Svarbiausios naujienos
- Analitikas: NATO turėtų tiesiog numušti Rusijos raketas.
- V.Putinas pripažino Rusijos nuostolius Ukrainoje: atskleidė, kiek karių žuvo.
- Prašoma išduoti arešto orderius D.Medvedevui ir vyriausiems Kremliaus propagandininkams.
- Prancūzija perduos Ukrainai modernių naikintuvų, jais galės smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijoje.
- „Kai kurie salėje svarstė, ar jis „neatsijungė“: ar prezidentui J.Bidenui pakaks jėgų antrajai kadencijai?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
V.Putinas išsitraukė Šaltojo karo kozirį: kelia įtampą Kuboje
14:39
Kitą savaitę į Karibų jūrą pratyboms turėtų atvykti Rusijos karo laivai, dalis jų – apginkluoti kariniais orlaiviais. Vašingtonas stebi vėl įsiplieskusią Maskvos bičiulystę su Kuba ir mano, kad taip Rusija ne tik nori pademonstruoti, kad tebeturi didelę karinę galią, bet ir sukurti Šaltajam karui lemtinga tapusios Kubos raketų krizės iliuziją.
Į Karibų jūros regioną plaukiojantys Rusijos laivai gali užsukti į Kubos ir Venesuelos uostus, su anonimiškumo sąlyga „Associated Press“ agentūros žurnalistams atskleidė Jungtinių Valstijų pareigūnai. Jų teigimu, pratybos, kurias kitą savaitę planuoja Rusija Kuboje „neabejotinai“ yra Rusijos atsako į didėjančią JAV paramą Ukrainai dalis.
„Tai yra Rusijos būdas parodyti, kad ji vis dar gali tam tikru mastu demonstruoti jėgą pasauliniu lygmeniu“, – pridūrė kitas agentūros pašnekovas.
Įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos paaštrino praėjusią savaitę Vašingtono suteiktas leidimas Ukrainai amerikietiškomis raketomis ir artilerija smogti į Rusijos teritoriją ginant šiaurės rytų regionus.
Atsakydamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne pirmą kartą pagrasino „asimetriniu atsaku“ ir veiksmais kituose pasaulio regionuose, kurie galėtų kelti grėsmę Rusijos priešininkams.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad jie smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti savo tos pačios klasės ginklų į tuos pasaulio regionus, kuriuose bus smogta jautriems objektams tų šalių, kurios tai daro prieš Rusiją?“ – sakė V.Putinas.
Karibų jūroje rengiamos karinio jūrų laivyno pratybos vyks po to, kai Rusija neteko maždaug trečdalio savo Juodosios jūros laivyno. Ukraina, kuri apskritai neturi laivyno, sugebėjo panaudoti raketas ir bepiločius jūrinius dronus, kad nuskandintų ir apgadintų 26 laivus ir povandeninius laivus, apskaičiavo stebėsonos grupė „Oryx“.
Tai leido Ukrainai atlaisvinti Juodąją jūrą, kad galėtų eksportuoti savo žemės ūkio produktus. Tačiau, Vakarų karybos ekspertų nuomone, branduolinius ginklus turintis Rusijos Šiaurės laivynas tebėra pasirengęs kovai.
Prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnai Rusijos laivų atvykimą į regioną pavadino pastebimu, bet ne nerimą keliančiu įvykiu.
Du iš jų patvirtino, kad Vašingtonas stebės pratybas, tačiau yra žinoma, kad jose dalyvaus tik nedidelė grupė karinių ir pagalbinių laivų.
Naujienų agentūra „Associated Press“ pastebėjo, kad pati Rusija neinformavo Vašingtono apie pratybas, nors šalys paprastai tai daro, kad neišprovokuotų nesusipratimų ir komplikacijų.
Vis dėlto JAV atkreipdė dėmesį, kad bet kurios šalies kariuomenė turi teisę rengti pratybas tarptautiniuose vandenyse. Rusija Karibų jūroje jau ne kartą tai darė ir anksčiau.
Aliuzija į Kubos raketų krizę
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje nurodė, kad birželio 12-17 d. Rusijos kariniai laivai iš tikrųjų užsuks į Kubą, ir įvertino, kad „greičiausiai tai bus platesnių pastangų priminti istorinę Kubos raketų krizės atmintį dalis, nes Rusija vykdo refleksyvią kontrolės kampaniją, skatinančią atgrasyti JAV“.
Į tai dėmesį atkreipė ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje tradicinėje karo apžvalgoje pažymėjęs, kad „Kremlius mėgina sukelti aliuziją į Johno F. Kennedy laikų Karibų krizę, bet šitos skystos jūrų pajėgos realiai nieko negali, tiesiog pasiplaukioti ir pasirodyti“.
Ketvirtadienį Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija paskelbė, kad keturi Rusijos laivai iš Šiaurės laivyno – fregata „Admirolas Gorškovas“, branduolinis sparnuotųjų raketų povandeninis laivas „Kazanė“, naftos papildymo laivas „Akademikas Pašinas“ ir gelbėjimo vilkikas „Nikolajus Čikeris“ – oficialiai lankysis Havanos uoste.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos tikslas – užtikrinti Rusijos karinių jūrų pajėgų buvimą „operatyviai svarbiuose tolimojo vandenyno zonos rajonuose.“
Pasak pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, laivas „Admirolas Gorškovas" turi hipergarsinių raketų „Zircon“, kurias Kremlius jau anksčiau išreklamavo kaip galinčias nešti branduolines kovines galvutes.
Tačiau Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija konkrečiai teigė, kad nė vienas iš laivų neturi branduolinių ginklų, todėl Rusijos atplaukimas į uostą „nekelia grėsmės regionui.“
Rusijos karinio jūrų laivyno pasrodymas netoli Vakarų pusrutulio valstybių, kurių santykiai su JAV istoriškai buvo įtempti, siekiama pabrėžti tvirtus Rusijos santykius su šiomis šalimis ir greičiausiai yra Rusijos refleksyvios kontrolės kampanijos, kuria siekiama atgrasyti JAV, kad šios nevykdytų politikos, siūlančios tolesnę paramą Ukrainai.
Praėjusį mėnesį Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis susitiko su V.Putinu per kasmetinį gegužės 9 d. karinį paradą Raudonojoje aikštėje prie Kremliaus.
„Kremlius tikriausiai tikisi, kad aiški užuomina į Kubos raketų krizę ir, kaip pranešama, branduolinį ginklą galinčio turėti laivo įtraukimas galėtų priversti Vakarus susilaikyti“, – pažymima ataskaitoje.
Tikėtina, kad Kremlius koordinavo pranešimą apie Rusijos karinio jūrų laivyno įplaukimą į Kubos uostą su V.Putino grasinimais suteikti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų neįvardytiems subjektams smūgiams prieš Vakarus.
Šaltojo karo metais Kuba buvo svarbi Sovietų Sąjungos valstybė klientė. Sovietų branduolinių raketų dislokavimas saloje sukėlė 1962 m. Kubos raketų krizę, kai Vašingtonas ir Maskva priartėjo prie karo.
Rusijos ir Kubos santykiai tapo glaudesni po 2022 m. įvykusio M.Diaz-Canelio ir V.Putino susitikimo.
Rusijos laivynui atvykus į Havanos uostą, iš vieno iš laivų bus paleista 21 salvė kaip saliutas tautai, į kurį atsakys Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų artilerijos baterija, rašo britų leidinys „The Guardian“.
NATO parengė planą tikėtinos Rusijos atakos atvejui
22:45
NATO reikalaus, kad valstybės narės dėtų daugiau pastangų stiprindamos oro gynybą ir materialinį aprūpinimą. Tai agentūrai „Reuters“ pranešė vienas Europos diplomatas.
Jis pažymėjo, kad NATO parengė pirmąjį nuo Šaltojo karo pabaigos didelį gynybos planą, kuriame aiškiai išdėstytas atsakas į galimą Rusijos puolimą.
Pažymėtina, kad Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas neseniai pareiškė, kad NATO šiuo metu nemato „tiesioginės grėsmės“ iš Rusijos Federacijos.
Prieš kurį laiką Norvegijos kariuomenės vadas Eirikas Kristoffersenas pareiškė, kad NATO turi dvejus trejus metus pasirengti galimai konfrontacijai su Rusija.
Vakarų žiniasklaidos teigimu, NATO kuria daugybę „antžeminių koridorių“, kuriais karo atveju amerikiečių kariai ir ginkluotė būtų perkeliami prie rytinės Aljanso sienos.
O ketvirtadienį paaiškėjo, kad Vokietija patvirtino naujas bendrosios gynybos pagrindų rekomendacijas, kurios pakeičia ankstesnes 1989 m. rekomendacijas. Dokumente siūloma nemažai priemonių karo atveju. Tarp jų – NATO pajėgų perdislokavimas į rytinį flangą, privalomosios karo prievolininkų tarnybos grąžinimas, rūsiai ir metro stotys bus naudojami kaip slėptuvės, maisto atsargos bus saugomos slaptose vietose, o ligoninės ruošiamos pacientų antplūdžiui.
