Svarbiausios naujienos
- „The Guardian“: Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kyjivui, ir NATO
- Priešlėktuvinės gynybos sistemas iš JAV Ukraina gaus greičiau nei tikėtasi
- Nufilmuota: rusai pirmą kartą numetė bombą FAB-3000 ant Ukrainos
- A.Belousovas pirmą kartą prakalbo apie karių grįžimą namo.
- Rusijos gynybos ministras grasina: tik pabandykite pavėluoti.
- Nauja V.Putino idėja – sukurti alternatyvą NATO.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Guardian“: Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kyjivui, ir NATO
22:06
Ukraina ir jos šalininkai spaudžia Baltuosius rūmus sustiprinti šalies įsipareigojimą įstoti į NATO per liepos mėnesį Vašingtone vyksiantį jubiliejinį 75-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tačiau tai gali būti klaidingas sprendimas ir Aljansui, ir Ukrainai, rašo „The Guardian“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Pasak „The Guardian“, tai yra pavojinga idėja, kuri įpareigotų JAV ilgalaikei Ukrainos gynybai ir kartu sukurtų rimtą pažeidžiamumą NATO, kuri galiausiai taps silpnesnė, o ne stipresnė.
„Narystė NATO taip pat nėra geriausia išeitis Ukrainai“, – rašo leidinio apžvalgininkas, Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnas Europoje 2018-2021 m. Christopheris Chivvis.
Kodėl Ukrainos kvietimas į NATO yra pavojingas?
Pažymima, kad Joe Bidenas jau dėjo visas pastangas, kad pademonstruotų paramą Ukrainai, pasirašydamas saugumo susitarimą, jau nekalbant apie tai, kad iš Kongreso gavo 175 mlrd. dolerių Ukrainai padėti. Jis turėtų pasinaudoti artėjančiu aukščiausiojo lygio susitikimu, kad Ukrainos narystė NATO būtų atidėta į antrą planą.
„Pažadas suteikti Ukrainai narystę NATO sukeltų pavojų esamų aljanso abipusių gynybos įsipareigojimų, nustatytų Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, patikimumui. Šis pažadas įpareigoja Aljanso nares išpuolį prieš vieną iš jų traktuoti kaip išpuolį prieš visas. Tačiau taikyti šį standartą Ukrainai po karo būtų labai sunku, o jam tęsiantis – dar sunkiau“, – sakė Christopheris Chivvis.
Turint omenyje, koks didelis yra azartas ir spaudimas įtraukti Ukrainą į aljansą, nebuvo atlikta jokios rimtos karinės analizės, kokie būtų NATO gynybos įsipareigojimų Ukrainai kariniai reikalavimai. Tačiau net paviršutiniška analizė rodo, kad jie bus labai dideli.
Leidinyje pažymima, kad beveik bet kokiu įsivaizduojamu karo pabaigos keliu Ukraina susidurs su priešiškumu iš Rusijos, kuri išliks daug labiau kariškai pasirengusi. Šiuo metu Ukrainoje kariauja daugiau kaip 300 tūkst. karių. Šią kariuomenę pasibaigus karui reikės demobilizuoti.
Tai reiškia, kad jei Ukraina įstotų į NATO, kitos aljanso narės turės neribotam laikui tiesiogiai į Ukrainą dislokuoti savo karines pajėgas, greičiausiai nemažas jų pajėgas. Anksčiau už tokį dislokavimą prie fronto, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir Lenkijoje, daugiausia buvo atsakingi JAV kariai, kurie laikomi veiksmingiausia atgrasymo priemone nuo Rusijos. Tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos dislokuos tokio masto pajėgas ir kitus išteklius, kokių reikia Ukrainai apginti.
Ir JAV visuomenės parama Ukrainai sumažėjo abiejose politinėse partijose. Tikimybė, kad būsimasis JAV prezidentas – respublikonas ar demokratas – norės siųsti amerikiečių karius į Ukrainą ir taip rizikuoti tiesioginiu susidūrimu su Rusija, yra nedidelė. Net prezidentas, kuris instinktyviai remia Ukrainą, nenorėjo siųsti amerikiečių karių dėl pagrįstų baimių, kad karas gali paaštrėti.
Tiesa, kad dėl karo šoko daugelis Europos sostinių padidino savo įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, tačiau JAV sąjungininkėms Europoje prireiks ne vienerių metų, kad atstatytų savo karinę galią. Kai kurie Ukrainos narystės Aljanse šalininkai gali tikėtis, kad branduoliniai ginklai užpildys šią spragą, tačiau mintis, kad NATO būtų pasirengusi kariauti branduolinį karą su Rusija, galintį užbaigti mums žinomą civilizaciją, vien tam, kad apgintų Ukrainą, yra fantazija.
„NATO įsipareigojimas ginti Ukrainą kaip sąjungininkę gali būti vertas tik popieriaus, ant kurio jis parašytas. Tai sukeltų abejonių dėl esamų įsipareigojimų kitiems sąjungininkams, susilpnintų aljansą ir kitus JAV pasaulinius įsipareigojimus“, – sakė Christopheris Chivvis.
Išeis V.Putinui į naudą
Jis įsitikinęs, kad net ir pareiškimas apie rimtus ketinimus priimti Ukrainą į NATO apsunkintų bet kokius bandymus derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo, nes „Rusija šiuo klausimu yra neurotiška“.
„Visi, kurie sutinka, kad šį karą reikės užbaigti derybomis, įskaitant J. Bideno administraciją, šiuo metu neturėtų žadėti priimti Ukrainos į NATO. Gestai dėl narystės NATO taip pat įsipaišytų į Putino naratyvą apie karą, kurį jis iš dalies pateisina tuo, kad kariauja su agresyvia, ekspansionistine NATO“, – teigiama medžiagoje.
Pasak A. Chivviso, griežtesnis įsipareigojimas liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime priimti Ukrainą į NATO taip pat sumažintų Aljanso įtaką siekiant įgyvendinti politines ir ekonomines reformas, kurių Ukrainai po karo labai reikia.
Ankstesniuose NATO plėtros etapuose galimybė, bet ne narystės NATO garantija, buvo galinga priemonė, skatinanti narystės siekiančias šalis vykdyti demokratines ir ekonomines reformas. Atsisakyti šio sverto dabar būtų didžiulė klaida, be to, būtų daromas spaudimas mažinti Aljanso standartus, jei pokario reformų pastangos Ukrainoje žlugtų.
Kuri galimybė Ukrainai yra geresnė?
Ukrainai reikia tam tikrų susitarimų dėl jos saugumo ateityje, tačiau yra ir geresnių galimybių. Vakarai aiškiai suinteresuoti remti Ukrainą, padėdami užbaigti karą palankiomis sąlygomis, aprūpindami ją ginklais, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir išvengta katastrofiško pralaimėjimo, ir atstatydami ją.
Pasiūlymai tęsti esamus susitarimus viena ar kita forma pasibaigus karui yra pagrįsti ir bus būtini ne tik siekiant užtikrinti Ukrainos saugumą, bet ir įtikinti šalį sutikti su skausmingomis paliaubomis.
„Ukrainos vadovai turi nustoti prašyti narystės NATO, o J. Bideno administracija turi nustoti tai svarstyti. Vietoj to, aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama karo užbaigimui ir Ukrainos kelio į atsigavimą pradžiai. Tik taip Ukraina gali suklestėti ir taip iš tiesų laimėti šį karą.“ – apibendrino Ch.Chivvis.
Liepos 9-11 d. Vašingtone vyks NATO vadovų susitikimas. Balandžio pabaigoje Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad į susitikimą pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Anksčiau Ministro Pirmininko pavaduotoja Olga Stefanišyna sakė, kad yra dvi pagrindinės šalys, kurios trukdo dialogui dėl Ukrainos stojimo į NATO judėti į priekį. Pasak jos, kalbama apie Vokietiją ir JAV.
