Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: J.Bidenas slapta leido Ukrainai smogti JAV ginklais Rusijoje, bet tik viena kryptimi

„Defence blog“ nuotr./Dronų „Shahed“ gamybos linija Rusijoje

Topinambų ir jautienos kremzlių tiekimas Pekinui buvo pagrindinės temos, viešai aptartos po Vladimiro Putino vizito Kinijoje gegužės mėn. Tačiau iš tikrųjų Kinija yra viena iš pagrindinių Kremliaus partnerių, padedančių kariauti Ukrainoje. O karinės siuntos iš kitų draugiškų diktatoriškų režimų – Šiaurės Korėjos, Irano ir Baltarusijos – kartais net viršija tai, ką Ukraina gauna iš Vakarų. Tikėtina, kad Kremliaus sąjungininkų pagalba tik didės ir gali suvaidinti svarbų vaidmenį po metų ar dvejų, kai baigsis pačios Rusijos ginkluotės atsargos, skelbia tyrimų portalas „The Insider“.

Baltarusija: smūgių placdarmas, mobilizuotųjų treniravimas, tankai ir benzinas

„AP“/„Scanpix“/Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Pirmaisiais Rusijos ir Ukrainos konflikto metais (iki plataus masto invazijos) Aliaksandro Lukašenkos režimas bandė vykdyti gana nepriklausomą politiką. Baltarusija ir Ukraina ribotai bendradarbiavo karinėje srityje, o iš rusiškos naftos pagaminti baltarusiški naftos produktai buvo tiekiami į Ukrainą, kur jie, be kita ko, buvo naudojami Ukrainos pajėgų reikmėms. Tačiau viskas pasikeitė po 2020 m. protestų, kurie parodė A.Lukašenkos pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo Maskvos: Vladimiras Putinas tuomet skyrė Rusijos saugumo pajėgų rezervą, kuris turėjo būti panaudotas masinėms demonstracijoms malšinti. 2022 m. vasarį Minskas turėjo grąžinti skolas, prisiimdamas Kremliaus agresyvių planų bendrininko, jei ne sąjungininko, vaidmenį.

Rytų karinės apygardos pajėgos ir Rusijos oro desantininkų pajėgos, perkeltos į Baltarusiją neva pratyboms, be kovos užėmė priešakinį placdarmą dešiniajame Dniepro krante, iš kur pradėjo Kyjivo puolimą (dešiniajame Ukrainos sostinės krante yra vyriausybės pastatai ir kiti vadinamieji „sprendimų priėmimo centrai“). Be to, Baltarusija tapo patikima Rusijos kariuomenės užnugario zona: invazijos pajėgų grupė degalus ir tepalus gaudavo tiesiai iš Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos, sužeisti rusų kariai buvo gydomi Baltarusijos ligoninėse, o Rusijos aviacijos ir raketų sistemos smogė iš šalies teritorijos ir oro erdvės.

Svarbu tai, kad Ukraina neatsakė smūgiais į Baltarusijos teritoriją, tikriausiai norėdama neišprovokuoti A.Lukašenkos tiesiogiai dalyvauti kare. Taigi Rusijos kariškiai Baltarusijoje jautėsi netgi ramiau nei Rusijos pasienio regionuose, kurie buvo apšaudomi nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų. Neatmetama galimybė, kad nesant tokio „imuniteto“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai pasitraukiant iš Kyjivo srities 2022 m. kovo-balandžio mėn. būtų buvę dar didesni. Jau po Rusijos atsitraukimo Baltarusijos oro erdve naudojosi išankstinio perspėjimo ir oro erdvės stebėjimo orlaiviai A-50 ir dronai, taip pat strateginių raketų nešėjai Tu-22M3 ir naikintuvai Su-34 ir Su-35, iš kurių buvo paleidžiami šaudmenys iš oro.

Kitas Maskvos ir Minsko bendradarbiavimo etapas prasidėjo 2022 m. pabaigoje. Stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ papasakojo apie ešelonų su dešimtimis tankų, sunkvežimių ir amunicijos siuntimą iš Baltarusijos sandėlių į Rusiją. Jų skaičiavimais, vien 2022 m. spalį tokiu būdu buvo gabenami 98 tankai T-72, 60 BMP-2 (20 iš jų be bokštelių) ir 53 sunkvežimiai „Ural“. Tų pačių metų lapkričio pradžioje buvo perduota daugiau kaip 65 000 tonų šaudmenų.

Nuo mobilizacijos pradžios kai kurios naujokų grupės (pirmiausia 2-oji gvardijos motorizuotųjų šaulių Tamano divizija) buvo rengiamos Baltarusijos poligonuose, nes Rusijos poligonai buvo užpildyti. Negalima nepaminėti ir ekonominės pagalbos: pastaraisiais mėnesiais benzino importas iš Baltarusijos leido Kremliui palaikyti kainų lygį vartotojams vidaus rinkoje, nes Rusijos naftos perdirbimo gamyklos buvo atakuojamos dronais. Be to, neseniai paaiškėjo, kad Baltarusijos karinė pramonė gamina taikiklius rusiškiems šarvuočiams ir tankams T-72 bei T-90.

Be abejo, pagalba nebuvo neatlygintina: nepaisant to, kad Rusijos kariuomenei labai reikia karinės įrangos, jos tiekimas Baltarusijai taip pat tęsiamas, nors ir gerokai vėluojant. Be to, respublikos teritorijoje dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai, kurie neabejotinai sumažino A.Lukašenkos susirūpinimą dėl „NATO grėsmės“. Tuo pat metu Rusijos policija ir Rosgvardija (skirtingai nuo Ukrainoje dalyvaujančios kariuomenės, jos turi nemažai laisvų pajėgų) yra pasirengusios ateiti į pagalbą masinių protestų pasikartojimo atveju.

Reikia pažymėti, kad Baltarusijos galimybės teikti Rusijai karinę pagalbą toli gražu nėra išnaudotos. Šalyje gaminami, pavyzdžiui, šarvuočiai „Kaiman“, kariniai sunkvežimiai MAZ ir sunkiosios technikos važiuoklės MZKT. Be to, Baltarusijos karinė pramonė gamina žvalgybinius dronus ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, taip pat modernizuoja tankus. Visi šie pajėgumai ateityje gali būti naudingi Rusijos kariuomenei, kuriai labai trūksta karinės ir specializuotos technikos.

Iranas: dronai ir artilerijos šaudmenys

„SIPA“/„Scanpix“/Iranietiškas dronas „Shahed 136“

Rusijos ir Irano karinis-techninis bendradarbiavimas prasidėjo sovietmečiu nuo kuklaus ginklų ir karinės įrangos tiekimo per Irano ir Irako karą (1980-1988 m.). Žlugus Sovietų Sąjungai, ginklų tiekimas Iranui padidėjo ir nutrūko tik po to, kai Irano branduolinei programai buvo įvestos tarptautinės sankcijos. Tarp žymių sandorių – „Tor“ zenitinių raketų, kurių viena 2020 m. per klaidą numušė ukrainiečių „Boeing“ virš Teherano, perdavimas. Be to, Iranas ir Rusija bendradarbiavo Sirijoje, remdamos prezidento Basharo al Assado režimą pilietiniame kare.

Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, Kremliui jau reikėjo karinės pagalbos. Pirmiausia rusus sudomino išvystyta dronų pramonė. Sankcijų sąlygomis ir negalėdamas įsigyti visaverčių kovinių orlaivių, Irano režimas sukūrė įspūdingą įvairių bepiločių orlaivių parką – nuo žvalgybinių dronų iki užtvarinių šaudmenų. Nors žvalgybinių dronų srityje Rusijos karo pramonė ne tik nenusileido, bet ir pranoko daugelį partnerių ir varžovų, plataus masto karo pradžioje Rusija beveik neturėjo dronų-kamikadzių. Palaipsniui senkant prieškarinių raketų atsargoms, teko rinktis tolimojo nuotolio „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius.

