Svarbiausios naujienos
- Italija patvirtino, kad Ukraina gaus antrąją SAMP/T oro gynybos sistemą
- Ukrainos vadai nerimauja – naujokai atvyksta nepasirengę frontui: „Siunčiami tiesiog mirti“
- Charkivas liko be savo elektros energijos gamybos
- Ekspertai įvardijo, kas galėtų pažaboti V.Putiną.
- J.Bideno nebus Ukrainai svarbiame susitikime Šveicarijoje: jį pavaduos K.Harris.
- Vokietijos kancleris įspėjo V.Putiną pažaboti ambicijas: „Esame pasirengę ginti kiekvieną kvadratinį NATO centimetrą“.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ekspertai įvardijo, kas galėtų pažaboti V.Putiną
17:39
Vakaruose toliau diskutuojama apie sankcijas, kurias Vakarų šalys turėtų taikyti Rusijai, kad būtų sustabdytas karas Ukrainoje. Įtakingas JAV laikraštis „The Washington Post“ išspausdino analizės centro Brookingso instituto viceprezidento Benjamino Harriso ir šio instituto Hutchinso fiskalinės ir pinigų politikos centro direktoriaus Davido Wesselio straipsnį. Jie įvardijo penkis sankcijų scenarijus, kurie turėtų atgrasyti Vladimirą Putiną.
Nuo 2022 m. įvestos sankcijos sumažino Rusijos pajamas, apsunkino importą ir sukrėtė jos bankų sistemą. Tačiau ekonomika nesugriuvo, o V.Putino ryžtas tęsti karą nesumažėjo, rašo analitikai. Brookingso institutas surengė diskusiją apie tai, kokias sankcijų strategijas Vakarai turėtų taikyti Rusijai, kad pažabotų Vladimirą Putiną.
Palengvinti rusams galimybę išsigryninti pinigus užsienyje
Ekspertai mano, kad JAV, Europos Sąjunga ir Šveicarija turėtų pašalinti kliūtis, kurias jos sudarė norėdamos daryti spaudimą oligarchams, kad būtų galima išvesti pinigus iš Rusijos. Tai turėtų susilpninti rublį ir paskatinti Centrinį banką padidinti palūkanų normas. Pasak diskusijoje dalyvavusio buvusio Centrinio banko pirmininko pirmojo pavaduotojo Sergejaus Aleksašenkos, jei 100 000 Rusijos šeimų ir mažų įmonių kas mėnesį išvestų po 10 000 JAV dolerių į užsienį, žala Rusijos ekonomikai prilygtų 7 dol. už barelį sumažėjusiai naftos kainai.
Apriboti pajamas iš dujų ir trąšų
Rusija persiorientavo į dujų pardavimą Kinijai, o dabar Vakarų užduotis – neleisti Maskvai jų parduoti, sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis tyrėjas Janis Kluge. Norint tai padaryti, be kita ko, būtina įvesti sankcijas bendrovėms, kurios padės „Gazprom“ tiesti dujotiekį „Sibiro galia-2“ į Kiniją (jei Maskva ir Pekinas susitars dėl jo tiesimo). Be to, JAV ir Europa turėtų nutraukti rusiškų trąšų, kurių gamybai naudojamos dujos, importą.
Tikrinti laivus ir ieškoti „šešėlinio laivyno“
Siekiant užkirsti kelią Rusijai naudoti tanklaivius iš „šešėlinio laivyno“, kurie parduoda naftą, kad apeitų Vakarų šalių nustatytas kainų ribas, reikėtų patikrinti pro Europos pakrančių miestus plaukiančių tanklaivių draudimą, pasiūlė Harvardo universiteto Daviso centro Rusijos ekspertas Craigas Kennedy. Jei laivas atsisakytų būti patikrintas, JAV turėtų jam skirti baudą, sakė ekspertas.
Konfiskuoti turtą
Balandžio mėnesį JAV Kongresas įgaliojo JAV prezidentą konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui. Ekonomistai Josephas Stiglitzas iš Kolumbijos universiteto ir Andrew Kosenko iš Maristo koledžo mano, kad Joe Bidenas turėtų pasinaudoti šia teise, kad būtų devalvuotas rublis, Rusijoje masiškai atsiimami bankų indėliai ir bankai negalėtų išduoti paskolų. Galiausiai tai turėtų pakenkti Rusijos kariniam ir pramoniniam potencialui, teigia ekspertai.
Nutraukti visus ryšius su Rusija
Užuot įvedusios sudėtingas sankcijas ir išimtis, JAV ir Europa galėtų visiškai nutraukti ryšius su Maskva, išskyrus ryšius dėl humanitarinių priežasčių, teigia ekspertai. Tai reiškia, kad su Rusija reikėtų elgtis taip, kaip JAV elgiasi su Šiaurės Korėja, daro išvadą B.Harrisas ir D.Wesselis
„Rusijos ekonomiką reikėtų spausti iš visų pusių, kad būtų apriboti ištekliai, skirti karui Ukrainoje“, – skelbia Stokholmo ekonomikos mokyklos ekonomistas Torbjornas Beckeris ir Jurijus Gorodničenka iš Kalifornijos universiteto Berklyje.
Karinės oro pajėgos užfiksavo „nepatikslinto tipo“ dronus
01:04
Antradienio naktį Ukrainos kariuomenė užfiksavo nenustatyto tipo bepiločio orlaivio judėjimą. Įspėjimas iš oro truko daugiau kaip dvi valandas.
Viena grupė dronų skrido per Charkivo sritį Poltavos srities kryptimi.
Kita grupė skrido per Sumų sritį Černihivo srities kryptimi.
Ties Poltavos ir Černihivo sričių riba bepiločiai orlaiviai nuskrido į Kyjivo sritį.
Be to, kariškiai užfiksavo didelį žvalgybinių bepiločių orlaivių aktyvumą rytuose.
Italija patvirtino, kad Ukraina gaus antrąją SAMP/T oro gynybos sistemą
23:19
Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani patvirtino, kad oro gynybos sistema SAMP/T yra įtraukta į naująjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kaip anksčiau skelbė žiniasklaida.
Italijos užsienio reikalų ministerijos vadovas patvirtino, kad vyriausybė rengia „dar vieną karinės pagalbos paketą“, kurio turinys, kaip ir ankstesniais atvejais, bus konfidencialus.
„Bet žinoma, kad mes atsiųsime SAMP-T, tai yra oro gynybos priemones, tai yra apsaugą, kurios mūsų paprašė pati Ukraina, tai nėra paslaptis“, - pridūrė jis.
Kartu A. Tajani pabrėžė, kad Italija nesiųs savo karių į Ukrainą, o itališka ginkluotė negali būti naudojama Rusijai pulti.
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad Italija gali patvirtinti naują karinės pagalbos paketą su oro gynybos sistema po G7 aukščiausiojo lygio susitikimo birželio viduryje.
Ukraina pirmąją SAMP/T sistemą, dar žinomą kaip MAMBA, gavo 2023 m. Ši Prancūzijos ir Italijos baterija vienu metu gali sekti ir perimti dešimtis taikinių, be to, tai vienintelė Europoje pagaminta sistema, galinti perimti balistines raketas.
Žiniasklaida anksčiau patvirtino Italijos ketinimus perduoti Ukrainai dar vieną karinės pagalbos paketą.
Ukrainos vadai nerimauja – naujokai atvyksta nepasirengę frontui: „Siunčiami tiesiog mirti“
23:16
Ukrainoje trūksta karių, todėl buvo priimtas naujas mobilizacijos įstatymas, kuriuo siekiama į kariuomenę priimti papildomų žmonių. Tuo metu Ukrainos fronto dalinių vadai jau ruošiasi, kad dauguma naujokų į frontą atvyks nepakankamai apmokyti.
Ukraina neseniai priėmė naują mobilizacijos įstatymą, kuriuo siekiama išplėsti šaukiamų vyrų skaičių.
Taip pat buvo priimtas naujas įstatymas, leidžiantis kai kuriems kaliniams stoti į kariuomenę mainais į galimybę būti lygtinai paleistiems, kaip tai buvo padaryta Rusijoje.
Siekdama, kad į mūšio lauką atvyktų daugiau karių, Ukraina į brigadas, kuriose vyksta aršiausios kovos, siunčia karius iš užnugario pozicijų. Jie anksčiau, pavyzdžiui, saugojo infrastruktūrą, esančią toli nuo mūšių vietų.
Rusijos atakos iš namų išvarė beveik šimtametę senjorę: teko eiti per lavonus ir slėptis nuo bombų
23:14
Šių metų balandžio pabaigoje prie sugriautų 98 metų sulaukusios senjorės Lidijos Lomikovskos namų Rytų Ukrainoje pasirodęs rusų kareivis pirmiausia nušovė jos šeimos šunį, rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Beveik visą amžių nugyvenusi Lidija iškentė Stalino organizuotą badą – Holodomorą – ir Antrojo pasaulinio karo metais liudijo vokiečių įvykdytą jos miestelio – Očeretynės – okupaciją.
Kai Rusija pradėjo savo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, senjorė sakė iš karto supratusi, kad neturi jokio noro gyventi Rusijos „globoje“.
