Svarbiausios naujienos
- Gynybos ministerija paaiškino O.Syrskio teiginius dėl prancūzų karinių instruktorių
- O.Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
- Naujas grasinimų lygis: Rusijos propagandininkai skelbia apie branduolinių ginklų išvežimą iš saugyklų
- Sumaištis dėl milijardų Ukrainai: NATO sąjungininkės prašo paaiškinimų
- Šešios NATO šalys kuria „dronų sieną“, kad apsisaugotų nuo Rusijos
- Naujas rekordas: Ukrainos žvalgybos dronas atakavo taikinį Rusijoje daugiau nei 1800 kilometrų atstumu
- „Pilkoji zona prie NATO sienų“: Baltijos jūros šalims pavojingas „aklumas jūroje“
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
O.Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
19:22
Prancūzija planuoja siųsti instruktorius į Ukrainą mokyti kariuomenės, gegužės 27 d. po vaizdo susitikimo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastien Lecornu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jo pareiškimas nuskambėjo po „New York Times“ pranešimų, kad kai kurios NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karinius instruktorius, kurie mokytų Ukrainos karius ir padėtų remontuoti techniką.
Kyjivas paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 tūkst. karių arčiau fronto linijos, rašė leidinys.
O.Syrskis teigė, kad jau pasirašė dokumentus, „kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir apžiūrėti infrastruktūrą bei personalą“.
„Tikiu, kad Prancūzijos ryžtas paskatins ir kitus partnerius prisijungti prie šio ambicingo projekto“, – sakė generolas, neatskleisdamas daugiau detalių.
Paryžius kol kas nepateikė jokių oficialių pareiškimų.
Gegužės pabaigoje Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, tačiau neįvardijo jokių konkrečių šalių ir nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie jų tariamas operacijas Ukrainoje.
Diskusijas dėl galimo NATO karių buvimo Ukrainoje sukėlė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario mėn. išsakyti komentarai, kuriuose jis svarstė galimybę siųsti karius į Ukrainą, jei to būtų paprašyta.
JAV ir kelios Europos sąjungininkės, taip pat NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento pareiškimo. Tačiau kelios šalys neatmetė galimybės siųsti karius ne kovinėms misijoms, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės mokymui.
Vis dėlto E.Macronas pasiliko prie savo pasiūlymo ir gegužės mėn. dar kartą pareiškė, kad svarstytų galimybę siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą, jei Rusija padarytų proveržį arba Ukrainos prašymu.
Gynybos ministerija paaiškino O.Syrskio teiginius dėl prancūzų karinių instruktorių
23:26
Ukrainos Gynybos ministerija paaiškino Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pareiškimą dėl užsienio instruktorių priėmimo.
Ministerijos „Telegram“ kanale pranešama, kad jie kartu su Generaliniu štabu pradėjo rengti atitinkamus dokumentus, kad nebūtų gaištamas laikas derinant biurokratinius klausimus, kai bus priimamas sprendimas siųsti instruktorius.
„Ukraina išreiškė susidomėjimą perspektyva nuo 2024 m. vasario mėn. priimti užsienio instruktorius Ukrainoje. Kol kas šiuo klausimu vis dar diskutuojame su Prancūzija ir kitomis šalimis“, – rašoma pareiškime.
Prancūzija pakomentavo O.Syrskio žodžius apie instruktorių siuntimą į Ukrainą
23:21
Prancūzijos gynybos ministerija nepatvirtino informacijos apie savo karinių instruktorių siuntimą į mokymo centrus Ukrainoje, pranešė „Unian“.
Verslo televizijos kanalas BFM paprašė jų pakomentuoti atitinkamą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pareiškimą. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad ministerija negalėjo to patvirtinti ar įvardyti kariškių išsiuntimo datos.
„Mokymai Ukrainos teritorijoje yra viena iš sričių, aptariamų nuo vasario 26 d. prezidento sušauktos konferencijos Ukrainai paremti. Tai tema, kuri ir toliau nagrinėjama kartu su ukrainiečiais, visų pirma siekiant suprasti konkrečius jų poreikius“, – teigė jie.
