Svarbiausios naujienos
- Smūgiai Kremliui amerikietiškais ginklais: J.Bidenas atsakė, ar duotas leidimas.
- Rusai Baltarusijai gamina naujus naikintuvus: ką gaus A.Lukašenka.
- Nauji V.Putino grasinimai: Rusija gali dislokuoti raketas per smūgio atstumą nuo Vakarų.
- Ukrainiečių žvalgyba parodė video, kaip sunaikino Rusijos laivą Kryme.
- Ukraina nusivylė JAV dėl F-16 naikintuvų pilotų apmokymų.
- V.Putinas atsakė, kiek imperinių ambicijų turi Rusija: ar planuoja pulti NATO?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Smūgiai Kremliui amerikietiškais ginklais: J.Bidenas atsakė, ar duotas leidimas
16:32
JAV prezidentas Joe Bidenas nepakeitė savo nuomonės, kad amerikietiški ginklai neturėtų būti naudojami Maskvai ar Kremliui pulti. Tačiau yra žinoma, kad jis leido naudoti ginklus prieš karinius objektus Rusijoje, pranešė JAV televizija ABC.
Kai JAV prezidento buvo paklausta, ar nuo to laiko, kai buvo duotas leidimas naudoti JAV ginklus, jie jau buvo panaudoti prieš Rusiją, jis tiesiogiai neatsakė, tačiau leido suprasti, kad smūgiai Maskvai ar Kremliui neturėtų būti vykdomi.
„Juos leidžiama naudoti netoli sienos, kai jie naudojami kitoje sienos pusėje siekiant atakuoti konkrečius taikinius Ukrainoje. „Mes nesuteikiame leidimo smogti už 200 mylių (322 km, – red. past.) į Rusiją ir nesuteikiame leidimo smogti Maskvai, Kremliui“, – pabrėžė J.Bidenas.
Savo ruožtu JAV prezidentas pakomentavo Vladimiro Putino pareiškimus, kad ginklų tiekimas smūgiams Rusijoje neva yra „tiesioginis dalyvavimas kare“.
„Pažįstu jį daugiau nei 40 metų. Jis man kelia rūpesčių 40 metų. Jis nėra padorus žmogus, – teigė J.Bidenas. – Jis yra diktatorius, ir jis bando užtikrinti, kad išlaikytų savo šalį kartu, tuo pat metu tęsdamas šį puolimą. Mes nekalbame apie tai, kad duotume (ukrainiečiams) ginklų smogti Maskvai, smogti Kremliui – tiesiog už sienos, kur jie gauna nemažai ugnies iš įprastinių ginklų, kuriuos rusai naudoja eidami į Ukrainą žudyti ukrainiečių“, – pastebėjo JAV prezidentas.
Odesą puola „Shahed“: mieste griaudi sprogimai
00:35
Penktadienio naktį Odesoje griaudi sprogimai: Rusija miestą atakuoja dronais „Shahed“.
Odesos meras Henadijus Truchanovas „Telegram“ platformoje pranešė, kad grėsmė iškilo miesto centrui ir Peresypės rajonui.
Jis taip pat pranešė, kad gynėjai kovoja su grėsme.
Kiek anksčiau buvo pranešta, kad Rusijos pajėgos iš okupuotos Pietų Ukrainos dalies paleido kelias atakos bepiločių orlaivių grupes į Ukrainos teritoriją.
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvų „Mirage 2000“
21:48 Atnaujinta 21:58
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvų „Mirage 2000“. Apie tai paskelbė šalies prezidentas Emmanuelis Macronas, kurį cituoja „France24“.
Pasak jo, Prancūzija taip pat organizuos Ukrainos pilotų rengimą šiems lėktuvams. Mokymai vyks Prancūzijoje.
„Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimo programą ir paskelbsime apie ‚Mirage 2000-5‘, prancūzų kovinių lėktuvų, kurie leis Ukrainai ginti savo žemę ir oro erdvę, pristatymą. Nuo rytojaus pradedame pilotų mokymo programą ir iki metų pabaigos perduosime šiuos lėktuvus“, – sakė E.Macronas.
Jis nenurodė, kiek tiksliai lėktuvų bus perduota. Šių lėktuvų ukrainiečių pilotų rengimo programa prasidės šią vasarą.
„Mums reikia 5–6 mėnesių, kad juos apmokytume Prancūzijoje ir jie būtų pasirengę iki metų pabaigos“, – pabrėžė E.Macronas.
Be to, Prancūzijos prezidentas paskelbė ketinantis suformuoti „prancūzų brigadą“ iš Ukrainos karių: apmokyti ir aprūpinti uniformomis 4500 ukrainiečių naujokų imsis Prancūzija.
„Padėti [Ukrainai] priešintis reiškia ginti jos vertybes, mūsų įstatymus, ukrainiečių suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Šiandien turime tautą, kuri susiduria su valstybe, kurios nelyginu su nacistine Vokietija, nes ji neturi tos pačios ideologijos, bet kuri yra imperialistinė valstybė, iš esmės nepaisanti tarptautinės teisės ir sakanti: „Aš jus užpulsiu“, – sakė E.Macronas.
Jis taip pat pabrėžė, kad taika Ukrainoje turi būti pasiekta derybomis, tačiau „šis momentas dar neatėjo, nes Rusija toliau puola“.
„Ši akimirka gali ateiti tik tuo atveju, jei Ukraina priešinsis“, – sakė Prancūzijos prezidentas.
E.Macronas: Paryžiaus parama Ukrainai nesumažės
20:56
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį per išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių iškilmes pareiškė, kad Paryžiaus parama Ukrainai nesumažės.
„Dėkoju Ukrainos žmonėms už jų drąsą. Mes esame čia ir nesiliausime“, – sakė E.Macronas.
„Susidūrę su grįžtančiu karu mūsų žemyne [...] susidūrę su tais, kurie siekia jėga pakeisti sienas ir perrašyti istoriją, būkime verti tų, kurie čia išsilaipino“, – teigė prezidentas, turėdamas omenyje prieš daugiau nei dvejus metus Rusijos pradėtą karą Ukrainoje.
„Jūsų buvimas čia šiandien [...] byloja apie visa tai“, – kreipdamasis į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį pareiškė E.Macronas.
D dienos minėjimo ceremonijoje taip pat dalyvavo britų karalius Karolis III, JAV prezidentas Joe Bidenas, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau.
Tačiau į metinių iškilmes nebuvo pakviestas nė vienas Rusijos pareigūnas, nepaisant lemiamo Sovietų Sąjungos indėlio nugalint nacizmą Antrajame pasauliniame kare.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paklaustas apie tai, kad Maskva nebuvo pakviesta į minėjimą, atsakė, kad „tegul švenčia be mūsų“.
Prancūzija ketvirtadienį vykusioje ceremonijoje vis tiek pagerbė per išsilaipinimą Normandijoje žuvusius sovietų karius.
Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį vyksta D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje.
1944 metų birželio 6-ąją įvykęs išsilaipinimas Normandijos paplūdimiuose buvo Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusi operacija.
Daugelio ji laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.
Vengrija dalyvaus Ukrainos taikos konferencijoje Šveicarijoje
19:19
Sankt Peterburge viešintis Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto ketvirtadienį patvirtino, kad dalyvaus šį mėnesį Šveicarijoje vyksiančiame pasauliniame Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikime.
