Karas Ukrainoje. Vokietijos gynybos ministras: „Iki 2029 metų turime būti pasirengę karui“

„Scanpix“/AP nuotr./Rishi Sunakas ir Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku. Jis atkreipė dėmesį į Londono leidimą smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Apie tai buvo pranešta prezidento interneto svetainėje. Pažymima, kad V.Zelenskis ir R.Sunakas daugiausia dėmesio skyrė pasirengimui birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyksiančiam Pasauliniam taikos viršūnių susitikimui.

„Esu įsitikinęs, kad net ir priešrinkiminiu laikotarpiu Didžiajai Britanijai aukščiausiojo lygio viršūnių susitikime bus atstovaujama“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.

15min koliažas/Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Vokietija turi būti pasirengusi, kad Rusija iki 2029 m. gali užpulti NATO, nes Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino ambicijos siekia toliau nei Ukraina, birželio 5 d. pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius.

„Iki 2029 m. turime būti pasirengę karui“, – Vokietijos laikraštis „Spiegel“ cituoja B.Pistorių.

„Neturėtume manyti, kad V.Putinas sustos prie Ukrainos sienų, turint omenyje, kaip toli jis jau nuėjo“.

Pasak ministro, Rusija kelia karinę grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Gruzijai, Moldovai ir galiausiai NATO.

„Turime užtikrinti atgrasymo priemones, kad būtų užkirstas kelias blogiausiam scenarijui“, – pridūrė B.Pistorius.

Jis pažymėjo, kad Vokietijos kariuomenei reikia lėšų, išteklių ir personalo, kad ji galėtų atkurti savo pajėgas. Ministras mano, kad reikės „naujos karinės tarnybos formos“, o tai reiškia, kad Vokietijai gali tekti iš naujo įvesti šaukimą į kariuomenę.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos kariai

Rusija grasina, kad prancūzų instruktoriai „taps teisėtu taikiniu“, jei bus išsiųsti į Ukrainą. Tokie pareiškimai neliks be atsako, pranešė RBC-Ukraina su nuoroda į BFMTV.

Rusijos grasinimai

Vakar, birželio 4 d., Rusijos ambasados Prancūzijoje spaudos sekretorius Oleksandras Makogonovas pasižymėjo skandalingais pareiškimais, nukreiptais prieš Paryžių.

„Jeigu jūs siunčiate savo karius, savo specialistus, savo instruktorius į Ukrainos žemę mokyti ukrainiečių karius geriau gydyti ir žudyti rusus, jie, savaime suprantama, taps teisėtu taikiniu“, – sakė O.Makogonovas.

Prancūzijos reakcija

Į tokius grasinimus jau sureagavo Prancūzijos užsienio reikalų ministerijos vicepirmininkas Christophe'as Lemoine'as.

„Tai pasipiktinimą keliantys pareiškimai, kurie neliks be atsako“, – pažadėjo jis.

Anot jo, dėl atsakymo Rusijai vis dar diskutuojama.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusija slapta papirkinėja kraštutinių dešiniųjų politikus visoje Europoje. Europos žvalgyba ypač atkreipė dėmesį į rusų veiksmus Čekijoje, kur prieš metus vieno artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų bendražygis atidarė prokremlišką žiniasklaidos priemonę „Europos balsas“.

Pasak ledinio „The Washington Post“, Čekijos valdžios institucijos atliko išsamų tyrimą ir uždarė rusišką svetainę, pavadinusios ją Rusijos propagandos operacija.

Tačiau byla nesibaigė tik Čekijoje – tyrimas greitai išplito į kitas šalis, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją ir Prancūziją. Teisėsaugos pareigūnai priėjo prie išvados, kad „Europos balsas“ yra kur kas daugiau nei tik prorusiška žiniasklaida.

„Ši organizacija buvo naudojama pervesti šimtus tūkstančių eurų – iki 1 mln. eurų per mėnesį – dešimtims kraštutinių dešiniųjų politikų daugiau nei penkiose šalyse, kad Vakarų žiniasklaidoje skleistų Kremliaus propagandą, kuri sėtų susiskaldymą Europoje ir stiprintų prorusiškų kandidatų pozicijas šią savaitę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose“, – rašo leidinys, cituodamas įvairių valstybių žvalgybos atstovus.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Mike'as Johnsonas

Birželio 5 d. Atstovų Rūmų pirmininkas Mike'as Johnsonas pareiškė, kad dabartinis leidimas Ukrainos pajėgoms naudoti JAV ginklus Rusijos teritorijoje yra nepakankamas karui tinkamai vykdyti.

Pasak „Voice of America“ pranešimo, M.Johnsonas pareiškė, kad Vašingtonas turėtų nustoti „mikromanipuliuoti karinėmis pastangomis Ukrainoje“. Prelegentas pridūrė, kad planuoja kelti šį klausimą pokalbiuose su Baltaisiais rūmais.

„Jau esu apie tai kalbėjęs anksčiau ir kalbėsiu vėl; šiuo klausimu diskutuosime su Baltaisiais rūmais“, – sakė jis.

Gegužės 31 d. laikraštis „The New York Times“, remdamasis neįvardytais Baltųjų rūmų pareigūnais, pranešė, kad JAV prezidentas Joe Bidenas, spaudžiamas savo patarėjų ir pagrindinių sąjungininkų, leido Ukrainai vykdyti ribotus smūgius Rusijos teritorijoje JAV pagamintais ginklais.

Nacionalinės saugumo tarybos atstovas Michaelas Carpenteris „Voice of America“ sakė, kad Jungtinės Valstijos leido Ukrainai smogti Rusijos teritorijai ne tik siekiant apginti Charkivą nuo Rusijos atakų, bet ir apsaugoti kitus Ukrainos regionus.

Dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad Vašingtono „žalia šviesa“ neapima balistinių raketų ATACMS naudojimo Rusijos teritorijoje.

JAV gynybos departamento nuotr./JAV perdavė Ukrainai konfiskuotus Irano ginklus

Vakarų pareigūno teigimu, pastarosiomis dienomis Ukraina panaudojo amerikietiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

Ginklai buvo panaudoti pagal neseniai patvirtintus JAV prezidento Joe Bideno nurodymus, leidžiančius naudoti JAV ginklus smūgiams Rusijos viduje ginant antrąjį Ukrainos miestą Charkivą.

Pareigūnas kalbėjo su „Reuters“ su anonimiškumo sąlyga.

J.Bideno nurodymu leidžiama JAV tiekiamais ginklais smogti Rusijos pajėgoms, kurios puola arba ruošiasi pulti.