Nyderlandai, Švedija ir Danija Ukrainai pagamins 230 šarvuočių CV90
20:50
Nyderlandai kartu su Švedija ir Danija Ukrainos poreikiams gamins švediškas pėstininkų kovos mašinas „Stridsfordon 90“ (CV90). BBC duomenimis, Nyderlandai ir Danija šiam tikslui sukurs specialų fondą, į kurį įneš 400 mln. eurų.
Kol kas planuojama pagaminti 230 transporto priemonių. Daugiausia jų Nyderlanduose – 180 vienetų.
Tuo pat metu Nyderlandų valdžia paskelbė apie planus didinti karinės technikos gamybą savo reikmėms.
„Europos gamybos pajėgumus reikia didinti ne tik Ukrainai, bet ir mums patiems. Mūsų ginkluotosios pajėgos turi būti pasirengusios mūšiui“, – sakė šalies Gynybos ministerijos vadovas Kajsa Ollongrenas.
Prancūzijoje pareikšti kaltinimai smurto aktą planavusiam Ukrainos ir Rusijos piliečiui
19:30
Prancūzijoje penktadienį pareikšti kaltinimai sulaikytam Ukrainos ir Rusijos piliečiui, planavusiam smurto aktą, pranešė Nacionalinė kovos su terorizmu prokuratūra (PNAT).
Pasak prokurorų, vyras į Prancūziją atvyko prieš kelias dienas.
Anksčiau šią savaitę jie pranešė, kad Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra sulaikė 26 metų Ukrainos ir Rusijos pilietį, įtariamą planavus smurto aktą ir susižeidusį per sprogimą.
Apklausa: ukrainiečių pasitikėjimas V.Zelenskiu žemiausias nuo Rusijos invazijos pradžios
19:15
Ukrainiečių pasitikėjimas prezidentu Volodymyru Zelenskiu pirmą kartą po Rusijos invazijos pradžios 2022 metais nukrito žemiau 60 proc. rodo penktadienį paskelbti visuomenės apklausos rezultatai.
Pernai Ukrainos prezidentas susidūrė su daugybe iššūkių, įskaitant nesėkmingą kontrpuolimą, nesutarimus keliančius debatus dėl mobilizacijos ir garsiai nuskambėjusius korupcijos skandalus.
Kyjivo tarptautinis sociologijos institutas (KIIS) nurodė, kad 2022-ųjų gegužę visuomenės pasitikėjimas V.Zelenskiu siekė 90 proc., o šių metų gegužę sumažėjo iki 59 procentų.
„Norėtume pabrėžti, kad Ukrainos visuomenės akyse Volodymyras Zelenskis tebėra teisėtas ir dauguma ukrainiečių juo pasitiki“, – nurodė KIIS.
„Tačiau pasitikėjimo mažėjimo tendencija išlieka ir, kaip matyti iš rezultatų, pagrindinės paprastų ukrainiečių kritikos priežastys yra ne visada sėkminga kadrų politika ir teisingumo klausimai (ypač kovos su korupcija ir teisingos karo naštos visiems)“, – pridūrė institutas.
Praėjusį mėnesį baigėsi V.Zelenskio penkerių metų kadencija, tačiau jis liko eiti pareigas dėl karo padėties.
Praėjusiais metais V.Zelenskis teigė, kad yra pasirengęs surengti rinkimus, jei to prireiktų.
Buvo nuspręsta 2024-aisiais nerengti prezidento rinkimų, motyvuojant tuo, kad kad apie 20 proc. šalies teritorijos kontroliuoja Rusijos pajėgos ir kad nuo karo pradžios milijonai ukrainiečių pasitraukė į užsienį.
Apklausa atlikta gegužės 16–22 dienomis strateginių komunikacijų centro „Forum“ užsakymu, į ją buvo įtraukti klausimai apie V.Zelenskį.
Tyrimo metu kompiuterizuotų telefoninių interviu metodu apklausti 1002 respondentai. Tyrimo paklaida – iki 3,4 procento.
V.Putinas teigia, kad Rusija nuo 2024 metų pradžios užėmė 47 Ukrainos kaimus
18:47
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pranešė, kad nuo 2024 metų pradžios Kremliaus pajėgos užėmė 47 Ukrainos kaimus.
„Vien nuo šių metų pradžios išlaisvintos, manau, 47 gyvenvietės“, – Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo (SPIEF) dalyviams sakė V.Putinas, kuris 2022 metų vasarį pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad įnirtingiausios kovos vyksta Donecko srityje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
G.Landsbergis Vilniuje susirinkusiems opozicionieriams: kovojame už demokratinę Rusiją
18:22
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusijos opozicionierių demokratijos siekį vadina „mūsų bendra kova“.
Taip jis kalbėjo penktadienį pasibaigusiame dešimtajame Vilniaus Rusijos forume susirinkusiems opozicijos atstovams ir Vakarų politikams.
„Karas vyksta ne tik Ukrainoje – Putinas artinasi ir prie mūsų sienų. Šis karas nėra tik Ukrainos karas. Kaip niekada anksčiau, tai – mūsų bendra kova už Ukrainos ir visos Europos ateitį. Taip pat kovojame ir už demokratinės Rusijos viziją, kuriai daugelis jūsų paskyrėte savo gyvenimus“, – ministerijos pranešime cituojamas G.Landsbergis.
Forume kalbėta apie Rusijos atsakomybę už agresiją ir karo nusikaltimus Ukrainoje, politinę raidą po taip vadinamų prezidento rinkimų, blogėjančią žmogaus teisių padėtį, politinius kalinius ir kovą su propaganda bei hibridinėmis grėsmėmis.
Pasak ministerijos, susirinkusieji diskutavo apie galimybes sustabdyti karinę Rusijos agresiją prieš Ukrainą ir besitęsiančias hibridines atakas, keliančias grėsmę Europos saugumui, demokratijai ir taisyklėmis grįstai pasaulio tvarkai.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Rusų prokurorai reikalauja prancūzui NVO darbuotojui skirti kardomąjį kalinimą
17:57
Rusijos prokurorai penktadienį paprašė, kad vienos nevyriausybinės organizacijos (NVO) darbuotojui prancūzui, sulaikytam dėl „užsienio agentų“ įstatymo pažeidimo, būtų skirtas kardomasis kalinimas, pranešė jo advokatas naujienų agentūrai AFP.
Prancūzijos pilietis Laurentas Vinatier, dirbantis Šveicarijoje įsikūrusioje ne pelno siekiančioje konfliktų mediacijos organizacijoje, ketvirtadienį buvo sulaikytas Maskvoje ir jam gresia iki penkerių metų kalėjimo.
Jis buvo apkaltintas pažeidęs Rusijos „užsienio agentų“ įstatymą, tačiau pareiškime tyrėjai jį apkaltino rinkus karinę informaciją, kurią užsienio valstybės galėtų panaudoti prieš Rusiją.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Mūšis dėl Vovčansko rusų kario akimis: į puolimą išsiuntė tik su automatu, be galimybės atsisakyti
17:00
Kovos dėl vieno iš Ukrainos pasieno miestų Vovčansko tęsiasi jau kelias savaites. Pasak pranešimų, miesto pakraščius kontroliuoja Rusijos pajėgos, tačiau Ukrainos kariams dar pavyksta jį apginti.
Įprasta apie mūšius dėl miesto daugiau girdėti iš Ukrainos pusės, tačiau vienas Rusijos pajėgų samdinys Antonas iš 1009-ojo motorizuotųjų šaulių pulko 5-osios kuopos viename iš įrašų susirašinėjimo platformoje „Telegram“ papasakojo, jog siuntimas kovoti į Vovčanską skamba kaip pasmerkimas myriop.
Jo teigimu, mūšiai tiesiogine prasme vyksta už kiekvieną namą mieste. Tačiau iš jo beveik nieko neliko: Antonas tvirtino, kad 90 proc. miesto jau yra sunaikinta.
Rusijos karys pasakojo, jog jam iš pradžių sakyta, kad jo kuopa bus dislokuota saugoti Rusijos ir Ukrainos pasienio, bet jie buvo išvežti į Vovčanską.
Anot jo, dar prieš pradedant užimant pozicijas ir pradedant puolimą, dalis kuopos kovotojų žuvo nuo artilerijos ugnies.
„Per pirmąją naktį pusė kuopos žuvo iš karto“, – sakė Antonas ir pridūrė, kad karinė vadovybė į Vovčanską karius pasiuntė tik su neperšaunamomis liemenėmis ir automatais.
Vyras prisiminė, kad dar pirmąją naktį jiems pavyko užimti vieną iš miesto gatvių, bet tada pasidarė „tikrai karšta“.
„Atrodo, eini gatve. Viskas normalu. Ir tada patenki po ugnimi, po kulkosvaidžiais. Ypač pirmojo asmens dronai – jų begalė.“
Antonas pažymėjo, kad Rusijos karinė vadovybė reikalauja tęsti puolimą nepaisant didelių nuostolių.