Apie tai pranešė ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
P.Szijjarto anksčiau išreiškė abejonių dėl dalyvavimo pasauliniame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį nepakviesta Rusija.
„Vengrija pasisako už taiką ir dalyvaus visuose renginiuose, kurių darbotvarkėje numatyta taika“, – sakė P.Szijjarto ir pridūrė apgailestaujantis, kad renginyje dalyvaus ne visos kariaujančios valstybės.
„Šį kartą taip nėra. Bet kadangi gerbiame šveicarų taikos pastangas, dalyvausime užsienio reikalų ministro lygiu“, – teigė jis.
Sankt Peterburge šiuo metu vyksta tarptautinis ekonomikos forumas.
Ukrainos taikos viršūnių susitikimas vyks birželio 15–16 dienomis.
Girtas rusų seržantas nužudė 7 savo bendražygius į kareivines įmetęs granatą
19:17
Rusijos karys, granata nužudęs septynis savo bendražygius, buvo nuteistas kalėti 23 metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Dmitrijus Lobovikovas, buvęs Rusijos kariuomenės jaunesnysis seržantas, 2023 m. sausio mėn. metė granatą į vieną iš Belgorodo kareivinių kambarių, kuriame miegojo kiti kariai.
Žuvo septyni žmonės, dar 16 buvo sužeista.
Trečiadienį 2-osios Vakarų apygardos karinio teismo prisiekusieji D.Lobovikovą pripažino kaltu dėl nužudymo.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Šveicarijos NVO siekia išlaisvinti Rusijoje sulaikytą patarėją
18:44
Ženevoje įsikūrusi nevyriausybinė organizacija (NVO) ketvirtadienį pranešė, kad Rusijoje buvo sulaikytas patarėjas po to, kai Maskvos pareigūnai pranešė apie sulaikytą Prancūzijos pilietį, pažeidusį „užsienio agentų“ įstatymą.
„Žinome, kad Rusijoje buvo sulaikytas Humanitarinio dialogo centro (HD) patarėjas Laurentas Vinatier. Dirbame, kad gautume daugiau informacijos apie aplinkybes ir užtikrintume, kad Laurentas būtų paleistas“, – sakoma naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu atsiųstame konfliktų tarpininkavimo institucijos atstovo spaudai pareiškime.
Mirė lenkų karys, kurį gegužę prie Baltarusijos sienos peiliu sužalojo migrantas
18:21
Lenkijos kariuomenė pranešė, kad praėjusį mėnesį per incidentą prie bendros sienos su Baltarusija peiliu sužalotas lenkų karys mirė.
Ji nurodė, kad kariui peiliu į krūtinės sritį smogė migrantas, prasibrovęs pro pasienio užtvarą.
Sunkios būklės karys buvo paguldytas į Hainuvkos ligoninę. Ketvirtadienį jis buvo perkeltas į Varšuvos karinę ligoninę, bet po pietų ten mirė, pranešė kariuomenė.
„Nepaisant pagalbos, suteiktos po banditiško išpuolio pasienio su Baltarusija rajone, ir gydytojų pastangų, jo gyvybės išgelbėti nepavyko“, – sakoma kariuomenės pranešime.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė užuojautą kario šeimai.
„Jaunas kareivis Mateuszas paaukojo savo gyvybę gindamas Lenkijos Respublikos sieną. Tėvynė ir jo tėvynainiai nepamirš šios aukos“, – sakė jis socialiniame tinkle „X“.
Praėjusią savaitę Lenkijos kariuomenė taip pat pranešė apie dar du išpuolius prieš karius pasienyje: vienas karys buvo sužeistas prie lazdos pritvirtintu peiliu, o kitas patyrė veido sužalojimų, kai buvo užpultas sudaužytu buteliu.
Įtempta padėtis
Padėtis prie rytinės Europos Sąjungos sienos darosi vis įtemptesnė, tūkstančiams žmonių iš Artimųjų Rytų, Azijos ir Afrikos bandant įveikti metalinę užtvarą, kurią dėl saugumo Lenkija pastatė 2022 metais.
Varšuva ir Europos Sąjunga kaltina Baltarusiją, kad ji kartu su Rusija organizuoja migrantų antplūdį, siekdamos destabilizuoti padėtį Europoje.
Tuo metu Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda), sužinojęs, kad lenkų karo policija kovą sulaikė tris karius ir uždėjo jiems antrankius už tai, kad šie paleido įspėjamuosius šūvius, pasienyje su Baltarusija pastebėję artėjančią migrantų grupę, pareiškė esantis šokiruotas.
Per tą incidentą sužeistųjų nebuvo. Lenkijos žiniasklaida pranešė apie didėjantį karių nepasitenkinimą dėl elgesio su jų kolegomis.
Vyriausybės pareigūnai teigia, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, sulaikymas buvo perteklinė priemonė.
„Tai šokiruojantis atvejis, atsižvelgiant į tai, kad neseniai mūsų karius ne kartą užpuolė agresoriai iš Baltarusijos pusės“, – teigė A. Duda.
Gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad karo policija reagavo pernelyg aštriai, ir pareikalavo, kad ji ir tyrimą atliekantys prokurorai pateiktų paaiškinimus. Vienam iš sulaikytų karių kaltinimai jau panaikinti.
„Pasienyje dislokuoti kariai vykdo Lenkijos valstybės misiją“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė W. Kosiniakas-Kamyszas.
„Mes visada esame karių pusėje [...] tų, kurie vykdo savo užduotis pasienyje“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad kariai, kuriems nuo 2022-ųjų pavesta saugoti sieną, maždaug 700 kartų panaudojo ginklus ekstremaliose situacijose.
Lenkija ir ES teigia, kad migrantų grupes į rytines bloko valstybes organizuoja ir joms padeda Rusija bei jos sąjungininkė Baltarusija, siekdamos destabilizuoti padėtį Europoje. Prieš svarbius Europos Parlamento rinkimus migrantų srautai yra ypač padidėję.
Lenkijos sienos apsaugos agentūros duomenimis, šiemet užfiksuota daugiau kaip 17 tūkst. bandymų kirsti sieną iš Baltarusijos.
Praėjusį mėnesį Varšuva paskelbė, kad išleis daugiau kaip 2,3 mlrd. eurų rytinei sienai įtvirtinti.
Estija svarsto riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių nekilnojamojo turto įsigijimą
17:24
Estijos vyriausybė ketvirtadienį aptarė galimus apribojimus Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą, kurie galėtų būti įvesti dėl nacionalinio saugumo priežasčių, sakė vidaus reikalų ministras Lauri Laanemetsas.
„Tai yra vyriausybės veiksmų programoje numatytas tikslas – sumažinti riziką, kad įsigytas nekilnojamasis turtas gali būti panaudotas žvalgybinei ir sabotažinei veiklai ar kitai prieš Estiją nukreiptai veiklai“, – teigė ministras vyriausybės spaudos konferencijoje.
Jis pateikė pavyzdį iš Suomijos, kur Rusijos oligarchas nusipirko keletą salų netoli Suomijai strategiškai svarbių vietų ir jose įrengė patalpas, kuriose, pavyzdžiui, galima nusileisti sraigtasparniais.
