Svarbiausios naujienos
- Istorikas papasakojo, kas nutiktų Rusijai po V.Putino mirties.
- Atskleidė JAV karinius planus, kaip Rusijos invazijos atveju amerikiečiai skubėtų į pagalbą Baltijos šalims.
- Neperšaunamos liemenės Raudonojoje aikštėje: Kremlius ėmėsi slaptų veiksmų dėl V.Putino.
- Konfrontacija su Rusija: Norvegijos generolas įvardijo, kiek laiko turi NATO.
- „Bild“: vienas ženklas parodė – Ukraina smogs Krymo tiltui.
- Analitikai įvertino, kokius ginklus ukrainiečiai galėjo panaudoti sėkmingam smūgiui prie Belgorodo.
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Šios savaitės nulems šiuos metus“: V.Zelenskis apibūdino kritinę Ukrainos padėtį
22:59
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant to, jog dar tik birželio pradžia, artimiausios savaitės gali nulemti likusių metų karo Ukrainoje likimą.
Birželio 4 d. kalbėdamas per savo kasdienę kalbą V.Zelenskis sakė, kad pagrindinės ir stipriausios Rusijos atakos šiuo metu vyksta Donecko srityje, kurioje nuolat žengia į priekį Maskvos pajėgos ir kuri išlieka pagrindiniu Kremliaus taikiniu.
Kaip pranešė „Kyiv Independent“, Rusijos kariai, judantys į vakarus nuo Bachmuto ir Avdijivkos griuvėsių, sugebėjo užimti keliolika nedidelių kaimų ir priartėti prie Časiv Jaro.
Kitur mūšio lauke V.Zelenskis pakartojo, kad padėtis Charkivo srityje „stabilizuota“, ir padėkojo „kiekvienam vadui ir kariui“.
Jis taip pat sakė, kad iš ministerijų gavo pranešimų apie bepiločių orlaivių, kurie pastarosiomis savaitėmis, vėluojant Vakarų ginkluotei, mūšio lauke atliko lemiamą vaidmenį, gamybą ir įsigijimą.
„Tuo metu, kai laukėme artilerijos tiekimo iš mūsų partnerių, FPV dronai iš tikrųjų išgelbėjo frontą“, – sakė jis.
Užsimindamas apie platesnio masto sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Ukraina, V.Zelenskis sakė, kad artimiausios savaitės „nulems visą vasarą ir, daugeliu atžvilgių, visus metus“.
Naujausios žinios apie karą Ukrainoje
06:41
Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Per Rusijos išpuolius Sumų srityje sužeisti 2 žmonės
00:55
Birželio 4 d. Rusijos pajėgos užpuolė 12 bendruomenių Sumų srityje ir sužeidė du žmones, pranešė Sumų srities karinė administracija.
Per atskirus Rusijos minosvaidžių ir raketų smūgius Konotopo ir Chotino bendruomenėse buvo sužeisti du žmonės. Išsamesnės informacijos apie nukentėjusiųjų sužeidimų mastą nepateikta.
Visą dieną Rusija minosvaidžiais, artilerija, raketomis ir dronais atakavo pasienio bendruomenes. Be to, bepiločiai lėktuvai ant vienos bendruomenės numetė sprogmenų.
J.Bidenas: taika Ukrainoje nereiškia narystės NATO
00:02
Taika Ukrainoje reiškia garantiją, kad Rusija niekada daugiau neokupuos šalies, tačiau tam nebūtina Kyjivo narystė NATO, sakė JAV prezidentas Joe Bidenas birželio 4 d. paskelbtame interviu žurnalui „Time“.
„Taika atrodo kaip užtikrinimas, kad Rusija niekada, niekada, niekada, niekada, niekada neokupuos Ukrainos. Štai kaip atrodo taika. Ir tai nereiškia, kad jie yra NATO dalis“, – sakė J.Bidenas.
Per 2023 m. NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vilniuje Kyjivas nesulaukė nei taip trokštamo kvietimo, nei tvirto termino prisijungti prie aljanso, nors NATO ėmėsi veiksmų bendradarbiavimui stiprinti.
Ukrainos pareigūnai išreiškė viltį, kad liepos 9-11 d. numatytas susitikimas Vašingtone duos aiškesnį signalą.
Mėnuo mokyklos rūsyje: kaip šimtai vieno Ukrainos kaimo gyventojų tapo girtaujančių rusų karių įkaitais
23:02
Vos už 15 km nuo Černihivo – Jahidnės kaimas. Praėjus tik savaitei nuo plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios, jis atsidūrė rusų kontrolėje. Daugiau nei 360 vietos gyventojų buvo suvaryti į mokyklos rūsį, kur siaubingomis sąlygomis išgyveno beveik mėnesį. Deja, ne visiems pavyko ištrūkti gyviems.
Šiaurinėje Černihivo srityje įsikūręs Jahidnės kaimas įsiterpęs tarp pušyno ir judraus greitkelio, vedančio į Kyjivą.
Rusai į kaimą įsiveržė 2022 m. kovo 3 d. ir, sušaukę visus 368 jo gyventojus, išgujo juos iš namų, o po to suvarė į mokyklos rūsį, kuriame žmonės buvo įkalinti beveik mėnesį, kol 2022 m. kovo 30 d. Rusijos pajėgos buvo priverstos atsitraukti.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Šios savaitės nulems šiuos metus“: V.Zelenskis apibūdino kritinę Ukrainos padėtį
22:59
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant to, jog dar tik birželio pradžia, artimiausios savaitės gali nulemti likusių metų karo Ukrainoje likimą.
Birželio 4 d. kalbėdamas per savo kasdienę kalbą V.Zelenskis sakė, kad pagrindinės ir stipriausios Rusijos atakos šiuo metu vyksta Donecko srityje, kurioje nuolat žengia į priekį Maskvos pajėgos ir kuri išlieka pagrindiniu Kremliaus taikiniu.
Kaip pranešė „Kyiv Independent“, Rusijos kariai, judantys į vakarus nuo Bachmuto ir Avdijivkos griuvėsių, sugebėjo užimti keliolika nedidelių kaimų ir priartėti prie Časiv Jaro.
Kitur mūšio lauke V.Zelenskis pakartojo, kad padėtis Charkivo srityje „stabilizuota“, ir padėkojo „kiekvienam vadui ir kariui“.
Jis taip pat sakė, kad iš ministerijų gavo pranešimų apie bepiločių orlaivių, kurie pastarosiomis savaitėmis, vėluojant Vakarų ginkluotei, mūšio lauke atliko lemiamą vaidmenį, gamybą ir įsigijimą.
„Tuo metu, kai laukėme artilerijos tiekimo iš mūsų partnerių, FPV dronai iš tikrųjų išgelbėjo frontą“, – sakė jis.
Užsimindamas apie platesnio masto sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Ukraina, V.Zelenskis sakė, kad artimiausios savaitės „nulems visą vasarą ir, daugeliu atžvilgių, visus metus“.
Ukrainoje sugriauta mažiausiai 210 000 pastatų
22:49
Birželio 4 d. „The New York Times“ (NYT) paskelbtoje analizėje teigiama, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje sugriauta mažiausiai 210 000 pastatų.
Išnagrinėjus palydovinius duomenis paaiškėjo, kad tarp sunaikintų pastatų yra 106 ligoninės, 109 bažnyčios, šventyklos, mečetės ir vienuolynai bei 708 mokyklos, koledžai ir universitetai.
„Mastą sunku suvokti“, – rašoma NYT interaktyvioje ataskaitoje. „Ukrainoje sugriauta daugiau pastatų, nei keturis kartus sulyginti su žeme visus Manheteno pastatus.“
Pastaraisiais mėnesiais Rusija vėl suintensyvino atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą, paskutinį kartą birželio 1 d. surengdama masinę raketų ataką.
Ukrainiečių gynėjai sunaikino retą rusų ginkluotės egzempliorių: buvo skirtas oro taikinių sekimui
22:06
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos paskelbė sunaikinusios gana retą modernios rusų ginkluotės egzempliorių – radarą „Kasta2E2“ ir jo valdymo punktą.
Kaip rašoma „Locked N’ Loaded“ apžvalgoje, radaras „Kasta2E2“ skirtas oro taikinių sekimui, jo veikimo nuotolis 150 km.
„Dvigalvei vištai toliau badomos akys, kad F16 ereliai saugiau skraidytų“, – rašoma apžvalgoje.
Pasak „Kyiv Post“ straipsnio, Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos (SSO) „Telegram“ kanale paskelbė, kad modernų Rusijos oro erdvės stebėjimo ir išankstinio perspėjimo radarą „Kasta-2E2“ sunaikino naudodamos smogiamąjį droną. Ukrainiečių pajėgos patalpino ir vaizdo įrašą.
