Svarbiausios naujienos
- G.Landsbergio paklausė, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams Baltarusijoje
- „Žudikai tiesiog juokiasi“: jiems tai kaip medžioklė, sako V.Zelenskis
- Berlynas leido Ukrainai naudoti vokiškus ginklus taikiniams Rusijoje smogti
- J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti amerikiečių ginklus prieš Rusiją, bet JAV sąlygomis
- Paaiškino, kaip šios diktatūros padeda Kremliui velniškame kare su Ukraina
- Altajuje sudegė V.Putino rezidencija vadinamas prabangus pastatas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
G.Landsbergio paklausė, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams Baltarusijoje
18:25
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsakė į klausimą, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos taikiniams Baltarusijos teritorijoje.
Diplomatas mano, kad Ukraina turi teisę gintis, skelbia radijas „Svaboda“.
„Aš noriu pasakyti, kad Ukraina turi turėti galimybę gintis. Jeigu Rusija, bijodama, kad taikiniai gali būti atakuojami jos teritorijoje, gali juos perkelti kur nors kitur, tai manau, kad ir taikinių pasirinkimas turėtų būti perkeltas“, – sakė G.Landsbergis.
Gegužės 31 d. Prahoje vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė anksčiau leido Ukrainai smogti į taikinius Rusijos teritorijoje Vakarų perduotais ginklais, tačiau tik ginant Charkivą. Kelios šalys, įskaitant Lenkiją, Švediją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Nyderlandus, pasisako už tai, kad būtų sušvelninti apribojimai Ukrainos pajėgoms naudoti vakarietiškus ginklus.
J.Stoltenbergas sako tikįs, kad Ukraina laimės
01:44
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas atskleidė, ar tiki, kad Charkivas atlaikys Rusijos vasaros puolimą.
„Tai (susitikimai su užsienio reikalų ministrais – red.) suteikė man daugiau pasitikėjimo, kad NATO sąjungininkai yra pasirengę paremti Ukrainą, kad ji laimėtų ir sustabdytų Rusijos agresorius“, – sakė jis „Laisvės radijui“.
Jis pažymėjo, kad karai iš prigimties yra nenuspėjami.
„Tačiau dabar matome, kad Rusijai nepavyko padaryti jokio didesnio proveržio. Jos pajėgos pasiekė nedidelių teritorinių laimėjimų, tačiau sumokėjo labai didelę kainą. O dabar ginklai ir šaudmenys atkeliauja iš NATO sąjungininkų. Todėl esu įsitikinęs, kad Ukraina absoliučiai gali laimėti“, – sakė generalinis sekretorius.
J.Stoltenberis priminė, kad Rusija užpuolė kitą šalį – ir tai yra šiurkštus tarptautinės teisės pažeidimas.
„O pagal tarptautinę teisę savigyna yra teisėta, atsižvelgiant į tai, ką daro Ukraina, t. y. jie ginasi. O teisė į savigyną taip pat apima teisę smogti taikiniams agresoriaus teritorijoje“, – sakė jis.
Jo nuomone, būtent tai Ukraina turėtų turėti galimybę daryti.
„Ne tik Charkive, nes ten fronto linija ir siena daugiau ar mažiau sutampa. Taigi būtų labai sunku, jei ukrainiečiai būtų priversti susitaikyti su tuo, kad artilerijos baterijos, raketų baterijos ar aerodromai Rusijos pusėje būtų tam tikru mastu saugūs rusams, nes ukrainiečiai negalėtų panaudoti šių ginklų prieš juos. Džiaugiuosi, kad NATO sąjungininkai sušvelnino apribojimus ir aiškiai nurodė, kad, žinoma, Ukraina turi teisę į savigyną“, – pridūrė J.Stoltenbergas.
B.Netanyahu ir V.Putinas laukia D.Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus
22:26
Ne tik Vladimiras Putinas, bet ir dabartinis Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu tikisi Donaldo Trumpo pergalės per lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus. Apie tai rašo „The Washington Post“.
Leidinys pažymi, kad pernelyg brutali Izraelio karinė operacija Gazos ruože kelia neslepiamą nepasitenkinimą net Joe Bideno administracijoje.
„Mes vis dar nemanome, kad masinė sausumos operacija Rafache yra pateisinama. Mes vis dar nenorime matyti, kaip izraeliečiai naikina Rafachą“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby.
B.Netanyahu vyriausybė teigia, kad karinė operacija Gazos ruože truks mažiausiai septynis mėnesius. Tačiau iki to laiko politinė situacija Vašingtone gali pasikeisti, o Izraelis, atrodo, būtent to ir tikisi. WP duomenimis, B.Netanyahu gegužę susitiko su trimis užsienio politikos veikėjais, kurie dirba su D.Trumpu.
„Nors neaišku, kaip jis būtų kitaip sprendęs krizę nei J.Bidenas, buvęs prezidentas pavadino J.Bideno trintį su B.Netanyahu JAV nesėkmės įrodymu ir išreiškė mažai viešos užuojautos palestiniečių kančioms. D.Trumpas rėmėjams sakė, kad jei grįžtų į Baltuosius rūmus, griežtai susidorotų su propalestinietiškomis grupėmis JAV universitetuose ir net deportuotų šiuose protestuose dalyvavusius užsienio studentus“, – rašo WP.
Leidinys pažymi, kad B.Netanyahu „gavo didžiulę naudą“ iš pirmosios prezidento D.Trumpo kadencijos ir tikriausiai tikisi panašių dividendų antrosios kadencijos atveju.
Rusijoje buvęs „vagnerovcas“ nužudė ukrainietį: teismas sušvelnino bausmę dėl nužudytojo žodžių
22:19
Rusijos Angarsko mieste (Irkutsko sritis) buvęs privačios karinės kompanijos „Wagner“ samdinys, ginče dėl karo nužudęs vietinį ukrainietį, nuteistas šešerius metus kalėti griežtojo režimo kolonijoje.
Apie tai rašo „Sibir.Realii“ su nuoroda į teismo sprendimą. Pranešama, kad žmogžudystės dieną buvęs samdinys Aleksandras Novikovas girtavo su savo pažįstamu ukrainiečiu. Kažkuriuo metu jis trenkė jam į veidą, o tada paėmė peilį ir dūrė ant sofos gulinčiam vyrui į kaklą.
Buvęs „vagnerovcas“ teismui pasakojo, kad ukrainietis vartojo necenzūrinius žodžius susirinkusiųjų atžvilgiu ir įžeidinėjo Rusijos armijos karius. Iš karto po nužudymo A.Novikovas buto šeimininkui pasakė, kad nužudytasis „įžeidinėjo jo dalyvavimą Specialioje karinėje operacijoje“ ir kaltino jį ukrainiečių žudymu.
Rusijos teismas sušvelnino žudikui bausmę dėl nužudytojo „neteisėto elgesio“, kaltės pripažinimo, dalyvavimo kare prieš Ukrainą ir apdovanojimo medaliu „Už narsą“. A.Novikvui buvo skirta minimali bausmė pagal straipsnį dėl nužudymo.