„Jeigu pagal iki šiol galiojusią logiką buvo taikomi apribojimai pirkti žemę prie sienos, tai ateityje kriterijus nebebus tik siena“, – sakė ministras ir pridūrė, kad tai teisiškai sudėtingas klausimas ir kad Vyriausybė turėtų surengti antrąjį svarstymą dėl planuojamų apribojimų.
Ukraina nurodė privalomai evakuoti vaikus ir jų globėjus iš dalies Donecko srities
16:53
Ukraina ketvirtadienį paskelbė nurodžiusi privalomai evakuoti vaikus ir jų globėjus iš kelių miestų ir kaimų rytinėje Donecko srityje, kur intensyvėja kovos su Rusija.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos ugnies galia dabar sutelkta Donecko regione, kurį Kremlius teigė aneksavęs 2022 metais, nors visiškai niekada jo nekontroliavo.
„Tai svarbus sprendimas, kuriuo visų pirma siekiama išsaugoti mūsų vaikų gyvybes. Saugumo padėtis regione nuolat blogėja, o apšaudymo intensyvumas didėja“, – socialiniuose tinkluose pareiškė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Jis paminėjo Lymano miestą, kurį rusų pajėgos buvo trumpai užėmusios, taip pat keletą kitų kaimų netoli fronto linijos, įskaitant Prohreso kaimą.
Pirmaisiais karo mėnesiais V.Zelenskis ragino visus pramoninio Donecko regiono gyventojus bėgti, tačiau šie įsakymai nebuvo privalomai vykdomi.
Praėjusį mėnesį, Rusijos pajėgoms pradėjus naują puolimą Charkivo srityje, Ukraina buvo priversta iš kitų fronto linijos rajonų nukreipti savo pajėgas į šį regioną.
J.Bidenas: JAV neapleis Ukrainos
16:52
Prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos neapleis Ukrainos, kurioje jau trečius metus tęsiasi karas su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis.
„Mes nesitrauksime, nes jei taip padarytume, Ukraina bus pavergta ir tuo viskas nesibaigs“, – išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių minėjime teigė J.Bidenas.
„Ukrainos kaimynėms kils pavojus, kils grėsmė visai Europai“, – pridūrė jis, pavadindamas Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „tironu, siekiančiu dominuoti“.
Smūgiai Kremliui amerikietiškais ginklais: J.Bidenas atsakė, ar duotas leidimas
16:32
JAV prezidentas Joe Bidenas nepakeitė savo nuomonės, kad amerikietiški ginklai neturėtų būti naudojami Maskvai ar Kremliui pulti. Tačiau yra žinoma, kad jis leido naudoti ginklus prieš karinius objektus Rusijoje, pranešė JAV televizija ABC.
Kai JAV prezidento buvo paklausta, ar nuo to laiko, kai buvo duotas leidimas naudoti JAV ginklus, jie jau buvo panaudoti prieš Rusiją, jis tiesiogiai neatsakė, tačiau leido suprasti, kad smūgiai Maskvai ar Kremliui neturėtų būti vykdomi.
„Juos leidžiama naudoti netoli sienos, kai jie naudojami kitoje sienos pusėje siekiant atakuoti konkrečius taikinius Ukrainoje. „Mes nesuteikiame leidimo smogti už 200 mylių (322 km, – red. past.) į Rusiją ir nesuteikiame leidimo smogti Maskvai, Kremliui“, – pabrėžė J.Bidenas.
Savo ruožtu JAV prezidentas pakomentavo Vladimiro Putino pareiškimus, kad ginklų tiekimas smūgiams Rusijoje neva yra „tiesioginis dalyvavimas kare“.
„Pažįstu jį daugiau nei 40 metų. Jis man kelia rūpesčių 40 metų. Jis nėra padorus žmogus, – teigė J.Bidenas. – Jis yra diktatorius, ir jis bando užtikrinti, kad išlaikytų savo šalį kartu, tuo pat metu tęsdamas šį puolimą. Mes nekalbame apie tai, kad duotume (ukrainiečiams) ginklų smogti Maskvai, smogti Kremliui – tiesiog už sienos, kur jie gauna nemažai ugnies iš įprastinių ginklų, kuriuos rusai naudoja eidami į Ukrainą žudyti ukrainiečių“, – pastebėjo JAV prezidentas.
Britų žvalgyba įvertino Ukrainos pajėgų smūgį keltams Kryme
15:05
Naujausiame Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos karo vertinime atkreipiamas dėmesys į gegužės pabaigoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų įvykdytą smūgį keltams laikinai okupuotame Kryme.
Gegužės 29 d. Ukrainos raketų smūgiai apgadino du krovininius geležinkelio keltus Kerčės sąsiaurio perkėloje Krymo dalyje. Dėl to jie tapo neveikiantys.
Pasak britų žvalgybos, šie keltai beveik neabejotinai tarnavo kaip pagrindinė geležinkelio transporto priemonė, kuria į okupuotą Krymą buvo gabenami Rusijos degalai ir amunicija dėl Kerčės tiltui nustatytų griežtų saugumo priemonių.
Be to, Rusija sunkiesiems kroviniams gabenti per Kerčės sąsiaurį naudojo krovininius keltus, kurie po smūgių atnaujino veiklą.
„Dėl sumažėjusių geležinkelio pajėgumų beveik neabejotinai buvo laikinai nutrauktos Rusijos karinės logistikos operacijos ir galbūt degalų tiekimas į Krymą“, – teigiama Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos pranešime.
Kartu Rusija beveik neabejotinai bus priversta kuo greičiau pakeisti geležinkelio keltų paslaugas, o tai, tikėtina, turės įtakos platesnėms jos jūrų logistikos operacijoms. Priešingu atveju, ji bus priversta sušvelninti apribojimus naudotis geležinkelio dalimi per Krymo tiltą degalams ir sprogstamiesiems kroviniams gabenti.
Žvalgyba taip pat pažymėjo, kad Ukrainos smūgis keltų perkėlai ir vėlesnis smūgis netoliese esančiam naftos terminalui dar kartą įrodo Kerčės sąsiaurio pažeidžiamumą prieš Ukrainos ginklus, nepaisant didelių Rusijos investicijų į saugumą ir priešlėktuvinę gynybą.
Anksčiau pranešta, kad gegužės pabaigoje Ukrainos gynybos pajėgos kartu su Ukrainos saugumo tarnyba surengė kelių dienų operaciją, kurios metu buvo sunaikinta logistika, palaikanti gyvybiškai svarbią Rusijos pajėgų veiklą Kryme.
Preliminariais duomenimis, Rusijos Krasnodaro krašte buvo įvykdyta kompleksinė ataka prieš elektros pastotes ir elektros tiekimo tinklus, taip pat prieš naftos produktų atsargas.
Šaltinių teigimu, gynybos pajėgos pirmiausia raketomis atakavo du keltus, kurie plaukė į Kavkazo uostą ir buvo naudojami agresoriaus karinei logistikai. Tada Ukrainos saugumo bepiločiai orlaiviai smogė elektros pastotėms, tiesiogiai tiekiančioms elektrą Krymo pusiasaliui ir Kerčės sąsiauriui, įskaitant uostus.
V.Zelenskis atvyko į D dienos minėjimą Normandijoje
14:49
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Normandiją, kur ketvirtadienį minimos 80-osios D dienos metinės.
