Svarbiausios naujienos
- E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
- Atrado priešlėktuvinę gynybos sistemą „Pancyr“ prie S.Šoigu sodybos ir V.Putino rezidencijos
- Nutekintos nuotraukos atskleidžia neįtikėtinas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemas
- Kalėjimų „poniatkės“, „golfo vežimėliai“ vietoj tankų ir patrankų mėsa: kaip pasikeitė Rusijos kariuomenė per dvejus karo metus
- Sakartvelo parlamentas panaikino prezidentės veto: įsigalios prorusišku vadinamas įstatymas dėl „užsienio įtakos“
- V.Putinas taps pirmuoju Rusijos ir SSRS vadovu nuo J.Stalino laikų, gavusiu postą Mokslų akademijoje
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
20:43 Atnaujinta 22:14
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.
„Manome, kad turėtume leisti jiems neutralizuoti karinius objektus, iš kurių leidžiamos raketos, iš kurių [...] Ukraina yra atakuojama“, – sakė E.Macronas, tačiau pabrėžė, kad „neturėtume leisti jiems paliesti kitų taikinių Rusijoje ir, žinoma, civilinių objektų“.
Jo komentarai, išsakyti valstybinio vizito Vokietijoje metu per spaudos konferenciją kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, nuskambėjo stiprėjant raginimams leisti Ukrainai smogti Rusijoje naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus.
Tačiau šis klausimas suskaldė Kyjivo sąjungininkus. Vokietija nenorėjo leisti Ukrainai smogti per sieną, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Maskva. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Valstijos, didžiausia Ukrainos karinės pagalbos tiekėja.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:48
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukrainos Parlamento pirmininkas atmetė V.Putino teiginius dėl V.Zelenskio teisėtumo
00:05
Antradienį Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančiukas atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginius apie Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio teisėtumą.
Anksčiau tą pačią dieną V.Putinas melagingai teigė, kad prezidento įgaliojimai turėtų būti perduoti Ukrainos parlamento pirmininkui, nes V.Zelenskio kadencija esą baigėsi.
Jei nebūtų įvesta karo padėtis, kiti prezidento rinkimai būtų vykę 2024 m. kovo 31 d., o V.Zelenskio kadencija būtų pasibaigusi gegužės 20 d. Tačiau Ukraina įvedė karo padėtį po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo plataus masto invaziją. Karo padėties įstatyme aiškiai uždrausta rengti prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimus.
Pagal Ukrainos konstituciją prezidentas vykdo savo įgaliojimus, kol pareigas pradės eiti naujai išrinktas prezidentas, sakė R.Stefančiukas.
„Todėl Volodymyras Zelenskis lieka ir liks Ukrainos prezidentu iki karo padėties pabaigos. Visa tai atitinka Ukrainos Konstituciją ir įstatymus“, – rašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
„Akivaizdu, kad šiandien skelbiami Rusijos naratyvai yra tiek pat nuspėjami, kiek ir juokingi“, – sakė R.Stefančiukas.
Kai kurie V.Zelenskio kritikai, įskaitant Rusijos propagandistus, teigia, kad Konstitucija neleidžia pratęsti jo prezidento kadencijos karo padėties sąlygomis.
Jie teigia, kad jis nustojo būti teisėtu prezidentu gegužės 20 d. Tačiau pagrindiniai konstitucinės teisės specialistai ginčija šį teiginį, sakydami, kad Konstitucija leidžia tokį pratęsimą.
Jungtinės Valstijos išreiškė savo poziciją dėl smūgių Vakarų ginklais Rusijos teritorijoje
23:29
Jungtinės Amerikos Valstijos nepakeitė savo pozicijos dėl amerikietiškų ginklų naudojimo smūgiams Rusijos teritorijoje. Tai pareiškė JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Kalbant apie mūsų politiką, apie tai kalbėjau praėjusią savaitę, apie tai kalbėjo ir valstybės sekretorius. Mūsų politika yra tokia, kad mes neskatiname ir nesuteikiame galimybių Ukrainos smūgiams už jos sienų. Tačiau jei pažvelgtumėte į platesnį mūsų politikos kontekstą, mes aiškiai pasakėme, kad Ukraina neturi didesnės paramos nei Jungtinės Valstijos“, – pabrėžė jis.
Pasak M.Millerio, Vašingtonas ir toliau atlieka vadovo vaidmenį daugiau kaip 50 šalių, susivienijusių palaikyti Ukrainą, koalicijos veikloje.
Anksčiau Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh sakė, kad Jungtinių Valstijų pozicija, jog Ukraina neturėtų naudoti amerikietiškų ginklų smūgiams į taikinius Rusijos Federacijos teritorijoje, nepasikeitė.
„Mes suteikėme jiems daug galimybių – artileriją, oro gynybos sistemas. Mūsų pozicija nepasikeitė. Manome, kad Ukraina gali sėkmingai veikti mūšio lauke“, – pridūrė ji.
Rusijos pajėgos atakavo Donecko sritį: pranešama apie aukas
22:19
Gegužės 28 d. vakare Rusijos kariai bombardavo Torecko miestą Donecko srityje, du žmonės žuvo ir trys buvo sužeisti, pranešė Donecko srities prokuratūra.
„Tyrimo duomenimis, 2024 m. gegužės 28 d. 18.00 val. Rusijos kariai 3 bombomis atakavo Torecko miestą. Okupantai taikėsi į gyvenamąjį rajoną centrinėje miesto dalyje.
Dėl tiesioginio smūgio buvo sunaikinti dviejų daugiaaukščių namų įėjimai ir įmonės pastatas. 63 metų vietos gyventojas ir jo žmona patyrė su gyvybe nesuderinamus sužalojimus“, – rašoma pranešime.
Vėliau pranešta, kad sužeistos 24, 53 ir 63 metų moterys yra ligoninėje.
E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes
20:43 Atnaujinta 22:14
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.
„Manome, kad turėtume leisti jiems neutralizuoti karinius objektus, iš kurių leidžiamos raketos, iš kurių [...] Ukraina yra atakuojama“, – sakė E.Macronas, tačiau pabrėžė, kad „neturėtume leisti jiems paliesti kitų taikinių Rusijoje ir, žinoma, civilinių objektų“.
Jo komentarai, išsakyti valstybinio vizito Vokietijoje metu per spaudos konferenciją kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, nuskambėjo stiprėjant raginimams leisti Ukrainai smogti Rusijoje naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus.
Tačiau šis klausimas suskaldė Kyjivo sąjungininkus. Vokietija nenorėjo leisti Ukrainai smogti per sieną, baimindamasi, kad tai gali sukelti tiesioginį konfliktą su branduolinį ginklą turinčia Maskva. Panašios pozicijos laikosi ir Jungtinės Valstijos, didžiausia Ukrainos karinės pagalbos tiekėja.
Pratęstas A.Navalno advokatų, kuriems pateikti kaltinimai ekstremizmu, kalinimas
20:04
Maskvos teismas antradienį pratęsė kardomąjį kalinimą trims mirusio Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno advokatams, kaltinamiems dėl pagalbos jam palaikyti ryšį su išoriniu pasauliu.
Vadimas Kobzevas, Aleksejus Lipceris ir Igoris Serguninas buvo sulaikyti praėjusiais metais ir apkaltinti dalyvavimu ekstremistinės grupės veikloje.
Pagrindinis Rusijos prezidento Vladimiro Putino oponentas šalyje A.Navalnas vasarį mirė ypatingojo režimo pataisos kolonijoje Arktyje. Daugiau nei trejus metus jis buvo praleidęs už grotų, iš kurių didžiąją dalį – vienutėje.
Teismas nurodė V.Kobzevą, A.Lipcerį ir I.Serguniną laikyti kardomajame kalinime mažiausiai iki rugpjūčio 3 dienos, iš teismo salės pranešė valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
„Esame kaltinami perdavę informaciją Navalnui. Navalnui jos nebereikia. Jis miręs“, – nepriklausomos žiniasklaidos priemonės citavo V.Kobzevo žodžius teisme.
Advokatai paprašė juos paleisti į laisvę namų arešto sąlygomis, kol vyks teismo procesas.
Jei jie bus pripažinti kaltais, jiems gresia šešeri metai kalėjimo.
Kremlius uždraudė A.Navalno organizacijas kaip ekstremistines, vykdydamas plataus masto susidorojimą su opozicijos lyderiu ir jo sąjungininkais.
A.Navalnas už lygtinio paleidimo pažeidimus buvo suimtas 2021-ųjų sausį, kai grįžo iš Vokietijos, kur gydėsi po ankstesniais metais įvykdyto bandymo jį nunuodyti nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Dėl šio išpuolio jis apkaltino Kremlių.