Ukraina stengiasi susigrąžinti nelegaliai į užsienį išvykusius vyrus
23:54
Kasdien iš Ukrainos į užsienį nelegaliai išvykti bando dešimtys karinio amžiaus vyrų. Ukraina derasi su ES šalimis dėl piliečių, kuriems tai pavyko, grąžinimo, sakė vidaus reikalų ministras Igoris Klimenko.
„Konsultuojamės su kolegomis iš Europos Sąjungos. Žinoma, kiekviena Europos Sąjungos šalis veikia pagal Europos Komisijos įstatymus ir taisykles, todėl šios derybos bus tęsiamos ir ateityje – dėl galimo mūsų piliečių grąžinimo, jei jie neteisėtai kirto sieną“, – sakė jis interviu Laisvės radijui.
Kartu, paprašytas patikslinti, ar ES pozicija negrąžinti šių žmonių į Ukrainą yra vieninga, ministras atsakė: „Iš esmės.“
Pasak I.Klymenko, kasdien Ukrainos pasieniečiai sulaiko dešimtis žmonių, kurie bando kirsti sieną ES valstybių kryptimi, taip pat ir per Tisą arba per miškus. Kartu jis pažymėjo, kad ne visi vyrai iš šio skaičiaus bėga nuo mobilizacijos.
„Sulaikome žmones ne tik tiesiogiai pasienyje, bet ir kontrolės punktuose, punktuose, kurie yra už 5-10 kilometrų nuo sienos. Žinoma, kalbame apie dešimtis žmonių kasdien. Kartais 10, kartais 20, kartais 30. Ir kalbame ne tik apie žmones, kurie nori kirsti, pavyzdžiui, Tisos upę, eiti per mišką arba eiti per kalnus. Mes taip pat kalbame apie tuos žmones, kurie bando prasmukti per patikros punktus naudodamiesi suklastotais dokumentais. Ir tai yra gana didelis procentas, apie 15 proc. mūsų piliečių (iš visų bėgančių į užsienį – Radijas „Laisvė“)", – aiškino I.Klimenko.
Ministras neįvardijo bendro pasienyje sulaikytų karinio amžiaus vyrų skaičiaus nuo visiško karo pradžios, pabrėždamas, kad tai yra įslaptinta informacija.
„Šie skaičiai neatspindi realios padėties, nes tie žmonės, kuriuos sulaikome 15–20 ar 10 kilometrų nuo sienos, mes taip pat įtraukiame juos į bendrą bėglių statistiką“, – pareiškė Vidaus reikalų ministerijos vadovas.
2024 m. gegužės mėn. buvo pranešta, kad nuo visavertės Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios maždaug 11 tūkst. ukrainiečių vyrų neteisėtai kirto sieną į Rumuniją. Kaip komentare „Laisvės radijui“ sakė Rumunijos pasienio policijos atstovas Florinas Comanas, daugeliu atvejų jie prašo Rumunijos valdžios institucijų apsaugos, motyvuodami nenoru eiti į frontą.
Tuo tarpu Valstybės sienos apsaugos tarnyba įvardijo „mėgstamiausias“ vietas, kuriose sieną kerta šauktiniai, vengiantys šaukimo į kariuomenę. Pažymima, kad tai ne tik Tisos, bet ir žalioji sienos atkarpa. Pabrėžiama, kad būtent ties Tisa užfiksuota daugiausiai neteisėtai sieną bandžiusių kirsti žmonių žūčių.
Nufilmuota: rusai pirmą kartą numetė bombą FAB-3000 ant Ukrainos
22:44
Rusijos rėmėjai internete išplatino informaciją, kurioje, kaip teigiama, užfiksuotas trijų tonų bombos FAB-3000 M-54 su valdomu planavimo ir koregavimo moduliu panaudojimo momentas.
Ketvirtadienį Rusijos „Telegram“ kanale „Fighterbomber“ paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas tokios bombos numetimas ant Lipcų kaimo Charkivo srityje. Kanalas teigia, kad tai pirmasis tokio kalibro bombos su universaliu planavimo ir korekcijos moduliu kovinis panaudojimas žmonijos istorijoje.
„FAB-3000 užtikrinto sunaikinimo spindulys yra 230 metrų, o nuolaužos išlaiko savo žudymo galią 1240 metrų atstumu“, – tvirtinama kanale.
BILD atvirų duomenų analizės ekspertas Julianas Röpcke pranešė, kad ši aviacinė bomba pataikė į „Nova Pošta“ pastatą. „3 tonų sunkioji bomba (1,2 tonos kovinė galvutė) nukrito už 15 metrų nuo pastato, tačiau vis tiek padarė rimtos žalos“, – rašė jis socialiniame tinkle X.
„The Guardian“: Ukrainos prisijungimas prie NATO būtų klaida ir Kyjivui, ir NATO
22:06
Ukraina ir jos šalininkai spaudžia Baltuosius rūmus sustiprinti šalies įsipareigojimą įstoti į NATO per liepos mėnesį Vašingtone vyksiantį jubiliejinį 75-ąjį aukščiausiojo lygio susitikimą. Tačiau tai gali būti klaidingas sprendimas ir Aljansui, ir Ukrainai, rašo „The Guardian“, kurį cituoja Ukrainos naujienų agentūra UNIAN.
Pasak „The Guardian“, tai yra pavojinga idėja, kuri įpareigotų JAV ilgalaikei Ukrainos gynybai ir kartu sukurtų rimtą pažeidžiamumą NATO, kuri galiausiai taps silpnesnė, o ne stipresnė.
„Narystė NATO taip pat nėra geriausia išeitis Ukrainai“, – rašo leidinio apžvalgininkas, Karnegio tarptautinės taikos fondo vyresnysis bendradarbis ir buvęs JAV nacionalinės žvalgybos pareigūnas Europoje 2018-2021 m. Christopheris Chivvis.
Kodėl Ukrainos kvietimas į NATO yra pavojingas?
Pažymima, kad Joe Bidenas jau dėjo visas pastangas, kad pademonstruotų paramą Ukrainai, pasirašydamas saugumo susitarimą, jau nekalbant apie tai, kad iš Kongreso gavo 175 mlrd. dolerių Ukrainai padėti. Jis turėtų pasinaudoti artėjančiu aukščiausiojo lygio susitikimu, kad Ukrainos narystė NATO būtų atidėta į antrą planą.
„Pažadas suteikti Ukrainai narystę NATO sukeltų pavojų esamų aljanso abipusių gynybos įsipareigojimų, nustatytų Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnyje, patikimumui. Šis pažadas įpareigoja Aljanso nares išpuolį prieš vieną iš jų traktuoti kaip išpuolį prieš visas. Tačiau taikyti šį standartą Ukrainai po karo būtų labai sunku, o jam tęsiantis – dar sunkiau“, – sakė Christopheris Chivvis.
Turint omenyje, koks didelis yra azartas ir spaudimas įtraukti Ukrainą į aljansą, nebuvo atlikta jokios rimtos karinės analizės, kokie būtų NATO gynybos įsipareigojimų Ukrainai kariniai reikalavimai. Tačiau net paviršutiniška analizė rodo, kad jie bus labai dideli.
Leidinyje pažymima, kad beveik bet kokiu įsivaizduojamu karo pabaigos keliu Ukraina susidurs su priešiškumu iš Rusijos, kuri išliks daug labiau kariškai pasirengusi. Šiuo metu Ukrainoje kariauja daugiau kaip 300 tūkst. karių. Šią kariuomenę pasibaigus karui reikės demobilizuoti.