„Racijos komanda šaukia „Pirmyn!“ Atsisakymas neleidžiamas. Jūs negalite grįžti. Jei iš visos grupės liks penki ar dešimt žmonių, gal tada leis.“
Kariškis atviravo, kad iš jo 100 žmonių kuopos liko vos 12 vyrų. Antonas aiškino, kad taip yra dėl to, kad prie jų prisijungė visiškai naujos grupės, kurios teturi keturių ar penkių dienų mokymų patirties. Tačiau, pasak jo, vadovybė jau kitą dieną juos išsiuntė į šturmą.
„Jie nepraėjo pro du namus. Susigrūdo ir buvo pakišti po kulkosvaidžiu. Juos pribaigė pirmojo asmens dronais. Iš viso šturmo liko penki ar šeši žmonės.“
Vyras nebuvo tikras ir dėl savo likimo, atkreipdamas dėmesį, kad kitoje kovotojų grupėje liko vos vienas žmogus.
„Pasirodo, mus lengva sugniuždyti. Jie siunčia mus po kulkosvaidžiais ar dronais šviesiu paros metu. Tada aplink būna pilna „mėsos“. „Pirmyn, pirmyn“, – vis kartoja. Aš nežinau, kaip man seksis, ar liksiu, ar neliksiu kažkelintu numeriu žuvusiųjų įskaitoje“, – sakė jis.
Tuo tarpu Rusijos kariniai tinklaraštininkai pranešė, kad samdiniai, kovoję kaip Rusijos motorizuotųjų šaulių pulko 1009 dalis, atsisakė vykdyti įsakymą be įrangos paramos ir nesiveržė į puolimą. Vėliau vadovybė dėl didelių personalo nuostolių (iki 90proc.) priėmė sprendimą išvesti pulką, pakeičiant jį kitais daliniais.
Rusija leidžiasi į kraštutinumus: ginkluoja oro uostą už tūkstančių kilometrų nuo Ukrainos
16:31
Južno Sachalinsko oro uostas, esantis už 7 000 km nuo sienos su Ukraina, pradėjo ruoštis Ukrainos bepiločių orlaivių atakai, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Opozicijos svetainė „Viorstka“ Rusijos viešųjų pirkimų konkurso svetainėje rado informacijos, kad Južno Sachalinsko tarptautinis oro uostas išleis 294,6 mln. rublių (apie 3,06 mln eur), kad savo teritorijoje įrengtų sistemą, skirti pasipriešinti bepiločių orlaivių smūgiams.
Pasak dokumentų, oro uosto apsaugą papildys radiolokacinė stotis „Enot“ ir kovos su dronais kompleksas „Poliana“. Pirmoji sistema turėtų būti įrengta ant 20-30 metrų aukščio stiebų, kad galėtų aptikti bepiločius orlaivius.
Teigiama, kad „Poliana“ sistema, kuri taip pat gali aptikti bepiločių orlaivių signalus, skleis savo signalus, kad nukreiptų bepiločius orlaivius nuo kurso. Panašu, kad norima oro uoste įrengti sistemą, kuri aptiktų orlaivio tipo dronus iki 10 km atstumu, o kvadrokopterio tipo dronus – iki 3 km atstumu.
Dokumentuose nenurodoma, kodėl Južno Sachalinsko oro uostui, esančiam už daugiau kaip 7 000 km nuo sienos su Ukraina, reikia bepiločių orlaivių gynybos sistemų. Iki šiol didžiausias atstumas, kurį galėjo įveikti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dronai, siekė apie 1 500 kilometrų.
Tolimiausias taškas, į kurį Ukrainos pajėgos smogė dronų pagalba, buvo Orskas Orenburgo srityje.
Balandžio pabaigoje žurnalas „The Economist“ pranešė, kad Ukraina sukūrė droną, kurio veikimo nuotolis siekia apie 3 000 km. Minėtas dronas yra Ukrainos konstruktorių biuro „Luch“ sukurtas dronas „Sokol-3000“.
Potencialiai Ukraina ggalėtų smogti objektams Urale, Tolimojoje Rusijos šiaurėje ir Sibire, tačiau Ukrainos dronai negali pasiekti Tolimųjų Rytų.
Tuo pat metu, kaip pažymėjo „The Economist“, Ukraina investavo šimtus milijonų dolerių į tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, galinčius ieškoti ir smogti tolimiems taikiniams. Šiuo metu tokius dronus gamina „pusė tuzino bendrovių“, teigė laikraštis, tačiau daugiau detalių apie tai nežinoma.
Rusija teigia užėmusi gyvenvietę Ukrainos rytinėje Donecko srityje
15:42
Rusija penktadienį pranešė užėmusi dar vieną gyvenvietę Ukrainos rytinėje Donecko srityje.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad užėmė Paraskovijivką.
Ukraina kol kas nekomentavo šio pranešimo.
Rusai dar pernai vasarį skelbė, kad užėmė Paraskovijivką, esančią netoli Bachmuto, dėl kurio vyko kruvinos kovos ir kurį pernai gegužę užėmė Maskva.
Donecko regioną Rusija teigė aneksavusi 2022 metais, nors niekada jo nekontroliavo visiškai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šią savaitę sakė, kad įnirtingiausios kovos vyksta Donecko srityje.
Praėjusį mėnesį Rusija pradėjo didelį sausumos puolimą Charkivo regione, esančiame maždaug už 300 km į šiaurę.
Analitikai teigė, kad Maskvos strategija gali būti bandymas susilpninti Ukrainos gynybą, kad Rusijos pajėgos galėtų prasiveržti kitose mūšio lauko vietose.
J.Stoltenbergas: nė vienai NATO narei nėra tiesioginės karo grėsmės
15:23
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad „nėra jokios tiesioginės karo grėsmės“ nė vienai Aljanso narei, Kremliui apkaltinus Vakarų šalis galimu karo Ukrainoje eskalavimu.
J.Stoltenbergo pareiškimai paskelbti tvyrant įtampai tarp Rusijos ir NATO narių.
Praėjusią savaitę Kremlius apkaltino Vakarų šalis pradėjus „naują įtampos eskalavimo raundą“ po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas panaikino apribojimus Ukrainai naudoti Jungtinių Valstijų tiekiamus ginklus prieš taikinius Rusijos teritorijoje, tačiau tik siekiant apginti apšaudomą Charkivo sritį.
„Kol pavyks išvengti nesusipratimų ar nesusikalbėjimų su Maskva arba kitomis potencialių šalių, kurios galėtų mus užpulti, sostinėmis, karo grėsmės NATO šalims nėra“, – teigė naujausioje Aljanso narėje Švedijoje viešintis J.Stoltenbergas.
Paklaustas, ar Rusija gali bandyti patikrinti Aljanso sutarties 5-u straipsniu prisiimtą šalių įsipareigojimą ginti vienoms kitas, J.Stoltenbergas atsakė, kad „nematome jokios tiesioginės karo grėsmės nė vienai NATO šaliai“.
„Todėl dabar nemanome, kad gali būti patikrintas mūsų 5 straipsnis“, – bendroje spaudos konferencijoje su Švedijos premjeru Ulfu Kristerssonu sakė NATO vadovas.
U.Kristerssonas taip pat paskelbė, kad Švedijos karinės oro pajėgos prisijungs prie NATO oro policijos misijos, o Švedijos naikintuvai „Gripen“ daugiausia patruliuos Baltijos šalių oro erdvėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį taip pat paragino Vakarų šalis daryti daugiau, kad Rusijos pradėtas karas Ukrainoje būtų užbaigtas teisingomis sąlygomis.
Kyjivas ragina Europą padidinti karinę paramą, Rusijai pastaraisiais mėnesiais mūšio lauke įgaunant vis didesnę persvarą.
Vilniuje viešintis Ukrainos kultūros ministras: Rusija siekia išnaikinti ukrainiečius ir jų kultūrą
15:19
„Ne tik pastaruosius dvejus karo metus, bet ir dešimtmečius, net šimtmečius iki to Ukraina kovoja už savo valstybingumą ir nepriklausomybę nuolatos susidurdama su iššūkiais apsaugoti savo kultūrinę tapatybę ir identitetą“, – taip penktadienį Vilniuje vykstančioje Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo konferencijoje kalbėjo Ukrainos kultūros ir informacinės politikos ministras Rostyslavas Karandjejevas.
„Akivaizdu, kad Rusijos federacija siekia išnaikinti ukrainiečius kaip tokius, Ukrainos kultūrą bei tautos tapatumą. Imperinė politika numato ne tik kitos šalies užgrobimą, jos resursų išgrobstymą, tačiau ir siekį pavergti čia gyvenančius žmones, sunaikinti jų etninį ir kultūrinį tapatumą“, – kalbėjo R.Karandjejevas.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas atsiprašė Ukrainos už paramos delsimą: „Jungtinės Valstijos jus palaikys“
14:54 Atnaujinta 14:55
JAV prezidentas Joe Bidenas, penktadienį Paryžiuje susitikęs derybų su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, pažadėjo toliau remti jo šalį ir paskelbė, kad Kyjivui bus skirta dar 225 mln. dolerių (253,69 mln. eurų) karinė parama.