Dešimtys svarbiausių jo bendražygių pabėgo į užsienį, o dauguma tų, kurie liko, buvo suimti ir nuteisti ilgiems metams už grotų.
Susidorojimas su A.Navalnu ir jo šalininkais plačiai vertinamas kaip atpildas už jo politinę kampaniją prieš Kremlių ir asmeniškai V.Putiną.
Atrado priešlėktuvinę gynybos sistemą „Pancyr“ prie S.Šoigu sodybos ir V.Putino rezidencijos
18:36
Laisvės radijo tarnybos žurnalistai aptiko raketų „žemė-oras“ ir priešlėktuvinės gynybos sistemos „Pancyr-S1“ poziciją Maskvos srityje. Ji įrengta už 2,5 km nuo buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu sodybos ir 1,9 km nuo Vladimiro Putino rezidencijos Novo-Ogariove.
Remiantis palydovinėmis nuotraukomis, „Pancyr“ sistemos stovi pačiame Petrovo-Dalneje kaimo pakraštyje. Šis kaimas yra už kelių minučių kelio automobiliu nuo Rubliovskoje greitkelio.
Šioje vietovėje yra Rusijos prezidento administracijos pensionatas, o už 2,5 km nuo priešlėktuvinės gynybos pozicijos yra buvusio Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu sodyba.
Kitoje upės pusėje, mažiau nei už 2 kilometrų, taip pat yra Vladimiro Putino rezidencija Novo-Ogariove.
Be to, „Pancyr“ poziciją galima pamatyti „Google“ palydovinėse nuotraukose netoli Nemčinovkos, už 2 km nuo Maskvos aplinkkelio, statomo prabangaus kotedžų miestelio „Romaškovo-21“ teritorijoje.
Sakartvelo parlamentas panaikino prezidentės veto: įsigalios prorusišku vadinamas įstatymas dėl „užsienio įtakos“
18:28
Sakartvelo parlamentas antradienį 84 balsais atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto prieštaringai vertinamam „užsienio įtakos“ įstatymui.
4 parlamentarai balsavo prieš veto panaikinimą.
Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Sakartvelo redakcija.
Turi pasirašyti per 5 dienas
Kad įstatymas įsigaliotų, jį per 5 dienas turi pasirašyti prezidentė. Jei ji to nepadarys, įstatymą pasirašys ir paskelbs parlamento pirmininkas.
Prie įėjimo į parlamentą vyko protestas prieš šį teisės aktą, ten buvo girdimi šūksniai „Ne“ rusiškam įstatymui“, „Vergai“.
Pagrindinės opozicinės partijos „Vieningasis nacionalinis judėjimas“ nariai prieš balsavimą paliko parlamento plenarinių posėdžių salę.
Anksčiau šį mėnesį parlamentas priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą, nepaisydamas masinių protestų ir užsienio šalių raginimų jį atšaukti.
S.Zurabišvili jį vetavo, pavadindama įstatymą Rusijos teisės aktu.
Įstatymu reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, įsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.
Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus, kuriais siekiama nutildyti Maskvos kritikus. Briuselio teigimu, jis nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu tapti Europos Sąjungos nare.
Tbilisyje ne kartą vyko dideli protestai, parlamente svarstant šią priemonę.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad „šio įstatymo priėmimas neigiamai veikia Sakartvelo pažangą siekiant narystės ES“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį paskelbė apie naujus vizų apribojimus „asmenims, kurie yra atsakingi už kenkimą demokratijai Sakartvele arba prisideda prie šio kenkimo“.
V.Putinas gąsdina toliau: Ukrainos smūgiai Rusijai vakarietiškais ginklais turėtų „rimtų pasekmių“
17:42
Rusų prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad jei Vakarų šalys duos leidimą Ukrainai naudoti jų tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, tai turės „rimtų pasekmių“.
„Šis nuolatinis eskalavimas gali sukelti rimtų pasekmių“, – sakė V.Putinas, viešintis Uzbekistane.
„Europoje, ypač mažose šalyse, jie turėtų žinoti, su kuo žaidžia. Jos turėtų tai prisiminti kaip šalys, turinčios nedideles, tankiai apgyvendintas teritorijas“, – kalbėjo jis.
Ukraina spaudžia savo rėmėjus Vakaruose leisti jai smogti taikiniams Rusijoje jų tiekiamais tolimesnio nuotolio ginklais.
Svarbūs Ukrainos rėmėjai, įskaitant JAV ir Vokietiją, nelabai nori leisti Kyjivui smogti taikiniams už sienos, nes baiminasi, kad taip galėtų būti pastūmėti tiesioginio konflikto su Maskva link.
„Jie bando prasiveržti pro sieną didelėmis grupėmis“: Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje migrantas peiliu sužalojo Lenkijos karį
17:41
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje antradienį neteisėtai sieną bandęs kirsti asmuo peiliu sužalojo lenkų karį, pranešė šalies pareigūnai.
Karys hospitalizuotas.
„Šį rytą gavau labai blogą žinią, kad vienas iš karių, neleidęs migrantams kirsti sienos, buvo sužalotas peiliu“, – visuomeniniam transliuotojui „Radio 1“ sakė vidaus reikalų viceministras Czeslawas Mroczekas.
Incidentas įvyko antradienį apie 4 val. 30 min. vietos (5 val. 30 min. Lietuvos) laiku Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje netoli Dubiče Cerkevnės šiaurės rytinėje Palenkės vaivadijoje.
Laukiant, kol į įvykio vietą atvyks greitosios pagalbos automobilis, Lenkijos pusėje sužeistą karį prižiūrintys pasieniečiai buvo užpulti akmenimis ir šakomis, o užpuolikui pavyko pabėgti.
„Migrantų spaudimas didėja, agresijos lygis auga. Jie bando prasiveržti pro sieną didelėmis grupėmis, kurios formuojamos padedant Baltarusijos tarnyboms“, – teigė Cz.Mroczekas.
Generalinė ginkluotųjų pajėgų vadovybė savo pranešime nurodė, kad sužeistasis, pasienyje tarnaujantis Palenkės karinės operatyvinės grupės karys, buvo nugabentas į netoliese esančio Hainuvkos miesto ligoninę.
„Jo gyvybei pavojus negresia. Sužeistojo šeimai buvo pranešta, kariuomenė suteikė psichologinę pagalbą ir paramą“, – rašoma pareiškime.
Vėliau antradienį už tyrimą atsakingas rytinio Balstogės miesto prokuratūros karinis departamentas išpuolį įvertino kaip pasikėsinimą nužudyti.
Lenkijos ir Baltarusijos siena driekiasi 186 km, o 2022 metais palei ją pastatyta 5,5 m aukščio plieninė užtvara. Ji yra pagrindinė sienos apsauga nuo nelegalių migrantų antplūdžio. Ją papildo 206 km ilgio kamerų ir jutiklių sistema.
Sienos apsaugos tarnyba yra pasirinkusi rangovą ir pasirašiusi sutartį dėl užtvaros statybos Bugo upėje prie sienos su Baltarusija. Naujojo ruožo ilgis bus 172 km, jame bus įrengta 4,5 tūkst. dieninių ir naktinių bei termovizorinių kamerų.
Chelme, Pietryčių Lenkijoje, bus pastatytas pasienio stebėjimo centras.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
V.Putinas tvirtina, esą Ukrainoje veikia Vakarų kariniai instruktoriai
17:38
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį be jokių įrodymų pareiškė, esą Ukrainoje po samdinių priedanga veikia Vakarų kariniai instruktoriai.
„Ten esama specialistų po samdinių priedanga“, – tvirtino V.Putinas spaudos konferencijoje, paklaustas apie pranešimus, kad Kyjivas veda derybas su Prancūzija ir kitomis šalimis dėl karinių instruktorių.
Ukrainos kariuomenės vadui Oleksandrui Syrskiui pareiškus, kad į karo nuniokotą šalį netrukus atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai, Gynybos ministerija teigė, kad šiuo klausimu vis dar derasi su Paryžiumi ir kitais sąjungininkais.
Ji pridūrė, jog „pradėjo vidaus darbą, susijusį su atitinkamais dokumentais šiuo klausimu, kad nebūtų gaištamas laikas biurokratiniams klausimams derinti, kai bus priimtas atitinkamas sprendimas“.
O.Syrskis anksčiau sakė, kad „pasirašė dokumentus, kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei personalu“.
Apie tai jis pranešė po to, kai kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu dalyvavo vaizdo pokalbyje su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu.
Prancūzijos gynybos ministerija teigė, kad šis klausimas nagrinėjamas, tačiau nepatvirtino, kad kariniai instruktoriai vyks į Ukrainą.