Ji nekeičia JAV politikos, pagal kurią Ukrainai nurodoma nenaudoti amerikiečių tiekiamų taktinių ar tolimojo nuotolio raketų ir kitos amunicijos puolamiesiems smūgiams Rusijos teritorijoje, sakė JAV pareigūnai.

Ukrainos pareigūnai suintensyvino raginimus JAV leisti Kyjivo pajėgoms gintis nuo iš Rusijos teritorijos rengiamų atakų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Microsoft“ įspėjo, jog Rusija pradėjo juodosiomis technologijomis paremtą kampaniją, kuria atakuojamos šių metų olimpinės žaidynės Paryžiuje.

Anot programinės ir techninės įrangos gamintojo „Microsoft“, Rusija pradėjo aktyvią dezinformacijos kampaniją prieš Prancūziją, Tarptautinį olimpinį komitetą (IOC) ir Paryžiaus olimpines žaidynes.

Tokių atakų tikslas – apjuodinti IOC reputaciją bei kelti baimę olimpinėse žaidynėse, kurios prasidės Prancūzijos sostinėje liepos 26 dieną.

Anot norvegų NRK, „Microsoft“ saugumo analizės departamento vadovas Clintas Wattsas pareiškė, jog rusai sistemingai skleidžia melagienas ir vaizdo įrašus.

Plačiau skaitykite ČIA.

15min žemėlapis/Krymas

Praėjusią savaitę Ukraina pasiekė svarbų diplomatinį proveržį ir užsitikrino, kad pagrindiniai sąjungininkai uždegtų žalią šviesą smūgiams Rusijos viduje, naudojant Vakarų ginklus. „Rusijos reakcija į šią svarbią žinią prilygo isterijai, o daugybė Kremliaus pareigūnų ir propagandininkų smerkė Vakarus ir žadėjo baisų kerštą“, – pastebi Atlanto tarybos (angl Atlantic Council) analitikas Peteris Dickinsonas.

Kaip ir buvo manyta, Vladimiras Putinas ėmėsi iniciatyvos ir paskelbė dar daugiau menkai pridengtų branduolinių grasinimų, tapusių jo vizitine kortele. Kalbėdamas Taškente, V.Putinas perspėjo Europos lyderius dėl „rimtų pasekmių“, o po to priminė jiems apie jų pačių pažeidžiamumą. „Jie turėtų nepamiršti, kad jų šalys yra mažos ir tankiai apgyvendintos, o tai yra veiksnys, su kuriuo reikia skaitytis, prieš pradedant kalbėti apie smūgių sudavimą Rusijos teritorijos gilumoje“, – komentavo jis.

Artimas V.Putino sąjungininkas ir buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas atsakė dar aiškesniu branduoliniu grasinimu. D.Medvedevas, kuris šiuo metu eina Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojo pareigas, pareiškė, kad Vakarų lyderiams būtų „lemtinga klaida“ manyti, jog Rusija nėra pasirengusi panaudoti branduolinį ginklą prieš Ukrainą ar atskiras NATO valstybes nares. „Tai, deja, nėra bandymas įbauginti ar branduolinis blefas“, – pareiškė jis.

Žinoma, tai, kad Rusija naudoja branduolinį šantažą, jau nebestebina, pastebi analitikas. Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų V.Putinas dažnai naudojo branduolinį šantažą, kuris buvo platesnių Rusijos pastangų nustatyti vadinamąsias raudonąsias linijas ir susilpninti Vakarų paramą Ukrainai dalis. Nepaisant to, į šį naujausią branduolinio puolimo pavyzdį verta atkreipti didesnį dėmesį, nes jis neatsitiktinai atskleidžia politinę tikrovę, slypinčią už didingos V.Putino imperinės retorikos apie užkariavimą ir aneksiją.

„V.Putino naujojoje Rusijos imperijoje kai kurios vietos yra labiau rusiškos nei kitos“

Pasak analitiko, kalbėdamas apie „mažas ir tankiai apgyvendintas šalis“, V.Putinas aiškiai tikėjosi įbauginti savo oponentus ir parodyti, kad Vakarų ginklų naudojimas Rusijos teritorijoje yra pagrindinė Kremliaus raudona linija. Tačiau, remiantis pačios Rusijos logika, ši raudona linija jau buvo peržengta šimtus kartų. Nuo 2022 m. Ukraina nuolat naudojo Vakarų ginklus visuose okupuotuose Ukrainos regionuose, kurie, pasak V.Putino, dabar yra Rusijos dalis, ir tai nesukėlė jokios pastebimos Maskvos eskalacijos. Atrodo, kad V.Putino naujojoje Rusijos imperijoje kai kurios vietos yra labiau rusiškos nei kitos.

Bent jau oficialiai Maskvoje nėra jokių dviprasmybių dėl Ukrainos regionų, į kuriuos pretenduoja Kremlius, statuso. Pagal Rusijos konstituciją Ukrainos Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritys bei Krymo pusiasalis dabar yra Rusijos Federacijos dalis. Rusija Krymo „grąžinimą“ paskelbė 2014 m. kovo mėnesį, praėjus vos kelioms savaitėms po žaibiško karinio pusiasalio užėmimo, kuriuo prasidėjo Rusijos invazija į Ukrainą. Visai neseniai, 2022 m. rugsėjo mėn. per prabangią ceremoniją Kremliuje, V.Putinas paskelbė apie dar keturių Ukrainos provincijų „aneksiją“.

Pasak apžvalgininko, techniškai kalbant, visos penkios Ukrainos provincijos, kurias vienašališkai „aneksavo“ Rusija, dabar turėtų būti saugomos taip pat, kaip ir likusi V.Putino valdoma teritorija. Tačiau praktiškai jau seniai akivaizdu, kad Maskva neketina išplėsti savo branduolinio skėčio, kad jis apimtų šiuos regionus, ar net bandyti nustatyti savo raudonąsias linijas dėl Vakarų ginklų naudojimo.

Rusijos retorika ir tikrovė skiriasi

Mūšis prie Chersono ypač akivaizdžiai parodo, kad tarp Rusijos retorikos ir tikrovės esama atotrūkio. Vienintelė regioninė sostinė, užimta per visą Rusijos invaziją, Chersonas buvo išvaduotas 2022 m. lapkritį, praėjus mažiau nei dviem mėnesiams po to, kai V.Putinas paskelbė, kad jis „visiems laikams bus Rusijos“. Užuot griebęsis branduolinio mygtuko, V.Putinas į šią gėdingą nesėkmę sureagavo įsakydamas savo nugalėtoms pajėgoms tyliai pasitraukti per Dniepro upę.