„SSO sumedžiojo „riebų“ taikinį – galingą Rusijos radarą“, – sakoma paskelbto vaizdo įrašo antraštėje.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai: JAV niekada nedraudė Ukrainai numušinėti lėktuvų virš Rusijos
20:55
Birželio 4 d. Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo atstovas spaudai Johnas Kirby pareiškė, kad į JAV apribojimus Ukrainai naudoti vakarietiškus ginklus smogti Rusijos teritorijai niekada nebuvo įtrauktas draudimas naudoti priešlėktuvines sistemas Rusijos oro erdvėje esantiems karo lėktuvams numušti.
Apie šį pareiškimą per „X“ pranešė „Voice of America“ korespondentė Julija Jarmolenko.
„Niekada nebuvo apribojimų ukrainiečiams numušinėti priešiškus orlaivius, net jei tie orlaiviai nebūtinai yra Ukrainos oro erdvėje“, – sakė J.Kirby.
„Jie gali numušti artėjančią grėsmę keliančius Rusijos lėktuvus ir tai daro nuo pat karo pradžios.“
V.Zelenskis: Rusija taikosi į rytinę Donecko sritį
20:35
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos sutelkė dėmesį į rytinę Donecko sritį, o ne į šalies šiaurės rytuose esančią Charkivo sritį, kur praėjusį mėnesį pradėjo naują puolimą.
„Daugiausia kovų ir smarkiausių išpuolių vyksta Donecko srityje. Tiesą sakant, tai yra pagrindinis Rusijos atakų židinys“, – vakariniame kreipimesi į ukrainiečius teigė V.Zelenskis.
Rusijos kosmoso agentūra neturi pinigų palydovams, užtikrinantiems ryšį su „draugiškomis“ šalimis
20:24
Rusijos kosmoso agentūra „Roscosmos“ negali pagaminti keturių iš šešių geostacionarių palydovų, kurie užtikrina ryšio kanalus tarp Rusijos ir „draugiškų“ šalių, sakė korporacijos pažangių programų departamento ir projekto „Sphere“ direktorius Sergejus Prochorovas, rašo moscowtimes.ru.
„Iš šešių įrenginių, kuriuos turėtų užsakyti valstybinė korporacija, užsakyti tik du: vienas iš „Gazprom Space Systems“, kitas iš GPKS „Space Communications“, – sakė S. S.Prochorovas XVI federalinėje konferencijoje „Satelite Russia“.
Pasak jo, „Roskosmos“ negali pradėti gaminti likusių palydovų dėl lėšų trūkumo.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Eliziejaus rūmai: E.Macronas penktadienį Paryžiuje priims V.Zelenskį
20:17
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį Paryžiuje priims Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį deryboms dėl karo nuniokotos šalies poreikių, pranešė Eliziejaus rūmai.
„Intensyvėjant Rusijos smūgiams fronto linijoje ir prieš energetikos infrastruktūrą, abu prezidentai aptars padėtį vietoje“, – antradienį pranešė rūmai ir pridūrė, kad susitikimas įvyks po Normandijos operacijos, prasidėjusios vadinamąją „D dieną“, minėjimo iškilmių.
Istorikas papasakojo, kas nutiktų Rusijai po V.Putino mirties
19:59
Harvardo universiteto Ukrainos tyrimų instituto direktorius profesorius Serhijus Plochijus mano, kad po Vladimiro Putino mirties izoliuotos Rusijos lauktų labai sunkus laikotarpis, kurio dalis gali būti dezintegracija.
„Karas yra krizė, ir akivaizdu, kad šis karas negali tęstis po V.Putino, nes tai neatitinka daugelio, įskaitant Rusijos verslą, interesų. Bus pokyčių, bus tam tikrų tektoninių sukrėtimų. Ir šiuo požiūriu tokios šalys arba tokios Rusijos dalys kaip Čečėnija, kuri de facto jau funkcionuoja beveik kaip nepriklausoma, <...> gali pasitraukti“, – sakė jis interviu kanalui „Hromadske“.
Istorikas mano, kad šis plataus masto karas yra visiškai nenaudingas Rusijai, jis daro didelę žalą Rusijos verslui, Rusijos reprezentacijai pasaulyje.
„Nemanau, kad ši rusų karta pirmenybę teiks, tarkime, atostogoms Pekine, o ne kelionei į Paryžių. Bus tam tikras atsitraukimas ir grįžimas prie tiltų su Europa tiesimo, nes Rusijos imperinis ir šiuolaikinis elitas savo viršūnėje, kalbant apie išsilavinimą ir kitus dalykus, buvo orientuotas būtent į Europą“, – kalbėjo S.Plochijus.
Pasak jo, mirus faktiniam tironui ar diktatūrinio tipo vadovui, visada atsiranda tam tikras pasirinkimas ir kova tarp jo įpėdinių.
„Ir nė vienas iš jų nebus pakankamai stiprus, kad galėtų tęsti politiką, kuri yra tokia žalinga pačiai Rusijai... Tai istoriko požiūris, mes negalime pažvelgti į rytojų, galime tik daryti prielaidas. Tai scenarijus, kuris atrodo labiausiai tikėtinas žvelgiant į Rusijos pastarųjų 100 metų istoriją. Kaip ten vyko pokyčiai nuo Lenino iki Stalino – kaip po Stalino mirties vyko konkurencija tarp įpėdinių. Tai galimybė totalitariniams režimams pakeisti kursą“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis V.Putiną vadino pavojingu
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas yra pavojingas, nes jis nėra psichikos ligonis. Taip sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu laikraščiui „The Guardian“.
„Kai sakau, kad jis serga.... Jis nėra išprotėjęs, jūs suprantate. Jis yra pavojingas. Ir jis yra daug baisesnis. Tai reiškia, kad jis nesustos“, – kalbėjo V.Zelenskis.
Ukrainos prezidentas sakė, kad Vakaruose populiarus Rusijos ir Ukrainos karo lyginimas su Pirmuoju pasauliniu karu yra neteisingas. V.Zelenskio nuomone, Rusijos invaziją į Ukrainą daug labiau tiktų lyginti su Adolfo Hitlerio Vokietijos agresija Europoje.
Rusija: Ukrainos karius mokantys užsieniečiai „neturės imuniteto“
19:39
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad joks užsienio karinis personalas, rengiantis Ukrainos karius, neturės jokio „imuniteto“ nuo Rusijos smūgių.
„Bet kokie instruktoriai, kurie moko Kyjivo režimo karius, neturi jokio imuniteto“, – sakė jis šiandien per konferencinį pokalbį su žurnalistais.
Pranešimuose teigiama, kad vyksta derybos dėl to, ar prancūzų instruktoriai netrukus galėtų būti siunčiami į paramos mokymo centrus Ukrainoje.
Ukraina gedi vaikų, žuvusių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios
19:27
Ukrainoje antradienį surengta ceremonija, skirta pagerbti šimtams vaikų, žuvusių nuo plataus masto Rusijos invazijos pradžios.
Ceremonija surengta kelios valandos po to, kai per naują išpuolį karo nuniokotoje Donecko srityje buvo sužeisti du vaikai.
Birželio 4 dieną yra minima Tarptautinė vaikų, nukentėjusių nuo agresijos, diena.
Jungtinių Tautų duomenimis, nuo plataus masto karo pradžios 2022 metų vasarį Ukrainoje žuvo daugiau kaip 600 vaikų, dar 1 420 buvo sužeisti.
Anot JT, tikrasis skaičius gali būti gerokai didesnis.
Ukrainos pirmoji ponia Olena Zelenska, kalbėdama prie Antrojo pasaulinio karo paminklo, skirto žuvusiems vaikams atminti, paragino savo šalies sąjungininkes tiekti kariuomenei daugiau ginklų, kad ji galėtų atremti Rusijos atakas.
„Padėkite mums išgelbėti mūsų vaikus. Jų gyvybių vertės negalime matuoti oro gynybos kaina“, – sakė O.Zelenska Kyjive vykusiame renginyje, kuriame susirinkusieji pagerbė žuvusius vaikus tylos minute.
Vakarų Ukrainoje esančiame Lvive, kuriam iki šiol pavyko išvengti didesnių Rusijos atakų, gyventojai ant angelo skulptūros pakabino varpelius ir balto audinio juosteles.
Kremlius ne kartą sakė, kad jo pajėgos nesitaiko į civilius gyventojus ir kad Vakarų šalių ginklų tiekimas Ukrainai tik pratęs civilių gyventojų kančias.
Anksčiau šią savaitę per Rusijos oro ataką Ukrainos rytuose žuvo 12 metų berniukas.
Anksčiau antradienį fronte esančioje Donecko srityje rusų raketos sužeidė vieno mėnesio berniuką ir 17-metį vaikiną, pranešė vietos valdžia.
Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas teigė, kad nuo 2014-ųjų, kai Kremliaus remiami separatistai pradėjo užėminėti miestus ir kaimus Rytų Ukrainoje, žuvo beveik 800 vaikų.
„Tai 790 nužudytų visatų ir sielvartaujančių šeimų“, – sakė jis socialiniuose tinkluose paskelbtame pranešime.
