Svarbiausios naujienos
- K.Budanovas įvertino situaciją fronte: dabar sunkus laikotarpis
- BBC apie nerimą keliančią žiemą: ukrainiečiai be elektros ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų
- Jungtinės Valstijos paskelbė naujų sankcijų Rusijai
- Paaiškėjo, kur pirmą kartą Ukraina smogė vakarietiškais ginklais ir kaip nukentėjo rusai.
- Ukraina smūgiavo Rusijos gynybos sistemoms S-300 ir S-400 Kryme.
- D.Medvedevas paskelbė žemėlapį, kuriame visa Ukraina pavaizduota kaip Rusijos dalis.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
K.Budanovas įvertino situaciją fronte: dabar sunkus laikotarpis
23:49
„Dabar Ukrainoje prasidėjo sudėtingas fronto laikotarpis. Tačiau „Armagedono nebus“, – žurnalistams sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Manau, kad jis (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar artėja. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes išgyvensime ir laimėsime“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos pajėgų vasaros puolimas jau prasidėjo. K.Budanovas pažymėjo, kad jis vyksta nuo gegužės vidurio.
„Tai jau vyksta. Ji prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi. Padėtis nėra pati geriausia, tačiau neturėtume pervertinti to pasekmių“, – pabrėžė jis.
Kyjivo regione rusų atakos sukelto gaisro gesinimas tęsėsi daugiau nei 15 valandų
23:58
Kyjivo regione jau daugiau kaip 15 valandų pramoninėje įmonėje tęsiasi gaisras, kilęs dėl Rusijos Federacijos ginkluotos agresijos, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
„Kyjivo regionas: gesinamas dėl Rusijos ginkluotos agresijos kilęs gaisras pramonės įmonėje.
Įvykio vietoje dirba 247 darbuotojai, 111 vienetų įrangos ir keturi gaisriniai traukiniai“, – 22.35 val. vietos (ir Lietuvos) laiku pranešė tarnyba.
Trečiadienio naktį dėl rusų atakos Kyjivo regione esančiame pramonės objekte kilo gaisras.
K.Budanovas įvertino situaciją fronte: dabar sunkus laikotarpis
23:49
„Dabar Ukrainoje prasidėjo sudėtingas fronto laikotarpis. Tačiau „Armagedono nebus“, – žurnalistams sakė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas.
„Manau, kad jis (sunkus laikotarpis – red. past.) dabar artėja. Bet dar kartą kartoju: Armagedono nebus. Nesijaudinkite, mes išgyvensime ir laimėsime“, – sakė jis.
Pasak jo, Rusijos pajėgų vasaros puolimas jau prasidėjo. K.Budanovas pažymėjo, kad jis vyksta nuo gegužės vidurio.
„Tai jau vyksta. Ji prasidėjo gegužės viduryje ir tęsiasi. Jis tęsiasi. Padėtis nėra pati geriausia, tačiau neturėtume pervertinti to pasekmių“, – pabrėžė jis.
Paryžius: G-7 lyderiai susitarė iki 2024-ųjų pabaigos atblokuoti 50 mlrd. dolerių Ukrainai
23:46
Didžiojo septyneto (G-7) grupės lyderiai susitarė iki metų pabaigos suteikti Ukrainai 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) panaudojant įšaldytą Rusijos turtą, trečiadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra.
„Mes pasiekėme susitarimą“, – sakė vienas prezidentūros pareigūnas prieš ketvirtadienį Italijoje vyksiantį G-7 viršūnių susitikimą, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama Kyjivo kovai su Rusijos invazija paremti.
G-7 lyderiai siekė susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo Kyjivui padėti, panaudojant pelną kaip užstatą iki 50 mlrd. dolerių paskolai.
Ketvirtadienį Apulijoje vyksiančiame G-7 susitikime JAV prezidentas Joe Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Iš pradžių tai buvo amerikiečių iniciatyva“, – sakė prancūzų prezidentūros pareigūnas ir pridūrė, kad teoriškai paskola Ukrainai turėtų būti grąžinta „lėšomis, gautomis iš įšaldyto Rusijos turto“.
„Tačiau jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių Rusijos turtas nebus panaudotas arba pajamų iš Rusijos turto nepakaks paskolai finansuoti, tada turėsime svarstyti, kaip pasidalyti [paskolos] naštą“, – sakė šaltinis.
BBC apie nerimą keliančią žiemą: ukrainiečiai be elektros ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų
22:09
Rusijos pajėgos apšaudydamos Ukrainą sunaikino pusę elektros energijos gamybos pajėgumų. Blogiausiu atveju ukrainiečiai žiemą be elektros ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų, rašo BBC.
Ukraina perka elektros energiją iš Europos Sąjungos, kad bandytų padengti jos trūkumą. Energetikos departamentas pranešė, kad trečiadienį planuoja importuoti didžiausią iki šiol elektros energijos kiekį.
Tačiau to nepakanka trūkumui padengti, todėl visoje šalyje suplanuoti elektros energijos tiekimo nutraukimai, kad būtų apsaugota ypatingos svarbos infrastruktūra, pavyzdžiui, ligoninės ir kariniai objektai. Tikimasi, kad padėtis dar labiau pablogės kylant temperatūrai, kai žmonės pradės įjungti oro kondicionierius.
Didžiausios Ukrainos privačios energetikos bendrovės DTEK teigimu, jei Rusija ir toliau smogs Ukrainos elektrinėms, blogiausiu atveju kitą žiemą ukrainiečiai be elektros energijos ir šildymo gali praleisti iki 20 valandų per parą. Iš dalies problema yra ta, kad Ukrainos šilumines ir hidroelektrines sunku ir brangu remontuoti.
„Kai kurių iš jų remontas užtruks ne vienerius metus, o kitos gali būti niekada neatnaujintos“, – sakė Maria Tsaturyan iš „Ukrenergo“.
Šią naktį Rusija dar kartą surengė masinį puolimą prieš Ukrainą, įskaitant sostinę. Joje anksti ryte buvo girdėti sprogimai. Kyjivo miesto karinės administracijos vadovas Serhijus Popko sakė, kad pro miesto priešlėktuvinės gynybos sistemą niekas nepraėjo. Tačiau dėl apšaudymo buvo apgadintas energetikos objektas Sumų srities šiaurės rytuose.
V.Zelenskis su Saudo Arabijos sosto įpėdiniu aptarė pasirengimą taikos susitikimui
21:13
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad su Saudo Arabijos valdytoju sosto įpėdiniu Mohammedu bin Salmanu aptarė pasirengimą taikos aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje.
V.Zelenskis socialiniuose tinkluose paskelbė, kad surengė „energingą susitikimą“ su Saudo Arabijos lyderiu, ir pridūrė: „Taip pat aptarėme pasirengimą pirmajam pasauliniam taikos aukščiausiojo lygio susitikimui, numatomus jo rezultatus ir galimą jų įgyvendinimą, taip pat būdus, kaip priartinti tikrąją taiką Ukrainai.“
Ukrainiečių prezidentas trečiadienį atvyko neskelbto vizito į Saudo Arabiją.
Jungtinės Valstijos paskelbė naujų sankcijų Rusijai
19:40
Jungtinės Valstijos trečiadienį paskelbė virtinę naujų sankcijų, kuriomis siekiama pažaboti Maskvos karą Ukrainoje ir sugriežtinti užsienio bankų, vis dar turinčių reikalų su Rusija, atsakomybę.
JAV iždo ir valstybės departamentų sankcijos paveiks daugiau nei 300 subjektų ir įmonių Rusijoje, Kinijoje, Turkijoje ir Jungtiniuose Arabų Emyratuose.
Į naujausią sankcijų sąrašą įtraukta ir Maskvos birža bei kelios jos patronuojamosios įmonės, taip pat keli subjektai, susiję su trimis suskystintų gamtinių dujų (SGD) projektais.
„Šiandienos veiksmais kėsinamasi į jų likusias galimybes apsirūpinti tarptautinėmis medžiagomis ir įranga, įskaitant jų priklausomybę nuo svarbiausių atsargų iš trečiųjų šalių“, – teigiama JAV iždo departamento sekretorės Janet Yellen išplatintame pareiškime.
„Mes didiname riziką finansų įstaigoms, turinčioms reikalų su Rusijos karo ekonomika, panaikiname galimybes išvengti mokesčių ir mažiname Rusijos galimybes pasinaudoti užsienio technologijomis, įranga, programine įranga ir IT paslaugomis“, – pridūrė ji.
Be trečiadienį paskelbtų naujų sankcijų, Iždo departamentas išplėtė Rusijos karinės pramonės bazės apibrėžtį.
