„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
05 29 /05 30 00:27

Karas Ukrainoje. Charkive baigti paieškos darbai sudegusiame prekybos centre: žuvo 19 žmonių

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Rusijos pajėgos smogė statybinių medžiagų parduotuvei Charkive
Rusijos pajėgos smogė statybinių medžiagų parduotuvei Charkive / „AFP“/„Scanpix“

Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

Kyjivas pripažino: britų raketos „Storm Shadow“ jau smogė taikiniams Rusijos teritorijoje

17:15

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukrainos karinė vadovybė, gavusi Jungtinės Karalystės valdžios institucijų leidimą, jau naudojo ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ taikiniams Rusijos teritorijoje, naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministro patarėjas Jurijus Sakas.

„Pavyzdžiui, anksčiau Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“. Mes jas sėkmingai naudojame“, – pažymėjo jis, paklaustas, ar Kyjivas jau yra vakarietiškais ginklais smogęs Rusijos teritorijai.

Jis pridūrė, kad Ukraina kuria ir savo tolimojo nuotolio ginklus, kuriais vėliau būtų galima atakuoti Rusijos karinius objektus.

Ukrainos valdžios atstovas J.Sakas nedetalizavo, kada tiksliai Kyjivas panaudojo tokio tipo ginkluotę. Anksčiau buvo žinoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojo „Storm Shadow“ raketas, kad pasiektų karinius taikinius laikinai okupuotame Kryme ir Rusijos Juodosios jūros laivyno laivams apgadinti arba nuskandinti.

Pastarosiomis savaitėmis Vakaruose netyla diskusijos dėl Ukrainai numatytų apribojimų, draudžiančių naudoti tam tikrų šalių perduotus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Trečiadienį pranešta, kad Varšuva taip pat neriboja Kyjivo galimybės naudoti lenkiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Po Lenkijos patvirtinimo – tai jau dešimt Vakarų šalių, davusių sutikimą Ukrainai smogti savo ginklais prieš Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus. Šią iniciatyvą parėmė Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Suomija, Čekija, Lietuva, Latvija ir Estija.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketa „Storm Shadow“
„Scanpix“/AP nuotr./Raketa „Storm Shadow“

Kol kas Jungtinės Valstijos griežtai laikosi sprendimo apribojimų nekeisti.

Gegužės 22 d. tapo žinoma, kad grupė JAV kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą Lloydą Austiną su atitinkamu reikalavimu. Savo kreipimesi įstatymų leidėjai nurodė, kad kovų Charkivo srityje fone prezidento Joe Bideno administracija apribojo galimybę Ukrainos pusei „duoti atkirtį Rusijos kariuomenei“ pasitelkiant JAV ginklus.

Prieš tai leidinys "The Wall Street Journal“ citavo informuotus šaltinius, kurie teigė, kad Ukraina pati paprašė JAV prezidento administracijos leisti amerikietiškais ginklais smogti į Rusijos teritoriją.

Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino NATO nares panaikinti apribojimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiams.

„Atėjo laikas sąjungininkams apsvarstyti, ar jie neturėtų panaikinti kai kurių apribojimų, taikomų Ukrainai perduotų ginklų naudojimui“, – sakė jis.

Antradienį Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės smūgiai Rusijos teritorijoje atitinka tarptautinę teisę, jei smūgiai buvo „vykdomi proporcingai“. Kartu jis pabrėžė, kad kiekviena ginklus tiekianti šalis turėtų savarankiškai nuspręsti, ar leisti Kyjivui naudoti ginklus prieš taikinius Rusijoje.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas dar gegužės pradžioje sakė, kad Ukrainos pajėgos gali smogti Rusijos teritorijai britų ginklais savigynos tikslais ir atsakydamos į Rusijos atakas prieš Ukrainos taikinius.

„Ukraina turi teisę tai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija smogė Ukrainai, suprantama, kodėl Ukraina jaučia poreikį įsitikinti, kad gali apsiginti“, – pabrėžė D.Cameronas vizito Kyjive metu.

Europos Parlamento biuruose atlikta krata dėl Rusijos propagandos bylos

00:27

Atliekant tyrimą dėl Rusijos propagandos skatinimo, Europos Parlamento biuruose Briuselyje ir Strasbūre buvo atliktos kratos.