JT humanitarinės pagalbos pasiuntinė Ukrainoje Denise Brown Kyjive vykusiame renginyje pareiškė, kad Rusija akivaizdžiai ignoruoja savo įsipareigojimus pagal Vaiko teisių konvenciją.
„Rusijos invazija daro didžiulę fizinę, psichologinę ir emocinę žalą vaikams, griauna jų gyvenimus ir kelia pavojų jų ateičiai“, – sakė ji.
Du didžiausi Rusijos bankai atidaro filialus aneksuotuose regionuose
19:06
Du didžiausi Rusijos bankai kitą mėnesį planuoja atidaryti filialus ir biurus Ukrainos regionuose, kuriuos Maskva teigia aneksavusi.
Banko „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas Rusijos parlamento aukštuosiuose rūmuose pareiškė, kad bankas „veiks visoje šalies teritorijoje“.
VTB administracijos vadovas Andrejus Kostinas sakė, kad liepos mėn. atidarys du skyrius Luhanske, o iki metų pabaigos planuoja pradėti aptarnauti klientus Donecke ir Mariupolio uostamiestyje.
Ukrainai sulaukus palaikymo Vakarų ginklais atakuoti Rusiją, D.Medvedevas vėl pratrūko spjaudytis
19:02
Rusija daugelį savo problemų bando spręsti naudodama tą patį metodą – grasindama branduoliniais ginklais ir iškart pridurdama, kad tai nėra blefas. Rusija branduoliniais ginklais grasina jau labai seniai ir labai reguliariai. Ypač tokia retorika padažnėjo, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Atominiu ginklu Rusijoje „žvangina“ daug politinio sluoksnio asmenų, pradedant Kremliaus palaikytojais internetinėje erdvėje ir baigiant įvairaus lygio Rusijos pareigūnais, įskaitant Rusijos lyderį Vladimirą Putiną.
Lyderis šiuo atžvilgiu yra buvęs Kremliaus vadovas ir ištikimas V.Putino bendražygis Dmitrijus Medvedevas, kuris beveik kiekvieną savaitę skelbia naujus grasinimus.
Praėjusios savaitės pabaigoje D.Medvedevas vėl griebėsi branduolinių ginklų grasinimo.
Jis paskelbė, kad Rusija gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą ir Vakarų šalis, jei Ukraina panaudos iš Vakarų gautus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Kyjivo valdžia neleidžia rengti „Pride“ eitynių miesto metro
18:21
Kyjivo savivaldybė, motyvuodama saugumo sumetimais, atsisako leisti surengti LGBTIQ eitynes miesto metro, organizatoriams paskelbus apie tokius planus.
Ukrainos sostinėje dar nebuvo nė vienų „Pride“ eitynių nuo Rusijos plataus masto karo pradžios. Vėliausią kartą toks renginys Kyjive vyko 2021 metais.
Praėjusiais metais Kyjivo „Pride“ eitynes priėmė Jungtinė Karalystė. Renginys vyko Liverpulyje, kuris Ukrainos vardu rengė ir „Euroviziją“.
Organizatoriai paskelbė registraciją į birželio 16 dieną planuojamą „Lygybės maršą“ Kyjivo metropolitene. Pasak organizatorių, renginyje galėtų dalyvauti iki pusės tūkstančio žmonių.
Tačiau Kyjivo miesto savivaldybė paskelbė, kad nenori leisti rengti tokio renginio metro saugumo sumetimais, ir paprašė organizatorių surasti kitą vietą.
„Kad nekiltų pavojus dalyviams ir keleiviams ir siekiant išvengti galimų provokacijų, miesto valdžia negali leisti rengti „Lygybės maršo“ metro“, – sakoma pareiškime.
Kyjivo pirmasis vicemeras Mykola Povoroznykas sakė, kad karo metu svarbu rengti renginius, skirtus kalbėti apie žmogaus teises ir lygybę, tačiau pabrėžė, kad metro yra dvigubos paskirties objektas. Metro stotyse žmonės gali pasislėpti, kai paskelbiamas oro pavojus.
Kyjivo „Pride“ organizatoriai teigė, kad idėja sukviesti eitynių dalyvius į metro kilo, kai panašus renginys 2022 metais buvo surengtas rytiniame Charkivo mieste.
Jie tvirtina, kad galėtų savo renginį surengti metropolitene ir be leidimo, tačiau sako norintys dialogo su valdžia.
Eitynių organizatorių atstovas Ukrainos naujienų agentūrai „Unian“ praėjusią savaitę sakė, kad jie bendrauja su Kyjivo valdžia bei „derina renginio formatą“ ir kad atitinkami pareigūnai buvo informuoti apie planą jį rengti metro.
Visuomenės apklausos rodo, kad nuo plataus masto karo pradžios Ukrainoje labiau palaikomos LGBTIQ bendruomenės teisės, o socialiniuose tinkluose pasirodo informacija apie kariuomenėje tarnaujančius seksualinės orientacijos neslepiančius karius.
Ukrainos nacionalinio demokratijos instituto apklausų duomenimis, parama LGBTIQ žmonių lygybei teisiniu atžvilgiu, 2022 metų rugpjūtį siekusi 54 proc., pernai lapkritį jau buvo pakilusi iki 72 procentų.
Vis dėlto vasarį pasirodžius ukrainietiškam filmui apie šeimą, besimokančią tolerancijos gėjui, kurį priima gyventi kartu, ultranacionalistų aktyvistai rengė piketus Kyjive ir Charkive.
J.Bidenas žada paramą Ukrainai iki pergalės
18:19
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį paskelbtame interviu žurnalui „Time“ pabrėžė esantis pasiryžęs palaikyti su Rusijos invazija kovojančią Ukrainą iki pat jos pergalės.
Ukrainos gynyba nuo Rusijos invazijos yra vienas iš kertinių J.Bideno užsienio politikos akmenų, ir jis teigė, kad turi geresnes galimybes nei D.Trumpas tęsti šią veiklą per antrąją kadenciją.
J.Bidenas sakė, kad Rusijos kariuomenė buvo „siaubingai išnaikinta“, ir pridūrė: „Taika atrodo kaip užtikrinimas, kad Rusija niekada, niekada, niekada, niekada neokupuos Ukrainos.“
Jis taip pat užsipuolė savo pirmtaką respublikoną, kuris, būdamas valdžioje, grasino nutraukti ilgametes JAV sąjungas ir užmezgė ryšius su daugeliu autoritarinių lyderių.
„Visi blogi vyrukai palaiko Trumpą“, – sakė J.Bidenas.
„Pasakykite man kitą pasaulio lyderį, išskyrus [Vengrijos premjerą Viktorą] Orbaną ir [Rusijos prezidentą Vladimirą] Putiną, kuris manytų, kad Trumpas turėtų būti Jungtinių Amerikos Valstijų pasaulio lyderis“, – sakė jis.
Išliekant didelei įtampai su Kinija, J.Bidenas taip pat pakartojo, kad Jungtinės Valstijos palaikys savarankiškai valdomą Taivaną, ir kartu teigė, kad Vašingtonas nesiekia pakeisti status quo.
„Mes nesiekiame Taivano nepriklausomybės ir, tiesą sakant, neginsime Taivano, jei jie, jei Kinija vienašališkai bandys pakeisti statusą“, – sakė J.Bidenas.
Kadangi apklausos rodo, kad JAV rinkėjams kelia nerimą J.Bideno amžius, nors 77 metų D.Trumpas yra tik ketveriais metais jaunesnis, J.Bidenas sakė, kad jis vis tiek yra geresnis kandidatas.
„Aš galiu tai padaryti geriau nei bet kas kitas, kurį žinote“, – sakė J.Bidenas, kai buvo paklaustas, ar yra tinkamas dirbti antrąją kadenciją, kuri baigtųsi jam sulaukus 86 metų.
Istorikas apie neišmoktas Vakarų pamokas: jie padeda Ukrainai kariauti, bet ne laimėti
18:15
Oksfordo profesorius, istorikas ir apžvalgininkas Timothy Gartonas Ashas savo 2023 m. publikuotoje premiją pelniusioje knygoje „Tėvynės: asmeninė Europos istorija“ (angl. Homelands: A Personal History of Europe“) aprašo kontinento istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo iki „po sienos“ laikotarpio ir atkreipia dėmesį į klaidas, lėmusias Rusijos įvykdytą plataus masto invaziją Ukrainoje.
Jį kalbino naujienų svetainė „The Kyiv Independent“.
T.Gartono Asho nuomone, šiuo metu pasaulis stokoja suvokimo, kad jam reikalinga Ukrainos pergalė prieš Rusiją.