Tai reiškia, kad jei Ukraina įstotų į NATO, kitos aljanso narės turės neribotam laikui tiesiogiai į Ukrainą dislokuoti savo karines pajėgas, greičiausiai nemažas jų pajėgas. Anksčiau už tokį dislokavimą prie fronto, pavyzdžiui, Baltijos šalyse ir Lenkijoje, daugiausia buvo atsakingi JAV kariai, kurie laikomi veiksmingiausia atgrasymo priemone nuo Rusijos. Tačiau mažai tikėtina, kad Jungtinės Valstijos dislokuos tokio masto pajėgas ir kitus išteklius, kokių reikia Ukrainai apginti.
Ir JAV visuomenės parama Ukrainai sumažėjo abiejose politinėse partijose. Tikimybė, kad būsimasis JAV prezidentas – respublikonas ar demokratas – norės siųsti amerikiečių karius į Ukrainą ir taip rizikuoti tiesioginiu susidūrimu su Rusija, yra nedidelė. Net prezidentas, kuris instinktyviai remia Ukrainą, nenorėjo siųsti amerikiečių karių dėl pagrįstų baimių, kad karas gali paaštrėti.
Tiesa, kad dėl karo šoko daugelis Europos sostinių padidino savo įsipareigojimus didinti išlaidas gynybai, tačiau JAV sąjungininkėms Europoje prireiks ne vienerių metų, kad atstatytų savo karinę galią. Kai kurie Ukrainos narystės Aljanse šalininkai gali tikėtis, kad branduoliniai ginklai užpildys šią spragą, tačiau mintis, kad NATO būtų pasirengusi kariauti branduolinį karą su Rusija, galintį užbaigti mums žinomą civilizaciją, vien tam, kad apgintų Ukrainą, yra fantazija.
„NATO įsipareigojimas ginti Ukrainą kaip sąjungininkę gali būti vertas tik popieriaus, ant kurio jis parašytas. Tai sukeltų abejonių dėl esamų įsipareigojimų kitiems sąjungininkams, susilpnintų aljansą ir kitus JAV pasaulinius įsipareigojimus“, – sakė Christopheris Chivvis.
Išeis V.Putinui į naudą
Jis įsitikinęs, kad net ir pareiškimas apie rimtus ketinimus priimti Ukrainą į NATO apsunkintų bet kokius bandymus derėtis dėl karo veiksmų nutraukimo, nes „Rusija šiuo klausimu yra neurotiška“.
„Visi, kurie sutinka, kad šį karą reikės užbaigti derybomis, įskaitant J. Bideno administraciją, šiuo metu neturėtų žadėti priimti Ukrainos į NATO. Gestai dėl narystės NATO taip pat įsipaišytų į Putino naratyvą apie karą, kurį jis iš dalies pateisina tuo, kad kariauja su agresyvia, ekspansionistine NATO“, – teigiama medžiagoje.
Pasak A. Chivviso, griežtesnis įsipareigojimas liepos mėn. aukščiausiojo lygio susitikime priimti Ukrainą į NATO taip pat sumažintų Aljanso įtaką siekiant įgyvendinti politines ir ekonomines reformas, kurių Ukrainai po karo labai reikia.
Ankstesniuose NATO plėtros etapuose galimybė, bet ne narystės NATO garantija, buvo galinga priemonė, skatinanti narystės siekiančias šalis vykdyti demokratines ir ekonomines reformas. Atsisakyti šio sverto dabar būtų didžiulė klaida, be to, būtų daromas spaudimas mažinti Aljanso standartus, jei pokario reformų pastangos Ukrainoje žlugtų.
Kuri galimybė Ukrainai yra geresnė?
Ukrainai reikia tam tikrų susitarimų dėl jos saugumo ateityje, tačiau yra ir geresnių galimybių. Vakarai aiškiai suinteresuoti remti Ukrainą, padėdami užbaigti karą palankiomis sąlygomis, aprūpindami ją ginklais, kad būtų apsaugoti civiliai gyventojai ir išvengta katastrofiško pralaimėjimo, ir atstatydami ją.
Pasiūlymai tęsti esamus susitarimus viena ar kita forma pasibaigus karui yra pagrįsti ir bus būtini ne tik siekiant užtikrinti Ukrainos saugumą, bet ir įtikinti šalį sutikti su skausmingomis paliaubomis.
„Ukrainos vadovai turi nustoti prašyti narystės NATO, o J. Bideno administracija turi nustoti tai svarstyti. Vietoj to, aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama karo užbaigimui ir Ukrainos kelio į atsigavimą pradžiai. Tik taip Ukraina gali suklestėti ir taip iš tiesų laimėti šį karą.“ – apibendrino Ch.Chivvis.
Liepos 9-11 d. Vašingtone vyks NATO vadovų susitikimas. Balandžio pabaigoje Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas paskelbė, kad į susitikimą pakvietė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Anksčiau Ministro Pirmininko pavaduotoja Olga Stefanišyna sakė, kad yra dvi pagrindinės šalys, kurios trukdo dialogui dėl Ukrainos stojimo į NATO judėti į priekį. Pasak jos, kalbama apie Vokietiją ir JAV.
V.Putinas pareiškė, kad neišves karių iš Ukrainos dėl derybų
21:20
Rusijos valdovas Vladimiras Putinas pareiškė, kad neketina išvesti savo karių iš Ukrainos teritorijos net ir per derybas.
Kremliaus vadovas pareiškė, kad „jei Kyjivas tikisi, jog derybų metu Rusijos kariuomenė bus išvesta, tai niekada neįvyks“.
Jis taip pat nutarė priminti, kad Rusija esą pasirengusi tęsti dialogą su Ukraina Stambulo ir Minsko susitarimų pagrindu.
V. Putinas taip pat pagrasino Seului, kad jo bandymai tiekti ginklus Ukrainai prives prie Rusijos sprendimų, kurie „vargu ar patiks Pietų Korėjai“.
Jis taip pat paminėjo, kad Rusija galvoja apie galimus savo branduolinės doktrinos pakeitimus.
V.Putinas griežtai perspėjo Pietų Korėją: padarytų didelę klaidą
20:25
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį perspėjo, kad Pietų Korėja, siųsdama ginklus į Ukrainą, padarytų didelę klaidą, tuo sukeldamas Seului nerimą.
Taip Rusijos vadovas pareiškė, praėjus dienai po strateginės partnerystės sutarties pasirašymo su Šiaurės Korėja.
„Kalbant apie letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainai į kovos zonas, tai būtų labai didelė klaida“, – sakė Vietname viešintis V. Putinas.
„Jei taip atsitiks, tuomet priimsime atitinkamą sprendimą, kuris tikriausiai nepatiks dabartinei Pietų Korėjos vadovybei“, – pridūrė jis.
Rusijos prezidentas taip pat pareiškė neatmetantis galimybės siųsti ginklų į Šiaurės Korėją, ir pavadino tai Vakarų šalių pastangų apginkluoti Ukrainą pasekmėmis.
V.Zelenskis po rusų smūgių Ukrainos elektrinėms ragina ligoninėse naudoti saulės energiją
20:18
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė, kad po mirtinų Rusijos smūgių Ukrainos elektrinėms administracijos turėtų įrengti saulės baterijas visose šalies ligoninėse ir mokyklose.
„Saulės baterijos, išmanieji skaitikliai ir energijos kaupikliai turi kuo greičiau atsirasti kiekvienoje mokykloje ir ligoninėje“, – sakoma V. Zelenskio pareiškime socialiniuose tinkluose.
Pareiškime taip pat raginama vyriausybę taikyti mokesčių lengvatas ir paskolas ukrainiečiams, norintiems naudoti energiją taupančias technologijas.
Priešlėktuvinės gynybos sistemas iš JAV Ukraina gaus greičiau nei tikėtasi
19:50
Ukraina pakilo į pirmąją vietą prioritetinių amerikietiškų oro gynybos sistemų gavėjų sąraše. Pirmieji tiekimai prasidės šią vasarą. Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas ir šaltiniai Kongrese sakė CNN.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai šį sprendimą pavadino „gana nepaprasta“ politikos korekcija Ukrainai kritišku metu. Tiekimas Ukrainai prasidės šią vasarą, ir kol kas nežinoma, kiek šalių ši situacija paveiks.