Besivystantis Krymo mūšis galbūt atskleis dar daugiau dalykų. Daugiau kaip dešimt metų V.Putinas tvirtino, kad okupuotas Ukrainos pusiasalis dabar yra Rusijos dalis, ir atmetė visus bandymus aptarti jo statusą. Per šį laikotarpį Krymo užgrobimas tapo bene svarbiausiu šiuolaikinės Rusijos nacionalinio naratyvo elementu; jis pradėtas laikyti didžiausiu viso V.Putino valdymo pasiekimu ir plačiai laikomas „šalies sugrįžimo“ į tarptautinių reikalų viršūnę simboliu. Ši oficiali Rusijos laikysena Krymo atžvilgiu iš pradžių įtikino daugelį Vakaruose laikyti pusiasalį neleistinu taikiniu, tačiau tai neatgrasė Ukrainos.

Nuo pirmųjų karo mėnesių Ukraina puola Rusijos pajėgas Kryme visais įmanomais ginklais, įskaitant ir tuos, kuriuos suteikė šalies Vakarų sąjungininkės. Vakarų šalių tiekiamos raketos atliko pagrindinį vaidmenį mūšyje dėl Krymo, nes leido Ukrainai metodiškai silpninti Rusijos oro gynybą visame pusiasalyje ir nuskandinti daugybę Rusijos karo laivų.

Labiausiai tai į akis krito 2023 m. rugsėjį, kai Ukraina Vakarų sparnuotosiomis raketomis subombardavo ir iš dalies sunaikino Rusijos Juodosios jūros laivyno štabą Sevastopolyje. Jei Chersonas V.Putinui buvo gėda, tai šis pažeminimas buvo labai asmeniškas. Svarbiausia, kad tai nesukėlė Trečiojo pasaulinio karo. Vietoj to V.Putinas atitraukė daugumą savo likusių karo laivų iš Krymo į santykinai saugius Rusijos uostus, pastebi Atlanto tarybos analitikas.

Kremlius yra labai nenuoseklus

Pasak jo, akivaizdus Kremliaus viešos pozicijos dėl išpuolių Rusijos teritorijoje nenuoseklumas turi nemažai praktinių pasekmių tolesnei karo eigai. Jis išryškina Rusijos raudonųjų linijų lankstumą ir stiprina nuomonę, kad Maskva pirmiausia siekia pasinaudoti Vakarų baime dėl eskalacijos, o ne nustatyti tikras ribas.

Akivaizdu, kad nė vienas atsakingas Vakarų lyderis negali sau leisti visiškai ignoruoti branduolinio karo grėsmės. Tuo pat metu vis labiau akivaizdu, kad nesiliaujantis Rusijos branduolinis žvanginimas praranda savo galią. Kremlius, nuolat grasindamas branduolinėmis priemonėmis, bet niekada nesiimdamas veiksmų, susilpnino visą branduolinio atgrasymo koncepciją ir paliko Rusiją bejėgę.

„Remiantis pastarųjų dvejų metų patirtimi, dabar galima daryti išvadą, kad nors Kremliaus bombardavimas gali priversti V.Putiną imtis drastiškų atsakomųjų veiksmų, mažai tikėtina, kad tikslinės atakos prieš Rusijos karines bazes ir šaudymo pozicijas kitoje Ukrainos sienos pusėje paskatins kokį nors didelį eskalavimą“, – pastebi ekspertas.

Akivaizdus Kremliaus nenoras „aneksuotus“ Ukrainos regionus laikyti visiškai rusiškais tiesiogiai prieštarauja pačios Maskvos pastangoms vaizduoti Ukrainos žemių okupaciją kaip negrįžtamą. Nors V.Putinas mėgsta save lyginti su Petru Didžiuoju ir girtis, kad „grąžina istorines rusų žemes“, akivaizdu, kad jis neskuba savo Ukrainos „užkariavimams“ suteikti nedviprasmiškų saugumo įsipareigojimų, kurie yra svarbiausias suverenumo požymis. Iš tiesų po daugiau nei dešimtmečio šimtai tūkstančių Rusijos piliečių, kurie nuo 2014 m. buvo išsiųsti į okupuotą Krymą, neabejotinai svarsto, kiek dar reikės laukti, kol Kremlius pagaliau nuspręs, kad jie verti apsaugos.

Rusijos teritorinės ambicijos Ukrainoje toli gražu nėra iškaltos akmenyje, todėl jos iš esmės yra oportunistinės ir plėsis arba trauksis priklausomai nuo karinės padėties, sako analitikas. V.Putinas ir jo kolegos dažnai ragina Ukrainą susitaikyti su „naujomis teritorinėmis realijomis“, susidariusiomis dėl dabartinių karo fronto linijų, tačiau jų veiksmai siunčia neabejotiną signalą, kad „aneksuotų“ Ukrainos regionų ateitis vis dar yra labai diskutuotina.

Tuo tarpu nuo 2022 m. V.Putino kariuomenės įsiveržėlių vykdytas daugkartinis atsitraukimas iš „istoriškai rusiškų žemių“ leidžia manyti, kad branduolinės apokalipsės tikimybė yra smarkiai perdėta. Tai turėtų padėti Kyjivo partneriams iš Vakarų įveikti savigraužą keliančią eskalacijos baimę ir paskatinti juos pagaliau suteikti Ukrainai priemones, kartu su laisvomis rankomis, kad ji galėtų užbaigti darbą ir nugalėti Rusiją, sako analitikas.

Stopkadras/Vladimiras Putinas

Ankstesniais metais Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume (SPIEF) dalyvavo Emmanuelis Macronas, Xi Jinpingas, Narendra Modi, Angela Merkel ir Shinzo Abe. O šiais metais jame pranešimus skaito Rusijos prezidento Vladimiro Putino dukterys ir kitų jo bendražygių vaikai. Paties V.Putino pasiklausyti bus galima suplojus tūkstančius JAV dolerių.

V.Putinas SPIEF vyksiančiame renginyje kalbės birželio 7 d. Agentūros „Bloomberg“ duomenimis, V.Putino kalbos bus galima pasiklausyti tik įsigijus 1,35 mln. rublių (15 200 JAV dolerių) kainuojančius bilietus.