Prancūzija neturi karinio personalo, kuris padėtų Ukrainos pajėgoms šios šalies teritorijoje ar jas mokytų.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ne kartą yra išsakęs pastabų dėl galimo Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, kurios sulaukė Maskvos pasipiktinimo ir Prancūzijos sąjungininkų nerimo.
R.Sikorskis: Rusija, pasitelkdama migrantus, siekia destabilizuoti ES
17:04
Rusija siekia destabilizuoti Europos Sąjungą pasiųsdama daugybę nelegalių migrantų, antradienį pareiškė lenkų užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
R.Sikorskis duodamas interviu trims Europos laikraščiams – Italijos „La Repubblica“, Ispanijos „El Pais“ ir Lenkijos „Gazeta Wyborcza“ – kalbėjo apie tai, kokią grėsmę Europos saugumui kelia Rusija, artėjant birželio 9 dieną vyksiantiems Europos Parlamento rinkimams.
Pasak R.Sikorskio, „Rusija ir Baltarusija pagrįstai mano, kad jei mes negalime kontroliuoti sienos, mūsų šalyse ir Europos rinkimuose triumfuos kraštutiniai dešinieji. Ir tai sunaikins [Europos] Sąjungą“.
Per interviu R. Sikorskis užsiminė ir apie bendras rusų ir baltarusių branduolines pratybas, tačiau teigė, kad tai nėra naujiena.
„Kai derėjausi su JAV dėl priešraketinės gynybos skydo elementų statybos Lenkijoje, rusai jau grasino mus sunaikinti branduoliniais ginklais“, – teigė jis.
Paklaustas, ar Lenkija yra pasirengusi atremti rusų kibernetines atakas, R.Sikorskis atsakė, kad tai nėra svarbiausia.
„Pirmiausia stipriname savo rytinę sieną“, – tvirtino jis.
Lenkų gynybos ministerija pirmadienį pranešė, kad Lenkija skyrė 10 mlrd. zlotų (2,4 mlrd. eurų) daugiamečiam 2024–2028 metų planui, kuriuo siekiama sustiprinti Lenkijos sieną su Baltarusija ir Rusija. Ministerija pridūrė, kad prie šio plano finansavimo prisidės ES.
Anot R.Sikorskio, sienos sustiprinimas bus skirtas „ne tik kovai su neteisėta migracija, bet ir su karine grėsme“.
„Norėčiau pabrėžti, kad kalbama ne apie nuskurdusių žmonių, norinčių gyventi geriau, migraciją. Prie rytinės sienos susiduriame su organizuotu išpuoliu prieš Europos Sąjungą. 90 proc. žmonių, mėginančių kirsti Lenkijos ir Baltarusijos sieną, pasuose turi Rusijos vizas“, – sakė ministras.
R.Sikorskis per interviu taip pat pareiškė, kad „mūsų kaimynė [Rusija], JT [Jungtinių Tautų] narė, rengia išpuolį, kuriuo siekiama sunaikinti Europos Sąjungą per politinį procesą.“
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Rusijos sąjungininkės Baltarusijos kilo 2021 metais. Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Nutekintos nuotraukos atskleidžia neįtikėtinas Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemas
16:14
Naujai pasidalytose Ukrainos karių nuotraukose matyti Ukrainos kariuomenėje naudojamos keistai atrodančios raketų „žemė-oras“ sistemos, pavadintos „FrankenSAM“.
„FrankenSAM“ – tai JAV vadovaujama iniciatyva, kuria siekiama sustiprinti Ukrainos priešlėktuvinę gynybą, integruojant naujus perėmėjus ir vakarietiškus komponentus į esamas sovietmečio sistemas, skelbia portalas „Defence blog“.
Plačiau apie „FrankenSAM“ sistemas pradėta kalbėti 2023 m. spalio mėn. Šios raketų sistemos – tai sovietinių laikų vidutinio nuotolio raketų „žemė-oras“ paleidimo įrenginių „Buk“ („SA-11 Gadfly“) adaptacijos, pritaikytos šaudyti JAV pagamintomis radarais valdomomis raketomis „AIM-7 Sparrow“ ir „RIM-7 Sea Sparrow“, taip pat JAV tiekiamomis į šilumos tašką reaguojančiomis „oras-oras“ raketomis „AIM-9M Sidewinder“.
Šių raketų panaudojimo sovietinėse sistemose galimybės anksčiau buvo tiriamos Lenkijoje ir Čekijoje, kur buvo bandoma sumontuoti RIM-7 ir RIM-162 ESSM raketas ant „žemė-oras“ raketų sistemų „Kub“. 2023 m. lapkritį Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė patvirtino sistemos „Buk-M1“ integravimą su RIM-7.
Sistemos „FrankenSAM“ – tai senų ir naujų technologijų derinys, kuriuo siekiama sustiprinti Ukrainos gynybinius pajėgumus vykstant konfliktui. Šis novatoriškas požiūris leidžia Ukrainai maksimaliai išnaudoti turimus išteklius ir kartu panaudoti pažangias Vakarų technologijas, kad sustiprintų savo priešlėktuvinės gynybos tinklą.
Žiniasklaida: dėl Vakarų prašymų Švedija atšaukė planus siųsti Ukrainai naikintuvus „Gripen“
15:35
Švedija stabdo planus perduoti savo naikintuvus „Gripen“ Ukrainai, skelbia naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi Švedijos gynybos ministro Palo Johnsono pareiškimu.
„Reuters“ priminė, kad praėjusiais metais Ukraina su Švedija pradėjo aptarinėti galimybes perduoti kariaujančiai pusei naikintuvų „Gripen“. Vėliau Stokholmas pareiškė, kad įvertins galimybę siųsti Švedijos gynybos rangovo „Saab“ gamintus karinius orlaivius.
Švedijos gynybos ministras pareiškė, kad tiekimas buvo sustabdytas, kad būtų galima pradėti eksploatuoti naikintuvus F-16.
„Kitos koalicijos šalys primygtinai prašė mūsų palaukti su „Gripen“ sistema“, – nurodė P.Jonsonas, turėdamas omenyje šalis, kurios planuoja aprūpinti Ukrainą amerikiečių pagamintais naikintuvais F-16.
„Taip yra todėl, kad dabar daugiausia dėmesio skiriama F-16 sistemos įdiegimui“, – pridūrė jis.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „UNIAN“, pirmoji ukrainiečių pilotų grupė jau baigė F-16 mokymus JAV Arizonos karinėje bazėje. Arizonos nacionalinės gvardijos atstovė spaudai Erin Hannigan mano, kad mokymų pabaiga yra svarbus žingsnis siekiant, kad Ukrainos danguje atsirastų modernūs amerikiečių gamybos naikintuvai.
Nyderlandų gynybos ministrė Keesa Ollongren sakė, kad Ukraina pradės sulauks vakarietiškų F-16 naikintuvų jau šią vasarą. Pirmieji bus pristatyti Danijos orlaiviai.
V.Putinas taps pirmuoju Rusijos ir SSRS vadovu nuo J.Stalino laikų, gavusiu postą Mokslų akademijoje
15:06
Rusijos mokslų akademijos nariai siūlys Vladimirui Putinui vadovauti akademijos Patikėtinių tarybai. Jei naujasis organas bus įsteigtas ir prezidentas priims kvietimą, jis taps pirmuoju vadovu nuo Josifo Stalino laikų, gavusiu postą Mokslų akademijoje, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Antradienį vykusiame posėdyje akademijos nariai balsavo už Patikėtinių tarybos sukūrimą. Tai naujas organas – tokio padalinio akademijoje niekada nebuvo, posėdyje paaiškino statuto komisijos vadovas Nikolajus Makarovas. Tik vienas akademikas pasisakė prieš padalinio sukūrimą ir kvietimo V.Putinui išsiuntimą, dar septyni susilaikė. Nežinoma, kiek akademikų dalyvavo balsavime.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ministras R.Sikorskis teigia, kad Lenkija neturėtų atmesti kalbų apie karių siuntimą į Ukrainą
14:33
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis antradienį pareiškė, kad Varšuva neturėtų atmesti galimybės siųsti sausumos pajėgas į Ukrainą.
Vakarų sąjungininkės Ukrainai teikia karinę pagalbą kovai su daugiau nei dvejus metus trunkančia plataus masto Maskvos invazija. Tačiau pastaruoju metu sąjungininkai nerimauja dėl perspektyvos siųsti karius į Ukrainą.
Vasario mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sukėlė sąmyšį, pareiškęs neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą.
Tačiau po to, kai anksčiau šį mėnesį Rusija pradėjo netikėtą sausumos puolimą Charkivo srityje, Kyjivo sąjungininkės, įskaitant Lenkiją, pradėjo persvarstyti pasiūlymą siųsti karius į Ukrainą.
Paklaustas apie galimybę siųsti Lenkijos karius į Ukrainą, R.Sikorskis nurodė, kad Varšuva tokios galimybės neturėtų atmesti.
