Karas Ukrainoje. Žiniasklaida: Ukrainos karo lėktuvas pirmą kartą sudavė tiesioginį smūgį Rusijos teritorijoje

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis išklausė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Oleksandro Syrskio pranešimą ir ketina išklausyti GUR vadovo Kyrylo Budanovo pranešimą ir pažymėjo, kad Ukraina ruošiasi naujiems žingsniams.

„Maksimalios pastangos, kad jūs ir visa mūsų kariuomenė turėtumėte daugiau ginklų, daugiau įrangos, daugiau modernių sistemų.

Šiandien jau buvo O.Syrskio komiteto vadovo pranešimas, bus GUR vadovo K.Budanovo pranešimas – mes ruošiame naujus žingsnius. Ukraina tikrai apsigins.“

V.Zelenskis pabrėžė, kad Pokrovskio kryptis Donecko srityje išlieka sunkiausia fronte, kur jaučiamas didžiausias okupantų spaudimas.
 

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos naikintuvas Su-57

Preliminariais duomenimis, dėl atakos prieš Rusijos aerodromą Rusijos Federacija patyrė negrįžtamų nuostolių, pasidalijo Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.

Rusijoje, preliminariais duomenimis, galėjo būti pataikyta į du Rusijos „ultramodernius“ naikintuvus Su-57, rusai taip pat patyrė personalo aukų.

Šia informacija per teletiltą pasidalijo Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas.

„Pirmiausia konstatuojame patį pralaimėjimo faktą. Vyriausioji žvalgybos valdyba oficialiai nekomentuoja sunaikinimo priemonių, oficialiai nekomentuoja, kokia tai buvo operacija ir kieno. Tačiau išvadas kiekvienas gali daryti pats. Informacija tikslinama, ir iš tiesų tai labai gera žinia Ukrainai. Tai pirmasis šio „itin modernaus“ lėktuvo, kurį Rusija pozicionuoja kaip penktos kartos orlaivį, tačiau daugelis pasaulyje tuo abejoja, kovinis pralaimėjimas“, – pažymėjo jis.

A.Jusovas pabrėžė, kad ši žinia iš tiesų jau tapo svarbi ir reikšminga karo ekspertams, tarptautinei karinei bendruomenei, o Vikipedijos straipsnis buvo labai greitai atnaujintas, tačiau tai dar ne viskas.

„Yra duomenų, kurie ir toliau tikslinami, ir preliminari informacija, kad gali būti du nukentėję lėktuvai Su-57. Taip pat yra informacijos apie negrįžtamus nuostolius ir sužeistuosius tarp okupantų personalo“, – sakė Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas.

Jis pabrėžė, kad rusų lėktuvai Su-57, neįskridę į Ukrainos oro erdvę, yra surengę raketų atakas būtent prieš civilinius objektus ir taikią infrastruktūrą.

Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba anksčiau sekmadienį pranešė, kad birželio 8 d. Rusijos Federacijos Astrachanės srityje, Achtubinsko aerodrome, esančiame už 589 km nuo fronto linijos, nukentėjo naikintuvas Su-57.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos sraigtasparnis virš jūros

Vienas iš Rusijos laivų buvo užpultas netoli Jeisko jūrų uosto Azovo jūroje. Preliminariais duomenimis, laivas nuskendo, praneša UNIAN.

Pasak Mariupolio mero patarėjo Piotro Andriuščenkos, birželio 8 d. apie 16 val. tarp Berdiansko ir Primorsko buvo užfiksuoti keli neciviliniai laivai.

„Naktį, apie vidurnaktį, mūsų bepilotis lėktuvas atakavo laivą netoli Jeisko uosto, o jis pirmiausia ėjo lydėti kreiserio „Maskva“. Ryte visa informacija apie ataką buvo pašalinta iš visų okupantų viešų puslapių“, – rašoma pranešime.

P.Andriuščenka prasitarė, kad rusai nusprendė paslėpti didelį desantinį laivą Jeiske, bet „kažkas nepavyko“.

Pasak „Krymo vėjo“ „Telegram“ kanalo, tikriausiai kalbama apie maždaug 96 metrų ilgio laivą.