Lidija žurnalistams atskleidė, kad ji, savavališkai atsiskyrusi nuo šeimos, išsiruošė į kelionę pėsčiomis, nors avėjo tik šlepetėmis ir neturėjo nei maisto, nei vandens. Tačiau moteris susidūrė ir su kitomis kliūtimis: jos kelyje gulėjo šimtai kritusių karių kūnų, kelią buvo išdaužiusios bombos ir ji negalėjo būti tikra, ar kitas žingsnis nebus paskutinis.
„Visą kelią ėjau ir niekur nieko nebuvo, tik šūviai, galvojau, ar jie šaudo į mane – sakė ji viename interviu. – Ėjau, žegnojausi ir galvojau, kad tik baigtųsi šis karas, kad tik viskas liautųsi.“
„The Hill“: Vakarams dar ne laikas nusiraminti dėl Ukrainos
22:54
Aprūpinus Ukrainą ATACMS ir kitomis tolimojo nuotolio raketomis, Kyjivas galėtų smogti amunicijos sandėliams ir Rusijos gamykloms. Apie tai savo straipsnyje „The Hill“ rašo žurnalistas Markas Temnickis.
Jis primena, kad balandį daugelis skubėjo džiaugtis 95 mlrd. dolerių paketo, kuris, be kita ko, aprūpintų ukrainiečius įranga, reikalinga apsiginti nuo tebesitęsiančio Rusijos agresijos karo, priėmimu.
„Tačiau, nors ši pagalba yra svarbi Ukrainos sėkmei, jos nepakaks karui užbaigti“, – rašo autorius.
Pasak jo, Rusija pasinaudojo septynių mėnesių laikotarpiu, per kurį pagalba Ukrainai Kongrese sustojo – šešis mėnesius rusai stiprino savo pozicijas Ukrainos pietuose ir rytuose. Jie kasė prieštankinius griovius ir statė šimtų kilometrų ilgio tranšėjų labirintus, kasinėjo okupuotus regionus, kad sulėtintų ukrainiečių veržimąsi į priekį.
Pažymima, kad sustabdyta Vakarų pagalba leido rusams pasistūmėti į priekį rytuose, ypač Avdijivkoje, ir Ukraina prarado pozicijas. Galiausiai, nepaisant vėluojančios Vakarų pagalbos, dėl šių Rusijos bombardavimų ir išpuolių žuvo tūkstančiai ukrainiečių. Tai labiausiai išryškėjo per dabartinį Rusijos puolimą Charkivo srityje. Tačiau Vakarai turi stiprinti savo solidarumą ir įsipareigojimus Ukrainai, kad ukrainiečiai laimėtų karą. Priešingu atveju padėtis fronte tik blogės.
„Pavojus, kad vėl pradėsime jaustis ramūs, yra didesnis nei bet kada anksčiau. Statymai yra didesni nei bet kada anksčiau. Rusija į savo karą žengia visa jėga. Pasaulis bus katastrofiškai pavojingas ir dar neramesnis“, – sakė Jamesas Nixey, „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos direktorius.
Pasak autoriaus, Vakarai turi parengti konkrečią strategiją, kuri padėtų Ukrainai laimėti karą.
„Kai Vakarai žaidė su galimybe duoti ukrainiečiams HIMARS, rusai pasakė, kad eis į karą. Vakarai suteikė HIMARS, ir iš šių Rusijos grasinimų nieko neišėjo. Galiausiai Vakarai neseniai suteikė ukrainiečiams ATACMS ir kitų tolimojo nuotolio raketų. Tai leis Ukrainai smogti amunicijos sandėliams ir Rusijos gamykloms, padedančioms gaminti karo medžiagas ir įrangą“, – apibendrina žurnalistas.
Ukrainos kariai netoli Vovčansko į nelaisvę paėmė 60 rusų
21:39
Ukrainos kariškiai netoli Vovčansko, Charkivo srityje, paėmė į nelaisvę apie 60 rusų okupantų.
Apie tai LIGA.net komentare pranešė Nazaras Vološinas, operatyvinės-strateginės kariuomenės grupės „Chortica“ referentas. Tai įvyko sekmadienį, 2024 m. birželio 2 d.
Pažymima, kad tą pačią dieną „Chortica“ pranešė, kad gynybos pajėgos kontroliuoja 70 proc. Vovčansko. Nuo pirmadienio, birželio 3 d., kovos mieste tęsiasi.
Ukraina iš okupacijos susigrąžino dar šešis vaikus
21:11
Komanda „Gelbėkit Ukrainą“ padėjo trims ukrainiečių šeimoms, iš kurių trys yra pusiau našlaičiai, išvykti iš laikinai okupuotų teritorijų.
Pranešama, kad vienos daugiavaikės šeimos tėvas žuvo savo trijų vaikų akivaizdoje nuo rusų sviedinio, pataikiusio į šeimos kiemą.
„Vaikai iš kitos šeimos matė, kaip rusų kareiviai kelis kartus mušė ir kankino jų tėvą. Jauniausias šeimos sūnus po to, ką matė, net nustojo kalbėti. Tačiau mušimas nesibaigė: rusai nuolat tiesiogiai grasino vaikams. Jie jiems sakė, kad tėvas bus nužudytas, motina bus priversta tarnauti Rusijos kariuomenei, o jie bus išvežti į internatą. O gyventi tokiomis sąlygomis buvo neįmanoma“, – pasakojo Mykola Kuleba, organizacijos „Save Ukraine“ įkūrėjas.
Charkivas liko be savo elektros energijos gamybos
20:45
Charkivas nebegali pats apsirūpinti elektra dėl didelės žalos energetikos infrastruktūrai, todėl miestas priverstas gauti elektros energiją iš kitų gyvenviečių. Charkivo meras Igoris Terechovas tai pareiškė interviu Estijos transliuotojui ERR.
„Šiandien mieste neturime nė vienos nuosavos generacijos, todėl esame priversti imti elektrą iš kitų miestų. Tai labai sudėtinga situacija, ji balansuoja ant ribos, mes tai puikiai suprantame. Su tokia energijos tiekimo sistema neįmanoma įžengti į žiemą, nes nuo energijos tiekimo priklauso visas likęs komunalinių paslaugų sektorius – nuo vandens tiekimo iki dujų ir šilumos tiekimo“, – pažymėjo jis.
Pasak jo, į energetiką būtina investuoti jau dabar. Dabar yra susitarta su vyriausybe dėl subsidijos miesto biudžetui, kad būtų galima pasirengti šildymo sezonui. I. Terechovas patikino, kad šios lėšos bus panaudotos tik kogeneracinėms jėgainėms ir elektros energiją gaminantiems generatoriams.
„Todėl naudosime ir miesto biudžeto lėšas, ir būsimas subsidijas, be to, šiandien Berlyne esu susitaręs pasirašyti sutartį, kad mums skubiai šiems tikslams būtų skirta 25 mln. eurų“, – pažymėjo meras.
I.Terechovas pridūrė, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas jau nusiuntė Charkivui tokio susitarimo projektą, todėl jis tikisi, kad šios lėšos bus skirtos tokiai įrangai įsigyti.
„Tačiau noriu pasakyti, kad tai labai sudėtingas procesas, nes tokiai įrangai pagaminti reikia kelių mėnesių. Todėl mes jau derėjomės su visais gamintojais, kurie gamina tokią produkciją, o tai yra tik užsienio įmonės, ir rezervavome tam tikrą dalį pagal mūsų garantijas, pagal mūsų žodį. Nes šio proceso atidėlioti negalime. Mums labai svarbu, kad visa tai būtų padaryta“, – pabrėžė meras.
ERR žurnalistas užsiminė, kad jei nepavyks atstatyti elektros energijos tiekimo reikiama apimtimi, tuomet kai kuriems Charkivo gyventojams teks palikti miestą žiemai. Į tai I.Terechovas atsakė, kad valdžia stengiasi užtikrinti, jog visi Charkivo gyventojai būtų aprūpinti šiluma.
„Dedame tam visas pastangas. To, ką darome šiandien, nėra daręs joks miestas jokioje pasaulio šalyje. Turime pertvarkyti visą energijos tiekimo, vandens tiekimo ir šilumos tiekimo sistemą. Ir visam tam turime tik kelis mėnesius. Mūsų idėja – statyti mažas pastotes. Visų jų sunaikinti neįmanoma. Jos gamina maždaug 1-3 megavatų galią, ne daugiau“, – aiškino pareigūnas.
„Reuters“: Italija gali nusiųsti Ukrainai dar vieną SAMP/T oro gynybos sistemą
20:29
Italija tikriausiai atsiųs Ukrainai antrą SAMP/T oro gynybos sistemą. Apie tai praneša „Reuters“ su nuoroda į savo šaltinį.
Pažymima, kad sistemos perdavimas gali būti atsakas į Kyjivo prašymą suteikti didesnę pagalbą apsisaugant nuo Rusijos raketų atakų.
Agentūros šaltinis, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, patvirtino, kad Italija ruošiasi siųsti SAMP/T sistemą, kuri yra dislokuota Kuveite, bet netrukus turėtų grįžti į šalį. Tačiau jis nenurodė termino.
Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą 2022 m. vasarį Italija patvirtino aštuonis paramos paketus. Oro gynybos sistema greičiausiai bus devintojo paketo, kuris gali būti patvirtintas netrukus, dalis, pridūrė šaltinis.
SAMP/T sistema, dar žinoma kaip MAMBA, yra Prancūzijos ir Italijos baterija, kuri vienu metu gali sekti ir perimti dešimtis taikinių. Be to, tai vienintelė Europoje pagaminta sistema, galinti perimti balistines raketas, pažymi agentūra.