Pranešama apie sprogimus ir gaisrą šalia lėktuvų remonto dirbtuvių okupuotame Luhanske
23:18
Pirmadienį vakare Rusijos okupuotame Luhanske nugriaudėjo sprogimai, nes Maskvos paskirtas regiono vadovas Leonidas Pasečnikas pareiškė, kad miestas buvo atakuotas raketomis, pranešė „Kyiv Independent“.
„Telegram" kanaluose buvo dalijamasi nuotraukomis ir vaizdo įrašais, kuriuose matyti didelis gaisras Luhanske.
Jis kilo prie buvusios Luhansko aukštosios karo aviacijos mokyklos infrastruktūros objektų ir netoliese esančios lėktuvų remonto dirbtuvių, sakė Luhansko srities gubernatorius Artiomas Lysohoras.
„Kyiv Independent“ kol kas negalėjo patikrinti šių teiginių. Ukrainos kariuomenė pranešimų kol kas nekomentavo.
Gegužės 20 d. Ukraina taikėsi į Rusijos karinę bazę Luhansko priemiestyje Juvileine, pranešė „Lysohor“.
Savaitę prieš tai, kaip pranešama, okupuotame Sorokinės (Krasnodono) mieste Luhansko srityje sprogo Rusijos amunicijos sandėlis.
Rusija nuo 2014 m. prasidėjusio karo pradžios buvo okupavusi Luhanską ir didelę dalį regiono.
G.Landsbergis ragina ES greičiau spręsti dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainos gynybai
22:19
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kviečia Europos Sąjungą (ES) greičiau spręsti klausimus dėl Ukrainos gynybos finansavimo skiriant tam nenumatytas pajamas, gautas iš bendrijoje įšaldyto Rusijos turto.
„Turime kuo greičiau pradėti naudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautas nenumatytąsias pajamas karinėms Ukrainos reikmėms“, – ministerijos pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Šią poziciją Lietuvos diplomatijos vadovas išsakė dalyvaudamas ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje. Pasak ministerijos, G.Landsbergis paragino kolegas kuo greičiau patvirtinti ES teisės aktus dėl karinės paramos Ukrainai.
Po kelis mėnesius trukusių ginčų ES taryba praėjusią savaitę pritarė planui iš maždaug 200 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos centrinio banko turto gautą pelną panaudoti Ukrainos ginklavimui, tačiau dar kyla neaiškumų dėl praktinio jo įgyvendinimo.
Anot G.Landsbergio, Vakarų baimė ir nuosaikumas veikia „kaip kvietimas Rusijai“ eskaluoti situaciją tiek Ukrainoje, tiek ES ir NATO valstybėse.
„Turime leisti Ukrainai smogti atgal, jei Rusija eskaluoja. Turime jungtis prie realios pagalbos Ukrainai iniciatyvų ir jas kuo greičiau įgyvendinti“, – sakė G.Landsbergis.
Lietuva yra išsakiusi viešą paramą Prancūzijos, Vokietijos bei Čekijos iniciatyvoms dėl paramos Ukrainai ir ėmėsi konkrečių veiksmų, kad pagalba Rusijos niokojamą šalį pasiektų kuo greičiau.
Anot ministerijos, G.Landsbergis susitikime taip pat pasidalijo įžvalgomis po bendro Baltijos šalių vizito Sakartvele, šalies parlamentui toliau siekiant įtvirtinti vadinamąjį užsienio agentų įstatymą, kurį kritikai laiko įrankiu nutildyti opozicijos grupes ir sieja su Rusijoje jau veikiančia praktika.
G.Landsbergis sako, kad šis įstatymas yra „tik vienas iš platesnės demokratijos erozijos Sakartvele pavyzdžių, nusisukant nuo europinių vertybių ir kelio į ES“.
„ES privalo šiame kontekste peržiūrėti santykius su Sakartvelu“, – sakė G.Landsbergis.