Anksčiau užsienio bankams buvo taikomos sankcijos už Rusijos gynybos pramonės finansavimą. Tačiau naujausiais apribojimais vadinamųjų antrinių sankcijų taikymo sritis išplečiama visiems Rusijos fiziniams ir juridiniams asmenims, kuriems jau buvo pritaikytos JAV sankcijos.
Tai reiškia, kad užsienio finansų įstaigoms gali būti taikomos sankcijos už sandorius, susijusius su bet kuriais sankcionuotais asmenimis ar Rusijos bankais. Pranešama, kad išplėtus apibrėžtį, rizikos objektų sąrašas padidėjo nuo daugiau nei 1 tūkst. iki maždaug 4,5 tūkstančių.
Vašingtonas jau riboja informacinių technologijų paslaugų teikimą ir tam tikros programinės įrangos palaikymą asmenims Rusijoje.
Maskvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad imsis atsakomųjų veiksmų dėl paskelbtų naujų sankcijų.
„Kaip visada tokiais atvejais, Rusija nepaliks tokių agresyvių veiksmų be atsako“, – valstybinė naujienų agentūra TASS citavo ministerijos atstovę spaudai Mariją Zacharovą.
G-7 lyderių susitikime Italijoje dominuos Ukrainos klausimai
19:00
Didžiojo septyneto (G-7) grupės valstybių lyderiai ketvirtadienį renkasi Pietų Italijoje neramiu politinės sumaišties laikotarpiu.
Vienas svarbiausių G-7 viršūnių susitikimo darbotvarkės klausimų bus paramos Ukrainai didinimas.
G-7 susitikimas, kuriame dalyvaus tokie lyderiai kaip JAV prezidentas Joe Bidenas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Japonijos ministras pirmininkas Fumio Kishida, vyks birželio 13–15 dienomis prabangiame viešbutyje „Borgo Egnazia“ Italijos pietiniame Apulijos regione.
Viršūnių susitikimas vyks Ukrainoje ir Gazos Ruože tęsiantis karams, o J.Bideno, E.Macrono ir britų ministro pirmininko Rishi Sunako laukiant rinkimams.
Atsižvelgdama į pasaulinius iššūkius, G-7 susitikimui pirmininkausianti Italijos premjerė Giorgia Meloni taip pat pakvietė keliolika vyriausybių vadovų, nepriklausančių G-7 grupei, tarp jų Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą ir Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi.
Popiežius Pranciškus taip pat atskris penktadienį pakalbėti apie dirbtinį intelektą.
Parama Ukrainai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Trečiadienį Baltieji rūmai pranešė, kad J.Bidenas ir V.Zelenskis G-7 susitikime pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo siekiama paremti Kyjivo kovą su Rusijos invazija.
„Lyderiai pasirašys dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo aiškiai parodysime, kad mūsų parama tęsis dar ilgai ateityje“, – sakė JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivana žurnalistams, trečiadienį kartu su J.Bidenu vykstantiems į susitikimą Italijoje.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
Toronto universiteto G-7 tyrimų grupės direktorius Johnas Kirtonas sakė, kad tikisi susitarimo.
Klausimas, kaip spręsti Rusijos agresiją prieš Ukrainą, taps svarbiausiu šiame viršūnių susitikime, todėl G-7 vadovai jam skirs tikrai daug laiko, naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Tikimasi, kad vadovai taip pat aptars susirūpinimą dėl Kinijos paramos Rusijos karinei plėtrai.
Nors oficialiai aukščiausiojo lygio susitikimas truks tris dienas, posėdžiai baigsis penktadienį, nes šeštadienį V.Zelenskis ir kai kurie kiti vadovai išvyks į Ukrainos taikos konferenciją Šveicarijoje.
„Vyksta ypač sudėtingu metu“
Šaltinis Italijos vyriausybėje teigė, kad G-7 vadovų, įskaitant Vokietijos kanclerį Olafą Scholzą ir Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau, susitikimas vyksta ypač sudėtingu metu.
Susitikime jau aštuntą mėnesį vykstančio Izraelio ir „Hamas“ karo aptarimas bus platesnių diskusijų apie Artimuosius Rytus dalis. Praėjusią savaitę G-7 vadovai pritarė pasiūlytam taikos susitarimui.
Kaip rodo susitikimo darbotvarkė, taip pat bus kalbama apie įtampą Indijos ir Ramiojo vandenynų regione, ekonominį saugumą, įskaitant didėjančią įtampą su Kinija dėl žaliųjų technologijų.
Penktadienio popietę G-7 šalių grupei nepriklausantys svečiai dalyvaus atskiroje sesijoje.
Į G-7 susitikimą atvyks Saudo Arabijos sosto įpėdinis ir faktinis valdytojas princas Mohammedas bin Salmanas, R. T. Erdoganas ir Jungtinių Arabų Emyratų prezidentas šeichas Mohamedas bin Zayedas al Nahyanas.
Į Italiją taip pat kviečiami Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva, kurio šalis šiemet rotacijos tvarka pirmininkaus Didžiajam dvidešimtukui (G-20), Argentinos prezidentas Javieras Milei, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko atstovai.
Penktadienio vakarą visi svečiai bus kviečiami į vakarienę kaimiško stiliaus viešbučio komplekse „Borgo Egnazia“, kurios metu taip pat bus surengtas trumpas meninis pasirodymas.
Vykstant G-7 aukščiausiojo lygio susitikimui bus sustiprintas saugumas. Renginio vieta neatsitiktinai pasirinkta toli nuo protestuotojų ir žurnalistų. Žiniasklaidos centras yra Baryje už maždaug 60 kilometrų.
Migracija ir santykiai su Afrikos šalimis
G.Meloni, tikėdamasi aptarti migracijos ir santykių su Afrikos šalimis klausimus, į G-7 viršūnių sutikimą pakvietė Kenijos, Alžyro ir Afrikos Sąjungos vadovus.
Kalbant apie klimato kaitą, balandį G-7 aplinkos ministrai jau susitarė iki 4-ojo dešimtmečio vidurio palaipsniui atsisakyti anglimi kūrenamų elektrinių, nors ir paliko tam tikrą laisvę šiuo klausimu.
G-7 šalių grupė yra politinis forumas, vienijantis daugiausia panašiai mąstančias demokratines valstybes, tačiau jos ekonominis svoris nebėra toks, koks buvo anksčiau, o be Kinijos kai kas abejoja jo svarba.
Keletui dalyvių tai gali būti paskutinis G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas.
J.Bidenas lapkritį sieks perrinkimo, o tai, ar R.Sunakas liks valdžioje, paaiškės per JK rinkimus liepos 4 dieną. Manoma, kad per šiuos rinkimus britų konservatoriai praras valdžią.
E.Macronas taip pat susiduria su problemomis savo šalyje: sekmadienį jis sušaukė pirmalaikius parlamento rinkimus, kai savaitgalį įvykusiuose Europos Parlamento rinkimuose jo centristų aljansą nugalėjo kraštutiniai dešinieji.
G.Meloni kraštutinių dešiniųjų partija „Italijos broliai“, priešingai, užėmė pirmąją vietą Italijos rinkimuose.
Per Rusijos smūgį Ukrainos pietuose žuvo 8 žmonės, sužeistos kelios dešimtys
18:56
Ukrainos pareigūnai trečiadienį pranešė, kad per rusų smūgį ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio gimtajam miestui šalies pietuose Kryvyj Rihui žuvo aštuoni žmonės, o dar bent 21 buvo sužeistas.
„Žuvusiųjų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių. Sužeistas mažiausiai 21 žmogus, įskaitant du vaikus. Dar keturi žmonės laikomi dingusiais be žinios“, – socialiniuose tinkluose teigė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
Anksčiau V. Zelenskis socialiniuose tinkluose buvo pranešęs apie šešias žūtis ir 11 sužeistųjų.
Ukrainos prezidentas paskelbė gelbėjimo tarnybų įvykio vietoje nufilmuotą vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip gelbėtojai ieško išgyvenusiųjų, o iš sugriauto pastato rūksta dūmai.
V. Zelenskis įraše paragino Ukrainos sąjungininkes paspartinti pažangių oro gynybos baterijų tiekimą, kad būtų galima atremti Rusijos oro atakas.
„Šiuolaikinės oro gynybos sistemos gali maksimaliai apsaugoti žmones, mūsų miestus ir pozicijas. Ir mums jų reikia kuo daugiau“, – rašė jis.
Rusijos pajėgos per visą invaziją, kurią Kremlius pradėjo 2022 metų vasarį, taikėsi į Kryvyj Rihą, kur prieš karą gyveno apie 635 tūkst. gyventojų.