„Jungtinės Valstijos jus palaikys“, – sakė J.Bidenas V.Zelenskiui.
Kalbėdamas Prancūzijoje, kur abu dalyvavo iškilmėse, skirtose 80-osioms D dienos metinėms, J.Bidenas atsiprašė Ukrainos žmonių už ilgas savaites, kai JAV Kongresas nepatvirtino Kyjivui labai reikalingos pagalbos.
61 mlrd. dolerių (56,2 mlrd. eurų) karinės pagalbos Ukrainai paketas galiausiai buvo patvirtintas balandį.
Vis dėlto JAV prezidentas tvirtino, kad Amerikos žmonės palaikys Ukrainą tiek ilgai, kiek reikės.
„Mes vis dar esame [su jumis]. Visiškai. Visapusiškai“, – sakė jis.
V.Zelenskis ragino visus amerikiečius paremti jo šalies kovą su Rusijos invaziją ir dėkojo įstatymų leidėjams, kad galiausiai susivienijo ir patvirtino ginklų paketą.
„Labai svarbu, kad šioje vienybėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, visi amerikiečiai liktų su Ukraina, kaip kad buvo Antrojo pasaulinio karo metais, – sakė V.Zelenskis. – Kaip Jungtinės Valstijos padėjo gelbėti žmonių gyvybes, išgelbėti Europą. Ir mes tikimės, kad ir toliau palaikysite mus petys į petį.“
JAV yra bene didžiausios Kyjivo rėmėjos, daugiau nei dvejus metus tęsiantis Rusijos plataus masto karui. Šiuo metu Ukraina bando atremti intensyvų Rusijos puolimą Charkivo ir Donecko pasienio srityse, tačiau pareigūnai baiminasi, kad šis puolimas gali išsiplėsti, Maskvai bandant įgyti pranašumą mūšio lauke.
Rusija šiuo puolimu siekia išnaudoti Ukrainos amunicijos ir karių trūkumą maždaug 1 tūkst. kilometrų ilgio fronto linijoje.
Praėjusią savaitę kai kurios Ukrainos Vakarų sąjungininkės, įskaitant JAV, leido Kyjivui naudoti jo tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje netoli Charkivo.
Kremlius piktai reagavo į šį sprendimą, teigdamas, kad didžiausias konfliktas Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų gali tapti nekontroliuojamas.
Ukraina savo kovą su Kremliaus pajėgomis vaizduoja kaip Vakarų demokratinės laisvės ir Rusijos tironijos susidūrimą. Tuo metu Rusija teigia, kad ginasi nuo grėsmingos NATO karinio aljanso plėtros į rytus.
Ketvirtadienį JAV pareigūnai pranešė, kad naujausia JAV karinė pagalba Ukrainai sudarys apie 225 mln. dolerių. Pareigūnų teigimu, naujausią paketą sudaro šaudmenys didelio judrumo artilerijos raketų sistemai (HIMARS), taip pat minosvaidžių sistemos ir įvairūs artilerijos sviediniai.
Tuo metu Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Paryžius perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“.
Anksčiau penktadienį V.Zelenskis taip pat kreipėsi į Prancūzijos parlamentą, sakydamas, kad dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas.
V.Zelenskio užsienio kelionių pagrindiniai tikslai – atkreipti visuomenės dėmesį į sunkią Ukrainos padėtį, užsitikrinti didesnę karinę pagalbą kovai su Rusijos invazija ir užsitikrinti ilgalaikę Vakarų paramą sudarant dvišalius aljansus.
Vasarį Prancūzija ir Ukraina pasirašė 10 metų trukmės dvišalį saugumo susitarimą. Panašių susitarimų Ukraina yra sudariusi ir su kitomis Europos šalimis.
V.Putinas išsitraukė Šaltojo karo kozirį: kelia įtampą Kuboje
14:39
Kitą savaitę į Karibų jūrą pratyboms turėtų atvykti Rusijos karo laivai, dalis jų – apginkluoti kariniais orlaiviais. Vašingtonas stebi vėl įsiplieskusią Maskvos bičiulystę su Kuba ir mano, kad taip Rusija ne tik nori pademonstruoti, kad tebeturi didelę karinę galią, bet ir sukurti Šaltajam karui lemtinga tapusios Kubos raketų krizės iliuziją.
Į Karibų jūros regioną plaukiojantys Rusijos laivai gali užsukti į Kubos ir Venesuelos uostus, su anonimiškumo sąlyga „Associated Press“ agentūros žurnalistams atskleidė Jungtinių Valstijų pareigūnai. Jų teigimu, pratybos, kurias kitą savaitę planuoja Rusija Kuboje „neabejotinai“ yra Rusijos atsako į didėjančią JAV paramą Ukrainai dalis.
„Tai yra Rusijos būdas parodyti, kad ji vis dar gali tam tikru mastu demonstruoti jėgą pasauliniu lygmeniu“, – pridūrė kitas agentūros pašnekovas.
Įtampą tarp Jungtinių Valstijų ir Rusijos paaštrino praėjusią savaitę Vašingtono suteiktas leidimas Ukrainai amerikietiškomis raketomis ir artilerija smogti į Rusijos teritoriją ginant šiaurės rytų regionus.
Atsakydamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ne pirmą kartą pagrasino „asimetriniu atsaku“ ir veiksmais kituose pasaulio regionuose, kurie galėtų kelti grėsmę Rusijos priešininkams.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad jie smogtų į mūsų teritoriją ir sukeltų mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti savo tos pačios klasės ginklų į tuos pasaulio regionus, kuriuose bus smogta jautriems objektams tų šalių, kurios tai daro prieš Rusiją?“ – sakė V.Putinas.
Karibų jūroje rengiamos karinio jūrų laivyno pratybos vyks po to, kai Rusija neteko maždaug trečdalio savo Juodosios jūros laivyno. Ukraina, kuri apskritai neturi laivyno, sugebėjo panaudoti raketas ir bepiločius jūrinius dronus, kad nuskandintų ir apgadintų 26 laivus ir povandeninius laivus, apskaičiavo stebėsonos grupė „Oryx“.
Tai leido Ukrainai atlaisvinti Juodąją jūrą, kad galėtų eksportuoti savo žemės ūkio produktus. Tačiau, Vakarų karybos ekspertų nuomone, branduolinius ginklus turintis Rusijos Šiaurės laivynas tebėra pasirengęs kovai.
Prezidento Joe Bideno administracijos aukšto rango pareigūnai Rusijos laivų atvykimą į regioną pavadino pastebimu, bet ne nerimą keliančiu įvykiu.
Du iš jų patvirtino, kad Vašingtonas stebės pratybas, tačiau yra žinoma, kad jose dalyvaus tik nedidelė grupė karinių ir pagalbinių laivų.
Naujienų agentūra „Associated Press“ pastebėjo, kad pati Rusija neinformavo Vašingtono apie pratybas, nors šalys paprastai tai daro, kad neišprovokuotų nesusipratimų ir komplikacijų.
Vis dėlto JAV atkreipdė dėmesį, kad bet kurios šalies kariuomenė turi teisę rengti pratybas tarptautiniuose vandenyse. Rusija Karibų jūroje jau ne kartą tai darė ir anksčiau.
Aliuzija į Kubos raketų krizę
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje nurodė, kad birželio 12-17 d. Rusijos kariniai laivai iš tikrųjų užsuks į Kubą, ir įvertino, kad „greičiausiai tai bus platesnių pastangų priminti istorinę Kubos raketų krizės atmintį dalis, nes Rusija vykdo refleksyvią kontrolės kampaniją, skatinančią atgrasyti JAV“.
Į tai dėmesį atkreipė ir karybos ekspertas Egidijus Papečkys, ketvirtadienį socialiniame tinkle „Facebook“ publikuotoje tradicinėje karo apžvalgoje pažymėjęs, kad „Kremlius mėgina sukelti aliuziją į Johno F. Kennedy laikų Karibų krizę, bet šitos skystos jūrų pajėgos realiai nieko negali, tiesiog pasiplaukioti ir pasirodyti“.
Ketvirtadienį Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija paskelbė, kad keturi Rusijos laivai iš Šiaurės laivyno – fregata „Admirolas Gorškovas“, branduolinis sparnuotųjų raketų povandeninis laivas „Kazanė“, naftos papildymo laivas „Akademikas Pašinas“ ir gelbėjimo vilkikas „Nikolajus Čikeris“ – oficialiai lankysis Havanos uoste.
Savo ruožtu Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos tikslas – užtikrinti Rusijos karinių jūrų pajėgų buvimą „operatyviai svarbiuose tolimojo vandenyno zonos rajonuose.“
Pasak pranešimų Rusijos žiniasklaidoje, laivas „Admirolas Gorškovas" turi hipergarsinių raketų „Zircon“, kurias Kremlius jau anksčiau išreklamavo kaip galinčias nešti branduolines kovines galvutes.