„Tegul [Rusijos prezidentas Vladimiras] Putinas atspėja, ką ketiname daryti“, – pareiškė jis interviu trims Europos laikraščiams, įskaitant Lenkijos „Gazeta Wyborcza“.
Tai jau ne pirmas kartas, kaip Lenkijos užsienio reikalų ministras užsimena apie galimybę į Ukrainą siųsti NATO karius.
Kovo mėnesį jis nurodė, kad tokie veiksmai yra galimi.
„Vertinu Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iniciatyvą, nes jos tikslas – priversti Putiną bijoti, o ne mus bijoti Putino“, – socialiniame tinkle „X“ rašė ministras.
Anksčiau gegužę E.Macronas pakartojo, kad neatmeta galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto liniją ir to paprašytų pats Kyjivas.
Nuo pat plataus masto karo pradžios 2022-ųjų vasarį Lenkija tvirtai remia kaimyninę Ukrainą.
Kremlius: susitarimas dėl taikos be Rusijos yra absurdiškas
14:12
Kremlius antradienį pareiškė, kad birželį Šveicarijoje vyksiantis tarptautinis viršūnių susitikimas dėl taikos Ukrainoje yra absurdiškas, nes Rusija į jį nebuvo pakviesta.
„Konferencija, mūsų požiūriu, yra visiškai beviltiška siekiant rasti būdų, kaip išspręsti konfliktą dėl Ukrainos“, – valstybiniam televizijos kanalui RT teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė: „Rimtai kalbėti apie šiuos klausimus nedalyvaujant mūsų šaliai yra absurdiška.“
Maskva ne kartą yra sakiusi, kad neketina dalyvauti jokiose derybose, jei nebus atsižvelgta į „naujas realijas“, turėdama omenyje 2022-aisiais aneksuotus keturis Ukrainos regionus, ir atmeta birželio 15–16 dienomis vyksiančią konferenciją kaip Jungtinių Valstijų sąmokslą.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną bandant sužlugdyti šį renginį.
„Putinas labai bijo šio taikos susitikimo, – lankydamasis Briuselyje sakė V.Zelenskis. – Jis bandė ir toliau bando sukliudyti šiam viršūnių susitikimui.“
Žvalgybos pareigūnas: Rusija, verždamasi į Charkivo sritį, žinojo Ukrainos paslaptį
14:10
Charkivo srities šiaurėje šiuo metu Rusijos pajėgos yra užėmusios pirmąją gynybos liniją. Tai lėmė, jog valstybės sienos proveržio metu rusai galėjo žinoti, kur nėra minų laukų, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos žvalgybos padalinio vadas Denysas Jaroslavskis.
„Savo akimis mačiau valstybės sienos pralaužimą, kai tai įvyko gegužės 9 d. Ir stebėjau, kaip rusai važiavo ir nesprogo ant minų laukų. Man kilo du klausimai: pirma, ar apskritai buvo minų laukai, ir, antra, ar jie žinojo, kur jų nėra. Taigi, vienaip ar kitaip, Saugumo tarnyba turėjo atlikti tyrimą“, – kalbėjo jis.
Pareigūno teigimu, jie nieko negali pasakyti apie pirmąją gynybos liniją Charkivo srities šiaurėje, nes ji yra okupuota.
Naujienų agentūra „Unian“ anksčiau panešė, kad Ukrainos valstybinio tyrimų biuro darbuotojai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl to, kad Rusijos kariai Charkivo srityje pažeidė valstybės sieną.
D.Jaroslavskis pažymėjo, kad Ukrainos teisėsaugos institucijos įvardijo 28 įtariamuosius tarp įvairaus rango kariškių.
Tyrimų biuras informavo, kad buvo nustatyta įvykių eiga minutė po minutės. Tam buvo paskirta nemažai svarbių ekspertizių.
Pasak biuro pranešimų, 2024 m. gegužės 10 d. rusams pavyko pralaužti pirmąjį gynybos ešeloną, užimti kelias gyvenvietes palei Ukrainos ir Rusijos sieną bei padaryti nuostolių ginkluotosioms pajėgoms ir civiliams gyventojams.
Vykdant ikiteisminį tyrimą, yra tikrinamas ginkluotųjų pajėgų dalinių aprūpinimo lygmuo ir komplektavimas, įtvirtinimų statybos darbai, karinių dalinių sąveiką ir panašiai. Taip pat tikrinami visų lygių vadovybės veiksmai regione rusų puolimo metu, prieš jį ir po jo, bei bandoma išsiaiškinti galimus ginkluotųjų pajėgų nepagrįsto kovinių pozicijų palikimo faktus.
Kalėjimų „poniatkės“, „golfo vežimėliai“ vietoj tankų ir patrankų mėsa: kaip pasikeitė Rusijos kariuomenė per dvejus karo metus
13:08
Rusijos ginkluotosios pajėgos į plataus masto karą prieš Ukrainą įsitraukė turėdamos palyginti nedideles, bet sąlyginai profesionaliai parengtas pajėgas, sako tyrimų portalo „The Insider“ žurnalistai. Po dvejų metų kariuomenės įvaizdis smarkiai pasikeitė.
Į karių gretas įsiliejo mobilizuotieji, samdiniai ir belaisviai, mokymo lygis smarkiai sumažėjo, kūno bausmės ir neteisėtas sulaikymas tapo norma, o medicininė priežiūra (daugeliu atvejų sąmoningai) buvo sumažinta iki minimumo. 97 proc. sužeistųjų, išgyvenusių ligoninėje, grąžinami į frontą, o naujos įrangos tiekimas labai sutriko.
„Zekų, narkomanų ir plėšikų gauja“
Rusijos kariuomenės sudėties pokyčius per dvejus karo metus aiškiai rodo BBC Rusijos tarnybos sudaryta mėnesinė karinių nuostolių diagrama. 2022 m. vasarą prie sutartininkų prisijungė pirmieji vadinamieji savanorių daliniai, rudenį atėjo laikas mobilizuotiems ir kaliniams, o nuo 2023 m. pradžios kilo nauja samdinių „savanorių“, dar vadinamų naujaisiais sutartininkais, banga, kurių verbavimas tebevyksta.
Procentine išraiška, „Mediazonos“ ir BBC skaičiavimais, didžiąją dalį Rusijos nuostolių vis dar sudaro kaliniai, perleisti per Bachmuto mėsmalę. Tačiau kaliniai tuo metu kovojo kaip privačios kariuomenės „Wagner“ dalis, o Rusijos gynybos ministerija perėmė iš Jevgenijaus Prigožino teisę verbuoti kalinius kovų dėl Bachmuto metu. Kalinių būriai, vadinami „Storm Z“ / „Storm V“, kaip ir „Wagner“ kaliniai, buvo naudojami kaip pėstininkai, paaukoti, kad būtų nustatytos silpnosios priešininkų gynybos vietos. Net propagandininkai pripažįsta, kad tik nedidelė dalis nuteistų kalinių grįžta iš šturmo būrių, į kuriuos jie siunčiami, ir kad kaliniams kyla problemų dėl išmokų, neįgalumo, gydymo ir reabilitacijos.
Išsiskiria būriai, kurių narius galima apibūdinti kaip samdinius, o ne kaip nuolatinius kariškius. Tyrimą atliekančių žurnalistų teigimu, šių būrių kovotojai verbuojami per vadinamąją kariuomenę „Redut“, kuri iš tikrųjų yra GRU struktūrų priedanga. Kai kurie iš šių pusiau reguliariųjų dalinių nariai yra ultradešinieji ir atvirai neonacistai. Kaip pavyzdį galima paminėti iš futbolo sirgalių suburtą „Española“ ir diversinę puolamosios žvalgybos grupę „Rusič“. Pastarųjų atstovai atvirai ragina žudyti ir žiauriai elgtis su ukrainiečių karo belaisviais.
Kitas Rusijos karių papildymo šaltinis – užsienio piliečių pritraukimas. Dažnai užsieniečiai į Rusijos ginkluotąsias pajėgas patenka apgaulės būdu, pažadėjus darbą Rusijos teritorijoje, veikiant ištisiems verbuotojų tinklams. Fronte jie dažnai patiria žiaurų Rusijos kariškių elgesį.
„Mediazona“ Užsienio reikalų ministerijos statistikoje aptiko duomenų apie rekordinį Rusijos išduotų vizų skaičių Nepalo piliečiams 2023 m. – apie 3 tūkst. Vasario mėnesį CNN teigė, kad Rusija į karą su Ukraina užverbavo iki 15 tūkst. nepaliečių. Be to, žinoma apie masinį Šri Lankos ir Indijos piliečių verbavimą į Rusijos ginkluotąsias pajėgas.