„Jei nebūtume to padarę dėl Ukrainos, jie nebūtų galėję išlaikyti savo svarbiausių priešlėktuvinės gynybos atsargų iki žiemos. Šis sprendimas priimtas siekiant užtikrinti, kad jie galėtų apsiginti nuo šių nesiliaujančių Rusijos raketų ir dronų atakų“, – sakė pareigūnas.
CNN šaltiniai patikslino, kad Ukrainos įrašymas į pirmąją vietą ginkluotės gavėjų sąraše pirmiausia susijęs su perėmimo raketomis, skirtomis sistemoms „Patriot“ ir NASAMS. Pirmenybė išliks tol, kol Kyjivas gaus „pakankamą kiekį“ šių itin svarbių oro gynybos priemonių. Šiuo atveju įvardijamas mažiausiai 16 mėnesių laikotarpis.
Valstybės departamento ir Pentagono pareigūnai deda „intensyvias diplomatines pastangas“, siekdami pranešti nukentėjusioms šalims, kad jos gaus raketas perėmėjas su atidėjimu, sakė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Šaltiniai, su kuriais kalbėjosi žurnalistai, arba nežino, arba neatskleidžia sąrašo šalių, kurios turės stoti į eilę dėl amerikiečių oro gynybos. Buvo pasakyta tik tai, kad Ukrainos pasitraukimas iš prioriteto neturės įtakos priešlėktuvinės gynybos eksportui į Taivaną.
„Iki šiol, bent jau privačiose diskusijose, daugelis šių šalių suprato ir įvertino šio sprendimo būtinybę. Jei kuri nors iš mūsų partnerių atsidurtų tokioje gyvenimiškoje situacijoje, kokioje dabar yra Ukraina, mes perkeltume dangų ir žemę, kad jiems padėtume, ir ta šalis dabar yra Ukraina“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas
Pasak CNN, idėją pakoreguoti pasaulinį JAV priešlėktuvinės gynybos tiekimo sąrašą pirmą kartą iškėlė J. Bideno patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas balandžio viduryje, kai Rusija suintensyvino savo oro kampaniją prieš Ukrainą, o Kongresas dar nebuvo patvirtinęs naujos karinės pagalbos programos.
Pentagonas pasiūlė variantų, kaip tai įgyvendinti, o galutinis planas, kaip Ukrainą iškelti į prioritetų sąrašo viršų, buvo parengtas gegužės pabaigoje.
„Dabar veiksmingai mobilizuojame savo gynybos pramonės potencialą, kad gautume oro gynybos raketų perėmėjų, kurios nuo surinkimo linijos nukeliauja tiesiai į Ukrainą, ir tai suteiks jiems pakankamą kiekį, kad jie artimiausioje ateityje galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų“, – sakė šaltinis.
J. Bidenas pasidalijo naujienomis su V. Zelenskiu praėjusią savaitę, kai jie susitiko G7 aukščiausiojo lygio susitikimo Italijoje kuluaruose, sakė pareigūnas.
Vokietija ruošiasi užsakyti 105 tankus „Leopard“ brigadai Lietuvoje aprūpinti
19:36
Vokietija planuoja užsakyti 105 tankus „Leopard 2 A8“ iš ginkluotės gamintojos KNDS už 2,93 mlrd. eurų, teigiama konfidencialiame biudžeto projekte, su kuriuo ketvirtadienį susipažino „Reuters“. Projektą dar turi patvirtinti parlamentas.
Kai kuriomis transporto priemonėmis bus aprūpinta Vokietijos kovinė brigada Lietuvoje, kuri kuriama kaip NATO atgrasymo nuo Rusijos dalis, teigiama biudžeto projekte, apie kurį pirmasis pranešė „Spiegel“.
Kitomis bus sustiprintos 300 tankų pajėgos Vokietijoje.
Remiantis įslaptintais dokumentais, dideliu užsakymu siekiama užtikrinti, kad Lietuvoje planuojama vokiečių kovinė brigada būtų aprūpinta pakankamu kiekiu kovinių tankų. Dokumentuose teigiama, kad brigada bus „vienas pirmųjų priešakinės gynybos elementų NATO aljanse“. Todėl labai svarbu, kad brigada būtų „kuo geriau ir vienodai aprūpinta“. Be to, papildomi tankai „Leopard“ pasitarnaus modernizuojant Vokietijos kariuomenės šarvuotąsias pajėgas, kurioms Bundesveras taip pat teikia didelį prioritetą“.
Ukraina: iš Rusijos kontroliuojamų teritorijų grįžo 10 vaikų
18:03
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad į ukrainiečių pajėgų kontroliuojamą teritoriją iš laikinai Rusijos okupuotų Ukrainos dalių buvo sugrąžinta dešimt ukrainiečių vaikų ir jų šeimos.
Kyjivas kaltina Maskvą iš Ukrainos rytų ir pietų pagrobus beveik 20 tūkst. vaikų. Dar daugiau vaikų po Maskvos kariuomenės įsiveržimo 2022 metų vasarį liko Rusijos užimtoje Ukrainos teritorijoje.
„Vaikai ir jų šeimos gyveno laikinai okupuotose teritorijose Donecko, Chersono ir Zaporižios srityse“, – teigė Ukrainos teisių ombudsmenas Dmytro Lubinecas.
Kremlius 2022 metų pabaigoje, praėjus keliems mėnesiams nuo plataus masto invazijos pradžios, pareiškė, kad aneksavo šias tris sritis kartu su rytine Luhansko sritimi.
Ukrainos ombudsmeno biuras paskelbė nuotraukas, kuriose matyti vaikai, žaidžiantys su įvairiaspalviais žaislais. Vaikų veidai matomi neryškiai.
D.Lubinecas teigė, kad vaikai atsigauna po patirto siaubo, ir kaltino Rusijos primestus pareigūnus verčiant nepilnamečius lankyti rusiškas mokyklas ir giedoti Rusijos himną.
Jis taip pat tvirtino, kad šeimos buvo verčiamos išsiimti Rusijos pasus. Be rusiškų pasų jiems nebūtų teikiama medicininė priežiūra bei kitos būtiniausios paslaugos.
Kyjivas vaikų sugrąžinimą į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją yra paskelbęs vienu svarbiausių savo diplomatinių prioritetų.
Rusija yra sakiusi, kad kai kuriuos ukrainiečių vaikus išvežė iš jų namų ar prieglaudų siekdama užtikrinti jų saugumą.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderį dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo.
TBT panašius kaltinimus pateikė ir Rusijos prezidento įgaliotinei vaiko teisių klausimais Marijai Lvovai-Belovai.
Naujuoju NATO vadovu greičiausiai taps M.Rutte
17:53
Kadenciją baigiantis Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte ketvirtadienį laimėjo varžybas dėl NATO vadovo posto, kai iš jų pasitraukė vienintelis jo varžovas, rumunų prezidentas Klausas Iohannisas.
Tikimasi, kad artimiausiomis dienomis 32 NATO šalys oficialiai paskelbs, kad kitu NATO generaliniu sekretoriumi taps 57-erių politikos veteranas M.Rutte. Jis pakeis dabartinį vadovą Jensą Stoltenbergą, spalio 1 dieną pasibaigus šio kadencijai.
M.Rutte perims vadovavimą NATO pavojingu Vakarų sąjungininkėms metu, kai Ukrainoje tęsiasi Rusijos pradėtas karas, o Donaldas Trumpas tikisi lapkritį vėl laimėti JAV prezidento rinkimus.
Tvirtai Ukrainą palaikantis M.Rutte, kuris į ši postą ėmė pretenduoti pernai žlugus jo koalicijai, greitai pelnė Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos paramą.
