Svarbiausios naujienos
- Ukraina netenka brangių orlaivių: „Forbes“ įvardijo pažeidžiamiausią Ukrainos oro uostą
- V.Zelenskis: į Ukrainą artimiausiu metu atvyks F-16 naikintuvai iš Danijos
- Norvegija Ukrainai skiria 96 mln. eurų, kad užtikrintų elektros tiekimą žiemai
- EŽTT ėmėsi bylos dėl Rusijos karo Ukrainoje, prie jos prisijungusi ir Lietuva
- V.Putino pareiškimai apie taikos derybas tebuvo apgaulė. Analitikai paaiškino, koks iš tiesų buvo jo tikslas
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Ukraina netenka brangių orlaivių: „Forbes“ įvardijo pažeidžiamiausią Ukrainos oro uostą
16:12
Ukrainos karinių oro pajėgų Dolgincevo oro bazė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų bazių Ukrainoje. Netoli Krivij Rogo, vos už 45 mylių nuo fronto linijos, esanti bazė yra pasiekiama Rusijos bepiločiu lėktuvu „Lancets“.
„Forbes“ rašo, kad „Lancets“ sudavė mažiausiai keturis smūgius lėktuvams Dolginceve: dviem MiG-29 ir dviem Su-25. Pirmieji du smūgiai praėjusį rudenį Ukrainos karines oro pajėgas užklupo netikėtai. Trečiasis smūgis lapkričio mėnesį, matyt, buvo suduotas prieš neskraidantį orlaivį. Nors kai kurie ekspertai mano, kad orlaivis buvo visiškai veikiantis.
Ukrainos vyriausybė žino, kad turi oro gynybos problemų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad oro gynyba yra „didžiausias deficitas“. Ne veltui praėjusį mėnesį Nyderlandai suorganizavo skubų radarų ir raketų baterijų tiekimą Ukrainai – buvo pristatytos naujos amerikietiškų „Patriot“ ir vokiškų IRIS-T priešlėktuvinių baterijų siuntos.
Priklausomai nuo to, kaip Ukrainos karinės oro pajėgos dislokuos šias sistemas, Dolgincevo gali būti geriau apsaugotas. Kol kas Ukrainos pilotai gali vengti šios bazės. Tam nėra jokių kliūčių.
Kaip rašo „Forbes“, Ukrainos karinės oro pajėgos turi prieigą prie 20 pagrindinių oro bazių, dešimčių mažesnių aerodromų ir greitkelių aerodromų, išsibarsčiusių po visą šalį.
Šveicarijos užsienio reikalų ministerija paskelbė apie kitą aukščiausiojo lygio taikos susitikimą dėl Ukrainos
23:19
Antrasis aukščiausiojo lygio susitikimas dėl Ukrainos gali įvykti prieš lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
Apie tai paskelbė Šveicarijos užsienio reikalų ministras Ignazio Cassis. Tačiau kol kas neaišku, kur ir kada jis galėtų įvykti. Pasak laikraščio „Tages-Anzeiger“, jau vyksta derybos su Saudo Arabijos, Kataro ir Turkijos valdžios institucijomis dėl kitos tokio susitikimo vietos.
I.Cassis išreiškė įsitikinimą, kad tam tikru etapu prie taikos proceso turės prisijungti ir Rusijos valdžios institucijos. „Klausimas yra ne tai, ar Rusija prisijungs, o kada“, – pažymėjo Šveicarijos diplomatas Swiss.info.
Tuo pat metu I.Cassis pažymėjo, kad Rusijos Federacija gali lygiagrečiai vesti derybas dėl karo prieš Ukrainą nutraukimo, o šiam procesui gali vadovauti Kinija. Ministras pridūrė, kad jo šalis palankiai vertintų alternatyvias pastangas siekiant taikos Ukrainoje.
Šveicarija nesulaikys V.Putino, jei jis atvyks į antrąjį Taikos viršūnių susitikimą
22:33
Šveicarija nesuims Kremliaus vadovo Vladimiro Putino, jei jis atvyks į šalyje vyksiantį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą.
Tai pareiškė Šveicarijos prezidentė Viola Amgerd per spaudos konferenciją po pirmojo taikos aukščiausiojo lygio susitikimo Bürgenstoke rezultatų, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Jei (V. Putino – red.) dalyvavimas yra būtinas konferencijai surengti, tuomet galima padaryti išimtį, pavyzdžiui, taikos deryboms dėl Ukrainos“, – taip V. Amgerd komentavo klausimą, ar Šveicarija privalės areštuoti V. Putiną, kurio arešto orderį išdavė Tarptautinis baudžiamasis teismas, jei pastarasis atvyktų į galimą antrąjį Taikos aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje.
Šveicarijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Ignatius Cassis taip pat sakė, kad V. Putino vizitas į Taikos viršūnių susitikimą Šveicarijoje gali būti surengtas, tačiau jis turi būti suderintas.
„Jis gali būti surengtas. Mūsų įstatymai tai leidžia. Priimančioji šalis šiuo klausimu gali daryti išimtis“, – sakė jis.
