Karas Ukrainoje. „The Economist“: Ukraina pamažu įveikia Rusiją kovoje dėl Krymo

Nors spartaus Charkivo puolimo pavojus atslūgo, Rusija grąžino miestą į savo „matymo lauką“. Tai teigiama dienraščio „The Wall Street Journal“ medžiagoje.

Leidinyje pažymima, kad Maskva, regis, planuoja nuožmų išsekinimo karą, kurio tikslas – sunaikinti Charkivo gyventojus, pasiekus, kad gyvenimas mieste taptų neįmanomas.

„Žinoma, Putinas vis dar nori Charkivo“, – apie Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sakė regiono karinės administracijos vadovas Olegas Synjehubovas.

Jis pažymėjo, kad Rusija dislokavo tik dalį karių, reikalingų miestui šturmuoti, kuriam, jo skaičiavimais, gali prireikti iki pusės milijono karių.

„Tačiau Rusija yra pasirengusi ilgam karui. Blogiausiu atveju Kremlius gali pakartoti strategiją, kurią 2016 m. taikė prieš Sirijos Alepą, kai Sirijos vyriausybę pilietiniame kare remiančios Rusijos oro pajėgos sunaikino elektros ir vandens šaltinius, bombardavo ligonines ir mokyklas. Žmonės buvo tiesiog išstumti. Būtent tai jie nori praktikuoti aplink Charkivą“, – sakė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksandras Lytvynenka.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Civilių evakuacija Charkivo srityje

Leidinys primena, kad praėjusį mėnesį valstybinio vizito Kinijoje metu V.Putinas neigė planus užimti Charkivą. Jis teigė, kad puolimu siekiama sukurti buferinę zoną, kuri apsaugotų netoli sienos esančius Rusijos miestus nuo Ukrainos atakų.

„Rusijos Charkivo gyventojų terorizavimo kampanija buvo prieš naujausią puolimą ir gali tęstis po jo. Likus kelioms savaitėms iki Rusijos pakartotinio įsiveržimo į regioną, gyventojai gavo pranešimus, matyt, iš vietos valdžios institucijų, kuriuose jiems buvo patariama palikti miestą, kol jis dar nėra apsuptas. Šios žinutės buvo netikros – Rusijos dezinformacijos kampanijos dalis, atskleidžianti Maskvos ketinimus išstumti iš miesto gyvybę“, – apibendrino žiniasklaidos priemonė.

JAV vis dar taiko tam tikrus apribojimus smūgiams JAV ginklais Rusijos teritorijoje. Kritikuodamas tai, leidinys „The Economist“ atkreipia dėmesį į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sėkmę Kryme, kur šių apribojimų nėra ir kur Ukrainai nereikia kovoti „laikant vieną ranką už nugaros“.

Buvęs JAV pajėgų Europoje vadas Benas Hodgesas pažymi, kad Rusija į Krymą žiūri kaip į „neskęstantį lėktuvnešį“ ir okupacijos metu investavo daug lėšų į karinės infrastruktūros plėtrą. Dabar visa tai atsidūrė pavojuje.

Skirmanto Lisausko / BNS nuotr./Benas Hodgesas – JAV atsargos generolas

Britų strategas Lawrence'as Freedmanas priduria, kad didelė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų desantinė operacija Kryme, panaši į 1944 m. sąjungininkų išsilaipinimą Prancūzijoje, yra neįsivaizduojama. Tačiau Krymas yra silpnoji Rusijos vieta oro grėsmių požiūriu. Pusiasalyje yra per daug objektų, kuriuos reikia ginti, ir tai yra geriausias būdas Ukrainai daryti realų spaudimą Vladimirui Putinui.

„Ukrainos kampanija yra karinės ir politinės strategijos mišinys. Politiniu požiūriu tai yra svarbiausias Rusijos aktyvas; tačiau jis taip pat yra labai pažeidžiamas“, – sutinka buvęs Vokietijos gynybos ministerijos patarėjas Nico Lange.

Pasak analitikų, Ukrainos tikslas – izoliuoti Krymą, išstumti Rusijos oro ir jūrų pajėgas iš Pietų Ukrainos ir uždusinti pusiasalį kaip logistikos centrą. O tai padaryti ukrainiečiams padeda „Storm Shadow“ ir SCALP sparnuotųjų raketų arsenalas bei jų pačių jūrų ir oro bepiločiai aparatai. Neseniai dar prisidėjo amerikietiškų balistinių raketų ATACMS.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme

Sistemingų atakų dėka Ukrainai jau pavyko iš Krymo išstumti didžiąją dalį Rusijos Juodosios jūros laivyno, ji nuolat blogina Rusijos priešlėktuvinę gynybą pusiasalyje ir smogia oro bazėms, iš kurių kyla Rusijos karo lėktuvai.