„Maždaug pusė Europos vis dar puoselėja iliuziją, kad yra kažkokia pusiaukelė lygtyje: „Rusija neturi laimėti, o Ukraina neturi pralaimėti“. Pirmiausia paklauskime, ką tai reiškia: „Ukraina nepralaimės“? Turiu aiškų atsakymą: Ukraina nepralaimi – vadinasi, Ukraina pralaimi.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Neperšaunamos liemenės Raudonojoje aikštėje: Kremlius ėmėsi slaptų veiksmų dėl V.Putino
18:05
Rusijos specialiosios tarnybos beprecedenčiu mastu sustiprino ir taip griežtas saugumo priemones aplink prezidentą Vladimirą Putiną, apie tai „The Moscow Times“ sakė du Rusijos pareigūnai, dalyvavę daugelyje V.Putino viešų pasirodymų, ir Kremliui artimas šaltinis.
Kremlius, kuriam ir taip jau buvo paskelbta padidinta saugumo parengtis dėl invazijos į Ukrainą, buvo sukrėstas neseniai įvykdytų išpuolių prieš aukšto rango politikus Europoje ir Azijoje ir, reaguodamas į tai, sustiprino V.Putino apsaugą.
„Kremlius labai rimtai vertina Vladimiro Putino saugumą. Jį saugo visa armija matomų ir nematomų sargybinių“, – ‚The Moscow Times‘ sakė Rusijos pareigūnas, dalyvavęs gegužės 9 d. vykusiame Pergalės dienos parade.
Jis, kaip ir visi šiam straipsniui apklausti Rusijos šaltiniai, kalbėjosi su „The Moscow Times“ su anonimiškumo sąlyga dėl šio klausimo jautrumo.
Tarp Kremliui kylančių rizikos veiksnių yra Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) išduotas V.Putino arešto orderis dėl kaltinimų karo nusikaltimais, taip pat Ukrainos dronų ir sabotažo atakų bei islamo radikalų išpuolių rizika, sakė antrasis pareigūnas.
Jis taip pat pridūrė, kad Kremlius yra ypač budrus po 2022 m. įvykdyto Japonijos ministro pirmininko Shinzo Abe nužudymo ir praėjusį mėnesį įvykdyto pasikėsinimo į Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fico gyvybę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Iš Kremliaus tokie žodžiai apie JAV nuskambėjo pirmą kartą
17:12
Antradienį Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas per trumpąją spaudos konferenciją Jungtines Valstijas pavadino Rusijos priešėmis. Prieš tai nei D.Peskovas, nei pats Vladimiras Putinas JAV ir kitų šalių, kurias Kremlius laiko nedraugiškomis, nevadino priešais, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Savo mintis D.Peskovas išsakė komentuodamas JAV pasienio tarnybos atsisakymą iš šalies į Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą išleisti buvusį JT inspektorių, prižiūrėjusį Irako masinio naikinimo ginklų likvidavimą, Scottą Ritterį, kuris Rusijos propagandinėje žiniasklaidoje nuolat pristatomas kaip užsienio ekspertas. Pasak D.Peskovo, S.Ritteris galėjo būti neišleistas dėl buvusiems žvalgybos pareigūnams taikomų apribojimų, ypač kai kalbama apie „priešiškas šalis“.
„Dabar mes jiems esame priešiška šalis, kaip ir jie mums“, – sakė V.Putino atstovas spaudai.
Kremlius anksčiau yra pavadinęs Jungtines Valstijas ir kitas šalis, kurios susivienijo su Ukraina ir įvedė sankcijas Rusijai, „nedraugiškomis valstybėmis“ arba „priešininkėmis“. Sausį V.Putinas sakė, kad „Vakarai yra Rusijos, kuri su Ukrainos pagalba bando išspręsti savo problemas, priešininkai“. V. Putinas savo kalbose taip pat teigė apie „priešišką Vakarų politiką“ ir „priešiškus kai kurių šalių veiksmus“.
D.Peskovas taip pat laikėsi panašių formuluočių. Gegužę jis kalbėjo apie „nedraugiškas, tiksliau, priešiškas apraiškas“ iš Jungtinių Valstijų pusės, tačiau pačių JAV nevadino „priešiška šalimi“.
Tik Dmitrijus Medvedevas, Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas, anksčiau leido sau pavadinti Jungtines Valstijas „Rusijos priešu“. Tačiau D.Peskovas, komentuodamas savo pareiškimus 2022 m. birželį, pavadino juos „asmeninio požiūrio išraiška“, patikslindamas, kad „Rusijos užsienio politikos poziciją formuluoja ir išdėsto prezidentas“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Čekija iki 2025 metų vidurio atsikratys priklausomybės nuo rusiškos naftos
17:09
Čekija iki 2025 metų vidurio atsikratys priklausomybės nuo rusiškos naftos, nes bus išplėstas iš Italijos nutiestas naftotiekis TAL, antradienį pareiškė ministras pirmininkas Petras Fiala.
TAL vamzdynu nafta iš Italijos Triesto uosto gabenama į pietų Vokietiją. Ten naftotiekis jungiasi su vamzdynu IKL, kuriuo nafta tiekiama į Čekiją.
Išplėtus naftotiekį, naftos tiekimo Čekijai pajėgumas padidės du kartus iki 8 mln. tonų. Padidinto pajėgumo naftotiekis pradės veikti kitąmet.
Po Maskvos invazijos į Ukrainą Čekija jau visiškai atsisakė rusiškų gamtinių dujų.
„Prasidėjo TAL vamzdyno plėtros darbai, o tai reiškia, kad po 60 metų atsikratysime priklausomybės nuo rusiškos naftos“, – sakė P. Fiala žurnalistams, lankydamasis valstybinėje naftos bendrovėje „Mero“, įsikūrusioje į šiaurę nuo Prahos.
„Tikimės, kad [padidinto pajėgumo vamzdynas] bus visiškai paleistas ne vėliau kaip 2025 metų pirmąjį pusmetį“, - sakė jis.
Čekija didžiąją dalį reikalingos naftos gauna naftotiekiu „Družba“, kuris pradėjo veikti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, kai šalis buvo Sovietų Sąjungos kontroliuojamos Čekoslovakijos dalis.
Netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, Europos Sąjunga įvedė draudimą daugumai naftos importo iš Rusijos, tačiau naftotiekiui „Družba“ buvo nustatyta išimtis.
„Šią išimtį atšauksime, kai tik galėsime“, – sakė P. Fiala.
Pramonės ir prekybos ministerijos duomenimis, 2023 metais rusiška nafta sudarė 58 proc. viso Čekijos naftos importo.
TAL, veikiantis nuo 1967 metų, priklauso aštuonių naftos įmonių konsorciumui, tarp kurio narių yra „Mero“ ir pasaulines milžines „Shell“, „Eni“ bei „ExxonMobil“.
Vokietijos kariuomenė didina artilerijos sviedinių užsakymą kompanijai „Rheinmetall“
15:25
Vokietijos kariuomenė ketina papildomai užsakyti 200 tūkst. artilerijos sviedinių iš ginklų gamintojos „Rheinmetall“, kad galėtų vėl papildyti savo atsargas Berlynui toliau padedant ukrainiečiams, rodo naujienų agentūros „Reuters“ antradienį matytas laiškas.
Gynybos ministerijos laiškas parlamento Biudžeto komitetui rodo, kad vokiečių kariuomenė siekia papildomai įsigyti 200 tūkst. 155 mm kalibro artilerijos sviedinių už maždaug 880 mln. eurų.
Kariuomenė jau yra sudariusi su „Rheinmetall“ 1,2 mlrd. eurų vertės sutartį dėl kelių šimtų tūkstančių sviedinių, sprogdiklių ir užtaisų.
Britų žvalgyba paaiškino, ko toliau Donecko regione tiketis iš Rusijos
15:18
Donecko regione Rusijos pajėgos išlaikys puolimo tempą nepaisant patiriamų drakoniškų nuostolių, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
Pasak pranešimo, per pastarąsias 72 valandas pagrindinės Rusijos pajėgų pastangos buvo sutelktos Avdijivkos-Pokrovsko sektoriuje, kuriame užfiksuotas didelis operatyvinis aktyvumas.
„Rusijos pajėgos pasiekė nedidelių laimėjimų šiaurinėje sektoriaus dalyje link Sokilo ir Jevhenivkos kaimų. Tikėtina, kad lygiagrečioje ašyje, apie 3 km toliau į pietus, Rusijos pajėgos artėja prie Novoselivkos Peršos kaimo apylinkių. Į pietus, į vakarus nuo Netaylovos kaimo, esančio viduryje E50 greitkelio, Rusija, nepaisant intensyvių atakų prieš Ukrainos pozicijas, didelės pažangos nepadarė“, – pažymėjo žvalgyba.
Tuo tarpu Rusijos atakos prieš Nevelskės kaimą buvo atremtos ir gyvenvietės kontrolė liko ukrainiečių rankose.
„Tikėtina, kad šis sektorius kitą savaitę išliks didelio operatyvinio dėmesio zona, nes Rusijos kariai, patirdami didelių nuostolių, stengiasi išlaikyti operatyvinės veiklos tempą“, – aišknama pranešime.