„Šis įvykis ir ši diena primena apie drąsą ir ryžtą, parodytą siekiant laisvės ir demokratijos. Tuomet sąjungininkai gynė Europos laisvę, o dabar tai daro ukrainiečiai. Vienybė nugalėjo tada, ir tikra vienybė gali nugalėti šiandien“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė prezidentas.
Prancūzijos Normandijos paplūdimiuose, kur lygiai prieš 80 metų kovėsi ir žuvo kariai, ketvirtadienį vyksta D dienos metinių minėjimai šių laikų karo Ukrainoje akivaizdoje.
1944 metų birželio 6-ąją įvykęs išsilaipinimas Normandijos paplūdimiuose buvo Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusi operacija.
Daugelio ji laikoma didžiu transatlantinio bendradarbiavimo simboliu. Per ją jauni Sąjungininkų kariai, įskaitant amerikiečius ir kanadiečius, aukojo savo gyvybes, kad užbaigtų Trečiojo reicho viešpatavimą Europoje.
Po smūgių elektrinėms Ukraina pratęsia elektros atjungimus
14:48
Kyjivas ketvirtadienį paskelbė, kad pratęs elektros atjungimus visoje Ukrainoje ir importuos elektrą iš Europos, siekdamas sušvelninti Rusijos smūgių ukrainiečių elektrinėms padarinius.
Pastarųjų savaičių atakos prieš Ukrainos šilumines elektrines ir hidroelektrines privertė pareigūnus imtis plataus masto priemonių, kad energetinė sistema visiškai nesugriūtų.
„Visą dieną, visoje Ukrainoje taikomi apribojimai namų ūkiams ir pramonės vartotojams“, – sakoma Energetikos ministerijos pareiškime.
Ji paragino namų ūkius ir privačias firmas apriboti vartojimą, be to, pastaruoju metu padidino elektros importą iš kaimyninių šalių.
Valdžia sostinėje siekia užtikrinti gyventojams tiekimą po keturias–šešias valandas kasdien, rodo internete paskelbti tvarkaraščiai.
Verslui per planuotus ir neplanuotus atjungimus elektrą tenka gamintis generatoriais.
Gyventojai praneša apie didelius sutrikimus, įskaitant neveikiančius liftus daugiaaukščiuose gyvenamuosiuose pastatuose ir šviesoforus svarbiose Kyjivo gatvėse.
Rusijos pastarojo meto oro smūgių kampanija buvo nukreipta į pačias elektrines, nors anksčiau rusai taikydavosi į paskirstymo centrus, kuriuos lengviau suremontuoti.
Pareigūnai ir analitikai apskaičiavo, kad padariniams likviduoti gali prireikti daugelio metų ir milijardų dolerių (eurų).
Kremlius atkakliai neigia, kad jo pajėgos taikosi į civilinę infrastruktūrą, ir tvirtina, kad atakuojami tik su kariškiais susiję objektai.
Rusai gamina naujus naikintuvus Baltarusijai: ką gaus A.Lukašenka
14:33
Trečiadienį Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka lankėsi Irkutsko aviacijos gamykloje Rusijoje, kur jam buvo parodytas Baltarusijos karinių oro pajėgų naikintuvų surinkimas.
Tai nurodė stebėsenos projektas „Belaruski Gajun“ savo „Telegram“ kanale. Prie fiuzeliažo esanti lentelė rodo, kad tai Su-30SM2 – vienas moderniausių Rusijos naikintuvų, priklausantis 4++ kartai. Tai patobulinta Su-30SM versija.
Sutartis dėl pirmųjų Su-30SM pristatymo Baltarusijai buvo pasirašyta 2017 m., o 2019 m. lapkritį 61-oji naikintuvų aviacijos bazė Baranovičiuose gavo keturis tokius orlaivius.
Buvo planuota, kad ji gaus 12 naikintuvų eskadrilę, tačiau antroji Su-30SM partija buvo atidėta. Baltarusijos pareigūnai ne kartą skelbė apie naujų lėktuvų pristatymą, tačiau tai neįvyko.
Pažymėtina, kad anksčiau nebuvo jokios oficialios informacijos apie naikintuvų Su-30SM2 perdavimą Minskui. Atsižvelgiant į tai, kad vėluojama perduoti antrąją Su-30SM partiją, galima tikėtis, kad pirmieji Su-30SM2 bus pristatyti 2025-2026 m.
Atvirų šaltinių duomenimis, į Su-30SM2 buvo sumontuoti nauji naikintuvo Su-35S varikliai AL-41F1S su valdomu traukos vektoriumi. Su-30SM2 gavo modernizuotą radiolokacinę sistemą. Dalis naikintuvo elektroninės įrangos buvo suvienodinta su Su-35S lėktuvo avionikos įranga. Taip pat buvo išplėstas ginkluotės asortimentas.
Kaip skelbia naujienų agentūra „Unian“, tiekiami Su-30SM2 (žinoma, jei jie bus pristatyti) iš esmės sustiprins Baltarusijos karinių oro pajėgų, kurių naikintuvų aviacijos pagrindą šiuo metu sudaro pasenę sovietiniai MiG-29, kovinius pajėgumus.
Generolas: NATO šalys turi gaminti daugiau karinės įrangos
13:59
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas JAV generolas Christopheris Cavoli ketvirtadienį naujienų agentūrai AFP pareiškė, jog Aljanso narės turi gaminti daugiau karinės įrangos, kad galėtų atremti didėjančią grėsmę iš Rusijos.
„Kalbant apie karinę įrangą [...] mums reikia gaminti daugiau, turime plėsti savo pramoninę bazę“, – išsilaipinimo Normandijoje per Antrąjį pasaulinį karą metinių minėjime teigė Ch. Cavoli.
Jis pridūrė, kad NATO yra pasirengusi vykdyti kolektyvinę teritorinę gynybą.
Netyčia užfiksuota: samdomas žudikas Maskvoje vejasi auką
13:56
Ketvirtadienį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad vakarinėje Maskvos dalyje nežinomas kaukėtas vyras nušovė kitą vyrą ir pabėgo. Po kiek laiko socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip įtariamas samdomas žudikas vejasi savo auką.
„Incidentas įvyko Aleksejaus Sviridovo gatvėje. Nežinomas asmuo nušovė vyrą, tikėtina, iš automatinio šautuvo, o paskui pabėgo“, – naujienų agentūrai „Tass“ teigė šaltinis policijoje.
Vidaus reikalų ministerijos teigimu, Rusijos sostinėje įvykdyta užsakomoji žmogžudystė. Gavę pranešimą, policijos pareigūnai ėmėsi būtinų priemonių užpuolikui sulaikyti.
Pasak pranešimų, žudikas iššovė tris šūvius – pirmąjį iš nedidelio atstumo, kiti du buvo kontroliniai šūviai – iš arti.
Po kiek laiko pranešta, kad įtariamasis buvo sulaikytas. Maskvos valstybinio tyrimų komiteto spaudos tarnyba nurodė, kad vyras bandė priešintis ir paleido į pareigūnus 15 šūvių. Atsakomosios ugnies metu pats buvo sužeistas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nauji V.Putino grasinimai: Rusija gali dislokuoti raketas per smūgio atstumą nuo Vakarų
13:41
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad galėtų dislokuoti įprastines raketas smūgio atstumu nuo Jungtinių Valstijų ir jų sąjungininkių Europoje, jei jos leistų Ukrainai smogti giliau į Rusiją tolimojo nuotolio vakarietiškais ginklais.