Orientuojasi į „draugiškas“ Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis

Praeityje SPIEF dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Kinijos vadovas Xi Jinpingas, Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi, buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir dabar jau nužudytas Japonijos ministras pirmininkas Shinzo Abe. Šiemet Vakarų veikėjų yra nedaug, o forumas, ieškodamas garsių svečių, orientuojasi į „draugiškas“ Azijos, Artimųjų Rytų ir Afrikos šalis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Katerina Tichonova

Birželio 5-8 d. vykstančiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume kalbės abi Vladimiro Putino dukterys, skelbia naujienų „Bloomberg“. Agentūros duomenimis, centrui „Innopraktika“ vadovaujanti Katerina Tichonova skaito pranešimą apie karo pramonę, o endokrinologė Marija Voroncova, kaip Rusijos mokslo populiarinimo asociacijos (RASN) atstovė, parengė pranešimą apie bioekonomiką.

Be to, SPIEF kalbės kelių aukštų Rusijos pareigūnų ir V.Putino bendražygių vaikai:

• Prezidento kanceliarijos vadovo Antono Vaino sūnus ir Jaunimo iniciatyvų centro vadovas Aleksandras Vaino dalyvaus sesijoje personalo klausimais;
• Ksenija Šoigu, Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus ir buvusio gynybos ministro Sergejaus Šoigu dukra, surengs sporto renginį;
• Romanas Rotenbergas, Rusijos ledo ritulio federacijos pirmasis viceprezidentas, V.Putino draugo Boriso Rotenbergo sūnus, paskelbtas diskusijų grupės apie žiniasklaidos lygas sporte pranešėju;
• V.Putino dukterėčia Ana Civiliova kalbės kaip fondo, įsteigto karo veteranams remti, vadovė.

Vladimiras Putinas niekada viešai nepripažino, kad 39 metų Voroncova ir 37 metų Tichonova yra jo dukterys. Abi moterys yra įtrauktos į JAV, ES ir Jungtinės Karalystės sankcijų sąrašus.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Joe Bidenas

Naujausiame įtakingo žurnalo „Time“ viršelyje – Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno nuotrauka. Jo viduje – išsamus interviu su Baltųjų rūmų vadovu ir demokratų partijos kandidatu į šalies prezidento postą. Anot jo, taika turi tik vieną scenarijų: „Užtikrinti, kad Rusija niekada, niekada, niekada, niekada, niekada, niekada neokupuotų Ukrainos“.

Interviu metu J.Bidenas užsiminė, kad prieš pat karą pasidalijo žvalgybos informacija ir įspėjo apie Vladimiro Putino ketinimus pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą tam, kad pasaulis žinotų, jog Vašingtonas tebekontroliuoja situaciją ir žino, kas vyksta.

Žurnalisto paklaustas, ar derybos yra daugiausia, ko Ukraina gali tikėtis iš šio karo baigties, JAV vadovas pabrėžė, kad „tikrai ne“ ir nusistebėjo, kodėl šiame kontekste pamirštami kiti labai svarbūs dalykai: stipriai nukenksmintos Rusijos ginkluotosios pajėgos ir kaip niekada sustiprėjęs NATO.

„Aljansas yra gerokai stipresnis nei tada, kai pradėjau eiti savo pareigas. Aš jį subūriau į vieną. Aš ne tik patvirtinau faktą, kad tai yra stipriausias Aljansas pasaulio istorijoje, bet sugebėjau jį ir išplėsti.

Kai buvau susitikęs su V.Putinu, jis sakė, kad norėtų, jog NATO būtų suomizuota. Pasakiau jam, kad jis sulauks Suomijos NATOizacijos. Ir visi manė, kad aš išprotėjau.“

Nors Jungtinės Valstijos yra daugiausiai paramos Ukrainai jos kovoje prieš Rusiją teikianti šalis, JAV prezidentas atkreipė dėmesį, kad iš tiesų „Europa išleido daugiau pinigų nei Jungtinės Amerikos Valstijos. Bendrai Europa išleido daugiau pinigų kovai su Rusija“.

V.Putinas nori atkurti Sovietų Sąjungą

Pasak J.Bideno, pasaulis vis praleidžia pro akis tai, kokios būtų Rusijos pergalės Ukrainoje pasekmės: „Jis sako, kad tai yra Sovietų Sąjungos atkūrimo dalis. Štai apie ką kalbama. Jis ne tik norėjo dalyvauti – jis norėjo grįžti į tuos laikus, kai buvo NATO ir kita organizacija, kuriai priklausė Lenkija bei kitos valstybės (Varšuvos sutarties organizacija)“.

Plačiau skaitykite ČIA.

Stopkadras/Jūros banga Odesoje nuo molo nuplovė jauną policininkę

Juodojoje jūroje netoli Arkadijos paplūdimio Odesoje rastas policininkės, kurią savaitgalį bangos nuplovė į vandenį nuo molo, kūnas. 20-metė mergina, kilusi iš Rivnės miesto, atostogavo šiame Ukrainos uostamiestyje.

Kaip pranešė šio Ukrainos regiono valstybinių nepaprastųjų situacijų tarnybų vadovas, mergina rasta birželio 5 d. „Šiandien po pietų netoli tos vietos, kur įvyko tragedija, narai rado nuskendusios moters kūną“, – teigiama pranešime.

2003 m. gimusios merginos buvo ieškoma kelias dienas. Buvo apžiūrėta daugiau kaip 15 tūkst. kvadratinių metrų dugno ir 10 km palei kranto liniją. Antradienį rasti dingusios moters batai.

Teisėsaugininkai pranešė, kad tragedija su 20-mete policininke iš Rivnės miesto Oleksandra Oleščuk įvyko sekmadienį, birželio 2 d., apie 20.40 val., Odesoje, kai ji fotografavosi prieplaukoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

VIDEO: Nufilmuota tragedija: jūros banga Odesoje nuo molo nuplovė jauną policininkę

Nufilmuota tragedija: jūros banga Odesoje nuo molo nuplovė jauną policininkę

123RF.com nuotr./Kibernetinė ataka

Ukrainos karinė žvalgyba vykdo plataus masto DDoS ataką prieš Rusijos valstybines institucijas ir stambias įmones, apie tai naujienų agentūrai „Unian“ pranešė šaltiniai šalies žvalgyboje.

„Ukrainos karinė žvalgyba vykdo plataus masto DDoS ataką prieš Rusijos valstybines institucijas ir stambias bendroves“, – atskleidė agentūros pašnekovas, tačiau daugiau detalių šaltiniai nepateikė.

Kovo mėnesį Ukrainos karinės žvalgybos tarnybos specialistai ir grupės „BO Team“ aktyvistai įvykdė keletą kibernetinių atakų prieš Rusijos objektus. Taikiniais tapo ne tik Rusijos valstybiniai, bet ir privatūs subjektai, kurie moka mokesčius ir finansuoja karą prieš Ukrainą.

