Svarbiausios naujienos
- G.Landsbergio paklausė, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams Baltarusijoje
- „Žudikai tiesiog juokiasi“: jiems tai kaip medžioklė, sako V.Zelenskis
- Berlynas leido Ukrainai naudoti vokiškus ginklus taikiniams Rusijoje smogti
- J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti amerikiečių ginklus prieš Rusiją, bet JAV sąlygomis
- Paaiškino, kaip šios diktatūros padeda Kremliui velniškame kare su Ukraina
- Altajuje sudegė V.Putino rezidencija vadinamas prabangus pastatas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
G.Landsbergio paklausė, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams Baltarusijoje
18:25
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsakė į klausimą, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos taikiniams Baltarusijos teritorijoje.
Diplomatas mano, kad Ukraina turi teisę gintis, skelbia radijas „Svaboda“.
„Aš noriu pasakyti, kad Ukraina turi turėti galimybę gintis. Jeigu Rusija, bijodama, kad taikiniai gali būti atakuojami jos teritorijoje, gali juos perkelti kur nors kitur, tai manau, kad ir taikinių pasirinkimas turėtų būti perkeltas“, – sakė G.Landsbergis.
Gegužės 31 d. Prahoje vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė anksčiau leido Ukrainai smogti į taikinius Rusijos teritorijoje Vakarų perduotais ginklais, tačiau tik ginant Charkivą. Kelios šalys, įskaitant Lenkiją, Švediją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Nyderlandus, pasisako už tai, kad būtų sušvelninti apribojimai Ukrainos pajėgoms naudoti vakarietiškus ginklus.
J.Stoltenbergas sako tikįs, kad Ukraina laimės
01:44
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atskleidė, ar tiki, kad Charkivas atlaikys Rusijos vasaros puolimą.
„Tai (susitikimai su užsienio reikalų ministrais – red.) suteikė man daugiau pasitikėjimo, kad NATO sąjungininkai yra pasirengę paremti Ukrainą, kad ji laimėtų ir sustabdytų Rusijos agresorius“, – sakė jis „Laisvės radijui“.
Jis pažymėjo, kad karai iš prigimties yra nenuspėjami.
„Tačiau dabar matome, kad Rusijai nepavyko padaryti jokio didesnio proveržio. Jos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, tačiau sumokėjo labai didelę kainą. O dabar ginklai ir šaudmenys atkeliauja iš NATO sąjungininkų. Todėl esu įsitikinęs, kad Ukraina absoliučiai gali laimėti“, – sakė generalinis sekretorius.
J.Stoltenberis priminė, kad Rusija užpuolė kitą šalį – ir tai yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas.
„O pagal tarptautinę teisę savigyna yra teisėta, atsižvelgiant į tai, ką daro Ukraina, t. y. jie ginasi. O teisė į savigyną taip pat apima teisę smogti taikiniams agresoriaus teritorijoje“, – sakė jis.
Jo nuomone, būtent tai Ukraina turėtų turėti galimybę daryti.
„Ne tik Charkive, nes ten fronto linija ir siena daugiau ar mažiau sutampa. Taigi būtų labai sunku, jei ukrainiečiai būtų priversti susitaikyti su tuo, kad artilerijos baterijos, raketų baterijos ar aerodromai Rusijos pusėje būtų tam tikru mastu saugūs rusams, nes ukrainiečiai negalėtų panaudoti šių ginklų prieš juos. Džiaugiuosi, kad NATO sąjungininkai sušvelnino apribojimus ir aiškiai nurodė, kad, žinoma, Ukraina turi teisę į savigyną“, – pridūrė J.Stoltenbergas.
B.Netanyahu ir V.Putinas laukia D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus
22:26
Ne tik Vladimiras Putinas, bet ir dabartinis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu tikisi Donaldo Trumpo pergalės per lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Apie tai rašo „The Washington Post“.
Leidinys pažymi, kad pernelyg brutali Izraelio karinė operacija Gazos ruože kelia neslepiamą nepasitenkinimą net Joe Bideno administracijoje.
„Mes vis dar nemanome, kad masinė sausumos operacija Rafache yra pateisinama. Mes vis dar nenorime matyti, kaip izraeliečiai naikina Rafachą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.