Nurodoma, kad didelių desantinių laivų ilgis yra 112 ir 113 metrų (projektas 775 ir projektas 1171 „Tapir“), o projekto 22160 tipo patrulinių laivų „Vasilijus Bykovas“ ilgis – 94 metrai.

Po to, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė keliems dideliems Rusijos desantiniams laivams, okupantai ilgai jų nestatė į tarnybą.

Rusijos vadovybė vertingiausius Juodosios jūros laivyno laivus perkėlė iš Krymo į Novorosijską, kad apsaugotų juos nuo Ukrainos bepiločių lėktuvų atakų.

Birželio 6 d. GUR specialiosios pajėgos sunaikino rusų vilkiką „Saturnas“, turėjusį užtikrinti Rusijos Juodosios jūros laivyno dominavimą Juodojoje jūroje.

J. Sullivanas / RS/MPI/Capital Pictures / RS/MPI/Capital Pictures

JAV prezidento Joe Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais sekmadienį pareiškė, kad Maskvos puolimas Ukrainos Charkivo srityje sustojo, Vašingtonui iš dalies panaikinus apribojimus Kyjivui naudoti amerikietiškus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.

„Šios operacijos Charkive tempas sustojo“, – sakė Jake'as Sullivanas transliuotojui CBS.

„Charkivui vis dar gresia pavojus, tačiau pastarosiomis dienomis rusai negalėjo padaryti esminės pažangos toje teritorijoje“, – nurodė jis.

Visą tekstą skaitykite čia.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Rishi Sunakas

Ukrainos raketų smūgiai išgąsdino Vladimirą Putiną, bet nesugebėjo pažadinti Vakarų. Tarp Kyjivo sąjungininkų tebetvyro bauginanti tyla, nepaisant JAV leidimo šaudyti už Rusijos linijos. Apie tai rašo „The Telegraph“ .

Autoriai pažymi, kad Ukrainos kova dėl išlikimo iki šiol beveik nebuvo minima Jungtinės Karalystės rinkimų kampanijoje, tačiau, kai ministras pirmininkas Rishi Sunakas ketvirtadienį išskrenda į Italiją prisijungti prie kitų pasaulio lyderių G7 susitikime, šis vis labiau kruvinas karas Europos širdyje bus pagrindinė darbotvarkės tema.

Fasano pajūrio kurorte vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime ilgą šešėlį meta grėsminga Vladimiro Putino figūra. Jis grasina atkeršyti NATO šalims dabar, kai prezidentas Joe Bidenas pasekė Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir suteikė Ukrainai leidimą naudoti JAV suteiktas raketas HIMARS prieš taikinius Rusijoje, rašoma straipsnyje.

„Didžiausią nusikaltimą Europoje nuo 1945 m. užgožė humanitarinė krizė Gazoje. Ne V.Putinas, o Benjaminas Netanyahu dabar atlieka priešo numeris vienas vaidmenį. Vakarų sostinėse ar universitetų miesteliuose nevyksta masiniai protestai prieš Rusiją. Tačiau vyrauja bauginanti tyla“, – apibendrina autoriai.

Vokiečių kariai / Kay Nietfeld / dpa/picture-alliance

Šaukimas į kariuomenę, maisto normavimas ir bunkeriais paverstos metro stotys – pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų Vokietija atnaujino savo planus karo metui, jei Europoje kiltų konfliktas, o ministrai atkreipė dėmesį į Rusijos keliamą grėsmę, rašo CNN.

Šią savaitę paskelbtame 67 puslapių dokumente, vadinamame Bendrosios gynybos pagrindų direktyva, numatoma, kad karo atveju Vokietijos piliečių kasdienis gyvenimas visiškai pasikeistų.

Svarbus ženklas

Tai dar vienas svarbus ženklas, kad Vokietija, kuri nuo Antrojo pasaulinio karo laikėsi griežtos antimilitaristinės pozicijos, buvo priversta pritaikyti savo saugumo ir karinę politiką po Maskvos pradėto karo Ukrainoje.