Svarbu tai, kad liaupsinama ir labai brangi oro gynybos sistema S-400 nebuvo labai veiksminga. Kombinuotos atakos, kuriose naudojami viliojantys dronai ir ATACMS raketos, rusams jau kainavo kelias šias sistemas. Kiekviena S-400 baterija kainuoja apie 200 mln. dolerių, o jas pakeisti nėra lengva.

„Scanpix“/AP nuotr./Raketų sistema S-400

Generolo B.Hodgeso teigimu, okupantai Kryme „neturi kur pasislėpti“: veikia palydovinė ir oro žvalgyba, taip pat patriotų informatorių tinklas žemėje. Dėl šios priežasties Kryme niekas negali judėti be ukrainiečių žinios.

Generolas B.Hodgesas įsitikinęs, kad ukrainiečiai „sugriaus Kerčės tiltą, kai bus pasiruošę“. Tačiau potencialiai didesnė problema būtų naujos geležinkelio linijos, einančios palei Azovo jūrą iš Rostovo per pietų Ukrainos miestus Mariupolį ir Berdianską į Krymą, tiesimas.

„AFP“/„Scanpix“/Krymo tiltas per sprogimą 2022 m. spalio mėn.

Ukrainos pietinės karinės vadovybės atstovas spaudai Dmytro Pletenčukas sako: „Geležinkelis sausumos koridoriumi – tai Rusijos okupantų pripažinimas, kad Krymo (Kerčės) tiltas yra pasmerktas. Jie ieško būdų apsidrausti, nes supranta, kad anksčiau ar vėliau turės problemų.“

Visoje Ukrainoje pirmadienį galios elektros vartojimo apribojimai pramoniniams ir buitiniams vartotojams, sekmadienį pranešė nacionalinės elektros operatorės „Ukrenerho“ spaudos tarnyba.

„Jei limitai bus viršyti, regioninės elektros energijos skirstymo bendrovės gali taikyti valandinius elektros energijos tiekimo nutraukimo grafikus pramoniniams ir buitiniams vartotojams“, – sakė „Ukrenerho“ socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime.

Elektros tiekimas ypatingos svarbos infrastruktūros objektams nebus ribojamas.

Žygimanto Gedvilos / BNS nuotr./Elektros linija

Tokių veiksmų imamasi po didelės Rusijos atakos prieš Ukrainos energetikos objektus.

Naktį į šeštadienį Rusijos pajėgos atakavo Zaporižios, Dnipro, Donecko, Kirovohrado ir Ivano-Frankivsko srityse esančius energetikos objektus ir smogė dviem hidroelektrinėms.

Karinių oro pajėgų duomenimis, iš viso Rusijos pajėgos paleido 53 raketas ir 47 atakos dronus. Pavyko numušti 36 raketas ir 46 dronus „Shahed“.

Vienas iš sulaikytųjų dėl padegimų Lenkijoje – baltarusis mišrių kovos menų (MMA) kovotojas, sekmadienį pranešė lenkų portalas TVN, remdamasis nepriklausomais baltarusių žurnalistais tyrėjais.

Pranešama, kad tarp šią savaitę Lenkijos specialiųjų tarnybų sulaikytų žmonių, įtariamų padegimais visoje šalyje, yra MMA kovotojas Sciapanas K.

Anot pranešimo, 1987 metais gimęs Minsko gyventojas susijęs su neonacių futbolo sirgalių grupėmis ir yra vedęs buvusio Baltarusijos konsulo Lenkijos šiauriniame Gdansko mieste dukterį.

Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna, sekmadienį kalbėdamas su privačiu transliuotoju „Radio ZET“, atsisakė patvirtinti šį pranešimą.

„Nieko negaliu patvirtinti, nes ši informacija yra įslaptinta“, – sakė A.Szejna.

Pastaraisiais mėnesiais Lenkijoje, kuri yra ištikima Ukrainos rėmėja, būta kelių sabotažo sąmokslų, dėl kurių kaltinama Rusija.

Paryžiuje prie Eiffelio bokšto aptikus penkis karstus su Prancūzijos vėliavomis ir užrašais „Prancūzų kariai Ukrainoje“, policija sulaikė tris asmenis, sekmadienį pranešė su byla susipažinę šaltiniai.

Šis incidentas tiriamas kaip galimas užsienio jėgos kišimasis į Prancūzijos reikalus, naujienų agentūrai AFP nurodė šaltiniai.

Šeštadienį apie 9 val. vietos (10 val. Lietuvos) laiku trys asmenys paliko penkis karstus šalia vieno lankomiausių turistinių objektų pasaulyje. Anot vieno šaltinio, juose buvo gipso.

Netoliese buvo sulaikytas furgono, kuriuo atvežti tie karstai, vairuotojais, AFP sakė šaltinis. Pasak jo, tas vyras policijai papasakojo, kad jam buvo sumokėta 40 eurų už krovinio ir dviejų žmonių vežimą.