Turkija nenori, kad NATO dalyvautų kare Ukrainoje
22:10
Turkijos užsienio reikalų ministras penktadienį pareiškė, kad jo šalis nenori, jog NATO „dalyvautų“ kare Ukrainoje, nors kitos aljanso narės leidžia Kyjivui savo ginklais smogti Rusijai.
„Mes remiame tolesnę pagalbą Ukrainai ir Ukrainos gebėjimams atgrasyti [Rusiją], tačiau nenorime, kad NATO dalyvautų šiame kare“, – po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Prahoje sakė Hakanas Fidanas.
„Manome, kad ir valstybės narės, ir NATO apskritai turi išlaikyti pusiausvyrą tarp šių dviejų dalykų“, – pridūrė jis ir įspėjo, kad konfliktas gali išplisti regione ir sukelti dar didesnes krizes.
Nuo tada, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę, Turkijai pavyko laikytis plonos diplomatinės linijos, palaikant ryšius ir su Rusija, ir su Ukraina.
Vašingtonas ketvirtadienį uždegė žalią šviesą Ukrainai naudoti JAV ginklus pasienyje su Rusija esančios Charkivo srities gynybai, įveikęs ankstesnius nuogąstavimus, kad leidimas tokiems smūgiams galėtų įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Vokietija penktadienį pareiškė, kad ji taip pat suteikė Ukrainai leidimą šaudyti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje.
Per Ukrainos smūgius Rusijos kontroliuojamuose rytuose žuvo keturi žmonės
19:26
Per Ukrainos apšaudymo atakas Rusijos okupuotose rytinės Donecko srities teritorijose penktadienį žuvo keturi žmonės, pranešė Maskvos primesta valdžia.
Kremlius dažnai kaltina Kyjivą beatodairiškomis atakomis prieš civilius gyventojus. Ukraina šiuos kaltinimus neigia, teigdama, kad bombarduoja tik karinius taikinius, atsakingus už mirtinus smūgius prieš savo civilius gyventojus.
„Staromychailivkos mieste Ivano Marčenkos gatvėje žuvo dvi moterys, gimusios 1988 ir 1948 metais, ir vyras, gimęs 1985 metais“, – pareiškė Rusijos įkurta įstaiga, stebinti civilių aukas regione.
Dar viena moteris, gimusi 1961 metais, žuvo Luhansko mieste, pridūrė įstaiga.
Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip dvejus metus.
A.Blinkenas įspėjo: NATO reaguos į didėjančias Rusijos hibridines atakas
18:46
NATO sąjungininkės yra sunerimusios ir reaguos į didėjančią Rusijos hibridinių atakų prieš jas kampaniją, penktadienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Kalbėdamas po dvi dienas Prahoje vykusių NATO užsienio reikalų ministrų derybų, A.Blinkenas sakė: „Beveik visi sąjungininkai buvo užklupti suintensyvėjusių Rusijos hibridinių atakų.“
„Mes žinome, ką jie ketina, ir reaguosime – prireikus, ir individualiai, ir bendrai“, – sakė A.Blinkenas žurnalistams.
Rusija Narvos upėje pašalino sieną su Estija žyminčius plūdurus
Jis atkreipė dėmesį į virtinę incidentų, nukreiptų prieš 32 nares turintį transatlantinį aljansą, kuris išpuolį prieš vieną laiko išpuoliu prieš visus.
Praėjusią savaitę Rusija Narvos upėje pašalino sieną su Estija žyminčius plūdurus.
A.Blinkenas taip pat atkreipė dėmesį į incidentus NATO viduje, kai „padeginėjami ir sabotuojami tiekimo sandėliai“, taip pat į vis dažnesnes kibernetines atakas ir dezinformacijos kampanijas, siejamas su Rusija.
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna naujienų agentūrai AFP šią savaitę sakė, kad Rusija „peržengia ribas ir taip pat žaidžia su mūsų baimėmis“.
Anksčiau šį mėnesį NATO pasmerkė Rusijos „kenkėjišką veiklą“ savo teritorijoje, teigdama, kad tokie veiksmai kaip dezinformacija, sabotažas, smurtas ir kibernetinis kišimasis kelia grėsmę aljanso saugumui.
Lietuvos, Čekijos, Estijos, Vokietijos, Latvijos, Lenkijos ir Didžiosios Britanijos institucijos pastaruoju metu atliko tyrimus ir pateikė kaltinimus asmenims dėl „valstybei priešiškos veiklos“.
Incidentai vyksta Rusijai pradėjus puolimą šiaurės rytų Ukrainoje ir pasiekus pergalių mūšio lauke praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo invazijos pradžios.
A.Blinkenas patvirtino, kad JAV prezidentas Joe Bidenas patenkino Ukrainos prašymus leisti naudoti JAV ginklus smūgiams puolime dalyvaujančioms Rusijos pajėgoms, net jei jos yra iškart už sienos.
JAV diplomatijos vadovas pakartojo savo perspėjimą, kad Rusijos pergalė padrąsintų ne tik Maskvą, bet ir kitus „būsimus agresorius“.
„Mes žinome, kad jei Rusijai bus leista nebaudžiamai tęsti agresiją Ukrainoje, ji neapsiribos Ukraina“, – pažymėjo A.Blinkenas.
G.Landsbergio paklausė, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos kariniams objektams Baltarusijoje
18:25
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis atsakė į klausimą, ar Ukraina turi teisę smogti Rusijos taikiniams Baltarusijos teritorijoje.
Diplomatas mano, kad Ukraina turi teisę gintis, skelbia radijas „Svaboda“.
„Aš noriu pasakyti, kad Ukraina turi turėti galimybę gintis. Jeigu Rusija, bijodama, kad taikiniai gali būti atakuojami jos teritorijoje, gali juos perkelti kur nors kitur, tai manau, kad ir taikinių pasirinkimas turėtų būti perkeltas“, – sakė G.Landsbergis.
Gegužės 31 d. Prahoje vyksta NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas.
JAV, Vokietija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė anksčiau leido Ukrainai smogti į taikinius Rusijos teritorijoje Vakarų perduotais ginklais, tačiau tik ginant Charkivą. Kelios šalys, įskaitant Lenkiją, Švediją, Lietuvą, Latviją, Estiją ir Nyderlandus, pasisako už tai, kad būtų sušvelninti apribojimai Ukrainos pajėgoms naudoti vakarietiškus ginklus.
Pareigūnas: Lenkijos naujienų agentūra, tikėtina, susidūrė su rusų kibernetine ataka
16:45
Vienas Lenkijos vyriausybės pareigūnas penktadienį pareiškė, kad nacionalinė naujienų agentūra greičiausiai susidūrė su Rusijos kibernetine ataka.