Kaip pranešė „Ukrinform“, Šveicarijos prezidentė Viola Amgerd sakė, kad Šveicarija yra pasirengusi surengti tolesnius aukšto lygio susitikimus dėl taikos Ukrainai, jei to prireiks.
2023 m. kovo 17 d. Tarptautinio baudžiamojo teismo ikiteisminio tyrimo kolegija išdavė orderius dėl V. Putino ir V. Lvovos-Belovos arešto.
Kremliaus vadovas ir jo įgaliotinė įtariami karo nusikaltimais – gyventojų, įskaitant vaikus, deportacija ir neteisėtu perkėlimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
Generolas papasakojo, kaip JAV pagalba jau keičia karo eigą
22:05
Jungtinių Amerikos Valstijų pažadėta ginkluotė jau pradėta tiekti į fronto liniją, tačiau to nepakaks, kad būtų galima iš karto nustumti rusų užpuolikus.
Kaip „The Telegraph“ sakė generolas leitenantas Ivanas Gavriliukas, nors artilerijos sviediniai jau atvyko, didžioji dalis įrangos ir šaudmenų dar pakeliui. „Reikia laiko pakrauti laivus, kurie vėliau turi perplaukti Atlantą. Tačiau mes jau matome rezultatus“, – sakė jis.
Pirmasis gynybos ministro pavaduotojas pridūrė, kad Rusijos Federacijos okupacinių pajėgų artilerijos pranašumas šovinių skaičiumi jau sumažintas nuo septynių iki penkių. Pridėjus daugiau atsargų, šis atotrūkis dar labiau mažės, pridūrė I.Gavriliukas.
Britų žvalgyba: Rusija didina mokesčius, kad galėtų tęsti karą
20:18
Rusija didina mokesčius, kad galėtų finansuoti augančius savo poreikius, ypač susijusius su karu prieš Ukrainą, teigiama Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos apžvalgoje.
Ministerija pažymi, kad mokesčių naštos verslui didinimas beveik neabejotinai apribos būsimas investicijas ir augimą ne kariniuose sektoriuose.
Rusijos Federacija tikisi, kad dėl mokesčių pakeitimų 2025 m. į biudžetą bus gauta apie 29 mlrd. dolerių papildomų pajamų.
Už tai pelno mokesčio tarifas padidės nuo 20 iki 25 %, o dėl naujos skalės didžiausias pajamų mokesčio tarifas padidės nuo 15 iki 22 %.
„Papildomos pajamos, pirmiausia dėl padidėjusio pelno mokesčio, beveik neabejotinai bus naudojamos didėjančioms valdžios sektoriaus išlaidoms finansuoti“, – teigiama apžvalgoje.
Remiantis Didžiosios Britanijos žvalgybos pateikta prognoze, valdžios sektoriaus išlaidos 2024 m., palyginti su 2023 m., padidės apie 15 %, tačiau greičiausiai didės ir toliau.
Agentūra nurodo, kad išlaidų augimas beveik neabejotinai tęsis ir 2025 m., nes tikėtina, kad kartu su socialinėmis ir infrastruktūros išlaidomis didės ir išlaidos gynybai.
Tačiau, pažymi Gynybos ministerija, investicijos į nekarinius sektorius greičiausiai stagnuos, taip pat labai tikėtina, kad kariniai sektoriai monopolizuos didelę dalį turimų darbo išteklių.
„Papildomos išlaidos verslui beveik neabejotinai apribos tolesnes privačias investicijas į nekarinius sektorius“, – apibendrina žvalgyba.
Anksčiau britų žvalgyba teigė, kad Rusija aktyviai naudoja suformuotą „savanorių korpusą“ puolamiesiems veiksmams kare prieš Ukrainą, nepaisant to, kad pagal savo charakteristikas šis darinys nelabai tinka tokioms užduotims.
Vienoje iš ankstesnių apžvalgų Didžiosios Britanijos gynybos ministerija pažymėjo, kad žinios apie Rusijos bandymus verbuoti Afrikos šalių piliečius karui prieš Ukrainą rodo, jog Maskvai jau dabar trūksta mobilizacinių resursų tarp kalinių – kategorijos, ant kurios anksčiau buvo daugiausia statoma siekiant sumažinti visuomenės nepasitenkinimą.
Be to, britų žvalgyba šią savaitę pranešė, kad rusai pasiekė nedidelį proveržį Časiv Jare.
V. Zelenskis sako, kad V. Putinas nepasirengęs taikai ir ragina išvesti karius iš Ukrainos
19:04
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad Rusija nepasirengusi diskutuoti apie teisingą ir ilgalaikę taiką ir pridūrė, kad Kyjivas gali bet kada pradėti derybas, jei Maskva išves savo karius iš šalies.
Ukrainiečių lyderis kalbėjo baigiantis svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje. Į šią taikos konferenciją Rusija nebuvo pakviesta.
„Rusija nenori taikos, tai faktas“, – baigiamojoje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Zelenskis.
Baigiamajame komunikate, dėl kurio susitarė apie 80 valstybių, dar kartą patvirtintas įsipareigojimas palaikyti Ukrainos teritorinį vientisumą ir teigiama, kad norint rasti ilgalaikį susitarimą dėl karo užbaigimo būtinas „visų šalių dialogas“.