Tačiau jam teko pasitelkti visus diplomatinius įgūdžius, įgytus per beveik 14 vadovavimo Nyderlandams metų, kad įveiktų Turkijos ir Vengrijos pasipriešinimą.
Balandį apsilankęs Stambule M.Rutte užsitikrino Turkijos paramą, o šią savaitę per Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą galiausiai pasiekė susitarimą su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
Paskutine kliūtimi, siekiant NATO vadovo posto, tapo K.Iohannisas, kurio netikėta kandidatūra sutrikdė sąjungininkus, mat šie tikėjosi, kad pavyks lengvai paskirti M. Rutte naujuoju generaliniu sekretoriumi prieš kitą mėnesį Vašingtone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Rumunijos saugumo taryba ketvirtadienį paskelbė, kad K.Iohannisas oficialiai pasitraukė iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko M.Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karo metu rusų karių seksualinį smurtą patyrusios ukrainietės prabyla apie savo patirtį
17:48
Ukrainiečių moterys, patyrusios Rusijos karių prievartą plataus masto invazijos į Ukrainą metu, pradeda pasakoti apie savo patirtis, siekdamos panaikinti su šia problema susijusią stigmą.
Daugiau nei prieš dvejus metus, kai Maskva pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, viena iš aukų, iliustratorė Darija Zymenko, pasislėpė savo tėvų namuose Gavronščynos kaime netoli Kyjivo.
Tai, kas nutiko šiai moteriai, yra plataus masto sistemingos seksualinės prievartos kampanijos, kurią karo metu vykdo rusų kariai, dalis, sako Ukrainos pareigūnai.
D.Zymenko yra viena iš tų nukentėjusiųjų, kurios įveikė baimę ir prabilo apie patirtą siaubą.
2022-ųjų kovo 28 dieną rusų kareiviai nuvedė D.Zymenką į apleistą namą ir ten ją žagino.
„Supratau, kad tai nebus apklausa, – sakė 33-ejų moteris. – Tai truko dvi valandas.“
Ji pridūrė, kad kitą dieną rusai sugrįžo ir padarė tą patį.
Netrukus Ukrainos pajėgos susigrąžino Gavronščynos kontrolę.
Sunku įsivaizduoti tikrąjį mastą
Ukrainos valdžios institucijos teigia, kad nuo Maskvos invazijos pradžios oficialiai užregistravo daugiau kaip 300 seksualinio smurto, kurį vykdė Rusijos kariai, atvejų.
Ukrainos „Pilietinių laisvių centro“, kuriam 2022-aisiais buvo paskirta Nobelio premija, vadovė Oleksandra Matvijčuk nurodė, kad „tikrąjį seksualinio smurto mastą sunku įsivaizduoti“.
Aktyvistai teigia, kad išžaginimo atvejų yra tūkstančiai, tačiau daugelis nukentėjusiųjų yra linkusios tylėti dėl visuomenėje su seksualinio smurto aukomis vis dar siejamos stigmos.
„Labai skaudu kalbėti“, – naujienų agentūrai AFP Paryžiuje sakė D.Zymenko.
„Tačiau šiandien jaučiu, kad būtina papasakoti apie tai, ką išgyvenau, nes Rusija Ukrainoje ir toliau kasdien kankina žmones ir vykdo seksualinius nusikaltimus“, – pridūrė ji.
Pernai D.Zymenko tapo organizacijos „SEMA Ukraina“, vienijančios Ukrainos moteris, kurios Rusijos invazijos metu patyrė seksualinį smurtą ir smurtą lyties pagrindu, nare.
Ji pridūrė, kad labai svarbu apie šiuos įvykius kalbėti dėl kitų aukų, negalinčių liudyti dėl Rusijos okupacijos ar baimės būti pasmerktoms gėdai.
„Noriu panaikinti šį tabu ir užkirsti kelią aukų stigmatizavimui“, – nurodė D.Zymenko.
Praėjusią savaitę ji kartu su keliomis kitomis moterimis dalyvavo Paryžiuje surengtoje spaudos konferencijoje apie Rusijos pajėgų Ukrainoje vykdomus masinius žaginimus.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Rusiją Ukrainoje vykdant daugybę karo nusikaltimų. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Vis dar sunku kalbėti
Apdovanojimų pelniusi dokumentinių filmų režisierė Alisa Kovalenko apskaičiavo, kad apie 80 proc. moterų, patyrusių seksualinį smurtą, nusprendžia tylėti.
„Tačiau 20 proc. tų, kurios kalba atvirai, jau yra revoliucija“, – sakė ji.
A.Kovalenko yra tarptautinį pripažinimą pelniusio 2015 metų filmo „Alisa karo lauke“ (ukr. Alisa v krajini vijny, angl. Alisa in Warland) apie konfliktą Rytų Ukrainoje kūrėja. Šiuo metu ji baigia kurti filmą „Pėdsakai“ (ukr. Slidy, angl. Traces) apie moteris, patyrusias seksualinį smurtą Rusijos invazijos į Ukrainą metu.
Ji atskleidė, kad 2014-aisiais, kai kūrė filmą „Alisa karo lauke“, Donecko regione patyrė seksualinę prievartą.
Prieš dešimtmetį rusų kariai ją sulaikė, kai ji bandė išvykti iš Donecko srities, manydami, kad ji yra snaiperė. Prorusiški separatistai ją laikė kelias dienas, grasindami nupjauti ausis ir pirštus.
A.Kovalenko pridūrė, kad vėliau vienas rusų karininkas ją nuvežė į butą okupuotame Kramatorsko mieste Rytų Ukrainoje ir išžagino.
Nepaisant ryžto kalbėti apie savo išgyvenimus, A. Kovalenko vis dar sunku kalbėti apie šiuos įvykius. Ji nurodė, kad tik neseniai papasakojo artimiems žmonėms apie patirtą seksualinę prievartą.
Po šių įvykių A.Kovalenko pasinėrė į darbus, o Rusijai pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą prisijungė prie kovotojų.
„Negalima pasveikti“
Aktyvistai sako, kad seksualinio smurto tabu Ukrainoje pamažu nyksta.
62-ejų „SEMA Ukraine“ įkūrėja Iryna Dovgan teigė, kad daugėja moterų, norinčių prabilti apie patirtą seksualinį smurtą, nes Rusijos agresijos karas vis dar tęsiasi.
„Kitoms moterims gresia pavojus būti užpultoms: tai mūsų kvietimas ir pagalbos šauksmas“, – praėjusią savaitę sakė I.Dovgan.
Ji pridūrė, kad 2014-aisiais, kai buvo prorusiškų separatistų sulaikyta Donecko srityje, taip pat patyrė seksualinę prievartą.
D.Zymenko iš pradžių bandė pamiršti patirtą siaubą, tačiau dažnai kentė nerimo priepuolius ir kreipėsi psichologinės pagalbos į „SEMA Ukraine“.
Prie organizacijos 2019-aisiais prisijungusi A.Kovalenko sakė, kad vis dar sapnuoja košmarus.
„Po tokios patirties negali pasveikti, – sakė ji – Gali tik pasijusti geriau.“
Rusijos gynybos ministras pirmą kartą prakalbo apie karių grįžimą namo
17:23
Naujasis Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ketvirtadienį du kartus pareiškė, kad būtina parengti logistikos infrastruktūrą karių grįžimui iš karo Ukrainoje. Nei A.Belousovas, nei jo pirmtakas Sergejus Šoigu, nei pats Vladimiras Putinas anksčiau tokių pareiškimų nebuvo darę, skelbia nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„155-oji brigada labai sėkmingai kaunasi kovos zonoje, dalyvaudama specialioje operacijoje vienoje sudėtingiausių vietovių, šiaurinėje grupuotėje. Taigi turime užtikrinti, kad kai kariai pradės grįžti, čia viskas bus tinkama, viskas bus paruošta“, – sakė A.Belousovas susitikime po vizito pas Rytų karinės apygardos karius.