Kaip pranešama, naujienų agentūros PAP sraute buvo pasirodžiusi melaginga žinutė apie tai, kad lenkai neva bus mobilizuojami kovoti Ukrainoje.
„Atsižvelgdamos į tikėtiną Rusijos kibernetinę ataką prieš Lenkijos spaudos agentūrą ir dezinformacijos apie tariamą mobilizaciją Lenkijoje paskelbimą, ABW [Vidaus saugumo agentūra] ir Skaitmeninių reikalų ministerija ėmėsi skubių veiksmų“, – socialiniame tinkle „X“ sakė saugumo tarnybų atstovas spaudai Jacekas Dobrzynskis.
Nuo žodžių prie darbų: kokią ginkluotę karo mūšiams pasigamina pati Ukraina
16:07
Ukrainos ginklų pramonė, kurianti savo balistines raketas, gali patenkinti tik nedidelę dalį kariuomenės poreikių karo metu, ir mažai tikėtina, kad padėtis labai pagerės artimiausiu metu. Estijos leidinys „Postimees“ pasakoja, kokią ginkluotę šiuo metu gamina pati Ukraina ir su kokiais iššūkiais susiduria šalies gynybos pramonė.
Karinė pramonė Ukrainoje persikelia į pogrindį, kad apsisaugotų nuo Rusijos raketų atakų, tokių kaip sausio pradžioje Kyjive ir jo apylinkėse. Tada viena iš Rusijos kariuomenės balistinių raketų darbo pamainos metu pataikė į didelę karinę gamyklą ir pražudė dešimtis darbininkų.
Šią žiemą ir pavasarį sumažinus Vakarų pagalbą ginkluotei, Ukraina ėmėsi aiškios krypties – karo sąlygomis plėtoti savo gynybos pramonę, kiek tai įmanoma. Ypač šaudmenų pramonę.
Plačiau skaitykite ČIA.
„The New York Times“ atskleidė, kada Rusija gali tikėtis Ukrainos smūgių amerikiečių raketomis
16:00
Pirmieji amerikiečių ginklų smūgiai Rusijos teritorijoje gali prasidėti per kelias valandas ar dienas, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“, remdamasis amerikiečių pareigūnais.
Anądien, kai daugiau nei 10 NATO šalių paragino leisti Ukrainai pulti Rusiją vakarietiškais ginklais, JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė neatmetantis Vašingtono galimybės „pritaikyti“ savo poziciją.
Tikėtina, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas šį sprendimą priėmė spaudžiamas patarėjų ir pagrindinių sąjungininkų.
Ukrainai suteiktas leidimas susijęs tik su Charkivo srities, kurioje Rusijos pajėgos gegužės pradžioje pradėjo naują puolimą, gynyba.
„Prezidentas nurodė savo komandai užtikrinti, kad Ukraina galėtų naudoti JAV suteiktus ginklus atsakomajam puolimui Charkivo srityje, kad Ukraina galėtų atremti ją puolančias ar puolimui besiruošiančias Rusijos pajėgas. Mūsų politika, draudžianti naudoti MANPADS ar tolimojo nuotolio smūgius Rusijos viduje, nepasikeitė“, – sakoma administracijos pareiškime.
Tokiu būdu J.Bidenas peržengė raudonąją liniją, kurią pats buvo nubrėžęs.
Nurodoma, kad politikos pakeitimas įsigaliojo ketvirtadienį.
„Dabar JAV pareigūnai tikino manantys, jog pirmosios atakos amerikiečių ginkluote prasidės per kelias valandas ar dienas', – rašo „The New York Times“.
Jei Rusija vykdys kitas atakas už Charkivo ribų, šie apribojimai gali būti dar labiau sušvelninti, pripažino administracija.
„Tai yra nauja tikrovė. Ir galbūt nauja Ukrainos konflikto era“, – leidiniui „The New York Times“ sakė vienas aukšto rango pareigūnas.
Baltuosiuose rūmuose diskusijos vyko už uždarų durų ir apie jas žinojo tik labai siauras padėjėjų ratas. Žurnalistai atkreipė dėmesį, kad būtent todėl Pentagono atstovė spaudai Sabrina Singh ketvirtadienį žurnalistams sakė, kad JAV politika šiuo klausimu nepasikeitė – ji tiesiog nežinojo, kad gynybos sekretorius Lloydas Austanas jau prieš kelias dienas įsakė atšaukti draudimą.
Kremlius taip pat pakomentavo dalinį JAV draudimo atšaukimą.
„Mes žinome, kad apskritai amerikiečių gamybos ginklais jau bandoma smogti į Rusijos teritoriją. Mums to pakanka, ir tai daugiau nei iškalbingai liudija apie Jungtinių Valstijų įsitraukimo į šį konfliktą laipsnį“, – tvirtino Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kremlius: nuosprendis D.Trumpui rodo, kad Vašingtonas visomis priemonėmis šalina varžovus
15:25
Kremlius penktadienį pareiškė manąs, kad tai, jog buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas pripažintas kaltu dėl visų jam pateiktų kaltinimų byloje dėl mokėjimų už tylėjimą, rodo, kad Baltieji rūmai naudos bet kokias priemones, kad pašalintų savo politinius varžovus.
D.Trumpas tapo pirmuoju baudžiamąja tvarka nuteistu buvusiu JAV prezidentu likus vos penkiems mėnesiams iki rinkimų, kuriuose sieks išsikovoti sugrįžimą į Baltuosius rūmus.
„Tai, kad ten vyksta de facto politinių varžovų šalinimas visomis įmanomomis teisėtomis ir neteisėtomis priemonėmis, yra akivaizdu“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija, kurią teisių gynimo grupės ir užsienio šalių vyriausybės kaltina disidentų kalinimu, dažnai kritikuoja Vakarų šalių teismus.
D.Trumpas, kurio lapkritį laukia rinkimai, yra žarstęs pagyras Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui vadindamas jį „protingu vyru“.
77 metų taip pat yra žadėjęs užbaigti karą Ukrainoje „per 24 valandas“, jei bus išrinktas. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į tokį pareiškimą sureagavo skeptiškai ir su nerimu.
Šaltiniai: Kryme sunaikintas beveik 100 mln. eurų vertės radaras, pusiasalio gynyboje liko spraga
14:14 Atnaujinta 14:46
Ukrainos saugumo tarnybos bepiločiai orlaiviai sunaikino beveik 100 mln. eurų vertės Rusijos tolimojo nuotolio taikinių aptikimo radarų sistemą.
Šaltiniai Ukrainos saugumo tarnybose naujienų agentūrai „Unian“ nurodė, kad Rusijos priešlėktuvinė gynyba didelėje fronto linijos dalyje tapo tiesiog akla.
Plačiau skaitykite ČIA.