Žinoma, kad Roma ir Paryžius kartu pristatė pirmąją Ukrainos sistemą 2023 m., tačiau pastaraisiais mėnesiais Kyjivas ne kartą ragino partnerius suteikti daugiau pagalbos oro gynybos srityje, nes šalis susiduria su didėjančiu Rusijos atakų prieš miestus ir energetikos infrastruktūrą srautu.
Lenkijoje suimta 18 su Rusija ir Baltarusija bendradarbiavusių asmenų, tarp planų – ir siekis nužudyti V.Zelenskį
19:24
Lenkijoje suimta 18 asmenų, kaltinamų vykdžius priešišką veiklą ar sabotažą Rusijos ir Baltarusijos naudai.
Viena iš schemų, kaip įtariama, apėmė planus nužudyti Volodymyrą Zelenskį, sakė vidaus reikalų ministras.
Dešimt iš nuo gruodžio mėn. suimtų asmenų buvo tiesiogiai susiję su įvairių sabotažo formų planavimu visoje Lenkijoje, spaudos konferencijoje sakė Tomaszas Siemoniakas.
Lenkijos valdžios institucijos kai kuriuos neseniai įvykdytus padegimus ar bandymus padegti susiejo su Rusijos remiamais agentais.
T. Siemoniakas sakė, kad sabotažo aktai, matyt, buvo platesnio plano, kuris taip pat apima kibernetines atakas, migrantų Baltarusijoje stūmimą kirsti Lenkiją ir grėsmę šalies saugumui, dalis.
Prie Rusijos gynybos ministerijos moterys protestavo prieš vyrų šaukimą į kariuomenę
19:00
Prie Rusijos gynybos ministerijos Maskvoje pirmadienį grupė moterų atsiklaupė ant kelių, reikalaudamos namo sugrąžinti jų partnerius, pašauktus kariauti Ukrainoje, ir susitikti su naujuoju gynybos ministru Andrejumi Belousovu.
Prie pastato susirinko apie 15 moterų, kai kurios jų buvo su mažais vaikais. Jos laikė ranka rašytus plakatus su užrašais „Grąžinkite mano mobilizuotą vyrą namo“ ir kėlė savo nuotraukas į socialinius tinklus.
Protestas įvyko po to, kai Rusija praėjusią savaitę moterų organizaciją „Put Domoj“ („Kelias namo“), įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą.
„Put Domoj“ – tai Rusijoje mobilizuotų ir į Ukrainą išsiųstų karių žmonų organizacija, siekianti jų sugrąžinimo iš Ukrainos.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjusios moterys naujienų agentūrai AFP sakė, kad jos nepriklauso „Put Domoj“ ir yra Ukrainoje kovojančių vyrų partnerės.
Į protestą moterys nepakvietė žiniasklaidos atstovų, nes per ankstesnes „Put Domoj“ organizuotas demonstracijas žurnalistai buvo sulaikyti.
„Mes prašome jūsų iškviesti gynybos ministrą“, – sakė moterys, atsiklaupusios ant kelių prieš policininką, kuris paprašė jų nuleisti plakatus.
Viena moteris parodė į savo mažametę dukrą ir pasakė: „Ar matote ją? Aš pagimdžiau, o po trijų mėnesių jie pasiėmė mano vyrą.“
Kelios moterys atvyko su mažais vaikais vežimėliuose, o viena ant rankų laikė mažą kūdikį.
Jos laikė plakatą su užrašu „Andrejau Removičiau Belousovai, kalbėk su mumis!“, turėdamos omenyje neseniai paskirtą Rusijos gynybos ministrą.
Viena iš moterų, prisistačiusi kaip Paulina, vėliau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame sakė: „Mes nuleidžiame savo plakatus, nes mums buvo pažadėta, kad pas mus atvyks gynybos ministro atstovas.“
Rusija anksčiau leido moterims rengti protestus Maskvos centre, greičiausiai nenorėdama supykdyti Ukrainoje kariaujančių vyrų šeimų narių.
Tačiau „Put Domoj“ paskelbimas „užsienio agente“ – tokią etiketę Maskva naudoja Kremliaus kritikams tildyti – rodo, kad pareigūnai greičiausiai pakeitė taktiką.
2022 metais Rusijoje paskelbta mobilizacija nesulaukė didelio visuomenės palaikymo ir paskatino masinį vyrų išvykimą iš šalies.
J.Bideno nebus Ukrainai svarbiame susitikime Šveicarijoje: jį pavaduos K.Harris
18:49
Pirmadienį, birželio 3 d., Baltųjų rūmų spaudos tarnyba pranešė, kad vietoj JAV prezidento Joe Bideno pasauliniame aukščiausiojo lygio taikos susitikime Šveicarijoje dalyvaus viceprezidentė Kamala Harris.
Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat dalyvaus JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas.
Baltieji rūmai nurodė, kad Kamala Harris „pabrėš JAV vadovybės įsipareigojimą“ Ukrainos pastangoms užtikrinti teisingą ir ilgalaikę taiką, kuri būtų grindžiama Ukrainos suverenitetu ir teritoriniu vientisumu, taip pat dar kartą patvirtins Ukrainos žmonių paramą.
Anksčiau JAV oficialiai nepranešė, kas ir kokio lygio atstovaus Vašingtonui aukščiausiojo lygio susitikime.
Balandžio 24 d. naujienų agentūra „Bloomberg“ citavo šaltinius, kurie teigė, kad Joe Bidenas gali praleisti susitikimą Šveicarijoje, kad galėtų surengti lėšų rinkimo kampaniją Kalifornijoje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau sakė, kad asmeniškai norėtų matyti J.Bideną aukščiausiojo lygio taikos susitikime, ir pažymėjo, kad jo nedalyvavimas sulauktų tik Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino plojimų.
Vėliau prezidentas užsiminė, kad JAV patvirtino savo dalyvavimą „aukštu lygiu“.
Ukraina prašys daugiau laisvės smogti taikiniams Rusijos teritorijoje
18:29
Ukraina pirmadienį pareiškė, kad ragins sąjungininkus suteikti jos kariams daugiau laisvės smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
Vašingtonas praėjusią savaitę panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo sritį.
„Tai nėra šimtaprocentinis leidimas. Tai susiję su tam tikromis taisyklėmis, kurių reikia laikytis“, – per spaudos konferenciją su Estijos kolega sakė užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
„Toliau dirbsime su savo sąjungininkais siekdami išplėsti jo taikymo sritį“, – pridūrė jis.
Šis klausimas smarkiai skaldo Ukrainos šalininkes, o kai kurios iš jų nenori leisti Ukrainai smogti per sieną, nes baiminasi, kad tai gali priartinti jas prie tiesioginio konflikto su Maskva.
D.Kuleba taip pat sakė, kad Rusija, siekdama atgrasyti šalis nuo dalyvavimo Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris vėliau šį mėnesį bus surengtas Šveicarijoje, taiko trijų krypčių metodą.
Pasak jo, Rusija siekia viešai diskredituoti viršūnių susitikimą, įtikinti šalis jame nedalyvauti ir paraginti ketinančias dalyvauti šalis siųsti žemo rango atstovus.
„Šie bandymai sužlugdyti aukščiausiojo lygio susitikimą yra sistemingi ir beprecedenčio masto, o tai dar kartą patvirtina, kad viską darome teisingai“, – teigė D.Kuleba.
Jis pridūrė, kad Rusijos pastangos sutelktos į Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos šalis.
Kremlius ne kartą sakė, kad bet kokiose taikos derybose turėtų dalyvauti Rusija. Maskva į konferenciją Šveicarijoje nebuvo pakviesta.
Jis taip pat paskelbė netiesioginių grasinimų šalims, kurios leis Ukrainos pajėgoms smogti Rusijai Kyjivo sąjungininkų tiekiamais ginklais.
Ekspertai įvardijo, kas galėtų pažaboti V.Putiną
17:39
Vakaruose toliau diskutuojama apie sankcijas, kurias Vakarų šalys turėtų taikyti Rusijai, kad būtų sustabdytas karas Ukrainoje. Įtakingas JAV laikraštis „The Washington Post“ išspausdino analizės centro Brookingso instituto viceprezidento Benjamino Harriso ir šio instituto Hutchinso fiskalinės ir pinigų politikos centro direktoriaus Davido Wesselio straipsnį. Jie įvardijo penkis sankcijų scenarijus, kurie turėtų atgrasyti Vladimirą Putiną.
Nuo 2022 m. įvestos sankcijos sumažino Rusijos pajamas, apsunkino importą ir sukrėtė jos bankų sistemą. Tačiau ekonomika nesugriuvo, o V.Putino ryžtas tęsti karą nesumažėjo, rašo analitikai. Brookingso institutas surengė diskusiją apie tai, kokias sankcijų strategijas Vakarai turėtų taikyti Rusijai, kad pažabotų Vladimirą Putiną.