Manoma, kad šis sulaikytasis išvakarėse atvyko iš Bulgarijos.

Dar du žmonės buvo sulaikyti vėliau šeštadienį prie vienos Paryžiaus autobusų stoties, iš kur jie ketino išvykti į Berlyną, nurodė šaltinis.

Pasak šaltinio, tie asmenys – bulgaras, ukrainietis ir vokietis – sekmadienį tebėra sulaikyti.

Praėjusį mėnesį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sakė, kad klausimas dėl Vakarų karių siuntimo į Ukrainą teisėtai iškiltų, jei Rusija pralaužtų Ukrainos fronto linijas ir Kyjivas pateiktų atitinkamą prašymą.

Prezidentas pakartojo savo ankstesnius komentarus, kai neatmetė galimybės siųsti karius į Ukrainą. Šie pasisakymai buvo su nerimu sutikti didelėje Europos dalyje.

Kremlius pasmerkė šias E.Macrono pastabas ir pavadino jas pavojingomis.

Prancūzijos institucijos įtaria užsienio šalių, ypač Rusijos, kišimąsi į savo vidaus reikalus per kelis kitus pastarojo meto incidentus. Tarp jų – praėjusį mėnesį įvykęs incidentas, kai ant Prancūzijos Holokausto memorialo buvo palikti raudoni rankų antspaudai.

Manoma, kad trys įtariamieji toje byloje pabėgo į užsienį.

Prancūzija įtaria, kad Rusija prisidėjo prie kito didelio atgarsio sulaukusio incidento – dešimčių Dovydo žvaigždžių išpiešimo ant pastatų Paryžiuje ir jo priemiesčiuose netrukus po spalio 7 dienos „Hamas“ kovotojų išpuolio prieš Izraelį.

Tyrėjai teigė, kad kai kurie iš grafičių, kurie plačiai smerkiami kaip antisemitiniai, galėjo būti atlikti „aiškiai reikalaujant“ užsienyje gyvenančiam asmeniui, o tai reiškia galimą ryšį su Rusija.

Maskva neigė, kad yra su tuo kaip nors susijusi.

Rusija planuoja į orbitą iškelti atominį ginklą, kuris vienu sprogimu sunaikintų beveik visus palydovus. Tačiau jau dabar šalis agresorė orbitoje turi „konvencinių“ priešpalydovinių ginklų – palydovų-žudikų, galinčių „nužudyti“ kitus palydovus vieną po kito. Apie tai rašo britų dienraštis „The Telegraph“.

2019 ir 2022 m. Rusija į žemą orbitą iškėlė grupę nedidelių manevringų „inspekcinių“ palydovų. Rusai teigia, kad šių aparatų paskirtis – susitikti su kitais rusiškais palydovais ir juos patikrinti, siekiant diagnozuoti gedimus.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Rusijos raketos startas

Tačiau, kaip rašo „The Telegraph“, naudodami jutiklius ir manipuliatorius, tie patys „inspekciniai“ palydovai gali trukdyti kitiems palydovams ar net juos sunaikinti.

Rusijos inspekciniai palydovai paprastai veikia neilgai. Po poros metų jiems baigiasi degalai, jie praranda aukštį ir sudega atmosferoje. Norėdamas išsaugoti savo orbitinį arsenalą galimam būsimam kosminiam karui, Kremlius kas kelerius metus turi paleisti naują inspekcinių palydovų partiją.

Gegužės 16 d. rusai iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje paleido paslaptingą palydovą „Cosmos 2576“. Po keturių dienų, gegužės 20 d., JAV atstovo prie JT pavaduotojas Robertas Woodas pareiškė, kad „Cosmos 2576 – greičiausiai yra ginklas, galintis atakuoti kitus žemoje Žemės orbitoje esančius palydovus.

„Rusija šį naująjį antikosminį ginklą dislokavo toje pačioje orbitoje kaip ir JAV vyriausybinį palydovą, – sakė R.Woodas. Pranešama, kad šis JAV palydovas, pažymėtas numeriu USA 314, turi žvalgybos pajėgumų.

Jei „Cosmos 2576“ iš tiesų atakuotų „USA 314“, tai būtų karo aktas. Tačiau tokioje situacijoje, kai karas jau prasidėjo, svarbiausias Rusijos kosminių pajėgų prioritetas būtų apakinti arba išjungti kuo daugiau JAV žvalgybos ir ryšių palydovų.

„The Telegraph“ pažymi, kad amerikiečiai taip pat turi „inspekcinių palydovų“ ir „slaptą kosminį kovinį lėktuvą“, galinčius trukdyti kitų šalių kosminiams aparatams. Tokių pajėgumų turi ir kinai.

