dalyvavo Talibano atstovai ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos televizija Charkive aviacinėmis bombomis susprogdintą prekybos centrą vadina „šaudmenų sandėliu“
16:11
Rusijos pajėgoms šeštadienį smogus šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei, žuvusiųjų skaičius pirmadienį išaugo iki 17, pranešė regiono prokuratūra. Tuo tarpu naujienų svetainė „Agenstvo“ atkreipė dėmesį, kad Rusijos žiniasklaida prekybos centrą vadina „šaudmenų sandėliu“.
Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ laidoje „Vesti Nedeli" Charkive esantį prekybos centrą „Epicentr“, ant kurio šeštadienį buvo numestos dvi aviacinės bombos, vedėjas pavadino „šaudmenų sandėliu“.
Naujausiais duomenimis, per išpuolį žuvo mažiausiai 17 žmonių ir daugiau kaip 40 buvo sužeista.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ispanija žada Ukrainai 1 mlrd. eurų karinės paramos
15:45
Ispanija pirmadienį pažadėjo skirti Kyjivui 1 mlrd. eurų karinės pagalbos, o ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė saugumo susitarimą.
Į susitarimą „įtrauktas įsipareigojimas dėl vieno milijardo eurų karinės pagalbos 2024 metais“, sakė P. Sanchezas po derybų su V.Zelenskiu.
Ukrainiečių lyderio vizitas vyksta tuo metu, kai ukrainiečių kariai ginasi nuo gegužės 10 dieną prasidėjusio Rusijos antžeminio puolimo šiaurės rytinėje Charkivo srityje. Maskvos pajėgos ten pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pusantrų metų.
Jau trečius metus vykstant Rusijos kariniams veiksmams, Ukraina įnirtingai prašo sąjungininkų daugiau ginklų, ypač oro gynybos sistemų.
V.Zelenskis turėjo Ispanijoje apsilankyti gegužės 17 dieną, bet atidėjo vizitą, Rusijos kariuomenei pradėjo didelio masto Charkivo srities puolimą.
V.Zelenskis jau pasirašė dvišalius saugumo susitarimus su keliomis šalimis, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.
Buvęs Vokietijos karys už šnipinėjimą Rusijai nuteistas 3,5 metų laisvės atėmimo bausme
15:08
Buvęs Vokietijos karys pirmadienį buvo nuteistas pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme už tai, kad dalijosi slapta karine informacija su Rusija prasidėjus karui Ukrainoje.
Diuseldorfo teismas pripažino kaltinamąjį, įvardytą tik kaip Thomas H., kaltu dėl to, kad jis savo iniciatyva perdavė informaciją būdamas kariuomenės viešųjų pirkimų tarnyboje.
Teisme 54-erių vyras prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir teigė, kad tikėjosi mainais gauti informacijos, kuri padėtų jam laiku nugabenti šeimą į saugią vietą, jei karas Ukrainoje peraugtų į branduolinį konfliktą.
Ši šnipinėjimo byla yra viena iš kelių, iškeltų Vokietijoje nuo to laiko, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Prokurorų teigimu, Thomas H. nufotografavo su šaudmenų sistemomis ir orlaivių technologijomis susijusius dokumentus ir įmetė nuotraukas į Rusijos konsulato Bonoje pašto dėžutę.
Pernai gegužę vyras kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė bendradarbiauti“, nurodė prokurorai.
„Jis perdavė informaciją, kurią gavo vykdydamas savo profesinę veiklą, kad ji būtų perduota Rusijos žvalgybos tarnybai“, – pridūrė jie.
Nuo teismo proceso pradžios balandžio mėnesį Thomas H. pripažino, kad jam pateikti kaltinimai iš esmės atitinka tikrovę.
„Tai buvo neteisinga. Aš taip manau“, – teigė vyras.
Thomas H. pareiškė, kad susirūpinęs dėl galimo karo Ukrainoje paaštrėjimo jis susisiekė su Maskvos pareigūnais.
Vyras paaiškino, kad jis nerimavo, jog Berlyno tiekiamos sunkiosios ginkluotės sistemos Ukrainai įtrauks Vokietiją į karą.
Thomas H. pridūrė, kad jo tikslas buvo gauti informacijos dar prieš galimą branduolinio konflikto paaštrėjimą, kad prireikus galėtų laiku nugabenti savo šeimą į saugią vietą.
Iki sulaikymo 2023 metų rugpjūtį Thomas H. buvo karjeros karys, dirbo kariuomenės Įrangos, informacinių technologijų ir tarnybinės paramos departamente.
Šiame departamente, kuriame dirba apie 12 tūkst. darbuotojų, darbo krūvis gerokai padidėjo nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios, nes vyriausybė rengia plataus masto kariuomenės pertvarką.