Kaip nurodė Belgijos prokuratūra, kratos atliktos Europos Parlamento darbuotojo darbo vietose ir namuose, praneša „Laisvės radijas“. Belgijos prokuratūra pareiškime nurodė, kad asmuo, pas kurį buvo atlikta krata, galėjo atlikti svarbų vaidmenį dėl kai kurių Europos Parlamento narių ryšių su leidiniu „Voice of Europe“, kurį ES yra įtraukusi į sankcijų sąrašus dėl Kremliaus naratyvų ir dezinformacijos apie Ukrainą skleidimo. „Voice of Europe“ redakcija atmetė ES kaltinimus.

Europarlamentaras, kurio padėjėjo asmens krata buvo atlikta, teigė, kad niekas nieko apie tokius veiksmus neįspėjo. Jis taip pat sakė, kad „nedalyvavo jokioje vadinamojoje Rusijos dezinformacijos operacijoje“.

Belgijos prokurorai pradėjo tyrimą dėl įtariamo Rusijos kišimosi į Europos Parlamento veiklą po to, kai Čekijos žvalgyba atskleidė šnipinėjimo tinklą, kuris naudojosi europarlamentarais skleisdamas Kremliaus naratyvus.

Ukrainos kariai prabilo apie tankų „Abrams“ trūkumus: „Esame taikinys numeris vienas“

23:51

Ukrainiečių įgulos, dirbančios su JAV perduotais tankais „Abrams“ tankais, papasakojo apie daugybę trūkumų, kurie verčia abejoti jų naudingumu karo frontuose. Apie tai rašo CNN.

Pasak žurnalistų, Vokietijoje apmokytos įgulos pareiškė, kad šiai mašinai – 10 mln. dolerių vertės pagrindiniam JAV kariuomenės kovos tankui, naudotam Irake prieš Saddamo Husseino pajėgas ir sukilėlius, – trūksta šarvų, galinčių sustabdyti šiuolaikinius ginklus.

„Šiuo metu jo šarvai yra nepakankami. Jie neapsaugo įgulos. Iš tiesų, šiandien tai dronų karas. Taigi dabar, kai tankas išvažiuoja, jie visada bando į jį pataikyti“, – sakė įgulos narys šaukiniu Džokeris.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Tankas „M1 Abrams“
ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Tankas „M1 Abrams“

Jo kolega Dnepras pridūrė, kad jie yra „taikinys numeris vienas“.

„Be apsaugos įgula neišgyvens mūšio lauke“, – sakė jis.

Pasak tankus priėmusios 47-osios mechanizuotosios brigados atstovų, visi 31 į Ukrainą atsiųsti „Abrams“ buvo dislokuoti netoli fronto linijos rytuose.

Balandžio mėnesį Pentagono pareigūnai teigė, kad „Abrams“ buvo atitraukti nuo fronto linijos dėl Rusijos dronų keliamos grėsmės, nors 47-oji brigada teigė, kad kai kurie jų vis dar veikia, nepaisant nustatytų trūkumų.

„Tai, ką turime, yra labiau skirta tiesioginei kovai tankas prieš tanką, kurios yra labai retos. Daug dažniau mes veikiame kaip artilerija... „Abrams“ ekipažams kiekvienas įrangos ar pagalbos vėlavimas kainuoja draugų gyvybes. Turiu tik vieną klausimą: kodėl tai trunka taip ilgai ir dalinai? Mes gaištame laiką. Mums tai mirtis“, – apibendrino karys.

Charkive baigti paieškos darbai sudegusiame prekybos centre: žuvo 19 žmonių

19:02

Charkive baigta paieškos operacija rusų okupantų susprogdintame statybinių medžiagų prekybos centre. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka. Jis pažymi, kad policija atpažino visų 19 žmonių, žuvusių per šeštadienį Rusijos kariškių surengtą oro ataką, kūnus.

„Tai nebuvo lengva. Žuvusiųjų buvo ieškoma tarp degėsių visą parą, naudojant specialią įrangą, operatyviai identifikuojant palaikus, pasitelkus DNR laboratoriją. Teismo medicinos ekspertai atliko daugiau kaip 100 tyrimų. Į policiją kreipėsi 16 dingusiųjų giminaičių, kurie pateikė biologinius mėginius ekspertizei“, – komentavo jis.

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos pajėgos smogė statybinių medžiagų parduotuvei Charkive
„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos pajėgos smogė statybinių medžiagų parduotuvei Charkive

Ministras pridūrė, kad taip pat dalyvavo kinologai – tarnybinis šuo rado vieną kūną ir vieną fragmentą.