B.Netanyahu vyriausybė teigia, kad karinė operacija Gazos ruože truks mažiausiai septynis mėnesius. Tačiau iki to laiko politinė situacija Vašingtone gali pasikeisti, o Izraelis, atrodo, būtent to ir tikisi. WP duomenimis, B.Netanyahu gegužę susitiko su trimis užsienio politikos veikėjais, kurie dirba su D.Trumpu.
„Nors neaišku, kaip jis būtų kitaip sprendęs krizę nei J.Bidenas, buvęs prezidentas pavadino J.Bideno trintį su B.Netanyahu JAV nesėkmės įrodymu ir išreiškė mažai viešos užuojautos palestiniečių kančioms. D.Trumpas rėmėjams sakė, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, griežtai susidorotų su propalestinietiškomis grupėmis JAV universitetuose ir net deportuotų šiuose protestuose dalyvavusius užsienio studentus“, – rašo WP.
Leidinys pažymi, kad B.Netanyahu „gavo didžiulę naudą“ iš pirmosios prezidento D.Trumpo kadencijos ir tikriausiai tikisi panašių dividendų antrosios kadencijos atveju.
Rusijoje buvęs „vagnerovcas“ nužudė ukrainietį: teismas sušvelnino bausmę dėl nužudytojo žodžių
22:19
Rusijos Angarsko mieste (Irkutsko sritis) buvęs privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinys, ginče dėl karo nužudęs vietinį ukrainietį, nuteistas šešerius metus kalėti griežtojo režimo kolonijoje.
Apie tai rašo „Sibir.Realii“ su nuoroda į teismo sprendimą. Pranešama, kad žmogžudystės dieną buvęs samdinys Aleksandras Novikovas girtavo su savo pažįstamu ukrainiečiu. Kažkuriuo metu jis trenkė jam į veidą, o tada paėmė peilį ir dūrė ant sofos gulinčiam vyrui į kaklą.
Buvęs „vagnerovcas“ teismui pasakojo, kad ukrainietis vartojo necenzūrinius žodžius susirinkusiųjų atžvilgiu ir įžeidinėjo Rusijos armijos karius. Iš karto po nužudymo A.Novikovas buto šeimininkui pasakė, kad nužudytasis „įžeidinėjo jo dalyvavimą Specialioje karinėje operacijoje“ ir kaltino jį ukrainiečių žudymu.
Rusijos teismas sušvelnino žudikui bausmę dėl nužudytojo „neteisėto elgesio“, kaltės pripažinimo, dalyvavimo kare prieš Ukrainą ir apdovanojimo medaliu „Už narsą“. A.Novikvui buvo skirta minimali bausmė pagal straipsnį dėl nužudymo.
Turkija nenori, kad NATO dalyvautų kare Ukrainoje
22:10
Turkijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors kitos aljanso narės leidžia Kyjivui savo ginklais smogti Rusijai.
„Mes remiame tolesnę pagalbą Ukrainai ir Ukrainos gebėjimams atgrasyti [Rusiją], tačiau nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.
„Manome, kad ir valstybės narės, ir NATO apskritai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų“, – pridūrė jis ir įspėjo, kad konfliktas gali išplisti regione ir sukelti dar didesnes krizes.
Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, Turkijai pavyko laikytis plonos diplomatinės linijos, palaikant ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina.
Vašingtonas ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Ukrainai naudoti JAV ginklus pasienyje su Rusija esančios Charkivo srities gynybai, įveikęs ankstesnius nuogąstavimus, kad leidimas tokiems smūgiams galėtų įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Vokietija penktadienį pareiškė, kad ji taip pat suteikė Ukrainai leidimą šaudyti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje.
Per Ukrainos smūgius Rusijos kontroliuojamuose rytuose žuvo keturi žmonės
19:26
Per Ukrainos apšaudymo atakas Rusijos okupuotose rytinės Donecko srities teritorijose penktadienį žuvo keturi žmonės, pranešė Maskvos primesta valdžia.