Keliomis valandomis anksčiau ministras, apžiūrėjęs statybų aikštelę 155-osios brigados karinėje stovykloje, pasakė beveik tą patį: „Statybos turi būti baigtos laiku. Dabar vaikinai pradės grįžti, o iki to laiko turi būti sudarytos visos sąlygos, kad viskas būtų paruošta.“
Neaišku, ar kalbama apie karius bendrai
Iš A.Belousovo pareiškimų neaišku, ar jis kalba tik apie 155-osios brigados karius, ar apie Rusijos karius bendrai.
Gynybos ministerijos duomenimis, pirmasis 155-osios brigados karinės stovyklos statybos etapas turėtų būti baigtas iki 2025 m. gruodžio 1 d. Ministerija nepranešė apie antrojo etapo įgyvendinimo terminus.
Per mėnesį ministro pareigose A.Belousovas panašių pareiškimų nebuvo skelbęs. Dar birželio 10 d. Gynybos ministerijos spaudos tarnyba citavo A.Belousovo pareiškimą, kuriame jis išreiškė įsitikinimą, kad Rusijos kariškiai „ir toliau garbingai vykdys visas jiems pavestas užduotis“. Apie karių sugrįžimą A.Belousovas nieko nerašė ir telegramoje, kurią gegužės pabaigoje išsiuntė fronte esančioms karinėms formuotėms.
Ankstesnis gynybos ministras Sergejus Šoigu pastaraisiais mėnesiais taip pat nieko nekalbėjo apie galimą karių grįžimą į Rusiją. Gegužės 10 d. kariniams daliniams išsiųstoje telegramoje jis „išreiškė įsitikinimą“, kad jie „ir toliau garbingai tarnaus Rusijai, patikimai užtikrindami jos saugumą“.
Savo viešose kalbose prezidentas Vladimiras Putinas taip pat vengia kalbėti apie karių grįžimą iš fronto. 2023 m. birželį, kalbėdamas apie mobilizuoto personalo rotaciją, jis sakė, kad įstatymas nenumato konkrečių terminų, todėl „pirmiausia reikės remtis personalo prieinamumu, tuo, kaip klostosi situacija fronto linijoje“.
„Žinoma, tam tikru metu reikės palaipsniui grąžinti žmones namo, ir toks klausimas, be abejo, yra svarstomas Gynybos ministerijoje. Tai priklausys nuo to, ar <...> reikės kokių nors mobilizacijų ir panašiai“, – sakė jis.
Kadangi vis dar galioja V.Putino mobilizacinis dekretas, mobilizuotieji ir sutartininkai negali būti atleisti iš kariuomenės. Sausio mėnesį Valstybės Dūmos gynybos komiteto vadovas Andrejus Kartapolovas leidiniui „Fontanka“ sakė, kad „nėra reikalo išformuoti“ ir mobilizuotuosius.
Kol kas tik mobilizuotųjų žmonos viešai išreiškė nepritarimą šiai pozicijai. Jų judėjimas „Kelias namo“ organizavo akcijas ir piketus, kuriuose išdėstė savo reikalavimus. Po to, kai 2024 m. birželį judėjimas buvo pripažintas „užsienio agentu“, mobilizuotųjų žmonos su nesankcionuotu piketu vyko prie Gynybos ministerijos pastato.
Per Rusijos išpuolius Donecko srityje žuvo 4 žmonės, 4 sužeisti, įskaitant vaiką
15:34
Birželio 20 d. Rusijos kariai atakavo Donecko srities šiaurę ir nužudė keturis žmones, o dar keturis sužeidė, sakė srities gubernatorius Vadimas Filaškinas.
Donecko srities gyvenvietės kasdien patiria Rusijos smūgius, nes yra netoli fronto linijos. Donecko srityje tebesitęsia smarkūs mūšiai, nes Rusija siekia okupuoti visą regioną.
Rusijos valdomos aviacinės bombos sunaikino vieną namą ir apgadino dar tris namus Kostiantynivkos mieste, sakė V.Filaškinas. Vienas žmogus žuvo ir vienas buvo sužeistas, pridūrė jis.
Rusijos pajėgos taip pat apšaudė kasetiniais šaudmenimis Rozkišnės kaimą Kramatorsko rajone, žuvo trys žmonės ir trys buvo sužeisti, įskaitant 2009 m. gimusį vaiką, teigė V.Filaškinas.
Per pastarąją parą per Rusijos atakas prieš Ukrainą žuvo keturi žmonės ir 14 buvo sužeista, pranešė regioninės valdžios institucijos.
Rumunija siunčia gynybos sistemą „Patriot“ į Ukrainą
15:20 Atnaujinta 17:50
Birželio 20 d. Rumunija perduos Ukrainai oro gynybos sistemą „Patriot“, pranešė šalies Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.
Kyjivas paragino savo partnerius suteikti papildomų oro gynybos priemonių, nes Rusija intensyvina smūgius prieš Ukrainos gyvenvietes ir infrastruktūrą.
Tarybos nariai nusprendė padovanoti Kyjivui sistemą „Patriot“, derindami veiksmus su partneriais, atsižvelgdami į „blogėjančią saugumo padėtį“ Ukrainoje dėl nuolatinių Maskvos atakų, sakoma pranešime.
Jame priduriama, jog sistema perduodama „su sąlyga, kad mūsų šalis tęs derybas su sąjungininkėmis, ypač su JAV, siekdama įsigyti panašią ar lygiavertę sistemą“ savo oro erdvei apsaugoti.
Rumunijai, kuri ribojasi su Ukraina, taip pat reikia „laikino sprendimo, kaip kompensuoti staiga padidėjusį pažeidžiamumą“.
Nors Kyjivas prašo daugiau raketų sistemų „Patriot“, NATO šalys nenori jų siųsti, baimindamosi, kad taip gali susilpninti savo oro erdvės gynybą.
Neseniai Vokietija paskelbė, kad nusiųs Ukrainai trečią sistemą „Patriot“. Remiantis JAV žiniasklaidos pranešimais, Jungtinės Valstijos taip pat atsiųs Ukrainai dar vieną tokią priešlėktuvinės gynybos sistemą.
Rumunija pasirašė 4 mlrd. dolerių (3,73 mlrd. eurų) vertės sutartį su JAV dėl septynių sistemų „Patriot“ pirkimo. Tai didžiausias Rumunijos karinis įsigijimas.
Dvi iš keturių iki šiol gautų sistemų veikia visu pajėgumu.
Rumunija teikia karinę pagalbą Kyjivui, kariaujančiam su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, tačiau saugumo sumetimais atsisako atskleisti paramos mastą.
Ji taip pat pažadėjo 2023 metų lapkritį atidarytame regioniniame centre mokyti Ukrainos pilotus skraidyti naikintuvais F-16, nors kol kas neaišku, kada šie mokymai vyks.
Rumunijos prezidentas pasitraukė iš varžybų dėl vadovavimo NATO
15:00 Atnaujinta 15:25
Rumunija ketvirtadienį paskelbė, kad prezidentas Klausas Iohannisas traukiasi iš varžybų dėl NATO vadovo posto ir kad Bukareštas remia Nyderlandų ministro pirmininko Marko Rutte kandidatūrą į Aljanso generalinio sekretoriaus postą,
„Rumunijos prezidentas informavo [...] NATO sąjungininkes, kad atsiėmė savo kandidatūrą į šios organizacijos generalinio sekretoriaus postą“, – paskelbė Aukščiausioji nacionalinės gynybos taryba.
Pareiškime priduriama, kad Rumunija dabar remia M.Rutte kandidatūrą.