Dėl šių bepiločių orlaivių (kartu su sparnuotosiomis ir balistinėmis raketomis) Ukrainos pajėgoms buvo daug sunkiau atremti atakas prieš užnugario civilinę ir karinę infrastruktūrą. Vėliau „Shahed“ pradėti gaminti tiesiogiai Rusijoje, Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, be kita ko, naudojant priverstinį studentų darbą. Pagal 2022 m. pasiektus susitarimus, žinomus iš programišių nutekintų „Alabugos dokumentų“, Iranas įsipareigojo per dvejus su puse metų pateikti 6 000 komplektų „Shahed“ surinkimui.

Rusijoje gaminami bepiločiai orlaiviai pasikeitė: juose įrengtos „Kometa-M“ antenos, skirtos radioelektroninei kovai, pakeistos veiksmingesnės kovinės galvutės, korpuso spalva pakeista į juodą, kad būtų sunkiau aptikti naktį, ir netgi pradėti montuoti LTE modemai, kad būtų galima sekti bepiločių orlaivių judėjimą. Nedideliais kiekiais buvo pristatyti ir žvalgybiniai bepiločiai orlaiviai „Mohajer-6“, tačiau jie nebuvo plačiai naudojami.

Be bepiločių orlaivių, Iranas Rusijai tiekia negausią artilerijos amuniciją. Iš pradžių Irano gamybos artilerijos šaudmenys pateko į ukrainiečių rankas – šaltinis buvo Vakarų sąjungininkų perimtos siuntos Irano remiamoms ginkluotoms grupuotėms Artimuosiuose Rytuose. 2023 m. vasarą pasirodė informacija apie Rusijos ir Irano sutartis dėl tankų ir artilerijos šaudmenų, taip pat tankų vamzdžių ir artilerijos ginklų tiekimo, kurių bendra vertė siekė beveik 2 mln. JAV dolerių. Netrukus iranietiški ginklai jau buvo naudojami Rusijos ginkluotosiose pajėgose.

Verta paminėti, kad pirmasis iš gautų pavyzdžių buvo su kiniškais šaudmenimis, o tai leido įtarti Kiniją teikiant tiesioginę karinę pagalbą Kremliui. Tačiau kartu su jais pateikti šaudmenys buvo pagaminti Irane, o jų pagaminimo metai leidžia manyti, kad jie Iraną pasiekė dar Irano ir Irako karo metu. Vėliau šaudmenų asortimentas buvo išplėstas, įtraukiant, pavyzdžiui, Jungtinėse Valstijose pagamintus 203 milimetrų šaudmenis, kuriuos Islamo Respublika paveldėjo iš provakarietiško šacho režimo ir kurie tinka sovietiniams 2S7 „Pion“ artilerijos pabūklams. Neseniai taip pat tapo žinoma apie 130 milimetrų šaudmenų, skirtų M-46 patrankai, tiekimą.

Savo ruožtu Iranas sutiko iš Rusijos pirkti modernių naikintuvų Su-35 ir sraigtasparnių bei derasi dėl oro gynybos sistemų S-400. Ši įranga tikrai pravers ajatolos režimui didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose. Kita vertus, pastaruoju metu paaštrėjęs konfliktas ir apsikeitimas smūgiais su Izraeliu verčia abejoti galimais pažangesnių tipų bepiločių orlaivių, tokių kaip „Shahed-238“ (nors panašus į jį dronas kartą buvo numuštas Ukrainoje), ir balistinių raketų tiekimais Rusijai. Agentūros „Reuters“ šaltinių teigimu, pastarųjų perdavimas yra įvykęs faktas, tačiau mūšio lauke jos dar nebuvo pastebėtos.

Šiaurės Korėja: sovietiniai sviediniai ir „Kimskanderai“

Vida Press nuotr./Kim Jong Unas

Nuo sovietmečio Rusija beveik neturėjo karinio ir techninio bendradarbiavimo su Šiaurė Korėja patirties, be kita ko, dėl Šiaurės Korėjos režimui taikomų tarptautinių sankcijų. Priešingai, Pietų Korėja gavo rusiškų tankų ir pėstininkų kovos mašinų, kad grąžintų skolą šiai šaliai. Nepaisant to, Maskvos ir Pchenjano santykiai buvo gana šilti: Š.Korėja buvo viena iš nedaugelio šalių, pripažinusių Krymo, o 2022 m. – dar keturių Ukrainos regionų aneksiją.

Iki 2023 m. Rusijai prireikė didesnės pagalbos: artilerijos šaudmenų ir balistinių raketų gamyba neatitiko fronto poreikių. Kartu paaiškėjo, kad Š.Korėja turi didžiules sovietinio kalibro artilerijos šaudmenų atsargas, nes kažkada buvo manoma, kad prasidėjus naujam karštajam karui Korėjos pusiasalyje Šiaurės Korėjos pajėgos artilerijos ugnimi nušluos Seulą nuo žemėlapio. Tačiau Pchenjanui plėtojant branduolinę programą, jis disponuoja veiksmingesnėmis atgrasymo priemonėmis, todėl artilerijos šaudmenų poreikis gerokai sumažėjo, jei ne išnyko. Kita vertus, Š.Korėja aktyviai plėtojo raketų programą, o kai kurios balistinės raketos (Vakaruose žinomos kaip KN-23) nominaliai prilygo rusiškoms „Iskander“.

Realus masinis šaudmenų tiekimas prasidėjo po Kim Jong Uno vizito į Rusiją. OSINT tyrėjų duomenimis, jie gabenami konteineriniais laivais iš Šiaurės Korėjos uostų į Rusijos uostus, iš kurių geležinkeliu siunčiami į fronto zonas. P.Korėjos gynybos ministras apskaičiavo, kad iš viso pervežta 6 700 konteinerių su šaudmenimis, į kuriuos galima sutalpinti iki 3 mln. 152 milimetrų artilerijos sviedinių arba iki 500 000 122 milimetrų raketų, skirtų reaktyvinei salvinei kovos mašinai „Grad“.

Netrukus Rusijos fronto vaizdo įrašuose pasirodė artilerijai ir salvinėms kovos mašinoms būdingi melsvos spalvos sviediniai – ir beveik iš karto pasipylė skundai dėl jų veikimo ir gamybos kokybės, dėl kurios sumažėjo tikslumas. Tačiau paaiškėjo, kad jų pakanka masinei artilerijos ugniai, o kartu su rusiškais ir iranietiškais šaudmenimis Rusijos kariuomenei pavyko pasiekti daugkartinę artilerijos persvarą prieš Ukrainos pajėgas.

Situacija dėl Šiaurės Korėjos raketų nėra tokia vienareikšmiška. 2024 m. pradžioje buvo pranešta bent apie kelis balistinių raketų KN-23 smūgius į Charkivą, o vieną iš jų tyrė „Conflict Armament Research“. Tačiau nuo to laiko pranešimai apie tokių raketų naudojimą („Z patriotai“ jas praminė „Kimskanderais“) nurimo. Nežinia, kokia to priežastis: reikiamų pajėgumų KN-23 gamybai ir tolesniam tiekimui trūkumas ar kokie nors trūkumai, aptikti jas naudojant. Pastarąsias aplinkybes liudija Ukrainos generalinės prokuratūros duomenys, pagal kuriuos maždaug pusė raketų nukrypo nuo kurso ir sprogo ore.