Kremlius dažnai kaltina Kyjivą beatodairiškomis atakomis prieš civilius gyventojus. Ukraina šiuos kaltinimus neigia, teigdama, kad bombarduoja tik karinius taikinius, atsakingus už mirtinus smūgius prieš savo civilius gyventojus.
„Staromychailivkos mieste Ivano Marčenkos gatvėje žuvo dvi moterys, gimusios 1988 ir 1948 metais, ir vyras, gimęs 1985 metais“, – pareiškė Rusijos įkurta įstaiga, stebinti civilių aukas regione.
Dar viena moteris, gimusi 1961 metais, žuvo Luhansko mieste, pridūrė įstaiga.
Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus.
A.Blinkenas įspėjo: NATO reaguos į didėjančias Rusijos hibridines atakas
18:46
NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A.Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“
„Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A.Blinkenas žurnalistams.
Rusija Narvos upėje pašalino sieną su Estija žyminčius plūdurus
Jis atkreipė dėmesį į virtinę incidentų, nukreiptų prieš 32 nares turintį transatlantinį aljansą, kuris išpuolį prieš vieną laiko išpuoliu prieš visus.
Praėjusią savaitę Rusija Narvos upėje pašalino sieną su Estija žyminčius plūdurus.
A.Blinkenas taip pat atkreipė dėmesį į incidentus NATO viduje, kai „padeginėjami ir sabotuojami tiekimo sandėliai“, taip pat į vis dažnesnes kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas, siejamas su Rusija.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė, kad Rusija „peržengia ribas ir taip pat žaidžia su mūsų baimėmis“.
Anksčiau šį mėnesį NATO pasmerkė Rusijos „kenkėjišką veiklą“ savo teritorijoje, teigdama, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę aljanso saugumui.
Lietuvos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos institucijos pastaruoju metu atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus asmenims dėl „valstybei priešiškos veiklos“.
Incidentai vyksta Rusijai pradėjus puolimą šiaurės rytų Ukrainoje ir pasiekus pergalių mūšio lauke praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo invazijos pradžios.
A.Blinkenas patvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas patenkino Ukrainos prašymus leisti naudoti JAV ginklus smūgiams puolime dalyvaujančioms Rusijos pajėgoms, net jei jos yra iškart už sienos.
JAV diplomatijos vadovas pakartojo savo perspėjimą, kad Rusijos pergalė padrąsintų ne tik Maskvą, bet ir kitus „būsimus agresorius“.
„Mes žinome, kad jei Rusijai bus leista nebaudžiamai tęsti agresiją Ukrainoje, ji neapsiribos Ukraina“, – pažymėjo A.Blinkenas.
G.Landsbergio paklausė, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams Baltarusijoje
18:25
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsakė į klausimą, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos taikiniams Baltarusijos teritorijoje.
Diplomatas mano, kad Ukraina turi teisę gintis, skelbia radijas „Svaboda“.
„Aš noriu pasakyti, kad Ukraina turi turėti galimybę gintis. Jeigu Rusija, bijodama, kad taikiniai gali būti atakuojami jos teritorijoje, gali juos perkelti kur nors kitur, tai manau, kad ir taikinių pasirinkimas turėtų būti perkeltas“, – sakė G.Landsbergis.
Gegužės 31 d. Prahoje vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė anksčiau leido Ukrainai smogti į taikinius Rusijos teritorijoje Vakarų perduotais ginklais, tačiau tik ginant Charkivą. Kelios šalys, įskaitant Lenkiją, Švediją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Nyderlandus, pasisako už tai, kad būtų sušvelninti apribojimai Ukrainos pajėgoms naudoti vakarietiškus ginklus.
Pareigūnas: Lenkijos naujienų agentūra, tikėtina, susidūrė su rusų kibernetine ataka
16:45
Vienas Lenkijos vyriausybės pareigūnas penktadienį pareiškė, kad nacionalinė naujienų agentūra greičiausiai susidūrė su Rusijos kibernetine ataka.
Kaip pranešama, naujienų agentūros PAP sraute buvo pasirodžiusi melaginga žinutė apie tai, kad lenkai neva bus mobilizuojami kovoti Ukrainoje.