Anksčiau naujienų agentūra „Unian“ atkreipė dėmesį į karinio stebėtojo Jevheno Dykyj žodžius, kad Pokrovskas taps kita kovos zona.
Be to, gegužės pabaigoje „Chortycios“ karinio dalinio atstovas spaudai Nazaras Vološynas pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos prie Pokrovsko „minusavo“ daug dėmesio sulaukusius Rusijos tankus T-90 „Breakthrough“. Pasak jo, rusai bando pralaužti Ukrainos karių gynybą ir remdamasis jų sėkme, ypač siekdami pasiekti tokias dideles gyvenvietes kaip Kurachovė ir Pokrovskas.
Po to, kai Rusija metė savo pajėgas ir priemones Očeretynei užimti, rusai veržiasi prie magistralės Pokrovskas-Kostiantynivka. Tuo tikslu rusai vykdo puolamąsias operacijas, kad užimtų Pokrovską ir gyvybiškai svarbų kelią į Kostantynivką, vertina britų žvalgyba.
Atskleidė JAV karinius planus, kaip Rusijos invazijos atveju amerikiečiai skubėtų į pagalbą Baltijos šalims
14:50
NATO valstybės-narės ėmėsi gynybos planų įgyvendinimo ir kuria kelis sausumos koridorius, kuriais Jungtinių Valstijų kariai ir ginkluotė būtų nukreipiami į fronto linijas didelio masto sausumos karo su Rusija atveju, skelbia britų leidinys „The Daily Telegraph“, remdamasis šaltiniais.
Straipsnyje nurodoma, kad pagal dabartinius planus amerikiečių kariai turėtų išsilaipinti viename iš penkių numatytų uostų, o iš jo iš anksto suplanuotais logistikos maršrutais būti siunčiami į karščiausius taškus, kad atremtų galima Maskvos puolimą.
Logistiniai maršrutai tapo pagrindiniu prioritetu po to, kai NATO aukščiausiojo lygio viršūnių susitikime Vilniuje šalių vadovai sutarė parengti 300 tūkst. aukštos parengties kovotojų Aljansui ginti.
Pagal egzistuojančius, leidiniui „The Daily Telegraph“ žinomus, planus, Jungtinių Valstijų kariai turėtų išsilaipinti Nyderlandų uostuose, o po to traukiniais per Vokietiją keliauti į Lenkiją. Rusijos invazijos į NATO teritoriją atveju JAV kariai greičiausiai atvyktų į Roterdamo uostą ir būtų siunčiami į rytus.
Tačiau NATO sutinka pratęsti maršrutus iki kitų uostų, kad Rusija negalėtų nutraukti sausumos ryšių linijų.
Jei iš Nyderlandų įvažiuojančios NATO pajėgos nukentės nuo Rusijos bombardavimo arba Maskvos pajėgos sunaikins Šiaurės Europos uostus, Aljansas sutelks dėmesį į Italijos, Graikijos ir Turkijos uostus, pažymi „The Daily Telegraph“.
Tuo tarpu iš Italijos uostų amerikiečių kariai galėtų žygiuoti sausuma per Slovėniją ir Kroatiją į Vengriją, kuri ribojasi su Ukraina.
Panašūs planai numatyti ir dėl pajėgų atvykimo iš Turkijos ir Graikijos uostų per Bulgariją ir Rumuniją, kad jos pasiektų rytinį Aljanso flangą. Taip pat rengiami planai gabenti karius per Balkanų uostus bei Norvegiją, Švediją ir Suomiją.
Tokiuose sausumos koridoriuose kariuomenės nebus varžomos vietinių taisyklių ir galės laisvai gabenti krovinius be įprastų apribojimų.
Pastaruosius penkerius metus atsakingos NATO institucijos atlieka patikrinimus, siekdamos nustatyti įvairius maršrutus, kuriais galėtų būti gabenami kariai kovai su Rusijos invazija. Šiaurės Europos uostai, pavyzdžiui, Nyderlandų, Vokietijos ir Baltijos šalių, laikomi ypač pažeidžiamais dėl galimų Rusijos raketų atakų.
„Viskas sukurta taip, kad būtų užtikrintas reikiamas atsparumas – patikimumas ir rezervai“, – pažymėjo generolas leitenantas Alexanderis Solfrankas, NATO logistikos direktorato (JSEC) vadovas.
Po praeitą savaitę paviešintų perspėjimų, kad NATO turi tik 5 proc. reikiamų oro gynybos galios savo rytiniam flangui apsaugoti, JSEC vadovas išreiškė susirūpinimą dėl oro-žemės pajėgumų apsaugoti svarbiausius logistikos centrus.
„Vertindami Rusijos karą Ukrainoje, pastebėjome, kad Rusija atakavo Ukrainos logistikos bazes. Iš to reikėtų daryti išvadą, kad konfliktinėje situacijoje didžiulės logistikos bazės bus puolamos ir naikinamos pirmiausia. Kalbant apie oro gynybą... Ji visada yra nepakankama. Neįsivaizduoju situacijos, kai oro gynyba būtų pakankama. Tai geras karinio principo taikymo pavyzdys: „Jei nori būti stiprus visur, nesi stiprus niekur“, – kalbėjo A.Solfrankas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra išreiškęs įsitikinimą, kad Rusijos ir NATO karas yra įmanomas. Jis pažymėjo, kad šis scenarijus taps realybe, jei Ukraina nesugebės pasipriešinti.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley įvertino, kad tokiame kare Rusija negalėtų išsilaikyti ilgiau nei Ukraina.
Planai dėl sausumos koridorių pradėti kurti atsižvelgiant į griežtus aukšto rango NATO pareigūnų perspėjimus, kad Vakarų šalių vyriausybės turi ruoštis galimam konfliktui su Rusija.
Vertinimų, kada toks konfliktas įvyktų, esama įvairių. Dalis Vakarų politinių lyderių teigė, kad jo reikėtų tikėtis per artimiausią dešimtmetį, tuo tarpu Norvegijos ginkluotųjų pajėgų vadas Eirikas Kristoffersenas pažymėjo, kad Vakarai davė sau per daug laiko pasiruošimui.
Anot jo, Aljansas dvejų trejų metų laikotarpį pasirengti, kol Rusija atstatys pajėgumus įvykdyti įprastinei atakai, anksčiau skelbė naujienų tarnyba „Bloomberg“.
Kremlius grasina toliau: Vakarų instruktoriai Ukrainoje nebus apsaugoti nuo Maskvos smūgių
13:32
Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos karius apmokantys Vakarų instruktoriai nebus apsaugoti nuo Maskvos smūgių.
„Bet kokie instruktoriai, dalyvaujantys Ukrainos režimo mokymuose, neturi jokio neliečiamumo“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Komentaras pateiktas po praėjusią savaitę pasirodžiusios informacijos, kad Prancūzija netrukus galėtų nusiųsti į Ukrainą karinių instruktorių.
Vokietijos tankų ir karių Lietuvoje tikslas – išgąsdinti Rusiją
13:03
Pabradė, Lietuva. Dundanti artilerija ir tankų šūviai, skraidantys atakos sraigtasparniai ir griaudinti 1980-ųjų metų sunkiojo roko grupės „Van Halen“ muzika. Taip atrodo Vokietijos Bundesveras 2024 m. Lietuvoje, – reportažą iš Vokietijos ir Lietuvos karių bendrų pratybų pradeda įtakingas JAV leidinys „Politico“.
Pasak „Politico“, priėmusi svarbų sprendimą iki 2027 m. Lietuvoje dislokuoti 5 000 karių – pirmąją Berlyno nuolatinę užsienio karių misiją nuo Antrojo pasaulinio karo laikų – Vokietija praėjusį mėnesį užbaigė NATO pratybas „Steadfast Defender“ karo žaidimais vos už 15 km nuo sienos su Rusijos sąjungininke Baltarusija.
„Politico“ pasakoja, kad giliai pušynuose į pietus nuo Vilniaus, už 80 km nuo Pabradės, kariai ir ekskavatoriai pradėjo rengti infrastruktūrą, kurios reikės daugeliui iš 5 000 karių ir jų šeimų, netrukus nuolat įsikursiančių Lietuvoje.
Pelkėtą Rūdninkų mišką kadaise per Šaltojo karo pratybas naudojo sovietų bombonešiai, o šiandien Lietuvos kariuomenės vadovybė kartu su dešimtimis Bundesvero karių, jau esančių vietoje, planuoja bazinę stovyklą. Dar šimtai jų turėtų atvykti iki metų pabaigos.
Lietuvos kariuomenės pulkininkas Rimantas Jarmalavičius, rodydamas krūmais apaugusią pievą, sako „Politico“, kad medžių kelmai ir seni sprogmenys jau pašalinti, kad būtų galima pastatyti naujas kareivines.
