Karas Ukrainoje. Charkive baigti paieškos darbai sudegusiame prekybos centre: žuvo 19 žmonių

Charkive baigta paieškos operacija rusų okupantų susprogdintame statybinių medžiagų prekybos centre. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jis pažymi, kad policija atpažino visų 19 žmonių, žuvusių per šeštadienį Rusijos kariškių surengtą oro ataką, kūnus.

„Tai nebuvo lengva. Žuvusiųjų buvo ieškoma tarp degėsių visą parą, naudojant specialią įrangą, operatyviai identifikuojant palaikus, pasitelkus DNR laboratoriją. Teismo medicinos ekspertai atliko daugiau kaip 100 tyrimų. Į policiją kreipėsi 16 dingusiųjų giminaičių, kurie pateikė biologinius mėginius ekspertizei“, – komentavo jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos pajėgos smogė statybinių medžiagų parduotuvei Charkive

Ministras pridūrė, kad taip pat dalyvavo kinologai – tarnybinis šuo rado vieną kūną ir vieną fragmentą.

Pasak I.Klymenkos, per smūgį Charkivo hipermarketui žuvo 12 vyrų ir 7 moterys. Tarp aukų yra 17 metų vaikinas ir 12 metų mergaitė. Dar 54 žmonės buvo sužeisti.

Šeštadienį, Rusijos okupacinės pajėgos mažiausiai 4 kartus apšaudė Charkovą. Po pietų rusai aviacinėmis bombomis UMPB D-30 smogė prekybos centrui „Epicentr“. Vietos valdžia iš karto pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, taip pat apie kelioliką žmonių, su kuriais nepavyko susisiekti ir kurie atakos metu buvo prekybos centro viduje. Kadangi bombų smūgis sukėlė didžiulį gaisrą, rasti palaikai buvo identifikuoti atlikus DNR tyrimą.

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukrainos karinė vadovybė, gavusi Jungtinės Karalystės valdžios institucijų leidimą, jau naudojo ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ taikiniams Rusijos teritorijoje, naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministro patarėjas Jurijus Sakas.

„Pavyzdžiui, anksčiau Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“. Mes jas sėkmingai naudojame“, – pažymėjo jis, paklaustas, ar Kyjivas jau yra vakarietiškais ginklais smogęs Rusijos teritorijai.

Jis pridūrė, kad Ukraina kuria ir savo tolimojo nuotolio ginklus, kuriais vėliau būtų galima atakuoti Rusijos karinius objektus.

Ukrainos valdžios atstovas J.Sakas nedetalizavo, kada tiksliai Kyjivas panaudojo tokio tipo ginkluotę. Anksčiau buvo žinoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojo „Storm Shadow“ raketas, kad pasiektų karinius taikinius laikinai okupuotame Kryme ir Rusijos Juodosios jūros laivyno laivams apgadinti arba nuskandinti.

Pastarosiomis savaitėmis Vakaruose netyla diskusijos dėl Ukrainai numatytų apribojimų, draudžiančių naudoti tam tikrų šalių perduotus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Trečiadienį pranešta, kad Varšuva taip pat neriboja Kyjivo galimybės naudoti lenkiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Po Lenkijos patvirtinimo – tai jau dešimt Vakarų šalių, davusių sutikimą Ukrainai smogti savo ginklais prieš Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus. Šią iniciatyvą parėmė Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Suomija, Čekija, Lietuva, Latvija ir Estija.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketa „Storm Shadow“

Kol kas Jungtinės Valstijos griežtai laikosi sprendimo apribojimų nekeisti.

Gegužės 22 d. tapo žinoma, kad grupė JAV kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą Lloydą Austiną su atitinkamu reikalavimu. Savo kreipimesi įstatymų leidėjai nurodė, kad kovų Charkivo srityje fone prezidento Joe Bideno administracija apribojo galimybę Ukrainos pusei „duoti atkirtį Rusijos kariuomenei“ pasitelkiant JAV ginklus.

Prieš tai leidinys "The Wall Street Journal“ citavo informuotus šaltinius, kurie teigė, kad Ukraina pati paprašė JAV prezidento administracijos leisti amerikietiškais ginklais smogti į Rusijos teritoriją.

Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino NATO nares panaikinti apribojimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiams.