„Didelis skirtumas tas, kad Jungtinės Valstijos ir Kinija dabar neeskaluoja didelio karo Žemės paviršiuje, kuris pademonstruotų jų beatodairiškumą“, – pažymi leidinys.

Vladimiras Putinas pradėjo precedento neturintį Rusijos gynybos ministerijos vadovybės valymą. Pastarosiomis savaitėmis jis praktiškai įgyvendino tai, ką ragino dabar jau miręs privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas, rašo CNN.

CNN kalbinti analitikai Gynybos ministeriją įvertino kaip vieną iš labiausiai korumpuotų Rusijoje. Ir būtent kovai su korupcija Rusijos valstybinė žiniasklaida priskiria vykstančius atstatydinimus ir areštus. Tačiau analitikai teigia, kad iš tikrųjų čia svarbiausia ne korupcija, o V.Putino bandymai rasti strategiją, kaip laimėti karą prieš Ukrainą ir konfrontaciją su Vakarais.

„Zuma press“/„Scanpix“/Jevgenijus Prigožinas

„Virš šių sukrėtimų sklando Jevgenijaus Prigožino šmėkla. Prieš mirtį jis reiškė neapykantą [gynybos ministrui Sergejui] Šoigu ir Rusijos generolui Valerijui Gerasimovui, vartodamas keiksmažodžius, kaltino juos ir ministeriją korupcija ir nekompetencija“, – pažymi CNN.

Po trumpo maišto ir vėlesnės daugiau nei mįslingos J.Prigožino mirties Kremlius stengėsi „ nepraleisti į viešumą“ klausimo apie ministerijos vykdytų ginklų pirkimų neefektyvumą ir apie tai, kad apskritai įsiveržimas į Ukrainą nepavyko. Kaip pažymi CNN, Kremlius norėjo parodyti, kad po „Wagner“ maišto nedarys jokių išvadų dėl S.Šoigu, nes tai galėjo sukelti abejonių dėl paties V.Putino autoriteto Rusijos žmonių akyse.

15min nuotr./V.Putinas ir S.Šoigu

„Tikriausiai Putinas laukė, kol Rusijos gyventojai jį perrinks kovo mėnesį, ir tik tada ėmėsi gynybos ministro likimo“, – rašo CNN.

Tačiau ekspertai amerikiečių žurnalistams paaiškino, kad Rusijoje korupcija iš tiesų nelaikoma kažkuo blogu, todėl valymai Gynybos ministerijoje su ja neturi nieko bendra. Eurazijos centro „Carnegie Russia“ vyresnioji mokslinė bendradarbė Tatjana Stanovaja pažymėjo, kad Rusijos politikoje nėra teisingų ar neteisingų dalykų – „svarbūs tik interesai“.

Pasak T.Stanovajos, gynybos ministras pasikeitė ne todėl, kad V.Putinas įsiklausė į velionio J.Prigožino skundus dėl korupcijos Gynybos ministerijoje, o todėl, kad V.Putinas nori, jog milžinišką biudžetą turinti ministerija greičiau ir ekonomiškiau pirktų ginklus.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas

Tuo pat metu išlieka klausimas dėl Generalinio štabo viršininko V.Gerasimovo, kurį J.Prigožinas kritikavo ne mažiau aršiai nei S.Šoigu, posto. Ekspertai daro prielaidą, kad jis taip pat gali būti atstatydintas, tačiau, skirtingai nei S.Šoigu atveju, jam bus sunku rasti tinkamą postą, kaip tai pavyko padaryti su dabar jau buvusiu ministru.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Jungtinės Valstijos turėtų leisti Ukrainai smogti kariniams objektams Rusijos teritorijoje tolimojo nuotolio raketomis ATACMS. Tai jis pareiškė savo kalboje per saugumo konferenciją Singapūre.

V.Zelenskis padėkojo JAV prezidentui Joe Bidenui už leidimą Ukrainai smogti Rusijos teritorijai JAV ginklais, tačiau pareiškė, kad taip pat turėtų būti panaikinti apribojimai dėl ilgo nuotolio sistemų naudojimo.

„Ar to (leidimo. – red.) pakanka? Ne. Kodėl? Todėl, kad pateikiau jums pavyzdį aerodromų, iš kurių Rusija nuolat apšaudo, ramiai žinodama, kad Ukraina nešaudys atgal, nes neturi atitinkamų sistemų ir leidimų“, – aiškino V.Zelenskis.

Jis pridūrė, kad Rusija ir toliau naudoja tolimojo nuotolio artileriją ir apie 300 ginklų sistemų su dešimtimis tūkstančių raketų savo sienos pusėje Ukrainai pulti.

„Taigi, jie turi šiuos ginklus ten ir jų neatitraukia, nes žino, kad Ukraina negali į juos taikytis vakarietiškais ginklais, net jei jie šaudo į mus“, – aiškino V.Zelenskis.