Vis dėlto Š.Korėjos galimybės padėti Rusijai toli gražu neišsemtos. Kim Jong-unas savo arsenaluose turi daug įvairių ginklų, pavyzdžiui, salvinių kovos mašinų su 240 milimetrų korekcinėmis raketomis (apie galimus jų pristatymus pranešė ne patys patikimiausi šaltiniai, ir kol kas jie neįvyko). Be to, Š.Korėja turi nemažai tankų, ypač T-54/55 ir T-62M, kuriuos Rusija naudoja fronto linijoje. Atsižvelgiant į prognozes, kad iki 2026 m. Rusijos sandėliuose esančios sovietinės šarvuotosios technikos atsargos bus išnaudotos, Šiaurės Korėjos tankų ir kitos šarvuotosios technikos tiekimas galėtų leisti išlaikyti puolamųjų operacijų Ukrainoje tempą.

Kartu vis dar neaišku, ką tiksliai Kremlius gali pasiūlyti mainais, atsižvelgiant į tai, kad beveik visi Rusijos karinės pramonės tiekiami modernūs ginklai tiekiami į frontą Ukrainoje. Galbūt būtų galima kalbėti apie technologijų perdavimą ir licencijuotos gamybos Š.Korėjoje steigimą, tačiau tai gali sulaukti aštrios P.Korėjos ir Japonijos, kurios iki šiol susilaikė nuo tiesioginės karinės pagalbos Ukrainai, reakcijos, tvirtina „The Insider“.

Kinija: staklės ir pagalba siekiant apeiti sankcijas

„Scanpix“/„SIPA“ nuotr./„DJI Matrice 300“ dronas

Kinija, nors oficialiai palaiko sąjunginius santykius su Rusija, kol kas nebuvo pastebėta, kad tiesiogiai logistiškai remtų Rusijos ginkluotąsias pajėgas kare su Ukraina. Nepaisant to, Kinija yra pagrindinė karinių ir dvejopo naudojimo produktų tiekėja Rusijos gynybos pramonei. Yra įrodymų, kad padidėjo didelio tikslumo staklių ir įrangos tiekimas, o didžioji dalis Vakarų sankcionuotų prekių į Rusiją patenka per Kiniją.

Tarp tokių komponentų yra įvairių bepiločių orlaivių, įskaitant FPV dronus, elementai, taip pat svarbiausi elektroninės kovos įrangos, skirtos kovai su tais pačiais dronais, komponentai. Tiesą sakant, dronų gamyba užsiimančios Ukrainos bendrovės taip pat remiasi Kinijos komponentais, tačiau Rusija čia turi bent jau logistinį pranašumą. Kai kurie bepiločiai orlaiviai rusams siūlomi kaip parengti sprendimai, o kitus rusų startuoliai įsigyja iš „AliExpress“.

Tarp nestandartinių dronų neįmanoma nepaminėti abiem konflikto pusėms itin svarbių DJI kompanijos gaminių, kurios bepiločiai orlaiviai veikia kaip taktinio lygmens žvalgybos priemonės ir bombonešiai, skirti „numetimui“. DJI siejama su pirmuoju tiesioginiu kariniu kiniškos įrangos pirkimu: 2023 m. Rusijos gynybos ministerija įsigijo „Mavic“ kvadrokopterių, kuriuos Rusijos kariškiai galėjo gauti nemokamai (Z kanaluose net paskelbė instrukciją, kaip tiksliai tai padaryti). Be to, Rusijos kariuomenė įsigijo didelę partiją visureigių „Desertcross“ (kaip teigiama, už išpūstą kainą). Šios transporto priemonės naudojamos fronte, vis dažniau kaip šturmo grupių transporto priemonė. Apie jų naudojimą atsiliepiama neigiamai, tačiau, esant šarvuočių ir transporto priemonių trūkumui, kito pasirinkimo nėra.

Verta pridurti, kad Kinijos bendrovių „pagalba“ susijusi ne tik su įranga ir komponentais, bet ir, pavyzdžiui, su žvalgybos informacija. Naujienų agentūra AFP pranešė, kad 2022 m. lapkritį samdinių kariuomenė „Wagner“ nusipirko du Kinijos komercinius palydovus ir naudojo iš jų gautus vaizdus ruošdamasi operacijoms Ukrainoje, Afrikoje ir net sukilimui 2023 m. birželį.

Tačiau apie tiesioginę karinę pagalbą iš Kinijos kol kas nežinoma, nors žinoma, kad Rusija dėl jos kreipėsi dar 2022 m. pradžioje. Sprendžiant iš Kinijos pareigūnų komentarų, Pekinas tarptautinėje arenoje laikosi atsargios prorusiškos pozicijos, nors nominaliai remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir taikų konflikto sprendimą.

Jei Kinijos pozicija pasikeistų, Rusijos kariuomenė galėtų gauti didžiulį kiekį ginklų – nuo pasenusių iki moderniausių (ypač atsižvelgiant į tai, kad šarvuočiai ir artilerija Kinijai vargu ar skubiai reikalingi karui su Taivanu ir kitiems konfliktams Ramiojo vandenyno regione). Be to, jei Kinijos komponentų pardavimas Ukrainai bus apribotas, kils grėsmė aukštųjų technologijų karinei pramonei, kuria remiasi Ukrainos valdžia. Bent jau tol, kol bus atkurtas tiekimas per trečiąsias šalis ir Rusijos pavyzdžiu veikiančias bendroves.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija telkia pajėgas netoli Ukrainos Charkivo srities šiaurinės dalies, kur šį mėnesį pradėjo puolimą, tačiau vis dar neturi pakankamai karių, kad galėtų surengti didelį puolimą šioje teritorijoje, ketvirtadienį pareiškė vyriausiasis Ukrainos kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis.

Pasak naujienų agentūros „Reuters“, Ukraina teigia stabilizavusi frontą šiaurės rytinėje Charkivo srityje, kur gegužės 10 d. Rusijos pajėgos pradėjo tarpvalstybinį puolimą, atvėrą kryptį fronto linijoje.

Generolas pulkininkas O.Syrskis nurodė, kad Rusija toliau siunčia papildomus pulkus ir brigadas iš kitų vietovių ir poligonų, kad sustiprintų savo karius dviejose pagrindinėse puolimo linijose Charkivo srities šiaurėje.

Tai apima Strilečos-Lypcių rajoną tarp dviejų mažų kaimų ir pasienio miesto Vovčansko apylinkes, kur vyko gatvių mūšiai.

„Šios pajėgos šiuo metu yra nepakankamos didelio masto puolimui ir prasiveržimui per mūsų gynybą“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram“ rašė kariuomenės vadas.

Jo teigimu, Ukrainos „amunicijos rezervo sukūrimas“ taip pat sumažino Rusijos pajėgų puolamąsias galimybes.

Ši pastaba leido suprasti, kad ne vieną Kyjivo jaustras ūmus artilerijos amunicijos trūkumas sušvelnėjo po to, kai balandžio mėn. po kelis mėnesius trukusio delsimo Jungtinės Valstijos pagaliau patvirtino didelį pagalbos paketą.

Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad tiekiami amerikiečių ginklai padeda stabilizuoti Ukrainos fronto linijas.

Rusija didžiausią savo puolimo spaudimą sutelkė Ukrainos rytuose, kur jos kariams pavyko lėtai ir palaipsniui žengti į priekį nuo vasario mėn. užimto Avdijivkos miesto Donecko srityje.

wikimedia.org/F-16 naikintuvas

Danija neprieštarauja, kad Ukraina naudotų perduotus naikintuvus F-16 smūgiams Rusijos teritorijai, pareiškė šalies ministrė pirmininkė Mette Frederiksen, kurie cituoja naujienų svetainė „TV 2 Nyheder“.