Tačiau Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų ministerija konkrečiai teigė, kad nė vienas iš laivų neturi branduolinių ginklų, todėl Rusijos atplaukimas į uostą „nekelia grėsmės regionui.“
Rusijos karinio jūrų laivyno pasrodymas netoli Vakarų pusrutulio valstybių, kurių santykiai su JAV istoriškai buvo įtempti, siekiama pabrėžti tvirtus Rusijos santykius su šiomis šalimis ir greičiausiai yra Rusijos refleksyvios kontrolės kampanijos, kuria siekiama atgrasyti JAV, kad šios nevykdytų politikos, siūlančios tolesnę paramą Ukrainai.
Praėjusį mėnesį Kubos prezidentas Miguelis Diazas-Canelis susitiko su V.Putinu per kasmetinį gegužės 9 d. karinį paradą Raudonojoje aikštėje prie Kremliaus.
„Kremlius tikriausiai tikisi, kad aiški užuomina į Kubos raketų krizę ir, kaip pranešama, branduolinį ginklą galinčio turėti laivo įtraukimas galėtų priversti Vakarus susilaikyti“, – pažymima ataskaitoje.
Tikėtina, kad Kremlius koordinavo pranešimą apie Rusijos karinio jūrų laivyno įplaukimą į Kubos uostą su V.Putino grasinimais suteikti tolimojo nuotolio smogiamųjų pajėgų neįvardytiems subjektams smūgiams prieš Vakarus.
Šaltojo karo metais Kuba buvo svarbi Sovietų Sąjungos valstybė klientė. Sovietų branduolinių raketų dislokavimas saloje sukėlė 1962 m. Kubos raketų krizę, kai Vašingtonas ir Maskva priartėjo prie karo.
Rusijos ir Kubos santykiai tapo glaudesni po 2022 m. įvykusio M.Diaz-Canelio ir V.Putino susitikimo.
Rusijos laivynui atvykus į Havanos uostą, iš vieno iš laivų bus paleista 21 salvė kaip saliutas tautai, į kurį atsakys Kubos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų artilerijos baterija, rašo britų leidinys „The Guardian“.
Laikinai okupuotame Luhanske nugriaudėjo serija sprogimų: rusai teigia numušę ATACMS
13:52
Penktadienį prieš vidurdienį laikinai okupuotoje Luhansko dalyje nugriaudėjo serija sprogimų. Anot oficialių Rusijos pranešimų, numuštus šešios ATACMS raketos. Tačiau Krymo partizanų judėjimas „Atesh“ nurodė, kad dalis taikinių pasiekti sėkmingai.
Laikinai okupuoto Luhansko valdžios institucijos pranešė, kad mieste suveikė oro gynybos sistemos, kurios numušė šešias Ukrainos pajėgų paleistas raketas, rašo naujienų svetainė „Ukrainska pravda“.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO vadovas: Ukraina turi teisę smogti „teisėtiems taikiniams Rusijoje“
13:09
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją Švedijoje pareiškė, kad pagal tarptautinę teisę Ukraina turi teisę pulti teisėtus karinius taikinius Rusijoje, kad apsigintų.
Kremlius kaltina Prancūziją rengiantis tiesioginiam vaidmeniui kare Ukrainoje
12:49 Atnaujinta 13:51
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį pareiškė, esą naujausi Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimai kursto įtampą Europoje ir rodo, kad jis ruošia Paryžių tiesioginiam vaidmeniui Ukrainoje.
„E.Macronas demonstruoja absoliučią paramą Kyjivo režimui ir deklaruoja pasirengimą tiesioginiam Prancūzijos dalyvavimui kariniame konflikte“, – Rusijos naujienų agentūros citavo D.Peskovo žodžius Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume.
Prancūzijos prezidentas atsisakė atmesti galimybę siųsti karius į Ukrainą, nepaisydamas kitų NATO narių santūrumo šiuo klausimu ir Maskvos piktų įspėjimų.
Prancūzija šiuo metu oficialiai nėra dislokavusi Ukrainoje savo kariškių, kurie padėtų ukrainiečiams ar juos apmokytų.
Rusija yra įspėjusi tokio žingsnio nežengti, o anksčiau žadėjo sunaikinti bet kokią Vakarų Ukrainai siunčiamą ginkluotę.
Plačiau skaitykite ČIA.
Analitikas: NATO turėtų tiesiog numušti Rusijos raketas
12:13
Vakarų aljansas nepadarė nieko, kad pasipriešintų Rusijos agresijai ir klastai. Jis gali veikti ryžtingai ir greitai, sako Jorktauno instituto analitikas ir buvęs JAV žvalgybos bendruomenės konsultantas Michaelas C.DiCianna.
„Europos oro gynyba turėtų pradėti NATO šalių operacijas, kad numuštų Rusijos raketas ir dronus virš Vakarų Ukrainos. Saugomas NATO sienų, naujas oro gynybos tinklas, nepaisant neišvengiamų Rusijos grasinimų, nebūtų laikomas reikšminga eskalacija“, – pastebi analitikas.
Jis pastebi, kad Rusija nuo 2008 m. įvykdė dalies Sakartvelo okupaciją ir apnuodijo Tbilisio politiką, jos hibridinis karas kelia grėsmę Europos sienoms, o pabėgėlių krizė per Pietryčių ir Vidurio Europą persikėlė į Šiaurės ir Baltijos šalis.
Vakarų atsakas buvo vangus ir neveiksmingas. Po plataus masto invazijos 2022 m. JAV vadovaujamos koalicijos neryžtingumas apsaugojo Rusijos teritoriją nuo Ukrainos puolimo beveik tiek pat, kiek ir Ukrainą.
Maskvos karo mašina yra pasiruošusi sulyginti su žeme antrąjį Ukrainos miestą Charkivą ir pasistūmėti į priekį keliomis kryptimis. Nesibaigiančių Europos debatų įkarštyje Maskva paprasčiausiai perkėlė sienas ir didžiulius žemės plotus paskelbė savo nuosavybe.
„Niekada nevertėtų leisti priešui turėti iniciatyvą ir paversti tai pagrindiniu savo strategijos principu. Tik suklaidinę Kremlių ir privertę jį būti neužtikrintam dėl kito Vakarų žingsnio, galime atkurti tam tikrą pusiausvyros regimybę“, – sako M.C.DiCianna.
Pasak jo, atėjo laikas Europos šalims duoti atkirtį, pasinaudojant savo gebėjimu eskaluoti ir apsvarstyti savo gebėjimą neigti.
„Europos oro erdvės gynyba turėtų pradėti NATO šalių operacijas, kad numuštų Rusijos raketas ir dronus virš Vakarų Ukrainos. Saugomas NATO sienų, naujas oro gynybos tinklas nebūtų laikomas reikšminga eskalacija – panašiai kaip Vakarų sprendimas ginti Izraelį nuo Irano puolimo balandžio mėnesį – nepaisant neišvengiamų Rusijos grasinimų“, – sakė ekspertas.
Į Ukrainą nukreiptos Rusijos raketos ir dronai ne kartą įskrido į NATO oro erdvę, o atsakas kol kas buvo vangus. Šie ginklai kirto NATO sienas ir, suprantamam Kyjivo nusivylimui, jiems vis dar buvo leista nešti mirtį Ukrainai.
Tokie pasikartojantys pažeidimai kelia pyktį Varšuvoje ir kitose sostinėse, o Lenkija svarsto galimybę išplėsti savo oro gynybą virš Vakarų Ukrainos.
Pasak analitiko, tai akivaizdus ir pavėluotas atsakas į Rusijos elgesį, kurį reikia skatinti ir plėsti. Techniniai argumentai yra akivaizdūs: NATO narių oro gynybos sistemos, pavyzdžiui, „Patriot“ sistemos, yra pakankamo nuotolio (apie 160 km), kad apsaugotų didžiulį Ukrainos teritorijos plotą.
Lenkijoje ir Rumunijoje esančios oro gynybos sistemos neaprėptų visos Ukrainos teritorijos, tačiau galėtų apsaugoti pagrindinius šalies vakaruose esančius gyventojų ir pramonės centrus. Tiesioginė nauda karo veiksmams būtų ta, kad Ukraina galėtų perkelti savo išlikusias S-300 ir sąjungininkų suteiktas „Patriot“ bei Prancūzijos ir Vokietijos SAMP/T sistemas arčiau intensyviausių kovų vietų.
Tai sumažintų Rusijos oro pajėgas palei frontą, padėtų išvengti Charkivo sunaikinimo ir atlaisvintų oro erdvę pirmosioms F-16 eskadrilėms, kurios, kaip manoma, netrukus atvyks.
Ukrainos karinių oro pajėgų atgaivinimas bus gyvybiškai svarbus kitai karo daliai. Ukraina sėkmingai nusitaikė į Rusijos priešlėktuvinę gynybą ir susilpnino beveik nepakeičiamą Maskvos oro ir ankstyvojo perspėjimo lėktuvų A-50 laivyną. Mūšio laukas ruošiamas Ukrainos naikintuvams, kuriems dabar padės švedų išankstinio perspėjimo lėktuvai, o „atlaisvinus“ pažangias oro gynybos sistemas, jiems bus lengviau dirbti.