„Tai kolektyvinė gynyba, ir svarbu, kad agresyviai nusiteikę mūsų kaimynai žinotų, jog mes nesame vieni, – sakė 52 metų vyras, kuris sulaukė pilnametystės, kai Lietuva sunkiai išsivadavo iš Sovietų Sąjungos. – Kibernetinės atakos, propaganda vyksta nuolat, rusai visą laiką yra agresyvūs“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Konfrontacija su Rusija: Norvegijos generolas įvardijo, kiek laiko turi NATO
12:48
Norvegijos gynybos vadas teigė, kad NATO aljansas turi dvejų trejų metų laikotarpį pasirengti, kol Rusija atstatys gebėjimą vykdyti įprastinę ataką, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“.
Tai trumpesnis laiko tarpas, nei anksčiau apskaičiavo kai kurie Vakarų pareigūnai. Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos narės diskutuoja apie Rusijos karinių pajėgumų didinimą ir jos gebėjimą atkurti pajėgas vedant plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Vienu metu kažkas sakė, kad tai užtruks 10 metų, bet manau, kad dėl dabar Rusijoje veikiančios pramoninės bazės mes grįžome prie mažiau nei 10 metų“, – pirmadienį duodamas interviu Osle sakė 55 metų generolas Eirikas Kristoffersenas.
NATO stiprina savo pajėgas
„Prireiks šiek tiek laiko, todėl dabar turime langą ateinantiems dvejiems trejiems metams atkurti savo pajėgas, atkurti savo atsargas tuo pačiu metu, kai remiame Ukrainą“, – sakė E.Kristoffersenas, atkreipdamas dėmesį į Rusijos prezidento Vladimiro Putino viešus komentarus, kad jis nėra suinteresuotas karu su NATO.
Norvegija, NATO narė nuo 1949 m., per pastaruosius metus nepastebėjo reikšmingų Rusijos elgsenos pokyčių prie savo sienos, įskaitant kaimynės branduolines pajėgas ir Šiaurės laivyną, o Rusijos sausumos pajėgos Kolos pusiasalyje, patyrusios didelių nuostolių Ukrainoje, yra „nualintos“, sakė E.Kristoffersenas.
Šalies parlamentas planuoja patvirtinti planą, pagal kurį per ateinančius 12 metų beveik dvigubai padidės išlaidos gynybai, siekiant prisitaikyti prie kaimyninės šalies keliamų grėsmių, daugiausia dėmesio skiriant jūrų ir oro gynybos pajėgumams.
Norvegija siekia, kad jos, kaip gynybos aljanso narės, išlaidų tikslas – 2 proc. bendrojo vidaus produkto – būtų pasiektas jau 2024 m., o 2,7 proc. BVP lygį tikimasi pasiekti iki 2030 m. NATO narės susitarė dėl didesnio nei 2 proc. išlaidų tikslo.
„Dabar matau galimybę įvykdyti reikalavimus, dėl kurių susitarė NATO, naują vadovavimo struktūrą, naujas pajėgų struktūras, naujus regioninius planus, – sakė jis. – Taigi, mes galime įvykdyti šiuos planus ir sprendimus su kaupu per ateinančius metus, tačiau turime paspartinti. Turime tai padaryti per dvejus trejus metus, kad būtume pasirengę viskam, kas gali nutikti.“
Norvegijos gynybos pajėgos tebėra „aukštos“ parengties nuo 2022 m. rudens, kai Rusijos valdžia sustiprino savo branduolinę retoriką, o sprogimai sustabdė „Nord Stream“ dujotiekį, sakė E.Kristoffersenas.
„Didesnė grėsmė kyla dėl subversijos, dezinformacijos, žvalgybos – tai visos šios nekinetinės grėsmės, kurioms atremti padidinome pasirengimą“, – kalbėjo generolas.
„Norvegijai tai reiškia, kad reikės daugiau patruliuoti, stebėti, daugiau dėmesio skirti saugumo ir mūsų kibernetinių sistemų spragoms šalinti, – pastebėjo E.Kristoffersenas. – Tai buvo mūsų atsakymas – gerai stebėti viską, kas vyksta mūsų kaimynystėje, ir užtikrinti, kad būtume atsparesni, jei susidursime su sabotažu.“
Dar vienas incidentas Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje: pasienietis po smūgio – ligoninėje
12:21
Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje pastaruoju metu vienas po kito fiksuojami incidentai, kurių metu nukenčia lenkų pareigūnai. Šįkart medžio šaka sužalotas pasienietis, kuris atsidūrė ligoninėje.
Kaip socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, incidentas įvyko ankstyvą pirmadienio rytą.
„Sienos apsaugos tarnybos pareigūnui pirmadienio rytą buvo trenkta medžio šaka per galvą, tai padarė agresyvių asmenų grupė. Įvykis fiksuotas pasienyje netoli Belovežo.
Pareigūnas ligoninėje, jo gyvybei pavojaus nėra“, – pirmadienio vėlyvą vakarą paskelbė pasieniečiai.
Kaip rašo gazeta.pl, remdamasi Sienos apsaugos tarnybos Palenkės padalinio atstove spaudai Katarzyna Zdanowicz, tai buvo labai grėsminga situacija: „Pareigūnui buvo trenkta medžio šaka į galvą, netoli akies. Jis ligoninėje.“
Kaip socialiniame tinkle „X“ paskelbė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba, incidentas įvyko ankstyvą pirmadienio rytą.
„Sienos apsaugos tarnybos pareigūnui pirmadienio rytą buvo trenkta medžio šaka per galvą, tai padarė agresyvių asmenų grupė. Įvykis fiksuotas pasienyje netoli Belovežo.
Pareigūnas ligoninėje, jo gyvybei pavojaus nėra“, – pirmadienio vėlyvą vakarą paskelbė pasieniečiai.
Kaip rašo gazeta.pl, remdamasi Sienos apsaugos tarnybos Palenkės padalinio atstove spaudai Katarzyna Zdanowicz, tai buvo labai grėsminga situacija: „Pareigūnui buvo trenkta medžio šaka į galvą, netoli akies. Jis ligoninėje.“
Atstovė užtikrino, kad pareigūnui pavojaus nėra, taip paneigdama anksčiau skelbtą vienos radijo stoties informaciją, jog nukentėjusio pasieniečio būklė kritinė.
Praėjusį savaitgalį Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje vėl buvo neramu. Lenkijos pasieniečiai skelbia, kad jie neleido į Lenkiją nelegaliai patekti 670 migrantų. Buvo sulaikyti trys asmenys, padedantys jiems tai padaryti.
„Pareigūnai suteikė pagalbą dešimčiai svetimšalių. Į lenkų patrulių pusę mėtytos medžių šakos ir akmenys“, – pasieniečius cituoja gazeta.pl.
Priminsime, kad jau kurį laiką Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje fiksuojami incidentai, kurių metu nukenčia lenkų pasieniečiai ir kariai. Vien praėjusią savaitę pranešta apie du tokius įvykius.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bild“: vienas ženklas parodė – Ukraina smogs Krymo tiltui
11:18
Ukrainos kariuomenė tikriausiai ruošiasi suduoti naują smūgį Krymo tiltui. Pasak Vokietijos leidinio „Bild“, taip mano nemažai ekspertų ir karo analitikų.
Praėjusios savaitės pabaigoje Ukrainos kariuomenė atakavo Rusijos keltus „Avangard“ ir „Conroe Trader“ Kryme. Rusijos šaltiniai teigia, kad jiems smogti buvo panaudoti vakarietiški ginklai – raketos ATACMS ir „Storm Shadow“. Tuo pat metu Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistema Kryme vėl nesuveikė.
Bent vienas iš dviejų keltų nuskendo, o antrojo laivo korpuse žiojėjo didelė skylė. Abu keltai, kaip pažymėjo leidinio karinis apžvalgininkas Julianas Röpcke, tarp Rusijos teritorijos ir aneksuoto pusiasalio kursuoja jau daugelį metų.
2018 m. spalį atidarius Krymo tiltą, keltai prarado savo svarbą, nes Rusija galėjo pristatyti prekes į Krymą tiesiogiai geležinkeliu. Tačiau viskas pasikeitė 2022 m. spalį, kai Ukraina pirmą kartą atakavo Krymo tiltą. Galingas sprogimas smarkiai apgadino geležinkelio dalį ir kelioms savaitėms sustabdė jos eksploatavimą. Staiga Krymo keltai „Avangard“ ir „Conroe Trader“ vėl tapo svarbūs aprūpinant pusiasalį civilinėmis ir karinėmis prekėmis.
„Kai kurie apžvalgininkai mano, kad smūgis keltams gali būti ženklas, jog ruošiamasi naujam išpuoliui prieš Krymo tiltą. Pagal šią versiją Ukraina nori įsitikinti, kad Rusija negalėtų iš karto vėl pasikliauti keltais kaip geležinkelio maršruto per Kerčės sąsiaurį pakaitalu“, – rašė leidinys.