Vien per 2024 m. kovo 11-18 d. savaitę: buvo kėsintasi į „Rostelecom“ išteklius, išjungiant ryšio įrangą Rusijos Užbaikalės ir Krasnojarsko kraštuose; gauta prieiga prie Belgorodo krašto vyriausybės elektroninės dokumentų valdymo sistemos ir 12 000 vietos pareigūnų išsiųsti netikri laiškai vietos pareigūnams.

Taip pat buvo užpulta ir išjungta „Belznak LLC“ ryšių įranga, užpulti ir sunaikinti savivaldybės biudžetinės įstaigos Starooskolsko miesto daugiašakio gamybinio komunalinių paslaugų susivienijimo informaciniai ištekliai, užpulta ir sunaikinta „Tommoloko CJSC“ infrastruktūra, užvaldyta ir sunaikinta serverių infrastruktūra bei paslaugų teikėjo „1Gb“ svetainių talpyklos atsarginės kopijos .ru prieglobos paslaugų teikėjo ir dešimtys tūkstančių jo aptarnaujamų svetainių; Novosibirsko miesto elektrinio transporto valdymo centre buvo išjungta daugiau kaip 40 „Mikrotik“ tinklo įrenginių.

Ukrainos žvalgyba pabrėžė, kad Rusijai padaryta žala gali siekti šimtus tūkstančių dolerių.

Anksčiau ši Ukrainos tarnyba taip pat vykdė kibernetinę ataką prieš interneto paslaugų teikėjus ir ryšių paslaugas Rusijos Belgorodo srityje. Ataka blokavo interneto tinklų, teikiančių paslaugas vietos valdžios ir karinėms institucijoms, veikimą. 

Be to, buvo išjungtas pagrindinis interneto paslaugų teikėjas „Luchshe.Net“, vietos valdžios institucijų ir Belgorodo vyriausybės, regioninio valstybės ir savivaldybių paslaugų portalo, „Gazprom Mezhregiongaz Belgorod“ ir Finansų ir biudžeto politikos ministerijos interneto svetainės.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Priešlėktuvinė gynybos sistema „Pancyr“

Ukrainos gynybos pajėgos pietų kryptimi sunaikino dvi Rusijos raketų „žemė-oras“ sistemas „Pancyr-S1“.

Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pietų Ukrainos gynybos pajėgų strateginių komunikacijų spaudos centro vadovas Dmytro Pletenčiukas. Pasak jo, Ukrainos pajėgos taip pat pataikė į du svarbius rusų pajėgų taškus.

„Minus du „Pancyr“ mūsų kryptimi. Ten ir valdymo, ir dronų kontrolės punktas. Ups“, – pažymėjo D.Pletenčiukas.

15min primena, kad balandžio pabaigoje paaiškėjo, kad Ukrainos gynybos pajėgos ėmė kontroliuoti Nestrigos salą, esančią Dniepro deltoje Chersono srityje. Ši sala turi taktinę reikšmę, nes tai vieta, neleidžianti priešui priartėti prie Ukrainos pozicijų.

Nuo to laiko rusai neatsisako bandymų susigrąžinti Nestrigą ir nuolat griebiasi puolimų. Ukrainos pajėgos pridaro nuostolių rusams.

Projektas „Noriu gyventi“/Ukrainietis Romanas Horilykas po dvejų metų, praleistų Rusijos nelaisvėje

Projektas „Noriu gyventi“ parodė ukrainiečio Romano Horilyko nuotraukas po dvejų metų, praleistų Rusijos nelaisvėje.

Romano ir kitų ukrainiečių karo belaisvių būklė kelia siaubą ir asociacijas su tamsiausiais žmonijos istorijos puslapiais – nacių koncentracijos mirties stovyklomis, rašo „Ukrajinski nacionalni novyny“.

„Šiose siaubingose nuotraukose ukrainietis Horilykas Romanas Vasiljevičius užfiksuotas po dvejų metų, praleistų Rusijos nelaisvėje. Romanas ir dar 74 karo belaisviai buvo grąžinti iš rusų nelaisvės 2024 m. gegužės 31 d. pasikeičiant karo belaisviais, nors karo veiksmuose nedalyvavo. Romanas vyresnysis dirbo Černobylio atominės elektrinės apsaugos kontrolės posto kontrolieriumi. Jį ir kitus 168 Černobylio atominę elektrinę saugojusius 168 nacionalinius gvardiečius rusai tiesiog paėmė įkaitais ir 2022 m. kovo mėn. išvežė iš Ukrainos per Baltarusiją. 89 iš jų vis dar laikomi nelaisvėje, o Rusijos pusė jais naudojasi, kad iškeistų juos į mūšyje į nelaisvę paimtus Rusijos kariškius“, – sakoma pranešime.

Pažymima, kad per visą nelaisvės Rusijoje laikotarpį belaisvių ukrainiečių nė karto nelankė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto stebėtojai.

„Neleidimas stebėtojams lankyti karo belaisvių pažeidžiant Ženevos konvencijų nuostatas yra sąmoninga ir tikslinga Rusijos valdžios institucijų politika. Tai daroma sąmoningai, kad Tarptautinis Raudonasis Kryžius negalėtų užfiksuoti, kaip Rusijos pusė elgiasi su karo belaisviais. Norint nuslėpti nuo pasaulio nežmonišką Rusijos požiūrį į ukrainiečius, tiesiogine to žodžio prasme – ukrainiečių tautos genocido politiką. Visų karo belaisvių ir civilių įkaitų grąžinimas iš Rusijos gulago yra Ukrainos prioritetas“, – priduriama projekto pranešime.

Gegužės 31 d., penktadienį, Ukraina su Rusija apsikeitė kaliniais ir 75 ukrainiečiai grįžo namo.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas sakė, kad visi grįžusieji iš nelaisvės pasakojo apie kankinimus. Maždaug trečdalis jų buvo sužeisti ir sunkiai sužeisti. Absoliučiai visi neteko beprotiškai daug svorio ir jiems reikalingas gydymas bei reabilitacija.

Parodė ukrainiečio R.Horilyko nuotraukas po dvejų metų Rusijos nelaisvėje

+1

„AP“/„Scanpix“/Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė, kad jo šalis yra vienintelė ES valstybė, kurios piliečiai žūsta kare Ukrainoje. Tai jis pasakė interviu Italijos laikraščiui „Il Giornale“, atsakydamas į klausimą apie Vengrijos poziciją dėl plataus masto invazijos.