Miestas yra pramoniniame Dnipropetrovsko regione, kur, anot pareigūnų, naktį per Rusijos drono ataką buvo sužeisti trys civiliai gyventojai, įskaitant 13 metų berniuką.
Lietuva Ukrainai perduos 14 šarvuočių
18:29
Lietuva Ukrainos kariuomenei perduos 14 šarvuotų transporterių M113.
Šiam sprendimui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas, šarvuočiai Ukrainą turėtų pasiekti dar šią savaitę, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Perduodami šarvuočiai yra skirti Ukrainos kariuomenės išminavimo pajėgumams stiprinti ir yra neatlygintinas Lietuvos indėlis į bendrai su Islandija vadovaujamos Išminavimo koalicijos telkiamą paramą.
Pasak KAM, Ukrainos išminavimo koalicijos tikslas yra apjungti ir koordinuoti šalių donorių jau teikiamą bei būsimą paramą Ukrainai – tiek kovinio, tiek humanitarinio išminavimo srityse.
Šarvuočių M113 perdavimas inicijuotas Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės, reaguojant į Ukrainos Vyriausybės sąjungininkėms pateiktą prašymą ir siekiant padėti Ukrainos kariuomenei atremti Rusijos agresiją.
Lietuva Ukrainai yra perdavusi daugiau nei 1 mlrd. eurų paramos, didesnė jos dalis – karinė parama.
Paaiškėjo, kur pirmą kartą Ukraina smogė vakarietiškais ginklais ir kaip nukentėjo rusai
17:50
Ukrainos ginkluotosios pajėgos, sudavusios pirmąjį smūgį Rusijos teritorijai vakarietiškais ginklais, greičiausiai sunaikino į Charkivą besiveržiančios rusų kariuomenės valdymo centrą, rašo naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Kremliaus cenzūros išvengiantis susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Astra“ skelbia, kad Ukrainos kariai nusitaikė į Belgorodo sritį, „Nežegolio“ poilsio centrą, kurį Rusijos pajėgos naudojo kaip vadavietę.
Manoma, kad žuvo mažiausiai trys rusų kariškiai.
Šaltinių teigimu, Šebekos Titovkos rajone esantis poilsio centras, priklausantis Belgorodo valstybiniam universitetui, kariškių naudojamas jau ilgą laiką.
Birželio 9 d. rytą Ukrainos gynėjai smogė jam, kaip spėjama, iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių HIMARS. Atakos metu ten buvo mažiausiai 15 kariškių.
Tuo tarpu kitas kanalas „Spy's Dossier“, kurį cituoja „The Moscow Times“, pažymėjo, kad „Nežegolio“ poilsio centre buvo įrengta vadavietė, iš kurios kontroliuojami padaliniai, dalyvaujantys Charkivo srities puolime, įskaitant Vovčanską, kur šiuo metu vyksta intensyviausi mūšiai.
Nurodoma, kad dėl atakos pastatas smarkiai apgadintas, o aštuoni pareigūnai dingo. Kanalo šaltiniai pažymėjo, kad „Nežegolio“ poilsio centras buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų „taikinių sąrašuose“, apie kuriuos žvalgyba įspėjo 6-osios armijos vadovybę likus mažiausiai savaitei iki smūgio, tačiau jokių atsakomųjų priemonių nebuvo imtasi.
Sunaikinto poilsio centro nuotrauką paskelbė Belgorodo kanalas „Pelenai“. Tuo tarpu Laisvosios Europos radijo žurnalisto Marko Krutovo paskelbti palydoviniai vaizdai taip pat patvirtina puolimą prieš „Nežegolio“ poilsio bazę. Tikėtina, kad Rusijos kariškiai ten buvo mažiausiai nuo 2022 m. gruodžio – tai liudija tuo metu įvykio vietoje buvusio kariškio darytos nuotraukos.
Amerikiečių žiniasklaida „Sky News“ taip pat pranešė, kad birželio 9 d. Ukrainos karo lėktuvas pirmą kartą smogė kariniam objektui Rusijos teritorijoje – taikinys buvo Rusijos kariuomenės vadavietė Belgorodo srityje.
Rusijos gynybos ministerija situacijos nekomentavo. Vietos gubernatorius Viačeslavas Gladkovas, kuris paprastai informuoja apie visus išpuolius regione, savo santraukoje net nepaminėjo smūgio „Nežegolio“ centrui, o tai gali reikšti, kad tai tikrai buvo karinis objektas.
Gegužės pabaigoje JAV leido Ukrainai amerikietiškais ginklais smogti Rusijos teritorijai. Kaip paaiškino Nacionalinio saugumo tarybos strateginių ryšių koordinatorius Johnas Kirby, Vašingtonas leidžia Kyjivui suduoti „tikslius ir ribotus“ smūgius kariniams objektams, kad būtų sutrikdytos atakos Charkivo srityje. Toks leidimas sumažino Rusijos kariuomenės saugią erdvę apie 16 procentų, pirmadienį publikuotoje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje įvertino analitikai.
Britų žvalgyba: Rusijos pajėgos įsiskverbė į Časiv Jaro apylinkes
16:08
Rusijos pajėgos įsiveržė į Časiv Jaro, esančio į vakarus nuo Bachmuto Donecko srityje, pakraščius, naujausioje karo apžvalgoje skelbia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, remdamasi britų žvalgybos duomenimis.
„Tikėtina, kad Rusijos sausumos pajėgos ribotai prasiskverbė į Časiv Jaro rytinius pakraščius. Šis miestas yra maždaug už 8 km į vakarus nuo Bachmuto rytų Ukrainoje. Taip pat įtariama, kad rusų kariai perėmė Ivanivskės (kaimo į pietryčius nuo Časiv Jaro) kontrolę“, – sakoma pranešime.
Časiv Jaro miesto rajonuose vis dar fiksuojami aršūs mūšiai, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms bandant atremti Rusijos puolimą.
„Tikėtina, kad Rusijos pajėgos lieka rytinėje per miestą einančio kanalo pusėje, kuris yra kliūtis jų žygiui“, – pažymėjo britų žvalgyba.
Anot pranešimo, tikėtina, kad Rusijos sausumos pajėgos naudoja pėstininkus, kad išvalytų priemiesčius. Tuo pačiu patiria didelių nuostolių.
Kiek anksčiau Ukrainos ginkluotosios pajėgos pranešė, kad Rusijos kariai aktyviai vykdo miesto puolimą artilerija, pasitelkdami termobarinius sviedinius.
Britų žvalgybos vertinimu, Časiv Jaras gali būti vertingas Rusijos kariuomenei, nes yra strategiškai svarbioje vietoje ant kalvos. Miestas taip pat turi istorinę reikšmę Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, kurios Časiv Jaru naudojasi kaip logistikos centru.
26-osios artilerijos brigados spaudos tarnybos vadovas Olehas Kalašnikovas anksčiau naujienų agentūrai „Unian“ nurodė, kad Rusijos pajėgos bando patekti į Časiv Jarą ir jame įsitvirtinti.
Priešininkai ypač suintensyvino puolimą ir aktyviai naudoja šarvuotąsias mašinas ir tankus, o pėstininkai seka paskui juos. Tikėtina, kad taip bandoma įsitvirtinti pačiame mieste.
Ukrainos žvalgyba atskleidė smūgio Rusijos naikintuvams žalos mastą
15:59
Ukrainos karinė žvalgyba patvirtino, kad šeštadienį buvo apgadinti du Rusijos kariniai orlaiviai Su-57.
Tarnybos atstovas Andrijus Jusovas nacionalinio teletilto eteryje pareiškė, kad birželio 8 d. Rusijoje dėl dronų atakos nukentėjo du naujausi daugiafunkciniai lėktuvai Su-57.
„Taip, dabar jau galime pasakyti, kad vienas Su-57 turi didelių pažeidimų, o kitas – lengvesnių. Tikėtina, kad jį bus galima atkurti per trumpesnį laiką“, – pažymėjo jis.
A.Jusovas taip pat priminė, kad Su-57 nukentėjo pirmą kartą. Jie yra Rusijos „supernovos“ naikintuvai ir šalies agresorės karinių oro pajėgų pasididžiavimas.
Birželio 9 d. Ukrainos karinė žvalgyba pranešė, kad Achtubinsko aerodrome buvo pataikyta į Rusijos lėktuvą Su-57.
Vėliau Ukrainos karinės žvalgybos atstovas A.Jusovas pripažino, kad buvo pataikyta ne į vieną Su-57, o iš karto į du.