Naujas grasinimų lygis: Rusijos propagandininkai skelbia apie branduolinių ginklų išvežimą iš saugyklų
14:16
Televizijos „Rossija 1“ laidos „Vesti nedeli“ vedėjas propagandininkas Dmitrijus Kiseliovas teigė, kad vykstant pratyboms Rusija iš sandėlių išvežė taktinius branduolinius ginklus. Tai, anot propagandininko, įrodo Gynybos ministerijos parodyta filmuota medžiaga. Tai naujas Rusijos branduolinių grasinimų lygis, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
D.Kiseliovas laidoje detaliai išnagrinėjo du Rusijos gynybos ministerijos vaizdo įrašus. Pirmajame vaizdo įraše buvo vaizduojamas pasirengimas paleisti komplekso „Iskander“ raketas. Filmuotoje medžiagoje buvo matomas uždengtas raketos priekis, tačiau D.Kiseliovas teigė, kad paleidimui buvo ruošiama branduolinė raketa.
„Ar jums tai nieko neprimena? Bet kuriuo atveju asociaciją su kažkuo labai vyrišku“, – pridūrė D.Kiseliovas, komentuodamas filmuotą medžiagą su vertikaliai sumontuota raketa.
Antrajame vaizdo įraše pirmiausia buvo parodytas skrydžiui besiruošiantis tolimojo nuotolio bombonešis Tu-22M3, o po to – naikintuvas Mig-31 su hipergarsine raketa „Kinžal“, kuri, pasak D.Kiseliovo, yra „branduolinė versija“. Filmuotoje medžiagoje matėsi raudona spalva nudažytas raketos priekis.
D.Kiseliovas pratybas aiškino tuo, kad neva reikėjo Jungtinėms Valstijoms parodyti judėjimą šalia branduolinių sandėlių, kurių jos anksčiau nepastebėjo. „Vykstančių pratybų esmė – akcentuoti šiuos veiksmus: paėmė, atvežė, sumontavo, pakėlė, pajuto, susidorojo“, – aiškino D.Kiseliovas.
Gegužės 21 d. Rusijos gynybos ministerija paskelbė, kad Pietų karinėje apygardoje prasideda pirmasis pratybų etapas, kurio metu bus „praktiškai treniruojamasi spręsti klausimus, susijusius su nestrateginio branduolinio ginklo parengimu ir panaudojimu“. Iš pranešimo nebuvo aišku, ar branduoliniai ginklai bus išvežti iš saugyklų.
Šiuo metu vykstančios pratybos, kuriose naudojami taktiniai branduoliniai ginklai, tikriausiai yra pirmosios po SSRS žlugimo, skelbia „Agentstvo“. Vakarų ekspertai tai interpretavo kaip naują grasinimų panaudoti branduolinį ginklą etapą. Pirmasis nuskambėjo praėjus kelioms dienoms po plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios. Vėliau Rusijos prezidentas ne kartą prie jų grįžo. Vakarų žvalgyba baiminosi, kad Rusija gali griebtis ginklų 2022 m. rudenį įvyksiančio Rusijos karinio atsitraukimo fone.
Paskutinį kartą apie branduolinius ginklus V.Putinas užsiminė gegužės 9 d. per Pergalės dienos paradą, sakydamas, kad „strateginės pajėgos visada budi“.
Naujasis grasinimas buvo išsakytas tuo metu, kai Ukrainai buvo skirta 60 mlrd. dolerių JAV paramos, taip pat svarstant NATO karių įžengimo į Ukrainą galimybę.
Savaitgalį paaiškėjo, kad Baltijos šalių ir Lenkijos atstovai įspėjo Vokietiją, jog rimtų Rusijos laimėjimų fronte atveju įvestų savo karius į Ukrainą, pranešė „Der Spiegel“, remdamasis šaltiniais.
Rusija teigia užėmusi dar du kaimus Rytų Ukrainoje
14:07
Rusija pirmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė dar du kaimus Rytų Ukrainoje – vieną Donecko, o kitą Charkivo srityje.
Gynybos ministerija savo pranešime nurodė, kad jos kariai „išlaisvino“ Netailovės kaimą Donecko srityje ir Ivanivką Charkivo regione.
Tai būtų naujausias iš eilės nedidelių Maskvos teritorinių laimėjimų.
Ukraina šio pranešimo nekomentavo.
Prieš dvi savaites Rusija pradėjo naują didelį sausumos puolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje. Kaimai, kuriuos ji teigia užėmusi, yra toliau į rytus esančioje fronto linijos dalyje, kur mūšiai tęsiasi jau kelis mėnesius.
Maskva siekia padidinti savo pranašumą mūšio lauke, kol Ukrainos karius fronte pasieks ilgai laukta JAV ginkluotė.