„Vengrija ribojasi su Ukraina, tai ne tik karas, bet ir mūsų siena. Italija geografiškai toli, jums tai visai kas kita. Ukrainoje yra Vengrijos piliečių, priklausančių vengrų mažumai, kurie kovoja Ukrainos kariuomenės pusėje ir žūsta. Esame vienintelė ES šalis, kurios piliečiai žūsta Ukrainoje“, – sakė V.Orbanas.

Pasak Vengrijos premjero, jei Ukrainos partneriai leis jai smogti Rusijai jų tiekiamais ginklais, NATO bus per žingsnį nuo dalyvavimo kare.

2023 m. V.Orbanas tapo antruoju Europos vadovu, susitikusiu su V.Putinu per dvejus metus nuo plataus masto invazijos. O 2024 m. kovo mėn. jis buvo vienintelis ES lyderis, pasveikinęs V. Putiną su pergale rinkimuose.

Vengrijos vyriausybė delsia įvesti sankcijas Maskvai ir priešinasi ginklų tiekimui Kyjivui. Tai netenkina kitų ES šalių: jos jau sugalvojo, kaip nubausti Budapeštą ir susilpninti jo įtaką Europos Komisijoje.

V.Orbanas prisišnekėjo: Vengrija gali atsisveikinti su svarbiu postu Briuselyje

ES šalių vadovams pabodo nuolatinis Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano trukdymas spręsti Ukrainos klausimą, todėl planuojama jį nubausti ir suteikti jo šaliai silpną portfelį būsimoje Europos Komisijoje, leidiniui „Politico“ sakė trys su diskusijomis susipažinę diplomatai.

Vengrija nori išlaikyti plėtros komisaro portfelį ir didelę įtaką, kuomet sprendžiami ES derybų klausimai dėl Ukrainos prisijungimo prie bloko, tačiau nacionalinės vyriausybės nenori, kad dabartinis Budapešto deleguotas Europos Komisijos narys Olivéris Várhelyi (ar bet kuris kitas vengras) toliau eitų tokias svarbias pareigas, sakė trys diplomatai.

V.Orbanas nuolat pasirodo kaip artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas ES, o Europos lyderius vis labiau erzina jo delsimas imtis sankcijų ir priešinimasis lėšų pervedimui Kyjivui.

Vargu ar Vengrijai bus leista kontroliuoti kokią nors svarbią sritį, sakė vienas diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems leidinio šaltiniams, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų aptarti jautrias ES temas.

Europos Komisija (EK) pareiškė, kad vyriausybės ir naujasis Komisijos pirmininkas turės pasirinkti Komisijos narius, tad dabartinė EK neužbėgs įvykiams už akių.

„Štai ką mes gauname, kai lapė tampa vištidės šeimininke“

V.Orbanas pastaraisiais mėnesiais bandė blokuoti pagalbą Ukrainai ir grasino jos stojimo deryboms. Liepos mėn. vengrai taip pat perims šešių mėnesių pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai pagal rotacijos principą, suteikiantį jiems įgaliojimus nustatyti darbotvarkę.

Vis dėlto Vengrija tebesitiki, kad O.Várhelyi liks savo poste, kurį užima nuo 2019 m., kai jį pasiūlė V.Orbanas.

Tačiau O.Várhelyi buvo kaltinamas, kad kenkia politikai ES šalių kandidačių atžvilgiu ir kelia sumaištį neseniai kilus priešpriešai su Sakartvelu dėl plačiai smerkiamo „užsienio agentų“ įstatymo, kuris visuotinai laikomas Tbilisio valdančiosios partijos būdu susidoroti su opozicine žiniasklaida, aktyvistais ir nevyriausybinėmis organizacijomis.

Anksčiau Budapeštas bandė įvesti savo rusiško tipo taisyklių versiją, tačiau susidūrė su Briuselio ir Europos teisės institucijų pasipriešinimu.

„Postimees“/„Scanpix Baltics“/Oksfordo profesorius, istorikas Timothy Gartonas Ashas

Oksfordo profesorius, istorikas ir apžvalgininkas Timothy Gartonas Ashas savo 2023 m. publikuotoje premiją pelniusioje knygoje „Tėvynės: asmeninė Europos istorija“ (angl. Homelands: A Personal History of Europe“) aprašo kontinento istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo iki „po sienos“ laikotarpio ir atkreipia dėmesį į klaidas, lėmusias Rusijos įvykdytą plataus masto invaziją Ukrainoje. Jį kalbino naujienų svetainė „The Kyiv Independent“.

T.Gartono Asho nuomone, šiuo metu pasaulis stokoja suvokimo, kad jam reikalinga Ukrainos pergalė prieš Rusiją.

„Maždaug pusė Europos vis dar puoselėja iliuziją, kad yra kažkokia pusiaukelė lygtyje: „Rusija neturi laimėti, o Ukraina neturi pralaimėti“. Pirmiausia paklauskime, ką tai reiškia: „Ukraina nepralaimės“? Turiu aiškų atsakymą: Ukraina nepralaimi – vadinasi, Ukraina pralaimi.“

Plačiau skaitykite ČIA.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas yra vienas labiausiai saugomų lyderių pasaulyje. Šalies saugumo tarnybos padidino jo apsaugą precedento neturinčiu lygiu – pagal jo saugumą užtikrinančių pareigūnų rekomendacijas V.Putinas pradėjo dėvėti neperšaunamą liemenę, rašo leidinys „The Moscow Times“, remdamasis dviem neįvardintais Rusijos pareigūnais ir jų žodžius patvirtinusiu šaltiniu Kremliuje.

Pasak pareigūno, kuris ne kartą asmeniškai matė V.Putiną per viešus renginius, Federalinės saugumo tarnybos ir prezidento saugumo tarnybos rekomendacija jis pradėjo dėvėti neperšaunamą liemenę dar 2023 m.

„Šiemet gegužės 9 d. per paradą vadas visiškai neabejotinai dėvėjo paslėptą neperšaunamą liemenę. Ir ši atsargumo priemonė, manau, yra teisinga“, – pažymėjo vienas pareigūnas, dalyvavęs Raudonojoje aikštėje vykusiame parade.

Britų saugumo konsultantė Jade Miller, išanalizavusi V.Putino kalbos 2024 m. gegužės 9 d. parade vaizdo įrašą, padarė išvadą, kad Rusijos prezidentas tikrai dėvėjo neperšaunamą liemenę.