„Atėjo laikas sąjungininkams apsvarstyti, ar jie neturėtų panaikinti kai kurių apribojimų, taikomų Ukrainai perduotų ginklų naudojimui“, – sakė jis.

Antradienį Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės smūgiai Rusijos teritorijoje atitinka tarptautinę teisę, jei smūgiai buvo „vykdomi proporcingai“. Kartu jis pabrėžė, kad kiekviena ginklus tiekianti šalis turėtų savarankiškai nuspręsti, ar leisti Kyjivui naudoti ginklus prieš taikinius Rusijoje.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas dar gegužės pradžioje sakė, kad Ukrainos pajėgos gali smogti Rusijos teritorijai britų ginklais savigynos tikslais ir atsakydamos į Rusijos atakas prieš Ukrainos taikinius.

„Ukraina turi teisę tai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija smogė Ukrainai, suprantama, kodėl Ukraina jaučia poreikį įsitikinti, kad gali apsiginti“, – pabrėžė D.Cameronas vizito Kyjive metu.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

Tikėtina, kad Rusija smarkiai padidins savo karinių pajėgų skaičių Ukrainoje – jų gretas papildys dar 200-300 tūkst. karių, interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Vėlų pirmadienio vakarą agentūrai duoto interviu metu ministras pažymėjo, kad, praėjus daugiau nei 27 karo mėnesiams, Rusija sparčiai telkia papildomas pajėgas fronto linijoje.

Anot ministro, Rusija Ukrainoje ir prie jos sienų turi apie pusę milijono karių ir rengiasi jų gretas papildyti dar 200-300 tūkst. karių.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos vėliava

Jungtinės Valstijos patvirtino savo dalyvavimą birželio mėn. Šveicarijoje vyksiančiame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karine Jean-Pierre.

Tačiau ji neįvardijo, kas konkrečiai iš Jungtinių Valstijų dalyvaus susitikime, rašo naujienų svetainė „Voice of America“.

„Mes aktyviai dalyvavome kiekviename iš ankstesnių Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimų. JAV vyriausybė dalyvauja šiame susitikime. Ir būsimame aukščiausiojo lygio susitikime mums bus atstovaujama“, – kalbėjo ji. Tačiau atstovė spaudai pažymėjo, kad nežino, ar aukščiausiojo lygio susitikime dalyvaus pats JAV prezidentas Joe aidenas, ir pažymėjo, kad "neturi konkretesnės informacijos, kuria galėtų pasidalyti“.

„Mums svarbu ir toliau užtikrinti, kad Ukraina turėtų visus pajėgumus, kurių jai reikia apsiginti ir užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką“, – pabrėžė K.Jean-Pierre

Anot jos, reikia skubiai paremti Ukrainą, jai ginantis nuo išpuolių.

„Jūs matėte, kas šį savaitgalį įvyko Charkive. Svarbu tai pažymėti. Žuvo dvi dešimtys žmonių. Tai siaubinga. Todėl mes toliau teikiame pagalbą ir ją didiname. Penktadienį kaip tik paskelbėme apie dar vieną pagalbos paketą Ukrainai. Štai kaip greitai stengiamės teikti šią pagalbą“, – aiškino Baltųjų rūmų atstovė.

Antradienį prezidentas Volodymyras Zelenskis pakomentavo kalbas apie galimą prezidento Joe Bideno nedalyvavimą aukščiausiojo lygio susitikime, sakydamas, kad Vladimiras Putinas į tai sureaguotų ovacijomis. 

„Manau, kad tai nėra labai stiprus sprendimas. Labai norėčiau, kad prezidentas J.Bidenas dalyvautų asmeniškai, ir žinau, kad Amerika remia aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau nežinome, kokiu lygiu.“

„Reuters“/„Scanpix“/Lenkijos kariai

Lenkijos gynybos ministerija pirmadienį paviešino savo operaciją „Rytų skydas“ – tai naujasis valstybės sienos planas, kuriuo siekiama sustiprinti apsaugą nuo atakų iš Rusijos ir Baltarusijos.

Ministerijos interneto svetainėje skelbiama, kad tai yra šalies nacionalinė atgrasymo ir gynybos programa, didžiausia nuo 1945 m. Lenkijos rytinės sienos, rytinio NATO flango, stiprinimo operacija.

Politiniame dokumente paskelbtoje schemoje parodytas vienas planuojamos „pasienio zonos“ segmentas.