Palengvinti rusams galimybę išsigryninti pinigus užsienyje
Ekspertai mano, kad JAV, Europos Sąjunga ir Šveicarija turėtų pašalinti kliūtis, kurias jos sudarė norėdamos daryti spaudimą oligarchams, kad būtų galima išvesti pinigus iš Rusijos. Tai turėtų susilpninti rublį ir paskatinti Centrinį banką padidinti palūkanų normas. Pasak diskusijoje dalyvavusio buvusio Centrinio banko pirmininko pirmojo pavaduotojo Sergejaus Aleksašenkos, jei 100 000 Rusijos šeimų ir mažų įmonių kas mėnesį išvestų po 10 000 JAV dolerių į užsienį, žala Rusijos ekonomikai prilygtų 7 dol. už barelį sumažėjusiai naftos kainai.
Apriboti pajamas iš dujų ir trąšų
Rusija persiorientavo į dujų pardavimą Kinijai, o dabar Vakarų užduotis – neleisti Maskvai jų parduoti, sakė Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų instituto vyresnysis tyrėjas Janis Kluge. Norint tai padaryti, be kita ko, būtina įvesti sankcijas bendrovėms, kurios padės „Gazprom“ tiesti dujotiekį „Sibiro galia-2“ į Kiniją (jei Maskva ir Pekinas susitars dėl jo tiesimo). Be to, JAV ir Europa turėtų nutraukti rusiškų trąšų, kurių gamybai naudojamos dujos, importą.
Tikrinti laivus ir ieškoti „šešėlinio laivyno“
Siekiant užkirsti kelią Rusijai naudoti tanklaivius iš „šešėlinio laivyno“, kurie parduoda naftą, kad apeitų Vakarų šalių nustatytas kainų ribas, reikėtų patikrinti pro Europos pakrančių miestus plaukiančių tanklaivių draudimą, pasiūlė Harvardo universiteto Daviso centro Rusijos ekspertas Craigas Kennedy. Jei laivas atsisakytų būti patikrintas, JAV turėtų jam skirti baudą, sakė ekspertas.
Konfiskuoti turtą
Balandžio mėnesį JAV Kongresas įgaliojo JAV prezidentą konfiskuoti Rusijos valstybės turtą ir panaudoti jį Ukrainos atstatymui. Ekonomistai Josephas Stiglitzas iš Kolumbijos universiteto ir Andrew Kosenko iš Maristo koledžo mano, kad Joe Bidenas turėtų pasinaudoti šia teise, kad būtų devalvuotas rublis, Rusijoje masiškai atsiimami bankų indėliai ir bankai negalėtų išduoti paskolų. Galiausiai tai turėtų pakenkti Rusijos kariniam ir pramoniniam potencialui, teigia ekspertai.
Nutraukti visus ryšius su Rusija
Užuot įvedusios sudėtingas sankcijas ir išimtis, JAV ir Europa galėtų visiškai nutraukti ryšius su Maskva, išskyrus ryšius dėl humanitarinių priežasčių, teigia ekspertai. Tai reiškia, kad su Rusija reikėtų elgtis taip, kaip JAV elgiasi su Šiaurės Korėja, daro išvadą B.Harrisas ir D.Wesselis
„Rusijos ekonomiką reikėtų spausti iš visų pusių, kad būtų apriboti ištekliai, skirti karui Ukrainoje“, – skelbia Stokholmo ekonomikos mokyklos ekonomistas Torbjornas Beckeris ir Jurijus Gorodničenka iš Kalifornijos universiteto Berklyje.
„The New York Times“: Maskvos įtakoje buvusios šalys atsidūrė ant lemtingo pasirinkimo slenksčio
16:50
Kai kuriose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse su kiekviena diena auga įtampa, kurią pakurstė neišprovokuota invazija į Ukrainą: Rusijos šalininkai vis dažniau susiduria su tais, kurie viltingai žvelgia į Europą, rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
„Sakartvele demonstrantai, mojuojantys Europos Sąjungos vėliavomis, susirinko prieš, jų nuomone, prorusiškus lyderius. Moldovos vyriausybė siekia įstoti į bloką, piktindama piliečius, kurie tikisi glaudesnių santykių su Maskva. Armėnija taip pat kreipėsi į Europą, nusivylusi, kad Maskva, ilgametė jos sąjungininkė, pataikauja jos priešui Azerbaidžanui“, – skelbiama straipsnyje.
Karas netapo šiose šalyse jaučiamos įtampos pradžia, jos šaknys glūdi ilgalaikėje vidaus kovoje dėl valdžios, pinigų ir kitų klausimų, tačiau geopolitinė padėtis jas sustiprino, nes tiek Rusija, tiek Vakarai verčia šalis pasirinkti vieną ar kitą pusę.
Tikėtina, kad šių įvykių fone Maskva viliasi, jog pastarųjų mėnesių sėkmė mūšio lauke Ukrainoje padės pakeisti daugybę nesėkmių, kurios karo pradžioje turėjo įtakos jos prestižui ir įtakai keliose buvusiose sovietinėse respublikose.
„Rusijos informacinės kampanijos kursto mintį, kad suartėjimas su Vakarais gresia karu, kurį gali laimėti tik Rusija“, – „The New York Times“ teigė buvęs Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.
Išlaikyti įtaką posovietinėse teritorijose Maskva siekia nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, tačiau praėjusiais metais Vladimiro Putino pasirašytoje peržiūrėtoje „Užsienio politikos koncepcijoje“ tam buvo suteiktas naujas akcentas.
Dokumente Rusija įsipareigojo užkirsti kelią „spalvotosioms revoliucijoms“, kaip Maskva vadina liaudies sukilimus, „ir kitiems bandymams kištis į Rusijos sąjungininkių ir partnerių vidaus reikalus“, taip pat „užkirsti kelią nedraugiškiems užsienio valstybių veiksmams ir jiems pasipriešinti“.
„Rusija apskritai teigia, kad Vakarai rengia geopolitinį sąmokslą, kuriuo siekiama pakenkti nepriklausomų valstybių suverenitetui“, – pažymėjo „The New York Times“.
Pavyzdžiui, praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad demonstracijos Tbilisyje dėl įstatymo dėl užsienio agentų „yra panašios į tai, kas vyko Ukrainoje“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova tą patį sakė apie padėtį Moldovoje, turėdama omenyje įtampą šalyje prieš spalio mėnesį vyksiantį referendumą dėl narystės Europos Sąjungoje.
Karas tapo organizuojančiu principu, aplink kurį dabar sukasi net ir nedideli ginčai, o vidaus kivirčai virsta geopolitine konfrontacija, įvertino straipsnio autoriai.
Brangiai V.Putinui atsieinantis žudikas: nepagailėjo keturženklės sumos už kiekvieną dieną
16:15
Vokiečių advokatas Robertas Ungeris gavo po 6 000 eurų už kiekvieną iš paskutinių 10 darbo dienų su FSB pulkininko Vadimo Krasikovo byla. Tai liudija „Der Spiegel“ turimi dokumentai. FSB žudikas 2021 m. gruodį buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos už buvusio čečėnų lauko vado Zelimchano Changošvilio nužudymą Berlyno centre. Visas teismo procesas truko 56 dienas.
Jei advokato honoraras nesikeitė, už visą procesą jis galėjo gauti 366 tūkst. eurų, mano leidinys. Sąskaitas apmokėjo Rusijos tėvynainių teisių rėmimo ir apsaugos fondas („Pravfond“). Už šiuos pinigus advokatas galėjo suteikti Rusijai ne tik teisines paslaugas, mano „Der Spiegel“.
Iš dokumentų matyti, kad advokatas ne tik siuntė sąskaitas faktūras į Maskvą, bet ir teikė ataskaitas apie teismo proceso eigą. Prie sąskaitos faktūros pridėtoje 2022 m. vasario mėn. ataskaitoje apibendrinti svarbūs teismo proceso dienų įvykiai, įskaitant liudytojų pavardes, o kai kuriais atvejais atskleidžiamas ir jų parodymų turinys. Maskva galėjo būti suinteresuota gauti konfidencialios informacijos apie teismo proceso eigą, rašo „Der Spiegel“.
Ataskaitoje minimas tyrimų portalo „The Insider“ vyriausiasis redaktorius Romanas Dobrochotovas, kuris buvo liudytojas V.Krasikovo byloje teisme. Be to, advokatas teismo proceso metu dėjo visas pastangas, kad būtų atskleista kito eksperto, kurio apklausa turėjo būti anoniminė dėl jo saugumo, pavardė. Po pasisakymo teisme liudytojas turėjo pakeisti gyvenamąją vietą, nes buvo baiminamasi, kad Rusijos saugumo tarnybos bandys jį nužudyti.
Į raštišką „Der Spiegel“ ir ZDF paklausimą R.Ungeris neatsakė, motyvuodamas advokato ir kliento konfidencialumu. Kai bandyta užduoti klausimus asmeniškai, advokatas atsakė, kad negalėjo numatyti karo Ukrainoje ir kad tuo metu, kai jis dirbo su V.Krasikovo byla, „Pravfond“ nebuvo taikomos sankcijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Per Rusijos atakas Rytų Ukrainoje žuvo trys žmonės
16:10
Per Rusijos raketų atakas Ukrainos rytuose žuvo trys žmonės, įskaitant 12 metų berniuką, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Tai nutiko tuo metu, kai pastarosiomis savaitėmis Rusijos pajėgos toliau juda į priekį Ukrainos rytuose.
Donecko srities, kurią Kremlius teigė aneksavęs 2022 metais, vadovas sakė, kad du žmonės žuvo, o dar vienas buvo sužeistas per Rusijos atakas Mychailivkos kaime.