Ukrainos kariškiai kontratakavo Vovčanske ir atkovojo kelis kvartalus. Tai pareiškė Vokietijos leidinio „Bild“ atvirų duomenų analizės ekspertas Julian Röpcke.

Gegužės viduryje rusų okupantai užėmė šiaurinę Vovčansko dalį Charkivo srityje ir kelis centrinius kvartalus. Per kelias pastarąsias dienas ukrainiečiams pavyko iš dalies išstumti rusus iš centro. Atsakydama į tai Rusijos armija negailestingai naikina miestą, paversdama jį griuvėsiais.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos pajėgų sugriautas Vovčanskas

Pažymima, kad į vakarus nuo Vovčansko okupantai užėmė apie pusę Starycios kaimo, kitomis kryptimis jų veržimasis sulėtėjo.

„Jau tik apie ketvirtadalį miesto teritorijos vienareikšmiškai kontroliuoja Rusija. Prieš savaitę buvo beveik pusė. Atrodo, kad ukrainiečiams pavyko ten pasistūmėti ir išstumti rusus. Rusai praranda pozicijas Vovčanske ir vis dažniau griauna miestą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis, sunkiąja artilerija ir iš toli numetamomis sklendžiančiomis aviacinėmis bombomis“, – pareiškė analitikas.

Rusijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad jos pajėgos užėmė kaimą Ukrainos rytuose esančioje Donecko srityje, kur Rusija vykdo puolimą ir siekia teritorinių laimėjimų.

Rusijos kariams „pavyko išlaisvinti Umanskojės kaimą Donecko liaudies respublikoje“, nurodė ministerija, turėdama omenyje Ukrainos Umanskės kaimą.

Umanskė yra kaimelis, kuriame 2022 metų vasarį prieš Rusijai pradedant invaziją į Ukrainą, gyveno mažiau nei 180 gyventojų.

Jis yra maždaug už 25 km į šiaurės vakarus nuo Donecko, kuris yra srities sostinė. Donecką nuo 2014 metų kontroliuoja Rusijos pajėgos.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas penktadienį pareiškė, kad Rusija Ukrainoje žengia į priekį visais frontais.

Jis sakė, kad Maskvos pajėgos šiais metais užėmė 880 kv. km teritorijų. 

Ukrainos pajėgos, kurių skaičius ir ginkluotė yra mažesni, jau kelis mėnesius patiria spaudimą, ypač po to, kai gegužės pradžioje Rusija pradėjo naują puolimą aplink šalies rytuose esantį Charkivą, antrą pagal dydį Ukrainos miestą.

Rusų kariai taip pat intensyviai veržiasi į rytus, link Pokrovsko – miesto už maždaug 30 km į šiaurės vakarus nuo Umanskės.

Kyjivas tikisi, kad netrukus bus pristatyta ilgai laukta Vakarų šalių ginkluotė, kuri leis jo kariams atgauti pranašumą mūšio lauke.

Didelį postūmį Ukrainai suteikė JAV prezidento Joe Bideno sprendimas leisti Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje.

Per Ukrainos apšaudymo atakas Rusijos pasienyje esančiose Belgorodo ir Kursko srityse žuvo devyni žmonės, sekmadienį pranešė šių sričių gubernatoriai. 

„Šeši civiliai buvo sužeisti per Šebekino bombardavimą“, – platformoje„Telegram“ pranešė Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas ir pridūrė, kad jie buvo nuvežti į ligoninę.

Visi jie patyrė sužeidimų nuo šrapnelių. Penki asmenys buvo sužeisti važiuodami autobusais, o vienas – gatvėje.

Šebekinas, kuriame gyvena 40 tūkst. žmonių, yra netoli sienos su Ukraina, mažiau nei už 100 km nuo Charkivo.

Antras pagal dydį Ukrainos miestas Charkivas, nuolat apšaudomas nuo tada, kai gegužės pradžioje Rusijos kariuomenė pradėjo naują puolimą.

Ukraina reguliariai puola Belgorodą.

Kyjivas teigia, kad taikosi į karinius objektus, iš kurių Rusija vykdo mirtinus raketų ir dronų išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir miestus.

V.Gladkovas sekmadienį taip pat pranešė, kad per sprogimą, per kurį buvo sužeisti dar trys pareigūnai, žuvo vietos pareigūnas, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Tuo metu šį rytą Kursko srityje per Ukrainos drono ataką „prieš automobilį“ buvo sužeisti trys žmonės sakė gubernatorius Aleksejus Smirnovas, pridūręs, kad jie nugabenti į ligoninę,

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį išreiškė nusivylimą, kad „kai kurie pasaulio lyderiai“ neprisijungs prie taikos aukščiausiojo lygio susitikimo po to, kai Kinija pranešė, kad Xi Jinpingas nedalyvaus, o Joe Bidenas apie savo dalyvavimą dar neinformavo. 