P.Korėja teigia persvarstysianti savo ginklų pardavimo Ukrainai draudimą
14:46
Svarbi ginklų eksportuotoja Pietų Korėja persvarstys ilgametę politiką, draudžiančią jai tiesiogiai tiekti ginklus Ukrainai, ketvirtadienį pareiškė prezidentūros pareigūnas.
Apie tai jis paskelbė po to, kai Šiaurės Korėja pasirašė abipusės gynybos susitarimą su Rusija.
"Planuojame persvarstyti klausimą dėl paramos ginklais teikimo Ukrainai“, – žurnalistams sakė prezidentūros pareigūnas praėjus keliolikai valandų po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas išvyko iš Pchenjano.
Per valstybinį vizitą V.Putinas su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu pasirašė „Visapusės strateginės partnerystės sutartį“.
Seulas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl susitarimo, kuriuo abi griežtų sankcijų sulaukusios šalys susitarė stiprinti karinį ir ekonominį bendradarbiavimą, įskaitant neatidėliotiną karinę pagalbą, jei kuri nors iš jų susidurtų su ginkluota agresija.
„Bet koks bendradarbiavimas, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai padeda stiprinti Šiaurės Korėjos karinius pajėgumus, yra JT Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas“, – žurnalistams sakė patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Chang Ho-jinas.
„Tai, kad Rusija pažeidžia rezoliuciją ir remia Šiaurės Korėją, neišvengiamai turės neigiamą poveikį Pietų Korėjos ir Rusijos santykiams“, – teigė Chang Ho-jinas.
Vakarų galybės intensyvina sankcijas, kuriomis siekiama slopinti Rusijos karą Ukrainoje.
Seulas laikosi ilgalaikės politikos, draudžiančios parduoti ginklus į aktyvaus konflikto zonas, ir jos kol kas neatsisakė nepaisydamas Vašingtono bei Kyjivo raginimų persvarstyti šią nuostatą.
Tačiau Pietų Korėja yra pardavusi Lenkijai tankų ir haubicų.
ES ir Ukraina pratęsė susitarimą dėl krovininio transporto
14:42
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis pareiškė, kad Kyjivas ir ES „pratęsė susitarimą dėl krovininio transporto liberalizavimo vieneriems metams su galimybe jį automatiškai pratęsti iki 2025 m. pabaigos“.
„Tai svarbus žingsnis siekiant integruoti Ukrainą į ES erdvę, didinti Ukrainos eksportą ir Europos importą, stiprinti ekonomiką ir stabilumą“, – pridūrė jis.
ES įveda sankcijas Rusijos SGD sektoriui
14:26
Europos Sąjungos šalys narės ketvirtadienį susitarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo, kuriuo pirmą kartą nusitaikoma į pelningą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) sektorių, pranešė pareigūnai.
Naujomis priemonėmis, kurios turėtų būti oficialiai priimtos pirmadienį, siekiama toliau slopinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino karą prieš Ukrainą.
„Šis smarkiai smogiantis paketas dar labiau užkirs Rusijai galimybę naudotis svarbiausiomis technologijomis“, – socialiniame tinkle „X“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Tai atims iš Rusijos dar daugiau pajamų iš energetikos ir padės kovoti su Putino šešėliniu laivynu ir šešėliniu bankininkystės tinklu užsienyje“, – teigė ji.
Diplomatai sakė, kad naujausias paketas – jau 14-asis nuo rusų invazijos pradžios 2022 metų vasarį – apima draudimą perkrauti Rusijos SGD Europoje.
Pakete nenumatytas draudimas ES šalims pirkti rusiškas SGD.
Europos uostai Rusijai svarbūs, nes per šį žemyną eina vienas pagrindinių maršrutų SGD eksportui iš užšąlančių Arkties uostų į Azijos rinkas žiemos mėnesiais.
Belgijos, Prancūzijos, Nyderlandų ir Ispanijos uostai yra pagrindiniai SGD tiekimo iš Rusijos Sibiro Jamalo pusiasalio punktai.
Belgijos Zebriugės ir Prancūzijos Montuaro uostai yra ypač svarbūs reeksportui į tokias šalis kaip Kinija, Taivanas ar Turkija.
Į sankcijų paketą taip pat įtrauktos priemonės, kuriomis siekiama, kad Rusijai būtų sunkiau naudotis „šešėliniu laivynu“. Šis laivynas iš neaiškios kilmės laivų padeda apeiti ES sankcijas rusiškai naftai.
Be to, ES smogia Maskvos bankinių pervedimų sistemai SPFS, kuria Rusija bando sušvelninti padarinius Vakarams ją atjungus nuo tarptautinių atsiskaitymų sistemos SWIFT.
Susitarimą dėl naujausio sankcijų paketo stabdė Vokietija, siekusi sušvelninti įpareigojimus ES įmonėms neleisti reeksportuoti produktų, kuriems taikomos sankcijos, į Rusiją per trečiąsias šalis.
ES siekia apriboti prekių, kurios gali būti naudojamos mūšio lauke, pavyzdžiui, mikroschemų, srautą per šalis, įskaitant buvusias sovietines valstybes, besiribojančias su Rusija, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.
Diplomatai teigė, kad dar kelios Kinijos įmonės, kaltinamos pagalba Rusijos kariuomenei, taip pat įtrauktos į juodąjį sąrašą, neleidžiantį ES įmonėms su jomis prekiauti.
Taip pat nustatyti apribojimai politinėms partijoms, analitiniams centrams ir žiniasklaidos paslaugų teikėjams, priimantiems pinigus iš Rusijos, kad būtų užkirstas kelias įtariamam Maskvos kišimuisi.
Rusija dėl išdavystės teisia moterį, parėmusią proukrainietišką labdaros organizaciją
13:36
Rusijos Jekaterinburgo mieste už valstybės išdavystę ketvirtadienį buvo teisiama dvigubą JAV ir Rusijos pilietybę turinti moteris, kaltinama paaukojusi apie 50 JAV dolerių (eurų) Ukrainą remiančiai labdaros organizacijai, pranešė regioninis teismas.
Los Andžele gyvenančią ir dirbančią 32-ejų metų baleriną Kseniją Kareliną sausio pabaigoje Jekaterinburge sulaikė policija. Moteris buvo atvykusi aplankyti savo šeimos Rusijoje.
Prokurorai K.Kareliną kaltina „aktyviai pervedinėjus lėšas Ukrainos organizacijai, kurias Ukrainos ginkluotosios pajėgos vėliau panaudojo taktiniams vaistams, įrangai, ginklams ir šaudmenims įsigyti“.
JAV žiniasklaida pranešė, kad 2022-ųjų vasarį, netrukus po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, K.Karelina paaukojo apie 50 JAV dolerių Niujorke įsikūrusiai Ukrainos labdaros organizacijai.
Jei bus pripažinta kalta, K.Karelinai grės įkalinimas iki gyvos galvos.
Teismas bylą nagrinėjo už uždarų durų, kaip įprasta valstybės išdavystės bylose, o kitą posėdį paskyrė rugpjūčio 7 dieną.
K.Karelinos partneris viešai pateikė peticiją dėl jos paleidimo.
Vašingtonas kaltina Maskvą, kad ji sulaiko JAV piliečius pagal nepagrįstus kaltinimus, norėdama juos panaudoti kaip derybinį kozirį siekiant užsienyje nuteistų rusų paleidimo.
Tarp kitų Rusijoje sulaikytų JAV piliečių yra žurnalistai Evansa Gershkovichas ir Alsu Kurmasheva, taip pat buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas.
Trečiadienį Rusijos Tolimuosiuose Rytuose esančio Vladivostoko teismas trejiems metams ir devyniems mėnesiams kalėti nuteisė JAV karį Gordoną Blacką, pripažinęs jį kaltu dėl grasinimo nužudyti savo merginą ir vagystės iš jos.