„Tarp žuvusiųjų yra dvylikametis berniukas“, – socialiniuose tinkluose paskelbė gubernatorius Vadymas Filaškinas, nurodęs, kad per pusvalandį buvo įvykdytos dvi oro atakos, kurių metu apgadinti keli namai.
Per kitą Rusijos raketų ataką Ukrainos rytuose esančioje Charkivo srityje žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, pranešė vietos gubernatorius.
Charkivo srityje Maskvos pajėgos neseniai užėmė kelis kaimus.
Charkivo sritis ribojasi su Rusija ir yra nuolat apšaudoma nuo 2022 metų, kai Kremlius įsakė įsiveržti į Ukrainą. Praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos ten pradėjo naują antžeminį puolimą.
Rusija apie vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku nusitaikė į Slobožanskės kaimą, esantį į pietryčius nuo pagrindinio regiono miesto Charkivo, sakė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
„Namai buvo apgadinti. Vienas žmogus žuvo. Dar vienas vyras ir moteris buvo sužeisti“, – socialiniuose tinkluose teigė O.Synjehubovas.
Praėjusią savaitę Vašingtonas suteikė Ukrainai ribotą leidimą Vakarų tiekiamais ginklais smogti kai kuriems kariniams objektams Rusijos teritorijoje, Kyjivui stengiantis atremti išpuolius prieš Charkivą.
Žiniasklaida: Ukraina jau sėkmingai išbandė vakarietiškus ginklus Rusijos teritorijoje
14:44
Socialiniuose tinkluose sklinda pranešimai, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos Belgorodo srityje smogė rusų priešlėktuvinės gynybos sistemai S-300 arba S-400.
Teigiama, kad smūgis buvo suduotas birželio 1-2 d. naudojant HIMARS daugkartinio paleidimo raketų sistemas.
„Telegram“ kanalas „Astra" pasidalijo informacija, liudijančia, kad birželio 2 d. buvo atakuotas Belgorodo srities Koročanų rajonas.
„Tuomet buvo užpulta Rusijos gynybos ministerijos buvimo vieta, sudeginta keletas karinės technikos vienetų. Gesinant gaisrą sprogo šaudmuo, žuvo rajono saugumo tarybos sekretorius Igoris Nečiporenka, sužeisti administracijos ir kaimo gyvenviečių vadovai ir 3 kariai“, – sakoma pranešime.
Skaičiuojama, kad nuo plataus masto invazijos pradžios bendri Rusijos nuostoliai Ukrainoje siekia 511,1 tūkst. Rusija mūšio lauke taip pat neteko mažiausiai 7779 tankų, 15002 šarvuotų kovos mašinų, 13280 artilerijos sistemų, 1090 daugkartinių raketų paleidimo sistemų ir 824 oro gynybos sistemų.
Ukrainos taikos derybose žada 107 šalys, organizacijos
14:25
Dalyvavimą pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime patvirtino 107 valstybės ir tarptautinės organizacijos, pirmadienį per nacionalinę televiziją pranešė ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Konferencija vyks birželio 15–16 dienomis Liucernoje, Šveicarijos Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“, jai pirmininkaus šalies prezidentė Viola Amherd.
Ukraina tikisi, kad susitikime bus aptartos kelios svarbios sritys, pavyzdžiui, energetinis saugumas, keitimasis belaisviais, rusų deportuotų vaikų sugrąžinimas, pasaulinis aprūpinimas maistu.
S.Nykyforovas pridūrė, kad renginyje taip pat dalyvaus Filipinų ir Singapūro, kuriuos V. Zelenskis spėjo aplankyti prieš taikos susitikimą, atstovai.
Rusija nebuvo pakviesta į derybas, tačiau jų šeimininkė Šveicarija teigė, kad Maskvos atstovai anksčiau ar vėliau turės dalyvauti procese.
Susitikime nedalyvaus ir Kinija, nes nebuvo įvykdytos jos reikalaujamos sąlygos.
Sužinojęs apie Kinijos nedalyvavimą, V.Zelenskis apkaltino Pekiną dedant pastangas, kad konferencijoje nedalyvautų ir kitų valstybių atstovai. Pekinas tokius kaltinimus atmetė.
Rusijos pajėgos vos per tris savaites šį Ukrainos miestą pavertė dar viena griuvėsių krūva
14:22
Ukrainos nacionalinės policijos jungtinė šturmo brigada „Luty“ iš oro nufilmavo Vovčansko miestą Charkivo srityje, kurį Rusijos pajėgos nuožmiai atakuoja jau daugiau nei tris savaites. Apokaliptiniai miesto vaizdai patvirtina Rusijos jau ne kartą pasitelktą naikinimo taktiktą Bachmuto ir Avdijivkos miestuose.
Šeštadienį Hortycios operatyvinės strateginės pajėgų grupės atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Nazaras Vološynas nurodė, kad Ukrainos gynybos pajėgos kontroliuoja apie 70 proc. Vovčansko miesto teritorijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Atskleista, koks rusų karininkas žiauriai tyčiojosi iš karo belaisvių ukrainiečių
13:36
Tyrėjų komanda Evocation.info nustatė rusų kariškio tapatybę, kuris Charkivo srityje tyčiojosi iš nelaisvėje esančių ukrainiečių ir juos išnaudojo. Jie buvo verčiami giedoti Sovietų Sąjungos himną, mušami ir šaudyta šalia jų, bejėgiškai gulinčių užrištomis akimis.
Vaizdo įraše užfiksuotas jaunesnysis leitenantas Aleksejus Kiprinas, buvęs neonacištiškomis pažiūromis pagarsėjusio Aleksejaus Milčakovo bendrininkas.
A.Kiprinas nuo 2014 m. kovojo prieš Ukrainą ir buvo A.Milčakovo vadovaujamos sukarintos grupuotės „Rusič“ narys. Šis dalinys plačiai žinomas dėl masinių karo nusikaltimų prieš Ukrainos civilius gyventojus ir į nelaisvę paimtus ukrainiečių kovotojus. Pats A.Milčakovas ne kartą per apklausas prisipažino kankinęs karo belaisvius ir vykdęs jiems itin žiaurias egzekucijas be teismo.
Prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai į Ukrainą, A.Kiprinas oficialiai prisijungė prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Jam buvo suteiktas karininko laipsnis ir jis tapo šturmo kuopos vadu. Jis buvo „apdovanotas" Drąsos ordinu ir IV laipsnio Švento Jurgio kryžiumi.
Tyčiojosi iš karo belaisvių ukrainiečių
Aleksejus Kiprinas 2021 m. vedė Dianą Bogomolovą, su kuria tuo metu jau turėjo bendrą vaiką. Dabar jie kartu augina du mažamečius sūnus. Šeima gyvena Krasnoje Selo mieste, kuris priklauso Sankt Peterburgo savivaldybei.
2024 m. birželio 2 d. internete pasirodė vaizdo įrašas, kurį nufilmavo pats A.Kiprinas. Jame matyti, kaip rusai konvojumi gabena ukrainiečių karo belaisvius Charkivo srityje. Jie buvo verčiami giedoti Sovietų Sąjungos himną, paskui juos pradėjo mušti ir šaudė gulintiems prie galvų.
Vaizdo įrašas baigiasi tuo momentu, kai vienas iš paimtų į nelaisvę Ukrainos kovotojų po mušimo nebegali atsikelti, po žodžių „jam galas“ A.Kiprinas nusišypso ir išjungia kamerą. Šiame vaizdo įraše užfiksuotų karo belaisvių likimas ir tapatybė šiuo metu nežinomi.
Ukraina gali smogti Rusijos taikiniams olandiškais naikintuvais F-16
12:33
Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren patikino Kyjivą, kad 24 naikintuvai F-16, kuriuos Nyderlandai ketina padovanoti Ukrainai, gali būti naudojami smūgiams į taikinius Rusijoje.
Singapūre vykstančiame Shangri-La dialoge duodama interviu leidiniui „Politico“ K.Ollongren sakė, kad Nyderlandai nenustatys apribojimų, kaip tai buvo padaryta Belgijos atveju, kur ministras pirmininkas Alexanderis De Croo įspėjo Kyjivą neskraidyti iš jo šalies gautais naikintuvais F-16 Rusijos oro erdvėje.
K.Ollongren teigė, kad nėra belgiško stiliaus apribojimų. „Taikome tą patį principą, kurį taikėme ir visų kitų pajėgumų pristatymo atveju, t. y. kai tik perduodame Ukrainai, ji gali tuo naudotis“, – sakė ji.
„Mes tik prašome jų laikytis tarptautinės teisės ir teisės į savigyną, kaip nurodyta JT Chartijoje, o tai reiškia, kad taikytųsi į karinius taikinius savigynos tikslais“, – sakė K.Ollongren.
Lenkija kuria buferinę zoną pasienyje su Baltarusija
12:22
Birželio 4 d. Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bus atkurta 200 metrų buferinė zona. Tai pareiškė Lenkijos vicepremjeras, Lenkijos gynybos ministerijos vadovas Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, praneša „Polskie radio“.
Vyriausybė sprendimą atkurti zoną aiškina būtinybe „užtikrinti geresnę sienos apsaugą ir padidinti ją saugančių pareigūnų saugumą“.
Pasak Lenkijos vicepremjero, migrantų agresija kasdien auga. Neseniai per susidūrimą su nelegaliais imigrantais buvo sužeisti du Lenkijos kariai.