Joje numatytos mažiausiai aštuonių skirtingų tipų gynybos priemonės: nuolatinė tvora, spygliuota viela, prieštankinis griovys, prieštankinių kliūčių laukas, minos, kitas griovys, augmenijos linija.

Pareigūnai taip pat nurodė, kad planuojama stiprinti perspėjimo ir sekimo sistemas bei elektroninės kovos sistemas, taip pat įrengti priešakines operacijų bazes.

Lenkijos gynybos ministerija/Lenkijos sienos gynybo sprojektas

Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła nurodė, kad šis projektas sustiprins Lenkijos pajėgumus pasipriešinti, apribos priešo pajėgų judrumą ir apsaugos Lenkijos karius bei civilius gyventojus.

Rusijos ir Lenkijos siena yra su Kaliningradu, šiaurėje esančiu Rusijos eksklavu. Ji taip pat ribojasi su Baltarusija, kuri tapo Rusijos pajėgų placdarmu invazijos į Ukrainą pradžioje.

Plane teigiama, kad ne visos pasienio teritorijos bus maksimaliai sustiprintos – tačiau detalus suskirstymas nepateikiamas. Lenkija turi apie 225,3 km ilgio sieną su Rusija ir apie 402,33 km ilgio sieną su Baltarusija.

Paviešintame dokumente tvirtinama, kad „Rytų skydas“ apims apie 700 km pasienio teritorijų.

„Programa „Rytų skydas“ apims beveik 700 km pasienio ruožą, iš kurių 400-500 km bus kuriama įvairaus sudėtingumo įvairių tipų įtvirtinimų infrastruktūra. Pagrindinė priežastis, kodėl vykdome šią programą ir atitinkamai karinę operaciją, yra siekis padidinti šalies atsparumą, atgrasyti ir pasirengti pasienio regiono gynybai. Šį aspektą suprantu ne tik didelio intensyvumo ir simetrinio, bet ir asimetrinio bei hibridinio konflikto kontekste“, – kalbėjo Lenkijos kariuomenės generalinio štabo viršininkas generolas Wiesławas Kukuła.

Tuo tarpu Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad gynybos darbai prasidės šiais metais ir bus baigti iki 2028 m. Tuo tarpu vicepremjeras Cezary Tomczykas apskaičiavo, kad išlaidos tam sieks 2,36 mlrd. eurų.

Šis projektas vykdomas bendradarbiaujant su Estija, Lietuva ir Latvija, kurios suinteresuotos saugumo lygmens regione didinimu.

Negana to, Lenkija gynybai skiria didesnę BVP dalį nei bet kuri kita NATO narė, įskaitant Jungtines Valstijas.

Lenkija, kaip ir kitos Baltijos šalys, ne kartą kalbėjo apie grėsmę iš Rusijos, jeigu ji pasieks pergalę Ukrainoje. Vyrauja nuomonė, kad Rusija gali užpulti kitas Europos šali. Pagal NATO kolektyvinės gynybos nuostatas tai greičiausiai į platesnio masto karą įtrauktų ir JAV.

Praėjusių metų pabaigoje Lenkijos nacionalinio saugumo agentūros vadovas pareiškė, kad Rusija gali užpulti NATO šalis per ateinančius trejus metus – iki 2026 m.

Alfredo Pliadžio nuotr./Asociatyvi nuotr.

Tuo tarpu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas kovo mėnesį taip pat nurodė, kad Europa atsidūrė „prieškarinėje eroje“ ir turi skubiai pasirengti.

Kitos šalia Rusijos esančios šalys taip pat stiprina savo sienų apsaugą. Anksčiau pranešta, kad Baltijos šalys prie savo sienų su Rusija ir Baltarusija taip pat planuoja didelius įtvirtinimus, įskaitant bunkerius.

Pirmadienį pranešta, kad šešios NATO šalys – Lenkija, Suomija, Norvegija ir trys Baltijos šalys – taip pat planuoja „bepiločių lėktuvų sieną“, kad apsisaugotų nuo Rusijos.

Lenkiją ir Baltarusiją jau skiria siena, kurią praėjusiais metais pastatė ankstesnė Lenkijos vyriausybė, siekdama užkirsti kelią migracijai.