Po to, kai Rusija gegužės 10 dieną pasiuntė tūkstančius karių į Charkivo regioną, ji ten pasiekė didžiausių per pastaruosius pusantrų metų teritorinių laimėjimų.
Kyjivas į šią teritoriją skubiai atgabeno pastiprinimą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad tai gali būti pirmoji Rusijos vasaros puolimo banga.
G.Landsbergis: baimė sustabdyti Rusiją yra kvietimas jai veikti mūsų šalyse
13:23
Baimė sustabdyti Rusiją yra kvietimas jai veikti mūsų šalyse, sako Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Lietuvos diplomatijos vadovas pirmadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų tarybos (URT) susitikime Briuselyje.
„Manau, kad šiuo metu didžiausia problema beveik visais klausimais, kuriuos sprendžiame, yra mūsų baimė, kad bijome, ką Rusija gali pagalvoti apie tai, ką Rusija gali galvoti, kaip Rusija gali reaguoti, kaip Rusija gali veikti, ir šiuo metu mūsų baimė atrodo kaip kvietimas“, – Belgijos sostinėje žurnalistams prieš posėdį kalbėjo jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Estijos prezidentas pasiryžęs Rusiją „parklupdyti ant kelių“
13:20
Estijos prezidentas Alaras Karis interviu metu naconaliniam transliuotojui YLE pareiškė, kad Rusija turi būti „parklupdyta ant kelių“, kad būtų sustabdyta jos „karo mašina“ ir baigtas karas Ukrainoje.
„Padarysime viską, kas įmanoma, kad Rusija ir (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas būtų parklupdyti ant kelių. Tada bus galima pradėti rimtas diskusijas dėl karo Ukrainoje nutraukimo“, – kalbėjo Estijos vadovas.
Tačiau jis atsisakė kaltinti visus rusus dėl to, kad Rusija prieš dvejus metus pradėjo negailestingą ir neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, ir, kad valdžios vairą dar vienai kadencijai perėmė V.Putinas. A.Karis priminė ne tokią seną Estijos istoriją, kai šalis, kaip ir Lietuva, buvo okupuota Sovietų Sąjungos.
„Kaip mes elgėmės tokios sistemos gniaužtuose? Taip, buvo pavienių protestuotojų, kurie buvo įkalinti. Tačiau dauguma žmonių sakė tai, ką (iš jų) norėjo išgirsti, ir laukė progos“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Estijos lyderis taip pat išreiškė abejonę, kad Rusija greitai pasikeistų kam nors perėmus prezidento V.Putino postą.
„Nelabai tuo tikiu. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje Rusija gavo savo šansą, bet viskas vyko kitaip“, – pabrėžė A.Karis. Anot jo, pokyčiams būtini keli esminiai veiksniai, iš kurių svarbiausias – žmonių noras pasinaudoti tokia galimybe.
„Gali būti, kad mums teks pergyventi dar daug Rusijos vadovų, kol kas nors pradės vykti“, – pripažino Estijos prezidentas. Todėl, A.Kario nuomone, nuolatinis Vakarų spaudimas tiesiog būtinas Rusijai, kad net paprasti rusai suprastų, jog reikia kažką daryti.
Tačiau jis pažymėjo, kad Estija neketina pasekti kaimyninių šalių pavyzdžiu ir uždaryti sienos su Rusija. Kaip teigė A.Karis, siena yra atvira dar ir todėl, kad Estijoje gyvenantys žmonės turi giminaičių Rusijoje. Tačiau prireikus siena bus uždaryta „labai greitai“, pažadėjo prezidentas.
NATO vadovas: Kyjivas negali gintis surištomis rankomis
13:12
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Vakarų šalys turėtų persvarstyti apribojimus Ukrainai naudoti jų tiekiamą ginkluotę smūgiams Rusijos teritorijoje, nes tai trukdo Kyjivui apsiginti.
„Atėjo laikas apsvarstyti, ar būtų teisinga panaikinti kai kuriuos įvestus apribojimus, nes dabar matome, kad ypač Charkivo regione fronto linija ir pasienio linija daugiau ar mažiau sutampa“, – sakė J.Stoltenbergas, šiuo metu viešintis Bulgarijoje.
Jei Ukraina negali atakuoti karinių taikinių Rusijos teritorijoje, „tai suriša ukrainiečiams vieną ranką ant nugaros ir labai apsunkina jų gynybą“, kalbėjo jis.
Ukraina spaudžia savo rėmėjus Vakaruose, ypač Jungtines Valstijas, leisti jai jų tiekiama ilgesnio nuotolio ginkluote smogti taikiniams Rusijoje.
Vašingtonas ir kiti sąjungininkai to nenori, baimindamiesi, kad tai gali priartinti juos prie tiesioginio konflikto su Maskva.