V.Zelenskis šias pastabas išsakė Singapūre vykusiame saugumo forume, ragindamas suteikti didesnę karinę pagalbą paramą savo šaliai, patiriančiai sunkumų mūšio lauke.

Ukraina stengiasi sukviesti į šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančią konferenciją kuo daugiau dalyvių ir tikisi joje užsitikrinti didelę tarptautinę paramą savo vizijai dėl Rusijos pradėto karo užbaigimo sąlygų.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

V.Zelenskis sakė, kad prie konferencijos prisijungė daugiau kaip 100 šalių ir organizacijų, ir paragino dalyvauti Azijos ir Ramiojo vandenyno šalis.

„Esame nusivylę, kad kai kurie pasaulio lyderiai dar nepatvirtino savo dalyvavimo taikos aukščiausiojo lygio susitikime“, – sakė V.Zelenskis „Šangri La dialogo“ saugumo forumo metu, neminėdamas nei Kinijos, nei Jungtinių Valstijų.

Aukščiausiojo lygio susitikimas gali nesulaukti reikiamo tarptautinio dėmesio, jei jame nedalyvaus pagrindinis Ukrainos rėmėjas J.Bidenas, kuris dalyvauja rinkimų kampanijoje prieš Donaldą Trumpą ir vis dar nėra pranešęs apie savo dalyvavimą. 

Kinija penktadienį pareiškė, kad jai būtų sunku kitą mėnesį dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje, jeigu nedalyvaus Rusija. 

Pekinas įsitikinęs, kad „Tarptautinė taikos konferencija turėtų turėti Rusijos ir Ukrainos pripažinimą, [kad joje turėtų] vienodai dalyvauti visos šalys ir [kad joje turėtų būti] sąžiningai aptarti visi taikos planai“, spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė Mao Ning.

„Antraip konferencijai sunku vaidinti kokį nors realų vaidmenį atkuriant taiką“, – pridūrė ji.

Ukraina ruošiasi mobilizuoti dešimtis tūkstančių vyrų, kad išspręstų kritinį karių trūkumą, tačiau Ukrainos vadai baiminasi, kad dauguma naujų karių atvyks prastai apmokyti, rašo „The Washington Post“.

Pažymima, kad ukrainiečių vadai jau seniai skundžiasi prastu naujokų parengimu mokymo centruose. Tačiau Rusijai pradėjus puolimą, šie nuolatiniai skundai primena, kad neseniai priimtas mobilizacijos įstatymas yra tik vienas žingsnis sprendžiant kariuomenės personalo problemas.

Iki šauktinių antplūdžio pagal naująjį įstatymą dar liko keli mėnesiai. Tuo metu vadai perkelia karius iš užnugario pozicijų į kovinius dalinius netoli fronto. Praėjusį mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis taip pat pasirašė įstatymą, pagal kurį kai kuriems nuteistiesiems leidžiama prisijungti prie kariuomenės.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Kad ir iš kur atvyktų naujieji kariai, Ukrainos lauko vadai sako, kad dėl mokymų trūkumo juos dažnai tenka kelias savaites mokyti pagrindinių įgūdžių, pavyzdžiui, šaudymo.

„Turėjome vaikinų, kurie net nežino, kaip išardyti ir surinkti pistoletą... Mes tiesiog daug laiko skiriame baziniams mokymams... Jei, neduok Dieve, Časiv Jare įvyks proveržis ir mes gausime naujų pėstininkų, kurie nežinos elementarių dalykų, jie bus išsiųsti ten tiesiog žūti“, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė 28 metų Šmidtas, 93-iosios mechanizuotosios brigados bataliono vado pavaduotojas.

Kyjivo pajėgoms kritiškai stokojant personalo ir prarandant pozicijas, žurnalistai pabrėžia, kad nesugebėjimas suteikti kariams tinkamo bazinio apmokymo pabrėžia sunkią padėtį, kurioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos atsidūrė praėjus daugiau nei dvejiems metams po Maskvos invazijos.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Kariai sako, kad Rusija šiais metais pasiekė laimėjimų daugiausia dėl to, kad Ukrainos kariuomenė neturi pakankamai karių gintis nuo nesiliaujančių atakų, o vyriausybė neskubėjo didinti mobilizacijos pastangų.

Fronto vadai sveikina bet kokį naują pastiprinimą. Tačiau jie sako, kad daugelis šių perdislokuotų karių atrodo prastai pasirengę, nepaisant to, kad daugelis jų tarnavo kariuomenėje nuo pat Rusijos invazijos pradžios prieš daugiau nei dvejus metus, nors ir toli nuo mūšio lauko.