„V.Putinas eina gana sustingęs, jo palto nugaroje nesimato natūralių raukšlių, atsirandančių einant ir spaudžiant ranką kariškiams“, – atkreipė dėmesį ekspertė. – V.Putino viršutinė kūno dalis atrodo nenatūraliai, jo pečiai atrodo gana platūs ir kvadratiniai, nesimato nugaros ir menčių formos.“

Anot J.Miller, Rusijos prezidento elgesys leidžia manyti, kad jis po paltu dėvi kažką, dėl ko jam nepatogu vaikščioti.

„Jis ne kartą gūžteli ir pakoreguoja pečius, rodydamas diskomfortą dėl to, kaip balistinė neperšaunama liemenė gula ant pečių, o dėvint ją ilgą laiką, jos svoris gali sukelti dirginimą ir diskomfortą“, – kalbėjo ji.

„V.Putinas matomas iki galo susagstytu paltu, akivaizdu, kaip jis tikrina, ar jis užsegtas, tarsi stengdamasis įsitikinti, kad niekas nemato, kas yra po paltu. Mano profesine nuomone, dalyvaudamas parade V.Putinas dėvi tam tikrą balistinės gynybos priemonę“, – reziumavo saugumo ekspertė.

Oficialiai Kremlius atmeta būtinybę didinti prezidento V.Putino saugumo priemones.

“(Saugumo priemonės) yra įprasto lygio. Daroma tai, kas būtina prezidento saugumui užtikrinti“, – gegužės viduryje sakė prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, komentuodamas pasikėsinimą į Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico.

Pergalės paradas Kremliui yra svarbus simbolinis įvykis, jam pradedama ruoštis gerokai iš anksto, o saugumo priemonės yra kuo griežčiausios.

Paradą iš tribūnos gali stebėti tik tie, kuriuos asmeniškai pakviečia Kremlius, iš anksto patikrinęs jų biografiją. Prieš įžengiant į Raudonąją aikštę, visi svečiai – veteranai, pareigūnai, deputatai ir kiti kviestiniai asmenys – iš anksto kruopščiai patikrinami, rašo „The Moscow Times“.

Dalyvaudamas gegužės 9 d. parade ir dėdamas vainikus prie amžinosios ugnies prie Nežinomojo kareivio kapo Aleksandro sode, Rusijos prezidentas iš visų pusių buvo apsuptas maždaug dviejų dešimčių apsaugininkų su akiniais nuo saulės.

Tuo pat metu ant Kremliaus ir gretimų pastatų stogų stovėjo dešimtys prezidento apsaugos tarnybos snaiperių.

V.Putinas rimtai žiūri į savo saugumą ir, kitaip nei daugelis kitų šalių vadovų, visada atsižvelgia į vis naujus savo sargybinių reikalavimus, leidiniui komentavo Andrejus Soldatovas, kuris specializuojasi Rusijos saugumo tarnybų tyrimuose:

„V.Putinas yra gana unikalus lyderis, nes jis paprastai sutinka sustiprinti apsaugą, išplėsti apsaugos perimetrą, kai to prašo jo sargybiniai. Jis beveik visada sutinka su jų reikalavimais. O dabar, manau, dar labiau.“

„Scanpix“/AP nuotr./Antrojo pasaulio karo veteranas Ibrahimas Paša Sadykovas ir Vladimiras Putinas

Harvardo universiteto Ukrainos tyrimų instituto direktorius profesorius Serhijus Plochijus mano, kad po Vladimiro Putino mirties izoliuotos Rusijos lauktų labai sunkus laikotarpis, kurio dalis gali būti dezintegracija.

„Karas yra krizė, ir akivaizdu, kad šis karas negali tęstis po V.Putino, nes tai neatitinka daugelio, įskaitant Rusijos verslą, interesų. Bus pokyčių, bus tam tikrų tektoninių sukrėtimų. Ir šiuo požiūriu tokios šalys arba tokios Rusijos dalys kaip Čečėnija, kuri de facto jau funkcionuoja beveik kaip nepriklausoma, <...> gali pasitraukti", - sakė jis interviu kanalui „Hromadske“.

Istorikas mano, kad šis plataus masto karas yra visiškai nenaudingas Rusijai, jis daro didelę žalą Rusijos verslui, Rusijos reprezentacijai pasaulyje.

„Nemanau, kad ši rusų karta pirmenybę teiks, tarkime, atostogoms Pekine, o ne kelionei į Paryžių. Bus tam tikras atsitraukimas ir grįžimas prie tiltų su Europa tiesimo, nes Rusijos imperinis ir šiuolaikinis elitas savo viršūnėje, kalbant apie išsilavinimą ir kitus dalykus, buvo orientuotas būtent į Europą", – kalbėjo S.Plochijus.

Pasak jo, mirus faktiniam tironui ar diktatūrinio tipo vadovui, visada atsiranda tam tikras pasirinkimas ir kova tarp jo įpėdinių.

„Ir nė vienas iš jų nebus pakankamai stiprus, kad galėtų tęsti politiką, kuri yra tokia žalinga pačiai Rusijai... Tai istoriko požiūris, mes negalime pažvelgti į rytojų, galime tik daryti prielaidas. Tai scenarijus, kuris atrodo labiausiai tikėtinas žvelgiant į Rusijos pastarųjų 100 metų istoriją. Kaip ten vyko pokyčiai nuo Lenino iki Stalino – kaip po Stalino mirties vyko konkurencija tarp įpėdinių. Tai galimybė totalitariniams režimams pakeisti kursą", – pridūrė jis.

Plačiau skaitykite ČIA.

Shutterstock nuotr./Eurai ir doleriai

Rusija slapta papirkinėja kraštutinių dešiniųjų politikus visoje Europoje. Europos žvalgyba ypač atkreipė dėmesį į rusų veiksmus Čekijoje, kur prieš metus vieno artimiausių Vladimiro Putino sąjungininkų bendražygis atidarė prokremlišką žiniasklaidos priemonę „Europos balsas“. 

Pasak laikraščio „The Washington Post“, Čekijos valdžios institucijos atliko išsamų tyrimą ir uždarė rusišką svetainę, pavadinusios ją Rusijos propagandos operacija. Tačiau byla nesibaigė tik Čekijoje – tyrimas greitai išplito į kitas šalis, įskaitant Belgiją, Nyderlandus, Vokietiją, Lenkiją ir Prancūziją. Teisėsaugos pareigūnai priėjo prie išvados, kad „Europos balsas“ yra kur kas daugiau nei tik prorusiška žiniasklaida.