Britų žvalgyba: Rusijos nuostoliai fronte gegužės mėnesį pasiekė rekordą
13:59
Gegužės mėnesį vidutinis kasdienis Rusijos kariuomenės karių aukų skaičius buvo didžiausias nuo pat Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, naujausioje karo apžvalgoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak britų žvalgybos, nuo karo prieš Ukrainą pradžios bendras Rusijos kariuomenės žuvusiųjų ir sužeistųjų nuostolis tikriausiai pasiekė pusę milijono žmonių.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija ir Ukraina skelbia apie pirmą nuo vasario apsikeitimą belaisviais
13:47 Atnaujinta 16:19
Rusija penktadienį paskelbė, kad pirmą kartą nuo vasario apsikeitė belaisviais su Ukraina.
Gynybos ministerijos pranešime sakoma, kad buvo iškeisti 75 į nelaisvę paimti rusų kariai.
„Po derybų 75 rusų kariai, kuriems nelaisvėje grėsė mirtinas pavojus, sugrąžinti iš Kyjivo režimo kontroliuojamos teritorijos. Mainais buvo perduoti 75 ukrainiečių karo belaisviai“, – nurodė ministerija.
Žinią patvirtino Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Visą šį laiką nė vienai dienai nenutraukėme darbo, kad sugrąžintume namo kiekvieną rusų laikytą belaisvį. Ir šiandien turime svarbų rezultatą: dar 75 mūsų žmonės grįžo į Ukrainą. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ir Nacionalinės gvardijos kariai, pasieniečiai, keturi civiliai gyventojai – visi jie jau gimtinėje“, – socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė V.Zelenskis.
„Žudikai tiesiog juokiasi“: jiems tai kaip medžioklė, sako V.Zelenskis
13:22
JAV prezidento Joe Bideno delsimas sankcionuoti vakarietiškų ginklų naudojimą prieš taikinius Rusijoje leido Kremliaus pajėgoms juoktis iš Ukrainos ir „medžioti“ jos žmones, „The Guardian“ sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
Plačiame interviu Kyjive Ukrainos prezidentas teigė, kad Baltųjų rūmų dvejonės kainavo žmonių gyvybes, ir paragino JAV prezidentą įveikti savo amžiną nerimą dėl galimos branduolinės „eskalacijos“ su Maskva.
JAV ir Vokietija galiausiai leido naudoti jų ginklus su išlygomis
Ketvirtadienio vakarą paaiškėjo, kad po kelis mėnesius trukusio lobizmo JAV žengė nedidelį, bet simbolinį žingsnį ir pirmą kartą leido Kyjivo kariuomenei naudoti kai kuriuos JAV pagamintus ginklus naudoti Rusijos teritorijoje ginant Charkivo miestą.
Penktadienį paskelbta, kad ir Vokietija suteikė Ukrainai leidimą smogti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje. Pagal tarptautinę teisę Kyjivas turi teisę gintis nuo atakų, vykdomų iš Rusijos vidaus, netoli sienos su Ukraina, sakė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai Steffenas Hebestreitas penktadienį.
Reikia leidimo smogti toli
Tačiau interviu „The Guardian“ V.Zelenskis aiškiai nurodė, kad jam reikia turėti galimybę naudoti galingus tolimojo nuotolio ginklus, kuriais būtų galima smogti taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje – tai raudonoji linija, kurią Baltieji rūmai atsisakė panaikinti.
Pasak jo, JAV turi „labiau mumis tikėti“.
V.Zelenskis teigė, kad be žalios šviesos šiam žingsniui kiti sąjungininkai, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, taip pat gali neleisti Ukrainai naudoti savo tolimojo nuotolio ginklų. „Patikėkite, mes turime reaguoti. Jie nesupranta nieko, išskyrus jėgą. Mes nesame nei pirmas, nei paskutinis taikinys“, – sakė jis apie Rusiją.
„Manau, kad visiškai nelogiška turėti [vakarietiškų] ginklų ir matyti žudikus, teroristus, kurie mus žudo iš Rusijos pusės. Manau, kad kartais jie tiesiog juokiasi iš šios situacijos, – sakė Ukrainos vadovas. – Jiems tai kaip medžioklė. Žmonių medžioklė. Jie supranta, kad mes juos matome, bet negalime jų pasiekti.“
V.Zelenskis taip pat akcentavo tokius aspektus:
- Naujos JAV ginkluotės vis dar negauta pakankamai, kad būtų galima aprūpinti papildomas Ukrainos brigadas šiaurės rytuose, kur Rusija žengia į priekį.
- Vladimiras Putinas panašus į Adolfą Hitlerį. „Putinas nėra pamišęs. Jis pavojingas, o tai yra daug baisiau“, – pastebėjo V.Zelenskis.
- Ukrainos vadovas paprašė buvusio Didžiosios Britanijos ministro pirmininko Boriso Johnsono užsiimti Donaldo Trumpo lobizmu prieš balandį JAV Kongrese vykusį balsavimą dėl 61 mlrd. JAV dolerių pagalbos Ukrainai, kuriam nepritarė dešinieji respublikonai.
Ukraina: leidimas JAV ginklais smogti Rusijos teritorijai yra postūmis kare
13:18
JAV prezidento Joe Bideno atšauktas apribojimas Kyjivui naudoti JAV ginklus prieš taikinius Rusijoje yra reikšmingas pastiprinimas Ukrainos kovai, penktadienį sakė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai.
Serhijus Nykyforovas nurodė, kad Ukraina gavo „teigiamų signalų diplomatiniais kanalais dėl riboto JAV tiekiamų ginklų naudojimo“ su Charkivo sritimi besiribojančiame Rusijos regione.
„Tai gerokai padidins mūsų gebėjimą atremti Rusijos bandymus telkti [pajėgas] už sienos“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis: Rusija rengia provokacijas prie Baltijos šalių regiono sienų
12:45
Rusija rengia provokacijas prie Baltijos regiono sienų, penktadienį pareiškė Stokholme viešintis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, turėdamas galvoje pastarojo meto hibridinio karo atakas.
„Akivaizdu, kad Rusija rengiasi provokacijoms Baltijos regione prieš [valstybių] sienas“, – sakė V. Zelenskis.
Prieš savaitę Estija pranešė, kad Rusijos pasieniečiai pradėjo šalinti valstybės sieną Narvos upėje žyminčius plūdurus.
Be to, praėjusią savaitę paskelbtame viename Rusijos rezoliucijos projekte buvo sakoma, kad Maskva planuoja nuo 2025 metų sausio vienašališkai pakeisti jūrines sienas su Suomija ir Lietuva.
V.Zelenskis penktadienį paskelbė atvykęs į Švediją, kad kreiptųsi į sąjungininkus Šiaurės Europoje ir paprašytų atsiųsti daugiau ginklų sunkiai besiverčiančiai jo kariuomenei.
Jis pastarosiomis dienomis keliauja po Europos sostines ir prašo daugiau karinės pagalbos.