NATO parlamentinė asamblėja pritaria Ukrainos teisei smogti taikiniams Rusijoje naudojant Vakarų ginklus
21:39
NATO sąjungininkės turėtų panaikinti apribojimus, draudžiančius Ukrainai naudoti Vakarų tiekiamus ginklus prieš karinius objektus Rusijos teritorijoje, teigiama gegužės 27 d. priimtoje NATO Parlamentinės Asamblėjos deklaracijoje.
Kai kurios daugiausia karinės pagalbos Ukrainai teikiančios šalys, būtent JAV ir Vokietija, prieštarauja, kad Ukraina naudotų jų ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, nes baiminasi, kad tai paskatintų karo eskalaciją.
Kitos partnerės, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, teigė, kad Ukraina turi teisę naudoti Vakarų tiekiamus ginklus smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
NATO valstybės narės turėtų „paremti Ukrainą įgyvendinant jos tarptautinę teisę gintis, panaikindamos kai kuriuos apribojimus naudoti NATO sąjungininkių suteiktus ginklus smūgiams į teisėtus taikinius Rusijoje“, sakoma deklaracijoje.
„Ukraina turi būti aprūpinta viskuo, ko jai reikia, kuo greičiau ir tiek laiko, kiek reikia, kad ji laimėtų“.
Deklaracijai pritarė dauguma iš 281 NATO Parlamentinės Asamblėjos įstatymų leidėjo ir ją parėmė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, kuris sakė, kad „teisė į savigyną apima ir smūgius į teisėtus taikinius už Ukrainos ribų“.
„Ukraina gali apsiginti tik tada, jei gali pulti Rusijos tiekimo linijas ir Rusijos operacijų bazes“, – sakė NATO Parlamentinės Asamblėjos pirmininkas Michal Szczerba.
Ukraina ne kartą teigė, kad šie apribojimai reiškia, jog Ukraina negalėjo pulti Rusijos pajėgų, kurios telkėsi prieš kirsdamos sieną į Charkivo sritį per gegužės 10 d. prasidėjusį atnaujintą Rusijos puolimą.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis gegužės 20 d. sukritikavo apribojimus, teigdamas, kad sprendime „dominuoja Rusijos baimė“ ir kad Ukrainai „turi būti leista naudotis jai suteikta įranga, kad ji galėtų pasiekti strateginių tikslų“.
Gegužės 26 d. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė, kad Vokietija suteikė Ukrainai aiškias taisykles, draudžiančias naudoti vokišką ginkluotę Rusijos teritorijoje, ir nemato priežasčių tai keisti.
O.Syrskis: netrukus į Ukrainą atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai
19:22
Prancūzija planuoja siųsti instruktorius į Ukrainą mokyti kariuomenės, gegužės 27 d. po vaizdo susitikimo su Prancūzijos gynybos ministru Sebastien Lecornu pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis.
Jo pareiškimas nuskambėjo po „New York Times“ pranešimų, kad kai kurios NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti į Ukrainą karinius instruktorius, kurie mokytų Ukrainos karius ir padėtų remontuoti techniką.
Kyjivas paprašė JAV ir kitų NATO šalių padėti apmokyti 150 tūkst. karių arčiau fronto linijos, rašė leidinys.
O.Syrskis teigė, kad jau pasirašė dokumentus, „kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir apžiūrėti infrastruktūrą bei personalą“.
„Tikiu, kad Prancūzijos ryžtas paskatins ir kitus partnerius prisijungti prie šio ambicingo projekto“, – sakė generolas, neatskleisdamas daugiau detalių.
Paryžius kol kas nepateikė jokių oficialių pareiškimų.
Gegužės pabaigoje Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas sakė, kad „yra šalių, kurios jau rengia karius vietoje“, tačiau neįvardijo jokių konkrečių šalių ir nepateikė jokios išsamesnės informacijos apie jų tariamas operacijas Ukrainoje.