J.Stoltenbergas sakė, kad „kai kurie sąjungininkai panaikino apribojimus, kad ukrainiečiai galėtų geriau gintis“, tačiau nedetalizavo.
„Akivaizdu, kad Ukraina turi teisę gintis, – teigė NATO generalinis sekretorius. – Savigyna apima ir teisę atakuoti teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje.“
„Bild“: Rusijos pajėgos užėmė Krasnohorivkos miesto centrą netoli Donecko
13:08
Rusijos pajėgos užėmė 60 proc. Krasnohorivkos miesto Donbaso regione, netoli Donecko, skelbia vokiečių leidinio „Bild“ apžvalgininkas Julianas Roepke.
Krasnohorivka yra už 20 km į vakarus nuo Donecko, netoli Staromykhailivkos kaimo. Prieš karą mieste gyveno apie 15 tūkst. žmonių.
Rusijos kariai į miestą įžengė balandžio pradžioje. Nuo to laiko vyksta intensyvūs gatvių mūšiai, o Rusijos ginkluotosios pajėgos reguliariai įveda pastiprinimą.
„Padėtis Krasnohorivkoje Ukrainos kariuomenei yra itin sudėtinga. Rusijos okupacinės pajėgos užėmė miesto centrą ir papildė savo pajėgas tankais ir šarvuočiais. Dabar jos kontroliuoja apie 60 proc. teritorijos“, – rašo analitikas.
Anot jo, Rusija pasiekė nedidelių laimėjimų ir kituose fronto ruožuose. Jos pajėgos, J.Roepkes teigimu, užėmė Umanskės kaimą į vakarus nuo Avdijivkos, Donecko srityje. Kovos dėl jo truko 1,5 mėnesio. Charkivo ir Luhansko sričių pasienyje Rusijos kariuomenė užėmė Ivanivkos ir Kyslivkos kaimus.
Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo teigimu, Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas, vedamas savo imperialistinės manijos, kas mėnesį Ukrainoje praranda apie 24 tūkst. karių.
Anksčiau skelbta, kad Rusijos nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazone“ ir BBC sudarė žuvusių rusų karių, apie kurių mirtį pranešta viešai, pavardžių sąrašą. Jiems jau žinoma apie daugiau kaip 55 tūkst. karių žūtis..
Ukrainos 3-iosios atskirosios šturmo brigados vado pavaduotojas Maksymas Žorynas atkreipė dėmesį, kad Rusijos gyvosios jėgos nuostoliai šiame kare neturi didelės reikšmės. Pagrindinis agresoriaus prioritetas, anot jo, tobulinti savo kariuomenės techninę pusę.
JAV sustabdė kai kurių ginklų tiekimą Ukrainai: neatlaiko Rusijos skleidžiamų trikdžių
12:29
JAV sustabdė GPS valdomų „Excalibur“ sviedinių tiekimą Ukrainai, nes jie dėl neatsparumo Rusijos skleidžiamiems trikdžiams tapo neveiksmingi, rašo „Business Insider“.
Kai pirmą kartą buvo pristatyti M982 „Excalibur“ sviediniai, sakyta, kad jie keičia Ukrainos žaidimo taisykles. GPS valdomi 155 mm kalibro artilerijos sviediniai buvo tiksli, didesniu atstumu galinti veikti alternatyva įprastiniams artilerijos sviediniams. Tačiau, panašu, kad Vašingtonas daugiau jų Ukrainai nebetieks.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas rekordas: Ukrainos dronas smogė Rusijos branduolinio perspėjimo radarui iš nesuvokiamo atstumo
12:21
Sekmadienį Ukrainos karinės žvalgybos dronas atakavo tolimojo nuotolio taikinių, tarp kurių ir branduolinės raketos, aptikimo radiolokacinę stotį „Voronež M“, skelbia naujienų svetainė „Ukrajinska Pravda“, cituodama šaltinius Ukrainos gynybos ministerijoje.
Jų teigimu, dronas pataikė į branduolinio perspėjimo radarą, esantį Orsko mieste, Rusijos Orenburgo srityje.
„Ukrainos dronas iki priešo objekto nuskrido daugiau kaip 1 800 km atstumą ir pasiekė naują atakos dronų pataikymo atstumo rekordą“, – pažymėjo šaltinis.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: Europos Sąjunga jau planuoja konferenciją su Rusija
11:49
Europos Sąjunga po aukščiausiojo lygio taikos susitikimo Šveicarijoje planuoja surengti konferenciją su Rusija, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Pranešama, kad ES užsienio reikalų ministrai aptars, kaip rasti „galintį išgelbėti rezultatą“ Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vyks birželio 15-16 d. Šveicarijoje.
„Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas planuoja praleisti aukščiausiojo lygio susitikimą ir dalyvauti lėšų rinkimo renginyje Holivude, o Kinija ir Brazilija organizuoja konkuruojančią iniciatyvą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašo šalių vadovų prisijungti, tačiau Maskva aktyviai stengiasi pakenkti pagrindinių galybių dalyvavimui. Teigiama, kad Brazilija ir Indija puoselėja idėją siųsti į susitikimą jaunesniuosius pareigūnus, o iš Pekino gali atvykti tik aukštas pareigas einantis valstybės tarnautojas“, - rašoma straipsnyje.
Pasak su žurnalistais kalbėjusių pareigūnų, ES svarbus klausimas - kaip nuo kitą mėnesį vyksiančios konferencijos pereiti prie galimo susitikimo Saudo Arabijoje rudenį, kuriame dalyvaus Rusija.
Numatyta, kad Ukrainos iniciatyva organizuojamame pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime Šveicarijoje turėtų dalyvauti daugiau kaip 120 šalių atstovai.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis tvirtino, kad trys pagrindiniai taikos viršūnių susitikimo klausimai Ukrainai yra branduolinės energijos saugumas, aprūpinimas maistu ir apsikeitimasis belaisviais.
K.Budanovą nužudyti planavusį apsaugininką pričiupo surengę dirbtinį reidą: įkišo ranką per langą ir sugriebė galvą
11:24
Gegužės mėn. paaiškėjo, kad Ukrainos saugumo tarnyba demaskavo Rusijos FSB agentų tinklą, kuris rengėsi nužudyti Ukrainos pareigūnus, konkrečiai prezidentą Volodymyrą Zelenskį, saugumo tarnybos SBU vadovą Vasylį Maliuką ir karinės žvalgybos (GUR) vadovą Kyrylą Budanovą.
Pasak laikraščio „The Times“, K.Budanovą planuota nužudyti per koordinuotą raketų ir dronų ataką. Tačiau SBU kelis mėnesius stebėjo plano sumanytojus – du Valstybės apsaugos valdybos pulkininkus. Taip pat buvo stebimas trečias vyras, kuris, kaip įtariama, dirbo Federalinėje saugumo tarnyboje (FSB).
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija: Ukrainos surengė drono ataką prieš degalinę
10:26 Atnaujinta 10:29
Per ukrainiečių drono ataką prieš degalinę Rusijos Oriolo srityje netoli Ukrainos sienos pirmadienį žuvo vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti, pranešė rusų valdžia.
„Šį rytą dronas nukrito ant degalinės teritorijos Livnų miestelyje“ ir apgadino administracinio pastato fasadą, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Oriolo gubernatorius Andrejus Klyčkovas.
Anot jo, gelbėjimo tarnyboms atvykus į įvykio vietą, buvo surengta dar viena dronų ataka.
„Pirminiais duomenimis, gaisrinės automobilio vairuotojas, deja, žuvo“, – sakė A.Klyčkovas ir pridūrė, kad dar trys gelbėjimo tarnybos darbuotojai buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad per naktį neutralizavo keliolika Ukrainos dronų, įskaitant šešis virš Oriolo srities, esančios maždaug už 170 km nuo sienos su Ukraina.
Po kiek laiko ukrainiečių naujienų svetainei „LIGA.net“ šaltniai saugumo ir gynybos pajėgose, patvirtino, kad už šią operaciją atsakinga Ukrainos karinė žvalgyba.
„Pašnekovas patvirtino, kad tai buvo Ukrainos karinės žvalgybos bepiločių orlaivių darbas. Išpuolio pasekmės aiškinamos“, – rašoma pranešime.
Pastaraisiais mėnesiais Ukraina suintensyvino išpuolius prieš Rusijos pasienio regionus, ypač prieš energetikos objektus.
Kyjivas teigia siekiantis perkelti kovas į Rusijos teritoriją ir taip atkeršyti už daugybę sprogdinimų Ukrainoje.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
10:23
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1150 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 502,3 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 9 tankai, 15 šarvuotųjų kovos mašinų, 28 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, viena priešlėktuvinės gynybos sistema, 55 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 7 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 42 Rusijos bepiločius orlaivius ir 12 sparnuotųjų raketų.
Sumaištis dėl milijardų Ukrainai: NATO sąjungininkės prašo paaiškinimų
09:24
NATO sąjungininkės reikalauja, kad kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas šią savaitę aiškiau paaiškintų savo planą skirti didžiulę 100 mlrd. eurų paramą Ukrainai, skelbia leidinys „Politico“.
Šis pasiūlymas tebėra opus klausimas tarp Aljanso narių ir yra dalis NATO generalinio sekretoriaus plano „apsisaugoti nuo Trumpo“ bei skirti finansinę paramą Kyjivui tuo atveju, jei lapkritį būtų perrinktas Ukrainai priešiškai nusiteikęs buvęs JAV prezidentas.