42-osios mechanizuotosios brigados žvalgybos padalinyje, kuris neseniai buvo perdislokuotas į Charkivo srities šiaurės rytus gintis nuo naujo Rusijos puolimo, daugelis šauktinių buvo ką tik perkelti iš užnugario apsaugos dalinių ir prieš siunčiant juos į mūšį atlikti užduočių, kurioms atlikti kartais reikia prasmukti už priešo linijos, buvo mokyti tik dvi savaites.

Tai, ko mokoma Ukrainos mokymo centruose, yra visiška nesąmonė. Viską reikia išmokti vietoje, – pabrėžė 32 metų būrio karys šaukiniu „Čirva“.

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos kariai

Karininkas, kuris daugiau nei metus viename Ukrainos poligone mokė naujus karius, sakė, kad mokymo centruose trūksta sovietinio kalibro šaudmenų, nes jie saugomi kariams mūšio lauke. Tai reiškia, kad naujokai įgyja mažai patirties šaudant koviniais šaudmenimis. Pasak karininko, mokymo centras gavo tik 20 šovinių vienam vyrui. „Neturime tinkamos mokymo sistemos“, – kalbėjo karininkas ir pridūrė, kad Ukrainai reikia, jog jos instruktoriai pasimokytų iš NATO instruktorių ir sutrumpintų standartinį dviejų mėnesių bazinį mokymą iki vieno mėnesio.

Straipsnio autoriai pažymi, kad dabartinis Ukrainos generalinio štabo prioritetas taip pat yra užtikrinti, kad naujokai būtų rengiami užsienyje.

Tuo pat metu perspektyva būti išsiųstam į pavojingas fronto pozicijas be tinkamo apmokymo yra pagrindinė priežastis, dėl kurios daugelis Ukrainos vyrų bijo šaukimo į kariuomenę. Nors atskiros brigados investuoja į reklamą, kad pritrauktų naujokų, pašauktieji gali nepatekti į norimą brigadą.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos karys Vovčanske

Seržantas, kuris paprastai siunčiamas į mokymo centrus atrinkti karių į savo batalioną, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, pastebėjo, kad kai kurios šturmo brigados gali priversti personalą beveik visą laiką gyventi netoli mokymo centrų, kad greitai paimtų jauniausius, stipriausius ir labiausiai motyvuotus vyrus.

Seržantas teigė, kad kai kurie naujokai laikomi fiziškai sveikais, nors yra vyresni nei 50 metų ir turi kelių bei nugaros problemų, o tai reiškia, kad jiems bus sunku įveikti kilometrus su kuprine ir ginklais. Tačiau kai kurioms brigadoms vis tiek įsakoma priimti tokius vyrus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad yra labai patenkintas susitikimu su JAV gynybos sekretoriumi Lloydu Austinu, tuo metu, kai siekia telkti paramą savo šaliai, patiriančiai sunkumų mūšio lauke.

V.Zelenskis susitiko su L.Austinu „Šangri La dialogo“ saugumo forumo, kuriame dalyvauja gynybos ministrai iš viso pasaulio, metu. 

Susitikimas įvyko po to, kai Vašingtonas nusprendė iš dalies panaikinti apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, o tai V.Zelenskis pavadino „žingsniu į priekį“.

Ukrainos prezidentas žurnalistams sakė, kad susitikimas buvo „labai geras“. L.Austinas nieko nekomentavo.

Kartu su L.Austinu keliaujantis JAV pareigūnas agentūrai AFP sakė, kad jie susitiks „aptarti dabartinę padėtį mūšio lauke Ukrainoje ir pabrėžti JAV įsipareigojimą užtikrinti, kad Ukraina turėtų viską, ko jai reikia apsiginti nuo besitęsiančios Rusijos agresijos“.

V.Zelenskis prašo daugiau karinės pagalbos Ukrainos kariuomenei, kuri patiria nesiliaujančias Rusijos atakas.

V.Zelenskis ir L.Austinas paskutinį kartą akis į akį buvo susitikę gruodį Vašingtone, kur Ukrainos prezidentas prašė didesnės JAV finansinės paramos jo šaliai.

Balandį, po kelis mėnesius trukusių ginčų Kongrese, JAV įstatymų leidėjai priėmė ilgai atidėliotą 61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos Kyjivui paketą, Ukrainos pajėgoms susiduriant su sunkumais mūšio lauke dėl amunicijos, karių ir lėšų trūkumo.

Kelios Vakarų šalys leido Ukrainai savo ginklais smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Tačiau yra ir tam tikrų apribojimų.