Ilgalaikėje perspektyvoje Ukrainoje būtų užtikrintas saugesnis civilių gyventojų gyvenimas dideliuose gyvenamuosiuose centruose, taip pat nuo tolesnių atakų būtų apsaugotas pažeistas šalies energetikos tinklas ir būtų sudarytos sąlygos jį atstatyti. Šis klausimas dabar yra itin aktualus – padaryta didžiulė žala, o šalis tiesiog negali žiemą kariauti didelio karo, turėdama smarkiai pažeistą elektros energijos sistemą.
Be to, Ukraina desperatiškai siekia didinti vidaus gynybos produkciją, o Vakarų investicijos yra pagrindinis elementas. Užsienio įmonės daug mieliau tai darys, jei žinos, kad jų įrenginiai yra saugūs, sako analitikas.
Vakarai turi ir kitos tiesioginės naudos. Gynybos ekspertai, pavyzdžiui, Janas Kallbergas, išsamiai aprašė neprilygstamą taktinę ir algoritminę „Patriot“ sistemų naudojimo mūšio lauke naudą. Tai buvo pabrėžta ir kitur.
Politikos formuotojai, kurie baiminasi Rusijos „eskalacijos“, pateiks kontrargumentų, kurie pakartos nesėkmingą krizių valdymo strategiją, suvaržiusią Ukrainos gynybą, nors iki šiol nėra įrodymų, kad Rusija veikė pagal ankstesnes „raudonąsias linijas“, sako ekspertas.
NATO pajėgos Lenkijoje ir Rumunijoje, apsiribojusios tik Rusijos raketų ir dronų numušimu, negalėtų suteikti Rusijai jokio pagrindo eskaluoti situaciją. Tai veiksmai, kuriais siekiama padėti neišprovokuotą agresiją patiriančiai šaliai pasinaudoti savo teise į savigyną pagal Jungtinių Tautų chartiją. Ukrainos sąjungininkai turi pilną teisę padėti Ukrainai kovoti.
Naikinant tik bepilotes sistemas, Rusijos pilotams nekiltų pavojus, nebent jie kėsintųsi į NATO oro erdvę. Kremlius vargu ar rizikuos pradėti karą su NATO bombarduodamas Lenkijos teritoriją, pastebi apžvalgininkas.
Žinoma, tai reikštų eskalaciją, nes NATO narės tiesiogiai apšaudytų Rusijos karinę įrangą. O V.Putino sekėjai neabejotinai atsakytų grasinimų tirada ir galbūt padidintų pastangas pakirsti Europos politiką arba sabotuoti Europos gynybos pramonę.
Tačiau Rusija jau vykdo sabotažo kampaniją prieš Europos infrastruktūrą tiek jūroje, tiek sausumoje. Reaguoti ne tik pagrįsta, bet ir būtina dėl žemyno saugumo, sako analitikas.
NATO turi galimybę pažaboti Rusijos oro pajėgas ir nutraukti žiaurią bombardavimo kampaniją, kuri daugiausia nukreipta prieš Ukrainos civilius gyventojus.
„Yra rizika. Svarbiausia, kad ukrainiečiai turės susitaikyti su tuo, jog nuolaužos gali pakenkti žmonėms ir pastatams. Tiesioginė intervencija, net ir prieš bepilotes sistemas, būtų naujas NATO žingsnis, tačiau jis būtų suderintas su nedideliu įsitraukimo lygiu, kuris paskatintų Kremlių piktintis ir rėkauti nesiimant reikšmingų veiksmų.
JAV ir jų sąjungininkės Europoje turėtų teigti, kad išplėstinė oro gynybos operacija yra deeskalacija, nes prevencinis Rusijos raketų, galinčių pataikyti į NATO teritoriją, numušimas mažina, o ne didina karo pavojų“, – pastebi ekspertas.
„Kyjivas negali sau leisti dabartinio pažeidžiamumo. Rusijos strateginis postūmis fronte daro didžiulį spaudimą, o saugus dangus gali padėti Ukrainos ekonomikai ir nacionalinei kovos dvasiai.
NATO narės galėtų per naktį pakeisti oro jėgų pusiausvyrą, imdamosi veiksmų, kurių rizikos slenkstis būtų daug žemesnis nei net ankstesnės karinės pagalbos, ir pagaliau atsakyti į iki šiol nekontroliuojamus Rusijos tarptautinės teisės pažeidimus“, – apibendrina analitikas.
V.Zelenskis: dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas
12:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, penktadienį kreipdamasis į Prancūzijos parlamentą, pareiškė, kad dėl Rusijos Europa nebėra taikos žemynas.
Jį cituoja ukrainiečių portalas „The Kyiv Independent“.
„Deja, gyvename laikais, kai Europa vėl nustojo būti taikos žemynu. Laikais, kai grįžta nacizmas. Laikais, kai Europoje griaunami miestai, deginami kaimai. Kai į Europą grįžta filtravimo stovyklos, trėmimai ir neapykanta, tapusi nauju Rusijos kultu“, – sakė V.Zelenskis.
„Pažiūrėkite, ką reiškia rusų okupacija: sudeginti, tušti mūsų miestų ir kaimų griuvėsiai [...] Pažiūrėkite, kuo [Vladimiras] Putinas verčia savo šalį ir savo žmones“, – kalbėjo jis.
„Tai priešingybė laisvei, priešingybė lygybei, priešingybė brolybei ir priešingybė Europai. Antieuropietiškumas, štai ką atstovauja Putinas“, – sakė V.Zelenskis.
Penktadienį jis išreiškė viltį, kad kitą savaitę Šveicarijoje vyksiančiame viršūnių susitikime dėl taikos Ukrainoje pavyks paspartinti konflikto užbaigimą teisingomis sąlygomis.
„Inauguracinis taikos aukščiausiojo lygio susitikimas galėtų tapti formatu, kuris priartintų teisingą šio karo pabaigą“, – kalbėdamas Prancūzijos parlamente sakė V.Zelenskis.
Virtinė lyderių, tarp jų – JAV vadovas Joe Bidenas, Britanijos karalius Karolis III, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, ketvirtadienį pagerbė dešimtis tūkstančių sąjungininkų karių, 1944 metų birželio 6-ąją šturmavusių Normandijos paplūdimius Prancūzijos šiaurėje.
Vienas iš svečių buvo V.Zelenskis, taip primindamas apie daugiau kaip dvejus metus Europoje vykstantį karą po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Vėliau penktadienį V.Zelenskis Paryžiuje surengs dvišalį susitikimą su J.Bidenu, o po pietų vyks ukrainiečių lyderio derybos su E.Macronu.
Prašoma išduoti arešto orderius D.Medvedevui ir vyriausiems Kremliaus propagandininkams
10:06
Tarptautinė žmogaus teisių federacija pareikalavo, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje išduotų Rusijos saugumo tarybos pirmininko Dmitrijaus Medvedevo ir vyriausiųjų Rusijos propagandininkų – Margaritos Simonian, Vladimiro Solovjovo bei kitų – arešto orderius.
Anot Žmogaus teisių federacijos, propagandininkai prisideda prie Rusijos karo nusikaltimų skleisdami neapykantą prieš Ukrainos civilius.
„Kiekvieną dieną ukrainiečiai žūsta nuo Rusijos bombų. Okupuotoje teritorijose Ukrainos civiliai sulaikomi ir kankinami, ukrainiečių vaikai deportuojami į Rusiją. <...> Šie sunkūs žmogaus teisių pažeidimai nebūtų įmanomi be Rusijos propagandininkų, kurie yra tokie pat kalti, kaip ir tie, kurie spaudžia gaiduką žudydami Ukrainos civilius“, – pabrėžė organizacijos viceprezidentas Oleksandras Matveičukas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Girtas rusų seržantas nužudė 7 savo bendražygius į kareivines įmetęs granatą
09:46
Rusijos karys, granata nužudęs septynis savo bendražygius, buvo nuteistas kalėti 23 metus, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.
Dmitrijus Lobovikovas, buvęs Rusijos kariuomenės jaunesnysis seržantas, 2023 m. sausio mėn. metė granatą į vieną iš Belgorodo kareivinių kambarių, kuriame miegojo kiti kariai.
Žuvo septyni žmonės, dar 16 buvo sužeista.
Plačiau skaitykite ČIA.
Kitą savaitę V.Zelenskis kreipsis į Bundestagą
09:42
Kitą savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su vizitu vyks į Vokietijos sostinę, kur antradienį ir trečiadienį organizuojama konferencija, skirta Ukrainos atstatymui, skelbia vokiečių leidinys „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.
Pasak pranešimo, nors tai nebus pirmasis V.Zelenskio vizitas į Berlyną nuo karo pradžios, bet tai bus pirmas kartas, kai jis asmeniškai kreipsis į Bundestagą. Tam parlamentarai bus sukviesti į specialų posėdį.