Lenkija ir jos kaimynės sako, kad Rusija taikosi į jas siųsdama migrantus per jų sienas ir rengdama kibernetines atakas, o šiuos veiksmus vadina Rusijos pastangomis destabilizuoti Europą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketina pristatyti planą dėl galimo Prancūzijos karinių instruktorių dislokavimo Ukrainoje. Tai gali įvykti jau kitą savaitę, kalbėjo jis vizito Vokietijoje metu, skelbia naujiejinų svetainė DPA.

Pasak tolesnis pagalbos planas gali būti pristatytas per Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizitą Normandijoje birželio 6 d. vyksiančio Sąjungininkų išsilaipinimo Antrajame pasauliniame kare proga. 

„Tuo metu kalbėsime labai tiksliai, kad paskelbtume, ką ketiname daryti“, – pažymėjo E.Macronas, primindamas anksčiau šiuo klausimu vykusį „nekoordinuotą ir nesėkmingą bendravimą“.

Pasak jo, per V.Zelenskio vizitą šalyje bus aptarti visi galimi paramos Ukrainai variantai.

Paklaustas apie tariamai netrukus į Ukrainą ketinamus siųsti karinius instruktorius, E.Macronas sakė, kad „nekomentuoja gandų“.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis šią savaitę teigė, kad Prancūzija siųs instruktorius į Ukrainą apmokyti kariuomenės. 

„Sveikinu Prancūzijos iniciatyvą siųsti instruktorius į Ukrainą mokyti Ukrainos karių. Jau pasirašiau dokumentus, kurie leis pirmiesiems prancūzų instruktoriams apsilankyti mūsų mokymo centruose ir susipažinti su jų infrastruktūra bei personalu“, – tvirtino jis.

Tačiau Prancūzijos gynybos ministerija nepatvirtino informacijos apie savo instruktorių siuntimą į Ukrainą. 

„Mokymas Ukrainos teritorijoje buvo viena iš sričių, apie kurią buvo kalbama nuo vasario 26 d. prezidento sušauktos konferencijos Ukrainai paremti. Tai sritis, kuri ir toliau nagrinėjama kartu su ukrainiečiais, visų pirma siekiant suprasti konkrečius jų poreikius“, – atsakė ministerija į žurnalisto užklausą.

Pauliaus Peleckio / BNS nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos sąjungininkės paprašė prezidento Volodymyro Zelenskio nereikalauti „neįmanomo“ – greito šalies įstojimo į NATO, skelbia britų leidinys „The Telegraph“, remdamasis informuotais šaltiniais.

Teigiama, kad pirmiausia V.Zelenskio buvo paprašyta nedaryti spaudimo atskiroms Aljanso narėms, kad jos nepalaikytų aiškaus Ukrainos įtraukimo į bloką tvarkaraščio.

Dar praeitais metais šiuo klausimu išryškėjo susiskaldymas tarp Aljanso šalių.

Plačiau skaitykite ČIA.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusų finansų ministerija antradienį pranešė, kad Rusija planuoja didinti mokesčius daug uždirbantiems asmenims ir įmonėms, siekdama gauti papildomų pajamų karui Ukrainoje finansuoti.

Nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą, valstybės išlaidos dešimtimis milijardų eurų viršijo pajamas, o dėl karo ir sankcijų išaugo Rusijos metinis biudžeto deficitas.

Rusija, nebeeksportuodama energijos Europai ir susidūrusi su smarkiai išaugusiomis karinėms išlaidoms, per pastaruosius dvejus metus buvo priversta pasitelkti savo valstybės turto fondą ir skolintis iš valstybinių bankų, kad padengtų per pastaruosius dvejus metus susidariusį trūkumą.

Plačiau skaitykite ČIA.

Imago / Scanpix nuotr./Karas Ukrainoje

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio vakarą publikuotoje karo apžvalgoje padėtį fronte įvardijo kaip „keistą“.

Jo teigimu, po to, kai oficialūs Kremliaus propagandos pranešimai aiškino, jog padidino ginklų ir karinės technikos gamybą keliolika kartų, visa tai perdavė į frontą ir skelbė apie savo puolimą, „rusai jau kuris laikas sustabdyti visoje fronto linijoje, o tos naujos ginkluotės nelabai ir matosi“.