Birželio 4 d. taip pat įsigalios laikinas trijų mėnesių draudimas būti pasienio zonoje.
Modernizuos tvorą pasienyje su Baltarusija už 350 mln. eurų
Anksčiau tapo žinoma, kad Lenkijos valdžios institucijos planuoja modernizuoti tvorą pasienyje su Baltarusija, skirtą kovai su migrantais. Tam ketinama išleisti 1,5 mlrd. zlotų, t. y. apie 350 mln. eurų.
Lenkijos sienos apsaugos tarnyba užfiksavo, kad padaugėjo migrantų iš Baltarusijos bandymų nelegaliai kirsti sieną. Gegužės 31 d. Palenkės pasienio apsaugos tarnybos padalinys pranešė, kad per pastarąsias dvi dienas užregistruota daugiau kaip 300 tokių bandymų. Per susidūrimą su sienos pažeidėjais buvo sužeisti du Lenkijos kariai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos „savanorių“ verbavimo sistema žlugo: V.Putinui teks daryti tai, ko bijo labiausiai
12:19
Kremliaus pareigūnai ir propagandininkai giriasi, kad Rusijos kariuomenė karui prieš Ukrainą užverbavo ir toliau verbuoja didžiulį skaičių karių savanorių. Tuo pat metu Rusijos regionuose didinamos vienkartinės išmokos, kurias „savanoriai“ gauna už sutarties su Rusijos Gynybos ministerija pasirašymą.
Vienkartinių išmokų didinimas greičiausiai yra ženklas, kad Rusijos valdžios institucijų sukurta verbavimo sistema žlugo ir nebesugeba pritraukti pakankamai žmonių į kariuomenę.
Problemos verbuojant žmones į Kremliaus kariuomenę reiškia, kad didėja naujos didelio masto mobilizacijos bangos rizika –apie tai jau kuris laikas kalba Vakarų žiniasklaida pabrėždama, kad būtent mobilizacijos Vladimiras Putinas ir nenori skelbti.
Gegužės pabaigoje Rusijos Voronežo sritis tapo 14-uoju Rusijos regionu, kuris nuo šių metų pradžios padidino vienkartinę išmoką regiono savanoriams, kurie sutiks vykti kovoti prieš Ukrainą, praneša nepriklausomas Rusijos leidinys „Agentstvo“.
Voronežo srities gubernatorius Aleksandras Gusevas tuomet aiškino, kad vienkartinės išmokos už sutarties dėl tarnybos Rusijos kariuomenėje pasirašymą suma padidinama nuo dabartinių 120 tūkst. rublių iki 505 tūkst. rublių (nuo 1 240 iki 5 200 eurų).
Kaip papildomą atlygį iš regionų visi potencialūs „savanoriai“ taip pat gauna vienkartinę 195 tūkst. rublių (2 tūkst. eurų) išmoką už tarnybos sutarties pasirašymą.
Tai reiškia, kad asmuo, pasirašęs karinės tarnybos sutartį Voronežo srityje, iš viso gali gauti 700 tūkst. rublių (7 200 eurų).
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis dalyvaus G-7 viršūnių susitikime Italijoje
11:29
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus artėjančiame Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikime Italijoje, pirmadienį šalies žiniasklaidai nurodė jo atstovas spaudai.
Tačiau kol kas nežinoma, ar prezidentas susitikime dalyvaus gyvai, ar nuotoliniu būdu.
„Deja, negaliu nei patvirtinti, nei paneigti, kad prezidentas fiziškai dalyvaus G-7 aukščiausiojo lygio susitikime. Bet kokiu atveju, internetu ar fiziškai, nėra abejonių, kad jis ten dalyvaus“, – Ukrainos televizijai sakė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nykyforovas.
Per naktinį Rusijos išpuolį Charkivo srityje žuvo vienas žmogus
11:28
Per Rusijos raketų ataką Ukrainos rytuose esančiame Charkivo regione žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, pirmadienį pranešė vietos gubernatorius.
Rusija apie vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku nusitaikė į Slobožanskės kaimą, esantį į pietryčius nuo pagrindinio regiono miesto Charkivo, sakė gubernatorius Olehas Synjehubovas.
„Namai buvo apgadinti. Vienas žmogus žuvo. Dar vienas vyras ir moteris buvo sužeisti“, – socialiniuose tinkluose teigė O.Synjehubovas.
Regionas ribojasi su Rusija ir yra nuolat apšaudomas nuo 2022 metų, kai Kremlius įsakė įsiveržti į Ukrainą. Praėjusį mėnesį Rusijos pajėgos ten pradėjo naują antžeminį puolimą.
Charkivo srityje Maskvos pajėgos neseniai užėmė kelis kaimus.
Praėjusią savaitę Vašingtonas suteikė Ukrainai ribotą leidimą Vakarų tiekiamais ginklais smogti kai kuriems kariniams objektams Rusijos teritorijoje, Kyjivui stengiantis atremti išpuolius prieš Charkivą.
Nufilmuota, kaip rusai žiauriai tyčiojasi iš belaisvių ukrainiečių: šaudo prie galvos užrištomis akimis
11:10
Internete buvo išplatintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip rusų kariai žiauriai elgiasi su karo belaisviais ukrainiečiais, ir į jį sureagavo Ukrainos ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Jis paskelbė vaizdo įrašą, pažymėdamas, kad jame užfiksuoti įvykiai, preliminariais duomenimis, vyko Charkivo srityje.
Jame matyti, kaip rusų kariai reikalauja, kad ukrainiečiai kaliniai giedotų Sovietų Sąjungos himną, o paskui juos muša ir reikalauja, kad nukritęs ukrainiečių karys atsistotų. Rusai grasina nužudyti ukrainietį ir šaudo šalia jo iš kulkosvaidžio. Tuo metu bejėgio vyro akys buvo užrištos.
„Vaizdo įraše užfiksuotas mušimas, žeminimas, grasinimai, šaudymo imitavimas. Deja, toks elgesys su ukrainiečiais karo belaisviais yra ne išimtis iš taisyklės, o įprasta okupantų taktika“, – sakė ombudsmenas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kinija neigia, kad stengiasi sutrukdyti kitiems dalyvauti Ukrainos taikos susitikime
11:07
Kinija pirmadienį paneigė ukrainiečių lyderio Volodymyro Zelenskio kaltinimus, kad ji stengiasi sutrukdyti kitoms šalims dalyvauti Šveicarijoje planuojamame Ukrainos taikos viršūnių susitikime.
„Kinijos pozicija yra atvira ir skaidri, ir nėra nė vieno atvejo, kad darytume spaudimą kitoms šalims“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.
V.Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Kinija dėjo daug pastangų, siekdama, kad šalys nevyktų į taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, į kurį nėra pakviesta Rusija.
Kinija penktadienį pareiškė, kad jai būtų sunku šį mėnesį dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje, jeigu nedalyvaus Rusija.
Sakartvelo parlamento pirmininkas pasirašė įstatymą dėl „užsienio įtakos“
11:06
Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis pirmadienį pasirašė prieštaringai vertinamą įstatymą dėl „užsienio įtakos“.
Apie tai pranešė „Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) Sakartvelo redakcija.
„Emocijos atslūgo ir daugelis piliečių, kurie prisijungė prie radikalios opozicijos protesto, jau įsitikino, kad iš tiesų skaidrumo įstatymas padidins nevyriausybinių organizacijų ir jų finansuotojų atsakomybę ir atskaitomybę, pagerins politinę sistemą, susilpnins dezinformaciją, sumažins radikalizmą ir poliarizaciją“, – teigė Š.Papuašvilis.
Sakartvelo parlamentas gegužę priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą, nepaisydamas masinių protestų ir užsienio šalių raginimų jį atšaukti.
Teisės aktą vetavo prezidentė Salomė Zurabišvili, tačiau netrukus parlamentas 84 balsais jį atmetė.
Kad įstatymas įsigaliotų, jį turėjo pasirašyti prezidentė. Tačiau jai to nepadarius įstatymą turėjo teisę pasirašyti ir paskelbti parlamento pirmininkas.
Įstatymu reikalaujama, kad nevyriausybinės organizacijos ir žiniasklaidos priemonės, gaunančios daugiau kaip 20 proc. finansavimo iš užsienio, įsiregistruotų kaip „užsienio įtakos agentai“.
Kritikai smerkia šį įstatymą, teigdami, kad jis primena Rusijos teisės aktus, kuriais siekiama nutildyti Maskvos kritikus. Briuselio teigimu, jis nesuderinamas su ilgalaikiu Sakartvelo siekiu tapti Europos Sąjungos nare.
Tbilisyje ne kartą vyko dideli protestai, parlamente svarstant šią priemonę.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis antradienį pareiškė, kad „ES ir jos valstybės narės svarsto visas galimybes, kaip reaguoti į šiuos įvykius“.
Anksčiau jis teigė, kad „šio įstatymo priėmimas neigiamai veikia Sakartvelo pažangą siekiant narystės ES“.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį paskelbė apie naujus vizų apribojimus „asmenims, kurie yra atsakingi už kenkimą demokratijai Sakartvele arba prisideda prie šio kenkimo“.