Šiuo metu V.Zelenskis vieši Prancūzijoje, kur ketvirtadienį kartu su žmona Olena vyko į Omahos paplūdimį. Ten buvo organizuojama sąjungininkų išsilaipinimo Normandijoje 80-ųjų metinių minėjimo ceremonija.
Penktadienį Ukrainos vadovas yra laukiamas Paryžiuje. Teigiama, kad V.Zelenskis susitiks su Prancūzijos gynybos ministru Sebastienu Lecorne'u ir aplankys ginklų gamyklas netoli Paryžiaus, kuriose gaminama artilerijos amunicija.
Vizito programoje taip pat numatyta V.Zelenskio kalba Nacionalinės asamblėjos, Prancūzijos parlamento žemųjų rūmų, tribūnoje ir pokalbiai su jos vadove Yael Bron-Pivet, kuri kovo mėn. lankėsi Ukrainoje.
Birželio 13-15 d. Ukrainos prezidentas dalyvaus Italijoje vyksiančiame Didžiojo septyneto (G-7) aukščiausiojo lygio susitikime.
Ukrainos oro pajėgos skelbia sunaikinusios 48 rusų dronus ir 5 raketas
09:31
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 48 rusų dronus ir penkias sparnuotąsias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 53 atakos dronais „Shahed“ ir penkiomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555.
48 dronai ir visos penkios raketos numuštos virš Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kirovohrado, Mykolajivo, Chersono, Odesos, Charkivo, Kyjivo ir Chmelnyckio sričių.
Garsus Ukrainos istorikas: neišmoktos sovietų okupacijos pamokos padėjo V.Putinui pradėti naują karą
09:29
Žymus ukrainiečių istorikas Romanas Podkuras, daug metų tyrinėjantis komunistinių slaptųjų tarnybų ir XX a. politinę istoriją, yra vienas labiausiai gerbiamų šios srities ekspertų. Jis taip pat yra ilgametis Ukrainos Nacionalinės politinių represijų aukų reabilitacijos komisijos pirmininkas. Šiame interviu jis pasakoja apie sovietinio režimo nusikaltimus, pamokas, kurių daugelis ukrainiečių neišmoko, ir apie tai, kodėl verta pažinti Ukrainą tuo metu, kai ji kenčia nuo karo.
„Mano nuomone, istorija turėtų mums duoti užuominų, kaip toliau klostysis įvykiai. Tai vienas iš pagrindinių tokio mokslo kaip istorija uždavinių. Juk jei nežinome, kas įvyko praeityje, niekada negalėsime nuspėti, kas gali nutikti ateityje“, – pažymėjo R.Podkuras.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Putinas pripažino Rusijos nuostolius Ukrainoje: atskleidė, kiek karių žuvo
09:22
Rusijos kariuomenė kovų Ukrainoje metu neteko daugiau kaip 130 tūkst. karių, ketvirtadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kurį cituoja naujienų agentūros „Interfax“ Rusijos padalinys.
„Mūsų skaičiavimais, Ukrainos kariuomenė per mėnesį netenka maždaug 50 tūkst. žmonių. Tačiau tai yra sanitariniai ir negrįžtami nuostoliai. Jie yra maždaug 50/50“, – savo matematiką aiškino Rusijos autoritarinis vadovas.
Jo teigimu, Rusijos ir Ukrainos negrąžinamų nuostolių santykis yra maždaug vienas prie penkių. Anot V.Putino, oficialūs Rusijos kariuomenės nuostoliai yra apie 10 tūkst. karių per mėnesį, arba 270 tūkst. per 27 karo mėnesius, iš kurių 135 tūkst. žuvo.
Anksčiau panašų skaičių nurodė ir Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne'as. Jo skaičiavimais, Rusijos kariuomenė neteko 150 tūkst. karių.
„Rusijos karinė nesėkmė jau akivaizdi. Mūsų skaičiavimais, Rusijos kariniai nuostoliai siekia 500 tūkst. žmonių, iš kurių 150 tūkst. žuvo“, – tvirtino jis interviu leidiniui „Novaja Gazeta. Europa“.
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje pažymėjo, kad V.Putino prasitarimas, kad kiekvieną mėnesį Ukrainoje žūsta apie 5 tūkst. Rusijos karių, atsižvelgiant į standartinį sužeistųjų ir žuvusiųjų santykį, kuris yra trys prie vieno, leidžia daryti prielaidą, kad kiekvieną mėnesį sužeidžiama dar 15 tūkst. karių.
Nors analitikai negali tiksliai patvirtinti šių skaičių, nurodyti duomenys sutampa su apatine Ukrainos pranešimų apie Rusijos pajėgų nuostolius riba.
Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas gegužės pradžioje pareiškė, kad Rusijos kariai kas mėnesį patiria nuo 25 iki 30 tūkst. gyvosiosios jėgos nuostolį.
Sausio viduryje Ukrainos karinės žvalgybos vado pavaduotojas Vadymas Skibickis teigė, kad Rusija per mėnesį užverbuoja apie 30 tūkst. žmonių. Tokį patį skaičių balandžio mėn. išsakė Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas, Civilinės patariamosios tarybos prie Rusijos gynybos ministerijos narys Ruslanas Puchovas.
Pasak ekspertų, Rusijos pareigūnai yra susirūpinę dėl sulėtėjusio verbavimo prieš 2024 m. vasarą planuojamą puolimą. Be to, nežinoma, ar Rusijos gynybos ministerijai pavyko išlaikyti dabartinį mobilizacijos tempą.
Kaip pastebi analitikai, per pastaruosius kelis mėnesius rusai sukūrė stabilesnį pajėgų formavimo aparatą vykdomoms puolamosioms operacijoms ir pradėjo aktyviau kaupti operacinio ir strateginio lygmens rezervus. Tuo pat metu jie pasinaudojo savo iniciatyva visame fronte, kad diktuotų karo veiksmų tempą.
„Tai leido Rusijos pajėgoms nedelsiant papildyti nuostolius fronte ir išlaikyti bendrą puolimo Ukrainoje tempą. Tuo pat metu tokie veiksmai nustatė apribojimus, kiek Rusijos pajėgos gali intensyvinti puolamuosius veiksmus kiekvienoje atskiroje kryptyje“, – aiškinama naujausioje ISW ataskaitoje.
Analitikai pridurė, kad nedidelis skaičius papildomų naujai sukurtų pajėgų, kurios nebuvo iš karto išsiųstos kaip pastiprinimas, leido rusams palaipsniui suformuoti operatyvinius rezervus.
Gegužės pradžioje generolas leitenantas O.Pavliukas nurodė, kad Rusijai planuoja apmokyti dar apie 100 tūkst. karių, kurie dalyvaus šių metų birželį ir liepą vyksiančiose puolamosiose operacijose, o iki 2024 m. pabaigos – dar 300 tūkst. karių.
„ISW ir toliau vertina, kad Rusijos tikriausiai prastai apmokyti ir aprūpinti operatyviniai ir strateginiai rezervai vargu ar bus pasirengę veikti kaip pirmojo ešelono skverbimosi pajėgos arba antrojo ešelono operatyvinės pajėgos, galinčios vykdyti plataus masto puolimus 2024 m., jei Ukrainos pajėgos turės priemonių apsiginti“, – daro išvadą ekspertai.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos duomenimis, iki 2024 m. balandžio pabaigos Rusijos kariuomenė Ukrainoje patyrė 450 tūkst. gyvosiosios jėgos nuostolį: į šį skaičių įtraukti žuvusieji ir sužeistieji. Tačiau jiems nepavyko įskaičiuoti privačių karinių kompanijų, tokių kaip „Wagner“, kurios verbuodavo ir į „mėsos atakas“ mesdavo dešimtis tūkstančių belaisvių iš Rusijos kolonijų, kovotojų.
Tuo tarpu Jungtinių Valstijų žvalgyba pernai rugpjūtį Rusijos nuostolius įvertino 360 tūkst. žmonių, iš kurių 120 tūkst. žuvo.
„Kai kurie salėje svarstė, ar jis „neatsijungė“: ar prezidentui J.Bidenui pakaks jėgų antrajai kadencijai?
08:52
Jungtinių Valstijų vadovas, Demokratų partijos kandidatas į prezidentus Joe Bidenas yra vyriausias asmuo savo poste per visą šalies istoriją. Išsamiame amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ straipsnyje, remiantis dešimtimis pokalbių su J.Bideno aplinkos žmonėmis, svarstoma, ar jo amžius ir sveikatos būklė iš tikrųjų leistų jam dar ketveriems metams stoti prie Jungtinių Valstijų vairo.
„Sausio mėnesį susitikęs su Kongreso lyderiais derėtis dėl Ukrainos finansavimo, prezidentas J.Bidenas tarpais kalbėjo taip tyliai, kad kai kurie susitikimo dalyviai sunkiai jį girdėjo“, – leidiniui teigė penki susitikime dalyvavę asmenys.