V.Putinas, pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios akis į akį susitikęs su tarptautinių naujienų agentūrų redaktoriais, sakė, kad Vakarai klysta manydami, jog Rusija niekada nenaudos branduolinių ginklų, ir teigė, kad Kremliaus branduolinės doktrinos nereikėtų vertinti lengvabūdiškai.
Paklaustas apie NATO vadovo Jenso Stoltenbergo raginimus leisti Ukrainai naudoti Vakarų ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją, V.Putinas pastebėjo, kad raketos būna skirtingos, tačiau perspėjo, kad leidimas Kyjivui smogti Rusijai vis galingesniais ginklais neva yra rimta eskalacija, dėl kurios Vakarai artėja prie karo su Rusija, skelbia „Reuters“.
Pasak jo, Rusijos atsakas bus Vakarų raketų numušimas, ir konkrečiai paminėjo JAV ATACMS bei britų ir prancūzų raketų sistemas.
V.Putinas taip pat pagrasino, kad Maskva svarsto galimybę dislokuoti panašias aukštųjų technologijų ilgojo nuotolio raketas pakankamai arti, kad galėtų smogti valstybėms, kurios leido Ukrainai tokiomis raketomis suduoti smūgius į Rusijos teritoriją.
„Jei matysime, kad šios šalys įtraukiamos į karą prieš Rusijos Federaciją, pasiliekame teisę veikti taip pat. Apskritai tai yra kelias į labai rimtas problemas“, – gąsdino V.Putinas.
Rusijos vadovas nenurodė konkrečių vietų.
JAV prezidentas Joe Bidenas leido Kyjivui kai kuriais JAV tiekiamais ginklais taikytis į karinius taikinius Rusijos teritorijoje. Vašingtonas vis dar draudžia Kyjivui smogti Rusijai raketomis ATACMS, kurių veikimo nuotolis siekia iki 300 km, ir kitais JAV tiekiamais ilgo nuotolio ginklais.
Gegužės 3 d. Kyjive apsilankęs Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas agentūrai „Reuters“ sakė, kad Ukraina turi teisę panaudoti Didžiosios Britanijos suteiktus ginklus smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje, ir tik nuo Kyjivo priklauso, ar jis tai padarys.
O.Scholzas paaiškino, kodėl leido Ukrainai smogti Rusijai vokiškais ginklais
13:05
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, komentuodamas savo suteiktą leidimą panaudoti vokiškus ginklus smūgiui Rusijai, pažymėjo Ukrainos teisę į savigyną, skelbia „Tagesschau“.
Praėjusią savaitę po ilgų diskusijų Vokietijos vyriausybė leido Ukrainai naudoti vokiškus ginklus smūgiams į taikinius pasienio zonoje Rusijos teritorijoje.
Vokietijos kancleris pabrėžė, kad pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę „gintis nuo išpuolių prieš savo teritoriją, miestus ir piliečius“.
„Tai taikoma ir tokiems išpuoliams, kaip Charkivo srityje, kuriuos Rusija vykdo iš pozicijų, esančių netoli Rusijos sienos“, – sakė jis.
Anksčiau O.Scholzas išreiškė įsitikinimą, kad leidimas Ukrainai naudoti Vokietijos perduotus ginklus Rusijos teritorijoje nesukels eskalacijos.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius paaiškino Berlyno sprendimą kaip „strateginį prisitaikymą prie besikeičiančios padėties“.
J.Stoltenbergas: NATO neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą
12:36
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį pareiškė, kad Aljansas neturi planų siųsti pajėgas į Ukrainą, jau trečius metus kovojančią su Rusijos invazija.
„NATO neplanuoja dislokuoti pajėgų Ukrainoje“, – sakė J.Stoltenbergas per vizitą Suomijoje ir pridūrė, kad Aljansas siekia „prisiimti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus, kad užtikrintų, jog palaikysime Ukrainą tiek, kiek reikės“.
Helsinkyje viešintis J.Stoltenbergas taip pat sakė, kad Ukrainai reikia „nuspėjamumo ir atskaitomybės“ iš sąjungininkių karinės paramos klausimu.
„Pastaraisiais mėnesiais matėme tam tikrų spragų, tam tikrų vėlavimų teikiant karinę paramą Ukrainai“, – sakė jis per spaudos konferenciją kartu su Suomijos prezidentu Alexander'u Stubbu.
„Turime užtikrinti, kad tai nepasikartotų“, – nurodė J Stoltenbergas.
Išminuotojo darbo užkulisiai: kaip atrodo slaptas darbas priešo panosėje
11:15
„Aro“ išminuotojas, paskutinius dvejus metus dirbęs Ukrainos karinės žvalgybos padalinyje, atvirai dalinasi darbo specifika, ką derėtų išmokti mums Lietuvoje ir kodėl taip sunku sugrįžti iš karo galvoje, net ir baigus tarnybą.
Nufilmuota: prieš tragišką susidūrimą Rusijoje tramvajus „pametė“ keleivius tiesiai po mašinomis
11:10
Rusijos Sibire esančiame Kemerove susidūrus dviem tramvajams vienas žmogus žuvo, o dar dešimtys, įskaitant penkis vaikus, buvo sužeisti, ketvirtadienį pranešė regiono Sveikatos apsaugos ministerija.
„Sužeista 90 žmonių, įskaitant penkis vaikus. Deja, vienas žmogus žuvo“, – sakė regiono ministerijos aukšto rango pareigūnas Aleksejus Kuznecovas. Jį citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Pranešama, kad tramvajai susidūrė 7 val. 30 min. vietos laiku. Stebėjimo kamerų įrašuose, paskelbtuose platformoje „Telegram“, matyti, kad vienas tramvajų važiuoja labai greitai ir kad posūkyje jo durys atsidaro ir žmonės krenta lauk.
Tramvajus eksploatuojančios Kemerovo kompanijos atstovas sakė, kad iškrito du žmonės ir kad vairuotojas tuo metu negalėjo atidaryti durų – jos atsidarė posūkyje spaudžiamos keleivių.
Tuomet šis tramvajus susidūrė su kitu, stotelėje stovėjusiu tramvajumi.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainiečių smūgis jūroje: Kryme sunaikintas Rusijos vilkikas
10:29 Atnaujinta 11:49
Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) atstovas Andrijus Jusovas sakė, kad naktį Juodosios jūros akvatorijoje buvo sunaikintas rusų laivas.
Žvalgybos atstovas tai pasakė per teletiltą, kalbėdamas apie Ukrainos gynybos pajėgų darbą.
„Detalės bus pateiktos šiek tiek vėliau. Gynybos ministerijos specialiųjų padalinių GUR darbas. Jūrinis smūgis. Viskas tiksliai nustatyta. Dar minus vienas priešo laivas“, – pranešė A.Jusovas apie naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sunaikintą laivą Juodosios jūros akvatorijoje.
GUR atstovas pridūrė, kad Ukrainos Juodosios jūros dugne, Krymo pakrantėje, dabar yra „dar viena jūrinė nuosavybė“.
Ukrainos karinė žvalgyba sunaikino rusų vilkiką prie Krymo krantų
Ukrainos karinė žvalgyba ketvirtadienį paskelbė pranešimą, kuriame patvirtino, kad naktį prie Krymo krantų karinės žvalgybos 9-ojo departamento specialusis padalinys sėkmingai smogė rusų vilkikui iš projekto 498, žinomo „Saturn“ arba kitaip „Protej“ pavadinimu.