„The Guardian“ išsiaiškino, iš kur Rusija ima pinigų propagandos kampanijoms Europoje
10:02
Nutekinti vidaus dokumentai atskleidė, kad Rusijos „Užsienyje gyvenančių tautiečių teisių rėmimo ir apsaugos fondas“ („Pravfond“) padeda skleisti Kremliaus propagandą 48 Europos ir pasaulio šalyse, skelbia britų leidinys „The Guardian“.
Pasak straipsnio, daugiau kaip 40 „Pravfond“ vidaus dokumentų, kuriuos Danijos visuomeninis transliuotojas DR gavo iš Europos žvalgybos šaltinio ir kuriais pasidalijo su Europos žurnalistų konsorciumu, rodo, kad fondas finansavo propagandines interneto svetaines, skirtas europiečiams, padėjo apmokėti nuteisto ginklų prekeivio Viktoro Buto ir žudiko Vadimo Krasikovo teisinę gynybą ir pasamdė keletą buvusių žvalgybos pareigūnų vadovauti jo veiklai Europos šalyse.
„Dokumentai rodo, kad grupė išleido milijonus eurų propagandai ir teisinėms kampanijoms finansuoti. Vieši dokumentai taip pat atskleidžia, kad „Pravfond“ vietiniai partneriai gavo milijonines valstybės subsidijas iš daugelio Europos šalių, kuriose yra jos vietiniai padaliniai“, – pažymėjo "The Guardian“.
Be to, britų žurnalistų išanalizuoti dokumentai patvirtina faktą, kad tarp organizacijos vadovų yra keli buvę žvalgybos agentai.
„Tarp jų yra Vladimiras Pozdorovkinas, Europos šaltinių įvardytas kaip Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos agentas, o atviruose dokumentuose – kaip „Pravfond" operacijų Šiaurės Europoje ir Baltijos šalyse vadovas; ir Anatolijus Sorokinas, kuris, remiantis dokumentais, yra užsienio žvalgybos tarnybos darbuotojas ir prižiūri „Pravfond" Artimųjų Rytų, Moldovos ir Uždniestrės departamentą“, – rašoma straipsnyje.
Rusijos diasporos instituto, kuris oficialiuose dokumentuose įvardijamas kaip „Pravfond“ „projekto vykdytojas“, vadovas yra Sergejus Pantelejevas, kuriam Europos Sąjungoje buvo pritaikytos sankcijos kaip Rusijos karinės žvalgybos padalinio, besispecializuojančio psichologinių operacijų srityje, darbuotojui.
Pažymima, kad anksčiau 2020 m. nacionalinio saugumo ataskaitoje Estijos saugumo tarnybos pavadino „Pravfond“ „pseudoteisinės apsaugos sistema“, kuri „iš tikrųjų yra įtakos operacijų fondas“, ir nurodė, kad Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) šias grupes naudoja verbuodama bendradarbius užsienyje.
Kaip Lietuva iš Rusijos norėjo nuomotis ežerą: kam to reikėjo?
09:41
Pasirašydama sutartis su Rusija dėl valstybės sienos Lietuva taip pat sudarė susitarimą dėl dalies Vyštyčio ežero, esančio ir dalyje Kaliningrado srities, pasienyje su Vilkaviškio rajono savivaldybe, nuomos iš kaimyninės šalies. Nors iš pradžių sutiko, vėliau Maskva atsisakė vykdyti susitarimą.
Lietuva ir Rusija 1997 metais Maskvoje pasirašė kelias dvišales sutartis: dėl valstybės sienos bei išskirtinės ekonominės zonos ir kontinentinio šelfo atribojimo Baltijos jūroje.
Tiesa, jos įsigaliojo tik po šešerių metų – 2003-iaisiais, kai galiausiai buvo ratifikuotos Rusijos Dūmos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Vokietijos kancleris įspėjo V.Putiną pažaboti ambicijas: „Esame pasirengę ginti kiekvieną kvadratinį NATO centimetrą“
09:13
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sekmadienį vykusio Rytų Vokietijos ekonomikos forumo metu, kuriame dalyvavo ir Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, pareiškė, kad Maskvai turėtų būti aišku, jog ji net negali svajoti apie kitus taikinius, tarp jų – ir Baltijos šalis, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
Kancleris nurodė, kad NATO deda visas pastangas į rytinio flango stiprinimą, siekdama atgrasyti Rusiją. Be to, tai, pasak O.Scholzo, aiškus ženklas, jog Aljansas yra pasirengęs gintis.
Jis taip pat priminė, kad Vokietija vaidino pagrindinį vaidmenį beveik dešimtmetį trunkančiame NATO buvime Baltijos šalyse prie Rusijos sienos.
„Ir kadangi Rusijos keliama grėsmė išliks, mes ir kiti sąjungininkai praėjusiais metais nusprendėme dislokuoti papildomus dalinius Baltijos šalyse ir ateityje ten nuolat dislokuoti visą brigadą“, – kalbėjo O.Scholzas.
„Tačiau šis posūkis saugumo politikoje būtinas norint parodyti Rusijai: Mes esame pasirengę ginti kiekvieną kvadratinį centimetrą NATO teritorijos nuo išpuolių“, – pabėžė kancleris.
Jis teigė, kad diplomatija bus sėkminga tik turint jėgos poziciją, ir pridūrė, kad visiškai būtina, jog Baltijos šalys galėtų visiškai pasikliauti NATO sąjungininkais, kurie Rusijos puolimo atveju šoktų jas ginti.
„Ir tai yra žinia mums. Tačiau tai taip pat yra žinia Rusijai. Nes šio pažado patikimumas, žinoma, taip pat yra Rusijos apskaičiavimo dalis“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praeitą savaitę perspėjo NATO nares neleisti Ukrainai šaudyti iš savo ginklų į Rusiją, kai kelios Vakarų sąjungininkės panaikino apribojimus, nustatytus Kyjivui dovanotų ginklų naudojimui.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas penktadienį atmetė šiuos perspėjimus, sakydamas, kad Aljansas juos girdėjo daug kartų anksčiau ir pabrėžė, kad savigyna nėra eskalacija.
Karybos ekspertas: Kremliaus pažadas sprogo kaip oro balionėlis
08:45
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sekmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje įvertino, kad fronte ukrainiečiai toliau išlaiko stabilią gynybą, rusų puldinėjimai nesibaigia, bet kažkokių ypatingų pastangų nematyti.
„Toks rutininis karas, kuriame mažos grupės kariauja savo atskirus mažus karus už kelis namus gyvenvietėse, tačiau jokių didesnių tikslų horizonte nematyti“, – rašė jis.
Anot eksperto, nesibaigia ir nuolatiniai pasienio vietovių apšaudymai. Jo vertinimu, kol kas susidaro vaizdas, kad čia aktyvesni ukrainiečiai, apšaudantys taikinius Rusijos teritorijoje artilerijos ugnimi ir atakuojantys bepiločiais.
„Skambus pažadas nustumti fronto liniją iki Charkivo ir apsaugoti nuo apšaudymo Belgorodą sprogo kaip oro balionėlis“, – ironizavo E.Papečkys.
Jo teigimu, Kremlius sunerimęs ir pasiryžęs nutraukti apšaudymą dėl dviejų priežasčių.
„Pirma yra politinė – režimas supranta, kad nuolat Rusijos teritorijoje sproginėjantys sviediniai blogai veikia gyventojų moralę. Antra, šiais apšaudymais ukrainiečiai trikdo agresoriaus pajėgų vadaviečių veiklą ir logistiką.“
Nors situacija fronte neatrodo labai prasta, E.Papečkys pažymėjo, kad ddelių lūkesčių turėti nereikėtų, nes „rusai vis dar turi iniciatyvą ir savus planus vasaros kampanijai“.
Atskleidė Ukrainos gynybos pramonės žaizdas: užuot ginklavęsi, tvarkėme kelius ir kūrėme serialus
08:38
Net ir likus metams iki plataus masto Rusijos puolimo, kai Vladimiro Putino ketinimai buvo aiškiai matomi, Ukrainos gynybos ministerija nedidino užsakymų šalies gynybos pramonei, „Postimees“ sakė Ukrainos gynybos pramonės ekspertas Valentinas Badrakas. Jis Estijos leidiniui atskleidė Ukrainos bėdas šiame sektoriuje ir kodėl šalis nebuvo pasirengusi gintis nuo Rusijos invazijos.
„Prieš karą pradėjome gaminti minosvaidžio minas: buvo gaminamos 60 mm, 82 mm, 120 mm minosvaidžio minosvaidžio minos. „Artemis“ (didelė karinė gamykla Kyjive) buvo pasiruošusi pradėti gaminti 152 mm ir net 155 mm sviedinius. 152-ieji buvo gaminami net mažomis partijomis.
Daugiau nieko nebuvo galima padaryti, nes šalis buvo per lėta, nebuvo sutarčių.
Didžiausia problema buvo ta, kad mūsų Gynybos ministerija nieko konkretaus neužsakinėjo ir nebuvo jokių ilgalaikių planų. Nėra jų ir dabar“, – kalbėjo ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:34
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1270 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios gyvosios jėgos nuostoliai Rusijos pusėje siekia 511,1 tūkst.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 14 tankų, 22 šarvuotosios kovos mašinos, 47 artilerijos sistemos, viena daugkartinio paleidimo raketų sistema, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 67 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetai ir 4 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 40 Rusijos bepiločių orlaivių.