Jos teigimu, ukrainiečiai gali naudoti Danijos ginklus ne savo teritorijoje.

„Ukraina gali naudoti tai, ką mes padovanojome, taip pat ir už savo sienų, t.y. taikytis į Rusiją, jei tai atitinka tarptautinę teisę“, – pažymėjo premjerė.

Prieš Prahoje vykusį darbo susitikimą dėl Ukrainos gynybos M.Frederiksen pažymėjo, kad Ukrainos partneriai turėtų dėti daugiau pastangų stiprinti Ukrainos oro gynybos sistemą.

„Palankiai vertinu Vokietijos sprendimą suteikti „Patriot“ sistemą. Tą patį turėtų padaryti ir daugiau šalių... Europa turėtų tiekti Ukrainai daugiau sistemų ir raketų“, – pabrėžė ji.

Kopenhaga remia Kyjivą nuo pat plataus masto invazijos pradžios. Šiuo metu Ukrainos kariuomenė laukia 19 naikintuvų F-16, kuriuos Danija pažadėjo pristatyti karinėms oro pajėgoms.

Balandžio pabaigoje Gynybos ministerija pranešė, kad Danija Ukrainai suteikė 17 karinės pagalbos paketų, kurių vertė – daugiau kaip 4 mlrd. eurų.

Lukas Balandis / BNS nuotr./Joe Bidenas

Per paskutines savaites Vakarų lyderiams pradėjus diskutuoti apie apribojimus Ukrainai, kaip ji gali naudoti vakarietiškus ginklus, panašu, kad savo poziciją sušvelnino net Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Pasak amerikiečių leidinio „The New York Times“, dabar visų sąjungininkų akys nukreiptos į prezidentą Joe Bideną – jis ruošiasi priimti vieną iš svarbiausių sprendimų nuo pat plataus  masto invazijos pradžios: nuspręsti, ar atšaukti draudimą naudoti amerikietiškus ginklus į kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

JAV vadovas ilgai priešinosi leidimui Ukrainai panaudoti Jungtinių Valstijų ginklus Rusijos teritorijoje, nes baiminosi, kad tai gali peraugti į tiesioginę Vašingtono konfrontaciją su branduolinį ginklą turinčia Maskva.

„Dabar, po kelis mėnesius trukusių Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio skundų dėl apribojimų, Baltieji rūmai pradėjo oficialų ir, matyt, skubų pakartotinį vertinimą, ar rizikuoti. Patvirtinus tolesnį JAV ginklų naudojimą, Kyjivas turėtų galimybę rengti kontratakas prieš artilerijos ir raketų aikšteles, kurios šiuo metu yra tarsi saugus prieglobstis rusams Rusijos teritorijoje“, – rašo „The New York Times“.

Trečiadienį Moldovoje viešėjęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas tapo pirmuoju administracijos pareigūnu, kuris viešai paliko atvirą galimybę, kad J.Bideno administracija, įvertinusi besikeičiančias mūšio sąlygas, gali „pritaikyti ir pakoreguoti“ savo poziciją dėl puolimo amerikietiškais ginklais Rusijos teritorijos viduje.

„Mes visada sprendžiame, kas yra būtina, kad Ukraina ir toliau galėtų veiksmingai gintis“, – pažymėjo A.Blinkenas. Jo pasisakymas – vienas naujausių pasigirdusių raginimų keisti situaciją J.Bideno administracijoje.

Anksčiau šį mėnesį A.Blinkenas, grįžęs iš išblaivinančios kelionės į Kyjivą, informavo J.Bideną, kad ukrainiečiai gali nesugebėti išlaikyti teritorijos tarp Charkivo ir Rusijos sienos, jei J.Bidenas nepakeis savo pozicijos.

Šis perspėjimas buvo perduotas privačiai, pažymėjo „The New York Times“, atsižvelgiant į tai, kad J.Bidenas labai nenori, kad diskusijos tarp jo artimiausių žmonių nutekėtų į viešumą ir sukeltų jam spaudimą keisti strategiją.

JAV vadovas patiria spaudimą ne tik iš valstybės sekretoriaus. Jam jį daro ir sąjungininkai. Paprastai atsargus kadenciją baigiantis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas praėjusios savaitės pabaigoje paskelbtame interviu žurnalui „The Economist“ sakė, kad Ukrainos teritorijos netoli Charkivo praradimams būtų galima pasipriešinti tik tuo atveju, jei Ukraina galėtų laisvai nutaikyti artilerijos ir raketų paleidimo įrenginius į vadavietes Rusijos pasienio pusėje.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Jensas Stoltenbergas

„Atėmus iš Ukrainos galimybę panaudoti šiuos ginklus prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje, jai labai sunku apsiginti“, – pymėjo J.Stoltenbergas. Antradienį prie šio choro prisijungė Prancūzijos ir Vokietijos vadovai. Didžioji Britanija jau leidžia savo ginklais šaudyti į karinius taikinius Rusijos teritorijoje.

„Pats J.Bidenas kol kas tyli. Taip būna dažnai, kai jis  susiduria su svarbiu politiniu sprendimu, dėl kurio Baltuosiuose rūmuose vyksta sudėtingos diskusijos. Jo padėjėjai nacionalinio saugumo klausimais vykdo, kaip vienas iš jų pavadino, „labai spartų procesą“, kad pateiktų oficialią rekomendaciją prezidentui, žinodami, kad karo dinamika pereina į Rusijos pusę.

Kai kurie jo patarėjai – atsisakę kalbėti apie debatus Baltųjų rūmų viduje – sako manantys, kad jo pozicijos pakeitimas yra neišvengiamas.

„Tačiau jei prezidentas vis dėlto pakeis savo požiūrį, greičiausiai tai bus susiję su griežtais apribojimais, kaip ukrainiečiai galėtų naudoti amerikiečių suteiktus ginklus, sumažinus jų veikimo lauką tik kariniams taikiniams, esantiems prie pat Rusijos sienų, kurie tiesiogiai įtraukiami į išpuolius prieš Ukrainą“, – rašoma straipsnyje.

Pažymima, kad jo pozicija atrodo švelnesnė kitų šalių taikomų apribojimų kontekste. Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris O.Scholzas iki šiol atitsako suteikti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“, baimindamasis, „kad jos gali pasiekti Maskvą“.

„The New York Times“ pastebėjo, kad J.Bidenas neturi daug laiko. Po dviejų savaičių jis pradeda intensyvių susitikimų mėnesį su svarbiausiais sąjungininkais: per „D dienos“ 80-ąsias metines, paskui per Didžiojo septyneto (G7) šalių susitikimą ir galiausiai Vašingtone vyksiančiame NATO įkūrimo prieš 75 metus minėjime. Visuose šiuose susitikimuose bus labai svarbu parodyti vienybę.

„Tačiau jei J.Bidenas pakeis kursą, pareigūnai pripažįsta, kad jis greičiausiai apie tai niekada nepaskelbs: vietoj to amerikiečių artilerijos sviediniai ir raketos tiesiog pradės leistis ant Rusijos karinių taikinių“, – pažymėjo leidinys.

Du J.Bideno orientyrai šiame kare – neleisti Rusijai laimėti ir nerizikuoti pradėti Trečiąjį pasaulinį karą – visuomet buvo vienas kitam prieštaraujantys.

„Tačiau per 27 mėnesius nuo Rusijos invazijos poreikis rinktis tarp Ukrainos pralaimėjimo galimybės ir tiesioginio dalyvavimo išpuoliuose branduolinės supervalstybės teritorijoje dar niekada nebuvo toks aštrus“, – rašo žurnalistai.