Pastarosiomis savaitėmis net kai kurie artimesni Ukrainos sąjungininkai iš Rytų Europos į šį planą žvelgė santūriau, svarstydami, iš kur ir kaip būtų galima gauti tokią didžiulę pinigų sumą, nes iki liepos mėnesį Vašingtone įvyksiančio NATO vadovų susitikimo liko vos mėnuo.
„Planas yra šiek tiek painus“, – sakė vienas Rytų Europos pareigūnas, laikydamasis anonimiškumo sąlygos dėl šio klausimo jautrumo.
Pašnekovas pridūrė, kad šalys tikisi, jog J.Stoltenbergas pateiks daugiau aiškumo per ketvirtadienį ir penktadienį Prahoje vyksiantį NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Dar neaišku, ar NATO sunkiasvorės Europoje Vokietija ir Prancūzija pritars šiam planui.
Paryžius pirmenybę teikia ne NATO, o ES gynybos išlaidoms, o kancleris Olafas Scholzas nenori išleisti daugiau, nei jau numatyta pagal šalies Zeitenwende („lūžio taško“) įsipareigojimus, kuriuos jis išsakė po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn.
Kitas pareigūnas, taip pat iš Ukrainai draugiškos šalies, sakė, kad „nenustebs“, jei 100 mlrd. eurų suma galiausiai bus pakoreguota, tačiau prognozavo, kad sąjungininkės turės rasti būdų, kaip parodyti konkrečią paramą Kyjivui.
Kiti du pareigūnai, susipažinę su diskusijomis, patvirtino, kad derybos vyksta, ypač dėl pinigų sumos ir jų paskirstymo būdų.
Penktasis pareigūnas įspėjo, kad nors ministrai ir J.Stoltenbergas Prahos susitikime aptars detales, jokie oficialūs sprendimai nebus priimami, nes susitikimas yra neformalaus pobūdžio.
NATO vadovas baiminasi, kad nesant privalomo įsipareigojimo, finansavimas Ukrainai gali nutrūkti.
Pagal pirminį generalinio sekretoriaus biuro planą NATO sąjungininkės per penkerius metus turėjo įsipareigoti skirti 100 mlrd. eurų ir taip parodyti JAV, kad Europa moka savo dalį remiant Kyjivą.
Šešios NATO šalys kuria „dronų sieną“, kad apsisaugotų nuo Rusijos
08:30
Šešios NATO šalys planuoja sukurti „dronų sieną“, kuri padėtų apsaugoti jų sienas su Rusija po virtinės provokacijų, pradedant priverstine migracija ir baigiant bandymais pakeisti sienas, skelbia dienraštis „Financial Times“.
Savaitgalį Suomijos, Norvegijos, Lenkijos ir trijų Baltijos šalių ministrai paskelbė, kad jie aptarė koordinuotos bepiločių orlaivių sistemos sukūrimą prie savo sienų su Rusija, kad būtų užkirstas kelias kontrabandai ir tolesnėms provokacijoms bei padedama apsiginti.
„Tai visiškai naujas dalykas – dronų siena nuo Norvegijos iki Lenkijos, kurios tikslas būtų dronų ir kitų technologijų pagalba saugoti mūsų sieną. Ne tik fizinė infrastruktūra, stebėjimo sistemomis, bet ir naudojant dronus ir kitas technologijas, kurios leistų mums taip pat apsisaugoti nuo nedraugiškų šalių provokacijų, užkardyti ir kontrabandos dalykus“, – BNS sakė A.Bilotaitė.
„Tai yra dronai, kurie leidžia mums stebėti situaciją iš aukščiau ir matyti gerokai toliau vaizdą, nei rodo mūsų stebėjimo sistemos. Bet buvo pristatyta ir kita dalis technologijų, kurios leistų apsaugoti mūsų valstybes, mūsų sienas nuo kitų šalių naudojamų dronų, kuriais siekiama žvalgyti mūsų informaciją, vykdyti provokacijas, organizuoti kontrabandą“, – pasakojo ministrė.
Visos šešios šalys pastaraisiais mėnesiais ir metais susidūrė su vadinamosiomis hibridinėmis atakomis iš Rusijos, įskaitant per jų sienas siunčiamus prieglobsčio prašytojus be dokumentų iš Afrikos ir Artimųjų Rytų.
Suomijos vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen visuomeniniam transliuotojui „Yle“ sakė, kad dronų sienos planas laikui bėgant bus patobulintas ir galėtų padėti apginti Šiaurės šalies 1340 km ilgio sieną su Rusija.
Išsamesnės informacijos apie tai, kada ir kaip dronų siena veiktų, nepateikta. A.Bilotaitė sakė, kad kiekviena šalis turi atlikti savo „namų darbus“, ir pasiūlė, kad būtų galima pasinaudoti ir ES lėšomis.