„Atsižvelgdamos į tikėtiną Rusijos kibernetinę ataką prieš Lenkijos spaudos agentūrą ir dezinformacijos apie tariamą mobilizaciją Lenkijoje paskelbimą, ABW [Vidaus saugumo agentūra] ir Skaitmeninių reikalų ministerija ėmėsi skubių veiksmų“, – socialiniame tinkle „X“ sakė saugumo tarnybų atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis.
Nuo žodžių prie darbų: kokią ginkluotę karo mūšiams pasigamina pati Ukraina
16:07
Ukrainos ginklų pramonė, kurianti savo balistines raketas, gali patenkinti tik nedidelę dalį kariuomenės poreikių karo metu, ir mažai tikėtina, kad padėtis labai pagerės artimiausiu metu. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja, kokią ginkluotę šiuo metu gamina pati Ukraina ir su kokiais iššūkiais susiduria šalies gynybos pramonė.
Karinė pramonė Ukrainoje persikelia į pogrindį, kad apsisaugotų nuo Rusijos raketų atakų, tokių kaip sausio pradžioje Kyjive ir jo apylinkėse. Tada viena iš Rusijos kariuomenės balistinių raketų darbo pamainos metu pataikė į didelę karinę gamyklą ir pražudė dešimtis darbininkų.
Šią žiemą ir pavasarį sumažinus Vakarų pagalbą ginkluotei, Ukraina ėmėsi aiškios krypties – karo sąlygomis plėtoti savo gynybos pramonę, kiek tai įmanoma. Ypač šaudmenų pramonę.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The New York Times“ atskleidė, kada Rusija gali tikėtis Ukrainos smūgių amerikiečių raketomis
16:00
Pirmieji amerikiečių ginklų smūgiai Rusijos teritorijoje gali prasidėti per kelias valandas ar dienas, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis amerikiečių pareigūnais.
Anądien, kai daugiau nei 10 NATO šalių paragino leisti Ukrainai pulti Rusiją vakarietiškais ginklais, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė neatmetantis Vašingtono galimybės „pritaikyti“ savo poziciją.
Tikėtina, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį sprendimą priėmė spaudžiamas patarėjų ir pagrindinių sąjungininkų.
Ukrainai suteiktas leidimas susijęs tik su Charkivo srities, kurioje Rusijos pajėgos gegužės pradžioje pradėjo naują puolimą, gynyba.
„Prezidentas nurodė savo komandai užtikrinti, kad Ukraina galėtų naudoti JAV suteiktus ginklus atsakomajam puolimui Charkivo srityje, kad Ukraina galėtų atremti ją puolančias ar puolimui besiruošiančias Rusijos pajėgas. Mūsų politika, draudžianti naudoti MANPADS ar tolimojo nuotolio smūgius Rusijos viduje, nepasikeitė“, – sakoma administracijos pareiškime.
Tokiu būdu J.Bidenas peržengė raudonąją liniją, kurią pats buvo nubrėžęs.
Nurodoma, kad politikos pakeitimas įsigaliojo ketvirtadienį.
„Dabar JAV pareigūnai tikino manantys, jog pirmosios atakos amerikiečių ginkluote prasidės per kelias valandas ar dienas', – rašo „The New York Times“.
Jei Rusija vykdys kitas atakas už Charkivo ribų, šie apribojimai gali būti dar labiau sušvelninti, pripažino administracija.
„Tai yra nauja tikrovė. Ir galbūt nauja Ukrainos konflikto era“, – leidiniui „The New York Times“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
Baltuosiuose rūmuose diskusijos vyko už uždarų durų ir apie jas žinojo tik labai siauras padėjėjų ratas. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad būtent todėl Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad JAV politika šiuo klausimu nepasikeitė – ji tiesiog nežinojo, kad gynybos sekretorius Lloydas Austanas jau prieš kelias dienas įsakė atšaukti draudimą.
Kremlius taip pat pakomentavo dalinį JAV draudimo atšaukimą.
„Mes žinome, kad apskritai amerikiečių gamybos ginklais jau bandoma smogti į Rusijos teritoriją. Mums to pakanka, ir tai daugiau nei iškalbingai liudija apie Jungtinių Valstijų įsitraukimo į šį konfliktą laipsnį“, – tvirtino Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