„Golfo vežimėliai“ vietoj tankų „Armata“
Per dvejus plataus masto invazijos metus Rusijos karo pramonė smarkiai išplėtė pagrindinių ginklų ir karinės įrangos gamybą. CNN šaltinis kalba apie 1 500 tankų pristatymą per metus, o tuometis gynybos ministras Sergejus Šoigu pranešė apie 1 530 tankų. Tačiau tas pats amerikiečių šaltinis pažymėjo, kad didžioji dalis įrangos nėra naujai pagaminta, o modernizuota arba tiesiog paimta iš sandėlių. Kartu kai kurie moderniausios įrangos pavyzdžiai, pavyzdžiui, tankas T-14 „Armata“, Ukrainoje nenaudojami dėl mažo jų skaičiaus ir didelės kainos.
Praktiškai tai reiškia, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos pasižymi ne tik dideliais nuostoliais, bet ir vis didėjančiu pasenusios įrangos arsenalu. Pavyzdžiui, kai kuriais duomenimis, kovose dėl Avdijivkos gana modernių tankų ir pėstininkų kovos mašinų nuostoliai sudarė tik palyginti nedidelę dalį, o dauguma sunaikintų, apgadintų ir paliktų transporto priemonių tebuvo sovietiniai modeliai. Praėjusiais metais „The Insider“ rašė apie tai, kad Rusijos kariuomenėje atsirado seniai nebenaudojamų modelių, tokių kaip tankai T-55 ir T-62 bei šarvuočiai BTR-50. Mūšyje dėl Avdijivkos ši senovinė technika pirmą kartą įsitraukė į šturmo operacijas.
Kai kuriais atvejais seni tankai naudojami ne pagal paskirtį, o kaip „pėstininkų taksi“ mūšio lauke. Siekiant apsaugoti transporto priemones, iš jų sukuriamos monstriškos konstrukcijos. Ši praktika buvo plačiai paplitusi Antrojo pasaulinio karo metais, kai sovietų pramonė visai negamino šarvuočių, o gautų atsargų trūko.
Kartu su pasenusia įranga į mūšį vyksta ir mūšio laukui visiškai nepritaikytos transporto priemonės bei jų improvizuotos modifikacijos.
Be to, buvo daug atvejų, kai rusai atakavo kinų visureigiais „Desertcross“, kuriuos Ukrainos pajėgos dėl jų neįprastos išvaizdos praminė golfo vežimėliais. Šiai technikai būdinga ne tik išpūsta kaina, bet ir visiškas įgulos apsaugos trūkumas. Galima daryti prielaidą, kad Rusijos kariuomenė tikisi pasinaudoti jų greičiu, kad praslystų pro dronų ir artilerijos poveikio zoną, tačiau, sprendžiant iš aukų skaičiaus, rusams tai ne visada pavyksta.
Karo mėsmalės aukos ir atakos bangomis
Pastaraisiais metais Rusijos kariuomenei šiek tiek patobulino savo taktiką. Tai visų pirma įrodo Ukrainos kontrpuolimo atrėmimas, platesnis dronų naudojimas artilerijos ugniai koreguoti ir neseniai tiksliaisiais ginklais atakuotos HIMARS ir „Patriot“ sistemos. Kartu Rusijos ginkluotosios pajėgos vis dar nesugeba organizuoti veiksmingo puolimo ir todėl patiria didelių nuostolių bandydamos užimti palyginti nedideles gyvenvietes, nors turi daug daugiau gyvosios jėgos ir šaudmenų.
BBC Rusijos tarnybos duomenimis, dabartinių rusų nuostolių dinamika panaši į praėjusių metų žiemos puolimo Donbase duomenis. Publikacijoje teigiama, kad viskas vyksta atakų bangomis (nuoseklus mažų pėstininkų grupių įvedimas į mūšį). Ukrainos OSINT šaltinyje „DeepState“ taip pat kalbama apie tokią taktiką, pažymint, kad ji atneša rusams tam tikrą sėkmę. Pasak projekto autorių, pirmiausia artilerijos ir FPV dronų ugnimi smogiama į logistikos kelius, o tada į mūšį siunčiamos nedidelės pėstininkų grupės, kurios identifikuoja ir slopina ukrainiečių šaudymo pozicijas. Pirmųjų bangų nuostoliai gali siekti 95 proc. Numalšinus šaudymo pozicijas, taip pat naudojant valdomas aviacines bombas, į kovą išeina „patyrę šturmo padaliniai“.
Analizės centro RUSI analitikas Jackas Watlingas mano, kad Rusijos kariuomenė savo pajėgumų viršūnę pasieks 2024 m. pabaigoje ir vargu ar pasieks didesnių laimėjimų 2025 m. Tokiomis aplinkybėmis užsienio parama Ukrainai yra svarbi jau dabar, kad ji išgyventų šį svarbų laikotarpį.
V.Zelenskis pažėrė kaltinimų V.Putinui dėl bandymo sužlugdyti aukščiausio lygio susitikimą dėl taikos
12:52 Atnaujinta 13:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį apkaltino Rusijos lyderį Vladimirą Putiną bandant sužlugdyti kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiantį viršūnių susitikimą dėl taikos Ukrainoje.
„Putinas labai bijo šio taikos susitikimo, – lankydamasis Briuselyje sakė V.Zelenskis. – Jis bandė ir toliau bando sukliudyti šiam viršūnių susitikimui.“
Jis taip pat sakė, kad jei JAV prezidentas Joe Bidenas praleis susitikimą dėl taikos Ukrainoje, tai bus „tarsi plojimai Putinui“.
„Jei jis nedalyvaus, tai bus lygiai tas pats, kas plojimai Putinui: plojimai asmeniškai ir stovint“, – Briuselyje sakė V.Zelenskis.
J.Bidenas dar nepatvirtino, ar dalyvaus aukščiausiojo lygio susitikime.
Maskva ne kartą yra sakiusi, kad neketina dalyvauti jokiose derybose, jei nebus atsižvelgta į „naujas realijas“, turėdama omenyje 2022-aisiais aneksuotus keturis Ukrainos regionus, ir atmetė konferenciją kaip Jungtinių Valstijų sąmokslą.
Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.
JAV generolas sugalvojo užduotį Vakarų šalių veteranams Ukrainoje
12:48
Jungtinių Valstijų kariuomenės veteranas Adrianas Bonenbergeris mano, kad patyrę karo veteranai iš tokių šalių kaip Amerika, Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija galėtų savanoriškai mokyti Ukrainos karius, skelbia leidinys „The Hill“.
Generolas įsitikinęs, kad būtent tinkamas mokymas padeda laimėti karus.
„Kai kas gali paprieštarauti, kad net ir labai patyrę veteranai mažai ką gali pasiūlyti Ukrainai jos savigynos kare. Vakarų mokymuose neatsižvelgiama į taktinius aspektus, su kuriais susiduria kariai, stebintys bepiločius orlaivius ir puolantys iš tranšėjos į tranšėją, kovojantys gynyboje iš fiksuotų pozicijų ar nuo pastatų. Tai teisingas priekaištas. Vieninteliai veteranai, galintys šiuo metu visapusiškai parengti Ukrainą, yra šio karo veteranai ukrainiečiai“, – pabrėžė ekspertas.
Kita vertus, jo nuomone, „visiškas parengimas“ čia nėra būtinas.
„Sėkmingų karinių operacijų pagrindas yra mažų dalinių taktika ir vadovavimas, o jie per 100 metų iš esmės nepasikeitė... Kas yra šie pagrindai? Darbas komandoje, manevravimas grupėje ir gebėjimo vadovauti vis didesnėms grupėms suteikimas. Pastarųjų 100 metų idėjos ir technologinė raida lėmė didesnę decentralizaciją“, – aiškino A.Bonenbergeris.
Veteranas įsitikinęs, kad nėra ginkluotųjų pajėgų, kurios geriau nei JAV kariuomenė ir kitos šalys, priėmusios „egalitarinius ir meritokratinius ugdymo principus, taip pat humanizmą“, taikytų mažų padalinių taktiką ir vadovavimą.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Ukrainos kariai greitai perpranta mažų padalinių taktikos ir vadovavimo subtilybės, o tai leidžia jiems laimėti mūšius būrio ir būrio lygmeniu:
„Aš ir kiti tuo įsitikinome per dvi Ukrainos piliečių ir karių mokymo keliones 2022 ir 2023 m., ir tai yra svarbi priežastis, kodėl kartu su Irako ir Afganistano veteranais įkūriau tarptautinę savanorių grupę „Citizens to Soldiers, International“, skirtą padėti vykdyti mokymus.“
Pasak A.Bonenbergerio, Ukrainai reikia ne tik ginklų: ruošiantis kitai mobilizacijos bangai, jai taip pat reikia patyrusių veteranų, kurie padėtų šiuos karius išmokyti pagrindinių taktikos ir vadovavimo idėjų, kurios buvo kiekvienos didžios kariuomenės sudedamoji dalis.
Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis sakė, jog Prancūzija siųs į Ukrainą instruktorius, kurie mokys karius. Tačiau Prancūzijos gynybos ministerija šios informacijos nepatvirtino.
ES diplomatijos vadovas paaiškino, kodėl gyvybiškai svarbu leisti Kyjivui smūgiuoti Rusijos teritorijai
12:34
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį paragino šalis nelyginti eskalavimo baimės su Ukrainos poreikiu gintis ir sakė, kad Kyjivas turi teisę smūgiams į Rusijos teritoriją naudoti vakarietiškus ginklus.
„Pagal karo teisę tai visiškai įmanoma ir jokio prieštaravimo nėra. Galėčiau atsakyti tuo pačiu ar kovoti prieš tą, kas kovoja prieš mane iš savo teritorijos“, – sakė J.Borrellis prasidedant susitikimui su ES gynybos ministrais.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pyktį užsitraukusiems grupės „Bi-2“ nariams suteikta Moldovos pilietybė
10:51
Moldova suteikė pilietybę keliems Baltarusijoje įkurtos Rusijos roko grupės „Bi-2“ nariams, pirmadienį paskelbė vyriausybė.
Ši grupė reiškia nepritarimą Maskvos karui Ukrainoje.
Moldovos prezidentė Maia Sandu pasirašė įsaką, kuriuo suteikiama pilietybė „tam tikriems „Bi-2“ nariams“, socialiniuose tinkluose paskelbė jos biuro vadovas Adrianas Balutelis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Belgija perduos Ukrainai 30 naikintuvų F-16
10:46
Antradienį Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Labib pareiškė, kad Belgija iki 2028 m. pateiks Ukrainai 30 savo naikintuvų F-16, skelbia naujienų svetainė „RTL info“.
Pasak jos, pirmieji orlaiviai turėtų būti pristatyti „iki šių metų pabaigos“.
Pažymima, kad šis įsipareigojimas bus įformintas saugumo užtikrinimo susitarimu, kurį planuojama pasirašyti gegužės 28 d. Briuselyje Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito proga.
Taip pat teigiama, kad Belgija iš savo atsargų paims šaudmenų, kuriais bus aprūpinti Ukrainai skirti F-16 lėktuvai.
Pasak ministrės H.Labib, ši parama Kyjivui yra būtina siekiant sustabdyti autoritarinį Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
„Ar gali vieną dieną Rusijos tankai įsiveržti į Briuselį? Jei leisime, tai nėra neįmanomas scenarijus“, – sakė ji.
Pažymėtina, kad šis V.Zelenskio vizitas į Ispaniją buvo planuotas prieš dvi savaites, tačiau dėl naujo rusų puolimo Charkivo srityje, jis buvo atšauktas.
Pagrindinės temos, kurias ketinama aptarti, yra dvišalio saugumo susitarimo pasirašymas, karinė parama šaliai kare su Rusija ir naikintuvai F-16.
Budapeštas sulaukė griežtos kritikos iš ES: vėl kiša pagalius į ratus
10:24
Europos Sąjungos šalių pareigūnai pirmadienį išsakė priekaištų Vengrijai, Budapeštui pagrasinus sustabdyti kelių milijardų eurų skyrimą Ukrainai apginkluoti.
Vengrija, vienintelė ES valstybė, kuri po Rusijos invazijos į Ukrainą palaiko ryšius su Kremliumi, nuo plataus masto karo pradžios ne kartą blokavo Bendrijos iniciatyvas dėl pagalbos Kyjivui ar sankcijų Maskvai.
Tačiau pastaruoju metu vis garsiau kritikuojamas Budapeštas, blokuojantis lėšas iš ES centrinio fondo, iš kurio valstybėms narėms kompensuojama už Ukrainai siųstus ginklus.
ES pareigūnai baiminasi, kad Vengrija gali užblokuoti naujausią paramą Ukrainai, nors ES lyderiai ją jau patvirtino.
Manoma, kad Vengrija taip pat gali mėginti sustabdyti milijardinio pelno, gauto iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto, naudojimą Ukrainai apginkluoti.
„Negalime leisti, kad Europos karinė parama Ukrainai taptų kitų sprendimų, nesusijusių su šiuo konkrečiu klausimu, įkaite“, – po užsienio reikalų ministrų susitikimo Briuselyje sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
„Ypač atsižvelgiant į situacijos skubumą – Ukrainai ginklų reikia dabar“, – pridūrė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock paragino Budapeštą „pagaliau vėl leisti teikti pagalbą Ukrainai, nes Europa stipri tik tada, kai yra vieninga“.
„Negalime susitaikyti su tuo, kad viena šalis, kuri prieš kelis mėnesius valstybių vadovų tarybos posėdyje taip pat pritarė šiai sumai, dabar blokuoja šią itin svarbią pagalbą Ukrainai“, – nurodė Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto socialiniuose tinkluose pareiškė, kad jis patyrė didžiulį ES kolegų spaudimą.
Anot jo, Vengrijai nepriimtinas planas skirti maždaug 6,5 mlrd. eurų lėšų Ukrainai apginkluoti.
Vengrija jau ne kartą yra panaudojusi savo veto teisę ginčuose su Briuseliu.
Tačiau Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad Budapešto pasipriešinimas dabar tapo sistemingu požiūriu.
„Taigi iš esmės beveik visas diskusijas, reikalingus sprendimus ir ES sprendimus blokuoja tik viena šalis“, – sakė jis.
„Manau, kad nueita itin toli“, – pridūrė ministras.
Kremlius numatė R.Kadyrovo įpėdinį: Čečėnijos lyderis imasi veiksmų, kad išlaikytų valdžią
09:46
Kremlius svarsto Čečėnijos lyderio poste pakeisti ilgametį vadovą Ramzaną Kadyrovą, tačiau pastarasis tam priešinasi ir skiria savo vaikus ir kitus artimus giminaičius į aukštas pareigas – taip jis nori apsisaugoti nuo galimo nuvertimo. Tiesa, spėjama, kad Kremliaus jau turi išsirinkęs R.Kadyrovo įpėdinį – aiški jo tapatybė.
Laisvosios Europos radijas skelbia, kad susitikimas Kremliuje įvyko tuo metu, kai R.Kadyrovas keičia savo politinius bendražygius, į jų vietas skirdamas šeimos narius ir artimus giminaičius.
Galimai prasta R.Kadyrovo sveikata, apie kurią Vakarų žiniasklaida rašė ne kartą, ir jo veiksmai į valdžią paskiriant vis daugiau savo artimos aplinkos žmonių, kelia klausimą apie jo įpėdinį, nurodo Laisvosios Europos radijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos dronai grėsmingai artėja prie Maskvos: Rusija tvirtina vieną numušusi
09:39
Rusija pirmadienį pranešė, kad numušė droną netoli Maskvos ir kad daugiau kaip pusvalandžiui buvo įvesti apribojimai dviejuose dideliuose sostinės oro uostuose.
Maskvai daugiau kaip dvejus metus tęsiant karą prieš Ukrainą, ši jau daug mėnesių dronais atakuoja Rusijos miestus.
„Maždaug 21 val. Kučino rajone Balašichoje oro gynyba numušė droną, nuolaužos nukrito ant privataus namo“, – platformoje „Telegram“ pranešė Maskvos regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas.
„Name buvę žmonės laiku evakavosi, niekas nenukentėjo“, – pridūrė jis.
„Balašichos žmonės galėjo girdėti garsius trenksmus. Raginu laikytis ramiai, visos tarnybos dirba [įvykio] vietoje“, – pridūrė jis.
Balašicha yra rytus nuo Maskvos, visai šalia jos.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau paskelbė, kad oro gynyba numušė „nedidelį balioną“.
Aviacijos pareigūnai sakė, kad daugiau kaip pusvalandžiui buvo paskelbta apribojimų Domodedovo ir Žukovskio oro uostams.
„Kad gegužės 27 dieną būtų užtikrintas civilinių skrydžių saugumas, nuo 20 val. 46 min. iki 21 val. 20 min. buvo įvesti laikini apribojimai“, – socialiniuose tinkluose paskelbė valstybinės aviacijos agentūros „Rosaviacija“ atstovas Artiomas Koreniakas.
Pasak jo, jokie skrydžiai nebuvo atšaukti.
Ekspertas: Rusija bijo NATO karių pasirodymo Ukrainoje, nes tai reikštų tik viena
09:31
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ pirmadienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje įvertino padėtį mūšio lauke ir pažymėjo, kad „Rusijos pajėgos toliau trepsi vietoje“, taip pat pridūrė, kad didesnių pasiekimų jos neturi.