Pasak I.Klymenkos, per smūgį Charkivo hipermarketui žuvo 12 vyrų ir 7 moterys. Tarp aukų yra 17 metų vaikinas ir 12 metų mergaitė. Dar 54 žmonės buvo sužeisti.

Šeštadienį, Rusijos okupacinės pajėgos mažiausiai 4 kartus apšaudė Charkovą. Po pietų rusai aviacinėmis bombomis UMPB D-30 smogė prekybos centrui „Epicentr“. Vietos valdžia iš karto pranešė apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, taip pat apie kelioliką žmonių, su kuriais nepavyko susisiekti ir kurie atakos metu buvo prekybos centro viduje. Kadangi bombų smūgis sukėlė didžiulį gaisrą, rasti palaikai buvo identifikuoti atlikus DNR tyrimą.

A.Blinkenas: Ukrainos sąjungininkai pakoreguos ginklų tiekimo Kyjivui sąlygas

18:48 Atnaujinta 20:27

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos sąjungininkės ketina pakoreguoti ginklų tiekimo Kyjivui sąlygas. 

„Kadangi pasikeitė Rusijos agresijos būdai, – žurnalistams Moldovoje sakė A.Blinkenas, – mes prie to prisitaikėme ir prisiderinome, ir esu įsitikinęs, kad tai darysime ir toliau.“

Skelbiama, kad A.Blinkenas jau kurį laiką spaudžia JAV prezidentą Joe Bideną sušvelninti taisykles, neleidžiančias Ukrainai smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Tačiau trečiadienį jis neužsiminė apie jokius pokyčius šiuo klausimu, bet pridūrė, kad yra imlus raginimams.

„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas
„Scanpix“/AP nuotr./Antony Blinkenas

A.Blinkenas žurnalistams sakė, kad daugiau nei dvejus metus trunkančios invazijos į Ukrainą metu Kyjivo sąjungininkai prisitaiko prie besikeičiančių mūšio lauko sąlygų. 

Paklaustas, ar palaiko pokyčius, A.Blinkenas pakartojo: „Kiekviename žingsnyje mes prisitaikome ir prireikus koreguojame. Būtent tai darysime ir ateityje.“

„Visada klausomės, mokomės ir sprendžiame, ko reikia, kad Ukraina ir toliau galėtų veiksmingai gintis“, – teigė JAV valstybės sekretorius. 

Anksčiau šį mėnesį A.Blinkenas lankėsi Ukrainoje, kur išreiškė pasitikėjimą Kyjivu ir suabejojo, ar Maskva padarys didelę pažangą mūšio lauke. 

„Jei numatysite ateinantį laikotarpį, mes esame pakeliui, kad padėtume užtikrinti Ukrainos sėkmę – šalį, kuri tvirtai stovi ant savo kojų kariniu, ekonominiu ir demokratiniu požiūriu. Ir tai yra galutinis priekaištas ponui [Rusijos prezidentui Vladimirui] Putinui“, – pridūrė A.Blinkenas. 

Analitikai: „vengiantys rizikuoti“ Vakarai susipriešino dėl Ukrainos siekio smogti Rusijai

18:45

Daugėjant raginimų leisti Ukrainai smogti Rusijoje esantiems taikiniams naudojant Vakarų tiekiamus ilgesnio nuotolio ginklus, analitikai sako, kad Kyjivo sąjungininkai vis dar „vengia rizikuoti“ ir yra atgrasomi galimybės Maskvai panaudoti branduolinius ginklus.

Šis klausimas smarkiai skaldo Ukrainos šalininkes, o Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.

Antradienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai panaudoti savo ginklus, kad atakuotų Rusiją.

Stopkadras/Vladimiras Putinas
Stopkadras/Vladimiras Putinas

Kremlius taip pat džiaugėsi išliekančiais nesutarimais Vakaruose.

„Matome, kad Vakarų stovykloje šiuo klausimu nėra bendro sutarimo“, – antradienį Rusijos dienraščiui „Izvestija“ teigė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Jis peikė „karštakošius, kurie daro visiškai neatsakingus ir provokuojančius pareiškimus“.

„Tačiau yra ir tokių, kurie užduoda sau klausimą: „Ar būtina toliau eskaluoti?“ – sakė jis.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

Ukraina: per kelias Rusijos atakas žuvo devyni žmonės

18:07

Ukraina trečiadienį pranešė, kad per Maskvos atakas penkiuose karo krečiamos šalies regionuose žuvo devyni žmonės. 