Soc. tinklų nuotr./Radiolokacinė stotis „Voronež M“

Jungtinės Valstijos baiminasi, kad pastarojo meto Ukrainos dronų smūgiai, nukreipti prieš Rusijos branduolinio ankstyvojo perspėjimo sistemas, gali pavojingai paveikti Maskvą tuo metu, kai Joe Bideno administracija svarsto, ar panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti JAV tiekiamus ginklus atakuoti taikinius Rusijoje.

„Jungtinės Valstijos yra susirūpinusios dėl neseniai Ukrainos įvykdytų smūgių prieš Rusijos balistinių raketų ankstyvojo perspėjimo vietas“, – sakė JAV pareigūnas, kuris dėl šio klausimo jautrumo kalbėjo su anonimiškumo sąlyga.

Vašingtonas perdavė Kyjivui savo susirūpinimą dėl dviejų bandymų per pastarąją savaitę atakuoti radarų stotis, kurios užtikrina įprastinę priešlėktuvinę gynybą, taip pat perspėja apie Vakarų šalių branduolinių raketų paleidimą. Atrodo, kad bent vienas smūgis Armavire, Rusijos pietrytiniame Krasnodaro regione, padarė tam tikros žalos, skelbia „The Washington Post“.

„Šios vietovės nepanaudotos Rusijos kare prieš Ukrainą, – sakė JAV pareigūnas. – Tačiau tai yra jautrios vietos, nes Rusija gali suvokti, kad jos strateginiai atgrasymo pajėgumai tampa taikiniais“. Pasak pašnekovo, Rusija gali nuspręsti nesilaikyti vien tik branduolinio atgrasymo taktikos prieš Jungtines Valstijas.

Rusija naudoja radarus Ukrainos kariuomenės veiklai stebėti

Tačiau su šiuo klausimu susipažinęs Ukrainos pareigūnas sakė, kad Rusija naudojo radarų vietas Ukrainos kariuomenės veiklai stebėti, ypač Kyjivo naudojamai oro ginkluotei, pavyzdžiui, dronams ir raketoms. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti slaptą saugumo klausimą, patvirtino, kad už smūgius buvo atsakingas Ukrainos karinės žvalgybos direktoratas, žinomas inicialais GUR.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketa ATACMS

NATO užsienio reikalų ministrai ketvirtadienį renkasi Prahoje, daugėjant raginimų pagrindinėms sąjungininkėms panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų šalių ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje.

Dvi dienas Čekijos sostinėje vyksiančiame ministrų susitikime daugiausia dėmesio sulauks paramos Ukrainos paketas, kuris greičiausiai bus pristatytas liepą Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime. 

Tačiau susitikimą gali nustelbti diskusijos dėl to, ar leisti Kyjivui naudoti Vakarų šalių atsiųstus ginklus smūgiams Rusijos viduje.

Ukraina spaudžia savo šalininkus – daugiausia Jungtines Valstijas – leisti jai naudoti jų tiekiamą ilgesnio nuotolio ginkluotę, kad galėtų smogti taikiniams Rusijoje.

Jungtinės Valstijos ir Vokietija nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.

E.Macronas: Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Ukraina apšaudoma raketomis

Prieš NATO ministrų susitikimą, kuris prasidės ketvirtadienį vakariene, Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas ne kartą sakė, kad narėms laikas persvarstyti šiuos apribojimus, trukdančius Kyjivo gynybai. 

Panašu, kad Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas antradienį pakeitė poziciją, pareiškęs, kad Ukrainai turėtų būti leista neutralizuoti Rusijos karines bazes, iš kurių Maskvos kariai kaimyninę šalį apšaudo raketomis.

O.Scholzas: Ukraina turėtų paisyti teisės

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas buvo ne toks kategoriškas, pareiškęs, kad Ukraina turėtų paisyti teisės. Berlynas iki šiol nesutinka leisti Ukrainai panaudoti savo tiekiamą ginkluotę smogti taikiniams Rusijoje.

Baltieji rūmai pareiškė, kad vis dar nepritaria tam, kad Ukraina naudotų JAV ginklus smūgiams Rusijos viduje, nors JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas užsiminė, kad Ukrainos sąjungininkės ketina pakoreguoti ginklų tiekimo Kyjivui sąlygas. 

Į tai Maskva reagavo griežtai. Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas perspėjo dėl „rimtų pasekmių“, jei Vakarų šalys leistų Ukrainai panaudoti savo ginklus Rusijai atakuoti.

Tie, kurie pasisako už tai, kad Ukrainai turėtų būti suteikta didesnė laisvė, tikisi, kad Jungtinės Valstijos ir kitos šalys pakeis kursą, Kyjivui stengiantis sustabdyti įnirtingą Rusijos puolimą Charkivo srityje. 

„Akivaizdu, kad prezidento E.Macrono idėjos padeda sąjungininkams, kurie mano, kad ši taisyklė turėtų būti pakeista“, – sakė vienos NATO šalies diplomatas.

„Tikiuosi, kad per debatus JAV bus atsižvelgta į E.Macrono idėjas“, – pridūrė jis. 

Naujas paketas Ukrainai

Kol NATO sąjungininkės sprendžia šį klausimą, ministrai Prahoje taip pat bandys parengti paramos paketą, kuris nenuviltų Ukrainos, artimiausiu metu vis dar netapsiančios Aljanso nare. 

Nors pernai per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje būta didelių vilčių dėl pakvietimo prisijungti, Kyjivui buvo griežtai pasakyta, kad per šiemet Vašingtone rengiamą susitikimą jis neturėtų tikėtis didelės pažangos šiuo klausimu.

NATO vadovas J.Stoltenbergas nori, kad Aljanso narės prisiimtų aiškius daugiamečius įsipareigojimus dėl to, kokią pagalbą Ukrainai jos teiks ateityje.

Praėjusį mėnesį jis pasiūlė per penkerius metus skirti Ukrainai 100 mlrd. eurų. Šis pasiūlymas didesnio atgarsio taip ir nesulaukė, sąjungininkėms svarstant, kas įeitų į tokį paramos paketą.

„Žmonės supranta, kad reikia ką nors paskelbti, bet jie nenori, kad tai būtų tik tušti žodžiai“, – sakė kalbintas Vakarų diplomatas.

Diplomatai teigia, kad diskusijos tebevyksta, sąjungininkėms bandant išsiaiškinti, ką apimtų bet kokie įsipareigojimai ir kokia galėtų būti jų struktūra.

Viena sritis, dėl kurios NATO, atrodo, artėja prie susitarimo, yra planas, pagal kurį Aljansas iš Jungtinių Valstijų perims ginklų tiekimo Ukrainai koordinavimą.

Iki šiol už tai buvo atsakingas Vašingtonas, NATO vengiant įsitraukti į ginklų tiekimą, baiminantis, kad tai pakurstys Rusiją. 

Aljanso šalininkai teigia, kad bendros atsakomybės suteikimas Aljansui galėtų padėti apsaugoti būsimus paramos paketus Ukrainai, jeigu Donaldui Trumpui pavyktų grįžti į JAV prezidento postą.

Tačiau kiti baiminasi, kad dėl to gali padaugėti biurokratijos.

„Pirmiausia tikimės, kad tai nebus mažiau veiksminga nei dabartinė sistema“, – sakė kitas Vakarų šalių diplomatas.

Diplomatai teigia, kad siekiant išvengti Vengrijos – vienos iš Rusijai draugiškiausių šalių Aljanse – pasipriešinimo, Budapeštui buvo suteikta teisė nedalyvauti.

dpa/Scanpix/Priešraketinė gynybos sistema „Patriot“

Remiantis NATO atliktais skaičiavimais, Europa turi tik nedidelę dalį oro gynybos pajėgumų, reikalingų rytiniam flangui apsaugoti, o tai atskleidžia žemyno pažeidžiamumo mastą, atkreipė dėmesį britų leidinys „Financial Times“.