Po to, kai Maskva 2022 m. vasario mėn. surengė plataus masto invaziją į Ukrainą ir pajungė savo ekonomiką karo reikmėms, fronto prieigas turinčios NATO valstybės suintensyvino perspėjimus dėl Rusijos ketinimų.
Rusijos gynybos ministerija buvo paskelbusi apie planus keisti jūros sienas
Praėjusią savaitę Rusijos gynybos ministerija savo interneto svetainėje paskelbė pasiūlymo projektą dėl vienašališko jūros sienų su Lietuva ir Suomija išplėtimo, o vėliau planą ištrynė.
Po dienos Rusijos pasieniečiai iš Estijos vandenų pašalino 25 plūdurus, žymėjusius sieną, o tai sukėlė NATO ir daugelio jos valstybių narių pasipiktinimą ir paskatino išreikšti paramą Talinui.
Daugelis NATO šalių mano, kad Rusija gali išbandyti Aljanso sieną per artimiausius 5-10 metų, o žvalgybos tarnybos atskleidė nemažai numanomų sabotažo operacijų jų teritorijoje.
Rusijos karas Ukrainoje išryškino dronų svarbą – abi pusės juos naudoja atakoms. Kelios NATO šalys į tai reagavo kurdamos arba stiprindamos savo kovos su dronais padalinius.
Šešios NATO šalys susitikime taip pat aptarė planus, kaip konflikto atveju evakuoti didelę dalį savo gyventojų. Pavyzdžiui, Suomijos pareigūnai išreiškė nuostabą, kad Ukraina savo civilius gyventojus laiko fronto linijose arba netoli jų, ir teigė, kad Šiaurės šalies gynybos planuose numatyta evakuoti pasienio gyventojus.
Rusija telkia karius trijuose taškuose: JAV analitikai įvertino, kokią grėsmę tai kelia
07:08
JAV Karo tyrimų institutas (ISW) nustatė tris vietas Rusijoje, kuriose sutelktos rusų pajėgos. Analitikai mano, kad turimų pajėgų skaičius yra ribotas, tačiau puolamųjų operacijų atveju jos gali priversti Ukrainą perdislokuoti ir ištempti pajėgas palei sieną.
Pasak ISW, pirmasis rajonas yra Greivonas-Borisovka-Proletarskis Belgorodo srities vakaruose. Pagal palydovines nuotraukas, rusai pastarosiomis savaitėmis išplėtė operacijas bazėse ir sandėliuose šiame rajone. Tačiau tikslus karių skaičius vis dar nežinomas.
Greivono-Borisovkos-Proletarskio ruožas suteiks užpuolikams galimybę pasistūmėti į pietus Zološevo ir Bogoduchovo kryptimi. Tai gyvenvietės į šiaurės vakarus nuo Charkivo, esančios per 25 km nuo tarptautinės sienos, arba į vakarus gyvenviečių, esančių palei greitkelį P-45, jungiantį Bogoduchovą su Sumais, link.
Ekspertai užsiminė, kad rusai gali vykdyti puolamąsias operacijas viena arba abiem kryptimis vienu metu. Tai priverstų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas perkelti karius į didesnį pasienio ruožą Charkivo ir Sumų srityse.
Be to, priešas sutelkė ribotą karių skaičių Kursko ir Briansko srityse netoli sienos su Sumų sritimi. ISW vertinimu, net ir nedidelis susitelkimas šiose vietovėse gali lemti tolesnį Ukrainos pajėgų telkimą palei tarptautinę sieną.
Dabar Rusijos ginkluotosios pajėgos šiaurinę karių grupę pasienio ruože didina iki planuoto galutinio skaičiaus. Po to jos tikriausiai pradės ribotas puolamąsias operacijas Sumų – Charkivo kryptimi, kol Šiaurinė pajėgų grupė priartės prie galutinio pajėgumo.
„Net ir ribotos Rusijos puolamosios operacijos šiose vietovėse sukurtų spaudimą, kuris ištemptų Ukrainos pajėgas ir techniką platesniu frontu ir galbūt leistų Rusijos pajėgoms sukurti taktinius atramos taškus tolesnėms operacijoms į šiaurės vakarus nuo Charkivo miesto arba link Sumų miesto“, – rašoma pranešime.
Vis dėlto, analitikai įsitikinę, kad Šiaurės pajėgų grupė, net ir pasiekusi viršutinę deklaruojamo galutinio pajėgumo ribą, neturės pakankamai pajėgų sėkmingai operacijai apsupti ar užimti Charkivą, arba Sumus.
Anksčiau Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Rusijos Federacija planavo vienu metu pulti Charkivo ir Sumų kryptimis, tačiau jiems nepavyko.