„Pražūtingi ugnies nuostoliai buvo padaryti sėkmingai pralaužus okupantų gynybinių užtvarų liniją Juodojoje jūroje“, – sakoma pranešime.
Įveikė kliūtis
A.Jusovas taip pat pažymėjo, kad operaciją pavyko įvykdyti pirmiausia pralaužus priešo statomus jūros įtvirtinimus, o paskui jau sunaikinus laivą.
„Taip nutinka kiekvieną kartą. Tiek (laivas) „Cezar Kunikov“, tiek „Sergej Kotov“, tiek tas pats „Tunec“, kuris neseniai nuėjo į dugną. Visi jie buvo ginami: gynėsi iš dangaus, gynėsi jūros įtvirtinimais, inžineriniais statiniais, šaulių ginklų ugnimi. Bet vis dėlto GUR specialieji padaliniai, „Magura“ operatoriai taip pat mokosi ir taip pat tobulina savo darbą, patys modifikuoja priemones“, – kalbėjo jis.
Smūgiai Rusijos Juodosios jūros laivynui
Pažymėtina, kad Ukraina, neturėdama galingo karinio laivyno, privertė Rusijos karo laivus trauktis iš Krymo. Tai pavyko padaryti, visų pirma, panaudojus tokių jūrinių dronus kaip „Magura V5“.
Beje, būtent dėl tokių jūrinių dronų ir tikslių raketų smūgių nuo pat plataus masto invazijos pradžios Rusijos Juodosios jūros laivynas neteko maždaug trečdalio savo laivų, nuolat buvusių Juodosios jūros akvatorijoje.
Ukrainiečiams jau pavyko nuskandinti keturis didelius Rusijos Juodosios jūros laivyno desantinius laivus. Taip pat tarp naujausių rusų nuostolių yra raketinis laivas „Ciklon“, kuriam gegužės pabaigoje buvo smogta Sevastopolyje.
Garsus ukrainiečių rašytojas S.Žadanas prisijungė prie Ukrainos Nacionalinės gvardijos
10:07
Žinomas ukrainiečių rašytojas Serhijus Žadanas ketvirtadienį pranešė prisijungęs prie Ukrainos Nacionalinės gvardijos.
„Įstojau į Nacionalinės gvardijos 13-osios brigados „Chartija“ gretas. Man vyksta mokymai“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė S.Žadanas.
Apie tokius ketinimus poetas, prozininkas, eseistas, vertėjas, tarptautinių premijų laureatas kalbėjo dar kovo mėnesį: „Nėra rašytojų ar nerašytojų, muzikantų ar nemuzikantų – yra Ukrainos piliečiai, kurie jaučia atsakomybę už savo šalį.“
Praėjusį mėnesį S.Žadanas surengė vieną didžiausių savo kūrybos vakarų Kyjive. Jis pristatė savo poezijos rinkinį iš maždaug 700 poetinių tekstų, kurie buvo parašyti per tris dešimtmečius: nuo 1993 iki 2023 metų. Pasak organizatorių, renginyje dalyvavo apie 4 tūkst. žmonių.
S.Žadanas tuomet pažymėjo, kad visos už renginį gautos lėšos bus skirtos su Rusijos invazija trečius metus kovojančioms Ukrainos pajėgoms, ypač „Chartijos“ reikmėms.
S.Žadanas taip pat yra roko grupių „Linija Mannerheima“ bei „Žadan i sobaky“ lyderis.
Lietuvių kalba išleisti S.Žadano romanai „Depeche Mode“, „Anarchy in the UKR“, „Internatas“ bei poezijos rinkinys „Tarsi žuvį į juodą krantą“.
J.Bidenas: atminkite mano žodžius dėl Ukrainos, pamatysite, kas bus su Lenkija
10:00
Naujausiame įtakingo žurnalo „Time“ viršelyje – Jungtinių Valstijų prezidento Joe Bideno nuotrauka. Jo viduje – išsamus interviu su Baltųjų rūmų vadovu ir demokratų partijos kandidatu į šalies prezidento postą. Anot jo, taika turi tik vieną scenarijų: „Užtikrinti, kad Rusija niekada, niekada, niekada, niekada, niekada, niekada neokupuotų Ukrainos“.
Interviu metu J.Bidenas užsiminė, kad prieš pat karą pasidalijo žvalgybos informacija ir įspėjo apie Vladimiro Putino ketinimus pradėti plataus masto invaziją į Ukrainą tam, kad pasaulis žinotų, jog Vašingtonas tebekontroliuoja situaciją ir žino, kas vyksta.
Žurnalisto paklaustas, ar derybos yra daugiausia, ko Ukraina gali tikėtis iš šio karo baigties, JAV vadovas pabrėžė, kad „tikrai ne“ ir nusistebėjo, kodėl šiame kontekste pamirštami kiti labai svarbūs dalykai: stipriai nukenksmintos Rusijos ginkluotosios pajėgos ir kaip niekada sustiprėjęs NATO.
„Tačiau esmė yra ta, kad jei kada nors leisime Ukrainai žlugti, atminkite mano žodžius: pamatysite, kaip kris Lenkija, ir pamatysite, kaip visos tautos, esančios palei Rusijos sieną, nuo Balkanų iki Baltarusijos, turės daryti kompromisus.“
Anot J.Bideno, jei Vakarai nieko nedarys dėl Ukrainos, jie atsidurs „ant slidžios karo kelio dangos“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas: V.Putinas tyliai pripažino, kad Krymas iš tiesų nėra Rusijos dalis
09:09
Praėjusią savaitę Ukraina pasiekė svarbų diplomatinį proveržį ir užsitikrino, kad pagrindiniai sąjungininkai uždegtų žalią šviesą smūgiams Rusijos viduje, naudojant Vakarų ginklus. „Rusijos reakcija į šią svarbią žinią prilygo isterijai, o daugybė Kremliaus pareigūnų ir propagandininkų smerkė Vakarus ir žadėjo baisų kerštą“, – pastebi Atlanto tarybos (angl. Atlantic Council) analitikas Peteris Dickinsonas.
Žinoma, tai, kad Rusija naudoja branduolinį šantažą, jau nebestebina, pastebi analitikas. Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų V.Putinas dažnai naudojo branduolinį šantažą, kuris buvo platesnių Rusijos pastangų nustatyti vadinamąsias raudonąsias linijas ir susilpninti Vakarų paramą Ukrainai dalis. Nepaisant to, į šį naujausią branduolinio puolimo pavyzdį verta atkreipti didesnį dėmesį, nes jis neatsitiktinai atskleidžia politinę tikrovę, slypinčią už didingos V.Putino imperinės retorikos apie užkariavimą ir aneksiją.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos oro pajėgos naktį sunaikino 17 rusų dronų
08:28
Ukrainos oro pajėgos ketvirtadienį paskelbė praėjusią naktį sunaikinusios 17 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai naktį atakavo Dnipropetrovsko sritį dviem balistinėmis raketomis „Iskander-M“, paleistomis iš Taganrogo Rusijoje, ir paleido į Ukrainą 18 dronų „Shahed-131/136“ iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo.
Ukrainiečiai numušė 17 dronų virš Mykolajivo, Chersono, Zaporižios ir Chmelnyckio sričių.