Diversija Maskvos regione: partizanai susilpnino Rusijos pajėgumus apginti sostinę
15:41
Maskvos srityje esančiame Klino miestelyje partizaninio judėjimo „Atesh“ agentas įvykdė diversiją. Teigiama, kad buvo sunaikinta palydovinio ryšio stotis „Liven“.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Atesh“ skelbiama, kad stotis buvo 584-ojo gvardijos priešlėktuvinių raketų pulko dislokacijos vietoje.
Partizanai pabrėžė, kad „Liven“ užtikrino ryšius strateginėse ir operatyvinėse okupacinių ginkluotųjų formuočių vadovybės grandyse.
„Dėl šios stoties sunaikinimo buvo gerokai sutrikdyta minėto priešlėktuvinių raketų pulko valdymo sistema, o dėl to susilpnėjo visos Maskvos srities priešlėktuvinės gynybos sistema“, – sakoma pranešime.
„Atesh“ partizanai ne kartą pranešė apie sėkmingas savo agentų operacijas prieš Rusijos pajėgas. Gegužės pabaigoje paskelbta, kad partizanai Rusijoje surengė sabotažą svarbiame logistikos mazge – Jaroslavlio mieste.
Anot „Atesh“, tada agentui pavyko sunaikinti geležinkelio relinę spintą, dėl to sutriko artimiausios geležinkelio stoties – Poljankos – veikla.
Ukraina smūgiavo Rusijos gynybos sistemoms S-300 ir S-400 Kryme
14:28
Ukrainos ginkluotosios pajėgos naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemas, dislokuotas aneksuotame Kryme.
Apie tai pranešė Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas. „Buvo surengtas grupinis raketų smūgis prieš vieną priešo priešlėktuvinių raketų divizioną S-300 netoli Belbeko, taip pat du priešlėktuvinių raketų divizionus S-400 netoli Belbeko ir Sevastopolio. Pataikymai buvo patvirtinti taikinių rajonuose“, – sakoma pranešime.
Remiantis smūgio rezultatais, buvo sunaikinti du S-300 ir S-400 kompleksų radarai. Informacija apie trečiąjį radarą tikslinama, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
Be to, Generalinis štabas pranešė, kad visose trijose teritorijose, kuriose dislokuotos Rusijos priešlėktuvinių raketų sistemos, užfiksuota tolesnių šaudmenų sprogimų.
Ukrainos pajėgų smūgiai Kryme
Ukrainos pajėgos taip pat neseniai smogė S-300/400 gynybos sistemai Belgorodo srityje. Smūgis buvo suduotas birželio 1-2 d. naudojant raketas HIMARS.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį taip pat pranešta apie sprogimus Rusijos okupuotame Kryme. Vėliau Generalinis štabas pranešė, kad Ukrainos gynybos pajėgos sėkmingai smogė vienam rusų priešlėktuvinių raketų kompleksui S-400 netoli Džankojaus, taip pat dviem priešo priešlėktuvinių raketų sistemoms S-300 netoli Černomorskoje ir Eupatorijos. Be to, visuose trijuose rusų priešlėktuvinių raketų sistemų paleidimo pozicijų rajonuose pastebėta tolesnių šaudmenų sprogimų.
Dėl sėkmingų gynybos pajėgų kovinių veiksmų Rusijos priešlėktuvinė gynyba Ukrainos Kryme patyrė didelių nuostolių.
Rusija pyksta: reikalauja paleisti dėl šnipinėjimo Danijoje sulaikytą moterį
13:53
Rusija pareikalavo nedelsiant paleisti Danijoje sulaikytą šnipinėjimu įtariamą rusę, trečiadienį pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai.
Rusijos ambasada Kopenhagoje „pareikalavo, kad Danijos valdžios institucijos nedelsiant paleistų mūsų tautietę“, pareiškime nurodė Marija Zacharova.
Danijos žvalgyba antradienį pranešė, kad dėl įtariamo šnipinėjimo sulaikyta Rusijos pilietė, o žiniasklaida nurodė, kad tai rusų diasporoje gerai žinoma moteris.
Žvalgybos agentūra PET pranešė, kad Rusijos pilietė buvo sulaikyta į pietus nuo Kopenhagos ir yra įtariama „sudariusi sąlygas užsienio žvalgybos tarnybai veikti Danijoje“.
PET pabrėžė, kad byla nesusijusi su ką tik įvykusiais Europos Parlamento rinkimais. Nurodoma, kad tai siejama su žiniasklaidos pranešimais apie vieną Rusijos valstybinį investicinį fondą.
Danų visuomeninis transliuotojas DR ir kitos Europos žiniasklaidos priemonės neseniai paskelbė pranešimų apie fondą „Pravfond“, kurį prižiūri Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Įtariama, kad šis fondas finansuoja dezinformacijos projektus.
Viename mūšyje rusų krito daugiau nei per dešimtmečio karą Afganistane
13:42
Mūšyje dėl Bachmuto miesto Donecko srityje žuvo beveik 20 tūkst. privačios kariuomenės „Wagner“ samdinių – tai buvo daugiausiai aukų pareikalavęs Rusijos mūšis nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
BBC ir nepriklausomas leidinys „Mediazona“ analizuoja masinius Rusijos karių nuostolius kare su Ukraina.
Pernai mūšiuose dėl Bachmuto miesto žuvo daugiau Rusijos karių nei per visus dešimt karo Afganistane metų (1979–1989 m.).
Remiantis BBC ir „Mediazona“ gautais dokumentais, vadinamojoje Bachmuto mėsmalėje kasdien žūdavo iki 213 samdinių.
Per dešimt mėnesių, rusams bandant užimti ukrainiečių Bachmuto miestą, žuvo daugiau kaip 19 500 karių, iš kurių 17 tūkst. buvo užverbuoti iš kalėjimų.
Jevgenijus Prigožinas, tuo metu vadovavęs „Wagner“ samdinių kariuomenei, praėjusių metų gegužę paskelbė apie Bachmuto užėmimą.
Iš žiniasklaidos turimų dokumentų matyti, kad „Wagner“ žuvusių karių artimiesiems išmokėjo kiek daugiau nei milijardą eurų kompensacijų, kurios taip pat veikė kaip tam tikras mokestis už tylėjimą ir nekalbėjimą viešai apie esamą situaciją.
Taip atskleista, kad beveik 30 tūkst. buvusių kalinių, tarnavusių Ukrainos fronte Kremliaus kariuomenės gretose, buvo paleisti į laisvę, o grįžę į Rusiją sukėlė nusikaltimų bangą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Stichijos šėlsmas Kyjive: užlietos gatvės, sustojęs transportas ir tūkstančiams žmonių dingusi elektra
13:12
Trečiadienį užsitęsusios liūtys užtvindė gatves keliuose Kyjivo rajonuose, dėl to susidarė spūstys ir kai kur buvo sustabdytas antžeminio viešojo transporto eismas.
Internete paskelbtoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip automobiliai bando įveikti vandenį, kai kurie jų sustoja ir susidaro spūstys.
Savo ruožtu „Kyjivpastrans“ įspėjo, kad vėluoja daugelio tramvajų eismas, ir patikino, kad į vandens susikaupimo vietas siunčiamos atitinkamos tarnybos, skelbia „New Voice“.
Ukrainos sinoptikai prognozuoja, kad didžiąją dienos dalį Kyjive bus nemažai kritulių.
Dėl blogų orų elektros energijos neturi 38 tūkst. vartotojų beveik 240-yje gyvenviečių šešiuose regionuose, o taip pat ir kai kur Kyjive.
Prieš numanomą V.Putino vizitą Š.Korėjoje Kim Jong Unas pasidžiaugė ryšiais su Rusija
13:11
Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) trečiadienį pasidžiaugė besiplečiančiais šalies santykiais su Rusija.
Remiantis pranešimais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas netrukus vyks į Šiaurės Korėją, kur trečią kartą susitiks su Kim Jong Unu.
Pchenjano ir Maskvos karinis, ekonominis ir kitoks bendradarbiavimas smarkiai suintensyvėjo po to, kai praėjusį rugsėjį Kim Jong Unas apsilankė Rusijoje ir susitiko su V.Putinu.
Europos Sąjunga, JAV, Pietų Korėja ir kitos šalys kaltina Šiaurės Korėją, kad mainais į pažangias karines technologijas ir ekonominę pagalbą ji tiekia artileriją, raketas ir kitą ginkluotę Rusijai jos karui Ukrainoje.
Kim Jong Unas stengiasi stiprinti santykius su Rusija ir Kinija, kad pagerintų savo pozicijas regione ir sukurtų vieningą frontą prieš Jungtines Valstijas.
Rugsėjį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančiame kosmodrome Kim Jong Unas pakvietė Rusijos prezidentą apsilankyti Šiaurės Korėjoje jam patogiu metu ir V. Putinas sutiko.
Kim Jong Unas trečiadienį V. Putiną pasveikino su Rusijos diena, pranešė oficialioji Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA).
„Dėl pernai rugsėjį kosmodrome „Vostočnyj“ įvykusio reikšmingo mūsų susitikimo [Šiaurės Korėjos] ir Rusijos draugiški ir bendradarbiavimo santykiai peraugo į nepalaužiamus bendražygių santykius“, – sakoma Kim Jong Uno žinutėje V. Putinui.
Kim Jong Uno komentarai pasirodė žiniasklaidai pranešus, kad V. Putinas jau kitą savaitę turėtų apsilankyti Šiaurės Korėjoje. Jei tai įvyktų, tai būtų trečiasis jų susitikimas. Pirmą kartą jie oficialiai susitiko Vladivostoke 2019 metų balandį.
Japonijos transliuotojas NHK, remdamasi neįvardytais diplomatiniais šaltiniais, tarp kurių yra aukšto rango Rusijos pareigūnų, trečiadienį pranešė, kad V. Putinas rengiasi kitą savaitę apsilankyti Šiaurės Korėjoje ir Vietname.
NHK teigė, kad V. Putinas turėtų siekti glaudesnių karinių ryšių su Šiaurės Korėja, tikėdamasis gauti daugiau ginklų savo karui Ukrainoje. Mainais į ginklus Šiaurės Korėja, kuriai gegužės pabaigoje nepavyko į orbitą iškelti antro savo žvalgybinio palydovo, tikriausiai nori pagalbos kosmoso technologijų srityje.
Šios savaitės pradžioje Rusijos laikraštis „Vedomosti“ paskelbė panašų pranešimą.
Nei Rusija, nei Šiaurės Korėja nepatvirtino pranešimų apie planuojamą kelionę. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas per spaudos konferenciją gegužės pabaigoje sakė, kad vizitas rengiamas ir kad kelionės datas „paskelbsime tinkamu laiku“. Jį citavo Rusijos naujienų agentūra „Tass“.
Rusija ir Šiaurės Korėja nesutaria su Jungtinėmis Valstijomis dėl skirtingų priežasčių.
Rusija konfrontuoja su JAV dėl invazijos į Ukrainą, o Šiaurės Korėja – dėl branduolinės programos plėtros. Tiek Šiaurės Korėja, tiek Rusija neigia įtarimus dėl ginklų perdavimo, nes taip būtų pažeistos kelios Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos.
Pietų Korėjos gynybos ministras Shin Wonsikas kovą pareiškė, kad Šiaurės Korėja į Rusiją jau išsiuntė apie 7 tūkst. konteinerių su šaudmenimis ir kita karine įranga. Mainais į tai, anot Shin Wonsiko, Šiaurės Korėja gavo daugiau kaip 9 tūkst. Rusijos konteinerių su tikėtinomis pagalbos siuntomis.
Neseniai įtampa Korėjos pusiasalyje vėl padidėjo dėl balionų su šiukšlėmis ir propagandinių pranešimų per garsiakalbius.
J.Stoltenbergas: Vengrija netrukdys sąjungininkams teikti didesnę paramą Ukrainai
12:31
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ir Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas trečiadienį Budapešte susitarė, kad vengrai netrukdys Aljansui daugiau prisidėti prie Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai.
„Šiandien su premjeru sutarėme, kad Vengrija netrukdys kitoms sąjungininkėms susitarti dėl finansinės paramos Ukrainai ir vadovaujančio NATO vaidmens koordinuojant pagalbą Ukrainai“, – žurnalistams sakė J.Stoltenbergas.
Skirtingų šalių parlamentarai ragina panaudoti visą įšaldytą Rusijos turtą
12:29
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis kartu su kitų šalių parlamentų ir Europos Parlamento atstovais trečiadienį pasirašė atvirą laišką dėl viso įšaldyto Rusijos valstybės turto, ne tik iš jo gauto pelno, panaudojimo.
Lietuvos, Jungtinių Valstijų, Lenkijos, Italijos, Prancūzijos, Bulgarijos, Airijos, Čekijos, Ukrainos, Estijos, Moldovos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Nyderlandų, Belgijos parlamentarai pažymi tikintys, kad „kitame susitikime Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai priims sprendimą, ar ir kaip konfiskuoti nuo 2022 metų vasario mėnesio Vakarų šalyse įšaldytą iki 300 mlrd. eurų vertės siekiantį Rusijos valstybės turtą“.
„Mes, atitinkamų mūsų parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, kolektyviai raginame G-7 lyderius išnagrinėti visas teisines galimybes remti Ukrainą, pradedant iš įšaldyto Rusijos turto gautu nenumatytu pelnu užtikrintų daugiašalių ar dvišalių paskolų priemonių kūrimu“, – nurodoma laiške.
„Tačiau tai turėtų būti laikoma tik pirmuoju žingsniu, o ne galutiniu sprendimu“, – pabrėžia parlamentarai.
G-7 viršūnių susitikimas šią savaitę vyks Italijoje. Baltieji rūmai yra teigę, jog jo metu bus paskelbta apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo priemones, taip pat apie naujas sankcijas ir eksporto kontrolę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
„Pagal tarptautinę teisę viso 300 mlrd. eurų vertės turto konfiskavimas yra ekonomiškai pagrįsta ir strategiškai būtina teisinė atsakomoji priemonė“, – nurodoma parlamentarų laiške.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
Pasak laišką pasirašiusių parlamentarų, galutinis tikslas turi būti viso Rusijos turto konfiskavimas ir perdavimas Ukrainai, užtikrinant, kad šis procesas atitiktų tarptautinę teisę.
„Norint išvengti Ukrainos ekonomikos žlugimo, reikia ne mažiau kaip 3 mlrd. eurų per mėnesį išorės finansinės paramos. Atsižvelgiant į tokius skaičius, iš Rusijos įšaldyto turto gauto 3 mlrd. eurų metinio nenumatyto pelno konfiskavimas yra tiesiog nepakankamas atsakas į Rusijos mestą iššūkį Ukrainai ir jos draugams demokratiniame pasaulyje“, – nurodoma laiške.
G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas vyks politiškai neramiu laikotarpiu, o vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – paramos Ukrainai didinimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus G-7 diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Laiške pastebima, jog viso turto konfiskavimo padarinių rinkai kaina jau įvertinta, o jo konfiskavimas būtų „pernelyg retas reiškinys, kad turėtų didelį poveikį valiutai“.
„Kai kurių didžiųjų NATO šalių vadovai vis dar nesugeba iki galo apsispręsti dėl Ukrainos narystės NATO, nors šį siekį remia NATO šalių parlamentai, su kurių atstovais parlamentų užsienio reikalų komitetuose šiandien kreipėmės į G-7 lyderius, reikalaudami panaudoti visą šalies agresorės įšaldytą turtą Ukrainos atstatymui ir gynybai“, – sako Ž.Pavilionis.
Ukraina skelbia naktį numušinėjusi rusų dronus ir raketas, dalį jų – virš Kyjivo
12:26 Atnaujinta 13:25
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė daugiau kaip dvi dešimtis Rusijos dronų ir kelias raketas, dalis kurių buvo nukreipta į Kyjivą, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Dėl pasikartojančių Rusijos išpuolių visoje Ukrainoje senka šalies oro gynybos pajėgumai, todėl prezidentas Volodymyras Zelenskis nuolat prašo sąjungininkų pagalbos.
„Raketos į Kyjivą iš pietų atskriejo keliomis bangomis. Beveik tuo pat metu iš tos pačios pietų krypties sostinės link skriejo priešo atakos dronai“, – teigė Kyjivas.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje girdėjo bent vieną sprogimą, o oro pavojaus signalas, pasak jų, truko dvi valandas.
Kyjivo regione dėl smūgio kilo gaisras, per jį buvo sužeistas vienas vyras, pranešė šalies policija.
Generalinis prokuroras paskelbė, kad per drono ataką Dnipropetrovsko srityje buvo sužeisti trys civiliai, tarp jų 13 metų berniukas.
Kitas dronas apgadino energetikos objektą rytinėje Sumų srityje, kur keliolika gyvenviečių liko be elektros.
Iš viso Rusija visoje šalyje paleido 24 dronus ir šešias raketas, pranešė oro gynyba.
Ukrainos oro pajėgos socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė, kad rusai atakavo Ukrainą 24 dronais „Shahed“, keturiomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555, viena balistine raketa „Iskander-M“ ir viena raketa „Kinžal“.
Skelbiama, kad buvo numušti 24 dronai, raketa „Kinžal“ ir keturios raketos Ch-101/Ch-555. Oro gynyba veikė Kyjivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Poltavos, Charkivo, Vinycios srityse.
„Toks rezultatas saugant gyvybes gali būti mūsų kasdieniai pasiekimai, jei turėtume pakankamai įrankių teroristų atakoms atremti“, – sakė V.Zelenskis.
Jis išreiškė dėkingumą sąjungininkėms, padedančioms didinti Ukrainos „atsparumą kasdienėje kovoje už gyvybes“.
Nuo karo pradžios Ukraina stiprina oro gynybą virš sostinės, kur atakos paprastai padaro mažai žalos.
Vis dėlto V.Zelenskis neseniai paprašė kelių papildomų oro gynybos sistemų „Patriot“, įskaitant dvi, skirtas ginti su Rusija besiribojantį rytinį Charkivo regioną.
JAV žiniasklaida pranešė, kad artimiausiomis dienomis Jungtinės Valstijos į Ukrainą atsiųs dar vieną sistemą „Patriot“.
D.Medvedevas paskelbė žemėlapį, kuriame visa Ukraina pavaizduota kaip Rusijos dalis
11:03
Skandalingais pareiškimais pagarsėjęs Ukrainos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas Rusijos dienos proga paskelbė vaizdo įrašą su žemėlapiu, kuriame visa Ukrainos teritorija pažymėta kaip Rusijos teritorija.
D.Medvedevo parodytame žemėlapyje Rusija ribojasi su Lenkija, Rumunija ir Moldova. Jos vakarinės sienos visiškai sutampa su Ukrainos sienomis.
Rusija anksčiau oficialiai paskelbė aneksavusi penkis Ukrainos regionus – Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sritis bei Krymą. Tuo pat metu Maskva visiškai kontroliuoja tik Krymą, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
Kituose birželio 12 d. „sveikinimuose“, kuriuos skelbia valstybinės institucijos ir pareigūnai, Rusijos žemėlapio nėra. Rusijos užsienio reikalų ministerijos žinutė su sveikinimu yra viena iš tų, kuriuose žemėlapis vis dėlto yra, jame prie Rusijos „prijungti“ tie regionai, apie kurių aneksiją buvo oficialiai paskelbta.
Garsėja drastiškais pareiškimais
Pernai Rusijos dienos proga D.Medvedevas paskelbė Nepriklausomybės aikštės Kyjive nuotrauką su prierašu „Netrukus – Rusijos aikštė“. O 2022 m. vasarą savo „Telegram“ kanale jis paskelbė žemėlapį, kuriame Ukrainos teritorijos padalytos tarp Rusijos, Lenkijos, Rumunijos ir Vengrijos. 2024 m. kovą jis vėl parodė šį žemėlapį.
Buvęs Kremliaus vadovas ir ištikimas Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Medvedevas beveik kiekvieną savaitę skelbia naujus grasinimus Vakarams ir Ukrainai.
Neseniai jis paskelbė, kad Rusija gali panaudoti taktinius branduolinius ginklus prieš Ukrainą ir Vakarų šalis, jei Ukraina panaudos iš Vakarų gautus ginklus smūgiams Rusijos teritorijoje.
„Tokia NATO šalių „individuali pagalba“, nukreipta prieš Rusiją, [...] yra rimtas konflikto eskalavimas“, – rašė D.Medvedevas savo „Telegram“ kanale.
Tačiau jis tąkart pamiršo pridurti, kad šį jo „konfliktą“, kaip jis pavadino Rusijos karą prieš Ukrainą, pradėjo pati Rusija.
Pareiškime apie apokalipsę D.Medvedevas Ukrainą vadino „buvusia šalimi“.
„Buvusioji Ukraina ir jos NATO sąjungininkės sulauks tokio triuškinančio atsako, kad aljansas neturės kito pasirinkimo, kaip tik pats įsitraukti į konfliktą“, – rašė D.Medvedevas.
Kyjivas mano, kad Rusija galėtų dalyvauti antrojoje Ukrainos taikos konferencijoje
11:00
Prieš pirmąjį aukščiausiojo lygio susitikimą dėl taikos Ukrainoje Kyjivas antradienį pareiškė norintis, kad Rusija dalyvautų antrajame tokiame susitikime ir susipažintų su tarptautiniu mastu sutartu veiksmų planu, kaip užbaigti karą.
Maskva pareiškė, kad nėra suinteresuota dalyvauti šį savaitgalį vyksiančiame pirmajame susitikime, todėl šeimininkė Šveicarija rusų atstovų nepakvietė.
Ukraina savo ruožtu nori, kad susitikime būtų pasiekta konkrečių rezultatų, kurie leistų judėti antrosios taikos konferencijos link.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio biuro vadovas Andrijus Jermakas sakė, kad bloga ankstesnių derybų, kuriose dalyvavo Maskva, patirtis, įgyta prieš Rusijai surengiant plataus masto invaziją į Ukrainą 2022-ųjų vasarį, rodo, jog karo baigtis nuo pat pradžių turi būti grindžiama plačia paramos platforma ir tarptautine teise.
„Dėl antrojo aukščiausiojo lygio susitikimo dirbsime su visais kolegomis, su visomis šalimis, kurios bus suinteresuotos dalyvauti“, – vaizdo ryšiu iš Berlyno Europos žiniasklaidos organizacijoms sakė A.Jermakas.
„Planuojame kartu parengti bendrą planą, kuriam pritars visos šios atsakingos šalys. Ir ieškome galimybės į antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą pakviesti Rusijos atstovą, ir kartu pristatyti šį bendrą planą“, – tęsė jis.
Pasak A. Jermako, perspektyva, kurią remia 100 ar daugiau šalių iš visų žemynų, „bus tikras planas, kurį bus labai sunku užginčyti [...], tikros gairės, kaip sustabdyti šį karą ir išspręsti krizę“.
„Konferencija jau dabar yra pasisekus“
Pirmadienį Šveicarijos prezidentė Viola Amherd sakė, kad susitikimu siekiama rasti kelius į visapusišką, teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje, grindžiamą tarptautine teise, ir nustatyti struktūrą, pagal kurią abi kariaujančios šalys būtų įtrauktos į būsimą taikos procesą.
Į dviejų dienų konferenciją Alpėse, prabangiame viešbutyje „Burgenstock Hotel“ su vaizdu į Liucernos ežerą, Šveicarija pakvietė daugiau kaip 160 šalių ir tarptautinių organizacijų. Savo dalyvavimą jau patvirtino daugiau kaip 90 šalių ir organizacijų.
Maždaug pusei jų atstovaus valstybių ar vyriausybių vadovai. Apie pusė jų yra iš Europos.
„Manome, kad ji jau dabar yra sėkminga, nes joje [dalyvauja] daug šalių iš visų žemynų“, – sakė A.Jermakas. Jo teigimu, Ukraina yra pasirengusi aptarti visas dalyvaujančių šalių idėjas, jei jos galėtų padėti sustabdyti karą.
„Norime išlaisvinti savo žemes, susigrąžinti savo žmones, savo vaikus ir norime teisingumo“, – kalbėjo V.Zelenskio patarėjas.
Kinijos vis dar laukiama
Iš Rusijos sąjungininkių nedalyvaus Kinija, be to, greičiausiai neatvyks ir Brazilijos bei Pietų Afrikos Respublikos atstovai.
„Žinome, kaip intensyviai Rusija veikia prieš šį aukščiausiojo lygio susitikimą“, bandydama atkalbėti šalis nuo dalyvavimo jame, sakė A.Jermakas.
„Jei Rusija taip nervinasi, tai patvirtina, kad einame teisingu keliu“, – sakė jis ir išreiškė viltį, kad kai kurios svyruojančios šalys galiausiai nuspręs dalyvauti.
„Esame pasirengę išklausyti Kinijos poziciją“, – sakė A.Jermakas. Anot jo, kaip ir Ukrainai, Kinijai svarbus teritorinis vientisumas, branduolinis saugumas.
„Jie turi keletą dienų pakeisti šią poziciją. Džiaugsimės, jei į Šveicariją atvyks aukšto rango Kinijos atstovas, – teigė ukrainietis. – Jei ne, toliau dirbsime su Kinija ir stengsimės iš savo pusės padaryti viską, kad jie atvyktų į antrąjį viršūnių susitikimą.“
A.Jermakas sakė, kad jei karą Ukrainoje pavyktų užbaigti, tai parodytų, kad „pasaulio lyderiai iš tiesų gali kartu išspręsti tokią rimtą problemą“, o tai galėtų tapti pavyzdžiu sprendžiant būsimus konfliktus.
Ukrainos oro pajėgos sunaikino 24 rusų dronus ir 5 raketas
10:23 Atnaujinta 10:33
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė per praėjusią naktį sunaikinusios 24 rusų dronus ir penkias raketas.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai atakavo Ukrainą 24 dronais „Shahed“, keturiomis sparnuotosiomis raketomis Ch-101/Ch-555, viena balistine raketa „Iskander-M“ ir viena raketa „Kinžal“.
Buvo numušti 24 dronai, raketa „Kinžal“ ir keturios raketos Ch-101/Ch-555.
Oro gynyba veikė Kyjivo, Dnipropetrovsko, Zaporižios, Poltavos, Charkivo, Vinycios srityse.
Serbija giria bendradarbiavimą su Maskva saugumo srityje
10:19
Serbijos vicepremjeras Aleksandaras Vulinas antradienį gyrė bendradarbiavimą su Rusija saugumo srityje ir pabrėžė nuolatinę abipusę paramą tarptautinėje arenoje.
A.Vulinas, buvęs žvalgybos vadovas, šias pastabas išsakė po susitikimo su Rusijos vidaus reikalų ministru Vladimiru Kolokolcevu, sakoma vyriausybės pranešime.
V.Kolokolcevas informavo A.Vuliną apie „bandymus apriboti Rusijos dalyvavimą tarptautinėse policijos organizacijose, įskaitant bandymus pašalinti ją iš Interpolo“, priduriama pareiškime.
Pasak A.Vulino, kova su tarptautiniu nusikalstamumu negali vykti be Rusijos.
Prieš Maskvą nukreiptos priemonės „kenkia kovos su nusikalstamumu interesams ir mažina kovos su tarptautinėmis nusikalstamomis grupuotėmis veiksmingumą“, pridūrė jis.
A.Vulinui 2023 metais Jungtinės Valstijos taikė sankcijas dėl įtariamos korupcijos, kai jis dar vadovavo žvalgybos tarnyboms. Iš šių pareigų jis pasitraukė 2023-iųjų lapkritį.
„Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga prašo mano galvos, kad nebūtų įvestos sankcijos Serbijai“, – tuomet sakė jis.
Gegužės pradžioje jis buvo paskirtas vicepremjeru.
A.Vulinas jau seniai griežtai pasisako už vadinamąjį serbų pasaulį – įvairiose šalyse gyvenančių serbų sąjungą, kuri, kritikų nuomone, atspindi Maskvos „rusų pasaulio“ idėją.
Serbija nuo 2012 metų turi Europos Sąjungos kandidatės statusą, tačiau yra beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų.
Nors Belgradas Jungtinėse Tautose pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą, Serbija išlieka viena iš nedaugelio Europos šalių, atsisakančių taikyti sankcijas Kremliui.
D.Pletenčiukas vėl dirbs Ukrainos karinėms jūrų pajėgoms
10:10
Dmytro Pletenčiukas atsistatydina iš Pietų gynybos pajėgų spaudos centro vadovo pareigų ir grįžta į Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovo spaudai pareigas, skelbia „Suspilne“. D.Pletenčiukas pažymėjo, kad vykdė „krizių vadovo“ funkcijas.
Ukrainos kariuomenė kuria naujas pajėgas – bepiločių sistemų
10:04
Generalinis štabas pranešė, kad Ukraina kuria specialias dronų pajėgas.
Ukrainos gynybos ministro birželio 10 d. įsakymu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bepiločių sistemų pajėgų vadu paskirtas pulkininkas Vadimas Sucharevskis.
Ukrainos kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25
09:56
Ukrainiečiai Pokrovskės sektoriuje pirmadienį numušė Rusijos šturmo lėktuvą Su-25, pranešė šalies ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Pranešime socialiniame tinkle „Facebook“ nurodyta, kad Pokrovskės sektorius rytinėje Donecko srityje šiuo metu yra karščiausias mūšio lauko taškas.
Vėliau socialiniame tinkle „Facebook“ 110-osios atskirosios mechanizuotosios brigados kariai parodė vaizdo įrašą, kaip numušamas šis lėktuvas.
„Pilotas turėjo įžūlumo įskristi į mūsų brigados atsakomybės zoną. Jis neturėjo daug laiko gailėtis dėl savo kvailo poelgio – nuo raketos paleidimo iki pataikymo į lėktuvą. Atrodo, kad pilotais jie samdo tik savižudžius. Dekite pragare. Imperija turi žlugti!“ – priduriama įraše.
NATO vadovas trečiadienį susitiks su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu
08:55
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį susitiks su Vengrijos ministru pirmininku Viktoru Orbanu.
Jų susitikimas vyks tvyrant įtampai dėl skirtingo šios Vidurio Europos šalies ir gynybos aljanso požiūrio į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą būdamas artimiausias Maskvos sąjungininkas Europos Sąjungoje, V.Orbanas vis labiau kursto baimę, kad gali kilti Vakarų ir Rusijos karas, ir dėl to kaltina Briuselį ir NATO.
Nacionalistų premjeras taip pat neseniai užsiminė, kad Vengrija norėtų iš naujo apsvarstyti savo vietą NATO bloke ir neleisti jai dalyvauti operacijose už NATO teritorijos ribų.
J.Stoltenbergas ir V.Orbanas apie 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku surengs bendrą spaudos konferenciją.
Po NATO nares keliaujantis J.Stoltenbergas bando parengti planą, kuris bus paskelbtas liepą Vašingtone vyksiančiame viršūnių susitikime ir pagal kurį NATO atliks svarbesnį vaidmenį koordinuojant ginklų tiekimą ir Kyjivo pajėgų apmokymą.
Vengrija tam prieštarauja, teigdama, kad tai gali įtraukti Aljansą į karą su Rusija. Ji jau atsisakė tiekti ginklus Ukrainai.
NATO pareigūnai ir diplomatai teigia, kad Vengrijai – vienai iš draugiškiausių Maskvai NATO šalių – siūloma galimybė nedalyvauti jokiose karinėse misijose.
Tikėtina, kad Vengrija nepritars J.Stoltenbergui, raginančiam įsipareigoti išlaikyti ne mažesnę kaip 40 mlrd. eurų metinę karinę pagalbą Ukrainai tol, kol to reikės.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 521 830 karių
08:42
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 521 830 karių, birželio 12 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 980 Rusijos pajėgų aukų, patirtų per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 911 tankų, 15 187 šarvuotų kovos mašinų, 18 736 transporto priemonių ir degalų cisternų, 13 736 artilerijos sistemų, 1 099 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 844 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 359 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 11 042 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Rusija ir Baltarusija pradėjo antrąjį taktinių branduolinių pratybų etapą
08:23
Rusijos ir Baltarusijos kariai pradėjo antrąjį taktinių branduolinių pratybų Rusijoje etapą, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Ministerijos teigimu, pratybomis siekiama užtikrinti, kad abiejų šalių karinis personalas ir įranga būtų pasirengę ginti savo suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
„Per pratybas bus sprendžiami bendrų Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos ginkluotųjų pajėgų padalinių mokymo koviniam nestrateginio branduolinio ginklo panaudojimui klausimai“, - sakė gynybos ministerija.
Nyderlandai skiria 60 mln. eurų Ukrainos dronų įsigijimui
08:01
Birželio 11 d. Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren pranešė, kad Nyderlandų vyriausybė skirs 60 mln. eurų (64,4 mln. JAV dolerių) Ukrainos oro ir jūrų bepiločių orlaivių įsigijimui ir gamybai paremti.
Iš viso 17,5 mln. eurų (18,8 mln. JAV dolerių) bus skirta jūrų bepiločių orlaivių pirkimui, o likę 42,5 mln. eurų (45,6 mln. JAV dolerių) bus skirti dvišaliam bepiločių orlaivių tiekimui.
JAV atsiųs Ukrainai dar vieną raketų sistemą „Patriot“
07:50 Atnaujinta 10:26
Antradienį du JAV pareigūnai pranešė, kad JAV atsiųs Ukrainai dar vieną raketų sistemą „Patriot“, o šiam žingsniui pritarė prezidentas Joe Bidenas.
Tai bus antroji „Patriot“ sistema, kurią JAV tiesiogiai perdavė Ukrainai kartu su neskelbiamu skaičiumi jos naudojamų raketų. Kitos sąjungininkės, įskaitant Vokietiją, taip pat suteikė oro gynybos sistemų ir joms skirtos amunicijos.
Neseniai Madride kalbėdamas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia dar septynių „Patriot“ sistemų, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos smūgių.
Sprendimas dar nėra viešai paskelbtas
Abu JAV pareigūnai kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, nes sprendimas dar nėra viešai paskelbtas. Apie sprendimą pirmasis pranešė dienraštis „The New York Times“.
Praėjusio mėnesio pabaigoje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paprašė papildomų JAV gamybos „Patriot“, teigdamas, kad jos padės apsisaugoti nuo rusų bombų, kurių kiekvieną mėnesį į jo šalį paleidžiama po beveik 3 tūkstančius.
Neseniai Madride V. Zelenskis sakė, kad Ukrainai reikia dar septynių sistemų „Patriot“, kad ji galėtų atremti Rusijos smūgius elektros tinklams ir civiliniams rajonams, taip pat kariniams taikiniams.
Jis teigė, kad Ukrainai reikia dviejų sistemų, kad galėtų apsaugoti Charkivo sritį, kur Rusija gegužės 10 dieną pradėjo naują puolimą ir pasiekė teritorinių laimėjimų.
„Jei turėtume šių modernių sistemų „Patriot“, [Rusijos] lėktuvai negalėtų priskristi pakankamai arti, kad numestų [sklandančias] bombas ant civilių gyventojų ir karių“, – Ispanijos sostinėje surengtoje spaudos konferencijoje sakė V.Zelenskis.
Sprendimas priimtas tuo metu, kai JAV, Europos ir kitų šalių gynybos vadovai ruošiasi kas mėnesį vykstančiam susitikimui dėl Ukrainos saugumo ir gynybos. JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį Briuselyje vadovaus šiam susitikimui.
JAV nuolat ragina sąjungininkus aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis, tačiau daugelis jų, ypač Rytų Europos šalys, kurios taip pat jaučia Rusijos keliamą grėsmę, nenori atsisakyti šių aukštųjų technologijų sistemų.
JAV taip pat nenori perduoti Ukrainai daug oro gynybos sistemų, nes jos taip pat naudojamos visame pasaulyje JAV pajėgoms ir sąjungininkams apsaugoti.
Pentagono atstovas generolas majoras Patas Ryderis pirmadienį žurnalistams sakė, kad artėjančiame susitikime, be kitų dalykų, bus kalbama apie Ukrainos priešlėktuvinės gynybos poreikį.
Vienas žmogus žuvo per Ukrainos apšaudymą Rusijos Belgorodo mieste
07:42
Šebekino miestą Rusijos Belgorodo srityje apšaudžius ukrainiečiams, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir dar trys buvo sužeisti, šį rytą pranešė su Ukraina besiribojančio regiono gubernatorius.
„Vyras mirė nuo žaizdų vietoje, dar prieš atvykstant medikams“, – pranešime „Telegram“ sakė Viačeslavas Gladkovas, pridūręs, kad du sužeistieji buvo nuvežti į vietos ligonines.
Per apšaudymą iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų taip pat buvo apgadinti šeši gyvenamieji namai ir 11 daugiabučių, sakė jis.
Baltieji rūmai G-7 viršūnių susitikime paskelbs apie veiksmus dėl įšaldyto Rusijos turto
07:28
Baltieji rūmai antradienį pranešė, kad per šią savaitę Italijoje vyksiantį Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimą bus paskelbta apie įšaldyto Rusijos turto panaudojimo priemones, taip pat apie naujas sankcijas ir eksporto kontrolę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
„Paskelbsime apie naujus žingsnius, kuriais sieksime išlaisvinti Ukrainai naudingo imobilizuoto Rusijos valstybės turto vertę“, – žurnalistams sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.
G-7 lyderiai tikisi susitarti dėl pelno, gauto iš palūkanų už 300 mlrd. eurų vertės įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, panaudojimo siekiant padėti Kyjivui.
G-7 Ukrainai suteiktų maždaug 50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskolą iš pelno, gauto iš visame pasaulyje įšaldyto Rusijos turto. Tačiau kol kas neaišku, kas išduotų paskolą, be to, yra daugybė neaiškių techninių klausimų.
J.Kirby taip pat sakė, kad bus paskelbta apie „veiksmingas naujas sankcijas ir eksporto kontrolės veiksmus“, tačiau konkrečiai jų nenurodė.
G-7 aukščiausiojo lygio susitikimas politiškai gana neramiu laikotarpiu, o vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų – paramos Ukrainai didinimas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį dalyvaus G-7 diskusijoje apie jau trečius metus vykstantį Rusijos karą prieš jo šalį ir vėl prašys didesnės Vakarų šalių pagalbos.
Lenkija pasitelkia karo lėktuvus F-16, kai Rusija raketomis apšaudo Ukrainą
06:42
Lenkija dislokavo savo orlaivius ir oro pajėgas prieš didelio masto Rusijos raketų atakas, nukreiptas į Ukrainos centrinę ir vakarinę dalis, šį rytą pranešė Lenkijos ginkluotųjų pajėgų operacinė vadovybė.
Lenkijos ginkluotosios pajėgos savo atsaką apibūdino kaip „gynybinius oro veiksmus“.
Įspėjama apie padidėjusį triukšmo lygį dėl Lenkijos ir sąjungininkų orlaivių, veikiančių jos oro erdvėje, sakoma pranešime.
„Šiąnakt stebime Rusijos Federacijos tolimojo nuotolio aviacijos veiklą, kuri, naudodama sparnuotąsias raketas ir „Shahed“ tipo bepiločius orlaivius, vykdo smūgius prieš objektus, be kita ko, esančius vakarinėje Ukrainos teritorijoje“, – sakoma pranešime.
Ukrainos vakaruose esanti Lenkija teigė, kad paskutinį kartą toks suintensyvėjęs agresyvus Rusijos aktyvumas buvo užfiksuotas naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.
„Pradėtos visos būtinos procedūros Lenkijos oro erdvės saugumui užtikrinti, o RSZ operatyvinė vadovybė nuolat stebi situaciją“, – teigiama pranešime, nurodant vieną iš dviejų Lenkijos ginkluotųjų pajėgų valdymo organų.
S.Kairys Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne aptars kultūros paveldo apsaugą
06:31
Kultūros ministras Simonas Kairys trečiadienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne dalyvaus diskusijų sesijoje, skirtoje Ukrainos kultūros paveldo apsaugai ir išsaugojimui.
Kultūros ministerijos teigimu, S.Kairys pristatys praėjusią savaitę Vilniuje vykusios konferencijos „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“ rezultatus.
Per konferenciją Vilniuje buvo priimtas baigiamasis dokumentas, kurį palaikė 31 šalis bei tarptautinės organizacijos ir nevyriausybinės organizacijos, taip pat patvirtintas atnaujintas UNESCO su tarptautiniais partneriais parengtas atnaujintas dokumentas „Veiksmų planas kultūrai Ukrainoje“.
Kaip tuomet konferencijoje kalbėjo S.Kairys, dokumentu šalys ne tik numatė pagalbą Ukrainai atkuriant konkrečius kultūros objektus, bet ir įsipareigojo tokių vertybių atkūrimui ar išsaugojimui skirti atskirą dėmesį Berlyne vyksiančioje Ukrainos atstatymo konferencijoje.
Tuomet Vilniaus savivaldybė įsipareigojo skirti 300 tūkst. eurų Dnipro Taraso Ševčenkos teatrui rekonstruoti.
UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas kultūros klausimais Ernesto Renato Ottone Ramirez yra teigęs, jog Ukrainos kultūros objektų atkūrimas galėtų kainuoti mažiausiai 6,9 mlrd. JAV dolerių (6,4 mlrd. eurų).
Ukraina skaičiuoja, kad nuo invazijos pradžios 2022 metų vasario 24 dieną Rusija sunaikino ar sugadino 1062 kultūrinius objektus 18 regionų. Iš jų 123 yra nacionalinės svarbos, 864 – vietinės.
Rusijos lėktuvai Tu-95 paleido raketas į Ukrainą: Kyjive nugriaudėjo sprogimai
06:29 Atnaujinta 10:33
Naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija paleido raketas į Ukrainą, žmonės buvo įspėti apie pavojų iš oro.
Oficialus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadavietės „Telegram“ kanalas pranešė apie raketų grėsmę rytiniams, šiauriniams ir pietiniams regionams. „Tikėtini sparnuotųjų raketų paleidimai iš lėktuvų Tu-95MS“, – sakoma pranešime.
Rusai taip pat paleido balistines raketas į Kyjivą.