Karo sąlygomis būtų atkurtas privalomas šaukimas į kariuomenę, o vyresni nei 18 metų kvalifikuoti darbininkai galėtų būti verčiami dirbti tam tikrus darbus, įskaitant darbą kepyklose ir pašto skyriuose, taip pat jiems būtų draudžiama išeiti iš darbo. Gydytojai, psichologai, slaugytojos ir veterinarai taip pat gali būti paskirti dirbti kariuomenėje ir valstybės tarnyboje.

Visą tekstą skaitykite čia.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos karė

Šiuo metu Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja daugiau kaip 67 000 moterų, dauguma jų yra kariškės.

Apie tai Ukrainos gynybos ministro pavaduotoja Natalija Kalmykova sakė laidoje „Small Talk“, praneša „Ukrinform“.

„Šiuo metu mūsų ginkluotosiose pajėgose tarnauja daugiau kaip 67 000 moterų, iš kurių 19 000 yra darbininkės, o kitos – tarnautojos“, – sakė N. Kalmykova.

Pasak jos, moterų skaičius kariuomenėje pradėjo didėti nuo 2014 m., o po 2022 m. vasario 24 d. ši dinamika paspartėjo, nepaisant to, kad moterų mobilizacija Ukrainoje nevykdoma.

N.Kalmykova taip pat pažymėjo, kad šiandien moterys kariuomenėje vis dažniau renkasi profesijas, kurios pagal nutylėjimą nelaikomos moteriškomis. Jos rodo norą šaudyti, valdyti artilerijos sistemas, dronus ir pan.

„2018 m. buvo pakeisti teisės aktai, ir moterys gavo teisę užimti pareigas Ukrainos ginkluotosiose pajėgose. [...] Tuo pat metu, deja, vis dar susiduriame su moterų paaukštinimo problema.

Šiuo metu ieškome būdų, kaip išspręsti šią problemą, kad moterys, norinčios daryti karjerą ginkluotosiose pajėgose, turėtų tokią galimybę“, – pridūrė ji.

Rusijai pradėjus plataus masto invaziją, moterų Ukrainos ginkluotosiose pajėgose padaugėjo 40 %. Nuo 2024 m. pradžios Ukrainos ginkluotosiose pajėgose dirbo ir tarnavo daugiau kaip 62 000 moterų, iš jų 45 587 – karininkės.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos naikintuvas Su-57

Birželio 8 d. Ukrainos žvalgybos pareigūnai pirmą kartą pataikė į naujausią Rusijos naikintuvą Su-57, stovintį Rusijos pietuose esančiame Achtubinsko aerodrome. Rusijos karinės oro ir kosmoso pajėgos turi tik kelis šiuos orlaivius, tačiau jie gali nešti sparnuotąsias raketas Kh-59 ir Kh-69.

Tai – pirmoji ukrainiečių ataka prieš naujausios kartos Maskvos nesusekamą („stealth“) orlaivį.

Su-57 Rusijos karinių oro pajėgų pradėtas eksploatuoti 2020 metų gruodį. Jis buvo sukurtas pakeisti senstančius sovietinius naikintuvus, tokius kaip Su-27 ir MiG-29.

„2024-ųjų birželio 8-ąją Rusijos Astrachanės regione esančiame Achtubinsko aerodrome, už 589 kilometrų nuo kontakto linijos, buvo smogta agresorės valstybės daugiafunkciniam naikintuvui Su-57“, – nurodė Ukrainos karinė žvalgyba HUR.

„Smūgis Su-57 yra pirmas toks atvejis istorijoje“, – pridūrė agentūra.

Ji taip pat paskelbė palydovines nuotraukas prieš ir po smūgio, kuriose, jos teigimu, matyti gaisro padaryta žala ir nuolaužos aplink aerodrome stovintį Su-57.

Palydovo nuotr./Palydovo nuotraukos birželio 7 d. ir birželio 8 d.

Leidinio „Defense Express“ analitikai pažymėjo, kad 2024 m. pradžioje Rusijos oro ir kosmoso pajėgos turėjo tik iki 10 lėktuvų Su-57, todėl šie naikintuvai yra patys rečiausi Rusijos kariuomenės naikintuvai.