Oro gynybos pajėgumų svarbą išryškino Rusijos pradėtas neišprovokuotas karas prieš Ukrainą. Besiginančiai šaliai gyvybiškai reikalingos oro gynybos sistemos savo miestams, kariams ir energetikos tinklams nuo kasdienių bombardavimų apsaugoti. 

Dėl to Kyjivas vis kartoja savo prašymus užtikrinti, kad Ukraina galėtų apsaugoti savo oro erdvę nuo brutalių Rusijos pajėgų atakų.

Tačiau, pasak asmenų, susipažinusių su praėjusiais metais parengtais konfidencialiais gynybos planais, NATO valstybės gali suteikti mažiau nei 5 proc. oro gynybos pajėgumų, kurie, kaip manoma, yra būtini siekiant apsaugoti savo nares Vidurio ir Rytų Europoje nuo plataus masto puolimo, pažymėjo „Financial Times“.

Vienas aukšto rango NATO diplomatas, nenorėjęs įvardinti savo tapatybės, sakė, kad gebėjimas apsisaugoti nuo raketų ir oro antskrydžių yra „pagrindinė Rytų Europos gynimo nuo invazijos plano dalis“, ir pridūrė: „Dabar mes to neturime“.

Ketvirtadienį NATO užsienio reikalų ministrai susirinks Prahoje į dvi dienas truksiančias derybas, kurių tikslas – pasirengti liepos mėnesį Vašingtone vyksiančiam Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimui, kurio pagrindinė tema bus Europos gynybos stiprinimas.

Kai kurie Europos lyderiai ir kariuomenės pareigūnai yra sakę, kad Rusija iki dešimtmečio pabaigos gali būti pajėgi užpulti NATO valstybę narę.

Praėjusiais metais atlikdama gynybos apžvalgą Jungtinės Karalystės vyriausybė situaciją apibūdino taip, kad „iššūkis apsisaugoti ... nuo atakų iš dangaus“ yra „didžiausias per pastaruosius 30 metų“.

Rusijai Ukrainoje intensyviai naudojant raketas, bepiločius orlaivius ir niokojančią galią turinčias sklendžiančias aviacines bombas, NATO narės dar labiau padidino savo pastangas didinti gynybos išlaidas po dešimtmečius trukusio karinio biudžeto mažinimo.

„[Oro gynyba] yra viena didžiausių mūsų skylių mūsų gynyboje, – pareiškė antrasis NATO diplomatas, kalbėjęs su „Financial Times“ žurnalistais. – Negalime to neigti.“

„Scanpix“/AP nuotr./Patriot oro gynybos sistema

Pastaraisiais mėnesiais Europos NATO narėms nesugebėjus suteikti Ukrainai papildomos oro gynybos įrangos, išryškėjo, kad žemyne yra ribotos brangių ir lėtai gaminamų sistemų atsargos.

Tai taip pat paskatino imtis kelių persidengiančių iniciatyvų, kuriomis bandoma rasti ilgalaikius sprendimus.

Šį susirūpinimą sustiprino ir pigių tolimojo nuotolio atakos dronų, kuriuos Rusija naudoja prieš Ukrainą, paplitimas.

„Tolimojo nuotolio smūgiai nebėra supervalstybės pajėgumas“, – teigė vienas Vakarų gynybos pareigūnas.

Kitas šaltinis pažymėjo, kad "pajėgumų tikslai ir gynybos planai yra įslaptinti“, tačiau pridūrė, kad oro ir priešraketinė gynyba „yra svarbiausi prioritetai“ ir kad „atsargos buvo sumažintos“.

„Naujuose Nato gynybos planuose taip pat gerokai padidinami oro ir priešraketinės gynybos reikalavimai, susiję su kiekiu ir parengtimi“, – aiškino pareigūnas ir pridūrė, kad šalys investuoja į naujus oro gynybos pajėgumus, įskaitant naikintuvus.

„Taigi esame įsitikinę, kad NATO atgrasymo nuo Rusijos priemonės išlieka stiprios“, – pridūrė pašnekovas.

Verta priminti, kad po to, kai 2022 m. vasario mėn. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos dislokavo oro gynybos sistemą „Patriot“ Lenkijoje, kuri galėtų apsaugoti pietinėje šalies dalyje esantį oro uostą, naudojamą kaip Vakarų ginklų gabenimo į Ukrainą centrą.

Tačiau pareigūnai sutaria, kad NATO narės turi tiek mažai tokių sistemų, kad jų galimybės dislokuoti daugiau sistemų už savo teritorijos ribų yra labai ribotos.

Britų kariuomenė taip pat turi šešias modernias antžemines oro gynybos sistemas „Sky Sabre“, tačiau jų raketų perėmimo nuotolis yra tik apie 40 km, o dvi iš šių sistemų yra užsienyje.

„Jungtinės Karalystės oro gynybos pajėgumai yra visiškai nepakankami“, – pažymėjo Londono Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto (RUSI) analitinio centro vyresnysis mokslo darbuotojas Jackas Watlingas.

„Tobruko palikimas“ – karinės pratybos iš arti

Visiškai integravus įvairias Europos oro gynybos sistemas būtų galima kompensuoti šį trūkumą, nes būtų sukurtas tankus jutiklių ir perėmėjų tinklas visame žemyne.

Tačiau „bandymai atnaujinti NATO oro gynybos valdymo ir kontrolės infrastruktūrą taip ir nepajudėjo iš vietos“, – pažymėjo analitikas.

„Photothek“/„Picture Alliance“/„Scanpix“/Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Gynybos ministras Borisas Pistorius

Vokietijos vyriausybė nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios rinkosi atsargų veiksmų planą. Šalies kancleris Olafas Scholzas iki šiol griežtai atsisako perduoti Ukrainai tolimojo nuotolio raketų „Taurus“, nors Londonas ir Paryžius perdavė savąsias dar praeitą vasarą.

Berlynas panašiai elgiasi ir dėl leidimo Ukrainai naudoti vokiškus ginklus smūgiams kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Dar antradienį kancleris pareiškė nematantis priežasčių, kodėl reikėtų plėsti Vakarų ginklų panaudojimo zoną. Jis priminė, kad yra „aiškios Vokietijos ginklų tiekimo Kyjivui taisyklės, dėl kurių susitarta su Ukraina ir kurios veikia“.

Savo politiką, kurią taiko karo Ukrainoje rėmuose, O.Scholzas apibūdino kaip turinčią tikslą „neleisti jam peraugti į labai didelį karą“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Emmanuelis Macronas

Amerikiečių leidinys „Politico“ atkreipė dėmesį, kad tą pačią dieną kancleris susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris sakė, kad „turime leisti (ukrainiečiams) neutralizuoti karinius objektus, iš kurių paleistos raketos, bet ne kitus civilinius ar karinius taikinius“, pridurdamas ribą, kuri neatitinka to, ko nori Kyjivas.

Manoma, kad E.Macronui pavyko įtikinti ir O.Scholzą leisti Vakarų ginklais smogti Rusijos karinėms bazėms Rusijos teritorijoje.

Po susitikimo kancleris pareiškė, kad Ukraina gali naudoti jai tiekiamus ginklus „pagal tarptautinę teisę“. „Politico“ tai aiškino kaip leidimą naudoti ginklus prieš agresorių, t.y. Rusiją.

Berlynas trečiadienį ėmėsi veiksmų, kad išsklaidytų painiavą dėl to, ką O.Scholzas norėjo pasakyti, jo žodžius patikslino kanclerio spaudos sekretorius Stefanas Hebestreitas.

Jis pažymėjo, kad „Ukrainos gynybiniai veiksmai neapsiriboja tik jos pačios teritorija, bet [gali] išsiplėsti ir į Rusijos teritoriją“. Tačiau jis pridūrė, kad negali atskleisti tikslių susitarimų su Kyjivu dėl Vokietijos suteiktų ginklų naudojimo, nes jie yra konfidencialūs.

Pasak S.Hebestreito, metų senumo O.Scholzo pareiškimas, kuriame jis teigė, jog esama „sutarimo“, kad Ukraina nenaudos Vokietijos ginklų Rusijos teritorijoje, buvo „faktų konstatavimas“, kuris tuo metu buvo teisingas, bet nebūtinai taikytinas ateityje.

Imago / Scanpix nuotr./Olafas Scholzas

Su Vokietijos vyriausybės pozicija susipažinęs asmuo „Politico" sakė, kad O.Scholzas pasisakė už tai, kad Kyjivui būtų leista naudoti Vakarų ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau nesileido į detales.

„Man keista, – antradienį žurnalistams sakė O.Scholzas, – kai kai kurie žmonės diskutuoja ir sako, kad jiems (ukrainiečiams) neleidžiama gintis ir imtis tam tinkamų priemonių“.

Stopkadras/Nufilmuota, kaip Ukrainos žvalgybos jūriniai dronai sunaikino du rusų katerius

Ketvirtadienį ryte socialiniuose tinkluose pranešta apie naktį laikinai okupuotame Kryme aidėjusius sprogimus. Šaltinis žvalgybos tarnyboje naujienų agentūrai „Unian“ tvirtino, kad pusiasalį sėkmingai atakavo Ukrainos jūriniai dronai. Po kiek laiko pasirodė ir smūgį patvirtinantis Ukrainos karinės žvalgybos vaizdo įrašas.

Pasak šaltinio, Ukrainos karinės žvalgybos grupės atakavo Rusijos pajėgų patrulinius laivus laikinai okupuotame Kryme. Teigiama, kad smogta greitaeigiams transportiniams amfibiniams ir šturmo kateriams „Tunets“.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos pajėgos smogė statybinių medžiagų parduotuvei Charkive

Gegužės pradžioje Rusijos ginkluotosios pajėgos peržengė dvi šalis skiriančią sieną ir atvėrė dar vieną kovų kryptį ir taip daugiau nei tūkstantį kilometrų nusidriekusioje fronto linijoje. Rusai vietovė po vietovės artėja antrojo didžiausio Ukrainos miesto – Charkivo – link.

Karybos ekspertai ir analitikai vertina, kad Rusija ta kryptimi neturi tokių galingų pajėgumų, kad galėtų pulti miestą. Mažų mažiausiai, jai gali pavykti priversti Ukrainą nukreipti savo pajėgas iš Donbaso srities.

Žurnalo „The New Yorker“ žurnalistai apie dabartinę padėtį fronto linijoje ir tai, ko tikėtis artimiausiu metu, kalbėjosi su Carnegie tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresniąja mokslo darbuotoja, Rusijos kariuomenės eksperte Dara Massicot.

Paklausta, kaip ji vertina padėtį, kurioje šiuo metu yra Ukraina, analitikė pažymėjo, kad „Ukrainos pajėgoms ji klostosi nepalankiai. Ir manau, kad ji pirma blogės, kol galės pagerėti“.

D.Massicot, kaip ir kiti ekspertai, išsakė nuomonę, jog Rusija greičiausiai nepuls Charkivo. Jos teigimu, šiuo metu atrodo, kad rusai nori sukurti vadinamąją sanitarinę zoną, t.y. įžengti už maždaug dvidešimties kilometrų nuo sienos ir kol kas ten laikytis. Tačiau analitikė pažymėjo, kad Rusija tikrai neatsisako minties perimti miesto kontrolės.

„Mano vertinimu, rusai neturi pakankamai jėgų ir įgūdžių, kad bandytų užimti tokio dydžio miestą. Prieš karą Charkive gyveno beveik 1,5 mln. žmonių. 2022 m. jie taip pat nebandė to daryti.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Charkive po Rusijos atakos nugriuvo televizijos bokštas

Blogiausias scenarijus, kuris gali laukti Charkivo, yra tas, kad rusai bandys išvaryti jo gyventojus bombarduodami miestą tiksliais smūgiais. Arba, jei jie priartės pakankamai arti, jie tiesiog pradės jį apšaudyti artilerija ir bombomis, kad priverstų žmones išvykti. Jie jau taikosi į elektros energijos, vandens ir nuotekų valymo sistemas. Apšaudytas televizijos bokštas. Tai vienas iš būdų miesto kontrolei perimti – tiesiog išvaryti gyventojus. Tada Rusijai nereikės dėl jo kovoti. Jiems net nereikia įdėti daug pastangų, išskyrus tai, kad jį apsupti.“

Anot ekspertės, žvelgiant į tai, kur Rusijos pajėgos šiuo metu koncentruoja savo puolamuosius veiksmus, akivaizdu, kad jos nori judėti Donecko srities ribų link.

„Manau, kad pirmas tikslas yra bandymas patekti į Pokrovsko miestą, kuris yra netoli srities ribos. Kai jie ten pateks, tada galės daryti spaudimą likusiai sričiai. Jei jie kontroliuos visą Donecką, Ukrainai bus vis sunkiau ir sunkiau potencialiai sustiprinti Charkivą, nes tada bus kontroliuojami ir keliai, kuriais galėtų atvykti pastiprinimas“, – kalbėjo D.Massicot.

Gintis vis sunkiau

Ekspertė išreiškė nuogąstavimą, kad Ukrainos kariams gintis tampa vis sunkiau. Ji išskyrė tokias problemas kaip atakos sklendžiančiomis aviacinėmis bombomis – vienas smūgis gali nuversti visą pastatą.

„Ir Rusijos oro pajėgos dabar gali juos paleisti taip toli už fronto linijos, kad Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos neturi gerų galimybių su jais susidoroti. Šią taktiką rusai taiko vis dažniau, ir ji tikrai kenkia kai kuriems Ukrainos įtvirtinimams ir vadavietėms.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį į amunicijos ir gyvosios jėgos problemas: fronto linijoje esantys vyrai yra pervargę, kai kuriuose daliniuose žmonių sumažėjo net 30-40 proc., jų nėra kam pakeisti.

„Ukrainiečiai vyrai ir moterys nebesiregistruoja dideliais kiekiais. Jie nerimauja, kad jiems gresia neįgalumas visam gyvenimui ir kad vyriausybė nepasirūpins jais ir jų šeimomis. Taigi pradinį užsidegimą, kuris iš pradžių skatino žmones registruotis, pakeitė nerimas – kur visa tai eina ir kokia strategija? Kyjivas šiuo klausimu yra sudėtingoje padėtyje.“

Netrūksta manančių, kad tokioje padėtyje Ukraina atsidūrė ir dėl Jungtinių Valstijų delsimo patvirtinti karinės pagalbos paketą. D.Massicot pažymėjo, kad to pasekmės gana aiškiai matomos.