Anksčiau trečiadienį pranešta apie septynis žuvusiuosius keturiuose Ukrainos regionuose. 

Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas nurodė, kad per išpuolius Nikopolio mieste, esančiame dešiniajame Dniepro upės krante, žuvo du žmonės. 

Per išpuolį žuvo 52-ejų vyras, patyręs sunkias šautines žaizdas, ir 54-erių greitosios pagalbos automobilio vairuotojas, į kurio transporto priemonę pataikė dronas. 

Anksčiau trečiadienį per raketų ataką su Rusija besiribojančioje rytinėje Sumų srityje žuvo du ir buvo sužeisti trys žmonės, socialiniuose tinkluose pranešė vietos pareigūnai. 

Donecko srities, kurią Rusija teigia užėmusi, gubernatorius Vadymas Filaškinas sakė, kad antradienį per atskirus išpuolius žuvo trys žmonės.

V.Filaškinas sakė, kad Torecke žuvo du žmonės, o dar vienas žmogus žuvo antradienį per išpuolį netoliese esančioje Selydovėje, kurią nuolat atakuoja Rusijos pajėgos.

Pietinės Chersono srities, kurią Kremlius taip pat teigia aneksavęs 2022 metais, nors niekada nekontroliavo viso regiono, gubernatorius nurodė, kad Rusija apšaudė gyvenamuosius namus ir infrastruktūros objektus.

„Dėl Rusijos agresijos žuvo vienas žmogus“, – teigė Chersono gubernatorius Oleksandras Prokudinas.

Rusai praėjusį savaitgalį smogė šiaurės rytų Ukrainos Charkivo mieste esančiai statybinių prekių parduotuvei. Tai buvo vienas daugiausiai aukų pareikalavusių išpuolių per pastarąsias savaites. 

Trečiadienį prokurorai pranešė, kad žuvusiųjų per šią ataką skaičius išaugo iki 19, kai ligoninėje nuo sunkių nudegimų mirė 40-metis parduotuvės darbuotojas.

Kyjivas pripažino: britų raketos „Storm Shadow“ jau smogė taikiniams Rusijos teritorijoje

17:15

„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje
„AFP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Ukrainos karinė vadovybė, gavusi Jungtinės Karalystės valdžios institucijų leidimą, jau naudojo ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“ taikiniams Rusijos teritorijoje, naujienų agentūrai „Bloomberg“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministro patarėjas Jurijus Sakas.

„Pavyzdžiui, anksčiau Jungtinė Karalystė leido Ukrainai naudoti ilgojo nuotolio raketas „Storm Shadow“. Mes jas sėkmingai naudojame“, – pažymėjo jis, paklaustas, ar Kyjivas jau yra vakarietiškais ginklais smogęs Rusijos teritorijai.

Jis pridūrė, kad Ukraina kuria ir savo tolimojo nuotolio ginklus, kuriais vėliau būtų galima atakuoti Rusijos karinius objektus.

Ukrainos valdžios atstovas J.Sakas nedetalizavo, kada tiksliai Kyjivas panaudojo tokio tipo ginkluotę. Anksčiau buvo žinoma, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos naudojo „Storm Shadow“ raketas, kad pasiektų karinius taikinius laikinai okupuotame Kryme ir Rusijos Juodosios jūros laivyno laivams apgadinti arba nuskandinti.

Pastarosiomis savaitėmis Vakaruose netyla diskusijos dėl Ukrainai numatytų apribojimų, draudžiančių naudoti tam tikrų šalių perduotus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Trečiadienį pranešta, kad Varšuva taip pat neriboja Kyjivo galimybės naudoti lenkiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Po Lenkijos patvirtinimo – tai jau dešimt Vakarų šalių, davusių sutikimą Ukrainai smogti savo ginklais prieš Rusijos teritorijoje esančius karinius objektus. Šią iniciatyvą parėmė Prancūzija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Lenkija, Švedija, Suomija, Čekija, Lietuva, Latvija ir Estija.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketa „Storm Shadow“
„Scanpix“/AP nuotr./Raketa „Storm Shadow“

Kol kas Jungtinės Valstijos griežtai laikosi sprendimo apribojimų nekeisti.

Gegužės 22 d. tapo žinoma, kad grupė JAV kongresmenų kreipėsi į Pentagono vadovą Lloydą Austiną su atitinkamu reikalavimu. Savo kreipimesi įstatymų leidėjai nurodė, kad kovų Charkivo srityje fone prezidento Joe Bideno administracija apribojo galimybę Ukrainos pusei „duoti atkirtį Rusijos kariuomenei“ pasitelkiant JAV ginklus.