Kartu ekspertai atkreipė dėmesį į tai, kad Achtubinsko aerodromas yra Rusijos gynybos ministerijos 929-ojo bandymų centro bazė, todėl jie daro prielaidą, kad šiuo metu Su-57 gali dar nebūti visiškai eksploatuojami Rusijos oro ir kosmoso pajėgose ir kad šie orlaiviai vis dar gali būti naudojami „eksperimentinės kovinės tarnybos“ režimu.

Be to, labai abejotina šio orlaivio gamybos sparta. Rusijos Federacijos propagandistai 2022 m. teigė, kad jų karinis-pramoninis kompleksas gali pagaminti šešis šio tipo orlaivius, tačiau nuotraukoje jie galėjo parodyti tik du naikintuvo „šonus“.

IISS vertinimais, 2023 m. rusai sugebėjo pagaminti „kelis“ Su-57, o tai leidžia manyti, kad Rusijos oro ir kosmoso pajėgos gali turėti iki 10 tokių naikintuvų.

Pirmą kartą Su-57 rusai panaudojo kare prieš Ukrainą dar 2022 m. balandį, kai raketomis atakavo taikinius Kirovogrado srityje ir uosto infrastruktūrą Odesos regione.

Tuo pat metu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija mano, kad rusai „Su-57“ pradėjo naudoti ne vėliau kaip 2022 m. birželio mėn. ir ne tik sparnuotosioms raketoms paleisti, bet, matyt, ir raketoms „oras-oras“ paleisti.

Ukraina dažnai atakuoja Rusijos teritorijoje esančius karinius ir energetikos objektus dronais, kartais už šimtų kilometrų nuo fronto linijos.

Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, šeštadienį šalies oro gynyba virš Astrachanės regiono numušė tris bepiločius orlaivius.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusija vykdo pasaulinę užsienio samdinių verbavimo kampaniją mažiausiai 21 šalyje, įskaitant kelias Afrikos valstybes. Kariuomenės verbavimo kampanijos siūlo pelningas pasirašymo premijas ir atlyginimus tiems, kurie prisijungia prie jų kaip samdiniai. Kremlius taip pat siunčia tūkstančius migrantų ir užsienio studentų kovoti kartu su Rusijos kariais kare prieš Ukrainą, rašo „Bloomberg“.

 „Naudodami taktiką, kurios pradininkė yra samdinių grupė „Wagner“, Rusijos pareigūnai vis dažniau grasina nepratęsti Afrikos studentų ir jaunų darbininkų vizų, jei jie nesutiks prisijungti prie ginkluotųjų pajėgų“, – teigia laikraštis, remdamasis su tuo susipažinusiais pareigūnais.

Pažymima, kad kai kurie afrikiečiai, atvykę į Rusiją su darbo vizomis, buvo sulaikyti ir priversti rinktis tarp deportacijos ir siuntimo į frontą. Kai kurie sugebėjo papirkti pareigūnus, kad liktų šalyje ir išvengtų karinės tarnybos, sakė vienas Europos pareigūnas.

Kitas leidinio pašnekovas pažymėjo, kad Rusijos praktika migrantus ir studentus į mūšį siųsti per prievartą atsirado karo pradžioje. Šie kariai patiria ypač daug nuostolių, nes jie vis dažniau siunčiami į rizikingus puolamuosius manevrus, kad apsaugotų labiau apmokytus dalinius.

Šių metų pradžioje Katmandu vyriausybė teigė žinanti apie 400 jaunų Nepalo vyrų, kuriuos užverbavo Rusija, tačiau tikėtina, kad daug daugiau jų užsiregistravo be vyriausybės žinios. Indijos sprendimas nebesamdyti Nepalo gurkų į savo kariuomenę, nutraukiantis 200 metų senumo tradiciją, galėjo paskatinti nepaliečius ieškoti darbo Rusijoje ir kitose šalyse.

Be to, vienas iš Ukrainos pareigūnų sakė, kad tarp belaisvių, kuriuos Ukraina paėmė į nelaisvę mūšio lauke, padaugėjo užsienio kovotojų. Pasak jo, ypač paplitę afrikiečiai ir nepaliečiai.

Pasak organizacijos „Rossotrudničestvo“, skirtos skleisti žinias apie Rusiją užsienyje, vadovo Jevgenijaus Primakovo, šiuo metu Rusijoje studijuoja 35-37 tūkst. afrikiečių studentų.