Visgi neaišku, kada ir kaip Ukrainos pajėgos ketina vėl pulti Krymo tiltą. Anksčiau šiam tikslui buvo panaudota užminuota transporto priemonė ir jūrinis dronas.
Ankstesni smūgiai Krymo tiltui
15min primena, kad Ukraina jau du kartus sėkmingai smogė rusų neteisėtai pastatytam Krymo tiltui. Pirmą kartą sprogimas ant tilto per Kerčės sąsiaurį įvyko 2022 m. spalio pradžioje.
Po kurio laiko tiltas buvo suremontuotas, bet neilgam. 2023 m. liepą Ukraina antrą kartą smogė į jį. Tuo metu Krymo tiltui smogti jau buvo naudojami jūriniai dronai. Vienas tilto dalies, skirtos automobiliams, tarpatramis nukrito į vandenį, o rusams prireikė kelių mėnesių, kad tiltą atstatytų.
Verta paminėti, kad 2024 m. vasarį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinio jūrų laivyno vadas Oleksijus Neižpapa pareiškė, kad Krymo tiltas nesulauks metų pabaigos. Karo ekspertas Dmytro Snegiriovas pažymėjo, kad kol nebus sunaikintos rusų priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos sistemos, taip pat vietos, kuriose Kryme bazuojasi jų aviacija, nėra prasmės smogti Krymo tiltui – priešo priešlėktuvinė gynyba gali sunaikinti Ukrainos raketas ir dronus.
Kai nebepadeda rubliai ir pažadai: Rusija masiškai pradėjo siųsti rusus į karą per prievartą
10:02
Rusijos regionuose į fronto liniją pradėta siųsti mobilizuotus žmones, kurie anksčiau atsisakė kariauti Ukrainoje, pranešė rusų opozicijos leidinys „Viorstka“. Gegužę tai pradėta daryti masiškai.
Pasak straipsnio, į frontą pradėta siųsti dezertyrus, pasirašiusius įsakymą neišvykti iš šalies, sužeistuosius ir žmones, kurie grįžę atostogų atsisakė grįžti į mūšio lauką.
Plačiau skaitykite ČIA.
Baltieji rūmai neatmeta galimybės išplėsti leidimą Kyjivui naudoti JAV ginklus
09:08
Jungtinės Valstijos neatmeta galimybės ateityje išplėsti Ukrainai suteiktą leidimą naudoti amerikietiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje, spaudos konferencijos metu žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Pareigūnas atsisakė pateikti išsamią informaciją apie galimą leidimo išplėtimą, pažymėjęs, kad nenori užbėgti už akių „sprendimams, kurie dar nepriimti“.
„Kaip žinote, kiekviename šio karo žingsnyje, jam kintant, keičiantis sąlygoms mūšio lauke, mes plėtėme ir keitėme savo paramą Ukrainai. Ir aš nesitikėčiau, kad dabartinis bendras požiūris pasikeis artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais. Matysime, kaip vystysis situacija ir ko reikia ukrainiečiams“, – pabrėžė Baltųjų rūmų atstovas.
Anot jo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nori daugiau lėšų ir daugiau galimybių jomis pasinaudoti, nes jo šalis ir toliau yra nuolat puolama.
„Mes ir toliau tęsime šiuos pokalbius su ukrainiečiais. Žinoma, kad taip ir bus. O ar tai lems papildomus politikos pokyčius, šiuo metu negaliu pasakyti. Bet mes nenusigręšime nuo Ukrainos poreikių. Ir toliau stengsimės plėsti savo paramą, atsižvelgiant į tai, kaip keičiasi situacija mūšio lauke“, – pažymėjo J.Kirby.
Iki šiol daugiau nei 15 šalių pasisakė už tai, kad būtų panaikintas draudimas Kyjivui smogti taikiniams Rusijos teritorijoje. Galiausiai draudimą sušvelnino ir Jungtinės Valstijos, kurias, pasak Vakarų žiniasklaidos, spaudė sąjungininkai.
Rusijos atakos iš namų išvarė beveik šimtametę senjorę: teko eiti per lavonus ir slėptis nuo bombų
08:52
Šių metų balandžio pabaigoje prie sugriautų 98 metų sulaukusios senjorės Lidijos Lomikovskos namų Rytų Ukrainoje pasirodęs rusų kareivis pirmiausia nušovė jos šeimos šunį, rašo amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Beveik visą amžių nugyvenusi Lidija iškentė Stalino organizuotą badą – Holodomorą – ir Antrojo pasaulinio karo metais liudijo vokiečių įvykdytą jos miestelio – Očeretynės – okupaciją.
Kai Rusija pradėjo savo neišprovokuotą invaziją į Ukrainą, senjorė sakė iš karto supratusi, kad neturi jokio noro gyventi Rusijos „globoje“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos pajėgos raketomis atakavo Dniprą Ukrainos rytuose
08:44
Ukrainos Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas pranešė, kad rusai antradienio rytą raketomis atakavo Dnipro miestą.
Platformoje „Telegram“ jis skelbė, kad ukrainiečiai numušė dvi raketas, bet krintančios nuolaužos apgadino civilinę infrastruktūrą, kilo gaisras, buvo sužeista vietos gyventojų.
„Tarp jų – vaikai. Berniuko, kuriam – mėnuo, būklė patenkinama. Gydomas ambulatoriškai. 17 metų vaikinas guli ligoninėje vidutinio sunkumo būklės“, – parašė S.Lysakas.
Jis taip pat nurodė, kad buvo sužeisti 68 metų vyras ir trys moterys: 32, 36 ir 56 metų. Vienos jų būklė vidutinio sunkumo.
Anot jo, per smūgį apgadinta keliolika automobilių ir išdaužyti privačių namų, daugiaaukščių pastatų ir ligoninės langai.
Karybos ekspertas: Kremliaus raudonosios linijos nyksta, Vakarai jas lėtai, bet užtikrintai peržengia
08:40
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys pirmadienio vakarą socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje karo apžvalgoje atkreipė dėmesį į tai, kad Rusija per paskutines kelias dienas suorganizavo antrąjį Saugumo tarybos posėdį.
Jis pažymėjo, kad pirmajame, kuris vyko penktadienį, kaip pranešta, kalbėtasi apie terorizmą, o pirmadienio susitikimo metu – apie informacinį saugumą.
„Saugumo taryba yra svarbi institucija, dalyvaujanti aukščiausio lygio sprendimų priėmimo procese, ir krebžda įtarimas, kad svarstyti ir kiti klausimai, apie kuriuos nepaskelbta. Pvz., kaip perlaužti situaciją fronte, kuri rusams klostosi toli gražu ne taip, kaip jiems norėtųsi. Taryboje galėjo būti aptartos ir vasaros puolimo gairės“, – rašo E.Papečkys.
Anot eksperto, antroji ypač svarbi tema šiuo metu – kaip atsakyti į vienas po kito Vakarų šalių suteiktus leidimus naudoti jų perduotus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Kremlius prisibraižė daugybę raudonų linijų, kurias Vakarai neskubėdami, bet užtikrinai perlipo, taikydami lėto varlės virimo strategiją, ir Rusijos politinė vadovybė supranta, kad turi kažką su tuo daryti.“
Jo vertinimu, smūgių amerikietiškomis raketomis ATACMS daugėja, netrukus pasirodys naikintuvai F-16 su tolimojo nuotolio ginkluote, o paskui juos gali ateiti ir dideli smogiamieji bepiločiai: „O paskui, žiūrėk, NATO dar pridengs iš savo teritorijos vakarinius Ukrainos rajonus, labai palengvindama ukrainiečių oro gynybos darbą“.
„O ką gali padaryti Rusija?, – klausia E.Papečkys. – Nėra nieko tokio, ko rusai dar nebūtų darę."
Ekspertas pažymėjo, kad Rusija jau terorizuoja civilius oro smūgiais, naikina energetikos infrastruktūrą ir organizuoja padegimus bei kitus išpuolius NATO šalyse. Tik jį stebina kukli NATO sostinių reakcija.
E.Papečkys išskyrė dar vieną įvykį: pirmadienį ukrainiečiai labai sėkmingai mažais atakos dronais smogė rusų sunkvežimių kolonai Rusijoje, Kursko srityje.
„Tas rusiškas neatsakingumas, taip vadinamas „avos“ (gal pasiseks ir nieko nenutiks), jiems pakiša koją jau šimtmečius. Iš kitos pusės, koloną sudarė šauktiniai, kurių pasirengimas dažniausiai neprilygsta kontraktininkams ir savanoriams.“
Agresoriaus pajėgos jau turėtų pereiti į aktyvesnę vasaros kampanijos fazę, bet kol kas nematyti ženklų, kad tam ruošiamasi, reziumavo ekspertas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:26
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1290 Rusijos karių. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 512,4 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinta 15 tankų, 18 šarvuotųjų kovos mašinų, 65 artilerijos sistemos, 2 daugkartinio paleidimo raketų sistemos, 3 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 69 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 12 specialiosios įrangos vienetų.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 27 Rusijos bepiločius orlaivius.