„Bet nereikia apsigauti, jie nuolat puldinėja ukrainiečius ir ramybės priešakinėse linijose tikrai nėra. Bet šiaip – rutininė karo diena“, – pastebėjo žinovas.
Jis įvertino, kad Ukraina savo ruožtu toliau ieško taikinių Rusijoje. Pirmadienį paskelbta apie ukrainiečių bepiločių orlaivių ataką prieš balistines raketas galinčią aptikti radiolokacinę stotį „Voronež“. E.Papečkio nuomone, Ukraina plečia ir toliau plės taikinių nomenklatūrą, ir dabar vis dažniau atakuoja Rusijos priešraketinės gynybos sistemas.
„Įdomesnis atvejis – rusų oro gynyba Pamaskvėje numušė nedidelį oro balioną. Neaišku, ar jis buvo ukrainiečių. Oro balionai su specialia įranga žvalgybai naudojami plačiai, ne taip seniai buvo kilusi rimta krizė amerikiečiams bandant numušti „pasiklydusius“ kinų oro balionus virš Jungtinių Valstijų. Ukrainiečiams tai irgi būtų logiškas ir racionalus sprendimas“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
E.Papečkys pastebi, kad, kuo toliau, tuo labiau rusiškuose šaltiniuose, tarp jų ir oficialiuose, jaučiamas nerimas dėl galimo NATO karių pasirodymo Ukrainoje.
„Nors ir kalbama tik apie jų panaudojimą ukrainiečių mokymams, Kremliui bet koks koją į Ukrainą įkėlęs karys yra problema ir galvos skausmas“, – rašė jis.
E.Papečkio įžvalgas patvirtina ir Rusijos federalinės saugumo (FSB) pasienio tarnybos direktoriaus generolo Vladimiro Kulišovo žodžiai valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ žurnalistams, kur jis aiškino, jog NATO šalys treniruojasi prie Rusijos sienų, kad surengtų branduolinius smūgius šalies teritorijoje.
„NATO žvalgybinė veikla prie Rusijos sienos intensyvėja, didėja Aljanso karių operatyvinių ir kovinių mokymų intensyvumas, kurių metu rengiami karinių operacijų prieš Rusijos Federaciją scenarijai, įskaitant branduolinius smūgius mūsų teritorijoje.“
Jis pabrėžė, kad tokia situacija reikalauja „adekvačių“ priemonių valstybės sienos apsaugai ir gynybai.
Tikėtina, kad tokią generolo reakciją iššaukė pirmadienį NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pareiškimas, kad Ukraina turi teisę smogti „kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje“. Jis paragino Kyjivo sąjungininkus panaikinti atitinkamą apribojimą.
Kremlius tai įvertino kaip „eskalacijos laipsnio didinimą“.
„NATO flirtuoja su karine retorika, panyra į „karinę ekstazę“. Tokia yra realybė, su kuria turime toliau kovoti“, – pabrėžė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Prieš tai Rusijos generalinis štabas Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu paskelbė, kad Pietų karinės apygardos raketinės formuotės ir karinis jūrų laivynas surengs pratybas, kuriose bus naudojami ir nestrateginiai branduoliniai ginklai. Pratybos prasidėjo gegužės 21 d.
Kaip paaiškino Kremlius, taktinio branduolinio smūgio pratybų priežastis buvo NATO šalių pareiškimai apie galimą karių siuntimą į Ukrainą.
Tačiau, kaip pažymėjo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai, Maskvos ir Minsko branduolinių ginklų panaudojimas išlieka mažai tikėtinas. NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana taip pat pareiškė, kad Rusija neturi nei galimybių, nei ketinimų pulti kurią nors iš NATO šalių. Tačiau, anot jo, Maskva neabejotinai prieš Vakarų šalis pradėjo „totalinį hibridinį karą“.
Lenkija už 677 mln. eurų pirks iš JAV ilgojo nuotolio raketų
09:23
Lenkija iš Jungtinių Valstijų turi nupirkti 677 mln. eurų vertės ilgojo nuotolio raketų savo gynybos pajėgumams pastiprinti galimų grėsmių iš Rusijos akivaizdoje, pirmadienį paskelbė Varšuva.
Kontraktas oficialiai turi būti pasirašytas antradienį. Jis sudaromas vykdant Lenkijos kariuomenės modernizavimą, kurį paspartino Rusijos invazija į Ukrainą.
„Karas Ukrainoje pademonstravo, kaip svarbu galėti leisti raketas į taikinius, net esančius toli už fronto linijos, o perkamų raketų nuotolis yra maždaug 1 tūkst. kilometrų“, – nurodė Lenkijos gynybos ministerija.
Raketos JASSM (Joint Air-to-Surface Standoff Missile) bus pristatytos nuo 2026 iki 2030 metų, pridūrė ministerija.
Lenkija jau turi raketų JASSM, kurių nuotolis – 370 km ir kurias naudoja jos turimi JAV gamybos lėktuvai F-16.
Lenkija savo gynybos biudžetą padidino iki maždaug 4 proc. BVP – tai didžiausias skaičius visoje NATO.
Varšuva taip pat ėmė už milijardus eurų pirkti karinės įrangos, daugiausia iš JAV ir Pietų Korėjos.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
09:08
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1460 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 503,8 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikintas 21 tankas, 40 šarvuotųjų kovos mašinų, 48 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 46 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 15 Rusijos bepiločių orlaivių.
„Azovstal“ belaisvė: „Sunku priprasti, kad tave muša“
09:02
Prieš dvejus metus pasidavė „Azovstal“ gynėjai, o Rusija užėmė Mariupolį. Į nelaisvę pateko daugiau kaip du tūkstančiai ukrainiečių. „Meduza“ pakalbino vieną buvusią belaisvę, kuri papasakojo apie tai, ką joje patyrė.
Prieš dvejus metus, 2022 m. gegužės 20 d., Rusija paskelbė užėmusi Mariupolį. Paskutinė gynybos tvirtovė buvo gamykla „Azovstal“ – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai (įskaitant pulko „Azov“ kovotojus) ją gynė du mėnesius, bet galiausiai buvo priversti pasiduoti Rusijos armijai. Iš viso, pasak Volodymyro Zelenskio, į nelaisvę pateko per du su puse tūkstančio kariškių. Kai kuriems iš jų po mainų pavyko grįžti namo. „Meduza“ kalbėjosi su ukrainiečių medicinos seserimi, kuri buvo tarp „Azovstal“ gynėjų ir ilgiau nei metus praleido rusų nelaisvėje. Pašnekovės prašymu, jos tapatybė neatskleidžiama.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios tris rusų dronus
08:18
Ukrainos oro pajėgos antradienį pranešė per praėjusią naktį sunaikinusios tris rusų atakos dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį paleido tris dronus „Shahed“.
Visi jie buvo numušti virš Zaporižios, Dnipropetrovsko ir Čerkasų sričių.
Per 2 metus ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų
08:18
Per dvejus metus ukrainiečius apgyvendinusiems vilniečiams išmokėta 3,9 mln. eurų kompensacijų, antradienį pranešė savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“.
Pasak „Vilniaus miesto būstas“ direktorės Rositos Žibelienės, iš viso kompensacijas Vilniuje per dvejus metus gavo 2 031 vilnietis, suteikęs prieglobstį 5 785 ukrainiečiams. Vidutiniškai viename būste gyveno apie keturis pabėgėlius.
Kompensacijų už ukrainiečių apgyvendinimą mokėjimas prasidėjo 2022 metų balandį ir baigėsi šių metų balandį.
Kompensacijas už ukrainiečių apgyvendinimą gavo gyventojai, verslas ir nevyriausybinės organizacijos, kurie savo būstuose ar kitose patalpose buvo neatlygintinai laikinai priėmę apsigyventi nuo karo Ukrainoje pabėgusius gyventojus.
Anot pranešimo, kompensacijos dydis už būsto suteikimą panaudos pagrindais ukrainiečiams priklausė nuo to, kiek žmonių apgyvendinta. Už vieną apgyvendintą ukrainietį buvo mokama 150 eurų, už kiekvieną paskesnį, apgyvendintą tame pačiame būste – po 50 eurų per mėnesį.
„Didžiausios pagalbos pabėgėliams reikėjo vos prasidėjus karui Ukrainoje. Tuo metu tiek vilniečiai, tiek įvairios institucijos, verslai reagavo ir susitelkė itin greitai, o Vilniuje apgyvendinimas buvo suteiktas didžiausiam skaičiui ukrainiečių. 2023 m. apgyvendintų ukrainiečių jau buvo gerokai mažiau – tikėtina, kad dalis jų ėmė gyventi savarankiškai: susirado darbus, išsinuomojo būstus rinkoje, taip pat ėmė naudotis būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija“, – pranešime cituojama R.Žibelienė.