Prieš tai leidinys "The Wall Street Journal“ citavo informuotus šaltinius, kurie teigė, kad Ukraina pati paprašė JAV prezidento administracijos leisti amerikietiškais ginklais smogti į Rusijos teritoriją.

Praeitą savaitę NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paragino NATO nares panaikinti apribojimus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgiams.

„Atėjo laikas sąjungininkams apsvarstyti, ar jie neturėtų panaikinti kai kurių apribojimų, taikomų Ukrainai perduotų ginklų naudojimui“, – sakė jis.

Antradienį Europos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės smūgiai Rusijos teritorijoje atitinka tarptautinę teisę, jei smūgiai buvo „vykdomi proporcingai“. Kartu jis pabrėžė, kad kiekviena ginklus tiekianti šalis turėtų savarankiškai nuspręsti, ar leisti Kyjivui naudoti ginklus prieš taikinius Rusijoje.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje
Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas dar gegužės pradžioje sakė, kad Ukrainos pajėgos gali smogti Rusijos teritorijai britų ginklais savigynos tikslais ir atsakydamos į Rusijos atakas prieš Ukrainos taikinius.

„Ukraina turi teisę tai daryti. Atsižvelgiant į tai, kad Rusija smogė Ukrainai, suprantama, kodėl Ukraina jaučia poreikį įsitikinti, kad gali apsiginti“, – pabrėžė D.Cameronas vizito Kyjive metu.

J.Prigožinas nepamirštas: ant kapo pastatyta bronzinė jo skulptūra

16:24

J.Prigožino laidotuvės
J.Prigožino laidotuvės

Sankt Peterburge ant privačios karinės grupuotės „Wagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino kapo pastatyta viso ūgio skulptūra. Tikėtina, kad Maskva vengė, kad ši vieta virstų memorialu, kai netikėtai žuvusio Vladimiro Putino „virėju“ praminto J.Prigožino laidotuvių informaciją griežtai laikė paslaptyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Ukrainai gali būti riesta: Rusija ruošiasi privilioti dar šimtus tūkstančių karių

15:56

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos kariai

Tikėtina, kad Rusija smarkiai padidins savo karinių pajėgų skaičių Ukrainoje – jų gretas papildys dar 200-300 tūkst. karių, interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pareiškė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.

Vėlų pirmadienio vakarą agentūrai duoto interviu metu ministras pažymėjo, kad, praėjus daugiau nei 27 karo mėnesiams, Rusija sparčiai telkia papildomas pajėgas fronto linijoje.

Anot ministro, Rusija Ukrainoje ir prie jos sienų turi apie pusę milijono karių ir rengiasi jų gretas papildyti dar 200-300 tūkst. karių.

Plačiau skaitykite ČIA.

D.Trumpas pareiškė, jog „bombarduotų Maskvą“, jei invazija būtų prasidėjusi jam esant poste

14:48

„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas
„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad būtų „bombardavęs Maskvą“, jei invazija būtų prasidėjusi jo prezidentavimo laikotarpiu, skelbia amerikiečių leidinys „The Washington Post“.

Teigiama, kad tai jis pasakė per privatų renginį savo rinkimų kampanijos metu.

Leidinio pašnekovai, norėję išlaikyti anonimiškumą, pažymėjo, kad D.Trumpas prasitarė, jog, jei jam esant JAV prezidentu, Rusija įsiveržtų į Ukrainą arba Pekinas užpultų Taivaną, jis „bombarduotų Maskvą ir Pekiną“. Pažymėtina, kad šie žodžiai nustebino kai kuriuos jo rinkimų kampanijos rėmėjus.

Anot straipsnio, apskritai per rinkimų kampanijos renginius D.Trumpas kalba apie užsienio politiką ir mitinguose aptariamas temas, tokias kaip infliacija ir imigracija. 

„Kol Joe Baideno rėmėjai Holivude ir Silicio slėnyje susilaiko nuo paramos nesėkmingai J.Bideno kampanijai, rėmėjai visoje šalyje deda maksimalias pastangas, kad būtų perrinktas prezidentas D.Trumpas, nes supranta, kad jie negali sau leisti dar ketverius metus tęsti siaubingos J.Bideno politikos“, – tvirtino D.Trumpo atstovė spaudai Caroline Levitt.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs