Svarbiausios naujienos
- K.Budanovas įvertino situaciją fronte: dabar sunkus laikotarpis
- BBC apie nerimą keliančią žiemą: ukrainiečiai be elektros ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų
- Jungtinės Valstijos paskelbė naujų sankcijų Rusijai
- Paaiškėjo, kur pirmą kartą Ukraina smogė vakarietiškais ginklais ir kaip nukentėjo rusai.
- Ukraina smūgiavo Rusijos gynybos sistemoms S-300 ir S-400 Kryme.
- D.Medvedevas paskelbė žemėlapį, kuriame visa Ukraina pavaizduota kaip Rusijos dalis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
K.Budanovas įvertino situaciją fronte: dabar sunkus laikotarpis
23:49
„Dabar Ukrainoje prasidėjo sudėtingas fronto laikotarpis. Tačiau „Armagedono nebus“, – žurnalistams sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Manau, kad jis (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar artėja. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes išgyvensime ir laimėsime“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos pajėgų vasaros puolimas jau prasidėjo. K.Budanovas pažymėjo, kad jis vyksta nuo gegužės vidurio.
„Tai jau vyksta. Ji prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi. Padėtis nėra pati geriausia, tačiau neturėtume pervertinti to pasekmių“, – pabrėžė jis.
Kyjivo regione rusų atakos sukelto gaisro gesinimas tęsėsi daugiau nei 15 valandų
23:58
Kyjivo regione jau daugiau kaip 15 valandų pramoninėje įmonėje tęsiasi gaisras, kilęs dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Kyjivo regionas: gesinamas dėl Rusijos ginkluotos agresijos kilęs gaisras pramonės įmonėje.
Įvykio vietoje dirba 247 darbuotojai, 111 vienetų įrangos ir keturi gaisriniai traukiniai“, – 22.35 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešė tarnyba.
Trečiadienio naktį dėl rusų atakos Kyjivo regione esančiame pramonės objekte kilo gaisras.
K.Budanovas įvertino situaciją fronte: dabar sunkus laikotarpis
23:49
„Dabar Ukrainoje prasidėjo sudėtingas fronto laikotarpis. Tačiau „Armagedono nebus“, – žurnalistams sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Manau, kad jis (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar artėja. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes išgyvensime ir laimėsime“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos pajėgų vasaros puolimas jau prasidėjo. K.Budanovas pažymėjo, kad jis vyksta nuo gegužės vidurio.
„Tai jau vyksta. Ji prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi. Padėtis nėra pati geriausia, tačiau neturėtume pervertinti to pasekmių“, – pabrėžė jis.
Paryžius: G-7 lyderiai susitarė iki 2024-ųjų pabaigos atblokuoti 50 mlrd. dolerių Ukrainai
23:46
Didžiojo septyneto (G-7) grupės lyderiai susitarė iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) panaudojant įšaldytą Rusijos turtą, trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Mes pasiekėme susitarimą“, – sakė vienas prezidentūros pareigūnas prieš ketvirtadienį Italijoje vyksiantį G-7 viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Kyjivo kovai su Rusijos invazija paremti.
G-7 lyderiai siekė susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo Kyjivui padėti, panaudojant pelną kaip užstatą iki 50 mlrd. dolerių paskolai.
Ketvirtadienį Apulijoje vyksiančiame G-7 susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Iš pradžių tai buvo amerikiečių iniciatyva“, – sakė prancūzų prezidentūros pareigūnas ir pridūrė, kad teoriškai paskola Ukrainai turėtų būti grąžinta „lėšomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos turto“.
„Tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių Rusijos turtas nebus panaudotas arba pajamų iš Rusijos turto nepakaks paskolai finansuoti, tada turėsime svarstyti, kaip pasidalyti [paskolos] naštą“, – sakė šaltinis.
BBC apie nerimą keliančią žiemą: ukrainiečiai be elektros ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų
22:09
Rusijos pajėgos apšaudydamos Ukrainą sunaikino pusę elektros energijos gamybos pajėgumų. Blogiausiu atveju ukrainiečiai žiemą be elektros ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų, rašo BBC.
Ukraina perka elektros energiją iš Europos Sąjungos, kad bandytų padengti jos trūkumą. Energetikos departamentas pranešė, kad trečiadienį planuoja importuoti didžiausią iki šiol elektros energijos kiekį.
Tačiau to nepakanka trūkumui padengti, todėl visoje šalyje suplanuoti elektros energijos tiekimo nutraukimai, kad būtų apsaugota ypatingos svarbos infrastruktūra, pavyzdžiui, ligoninės ir kariniai objektai. Tikimasi, kad padėtis dar labiau pablogės kylant temperatūrai, kai žmonės pradės įjungti oro kondicionierius.
Didžiausios Ukrainos privačios energetikos bendrovės DTEK teigimu, jei Rusija ir toliau smogs Ukrainos elektrinėms, blogiausiu atveju kitą žiemą ukrainiečiai be elektros energijos ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų per parą. Iš dalies problema yra ta, kad Ukrainos šilumines ir hidroelektrines sunku ir brangu remontuoti.
„Kai kurių iš jų remontas užtruks ne vienerius metus, o kitos gali būti niekada neatnaujintos“, – sakė Maria Tsaturyan iš „Ukrenergo“.
Šią naktį Rusija dar kartą surengė masinį puolimą prieš Ukrainą, įskaitant sostinę. Joje anksti ryte buvo girdėti sprogimai. Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad pro miesto priešlėktuvinės gynybos sistemą niekas nepraėjo. Tačiau dėl apšaudymo buvo apgadintas energetikos objektas Sumų srities šiaurės rytuose.
V.Zelenskis su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu aptarė pasirengimą taikos susitikimui
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad su Saudo Arabijos valdytoju sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu aptarė pasirengimą taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje.
V.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad surengė „energingą susitikimą“ su Saudo Arabijos lyderiu, ir pridūrė: „Taip pat aptarėme pasirengimą pirmajam pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, numatomus jo rezultatus ir galimą jų įgyvendinimą, taip pat būdus, kaip priartinti tikrąją taiką Ukrainai.“
Ukrainiečių prezidentas trečiadienį atvyko neskelbto vizito į Saudo Arabiją.
Jungtinės Valstijos paskelbė naujų sankcijų Rusijai
19:40
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė virtinę naujų sankcijų, kuriomis siekiama pažaboti Maskvos karą Ukrainoje ir sugriežtinti užsienio bankų, vis dar turinčių reikalų su Rusija, atsakomybę.
JAV iždo ir valstybės departamentų sankcijos paveiks daugiau nei 300 subjektų ir įmonių Rusijoje, Kinijoje, Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Į naujausią sankcijų sąrašą įtraukta ir Maskvos birža bei kelios jos patronuojamosios įmonės, taip pat keli subjektai, susiję su trimis suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektais.
„Šiandienos veiksmais kėsinamasi į jų likusias galimybes apsirūpinti tarptautinėmis medžiagomis ir įranga, įskaitant jų priklausomybę nuo svarbiausių atsargų iš trečiųjų šalių“, – teigiama JAV iždo departamento sekretorės Janet Yellen išplatintame pareiškime.
„Mes didiname riziką finansų įstaigoms, turinčioms reikalų su Rusijos karo ekonomika, panaikiname galimybes išvengti mokesčių ir mažiname Rusijos galimybes pasinaudoti užsienio technologijomis, įranga, programine įranga ir IT paslaugomis“, – pridūrė ji.
Be trečiadienį paskelbtų naujų sankcijų, Iždo departamentas išplėtė Rusijos karinės pramonės bazės apibrėžtį.
Anksčiau užsienio bankams buvo taikomos sankcijos už Rusijos gynybos pramonės finansavimą. Tačiau naujausiais apribojimais vadinamųjų antrinių sankcijų taikymo sritis išplečiama visiems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jau buvo pritaikytos JAV sankcijos.
Tai reiškia, kad užsienio finansų įstaigoms gali būti taikomos sankcijos už sandorius, susijusius su bet kuriais sankcionuotais asmenimis ar Rusijos bankais. Pranešama, kad išplėtus apibrėžtį, rizikos objektų sąrašas padidėjo nuo daugiau nei 1 tūkst. iki maždaug 4,5 tūkstančių.
Vašingtonas jau riboja informacinių technologijų paslaugų teikimą ir tam tikros programinės įrangos palaikymą asmenims Rusijoje.
Maskvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų dėl paskelbtų naujų sankcijų.
„Kaip visada tokiais atvejais, Rusija nepaliks tokių agresyvių veiksmų be atsako“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
G-7 lyderių susitikime Italijoje dominuos Ukrainos klausimai
19:00
Didžiojo septyneto (G-7) grupės valstybių lyderiai ketvirtadienį renkasi Pietų Italijoje neramiu politinės sumaišties laikotarpiu.
Vienas svarbiausių G-7 viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimų bus paramos Ukrainai didinimas.
G-7 susitikimas, kuriame dalyvaus tokie lyderiai kaip JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, vyks birželio 13–15 dienomis prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ Italijos pietiniame Apulijos regione.
Viršūnių susitikimas vyks Ukrainoje ir Gazos Ruože tęsiantis karams, o J.Bideno, E.Macrono ir britų ministro pirmininko Rishi Sunako laukiant rinkimams.
Atsižvelgdama į pasaulinius iššūkius, G-7 susitikimui pirmininkausianti Italijos premjerė Giorgia Meloni taip pat pakvietė keliolika vyriausybių vadovų, nepriklausančių G-7 grupei, tarp jų Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi.
Popiežius Pranciškus taip pat atskris penktadienį pakalbėti apie dirbtinį intelektą.
Parama Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė, kad J.Bidenas ir V.Zelenskis G-7 susitikime pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama paremti Kyjivo kovą su Rusijos invazija.
„Lyderiai pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo aiškiai parodysime, kad mūsų parama tęsis dar ilgai ateityje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivana žurnalistams, trečiadienį kartu su J.Bidenu vykstantiems į susitikimą Italijoje.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
Toronto universiteto G-7 tyrimų grupės direktorius Johnas Kirtonas sakė, kad tikisi susitarimo.
Klausimas, kaip spręsti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taps svarbiausiu šiame viršūnių susitikime, todėl G-7 vadovai jam skirs tikrai daug laiko, naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Tikimasi, kad vadovai taip pat aptars susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijos karinei plėtrai.
Nors oficialiai aukščiausiojo lygio susitikimas truks tris dienas, posėdžiai baigsis penktadienį, nes šeštadienį V.Zelenskis ir kai kurie kiti vadovai išvyks į Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje.
„Vyksta ypač sudėtingu metu“
Šaltinis Italijos vyriausybėje teigė, kad G-7 vadovų, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau, susitikimas vyksta ypač sudėtingu metu.
Susitikime jau aštuntą mėnesį vykstančio Izraelio ir „Hamas“ karo aptarimas bus platesnių diskusijų apie Artimuosius Rytus dalis. Praėjusią savaitę G-7 vadovai pritarė pasiūlytam taikos susitarimui.
Kaip rodo susitikimo darbotvarkė, taip pat bus kalbama apie įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ekonominį saugumą, įskaitant didėjančią įtampą su Kinija dėl žaliųjų technologijų.
Penktadienio popietę G-7 šalių grupei nepriklausantys svečiai dalyvaus atskiroje sesijoje.
Į G-7 susitikimą atvyks Saudo Arabijos sosto įpėdinis ir faktinis valdytojas princas Mohammedas bin Salmanas, R. T. Erdoganas ir Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas.
Į Italiją taip pat kviečiami Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, kurio šalis šiemet rotacijos tvarka pirmininkaus Didžiajam dvidešimtukui (G-20), Argentinos prezidentas Javieras Milei, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko atstovai.
Penktadienio vakarą visi svečiai bus kviečiami į vakarienę kaimiško stiliaus viešbučio komplekse „Borgo Egnazia“, kurios metu taip pat bus surengtas trumpas meninis pasirodymas.
Vykstant G-7 aukščiausiojo lygio susitikimui bus sustiprintas saugumas. Renginio vieta neatsitiktinai pasirinkta toli nuo protestuotojų ir žurnalistų. Žiniasklaidos centras yra Baryje už maždaug 60 kilometrų.
Migracija ir santykiai su Afrikos šalimis
G.Meloni, tikėdamasi aptarti migracijos ir santykių su Afrikos šalimis klausimus, į G-7 viršūnių sutikimą pakvietė Kenijos, Alžyro ir Afrikos Sąjungos vadovus.
Kalbant apie klimato kaitą, balandį G-7 aplinkos ministrai jau susitarė iki 4-ojo dešimtmečio vidurio palaipsniui atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių, nors ir paliko tam tikrą laisvę šiuo klausimu.
G-7 šalių grupė yra politinis forumas, vienijantis daugiausia panašiai mąstančias demokratines valstybes, tačiau jos ekonominis svoris nebėra toks, koks buvo anksčiau, o be Kinijos kai kas abejoja jo svarba.
Keletui dalyvių tai gali būti paskutinis G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas.
J.Bidenas lapkritį sieks perrinkimo, o tai, ar R.Sunakas liks valdžioje, paaiškės per JK rinkimus liepos 4 dieną. Manoma, kad per šiuos rinkimus britų konservatoriai praras valdžią.
E.Macronas taip pat susiduria su problemomis savo šalyje: sekmadienį jis sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus, kai savaitgalį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose jo centristų aljansą nugalėjo kraštutiniai dešinieji.
G.Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“, priešingai, užėmė pirmąją vietą Italijos rinkimuose.
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietuose žuvo 8 žmonės, sužeistos kelios dešimtys
18:56
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per rusų smūgį ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajam miestui šalies pietuose Kryvyj Rihui žuvo aštuoni žmonės, o dar bent 21 buvo sužeistas.
„Žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių. Sužeistas mažiausiai 21 žmogus, įskaitant du vaikus. Dar keturi žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – socialiniuose tinkluose teigė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Anksčiau V. Zelenskis socialiniuose tinkluose buvo pranešęs apie šešias žūtis ir 11 sužeistųjų.
Ukrainos prezidentas paskelbė gelbėjimo tarnybų įvykio vietoje nufilmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip gelbėtojai ieško išgyvenusiųjų, o iš sugriauto pastato rūksta dūmai.
V. Zelenskis įraše paragino Ukrainos sąjungininkes paspartinti pažangių oro gynybos baterijų tiekimą, kad būtų galima atremti Rusijos oro atakas.
„Šiuolaikinės oro gynybos sistemos gali maksimaliai apsaugoti žmones, mūsų miestus ir pozicijas. Ir mums jų reikia kuo daugiau“, – rašė jis.
Rusijos pajėgos per visą invaziją, kurią Kremlius pradėjo 2022 metų vasarį, taikėsi į Kryvyj Rihą, kur prieš karą gyveno apie 635 tūkst. gyventojų.
Miestas yra pramoniniame Dnipropetrovsko regione, kur, anot pareigūnų, naktį per Rusijos drono ataką buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, įskaitant 13 metų berniuką.
Lietuva Ukrainai perduos 14 šarvuočių
18:29
Lietuva Ukrainos kariuomenei perduos 14 šarvuotų transporterių M113.
Šiam sprendimui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, šarvuočiai Ukrainą turėtų pasiekti dar šią savaitę, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Perduodami šarvuočiai yra skirti Ukrainos kariuomenės išminavimo pajėgumams stiprinti ir yra neatlygintinas Lietuvos indėlis į bendrai su Islandija vadovaujamos Išminavimo koalicijos telkiamą paramą.
Pasak KAM, Ukrainos išminavimo koalicijos tikslas yra apjungti ir koordinuoti šalių donorių jau teikiamą bei būsimą paramą Ukrainai – tiek kovinio, tiek humanitarinio išminavimo srityse.
Šarvuočių M113 perdavimas inicijuotas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, reaguojant į Ukrainos Vyriausybės sąjungininkėms pateiktą prašymą ir siekiant padėti Ukrainos kariuomenei atremti Rusijos agresiją.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi daugiau nei 1 mlrd. eurų paramos, didesnė jos dalis – karinė parama.
Paaiškėjo, kur pirmą kartą Ukraina smogė vakarietiškais ginklais ir kaip nukentėjo rusai
17:50
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, sudavusios pirmąjį smūgį Rusijos teritorijai vakarietiškais ginklais, greičiausiai sunaikino į Charkivą besiveržiančios rusų kariuomenės valdymo centrą, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Kremliaus cenzūros išvengiantis susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad Ukrainos kariai nusitaikė į Belgorodo sritį, „Nežegolio“ poilsio centrą, kurį Rusijos pajėgos naudojo kaip vadavietę.
Manoma, kad žuvo mažiausiai trys rusų kariškiai.
Šaltinių teigimu, Šebekos Titovkos rajone esantis poilsio centras, priklausantis Belgorodo valstybiniam universitetui, kariškių naudojamas jau ilgą laiką.
Birželio 9 d. rytą Ukrainos gynėjai smogė jam, kaip spėjama, iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių HIMARS. Atakos metu ten buvo mažiausiai 15 kariškių.
Tuo tarpu kitas kanalas „Spy's Dossier“, kurį cituoja „The Moscow Times“, pažymėjo, kad „Nežegolio“ poilsio centre buvo įrengta vadavietė, iš kurios kontroliuojami padaliniai, dalyvaujantys Charkivo srities puolime, įskaitant Vovčanską, kur šiuo metu vyksta intensyviausi mūšiai.
Nurodoma, kad dėl atakos pastatas smarkiai apgadintas, o aštuoni pareigūnai dingo. Kanalo šaltiniai pažymėjo, kad „Nežegolio“ poilsio centras buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „taikinių sąrašuose“, apie kuriuos žvalgyba įspėjo 6-osios armijos vadovybę likus mažiausiai savaitei iki smūgio, tačiau jokių atsakomųjų priemonių nebuvo imtasi.
Sunaikinto poilsio centro nuotrauką paskelbė Belgorodo kanalas „Pelenai“. Tuo tarpu Laisvosios Europos radijo žurnalisto Marko Krutovo paskelbti palydoviniai vaizdai taip pat patvirtina puolimą prieš „Nežegolio“ poilsio bazę. Tikėtina, kad Rusijos kariškiai ten buvo mažiausiai nuo 2022 m. gruodžio – tai liudija tuo metu įvykio vietoje buvusio kariškio darytos nuotraukos.
Amerikiečių žiniasklaida „Sky News“ taip pat pranešė, kad birželio 9 d. Ukrainos karo lėktuvas pirmą kartą smogė kariniam objektui Rusijos teritorijoje – taikinys buvo Rusijos kariuomenės vadavietė Belgorodo srityje.
Rusijos gynybos ministerija situacijos nekomentavo. Vietos gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kuris paprastai informuoja apie visus išpuolius regione, savo santraukoje net nepaminėjo smūgio „Nežegolio“ centrui, o tai gali reikšti, kad tai tikrai buvo karinis objektas.
Gegužės pabaigoje JAV leido Ukrainai amerikietiškais ginklais smogti Rusijos teritorijai. Kaip paaiškino Nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby, Vašingtonas leidžia Kyjivui suduoti „tikslius ir ribotus“ smūgius kariniams objektams, kad būtų sutrikdytos atakos Charkivo srityje. Toks leidimas sumažino Rusijos kariuomenės saugią erdvę apie 16 procentų, pirmadienį publikuotoje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje įvertino analitikai.