Analitikai: pagalbos iš Vakarų dalis jau pasiekė frontą, bet Rusija vis dar turi pranašumą
08:26
Vakarų šalių tiekiama artilerijos amunicija pradėjo pasiekti Ukrainos karius fronte, nors ir nepakankamais kiekiais, skelbia JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai.
Ukrainos kariai, kovojantys netoli Vovčansko (į šiaurės rytus nuo Charkivo), pasakojo „Telegraph“, kad į jų fronto ruožą pradėjo plaukti Vakarų tiekiama amunicija, tačiau Rusijos pajėgos šiame rajone vis dar turi amunicijos pranašumą.
Vienas ukrainiečių kariškis žurnalistams sakė, kad Rusijos pajėgų artilerijos persvara tebėra penki prieš vieną.
Kitas Ukrainos gynėjas Estijos nacionaliniam transliuotojui ERR tvirtino, kad Vakarų šalių tiekiama amunicija pradėjo „skverbtisi“ į fronto liniją, tačiau dar nepasiekė didelio masto. Jis nurodė, kad Rusijos pajėgos ir toliau turi „didelį pranašumą“ amunicijos srityje.
Analitikų teigimu, Rusijos pajėgos stengiasi pasiekti reikšmingų taktinių ir operatyvinių pranašumų, kol JAV karinė pagalba visiškai pasieks Ukrainos pajėgas fronte. Atvykus pirmiesiems Vakarų teikiamiems ginklams, taktiniam ir operatyviniam poveikiui fronte pasiekti prireiks šiek tiek laiko.
Kitos svarbios analitikų išvados:
- JAV pareigūnai ir toliau bando paaiškinti JAV politiką dėl Ukrainos galimybės JAV tiekiamais ginklais smogti riboto nuotolio Rusijos kariniams objektams Rusijos teritorijoje, tačiau vieša komunikacija dėl JAV politikos išlieka neaiški.
- Rusijos raketų ir dronų smūgiai padarė didelę ilgalaikę žalą Ukrainos energetikos sistemai, o 2024 m. vasarą Ukraina, kaip pranešama, susidurs su dar didesniais energetiniais suvaržymais.
- Birželio 4 d. Ukrainos leidinys „Liga“ pranešė, kad šaltinis Ukrainos karinėje žvalgyboje teigė, jog laikinai okupuotoje Ukrainoje ir prie tarptautinės sienos sutelkta apie 550 000 Rusijos karinių ir sukarintų dalinių.
- Birželio 4 d. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad buvęs gynybos ministras ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Sergejus Šoigu kartu su buvusiu Tulos srities gubernatoriumi ir prezidento patarėju Oleksijumi Diuminu bei Saugumo tarybos pirmininko pavaduotoju Dmitrijumi Medvedevu koordinuos pastangas kurti Rusijos gynybos ir pramonės potencialą.
- Akivaizdus buvusio Federacijos tarybos pirmininko pirmojo pavaduotojo ir „Vieningosios Rusijos“ sekretoriaus Andrijaus Turčako pažeminimas pareigose birželio 4 d. greičiausiai yra dalis V.Putino nuolatinių pastangų pašalinti iš valdžios politinius ir karinius veikėjus, kurie 2023 m. pažeidė jo pasitikėjimą.
- Neseniai įvykęs Kremliaus paskirtos Rusijos žmogaus teisių tarybos posėdis dėl Rusijos migracijos politikos atspindi konkuruojančius Rusijos imperatyvus pritraukti migrantus, kad kompensuotų Rusijos darbo jėgos trūkumą, taip pat patenkinti ultranacionalistines prieš migrantus nukreiptas nuotaikas.
- Rusijos Čečėnijos Respublikos gvardijos vadovas ir Rusijos Valstybės Dūmos deputatas Adamas Delimchanovas apkaltino Valstybės Dūmos vadovo pavaduotoją ir partijos „Naujoji liaudis“ vadovą Vladislavą Davankovą prieštaravimu Rusijos Konstitucijai ir bandymu suskaldyti Rusijos visuomenę, atskleisdamas nuolatinę įtampą tarp Čečėnijos bandymų veikti savarankiškai ir Rusijos valstybės pastangų reguliuoti islamo ekstremizmo grėsmes, kylančias iš migrantų ir vietinių musulmonų bendruomenių.
- Rusijos valstybinė dujų bendrovė „Gazprom“ mano, kad vargu ar atgaus dujų pardavimus, kurių neteko nuo Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą pradžios, o tai rodo, kad Vakarų sankcijos daro tam tikrą ilgalaikį poveikį Rusijos pajamų šaltiniams, kuriais remiamos Rusijos karinės pastangos.
- Birželio 5 d. Rusijos tiriamosios žurnalistikos leidinys „The Insider“ ir Moldovos leidinys „Little Country“ paskelbė tyrimą, kuriame išsamiai aprašoma, kaip buvęs Moldovos generalinio štabo viršininkas Ihoris Gorganas dirbo kaip agentas Rusijos generalinio štabo Vyriausiosios valdybos (GRU) vardu.
- Pastaruoju metu Rusijos kariai žengė į pietryčius nuo Kupjansko, netoli Časiv Jaro, į vakarus nuo Avdijivkos ir į pietvakarius nuo Donecko.
- Tikėtina, kad Kremlius įgaliojo Kremliaus įsteigto valstybinio fondo „Tėvynės gynėjai“ Krymo filialą padėti suteikti Rusijos privačių karinių bendrovių kovotojams teisinį veterano statusą, galbūt tai yra dalis valstybės nuolatinių pastangų centralizuoti nereguliarių formuočių kontrolę.
V. Putinas atsakė, kiek imperinių ambicijų turi Rusija: ar planuoja pulti NATO?
07:34
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per susitikimą su užsienio žiniasklaidos atstovais pareiškė, kad Maskva nepuoselėja imperinių ambicijų, ir atmetė mintį, kad Rusija galėtų pulti NATO.
„Nėra reikalo ieškoti kokių nors mūsų imperinių ambicijų. Jų nėra“, – teigė V.Putinas, atsakydamas į naujienų agentūros AFP klausimą dėl sovietinių ir Rusijos imperijos vėliavų prie rusų energetikos milžinės „Gazprom“ būstinės, kur vyko susitikimas.
„Nekurkite Rusijos, kaip priešės, įvaizdžio. Tik pakenksite patys sau“, – kalbėjo V.Putinas.
„Jie sugalvojo šitą mintį, kad Rusija nori pulti NATO. Ar išprotėjote? Ar esat kvaili per visą pilvą? Kas tai išgalvojo? Tai nesąmonė“, – reporteriams sakė jis.
Prieš tai, kai 2022 metų vasario 24-ąją įsiveržė į Ukrainą, Rusija ištisus mėnesius neigė, kad rengia karinį puolimą šioje kaimyninėje valstybėje, ir kaltino Vakarų šalis bandant pasinaudoti Ukraina prieš Rusiją.
Po ukrainiečių drono smūgio Rusijoje sustojo naftos perdirbimo gamyklos darbas
06:45
Po ukrainiečių drono smūgio kilo gaisras Rusijos pietuose esančioje naftos perdirbimo gamykloje, jos darbas sustabdytas, anksti ketvirtadienį pranešė regiono gubernatorius, nurodydamas, kad žmonės nenukentėjo.