Ukrainos vadai nerimauja – naujokai atvyksta nepasirengę frontui: „Siunčiami tiesiog mirti“
08:17
Ukrainoje trūksta karių, todėl buvo priimtas naujas mobilizacijos įstatymas, kuriuo siekiama į kariuomenę priimti papildomų žmonių. Tuo metu Ukrainos fronto dalinių vadai jau ruošiasi, kad dauguma naujokų į frontą atvyks nepakankamai apmokyti.
Ukraina neseniai priėmė naują mobilizacijos įstatymą, kuriuo siekiama išplėsti šaukiamų vyrų skaičių.
Taip pat buvo priimtas naujas įstatymas, leidžiantis kai kuriems kaliniams stoti į kariuomenę mainais į galimybę būti lygtinai paleistiems, kaip tai buvo padaryta Rusijoje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Prie Rusijos ambasados vyks ukrainiečių akcija kare žuvusiems vaikams atminti
07:49
Ukrainos jaunimas antradienį prie Rusijos ambasados Vilniuje rengia akciją kare žuvusiems ir nukentėjusiems vaikams atminti.
Akcijos dalyviai prie Rusijos ambasados padės žaislus, gėles, kitus vaikų atminimo ženklus, pranešė Ukrainos ambasada Lietuvoje.
Ukrainos ambasados pateikiamas Jungtinių Tautų duomenimis, nuo plataus masto Rusijos invazijos, prasidėjusios 2022 metų vasarį, nukentėjo apie 2 tūkst. ukrainiečių vaikų, daug jų yra dingę.
Pernai kovą Tarptautinis baudžiamasis teismas paskelbė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo vaikų teisių kontrolierės arešto orderį dėl karo nusikaltimų, kaltindamas juos asmenine atsakomybe už vaikų grobimą iš Ukrainos.
Ukrainos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų.
Analitikai įvertino, kokius ginklus ukrainiečiai galėjo panaudoti sėkmingam smūgiui prie Belgorodo
07:45
Ukrainos kariai smogė Rusijos oro gynybos baterijai S-300/400 Belgorodo srityje. Pasak Karo tyrimų instituto (ISW) analitikų, pirmadienį paskelbti geolokaciniai vaizdai patvirtina, kad buvo sunaikintos du Rusijos oro erdvės gynybos sistemos S-300/400 paleidimo įrenginiai ir apgadintas valdymo postas.
Pasak analitikų, Rusijos šaltiniai išplatino informaciją, kad Ukrainos pajėgos smūgiui panaudojo JAV suteiktas zenitinius raketinius kompleksus HIMARS, tačiau Ukrainos pareigūnai šio smūgio kol kas nekomentavo.
„Oro gynybos sistema S-300/400 buvo maždaug už 60 kilometrų nuo fronto linijos šiaurinėje Charkivo srityje ir už daugiau nei 80 kilometrų nuo Charkivo, o tai yra HIMARS veikimo zonoje, tačiau viršija kitų raketinių sistemų, kurias Ukrainos pajėgos, kaip pranešama, naudoja smūgiams Belgorodo srityje, veikimo zoną“, – sakė analitikai.
ISW pažymi, kad Rusijos šaltiniai vis dažniau tvirtina, kad Ukrainos pajėgos naudoja HIMARS smūgiams Belgorodo srityje po to, kai buvo panaikintas draudimas ukrainiečiams smogti JAV ginklais kariniams objektams teritorijose, kurios ribojasi su Charkivo sritimi.
„Tikėtina, kad Rusijos šaltiniai bet kokį sėkmingą smūgį Belgorodo srityje ir toliau apibūdins kaip smūgį HIMARS, nepriklausomai nuo naudojamos sistemos“, – sakė analitikai.
Pirmdienį Rusijos „Telegram“ kanalai išplatino informaciją, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė oro gynybos sistemai S-300/400 sistemai Belgorodo srityje. Pranešta, kad buvo sudeginta keletas karinės technikos vienetų.
„Gesinant gaisrą sprogo amunicija, dėl to žuvo rajono saugumo tarybos sekretorius Igoris Nečiporenka, sužeisti administracijos ir kaimo gyvenviečių vadovai ir 3 kariškiai“, – rašė „Telegram“ kanalas „Astra“.
Kitos analitikų įžvalgos:
- Pranešama, kad Kinija ir Rusija nesutaria ekonominiais klausimais, pavyzdžiui, dėl siūlomo dujotiekio „Power of Siberia 2“ (PS-2), nors viešai skelbia, kad jų diplomatiniai santykiai yra suderinti.
- Rusijos pajėgos toliau žiauriai elgiasi su Ukrainos karo belaisviais, pažeisdamos Ženevos konvenciją dėl karo belaisvių.
- Rusijos karinė ir politinė vadovybė toliau siekia glaudesnio karinio, politinio ir ekonominio bendradarbiavimo su keliomis Afrikos valstybėmis.
- Pranešama, kad Rusijos kariuomenė prievarta siunčia į frontą Ukrainoje iš Rusijos kariškius, kurie atsisakė kariauti Ukrainoje, ir vietoje to buvo pasiruošę stoti prieš teismą.
- Birželio 3 d. Sakartvelo parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis, tęsiantis protestams, pasirašė rusiško stiliaus „užsienio agentų“ įstatymo projektą.
- Ukrainos pajėgos neseniai pasistūmėjo Vovčansko apylinkėse, o Rusijos pajėgos neseniai pasistūmėjo netoli Lypčių, Avdijivkos ir Velykos Novoslikos bei vakarinėje Zaporižios srityje.
- Mobilizuotų rusų karių šeimos nariai toliau protestuoja dėl savo artimųjų demobilizacijos.
Iranas sulaukė sankcijų už dronų kūrimą ir perdavimą Rusijai
07:32
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga įvedė sankcijas Irano bendrovėms ir asmenims, susijusiems su atakos bepiločių orlaivių gamyba ir jų perdavimu Rusijai, teigiama JAV Valstybės departamento interneto svetainėje paskelbtame pranešime.
„Jungtinės Valstijos įveda sankcijas keturiems Irano subjektams ir vienam asmeniui, susijusiems su bepiločių orlaivių, kuriuos Irano režimas tiekia Rusijai ir kovotojų įgaliotiniams bei partneriams, kad tęstų konfliktą ir destabilizuotų regioną, kūrimu, gamyba ir platinimu. Šie sprendimai buvo priimti tuo pačiu metu, kai Europos Sąjunga įvedė sankcijas asmenims ir subjektams, susijusiems su Irano bepiločių orlaivių pramone“, – sakoma pareiškime.
„Sveikiname pirmą kartą pritaikytas naujas ES sankcijas, nukreiptas prieš Irano destabilizuojantį elgesį ir paramą terorizmui Artimuosiuose Rytuose“, – sakė Valstybės departamento atstovas Matthew Milleris.
Rusija pralaimi Ukrainoje – britų admirolas įvardijo priežastis
07:26
Rusija patirs pralaimėjimą Ukrainoje. Tai interviu televizijai „Sky News“ sakė Jungtinės Karalystės Gynybos štabo vadovas Antony Radakinas.
Leidinys pažymi, kad admirolas nurodė panašumus tarp sąjungininkų veiksmų prieš nacistinę Vokietiją ir to, kaip Vakarų šalys susivienija, kad padėtų Ukrainai kovoti su Rusijos invazija šiandien.
„Tai yra ekonomikų karas. Tai logistikos karas. Tai pramoninės gamybos karas. Tai politinės valios karas. Visa tai susiję su tuo, kad būtų grąžinta taika Ukrainos žmonėms“, – sakė kariškis.
A.Radakinas, garsėjantis optimistinėmis pažiūromis, tvirtina, kad Rusijai Ukrainoje „nesiseka“, nors Rusijos kariai pradėjo naują įsiveržimą į šiaurės rytinę Charkivo sritį, kur užėmė teritorijų, nes Ukrainos pajėgoms trūksta amunicijos ir žmonių.
„Rusija vykdo taktinius puolimus sausumoje. Bet tada turi šiek tiek atsitraukti. Jei grįžtume prie 2022 m. kovo mėnesio, Rusija buvo užėmusi apie 17 proc. ukrainiečių teritorijos. Šiandien jai priklauso 11 proc. Taigi Rusija vis dar yra deficite“, – sakė kariškis.
Paklaustas, ar yra įsitikinęs Ukrainos pergale, A.Radakinas atsakė teigiamai.
„Esu visiškai įsitikinęs. Iki birželio pabaigos Rusija neteks 500 000 žmonių – žuvusių ir sužeistų. Mes jau išgyvenome 800 dienų karo, kuriam Putinas skyrė tris dienas. Ukrainai sunku, bet mes privalome išlaikyti savo paramą“, – pabrėžė A.Radakinas.