2022 metų vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą ir sukėlė didžiausią konfliktą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Jos pajėgos vis dar kontroliuoja kiek mažiau nei penktadalį tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, įskaitant 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš šalies rytų ir pietų, jei nori, kad invazija būtų nutraukta.
V. Zelenskis: Vakarų šalių siunčiamos pagalbos nepakanka laimėti karui
17:54
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad šiuo metu jo šaliai siunčiamos Vakarų šalių karinės pagalbos nepakanka laimėti karui prieš Rusiją.
„Pagalba yra. Yra rimtų paketų. Ar to pakanka, kad laimėtume? Ne. Ar jau vėlu? Taip“, – žurnalistams sakė V. Zelenskis per spaudos konferenciją pasibaigus svarbiam tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui Šveicarijoje, kuriame buvo svarstoma kaip užbaigti karą Ukrainoje.
G. Nausėda paragino kuo greičiau pradėti derybas su Ukraina ir Moldova dėl narystės ES
17:17
Prezidentas Gitanas Nausėda paragino kuo greičiau pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos narystės Europos Sąjungoje (ES).
„Lietuva žino, kad stojimo į Europos Sąjungą derybos – sudėtingas procesas, reikalaujantis žmogiškųjų išteklių ir specifinių žinių. Esame pasirengę suteikti Moldovai reikalingą politinę ir ekspertinę pagalbą“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Šalies vadovas pažymėjo, kad siekiama, jog derybos su Moldova ir Ukraina dėl narystės ES prasidėtų dar šį mėnesį.
„Turime veikti greitai“ – V.Zelenskis apie pasirengimą kitam taikos viršūnių susitikimui
16:22
Pasak Ukrainos vadovo, jau yra šalių, norinčių surengti antrąjį aukščiausiojo lygio susitikimą.
„Pradėjome derybas su jais. Esu įsitikinęs, kad šis pasirinkimas turės tikrai pasaulinę reikšmę“, – sakė V.Zelenskis.
Ukrainos lyderis pabrėžė, kad kelias į antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, taigi ir į karo pabaigą bei teisingą ir ilgalaikę taiką, atsivers tada, kai bus parengtas veiksmų planas ir apgalvotas kiekvienas žingsnis.
Ukraina netenka brangių orlaivių: „Forbes“ įvardijo pažeidžiamiausią Ukrainos oro uostą
16:12
Ukrainos karinių oro pajėgų Dolgincevo oro bazė yra viena iš labiausiai pažeidžiamų bazių Ukrainoje. Netoli Krivij Rogo, vos už 45 mylių nuo fronto linijos, esanti bazė yra pasiekiama Rusijos bepiločiu lėktuvu „Lancets“.
„Forbes“ rašo, kad „Lancets“ sudavė mažiausiai keturis smūgius lėktuvams Dolginceve: dviem MiG-29 ir dviem Su-25. Pirmieji du smūgiai praėjusį rudenį Ukrainos karines oro pajėgas užklupo netikėtai. Trečiasis smūgis lapkričio mėnesį, matyt, buvo suduotas prieš neskraidantį orlaivį. Nors kai kurie ekspertai mano, kad orlaivis buvo visiškai veikiantis.
Ukrainos vyriausybė žino, kad turi oro gynybos problemų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad oro gynyba yra „didžiausias deficitas“. Ne veltui praėjusį mėnesį Nyderlandai suorganizavo skubų radarų ir raketų baterijų tiekimą Ukrainai – buvo pristatytos naujos amerikietiškų „Patriot“ ir vokiškų IRIS-T priešlėktuvinių baterijų siuntos.
Priklausomai nuo to, kaip Ukrainos karinės oro pajėgos dislokuos šias sistemas, Dolgincevo gali būti geriau apsaugotas. Kol kas Ukrainos pilotai gali vengti šios bazės. Tam nėra jokių kliūčių.
Kaip rašo „Forbes“, Ukrainos karinės oro pajėgos turi prieigą prie 20 pagrindinių oro bazių, dešimčių mažesnių aerodromų ir greitkelių aerodromų, išsibarsčiusių po visą šalį.
V.Zelenskis: į Ukrainą artimiausiu metu atvyks F-16 naikintuvai iš Danijos
15:27
F-16 naikintuvai iš Danijos artimiausiu metu atvyks į Ukrainą, sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Esu dėkingas Mette Frederiksen už dalyvavimą Taikos aukščiausiojo lygio susitikime ir aktyvią Danijos pagalbą pritraukiant pasaulio pietų šalis į Taikos formulės įgyvendinimą. Susitikimo metu turėjome galimybę aptarti pasirengimo perduoti Danijos lėktuvus F-16, kurie artimiausiu metu atvyks į Ukrainą, eigą“, – pažymėjo jis.
V. Zelenskis pridūrė, kad su Danijos ministre pirmininke atskirai aptarė derybų programos patvirtinimą ir derybų dėl Ukrainos stojimo į ES pradžią birželio mėn.