Kaip rašo BBC, Vakarų šalys iki šiol apsiribojo leidimu savo ginklus naudoti tik kariniams taikiniams, esantiems Ukrainoje, įskaitant Krymą ir kitas okupuotas teritorijas. Jos nuogąstavo, kad jų suteiktais ginklais atakavus taikinius Rusijos teritorijoje, konfliktas dar labiau paaštrėtų. Tačiau netikėtas Rusijos puolimas šiaurės rytinėje Charkivo srityje įtikino Kyjivo sąjungininkus, kad norėdama apsiginti Ukraina turi būti pajėgi naikinti karinius taikinius ir kitoje sienos pusėje.

„Mūsų bendradarbiavimo skiriamasis bruožas buvo prisitaikymas ir koregavimas, kai būtina, kad atitiktų tai, kas iš tikrųjų vyksta mūšio lauke, ir kad užtikrintume, jog Ukraina turi tai, ko jai reikia, ir tada, kai jai to reikia“, – pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas per NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą Prahoje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Antony Blinkenas

Likus vos kelioms dienoms iki šio pareiškimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagrasino išplėsti „sanitarines zonas“, jei Vakarų tolimojo nuotolio ginklai bus panaudoti smūgiams į Rusijos teritoriją. Jis pareiškė, kad NATO šalys Europoje turėtų prisiminti, jog jos turi „valstybes su mažomis teritorijomis ir tankiu gyventojų skaičiumi“.

Eskalacijos vengimas greičiausiai yra priežastis, kodėl JAV į leidimą smogti Rusijai neįtraukė tolimojo nuotolio ginklų, tokių kaip ATACMS.

„Tokie apribojimai palieka Ukrainai galimybę susitelkti tik į taikinius netoli savo sienos. Tačiau tai vis tiek yra svarbus pagrindinių Kyjivo sąjungininkių politikos pokytis. Net ir mažesnio nuotolio – iki 70 kilometrų – reaktyviniai salvinės ugnies įrenginiai, tokie kaip HIMARS, galėtų smarkiai sutrikdyti Rusijos logistikos operacijas ir kariuomenės judėjimą, galiausiai sulėtindami bet kokius puolamuosius planus“, – teigiama straipsnyje.

Stopkadras/Raketų paleidimo sistema HIMARS

Ukraina dabar gali smogti į tas vietas, kuriose priešas yra sutelkęs savo karius, techniką ir aprūpinimo sandėlius, kuriuos rusai naudoja atakoms, sakė Ukrainos operatyvinės-taktinės kariuomenės grupės „Charkiv“ atstovas Jurijus Povchas.

Draudimo panaikinimas padės, bet ne viskam

Draudimo naudoti Vakarų ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje panaikinimas vargu ar padės apsaugoti Ukrainą nuo Rusijos valdomų aviacinių bombų, vadinamų KAB. Jos pasižymi griaunamuoju poveikiu ir yra reguliariai naudojamos Charkivui ir kitiems pasienio miestams bombarduoti. Tačiau norėdamos sustabdyti tokias atakas, Ukrainos pajėgos turi nusitaikyti į lėktuvus, kurie numeta šias mirtinas KAB.

t.me/uniannet nuotr./Charkive rusai aviacinėmis bombomis atakavo prekybos centrą.

Vienintelis šiuo metu Ukrainos turimas ginklas, galintis perimti šiuos lėktuvus, yra JAV priešlėktuvinės gynybos sistema „Patriot“. Tačiau artinti šį ginklą prie Charkivo yra labai rizikinga – jį gali pastebėti priešo bepiločiai lėktuvai, po to rusai bandys sunaikinti sistemą.

Kokia padėtis su kitais ginklais

Įdomu tai, kad Jungtinė Karalystė ir Prancūzija, kurios tiekia Ukrainai bendrai gaminamas sparnuotąsias raketas „Storm Shadow“ (arba „Scalp“, kaip jos vadinamos Prancūzijoje), neapribojo jų naudojimo. Jų veikimo nuotolis gali siekti 250 kilometrų. Ir tokia retorika suvokiama kaip leidimas naudoti „Storm Shadow“ / „Scalp“, BBC sakė neįvardijamas karo aviacijos karininkas. Taigi, pasak jo, Ukraina dabar gali taikytis į aerodromus Kursko ir Belgorodo srityse, kurios ribojasi su Ukraina.

„Tačiau tokių operacijų galimybės bus ribotos. Šias sparnuotąsias raketas naudojantys ukrainiečių Su-24 turės priartėti prie Rusijos sienos, todėl jie bus pažeidžiami Rusijos oro gynybos sistemų. F-16 naikintuvai, kurių tikimasi sulaukti iki šių metų pabaigos, yra geriau pritaikyti tokioms misijoms“, – rašoma leidinyje.

Tuo metu Ukrainos pajėgos bando kurti savo ginklus, kuriais būtų galima smogti taikiniams Rusijos užnugaryje. Kai kurie ukrainiečių bepiločiai lėktuvai atakavo Rusijos naftos saugyklas ir karinius objektus, esančius už šimtų kilometrų nuo sienos.