Anot jos, 2022 metais būsto nuomos kompensacijas gavo 498 ukrainiečių šeimos, o 2023 metais šis skaičius išaugo iki 1804 šeimų.
Prieglobstį ukrainiečiams Vilniuje aktyviausiai suteikė gyventojai, daug jų apgyvendino ir įmonės, tarp jų – „Litgrid“, „Bazilijonų ukrainiečiai“. Šioms įmonėms buvo išmokėtos didžiausios kompensacijos – „Litgrid“ gavo 112,3 tūkst. eurų, o „Bazilijonų ukrainiečiai“ – 106,7 tūkst. eurų.
Analitikai: Ukrainos ginkluotosios pajėgos pasistūmėjo į priekį prie Lypcių, bet rusai tęsia išpuolius
08:11
Ukrainos kariai pasistūmėjo į priekį ties Lypciais Charkivo srityje, tačiau Rusijos pajėgos puolimo nenutraukia. Remiantis Karo tyrimų instituto (ISW) pranešimu, pirmadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos nežymiai pasistūmėjo į šiaurę nuo Charkivo Lypcių kaimo kryptimi. Vovčansko rajone rusai tęsia puolimus į šiaurės rytus nuo Charkivo.
Per šį laiką nebuvo patvirtintų pokyčių fronto linijoje Charkivo kryptimi. Geolokacinė medžiaga rodo, kad ukrainiečiai neseniai atkovojo dalį teritorijos laukuose į šiaurę nuo Lypcių.
Rusijos tinklaraštininkai teigė, kad Rusijos pajėgos į šiaurę nuo kaimo pasistūmėjo iki 500 m, tačiau ISW to nepatvirtina. Antžeminės atakos netoli Lypcių ir Ternovos buvo tęsiamos.
Rusija taip pat teigė neva atrėmusi Ukrainos sausumos puolimą netoli Hlybokės. Rusijos vadovybė į kovas Charkivo srities šiaurėje metė neseniai suformuotą 245-ąjį gvardijos motorizuotąjį šaulių pulką, „Anvaro specialiųjų pajėgų“ būrį, taip pat vadinamojo Rusijos Afrikos korpuso elementus.
Rusų kariai taip pat tęsė puolimus į šiaurės rytus nuo Charkivo, netoli Vovčansko, tačiau jokių patvirtintų pokyčių fronto linijoje nebuvo. Propagandistai tvirtino, kad okupantai šiek tiek pasistūmėjo į priekį Lenino gatve Vovčansko centre, kur tęsiasi įnirtingos kovos. Jie taip pat tvirtino, kad ukrainiečiai išlaikė pozicijas Vovčansko agregatų gamyklos teritorijoje miesto centre, šiauriniame Vovčos upės krante.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad Rusijos kariuomenė tęsė antžemines atakas Starycos rajone į pietvakarius nuo Vovčansko.
Ukraina: derybos su Prancūzija ir kitomis šalimis dėl karinių instruktorių tebevyksta
07:34
Ukraina pirmadienį atsitraukė nuo pareiškimo, kad į šalį netrukus atvyks Prancūzijos kariniai instruktoriai, ir teigė, kad šiuo klausimu vis dar derasi su Paryžiumi ir kitais sąjungininkais.
Ukrainos gynybos ministerija pateikė savo paaiškinimą, kariuomenės vadui Oleksandrui Syrskiui pareiškus, kad į karo nuniokotą šalį netrukus atvyks pirmieji prancūzų kariniai instruktoriai.
„Kol kas šiuo klausimu vis dar diskutuojame su Prancūzija ir kitomis šalimis“, – sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pareiškime.
Ji pridūrė, jog „pradėjo vidaus darbą, susijusį su atitinkamais dokumentais šiuo klausimu, kad nebūtų gaištamas laikas biurokratiniams klausimams derinti, kai bus priimtas atitinkamas sprendimas“.
O.Syrskis anksčiau sakė, kad „pasirašė dokumentus, kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams netrukus apsilankyti mūsų mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei personalu“.
Apie tai jis pranešė po to, kai kartu su gynybos ministru Rustemu Umerovu dalyvavo vaizdo pokalbyje su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecornu.
Prancūzijos gynybos ministerija teigė, kad šis klausimas nagrinėjamas, tačiau nepatvirtino, kad kariniai instruktoriai vyks į Ukrainą.
„Mokymai Ukrainos teritorijoje yra vienas iš projektų, aptariamų nuo vasario 26 dieną [Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono] sušauktos konferencijos dėl paramos Ukrainai“, – teigė ministerija.
„Kaip ir visi šia proga aptarti projektai, tai ir toliau yra darbo su ukrainiečiais objektas, visų pirma siekiant suprasti tikslius jų poreikius“, – pridūrė ji.
Prancūzija neturi karinio personalo, kuris padėtų Ukrainos pajėgoms šios šalies teritorijoje ar jas mokytų.
E.Macronas ne kartą yra išsakęs pastabų dėl galimo Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje, kurios sulaukė Maskvos pasipiktinimo ir Prancūzijos sąjungininkų nerimo.
Iranas pristatė Rusijai naujausių valdomų bombų „Qaem-5"
07:30
Iranas pirmą kartą perdavė Rusijai naujausių valdomų aviacinių bombų „Qaem-5“, skirtų smūgiams Ukrainoje, tvirtina „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Roepke.
Šiomis dienomis Kursko srityje sudužo sunkusis Irano dronas „Qods Mohajer-6“. Juo buvo gabenamos naujausios Irano valdomos bombos „Qaem-5“. Pats Iranas jas pradėjo naudoti tik 2019 m. Tikėtina, kad dronas turėjo atakuoti Sumų regioną, bet dėl nežinomos priežasties nukrito.
Anksčiau Rusijos ginkluotosios pajėgos Ukrainoje nenaudojo didelio tikslumo bombų „Qaem-5“. Pasak J.Roepkės, jų naudojimas rodo „naują Teherano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo lygmenį“.
Vakarų žvalgyba anksčiau teigė turinti informacijos apie Irano ir Rusijos susitarimą dėl balistinių raketų perdavimo, tačiau kol kas nepastebėjo ženklų, kad jis jau įvyko.
Balandžio mėnesį G7 užsienio reikalų ministrai pareikalavo, kad Iranas susilaikytų nuo balistinių raketų siuntimo į Rusiją,.
Gegužės 14 d. ES Taryba susitarė išplėsti sankcijų Iranui mechanizmą dėl jo paramos Rusijai kare prieš Ukrainą ir destruktyvių veiksmų Artimuosiuose Rytuose.
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis vyksta vizito į Belgiją
06:25
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankysis Belgijoje, kur pasirašys naujausią iš virtinės saugumo susitarimų su Vakarų sąjungininkais, pirmadienį pranešė belgų ministro pirmininko biuras.
Ukrainos lyderis į Briuselį atskris iš Ispanijos, tęsdamas kelionę po kelias Europos šalis, kuria siekia sutelkti paramą Kyjivui.
V.Zelenskis su Belgijos ministru pirmininku Aleksanderiu de Croo pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, o po to jiedu surengs spaudos konferenciją.
V.Zelenskis taip pat lankysis Belgijos sostinėje esančioje karinėje aviacijos bazėje, kur susitiks su instruktoriais, padedančiais mokyti Ukrainos pilotus valdyti naikintuvus F-16.
Belgija įsipareigojo atsiųsti Ukrainai naikintuvų F-16 pagal platesnę Europos sąjungininkių iniciatyvą ir tikisi pradėti tiekimą šiais metais.
Belgija sako, kad nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 metų vasarį karinei paramai Ukrainai skyrė 1,2 mlrd. eurų.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir V.Zelenskis pirmadienį Madride pasirašė savo saugumo susitarimą. Madridas pažadėjo skirti Ukrainai 1 mlrd. eurų karinės pagalbos.
Naujausia V.Zelenskio kelionė pas sąjungininkus vyksta tuo metu, kai Ukraina stengiasi sulaikyti Rusijos antžeminį puolimą Charkivo regione. Maskva ten pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų per pusantrų metų.
Tikimasi, kad iš Belgijos V.Zelenskis vyks į Portugaliją.
Jau trečius metus vykstant Rusijos plataus masto puolimui, Ukraina prašo sąjungininkų daugiau ginklų ir ypač – padėti išspręsti oro gynybos sistemų trūkumo problemą.
Ukrainos lyderis taip pat bando pritraukti paramą kitą mėnesį Šveicarijoje vyksiančiai taikos konferencijai. Kyjivas atmetė bet kokius siekius pakviesti Rusiją.