Pasak generolo, buvusio Ukrainos žvalgybos vadovo Nikolajaus Malomužo, pakartotinis Rusijos kariuomenės puolimas Charkivo ir Sumų srityse mažai tikėtinas – tam reikėtų milijono karių.
Vėliau žvalgybos pareigūnai pažymėjo, kad kol kas neįžvelgia Rusijos puolimo grėsmės Charkivui ir Sumams.
Ukrainos valstybinės pasienio tarnybos atstovas Andrejus Demčenka vakar sakė, kad Rusijos kariuomenė prie Ukrainos sienos Sumų srityje turi tam tikrų dalinių ir priemonių, tačiau šių pajėgų nepakanka strateginiam tikslui pasiekti.
Rusija sunaikino Zaporižios oro uostą
06:30
Rusija sunaikino Zaporižios oro uostą. Tai pranešė Ukrainos liaudies deputatas Musa Magomedovas.
Savo „Telegram“ kanale jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti sunaikinimo mastas. „Sunaikintas dar vienas gražus oro uostas, šį kartą Zaporižioje. Tų, kurie naikina mūsų oro uostus – laisvės vartus, tikrai laukia asmeninis pragaras“, – rašė liaudies deputatas.
Kalbama apie komunalinių paslaugų įmonę „Zaporižios tarptautinis oro uostas“, kuri nustojo veikti prasidėjus plataus masto karui. Zaporižios srities karinė administracija išpuolio kol kas nekomentavo.
„Pilkoji zona prie NATO sienų“: Baltijos jūros šalims pavojingas „aklumas jūroje“
06:25
Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „aklumo jūroje“ atvejo, nes jūros sienų pažeidimas yra ne mažiau svarbus nei sausumos sienų kirtimas.
Apie tai rašo rašytoja Elizabeth Brough dienraščio „Financial Times“ skiltyje. Ji primena, kad neseniai Rusijos pasieniečiai pašalino Estijos plūduriuojančius plūdurus, žyminčius laivybos maršrutus Narvos upėje.
„Šiuo paprastu veiksmu Rusija pademonstravo savo ketinimą mesti iššūkį šioms sienoms“, – teigia ji.
Parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Marko Mihkelsonas Rusijos pasieniečių veiksmus pavadino provokacija, kuria Maskva norėjo išbandyti Estijos reakciją ir pabandyti sukurti pilkąją zoną prie NATO sienų.
Estijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad plūdurų pašalinimas puikiai įsilieja į platesnį Rusijos provokacinio elgesio, taip pat ir prie jos sienų su kaimyninėmis šalimis, vaizdą. Neseniai žiniasklaida pranešė, kad šalis nori vienašališkai pakeisti jūrų sieną su Suomija ir Lietuva.
Pasak Elizabeth Brough, daugelis manė, kad Švedijai ir Suomijai įstojus į NATO, Baltijos jūra tapo „NATO ežeru“, tačiau šie incidentai iliustruoja šios nuomonės klaidingumą. Autorė pažymi, kad nepagarba jūrų sienoms pakenks pasaulinei jūrų sistemai. Ji pateikia Kinijos, kuri aršiai ginčijasi dėl kelių kaimyninių šalių jūrų sienų, pavyzdį.
„Nors jūrų sienų pažeidimai atrodo ne tokie dramatiški kaip karių vykdomas sausumos sienų kirtimas, jie yra ne mažiau svarbūs. Jos taip pat lemia, kas priklauso šaliai. Jei jos pažeidžiamos ar vienašališkai keičiamos, tuomet vandens veiklai, pavyzdžiui, laivybai, gresia chaosas, o taisyklės, kuriomis pasaulio šalys grindžia savo sambūvį, pradeda svyruoti“, – priduria rašytoja.
Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO Vytautas Leškevičius jai pasakojo, kad jau kelis mėnesius „šešėliniai“ laivai kelia grėsmę kelioms kaimyninėms šalims, rizikingai gabendami naftą per jų vandenis. Kai kurie iš šių laivų stovi prie Gotlando krantų ir atsisako laivavedybos Danijos Didžiajame Belte, taip padidindami nelaimingų atsitikimų riziką.
„Jie bando vandenis ir perkeltine, ir tiesiogine prasme“, – sakė jis.
Elizabeth Brough pažymi, kad bet kokie agresyvūs Rusijos veiksmai turės rimtų pasekmių, todėl Baltijos jūros šalys negali sau leisti net lengvo „aklumo jūroje“ atvejo.
„Ką Kremlius bandys daryti toliau? Daugiau jūrų sienų pakeitimų? Persekioti prekybinius laivus kaip Kinija arba blokuoti laivybą Baltijos jūroje prisidengiant teisėsauga?“ – klausia ji.