I.Šimonytė: Lietuva, jei reikia, galėtų siųsti karinius instruktorius į Ukrainą
12:39
Į Singapūrą vizito atvykusi Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė paskelbė, kad jos Vyriausybė yra pasirengusi prisijungti prie partnerių rengiant Kyjivo karius kovai su Rusijos invazija, ir teigė, kad Baltijos šalis yra pasirengusi siųsti į Ukrainą karinius instruktorius, pranešė naujienų kanalas „Bloomberg“.
„Lietuva, jei prireiktų, galbūt mokytų juos ir Ukrainoje, bendradarbiaudama su šalimis, kurios norėtų tai daryti“, – penktadienį I.Šimonytė Singapūre sakė duodama interviu televizijai „Bloomberg“.
Kita Baltijos valstybė Estija taip pat nurodė esanti atvira siųsti instruktorius į Ukrainą.
Anot trijų diplomatinių šaltinių, kalbėjusių su naujienų agentūra „Reuters“, Prancūzija netrukus gali išsiųsti karinius instruktorius į Ukrainą. Manoma, kad apie sprendimą bus paskelbta kitą savaitę per Ukrainos prezidento vizitą.
Agentūros pašnekovai teigė, kad Prancūzija tikisi suburti ir vadovauti šalių koalicijai, galinčiai teikti tokią pagalbą Kyjivui, nors kai kurios Europos Sąjungos narės baiminasi, kad tai gali padidinti tiesioginio konflikto su Rusija tikimybę.
Teigiama, kad Prancūzija iš pradžių išsiųs ribotą personalo skaičių, kad įvertintų misijos sąlygas, o paskui nurodys išvykti keliems šimtams instruktorių.
„Bloomberg“ pabrėžia, kad Lietuva, karo metu viena iš labiausiai Kyjivą remiančių šalių, prieš Kremliaus invaziją rengė karius, nuo 2022 m. padėdama rengti mokymus.
Plačiau skaitykite ČIA.
Berlynas leido Ukrainai naudoti vokiškus ginklus taikiniams Rusijoje smogti
12:18 Atnaujinta 12:43
Vokietija suteikė Ukrainai leidimą smogti Vokietijos tiekiamais ginklais į taikinius Rusijoje, penktadienį pranešė kanclerio Olafo Scholzo atstovas spaudai.
Pagal tarptautinę teisę Kyjivas turi teisę gintis nuo atakų, vykdomų iš Rusijos vidaus, netoli sienos su Ukraina, sakė Steffenas Hebestreitas.
„Todėl jis taip pat gali naudoti šiam tikslui tiekiamus ginklus [...] įskaitant mūsų tiekiamus ginklus“, – pridūrė jis.
Opozicija prieštarauja
Tuo pat metu Vokietijos opozicija kritiškai vertina šį sprendimą.
„Raginu kanclerį O.Scholzą aiškiai atmesti reikalavimą panaudoti Vakarų ginklus Rusijos teritorijoje“, – prieš paskelbiant sprendimą sakė kairiųjų partijos lyderė Janine Wissler.
Reikalavimus tai leisti ji pavadino „neatsakingais ir labai pavojingais“. Pasak jos, kiekviena Vakarų raketa, pataikiusi į Rusiją, neva didina šio karo neapskaičiuoto eskalavimo riziką. Partijos įkūrėja Sahra Wagenknecht suformulavo panašų perspėjimą.
„Dvejus metus mes kirtome vieną raudoną liniją po kitos ir vis labiau tampame karo partija“, – sakė politikė.
Kinija sako netiekianti ginklų jokiai konflikto Ukrainoje šaliai
11:41
Kinijos gynybos vadovas Jungtinėms Valstijoms pasakė, kad Pekinas netiekia ginklų nė vienai konflikto Ukrainoje šaliai ir laikosi „nešališkos pozicijos“.
Kinijos gynybos ministro Dong Juno (Dong Dziuno) žodžius penktadienį citavo atstovas.
„Gerbiame savo įsipareigojimą netiekti ginklų nė vienai konflikto šaliai. Pagal įstatymus ir taisykles griežtai kontroliuojame karinių prekių eksportą“, – sakė atstovas po Singapūre įvykusio Dong Juno susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu.
V.Zelenskis Stokholme ragins suteikti Ukrainai daugiau ginklų
11:30
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paskelbė atvykęs į Švediją, kad kreiptųsi į sąjungininkus Šiaurės Europoje prašydamas atsiųsti daugiau ginklų sunkiai besiverčiančiai jo kariuomenei.
„Šiandien esu Stokholme, kur vyksta trečiasis Ukrainos ir Šiaurės Europos viršūnių susitikimas. Mūsų svarbiausi prioritetai – užtikrinti daugiau oro gynybos sistemų Ukrainai, bendrų gynybos pramonės projektų, ginklų mūsų kovotojams, taip pat pasaulines pastangas priversti Rusiją sudaryti taiką“, – sakoma jo pareiškime socialiniuose tinkluose.
Švedija trečiadienį pažadėjo 13,3 mlrd. kronų (1,16 mlrd. eurų) karinę pagalbą Ukrainai, Kyjivui susiduriant su nuolatiniais itin svarbios Vakarų karinės paramos vėlavimais.
Rusija tvirtina šiemet Ukrainoje užėmusi 880 kv. km teritorijų
11:22
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį pareiškė, kad Maskvos pajėgos Ukrainoje žengia į priekį visais frontais ir šiais metais užėmė 880 kv. km teritorijų.
„Pažanga vyksta visomis taktinėmis kryptimis. Apskritai šiais metais Rusijos kariuomenė užėmė 880 kvadratinių kilometrų teritorijos“, – sakė A.Belousovas Almatoje vykusiame Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos susitikime, praneša Rusijos naujienų agentūros.
Kinija: būtų sunku dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje
11:19
Kinija penktadienį pareiškė, kad jai būtų sunku kitą mėnesį dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje.
„Susitikimo planai vis dar neatitinka Kinijos reikalavimų ir tarptautinės bendrijos lūkesčių, todėl Kinijai [būtų] sunku dalyvauti“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.
Ukraina stengiasi sukviesti į konferenciją kuo daugiau dalyvių ir tikisi joje užsitikrinti didelę tarptautinę paramą savo vizijai dėl Rusijos pradėto karo užbaigimo sąlygų.
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino Kiniją dalyvauti.
Tačiau Pekinas penktadienį tvirtino, kad tokiuose susitikimuose turėtų dalyvauti ir Rusija, o Ukraina tai atmeta.
„Kinija visuomet tvirtindavo, kad Tarptautinė taikos konferencija turėtų turėti Rusijos ir Ukrainos pripažinimą, [kad joje turėtų] vienodai dalyvauti visos šalys ir [kad joje turėtų būti] sąžiningai aptarti visi taikos planai“, – sakė Mao Ning.
„Antraip konferencijai sunku vaidinti kokį nors realų vaidmenį atkuriant taiką“, – sakė ji.