Diskusijas dėl galimo NATO karių buvimo Ukrainoje sukėlė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vasario mėn. išsakyti komentarai, kuriuose jis svarstė galimybę siųsti karius į Ukrainą, jei to būtų paprašyta.
JAV ir kelios Europos sąjungininkės, taip pat NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atsiribojo nuo Prancūzijos prezidento pareiškimo. Tačiau kelios šalys neatmetė galimybės siųsti karius ne kovinėms misijoms, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės mokymui.
Vis dėlto E.Macronas pasiliko prie savo pasiūlymo ir gegužės mėn. dar kartą pareiškė, kad svarstytų galimybę siųsti Prancūzijos karius į Ukrainą, jei Rusija padarytų proveržį arba Ukrainos prašymu.
Per Rusijos smūgį Pietų Ukrainoje žuvo trys žmonės, šeši sužeisti
18:36
Per Rusijos pirmadienį įvykdytą išpuolį viename pietinės Ukrainos Mykolajivo srities kaime žuvo trys žmonės, įskaitant du paauglius, ir dar šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius.
„Per Rusijos išpuolį Snihurivkoje žuvo trys žmonės ir šeši buvo sužeisti. Dvi iš aukų yra 17 metų mergina ir vaikinas“, – socialiniame tinkle paskelbė Vitalijus Kimas.
Užsienio šalių kišimasis į rinkimus: EP įvardijo, kas kišasi ir kokias taktikas taiko
17:53
Užsienio šalys skleidžia dezinformaciją ir naudoja kibernetines atakas, siekdamos formuoti Europos Sąjungos (ES) viešąją nuomonę savo naudai. Europos Parlamentas (EP) savo pranešime įvardija, kaip ES su tuo kovoja.
2024 m. ES ir daugelis kitų demokratinių valstybių visame pasaulyje išsirinks naujus lyderius, o veikėjai, siekiantys tam pakenkti, gali bandyti sumažinti pasitikėjimą rinkimais ar demokratine sistema.
Nors ES įvaizdis tarp Europos piliečių išlieka teigiamas, ji nėra apsaugota nuo manipuliavimo informacija ir užsienio bandymų kištis. Dėl šios priežasties ES ėmėsi konkrečių priemonių, kad sustiprintų savo apsaugą nuo dezinformacijos, priimdama naujus įstatymus ir ieškodama kitų būdų, kaip padidinti atsparumą ir apsaugoti demokratiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusams smogus Charkivui, žuvo žmogus, dar mažiausiai 10 – sužeisti
17:49
Rusams smogus Charkivui žuvo žmogus, dar mažiausiai 10 – sužeisti, pirmadienį pranešė Ukrainos šiaurės rytinio regiono vadovas Olehas Synjehubovas.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad smogta Cholodnohorsko rajonui, vienos civilinės įmonės patalpoms. Padaryta žala gamybinėms patalpoms.
Atviras pokalbis su Ukrainos brigados vadu: Kremliaus persvara – 7 rusai prieš vieną ukrainietį
17:20
Derybos yra vienintelė galimybė užbaigti karą Ukrainoje, sako Ukrainos 30-osios mechanizuotosios brigados vadas Volodymyras Silenka. Jis pabrėžia, kad tai yra jo asmeninė nuomonė. Leidiniui „Postimees“ V.Silenka papasakojo, kaip pavyksta išlaikyti Ukrainos gynėjų motyvaciją, su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriama dabar, ir pasidalijo prisiminimais apie karo pradžią – tuomet ukrainiečių pulkininkas tikėjosi, kad Rusijos visuomenė elgsis kitaip.
2022 m. vasari mėnesį prasidėjus plataus masto karui, pulkininkas Volodymyras Silenka (57 m.) vadovavo Černihivo, didžiausio Šiaurės Ukrainos miesto, gynybai.
Rusijos kariuomenė puolė penkiomis kryptimis – Černihivas iš esmės buvo apsuptas, bet atsilaikė.
Plačiau skaitykite ČIA.