Dešimtys ugniagesių gesino gaisrą Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje Rostovo prie Dono regione, sakė gubernatorius Vasilijus Golubevas.
„Po drono smūgio Novošachtinsko naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras, – platformoje „Telegram“ rašė jis. – Darbas sustabdytas dėl pakartotinės atakos, personalas atitrauktas saugiu atstumu.“
Ukraina nusivylė JAV dėl F-16 naikintuvų pilotų apmokymų
06:32
Ukrainos pareigūnai spaudžia Jungtines Valstijas ir kitas šalis sustiprinti naikintuvų F-16 pilotų mokymus. Kyjivas pažymi, kad pagal dabartinę programą neparuošiama pakankamai pilotų, galinčių skraidyti naikintuvais. Apie tai rašo leidinys „Politico“.
Pažymima, kad Ukraina paskelbė 30 pilotų, kurie gali nedelsiant pradėti mokymus Jungtinėse Valstijose. Tačiau J.Bideno administracija Kyjivui pasakė, kad Arizonoje vykstančioje jos mokymo programoje nėra pakankamai vietos, kad vienu metu joje galėtų mokytis daugiau nei 12 pilotų. Su panašia problema susiduria dar dvi institucijos Danijoje ir Rumunijoje.
Tai naujausia kliūtis ilgai trunkančiose pastangose gauti pažangius F-16 naikintuvus Ukrainai. Kyjivas pradėjo siekti gauti lėktuvus praėjus keliems mėnesiams po Rusijos plataus masto invazijos 2022 m. vasarį, tačiau J.Bideno administracija ne kartą prašymą atmetė.
2023 m. gegužę prezidentas J.Bidenas patenkino jau ne tik Ukrainos, bet ir kitų šalių prašymus atsiųsti F-16, tačiau dėl logistinių problemų ne kartą buvo atidėti mokymai, o situacija tapo dar labiau apsunkinta. Vakarų šalims prireikė kelių mėnesių, kol jos sutiko atsiųsti savo lėktuvus į Ukrainą.
Pastarosiomis savaitėmis Ukraina oficialiai paprašė Jungtinių Valstijų apmokyti daugiau pilotų Moriso oro pajėgų nacionalinės gvardijos bazėje Tuksone, Arizonos valstijoje. Kapitolijaus kalvos įstatymų leidėjai, įskaitant Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto vadovus respublikonus Jimą Himesą ir Mike'ą Turnerį, taip pat spaudė J.Bideno administraciją pritarti, kad būtų apmokyta daugiau pilotų.
Praėjusį mėnesį jie ir keli kiti įstatymų leidėjai parašė laišką Pentagonui, prašydami šiam klausimui suteikti pirmenybę.
Ką sako JAV
JAV teigia, kad kitos šalys taip pat laukia eilėje dėl F-16 mokymų bazėje ir negali atsisakyti savo įsipareigojimų joms.
„Suprantame, kad jie nenori nutraukti šių sutarčių, tačiau jie galėtų perkelti savo amerikiečių pilotus į kitą mokymo bazę“, – sakė Ukrainos parlamento narė Aleksandra Ustinova.
Pentagono atstovas spaudai majoras Charlie Dietzas sakė, kad dešimtys pilotų iš kelių šalių Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje atlieka bazinius skrydžių mokymus ir treniruojasi valdyti F-16, tačiau atsisakė nurodyti konkrečius skaičius.
„Mes parengėme ir įgyvendiname mokymo planą, atitinkantį numatomus orlaivių dislokavimo terminus, kuriuos galiausiai lemia daugybė veiksnių, įskaitant techninės priežiūros ir paramos poreikius, infrastruktūros ir pagalbinės įrangos poreikius, orlaivių gavimo terminus ir pilotų skaičių.“ – pridūrė Ch.Dietzas.
Kartu Arizonos nacionalinės gvardijos atstovė spaudai majorė Erin Hannigan patvirtino, kad vietų skaičius programoje yra ribotas dėl įsipareigojimų tenkinti tarptautinius mokymo prašymus, finansavimo ir anglų kalbos mokėjimo reikalavimų potencialiems studentams.
„Be Ukrainos kadetų, yra daug kitų šalių, rezervavusių vietas mokymams per metus. Užsienio kadetų pilotų skaičių ir tai, iš kur jie atvyks, lemia ne mūsų mokymo įstaiga, o daugelis kitų veiksnių, pavyzdžiui, finansavimas, šalių prašymai, kadetų baigimas po anglų kalbos mokymosi ir vieta“, – sakė E.Hannigan.
Ne tik Arizona: kur dar rengiami F-16 pilotai?
Karinės oro pajėgos taip pat rengia F-16 pilotus Luke AFB, Arizonoje, ir Jungtinėje San Antonijaus bazėje, Teksase, tačiau šiose programose taip pat yra ribotas vietų skaičius užsienio pilotams. Jos paprastai iš anksto rezervuojamos kitų šalių pilotams, skraidantiems su F-16.
Dar aštuoni ukrainiečių pilotai mokosi bazėje Danijoje. Tačiau ši bazė turi būti uždaryta kitais metais ir nebedalyvaus mokymuose, nes Danijos karinės oro pajėgos pereina prie naikintuvų F-35.
Tuo tarpu F-16 gamintoja „Lockheed Martin“ ir jos subrangovė „Draken“ taip pat planuoja rengti pilotus bazėje Rumunijoje. Tačiau ši programa yra brangi ir taip pat turės ribotą vietų skaičių.
Ukrainos pilotų mokymas: kokia padėtis dabar
Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos mokymus baigs 20 Ukrainos F-16 pilotų. Pilnai 20 orlaivių eskadrilei pilotuoti reikia 40 pilotų.
Planuojama, kad aštuoni nauji pilotai pradės mokymus Rumunijoje, o dar aštuoni netrukus atvyks į Tuksoną, sakė buvęs Gynybos departamento pareigūnas. Tuo pat metu bazė Danijoje naujų pilotų nepriims.
Pasak leidinio pašnekovo, iki metų pabaigos Ukrainos pilotams mokymo bazėse bus laisvos tik keturios vietos. Tokiais tempais iki 2025 m. pabaigos Ukraina neturės pilnos apmokytų pilotų eskadrilės.
Ukraina turėtų gauti kelias dešimtis F-16 lėktuvų iš kelių šalių. Visų pirma naikintuvus dovanos Danija, Norvegija ir Nyderlandai.
Neseniai Nyderlandų gynybos ministrė Kaisa Ollongren pareiškė, kad šalis neprieštarauja, jog Ukrainos kariuomenė panaudotų suteiktus F-16 atakoms prieš taikinius Rusijoje.
V.Zelenskis: Didžioji Britanija leido savo ginklais smogti į karinius taikinius Rusijoje
06:19
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Rishi Sunaku. Jis atkreipė dėmesį į Londono leidimą smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.
Apie tai buvo pranešta prezidento interneto svetainėje. Pažymima, kad V.Zelenskis ir R.Sunakas daugiausia dėmesio skyrė pasirengimui birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyksiančiam Pasauliniam taikos viršūnių susitikimui.
„Esu įsitikinęs, kad net ir priešrinkiminiu laikotarpiu Didžiajai Britanijai aukščiausiojo lygio viršūnių susitikime bus atstovaujama“, – pabrėžė Ukrainos prezidentas.