„Jis skaitė iš užrašų, norėdamas išsakyti akivaizdžius dalykus, darė ilgas pauzes ir ilgam užmerkdavo akis, kai kurie salėje buvę žmonės net suabejojo, ar jis „neatsijungė“, – pridūrė pašnekovai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
08:22 Atnaujinta 08:50
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą likvidavo 1 080 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 516 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak Generalinio štabo, buvo sunaikinti 6 tankai, 20 šarvuotųjų kovos mašinų, 64 artilerijos sistemos, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 56 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat nuskandino vieną Rusijos laivą ir numušė 40 bepiločių orlaivių.
Pasak pranešimo, nuo karo pradžios Rusija neteko 7 834 tankų, 15 096 šarvuotų kovos mašinų, 18 416 automobilių ir degalų cisternų, 13 497 artilerijos sistemų, 1 095 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 833 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 357 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 10 886 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Analitikai atskleidė, kas trukdys Ukrainai efektyviai naudoti F-16
07:51
Apribojus sąjungininkų šalių galimybes mokyti F-16 naikintuvų pilotus, tai turės neigiamos įtakos Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimui ateityje veiksmingai naudoti šiuos karinius orlaivius.
Karo studijų instituto (ISW) analitikai tai pažymėjo savo ataskaitoje, cituodami „Politico“. Visų pirma buvo nurodyta, kad Amerikos, Danijos ir Rumunijos mokymo centrai galėtų apmokyti ribotą skaičių Ukrainos F-16 pilotų. Problema buvo ta, kad mokymo centruose trūko laisvos vietos kariniams mokymams.
Kaip paaiškino ekspertai, visavertei 20 lėktuvų eskadrai reikia 40 pilotų. Tačiau tokį specialistų skaičių Ukraina turės tik 2025 m. pabaigoje. Iki tol Ukrainos kariuomenė negalės maksimaliai išnaudoti visų gautų naikintuvų.
„Siekdamos kuo veiksmingiau remti antžemines operacijas, Ukrainos karinės oro pajėgos turi sunaikinti pakankamą skaičių Rusijos oro gynybos sistemų, naudojančių tolimojo nuotolio raketas, apmokyti pakankamą skaičių F-16 pilotų ir laiku gauti pakankamai šio tipo orlaivių“, – priduriama ISW ataskaitoje.
Prancūzija perduos Ukrainai modernių naikintuvų, jais galės smūgiuoti taikiniams Rusijos teritorijoje
07:06 Atnaujinta 08:39
Prancūzija perduos Ukrainai naikintuvus „Mirage-2000“ ir apmokys ukrainiečių pilotus, vykdydama naują karinio bendradarbiavimo programą su Kyjivu, kurio pajėgos ginasi nuo Rusijos invazijos, ketvirtadienį paskelbė prezidentas Emmanuelis Macronas.
„Rytoj pradėsime naują bendradarbiavimą ir paskelbsime apie Prancūzijos gamintojo „Dassault“ naikintuvų „Mirage 2000-5“ perdavimą Ukrainai ir ukrainiečių pilotų apmokymą Prancūzijoje“, – Prancūzijos televizijai sakė E.Macronas.
Jis teigė, kad Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kai jiedu penktadienį susitiks derybų Eliziejaus rūmuose Paryžiuje, pasiūlys, kad pilotai būtų mokomi nuo šios vasaros.
„Paprastai reikia penkių–šešių mėnesių. Taigi iki metų pabaigos bus pilotų. Pilotai bus rengiami Prancūzijoje“, – sakė E. Macronas.
Prancūzijos lyderis taip pat pažymėjo, kad Kyjivas turės teisę naudoti „Mirage 2000-5“ smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje.
„Mes neleidžiame jums naudoti ginklų civiliams gyventojams atakuoti, tačiau neutralizuoti tašką, iš kurio buvote užpulti, – taip“, – pareiškė prezidentas.
E.Macronas paaiškino, kad draudimas Kyjivui „neutralizuoti šiuos Rusijos pajėgumus“ būtų tolygus pareiškimui, kad Ukraina „negali apsiginti“.
Pasak „Forbes“, Paryžius gali perduoti Kijevui apie 20 naikintuvų „Mirage 2000-5“, kurie yra modernizuota ketvirtos kartos „Mirage 2000“ versija. Šie orlaiviai gali naudoti sparnuotąsias raketas SCALP-EG, kurias Prancūzija jau atsiuntė Ukrainai, taip pat išmaniąsias bombas AASM Hammer.
Jis pridūrė, kad Ukraina susiduria su didžiuliu iššūkiu rengdama karius, siekdama mobilizuoti dešimtis tūkstančių karių į frontą.
Pasak Prancūzijos vadovo, jo šalis aprūpins ir apmokys visą 4,5 tūkst. ukrainiečių karių brigadą, kad grįžę iš mokymų į Ukrainą jie galėtų apsiginti.
„Egzistuoja Ukrainos karių skaičiaus problema. Ukrainos prezidentas ir gynybos ministras kreipėsi į visus sąjungininkus – prieš 48 valandas oficialiu laišku – su prašymu: „Mums reikia, kad greičiau mus apmokytumėte, ir kad tai darytumėte mūsų teritorijoje“, – nurodė E.Macronas.
Kartu, pasak E.Macrono, Prancūzijos instruktorių vykdomas karių mokymas Ukrainos teritorijoje nėra „eskalacijos veiksnys“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šiame kontekste pareiškė, kad toks sprendimas įtraukia JAV ir kitas Vakarų šalis į tiesioginį konfliktą su Rusija.
Vilniuje tarptautinė bendruomenė tarsis dėl Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo
06:48
Penktadienį Vilniuje vyks tarptautinė konferencija aptarti karo griaunamo Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimą.
Joje bus pristatyta Rusijos karo padaryta žala Ukrainos kultūros sektoriui, išryškinti svarbiausi poreikiai, konkretūs bendri valstybių ir organizacijų veiksmai bei įsipareigojimai, skirti Ukrainos kultūrai atstatyti, pranešė Kultūros ministerija.
„Matydami gilėjančią prarają tarp dviejų civilizacijų karo lauke Ukrainoje, šalia visų saugumo ir karinių uždavinių turime užtikrinti ir kultūros Ukrainoje puoselėjimą“, – sakė Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.
„Kultūros puoselėjimas karo metu ir po jo prisidės ne tik prie pačios ukrainiečių tautos identiteto įtvirtinimo, bet ir prie galimybių ukrainiečiams grįžti į įprastą gyvenimo ritmą ir atsitraukti nuo siaubingų pastarųjų metų patirčių“, – pabrėžė ji.
Pasak kultūros ministro Simono Kairio, tarptautinei bendruomenei labai svarbu susitarti ir numatyti deramą Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo vietą bendrame šios šalies stabilizavimo, atsigavimo ir atstatymo procese.
„Taip pat būtina aptarti galimus įrankius, pritraukti tarptautinius donorus. Siekiame mobilizuoti tarptautinės bendruomenės dėmesį ir pastangas atkuriant Rusijos agresijos niokojamą Ukrainos kultūros sektorių“, – teigė jis.
Konferencijoje planuoja dalyvauti apie 200 ekspertų, politikų, pareigūnų iš Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Japonijos, Jungtinės Karalystės, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Rumunijos, Slovakijos, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Vokietijos ir kt.
Renginyje laukiama ir UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojo kultūros klausimais Ernesto Ottonės Ramirezo, kiti tarptautinių organizacijų ir valstybių aukšto lygio atstovai.
Per konferenciją planuojama priimti atnaujintą UNESCO ir tarptautinių ekspertų parengtą dokumentą „Veiksmų planas kultūrai Ukrainoje“ bei baigiamąjį dokumentą.
Vašingtonas paruošė Kyjivui naują paramos paketą, jo vertė 225 mln. dolerių
06:45
Jungtinės Amerikos Valstijos suteiks Ukrainai karinę pagalbą, kurios vertė – apie 225 mln. dolerių.
Apie tai praneša „Associated Press“ (AP), remdamasi neįvardytais Amerikos pareigūnais. Tikimasi, kad paketą sudarys šaudmenys raketų sistemoms (HIMARS), taip pat minosvaidžių sistemos ir įvairūs artilerijos sviediniai.
AP pašnekovai pridūrė, kad į pagalbos paketą taip pat įtrauktos raketos oro gynybos sistemai HAWK, priešlėktuvinės raketos „Stinger“, prieštankinės sistemos „Javelin“ ir AT-4, 155 mm haubicos, šarvuočiai, priekabos, patruliniai kateriai ir įvairi kita įranga.
Gaisras Kyjive: dėl Rusijos atakos užsidegė pramoninis objektas
06:19
Ketvirtadienio vakarą dėl oro atakos kilo gaisras viename iš Kyjivo regiono pramonės objektų, pranešė Kyjivo srities valstybinė administracija.
Tęsiamas gaisro padarinių likvidavimas. Dirba visos operatyvinės tarnybos. Žala nepadaryta.
Visą naktį priešas atakavo rajoną iš bepiločių orlaivių ir raketų. Pavojaus signalas truko 4 valandas, regione dirbo oro gynybos pajėgos.