Atstovė pridūrė, kad Kinija „savaip skatins taikos derybas, toliau palaikys ryšį su visomis šalimis ir drauge dirbs dėl sąlygų politiniam Ukrainos krizės sureguliavimui“.
Maskva taikos susitikimo nedalyvaujant Rusijai idėją vadina absurdiška.
NATO vadovas atmeta Kremliaus grasinimus: Ukraina turi teisę į savigyną
11:15 Atnaujinta 11:35
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį sumenkino eskalacijos iš Maskvos grėsmę, Jungtinėms Valstijoms leidus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smogti taikiniams Rusijoje.
„Tai dalis prezidento (Vladimiro) Putino ir Maskvos pastangų neleisti NATO sąjungininkėms paremti Ukrainą, kad ši galėtų apsiginti, tačiau Ukraina turi teisę į savigyną, o mes turime teisę padėti Ukrainai“, – sakė J.Stoltenbergas žurnalistams NATO užsienio reikalų ministrų susitikime.
JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo regioną, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnai.
Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad NATO šalys provokuoja Kyjivą tęsti konfliktą Ukrainoje, kurios lyderiai prašo Vakarų leisti taikytis į Rusijos teritoriją.
„NATO šalys narės [...] pradeda naują įtampos eskalavimo raundą ir daro tai sąmoningai“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad „jie visais įmanomais būdais provokuoja Ukrainą tęsti šį beprasmį karą“.
Komentaras nuskambėjo tuo metu, kai Prahoje posėdžiauja NATO šalių užsienio reikalų ministrai, o Ukrainos sąjungininkės vis garsiau raginamos panaikinti apribojimus, neleidžiančius Kyjivui naudoti Vakarų ginklų smūgiams Rusijos teritorijoje.
Paaiškino, kaip šios diktatūros padeda Kremliui velniškame kare su Ukraina
10:39
Topinambų ir jautienos kremzlių tiekimas Pekinui buvo pagrindinės temos, viešai aptartos po Vladimiro Putino vizito Kinijoje gegužės mėn. Tačiau iš tikrųjų Kinija yra viena iš pagrindinių Kremliaus partnerių, padedančių kariauti Ukrainoje. O karinės siuntos iš kitų draugiškų diktatoriškų režimų – Šiaurės Korėjos, Irano ir Baltarusijos – kartais net viršija tai, ką Ukraina gauna iš Vakarų. Tikėtina, kad Kremliaus sąjungininkų pagalba tik didės ir gali suvaidinti svarbų vaidmenį po metų ar dvejų, kai baigsis pačios Rusijos ginkluotės atsargos, skelbia tyrimų portalas „The Insider“.
Baltarusija: smūgių placdarmas, mobilizuotųjų treniravimas, tankai ir benzinas
Pirmaisiais Rusijos ir Ukrainos konflikto metais (iki plataus masto invazijos) Aliaksandro Lukašenkos režimas bandė vykdyti gana nepriklausomą politiką. Baltarusija ir Ukraina ribotai bendradarbiavo karinėje srityje, o iš rusiškos naftos pagaminti baltarusiški naftos produktai buvo tiekiami į Ukrainą, kur jie, be kita ko, buvo naudojami Ukrainos pajėgų reikmėms. Tačiau viskas pasikeitė po 2020 m. protestų, kurie parodė A.Lukašenkos pažeidžiamumą ir priklausomybę nuo Maskvos: Vladimiras Putinas tuomet skyrė Rusijos saugumo pajėgų rezervą, kuris turėjo būti panaudotas masinėms demonstracijoms malšinti. 2022 m. vasarį Minskas turėjo grąžinti skolas, prisiimdamas Kremliaus agresyvių planų bendrininko, jei ne sąjungininko, vaidmenį.
Rytų karinės apygardos pajėgos ir Rusijos oro desantininkų pajėgos, perkeltos į Baltarusiją neva pratyboms, be kovos užėmė priešakinį placdarmą dešiniajame Dniepro krante, iš kur pradėjo Kyjivo puolimą (dešiniajame Ukrainos sostinės krante yra vyriausybės pastatai ir kiti vadinamieji „sprendimų priėmimo centrai“). Be to, Baltarusija tapo patikima Rusijos kariuomenės užnugario zona: invazijos pajėgų grupė degalus ir tepalus gaudavo tiesiai iš Mozyriaus naftos perdirbimo gamyklos, sužeisti rusų kariai buvo gydomi Baltarusijos ligoninėse, o Rusijos aviacijos ir raketų sistemos smogė iš šalies teritorijos ir oro erdvės.
Svarbu tai, kad Ukraina neatsakė smūgiais į Baltarusijos teritoriją, tikriausiai norėdama neišprovokuoti A.Lukašenkos tiesiogiai dalyvauti kare. Taigi Rusijos kariškiai Baltarusijoje jautėsi netgi ramiau nei Rusijos pasienio regionuose, kurie buvo apšaudomi nuo pirmųjų plataus masto invazijos dienų. Neatmetama galimybė, kad nesant tokio „imuniteto“ Rusijos ginkluotųjų pajėgų nuostoliai pasitraukiant iš Kyjivo srities 2022 m. kovo-balandžio mėn. būtų buvę dar didesni. Jau po Rusijos atsitraukimo Baltarusijos oro erdve naudojosi išankstinio perspėjimo ir oro erdvės stebėjimo orlaiviai A-50 ir dronai, taip pat strateginių raketų nešėjai Tu-22M3 ir naikintuvai Su-34 ir Su-35, iš kurių buvo paleidžiami šaudmenys iš oro.
Kitas Maskvos ir Minsko bendradarbiavimo etapas prasidėjo 2022 m. pabaigoje. Stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“ papasakojo apie ešelonų su dešimtimis tankų, sunkvežimių ir amunicijos siuntimą iš Baltarusijos sandėlių į Rusiją. Jų skaičiavimais, vien 2022 m. spalį tokiu būdu buvo gabenami 98 tankai T-72, 60 BMP-2 (20 iš jų be bokštelių) ir 53 sunkvežimiai „Ural“. Tų pačių metų lapkričio pradžioje buvo perduota daugiau kaip 65 000 tonų šaudmenų.
Nuo mobilizacijos pradžios kai kurios naujokų grupės (pirmiausia 2-oji gvardijos motorizuotųjų šaulių Tamano divizija) buvo rengiamos Baltarusijos poligonuose, nes Rusijos poligonai buvo užpildyti. Negalima nepaminėti ir ekonominės pagalbos: pastaraisiais mėnesiais benzino importas iš Baltarusijos leido Kremliui palaikyti kainų lygį vartotojams vidaus rinkoje, nes Rusijos naftos perdirbimo gamyklos buvo atakuojamos dronais. Be to, neseniai paaiškėjo, kad Baltarusijos karinė pramonė gamina taikiklius rusiškiems šarvuočiams ir tankams T-72 bei T-90.