„Ši organizacija buvo naudojama pervesti šimtus tūkstančių eurų – iki 1 mln. eurų per mėnesį – dešimtims kraštutinių dešiniųjų politikų daugiau nei penkiose šalyse, kad Vakarų žiniasklaidoje skleistų Kremliaus propagandą, kuri sėtų susiskaldymą Europoje ir stiprintų prorusiškų kandidatų pozicijas šią savaitę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose“, – rašo leidinys, cituodamas įvairių valstybių žvalgybos atstovus. 

Pareigūnai šią operaciją apibūdino kaip vieną didžiausių, kurių Kremlius ėmėsi Europoje, siekdamas pakirsti paramą Ukrainai ir suskaldyti transatlantinį aljansą. Tarp ankstesnių slaptų Kremliaus veiksmų – bandymas suvienyti kraštutinius dešiniuosius ir kraštutinius kairiuosius Vokietijoje, vidaus nesutarimų kurstymas Prancūzijoje ir sabotažas Lenkijoje.

Europos žvalgybos agentūros gauti ir „The Washington Post“ peržiūrėti Kremliaus vidaus dokumentai rodo, kad „Europos balsas“ buvo Kremliaus sukurtos įtakos kampanijos, glaudžiai koordinuojamos su Viktoru Medvedčuku, V.Putino sąjungininku, vadovavusiu promaskvietiškai opozicinei partijai Ukrainoje prieš Rusijai įsiveržiant į Ukrainą, dalis.

Vėliau šiam planui vadovavo V.Medvedčuko atstovas, kuris, kaip rodo kiti dokumentai, glaudžiai bendradarbiavo su Rusijos federalinės saugumo tarnybos padaliniu, vadinamu Penktąja Rusijos federaline saugumo tarnyba (FSB) tarnyba.

Shutterstock nuotr./Propaganda

Čekijos vidaus saugumo tarnybos vadovas Milalas Koudelka sakė, kad operacija „Europos balsas“ taip pat buvo bandymas į Europos Parlamentą atvesti daugiau prorusiškų deputatų. Pasak jo, „buvo parengtas planas, pagal kurį žmonės Europos Parlamente vykdys klasikinį šnipinėjimą“ Rusijos naudai.

Ne tik Čekija: į bylą įtraukti ir Vokietijos politikai

Čekijoje tyrimo metu buvo atliktos kratos kraštutinių dešiniųjų olandų europarlamentaro padėjėjo ir kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) lyderio ir šios partijos kandidato Nr. 2 į Europos Parlamentą Petro Bystrono namuose ir biuruose.

Jis buvo vienas iš aršių Vakarų ginklų siuntimo į Ukrainą priešininkų ir pasisakė už sankcijų Rusijai panaikinimą. Viename iš įrašų, rastų per kratas, girdėti, kaip P.Bystronas skundžiasi „Europos balso“ darbuotojui dėl sunkumų gabenant dešimtis tūkstančių grynųjų pinigų į jo namus Maljorkoje, laikraščiui „The Washington Post“ sakė trys aukšto rango Europos žvalgybos pareigūnai.

Tačiau P.Bystronas nebuvo tik „pasyvus asmuo, kuris gaudavo pinigus“, jis aktyviai dalyvavo pritraukiant kitus politinius veikėjus į projektą „Europos balsas“. 

„Europos saugumo tarnybos toliau tiria dešimčių kitų kraštutinių dešiniųjų politikų, įskaitant Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų politikus, taip pat šešių kitų AfD veikėjų, įskaitant politikus ir parlamento padėjėjus, vaidmenį „Europos balso“ tinkle. Belgijos valdžios institucijos taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį tyrime, nes pagrindiniai „VoE“ susitikimai su politikais vyko kitose Europos šalyse, įskaitant Briuselį“, – pažymi „The Washington Post“. 

Tuo pat metu Čekijos žvalgybos tarnybos išlieka budrios.

„Mes sustabdėme [operaciją „Europos balsas"] ir aš labai didžiuojuosi savo tarnyba“, – sakė Milalas Koudelka.

Tačiau nerimaujama, kad kiti tinklai gali veikti kitose Europos šalyse.

„Ši kova niekada nesibaigs“, – pridūrė Čekijos pareigūnas.

Vykdo sabotažą

Rusijos Federacija jau kelerius metus vykdo sabotažą Europoje, siekdama sumažinti paramą Ukrainai šiame bloke. 

Anksčiau žiniasklaida rašė, kad Europos tyrėjai vis dažniau įžvelgia Rusijos pėdsakus tariamo sabotažo veiksmuose strateginiuose infrastruktūros objektuose, tačiau negali imtis reikiamų priemonių.

Kartu vis sunkiau numatyti galimas atakas iš Maskvos. Pastaraisiais metais Kremlius vis dažniau kreipiasi į civilinius ir komercinius teismus, kad šie tikrintų ir galimai atakuotų svarbią infrastruktūrą.

Agentūra „Bloomberg“ anksčiau rašė, kad Rusijos karinės žvalgybos tarnyba greičiausiai stovi už vis akivaizdesnių, dažnesnių ir labiau koordinuotų incidentų Europoje. 

„Zuma press“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad, nepaisant to, jog dar tik birželio pradžia, artimiausios savaitės gali nulemti likusių metų karo Ukrainoje likimą.

Birželio 4 d. kalbėdamas per savo kasdienę kalbą V.Zelenskis sakė, kad pagrindinės ir stipriausios Rusijos atakos šiuo metu vyksta Donecko srityje, kurioje nuolat žengia į priekį Maskvos pajėgos ir kuri išlieka pagrindiniu Kremliaus taikiniu.

Kaip pranešė „Kyiv Independent“, Rusijos kariai, judantys į vakarus nuo Bachmuto ir Avdijivkos griuvėsių, sugebėjo užimti keliolika nedidelių kaimų ir priartėti prie Časiv Jaro.

Kitur mūšio lauke V.Zelenskis pakartojo, kad padėtis Charkivo srityje „stabilizuota“, ir padėkojo „kiekvienam vadui ir kariui“.

Jis taip pat sakė, kad iš ministerijų gavo pranešimų apie bepiločių orlaivių, kurie pastarosiomis savaitėmis, vėluojant Vakarų ginkluotei, mūšio lauke atliko lemiamą vaidmenį, gamybą ir įsigijimą.

„Tuo metu, kai laukėme artilerijos tiekimo iš mūsų partnerių, FPV dronai iš tikrųjų išgelbėjo frontą“, – sakė jis.

Užsimindamas apie platesnio masto sunkumus, su kuriais šiuo metu susiduria Ukraina, V.Zelenskis sakė, kad artimiausios savaitės „nulems visą vasarą ir, daugeliu atžvilgių, visus metus“.