„Ukrainiečiai ginasi išties pavydėtinai ryžtingai ir sėkmingai. Žinoma, jie irgi patiria nuostolių, priversti naudoti rezervus ir visgi išlieka rusų prasiveržimo vienoje ar kitoje vietoje grėsmė, bet vis tiek laikosi kietai“, – įvertino ekspertas.

Pasak E.Papečkio, dabartinėmis pajėgomis agresorius nelabai gali ką pasiekti, o jeigu ir prasiverš, tai tik negiliai ir nesukels kritinės grėsmės visai gynybai.

„Būtų logiška manyti, kad Rusijos karinė vadovybė turi kažkokį savo planą ir pajėgas kaupia kiek vėliau įvyksiančiam puolimui“, – pažymėjo jis.

Tačiau ekspertas nemano, kad rimtas puolimas galėtų vykti Sumų kryptimi, pagrindinis jo tikslas turėtų būti atitraukti ukrainiečių pajėgas ir dėmesį: „O pagrindinis puolimas turėtų vykti Časiv Jaro ir Kupjansko rajonuose, remiantis okupuotu Donbasu kaip didele įtvirtina logistine baze“.

E.Papečkio dėmesį taip pat patraukė diskusijos dėl galimo leidimo vakarietiškomis raketomis ir kita ginkluote apšaudyti Rusijos teritoriją.

„Tai iš tiesų labai erzina rusus. Net Vladimiras Putinas, kalbėdamas su žurnalistais po vizito Uzbekijoje, daugiausia dėmesio skyrė ne kelionei, o nuobodžiam ir nelogiškam pasakojimui apie karą Ukrainoje, ir, kas be ko, artėjančiam susitarimui leisti vakarietiškais ginklais smogti taikiniams Rusijoje.“

Jis taip pat teigė, kad rusai aiškina, jog užhorizontinės priešraketinės gynybos radiolokacinės stotys „Voronež“ buvo atakuotos portugališkais bepiločiais.

„Nežinia, ar tai tiesa, bet labai gali būti. Jeigu taip, tai vakarietiški ginklai jau daužo Rusijos karinę infrastruktūrą.“

Anot eksperto, toliau padėtis išliks tokia pati. Rusai turėtų daugiau atakuoti raketomis ir bepiločiais: "To nedaro tik dėl vienos priežasties – šių priemonių trūkumo“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis ir Joe Bidenas

Rusijos pažanga Ukrainos fronto linijoje verčia Baltuosius rūmus persvarstyti kai kurias vadinamąsias „raudonąsias linijas“, kurios, verta pastebėti, nuo plataus masto invazijos pradžios nuolat kito. 

Siekdamas pasipriešinti naują jėgą įgavusiam Rusijos puolimui Ukrainoje, Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas svarsto dvi naujas griežtas atsakomąsias priemones Maskvai, pažymėjo amerikiečių leidinio „The Washington Post“ apžvalgininkas, žurnalistas ir rašytojas Davidas Ignatius.

Vašingtonas planuoja nubausti Kiniją už pagrindinių technologijų tiekimą Maskvai ir panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti trumpojo nuotolio amerikietiškus ginklus Rusijos teritorijai atakuoti.

„Šie žingsniai žymėtų reikšmingą J.Bideno kruopščiai kalibruotos paramos Ukrainai politikos, kuria siekiama išvengti tiesioginės konfrontacijos su Vladimiru Putinu ar jo pagrindiniu sąjungininku Xi Jinpingu, eskalavimą. Tai, kad dabar svarstomi tokie žingsniai, rodo didėjantį administracijos susirūpinimą dėl Ukrainos pažeidžiamumo mūšio lauke“, – pažymėjo autorius.

Nurodoma, kad naujų sankcijų Kinijai grėsmė yra ypač subtili, nes ji kyla tuo metu, kai abi šalys stengiasi stabilizuoti savo santykius.

„Tačiau JAV pareigūnams nerimą kelia tai, kad Pekinas, formaliai laikydamasis pažado netiekti ginklų Maskvai, tapo didžiausiu Rusijos gynybos sektoriaus ir jos visapusiškos invazijos į Ukrainą rėmėju“, – pridūrė D.Ignatius.