Be abejo, pagalba nebuvo neatlygintina: nepaisant to, kad Rusijos kariuomenei labai reikia karinės įrangos, jos tiekimas Baltarusijai taip pat tęsiamas, nors ir gerokai vėluojant. Be to, respublikos teritorijoje dislokuoti Rusijos taktiniai branduoliniai ginklai, kurie neabejotinai sumažino A.Lukašenkos susirūpinimą dėl „NATO grėsmės“. Tuo pat metu Rusijos policija ir Rosgvardija (skirtingai nuo Ukrainoje dalyvaujančios kariuomenės, jos turi nemažai laisvų pajėgų) yra pasirengusios ateiti į pagalbą masinių protestų pasikartojimo atveju.
Reikia pažymėti, kad Baltarusijos galimybės teikti Rusijai karinę pagalbą toli gražu nėra išnaudotos. Šalyje gaminami, pavyzdžiui, šarvuočiai „Kaiman“, kariniai sunkvežimiai MAZ ir sunkiosios technikos važiuoklės MZKT. Be to, Baltarusijos karinė pramonė gamina žvalgybinius dronus ir daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, taip pat modernizuoja tankus. Visi šie pajėgumai ateityje gali būti naudingi Rusijos kariuomenei, kuriai labai trūksta karinės ir specializuotos technikos.
Iranas: dronai ir artilerijos šaudmenys
Rusijos ir Irano karinis-techninis bendradarbiavimas prasidėjo sovietmečiu nuo kuklaus ginklų ir karinės įrangos tiekimo per Irano ir Irako karą (1980-1988 m.). Žlugus Sovietų Sąjungai, ginklų tiekimas Iranui padidėjo ir nutrūko tik po to, kai Irano branduolinei programai buvo įvestos tarptautinės sankcijos. Tarp žymių sandorių – „Tor“ zenitinių raketų, kurių viena 2020 m. per klaidą numušė ukrainiečių „Boeing“ virš Teherano, perdavimas. Be to, Iranas ir Rusija bendradarbiavo Sirijoje, remdamos prezidento Basharo al Assado režimą pilietiniame kare.
Prasidėjus Rusijos ir Ukrainos karui, Kremliui jau reikėjo karinės pagalbos. Pirmiausia rusus sudomino išvystyta dronų pramonė. Sankcijų sąlygomis ir negalėdamas įsigyti visaverčių kovinių orlaivių, Irano režimas sukūrė įspūdingą įvairių bepiločių orlaivių parką – nuo žvalgybinių dronų iki užtvarinių šaudmenų. Nors žvalgybinių dronų srityje Rusijos karo pramonė ne tik nenusileido, bet ir pranoko daugelį partnerių ir varžovų, plataus masto karo pradžioje Rusija beveik neturėjo dronų-kamikadzių. Palaipsniui senkant prieškarinių raketų atsargoms, teko rinktis tolimojo nuotolio „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius.
Plačiau skaitykite ČIA.
Altajuje sudegė V.Putino rezidencija vadinamas prabangus pastatas
10:36
Rusijoje, Altajaus respublikoje, kilo gaisras prabangioje rezidencijoje, vienas pastatas sudegė visiškai. Manoma, kad šis poilsio kompleksas yra viena iš Rusijos prezidento Vladimiro Putino rezidencijų, skelbia „The Insider“.
Apie gaisrą pranešė pranešė Aleksejaus Navalno komandos „Sirena“ „Telegram“ kanalas. Sudegusio pastato nuotraukas paskelbė tinklaraštininkas Amyras Ataševas ir aktyvistė Aruna Arna.
Oficialiai priklauso bendrovei „Gazprom“
Pasak „Sirenos“, oficialiai pastatas yra „Gazprom“ priklausantis kurortinis kompleksas „Altajskoje Podvoryje“. Žmonės jį vadina Putino vila, tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai būtų oficiali Rusijos prezidento rezidencija.
2011 m. objekto apsaugininkai „Novaja gazeta“ žurnalistams sakė, kad šis „specialiai saugomas objektas skirtas aukščiausių valstybės pareigūnų poilsiui“. „Gazprom“ pranešė, kad kompleksas reikalingas „susitikimams su verslo partneriais, įmonių renginiams ir užsienio svečių priėmimui“. Apie komplekso sąsajas su V.Putinu ne kartą kalbėjo ir vietos opozicijos atstovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina pranešė apie sėkmingą ataką Kryme: pridarė rimtos žalos rusams
09:44
Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė Rusijos okupantų perkėlai Kryme. Apie tai ketvirtadienio vakarą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„Ketvirtadienio naktį Ukrainos gynybos pajėgos raketomis ATACMS atakavo Kerčės perkėlą, kuria aktyviai naudojosi priešas, palaikydamas savo karių grupuotę laikinai okupuotame Kryme“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad šį objektą dengė „modernios“ Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos – „Pantsir“, „Thor“, „Triumph“. Tačiau raketos, kurios naudojamos nuo praėjusio amžiaus 9-ojo dešimtmečio, sėkmingai prasiskverbė pro „naujausią“ rusų priešlėktuvinį skydą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina savadarbėmis raketomis masiškai atakavo taikinius Kryme: rusai nieko negalėjo padaryti
09:04 Atnaujinta 10:03
Praėjusią naktį laikinai okupuotame Kryme ir šalia jo įvykdyta serija sprogimų. Rusijos Krasnodaro krašto Čiuškos pusiasalyje esančiame Kaukazo uoste kilo gaisras, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas penktadienio ryte pranešė, kad smūgiai naftos terminalui netoli Kaukazo uosto ir Kerčės keltų perkėlai buvo suduoti ukrainiečių gamybos raketomis „Neptun“.
Ukrainos žurnalistas Andrijus Caplienka, remdamasis šaltiniais, patikslino, kad į Kaukazo uostui smogė 8 ukrainiečių gamybos raketos. Jo teigimu, visos jos pasiekė taikinius.
„Mano turima informacija, Kaukazo uosto keltų perkėla ir naftos terminalas buvo atakuoti aštuoniomis Ukrainoje pagamintomis raketomis „Neptun“. Visos jos taikinius pasiekė apie antrą valandą nakties. Naujausios Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos nieko negalėjo padaryti“, – teigė žurnalistas.
Anksčiau skelbta, kad vietos gyventojų teigimu, įvyko 8-10 sprogimų. Žmonės taip pat pranešė apie didelį gaisrą uoste.
Pasak pranešimų, jį pavyko užgesinti tik apie 7 val. ryto.
Vietos žurnalistai nurodė, kad Kaukazo uoste yra naftos sandėlis, kuris tiekia degalus Rusijos pajėgoms laikinai okupuotame Kryme ir Chersono bei Zaporižios sričių teritorijose.
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerijos pranešime teigiama, kad visi dronai ir raketos virš Kaukazo uosto buvo numušti.