Vokietijos generolas: „Patriot“ sistemų panaudojimas fronte „visiškai įmanomas“
07:56
Ukraina oro gynybos „Patriot“ sistemomis galės numušti rusų lėktuvus Rusijos oro erdvėje, skelbia naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“, remdamasi Vokietijos Ukrainos situacijų centro vadovu, generolu majoru Christianu Freudingu, kurį cituoja vokiečių leidinys „Tagesschau“.
„Visiškai įmanoma, kad „Patriot“ sistemos dabar bus naudojamos ir Charkivo regione, ir Rusijos teritorijoje, jos puikiai tinka kovai su Rusijos lėktuvais, kurie gali numesti baisias bombas“, – sakė C.Freudingas.
Pasak jo, atsakomybė už sistemų naudojimą tenka tik Ukrainos kariuomenei.
„Jie gali būti naudojami pagal tarptautinę teisę. Mes labai tikime, kad ukrainiečiai ne tik to laikysis, bet ir darys tai su dideliu taktiniu meistriškumu ir pasieks sėkmės“, – pabrėžė generolas.
C.Freudingas nepasakė, ar Vokietijos ginkluotė jau buvo dislokuota Rusijos teritorijoje arba virš jos.
Analitikai įvardijo, kas leis Ukrainai apsaugoti Charkivą nuo Rusijos puolimo
07:16 Atnaujinta 08:28
Aprūpinus Ukrainą priešlėktuvine gynyba ir panaikinus apribojimus Vakarų ginklais smogti į taikinius Rusijos teritorijoje, bus galima apsaugoti Charkivą ir jo regioną, naujausioje ataskaitoje rašo Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Vakarų oro gynybos sistemų suteikimas ir apribojimų, taikomų karinių taikinių Rusijos teritorijoje apšaudymui Vakarų tiekiamais ginklais, panaikinimas tebėra labai svarbūs, kad Ukraina galėtų atremti Rusijos smūgius Charkivo mieste, kuris toliau atakuojamas sparnuotomis bombomis ir raketomis.
Dar praeitą savaitę keliolika Vakarų šalių iš dalies arba visiškai panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Vakarų suteiktus ginklus smogti į karinius taikinius Rusijos teritorijoje.
Šie politiniai pokyčiai leis Ukrainos pajėgoms panaudoti Vakarų suteiktas sistemas, kad smogtų Rusijos šaudymo taškams ir atramos punktams Rusijos pasienio zonose ir oro erdvėje.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad Ukrainos pajėgos 2024 m. vasario mėn. numušė kelis Rusijos karo lėktuvus, kurių daugelis smogė skraidančiomis bombomis Avdijivkos kryptimi.
Ukrainos pajėgų gebėjimas numušti Rusijos karo lėktuvus fronte rodo, kad Ukrainos pajėgos greičiausiai galės pakartoti tuos pačius veiksmus, naudodamos Ukrainos ir Vakarų sistemas, kad apsaugotų Charkivo srities šiaurinę dalį ir Charkivo miestą nuo Rusijos smūgių iš Rusijos oro erdvės paleistomis bombomis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra pareiškęs, kad Rusijos pajėgos negalės užimti Charkivo, jei Ukrainos pajėgos gaus dvi oro gynybos sistemas „Patriot“, kurios bus dislokuotos regione.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Birželio 2 d. Singapūre vykusiame Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) Šangri-La dialoge Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko su JAV ir Singapūro pareigūnais ir atkreipė dėmesį į būsimą pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
- Pranešama, kad Ukrainos karo lauko vadai mokymo sunkumus, kuriuos padidino mobilizacija, kompensuoja mokydami naują personalą pačiame fronte.
- Ukrainos lauko pajėgų vadų sprendimai apmokyti naujai dislokuotą personalą fronte prieš skiriant jį kovai rodo, kad bendras Ukrainos pajėgų pasirengimas artimiausiu ir vidutinės trukmės laikotarpiu greičiausiai išliks aukštesns už Rusijos pajėgų.
- Birželio 2 d. leidinys „The New York Times“ paskelbė tyrimą apie prievartinį 46 ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportaciją iš globos namų okupuotoje Chersono srityje 2022 m.
- Birželio 1 d. leidinys „The Telegraph“ jau pašalintame straipsnyje pranešė, kad britų pareigūnai nurodė Jungtinės Karalystės Saugumo tarnybai (MI5) perorientuoti kontržvalgybos pastangas į šalyje veikiančius Rusijos, Kinijos Liaudies Respublikos ir Irano agentus.
- Rusijos karo komentatorius Aleksandras Artamonovas sulaukė su Kremliumi susijusių Rusijos propagandistų reakcijos už tai, kad pareiškė, jog ukrainiečiai yra „antrarūšiai piliečiai“, o tai. prieštarauja melagingoms Kremliaus pastangoms vaizduoti ukrainiečių ir rusų tautą kaip vieną tautą.
- Rusijos pajėgos neseniai pasistūmėjo prie Vovčansko, Avdijivkos, Donecko miesto ir Krynkų.
- Rusija toliau indoktrinuoja Rusijos nepilnamečius į karinį-politinį mąstymą, kad sudarytų sąlygas ilgalaikiam pajėgų generavimui.
V.Zelenskis lankosi Filipinuose, kur skatins dalyvavimą Ukrainos taikos konferencijoje
06:59
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankosi Filipinuose, kur ketina paraginti Azijos šalių vadovus dalyvauti Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje.
Ukrainos prezidentas į Filipinų sostinę atvyko iš anksto neskelbto vizito vėlų sekmadienį. Anksčiau savaitgalį jis dalyvavo Singapūre vykusiame saugumo forume, kur paragino suteikti daugiau karinės pagalbos Ukrainai.
Du filipiniečių pareigūnai, kalbėdami su anonimiškumo sąlyga, naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė, kad vizito metu V.Zelenskis pakvies Filipinų prezidentą Ferdinandą Marcosą dalyvauti šį mėnesį Šveicarijoje įvyksiančiame taikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Ukraina stengiasi sukviesti į konferenciją kuo daugiau dalyvių ir tikisi joje užsitikrinti didelę tarptautinę paramą savo vizijai dėl Rusijos pradėto karo užbaigimo sąlygų.
Be to, penktadienį Kinija paskelbė, kad jai bus sunku dalyvauti susitikime, jei jame nedalyvaus Rusija.
CNN: karas Ukrainoje suteikė išskirtinę galimybę JAV žvalgybai, kuria ji tikrai pasinaudos
06:48 Atnaujinta 08:20
Rusijos invazija į Ukrainą suteikė JAV žvalgybos agentūroms retą progą užverbuoti Kremliaus vidinius darbuotojus, įsiutusius dėl karo eigos, rašo žiniasklaidos grupės CNN žurnalistai.
Dabartinė verbavimo operacija toli gražu nėra valstybės paslaptis. Centrinė žvalgybos agentūra (CŽA) socialiniuose tinkluose skelbia vaizdo įrašus rusų kalba, kuriuose apeliuojama į nepatenkintų rusų, turinčių prieigą prie informacijos, kuri galėtų būti naudinga JAV, patriotizmą.
Šie įrašai apima išsamias instrukcijas potencialiems Rusijos informatoriams, kaip išvengti Rusijos saugumo tarnybų aptikimo naudojantis virtualiaisiais privačiais tinklais (VPN) ir „Tor“ interneto naršykle anonimiškai ir šifruotai susisiekti su agentūra vadinamajame tamsiajame internete.
„Šis verslas susijęs su keitimusi informacija, kurią šnipas ar agentas suteiks mainais į tai, ko nori. Mums reikia žmonių, kurie turi tam tikrą supratimą apie vadovų prioritetus, ko jie siekia“, – sakė buvęs CŽA pareigūnas ir knygos „Maskva X“ autorius Davidas McCloskey.
„Nepasitenkinimas mums suteikia unikalią galimybę. Esame labai atviri bendradarbiavimui“, – CNN citavo pernai Jungtinėje Karalystėje kalbėjusį CŽA direktorių Williamą Burnsą.
CŽA vaizdo įrašas „buvo labai produktyvus“, teigė W.Burnsas balandžio 19 d. sakydamas kalbą Gudvino universitete Konektikute.
„Tai, švelniai tariant, labai supykdė mano kolegą iš Rusijos“, juokaudamas pastebėjo pareigūnas. Anksčiau Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas bandė išjuokti CŽA vaizdo įrašą, pabrėždamas, kad jie turėjo jį paskelbti „VKontakte“, o ne „X“, jei norėjo, kad jį žiūrėtų daugiau rusų.
Federalinis tyrimų biuras (FTB) pradėjo panašias pastangas verbuoti Rusijos vyriausybės šaltinius JAV, įskaitant socialinės žiniasklaidos skelbimų nukreipimą į telefonus, registruotus netoli Rusijos ambasados Vašingtone.
„Šis tiesioginis kreipimasis yra neįprastas metodas, tačiau jis gali pasirodyti veiksmingas siekiant pasiekti Rusiją, kur yra nedaug galimybių išreikšti savo nepasitenkinimą. Rusai, įsiutę dėl valstybės sankcionuotos korupcijos ir Kremliaus piktnaudžiavimo, negalėdami veikti atvirai, neturi kitos išeities, kaip tik ieškoti paramos iš išorės“, – sakė užsienyje dirbantis buvęs CŽA padalinio vadovas Douglasas Londonas.