Pažymima, kad Kinija yra didžiausia didelio prioriteto dvejopo naudojimo prekių tiekėja Rusijai. Pekinas taip pat tiekia apie 70 proc. į Rusiją importuojamos pramonės įrangos ir 90 proc. importuojamos mikroelektronikos. Be to, Kinija tiekia Rusijai palydovines technologijas, kurios gali būti labai svarbios ryšiams ir Rusijos pasirinktiems taikiniams Ukrainoje.

Apžvalgininkas pridurė, kad JAV pareigūnai taip pat nerimauja dėl pranešimų, jog Rusija pasienyje telkia karius ir įrangą, kad galėtų pulti Charkivą ir kitus Rytų Ukrainos miestus.

Vida Press nuotr./Xi Jinpingas ir Joe Bidenas

„Amerikos artilerija ir trumpojo nuotolio raketos galėtų smogti šiems taikiniams, negrasindamos giluminiais smūgiais Rusijai. Tačiau kol kas Jungtinės Valstijos riboja tokį jų panaudojimą, todėl jos negali smogti pagrindiniams Rusijos logistikos ir kariuomenės telkimo centrams, esantiems anapus sienos. Tikėtina, tai gali pasikeisti, nes kitos NATO šalys daro spaudimą J.Bidenui, kad šis sušvelnintų savo apribojimus.“

Žurnalistas taip pat daro prielaidą, kad Ukrainoje gali artėti dar vienas lūžio taškas.

„Kol Kinija vis labiau linksta bendradarbiauti su naujai dominuojančia Rusija, J.Bidenas svarsto, ar gilinti savo sąjungą su Kyjivu. Tai būtų susiję su nauja rizika, tačiau būtų prasminga, jei jis galėtų paremti silpstančią Ukrainą ir atkurti pusiausvyrą prie derybų stalo, kur galiausiai turėtų būti išspręstas šis karas“, – reziumavo D.Ignatius.

Tarp Vakarų vadovų įsiplieskus diskusijoms dėl leidimo naudoti jų suteiktus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, stipriai auga spaudimas Vašingtonui. Tačiau JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris kol kas toliau tvirtina, kad Jungtinės Valstijos nepakeitė savo pozicijos dėl JAV ginklų panaudojimo smūgiams Rusijos teritorijoje – tai „nėra skatinama“:

„Mūsų politika yra tokia, kad mes neskatiname ir nesuteikiame galimybių smogti Ukrainai už jos sienų. Tačiau jei pažvelgtume į platesnį mūsų politikos kontekstą, mes aiškiai pasakėme, kad Ukraina neturi didesnės paramos nei Jungtinės Valstijos“.

JOSE SENA GOULAO / AFP

Portugalijos sostinėje antradienį viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino pasaulį nenustoti kreipti dėmesį į Rusijos invaziją į jo šalį, sakydamas, kad bet kokie karo nuovargio ženklai gali būti naudingi Kremliaus vadovui Vladimirui Putinui.

Per jau trečius metus vykstantį karą Kyjivui ne kartą teko atidėti gyvybiškai svarbios Vakarų karinės paramos teikimą.

Į tai reaguodamas V.Zelenskis ragina savo partnerius neleisti Ukrainai nukrypti nuo savo pasaulinės darbotvarkės. 

„Ukrainiečiams labai svarbu, kad pasaulis nenurimtų (...) kad pasaulis suprastų, jog negali pavargti nuo agresoriaus pradėto karo“, – Portugalijoje sakė V.Zelenskis, tęsdamas kelionę po Europos sostines.

„Kitaip nebus teisingumo, kitaip pasaulis pasikeis, kitaip pasaulį pakeis tokie žmonės kaip Putinas“, – įspėjo jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusijos kariai surengė keturias mechanizuotas kuopų ir mažesnių dalinių atakas keliose operatyvinėse linijose Donecko srityje: didelės sėkmės jie nepasiekė, bet tikriausiai tikrino Ukrainos reakciją po kovų Charkivo srityje.

Gegužės 27 ir 28 d. paskelbtuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusijos kariai vykdo intensyvias mechanizuotų būrių atakas keturiuose taškuose, nurodo JAV Karo tyrimų institutas (ISW).

Rusijos pajėgos per puolimus į rytus nuo Novopokrovskio ir Staromajorsko padarė tik nedidelę pažangą, o prie Časiv Jaro ir Novomykhailivkos patvirtinto pasistūmėjimo nepadarė. Pastarosiomis dienomis Rusijos pajėgos sumažino puolimų ir žygių tempą Charkivo srities šiaurėje ir padidino puolimų tempą Pokrovsko (Avdijivkos) kryptimi. 