Ketvirtadienį naktį Kryme taip pat aidėjo sprogimai. Vėliau paaiškėjo, kad Ukrainos karinės žvalgybos 13-osios grupės specialiosios pajėgos Kryme sunaikino du rusų katerius „Tunec“ ir pataikė į dar du tokio pat tipo laivus.
Negana to, ketvirtadienio vakarą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas pareiškė, kad buvo sėkmingai pataikyta ir į Kerčės perkėlą ATACMS raketomis.
Jei Ramzanas Kadyrovas mirtų: vardija galimus įpėdinius ir brėžia likimą Čečėnijai
08:39
Žiaurus Čečėnijos autokratas Ramzanas Kadyrovas mirtinai serga. Kokias permainas gali sukelti jo pasitraukimas iš valdžios? Galimus R.Kadyrovo įpėdinius ir galimą Čečėnijos ateities scenarijų brėžia Estijos leidinys „Postimees“.
Brutalus autokratas ruošiasi mirčiai, dėl to nėra jokių abejonių. Kaip kitaip paaiškinti greitą postų paskirstymą savo vaikams ir giminaičiams? R.Kadyrovas skuba, nes liga sunki, bet, jo nuomone, klanas turi likti valdžioje.
Tačiau dėl to kyla problemų.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos raketos smūgiavo Kyjivui
07:55
Penktadienį anksti ryte Rusijos pajėgos pradėjo raketų ataką prieš Kyjivą, tačiau priešlėktuvinė gynyba sunaikino visus taikinius.
Preliminariais duomenimis, puolimo metu priešas naudojo sparnuotąsias raketas, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Anksčiau, remiantis turima operatyvine informacija, dėl nukritusių nuolaužų Holosiovskio rajone negyvenamajame pastate kilo gaisras“, – pažymėjo Kyjivo miesto karinė administracija.
Kol kas informacijos apie nukentėjusiuosius nėra, informacija tikslinama. Oro pavojus Kyjive šiandien buvo paskelbtas 4.50 val. ir 5.15 val.
JAV žvalgyba: Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos balistines raketas
07:49
JAV gynybos ministerijos žvalgybos tarnyba pranešė, kad Rusija panaudojo Šiaurės Korėjos balistines raketas smūgiams Ukrainai suduoti, rašo „Kyiv Independent“.
Tokia išvada padaryta palyginus sausio 2 d. Charkive rastas raketų nuolaužas su Šiaurės Korėjos valstybinėje žiniasklaidoje pateiktais vaizdais ir pastebėjus konkrečių raketų komponentų panašumus.
Jungtinių Tautų ekspertai patvirtino, kad nuolaužos yra Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11“, o tai rodo, kad Rusija pažeidė galiojantį ginklų embargą.
Rusija ir Šiaurės Korėja pastaruoju metu suintensyvino savo karinį bendradarbiavimą – Rusija mainais už savo palydovų ir raketų technologijas gauna raketų ir šaudmenų.
Po bepiločių orlaivių atakos Krasnodaro krašte naftos gamykloje kilo gaisras: yra nukentėjusiųjų
07:12 Atnaujinta 09:08
Penktadienio naktį po bepiločio lėktuvo smūgio Rusijos Krasnadoro krašte Temriuko rajone esančioje naftos saugykloje kilo gaisras, pranešė susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Krymij veter“.
Vietos valdžios institucijų duomenimis, gaisras įsiplieskė degalų sandėlyje, kuriame buvo trys naftos cisternos.
Valdžios institucijos tvirtina, kad dėl smūgio nukentėjo keli naftos saugyklos darbuotojai.
Temriuko uostas yra prie pat laikinai okupuoto Krymo ir Rusijos Krasnadoro krašto sienos. Miestas yra maždaug už 12 km į rytus nuo Kerčės tilto, jungiančio okupuotą Krymą su žemynine Rusijos dalimi.
Pranešama, kad sprogimai nugriaudėjo apie 2 val. nakties vietos laiku.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas neprisiėmė atsakomybės už išpuolį ir nepateikė komentarų.
J.Bidenas suteikė Ukrainai leidimą naudoti amerikiečių ginklus prieš Rusiją, bet JAV sąlygomis
07:00 Atnaujinta 09:55
JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo regioną, ketvirtadienį pranešė JAV pareigūnai.
J.Bidenas pastaruoju metu vis labiau spaudžiamas sušvelninti draudimą, tačiau iki šiol tam priešinosi, baimindamasis, kad tai gali įtraukti NATO į tiesioginį konfliktą su Maskva.
„Prezidentas neseniai nurodė savo komandai užtikrinti, kad Ukraina galėtų naudoti JAV tiekiamus ginklus atsakomajam apšaudymui Charkivo regione ir [...] duoti atkirtį Rusijos pajėgoms, kurios juos puola arba ruošiasi pulti“, – sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV pareigūnas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija griebėsi senos taktikos: atakuoja Charkivą dvigubais smūgiais
06:58 Atnaujinta 09:54
Penktadienio naktį Charkive per Rusijos raketų atakas pataikyta į daugiaaukštį gyvenamąjį namą. Žuvo keturi žmonės, dar 25 buvo sužeisti, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.
Iš pradžių skelbta apie 3 žuvusiuosius ir 23 sužeistuosius, tačiau, vykdant gelbėjimo operaciją, sugriauto daugiabučio nuolaužose aptiktas dar vieno žmogaus kūnas.
Charkivo meras Ihoris Terechovas pažymėjo, kad po griuvėsiais dar gali būti iki penkių žmonių.
„Dėl naktinės raketų atakos žuvo keturi žmonės, 25 buvo sužeisti. Tęsiamos neatidėliotinos paieškos operacijos“, – pažymėjo Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Tuo tarpu naujienų svetainė „Ukrainska pravda“ skelbia apie penkis žuvusiuosius.
Pasak naujienų svetainės „Suspilne“, Rusijos raketos pataikė į tris miesto vietas – penkiaaukštį gyvenamąjį namą, siuvimo dirbtuves ir vietinę parduotuvę.
Per išpuolį buvo sužeisti du 12 metų vaikai, pranešė „Suspilne“.
Apie vidurnaktį vietos laiku įvykęs smūgis apgadino tris iš penkių pastato aukštų ir sukėlė gaisrą.
O.Syniehubovas susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale teigė, kad vėlesnis smūgis toje pačioje miesto vietoje buvo „dvigubo smūgio“ ataka, kai Rusijos pajėgos palaukia, kol atvyks pirmieji reaguotojai ir teisėsaugos institucijos, ir tik tada vėl smogia į tą pačią vietą, kad padarytų didesnę žalą. Per išpuolį buvo sužeistas mažiausiai vienas greitosios medicinos pagalbos darbuotojas.
Neseniai Rusija suintensyvino atakas prieš Charkivą, kuriame 2021 m. gyveno 1,4 mln. gyventojų, naudodama raketas, skraidančias bombas ir bepiločius orlaivius, naikindama energetikos infrastruktūrą ir žudydama civilius gyventojus.