„Pakalbėkime apie Charkivą. Internete gausu nuotraukų, rodančių, kad pasienyje nebuvo pastatyta gynybinių įtvirtinimų – tranšėjų ar betoninių užtvarų. Ukrainiečiai sakė, kad turėjo planų, kaip tai padaryti, tačiau kiekvieną kartą, kai jie vykdavo į frontą ir bandydavo juos pastatyti, būdavo apšaudomi. Todėl tie įtvtirtinimai liko neužbaigti. Tai yra rezultatas to, kai viena pusė neturi pakankamai šaudmenų, kad galėtų vykdyti atsakomąją ugnį į šaudančius rusus. Taigi, gynybos linija liko nepastatyta, atėję rusai kai kuriose vietovėse žengė tiesiog „kiaurai“.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos kariai

Jos vertinimu, Vašngtono delsimo padariniai matomi ir Donecke: „Ukrainiečiai nesugebėjo sulaikyti rusų manevrų. Kai ukrainiečiai turi pakankamai artilerijos, jie gana gerai taikosi į judančius rusus ir sutrikdo jų kolonas. Tačiau šį kartą jiems tenka tai daryti dronais ir kita amunicija, ir tai ne taip veiksminga. Taigi vėlavimo pasekmės aiškios: prarasti kilometrai ir gyvybės.“

Galimybių langas užsivers?

Anksčiau žurnale „Time“ publikuotame dviejų karybos ekspertų Michaelo Kofmano ir Robo Lee komentare autoriai pažymėjo, kad „jei Ukraina šiais metais sugebės apriboti Rusijos veiksmus iki kuklių laimėjimų, tuomet Maskvos galimybių langas greičiausiai užsitrauks ir jos santykinis pranašumas 2025 m. gali pradėti mažėti.“

D.Massicot paantrino ekspertams tvirtindama, kad Rusija, nors ir turi daugiau gyvosiosios jėgos, ji turi ribotą šarvuotų kovos mašinų kiekį.

„Šiuo metu didžioji dalis transporto priemonių, kurias matote Ukrainoje – maždaug 70 ar 80 procentų visų transporto priemonių – yra atgabentos iš rezervų Rusijoje, Sibire ir panašiose vietovėse, o likusios yra naujai pagamintos. Jie nesugeba tuo pačiu tempu pristatyti naujų šarvuočių, kokiu jie naikinami.

Jei tempas nesikeis, per ateinančius dvejus metus jie sudegins veikiančią savo atsargų dalį. Jei Ukraina gali atsisakyti jiems suteikti Donecką, kurio rusai akivaizdžiai nori, ir Ukraina toliau didins šias išlaidas Rusijai, tuomet Rusija pasieks tašką, kai vėl turės galvoti apie mobilizaciją. Arba, jei jie sudegins savo strateginius rezervus, turės galvoti apie viso šio reikalo sustabdymą, kol galės sparčiai padidinti gamybą. Arba jie padarys tai, ko dar nedarė ir ko tikriausiai nenori daryti, t.y. pirks įrangą iš užsienio.“

Analitikė įsitikinusi, kad šis klausimas yra Rusijos nacionalinio pasididžiavimo reikalas: „Tai jiems tikrai nestandartinė idėja. Iš tikrųjų, tai net neįsivaizduojama kaip koncepcija. Jie daug mieliau renkasi didinti savo pajėgumus, jei tik gali“.

Tačiau D.Massicot neramina pozicija, kurios toliau laikosi Kyjivas.

„Nežinau, kiek dar ilgai jie galės laikytis tokios pozicijos, kokią užima dabar, sakydami: „Tai egzistencinis karas“. Tačiau, jei pažvelgtumėte į politiką, susijusią su darbo jėga, ekonomika ar tiesiog kasdieniu piliečių gyvenimu, Kyjivas stengiasi išlaikyti kuo normalesnį gyvenimą kuo didesnei gyventojų daliai. Čia esama neatitikimo. Ir, kadangi ši dinamika ateityje ir toliau bus nestabili ir neapibrėžta, nesu tikra, kiek ilgai Kyjivas gali išlaikyti šį kognityvinį disonansą.“

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Anot analitikės, Rusija į šį karą žvelgia kitaip: rusams būdingas tam tikras atsparumas.

„Tai nėra sveikas atsparumas, arba kaip mes Vakaruose tai apibrėžtume. Tačiau jie yra apmokyti ir gali ištverti siaubingą vadovavimą ir siaubingas sąlygas.

Rusijos vadovybė dabar pradeda galvoti apie karą taip: „Tai ketverių metų karas, o mes jame jau dveji metai. Taigi jie susitaikė su tuo, kad tai ilgalaikis, užsitęsęs, didelio intensyvumo įvykis, ir galvoja: „Turime priimti atitinkamus sprendimus dėl savo gynybos ir pramonės bazės ir dėl to, kaip ketiname tai vykdyti“. Nežinau, ar Vakarai iš tikrųjų suvokia to pasekmes.“

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Civilių evakuacija Charkivo srityje

Gegužės 30 d. naktį Rusijos pajėgos atakavo Charkivo miestą, sužeidė keturis žmones ir padarė žalos svarbiai infrastruktūrai, pranešė meras Ihoris Terechovas.  

Apie 3 val. vietos laiku I.Terechovas pranešė, kad smūgio vietoje kilo gaisras ir buvo nutrauktas dujotiekis. Nukentėjo ir aplinkiniai namai. Keturi žmonės buvo sužeisti.

Įvykio vietoje dirba gelbėjimo tarnybos ir savanoriai, o ryte bus lankomasi namuose, siekiant išsiaiškinti daugiau informacijos.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Sprogimai Kryme

Praėjusią naktį laikinai okupuotame Kryme esančiame Kerčės mieste nugriaudėjo keli sprogimai.

„Atremiant priešo ataką prieš Kerčės transporto infrastruktūrą, du keltai – automobilinis ir geležinkelio keltas – buvo apgadinti numuštų raketų nuolaužomis, pažeisti antstatų stiklai. Nukentėjusių jūreivių ir civilių gyventojų nebuvo. Įvertinus žalą, keltų eismas bus atnaujintas“, – susirašinėjimo platformoje „Telegram" rašė vadinamasis Krymo transporto ministras Nikolajus Lukašenka.

Anot kitų kanalų socialiniuose tinkluose, įvyko apie 20 galingų sprogimų. Naktį taip pat buvo užblokuotas eismas Krymo tiltu.

Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad esą „sustabdė kelis Kyjivo režimo bandymus įvykdyti teroristinius išpuolius naudojant JAV taktines raketas ATACMS, lėktuvų tipo bepiločius orlaivius ir jūrinius dronus“.

Rusų teigimu, oro gynybos sistemos naktį virš Azovo jūros numušė 8 taktines raketas, o virš Juodosios jūros ir netoli Krymo – 8 bepiločius orlaivius.

Be to, ministerija paskelbė sunaikinusi du bepiločius jūrinius dronus, kurie esą plaukė Krymo pusiasalio link.

Ukainos gynybos pajėgų teigimu, Rusija gerokai sustiprino Krymo tilto apsaugą, taip pat ir aviacija – dislokuotas net retas lėktuvas.

Karinis ekspertas Dmytro Snehiriovas naujienų agentūrai „Unian“ tvirtino, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikins Rusijos neteisėtai pastatytą Krymo tiltą po to, kai bus sunaikinta visa jų priešlėktuvinė ir priešraketinė gynyba pusiasalyje.

Wikipedia.com iliustr./Rusijos strateginis bombonešis Tu-95

Rusija vėl pakėlė į dangų strateginius bombonešius Tu-95MS. Agresorės pajėgos į Ukrainą paleido sparnuotąsias raketas.

„Sparnuotąsias raketas Ch-101 paleido lėktuvai Tu-95 Engelso rajone“, – pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgos.

Tuo tarpu daugelyje Ukrainos regionų paskelbtas oro pavojus.

Oro gynybos pajėgos numušė priešo „Shahed“ tipo nepilotuojamus orlaivius Kirovohrado, Čerkasų, Vinicos ir Chmelnickio srityse. Bepiločiai orlaiviai skrieja į vakarus ir šiaurės vakarus.