Instituto analitikai pažymėjo, kad šios Rusijos mechanizuotos atakos – po vieną kiekvienoje iš keturių dabartinių Rusijos operatyvinių ašių – yra ribotos, palyginti su ankstesnėmis.

Gegužės 27 ir 28 d. atakomis tikriausiai buvo siekiama įvertinti Ukrainos pajėgų reakciją ir jų gynybinius pajėgumus Donecko kryptimi. 

Nesenas Rusijos puolimas šiaurinėje Charkivo srityje greičiausiai buvo skirtas pasinaudoti tuo, kad Ukrainai trūksta gyvosios jėgos ir technikos, kol į frontą atkeliaus laukiama Vakarų karinė pagalba. 

Rusijos kariai tikriausiai siekė patikrinti, ar Donecko srities fronto linijoje yra silpnų vietų.

Kitos svarbios analitikų įžvalgos: 

• Gegužės 28 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas, siekdamas tęsti Kremliaus informacinę operaciją, grubiai iškraipė Ukrainos Konstituciją ir Ukrainos teisės aktus, teigdamas, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nebėra teisėtas Ukrainos prezidentas.
• Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Ruslanas Stefančiukas tiesiogiai reagavo į V. Putino sąmoningą Ukrainos teisės aktų iškraipymą ir aiškiai pareiškė, kad Ukrainos Konstitucijoje ir įstatymuose numatyta, jog V. Zelenskis eis pareigas iki karo padėties Ukrainoje pabaigos.
• Rusijos teiginiai apie V. Zelenskio neteisėtumą yra gerai žinoma Kremliaus informacinė operacija, kurią pastarosiomis savaitėmis Kremliaus pareigūnai stumia, iš dalies orientuodamiesi į užsienio auditoriją.
• Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) Kultūros komitetas pritarė rezoliucijai, kurioje pripažįstama, kad Rusijos vykdomas kryptingas Ukrainos kultūros naikinimas yra Rusijos genocidinės kampanijos okupuotoje Ukrainoje elementas, atitinkantis ISW ilgalaikį vertinimą, kad Rusija įgyvendina plačią okupacinę strategiją, kuria siekiama išnaikinti Ukrainos nacionalinę tapatybę ir nepriklausomybę.
• Rusijos valdžios institucijos ruošiasi 2024 m. vasarą suintensyvinti ukrainiečių vaikų deportaciją į Rusiją, o tai dar labiau sustiprins dar vieną Rusijos genocidinės kampanijos Ukrainoje elementą.
• Irano nuolatinė parama Rusijos gynybos pramonės bazei (DPB) ir mirtinos pagalbos Rusijai teikimas stiprina Rusijos technologinį potencialą ir jos karinius pajėgumus mūšio lauke Ukrainoje.
• Gegužės 28 d. Gruzijos parlamentas 84 balsais prieš 4 atmetė Gruzijos prezidentės Salomėjos Zurabišvili veto Rusijos įstatymui dėl „užsienio agentų“.
• Ribota Rusijos ultranacionalistinės žiniasklaidos dalis atnaujino standartinę viešą Rusijos gynybos ministerijos (GŠM) kritiką ir perspėjo, kad naujasis gynybos ministras Andrejus Belousovas gali neišspręsti tam tikrų sisteminių Rusijos GŠM ir kariuomenės problemų.
• Gegužės 28 d. Portugalija ir Belgija pasirašė ilgalaikius dvišalius susitarimus su Ukraina saugumo srityje.
• Gegužės 28 d. V. Putinas išreiškė paramą Talibano išbraukimui iš Rusijoje uždraustų organizacijų sąrašo, pažymėdamas, kad Rusija greičiausiai tai padarys artimiausiu metu.
• Ukrainos pajėgos pastaruoju metu patvirtino savo pažangą netoli Lipcų, o Rusijos pajėgos neseniai patvirtino savo pažangą netoli Avdijivkos ir Donecko bei Zaporižios sričių pasienio zonoje.
• Remiantis pranešimais, Rusijos kariuomenė suintensyvino pastangas verbuoti Centrinės Afrikos šalių piliečius dalyvauti karo veiksmuose Ukrainoje.