Rusijos manevras sukeltų Kinijos pasipiktinimą: fronte gali pasirodyti nauji kariai
13:12
Rusijos karo su Ukraina fronte gali pasirodyti kariai, kurie sukeltų Kinijos pasipiktinimą. Apie tai rašo karybos ekspertas Egidijus Papečkys savo apžvalgoje.
„Yra viena aplinkybė, kuri dar neseniai atrodė juokingai maža – nenustebčiau, jeigu po kiek laiko Ukrainos fronte pasirodytų pirmi Šiaurės Korėjos „savanoriai“. Jų skaičius neturėtų būti didelis, o Šiaurės Korėja neigtų tokį faktą. Tačiau taip pat yra viltis, kad tokiam kariniam turizmui kategoriškai prieštarautų Kinija, į kurios nuomonę korėjiečiai būtų priversti atsižvelgti“, – pastebi karo analitikas.
Vladimiras Putinas užbaigė savo vizitą Šiaurės Korėjoje, pasirašytos kelios sutartys. Pasak apžvalgininko, kol kas jų turinys nėra aiškus ir, nors abu diktatoriai kalbėjo labai pakiliai, minėdami jau į karinę sąjungą panašų bendradarbiavimą, jų santykiai gali ir toliau likti toli gražu ne sąjunginiai, o tik „diktuojami trumpalaikio išskaičiavimo“.
„Abi šalys turi labai pragmatinius tikslus. Rusijai reikia ginklų ir šaudmenų čia ir dabar, ir kiek galima didesniais kiekiais. Šiaurės Korėjai reikia technologijų, neatsisakytų ir barterio maistu, tačiau tuo pačiu reikalauja iš Rusijos didesnio palaikymo tarptautinėje arenoje siekiant sumažinti taikomas sankcijas.
Tai, kad V.Putinas buvo priverstas leistis į šią žeminančią kelionę ir kankintis bendraudamas su Kim Jong Unu, rodo nemažėjančią aprūpinimo artilerijos amunicija ir raketomis problemą“, – sako karybos ekspertas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Sakartvelo sirgaliai su V.Putinui skirta skanduote įšoko į Rusijos televizijos eterį
12:33
Sakartvelo futbolininkai paliko gerą įspūdį debiutinėse Europos čempionato rungtynėse. Gerai tribūnose atrodė ir Sakartvelo sirgaliai.
Sakartvelas nusileido Turkijai 1:3 pirmosiose rungtynėse Europos čempionate, bet futbolo specialistams įsiminė drąsiu žaidimu ir bandymu rizikuoti, kai atsiliekant 1:2 paskutinėmis minutėmis prie varžovų baudos aikštelės atsidūrė ir kartvelų vartininkas Giorgi Mamardašvilis.
Išlyginti rezultato nepavyko, bet Sakartvelo rinktinė įsiminė gražiose rungtynėse, kuriose nepastebėti neliko ir jos sirgaliai.
Jie per mačą pradėjo skanduoti Rusijos prezidentui skirtą futbolo aistruolių skanduotę: „Putin chuilo“.
Dėl vykdomo karo Rusijos futbolo rinktinė yra pašalinta iš visų tarptautinių varžybų, bet rusų televizijos transliuoja kitų komandų rungtynes.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos gynybos ministras grasina: tik pabandykite pavėluoti
12:18
Naujasis Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ketvirtadienį lankydamasis 155-osios jūrų pėstininkų brigados karinėje stovykloje Primorės krašte pagrasino privačios bendrovės vadovui iškelti baudžiamąją bylą, jei šis pavėluos ir praleis naujų kareivinių pabaigimo terminą. Pareiškimas buvo padarytas stebint propagandinių naujienų agentūrų kameromis, pastebi nepriklausomas portalas „Agentstvo“.
„Šią statybų aikštelę perėmiau į savo asmeninę kontrolę. Kas mėnesį teiksite ataskaitas apie mechanizmų ir žmonių skaičių“, – sakė jis, kreipdamasis į Gynybos ministerijos statybos departamento vadovo pavaduotoją Jeleną Šeniną. Tada jis kreipėsi į šalia jos stovintį statybos įmonės „Spectechnologija“ generalinį direktorių Jevgenijų Gurovą: „Ir tik pabandykite nesilaikyti termino. Tik pabandykite, tai bus jūsų baudžiamoji atsakomybė.“
SPARK-Interfax duomenimis, J.Gurovas nuo 2011 m. vadovavo statybos bendrovėms arba buvo jų savininkas. Nuo 2018 m. jis vadovauja bendrovei „Spectechnologija“. Nors ši statybos įmonė registruota Astrachanėje, darbus ji atlieka Primorėje. Bent jau nuo 2016 m. įmonė dalyvavo statant kelis karinius objektus, įskaitant cerkvę ir čiuožyklą, taip pat būstus kariškiams Vladivostoke. Vyriausybės viešųjų pirkimų svetainės duomenimis, „Spectechnologija“ taip pat gavo sutarčių iš Primorės krašto prokuratūros ir prokuratūros universiteto.
Kalba apie „grįžtančius vaikinus“
Po pokalbio su J.Gurovu A.Belousovas kreipėsi į savo pavaldinius iš Gynybos ministerijos: „Statybos turi būti baigtos laiku. Dabar vaikinai pradės grįžti, iki to laiko turi būti sudarytos visos sąlygos, kad viskas būtų paruošta.“
Rusijos gynybos ministerijos duomenimis, pirmasis karinio miestelio statybos etapas, apie kurį kalbėjo A.Belousovas, turėtų būti baigtas iki 2025 m. gruodžio 1 d. Per tą laiką planuojama pastatyti tris kareivines po 400 žmonių ir valgyklą 1 000 žmonių, o antrajame etape – dar tris kareivines, sporto kompleksą ir įrangos saugyklą.
155-oji jūrų pėstininkų brigada, kuriai statomas karinis miestelis, nuo pat pirmųjų dienų dalyvauja kare Ukrainoje. Per šį laiką dalinys patyrė didelių nuostolių. Vien iki 2023 m. gruodžio mėn. žuvo mažiausiai 234 brigados kariai, nustatė BBC Rusijos tarnyba ir „Mediazona“. Tai keturis kartus daugiau nei padalinio nuostoliai per 10 metų trukusį karą Čečėnijoje. Tikrasis žuvusių 155-osios brigados karių skaičius gali būti dvigubai didesnis – apie 470 žmonių, patikslino žurnalistai.
Ukrainos, Rusijos ir nepriklausomų šaltinių duomenimis, brigada buvo sutriuškinta 2023 m. žiemą per puolimą Uhledare Donecko srityje. Vienas iš ten išgyvenusių kariškių leidiniui „7×7“ pasakojo, kad 155-oji brigada po sausio 23 d. prasidėjusio puolimo neteko 500 žmonių.
2022 m. lapkritį brigados kariai skundėsi Primorės gubernatoriui Olegui Kožemiakui dėl didelių nuostolių, patirtų mūšiuose Donecko srities pietuose, dėl vadovybės kaltės. Galiausiai karinė prokuratūra jokių pažeidimų nenustatė, o patys kariai sakė, kad po skundo buvo pasiųsti šturmuoti įtvirtinimų.
Griežtina tvarką
15min primena, kad nuo balandžio vidurio Rusijos teisėsaugos institucijos iškėlė daugybę baudžiamųjų bylų aukštiems Gynybos ministerijos pareigūnams ir rangovų atstovams kariniuose objektuose. Daugiausia dėmesio sulaukė gynybos ministro pavaduotojas Timuras Ivanovas ir Aleksandras Fominas, didžiausio Gynybos ministerijos rangovo „Olimpsitistroj“ bendrasavininkis.
Sprendžiant iš Rusijos gynybos ministerijos pranešimų, A.Belousovas dar nėra buvęs statybų aikštelėse. O vaizdo kronikose, kuriose užfiksuoti jo apsilankymai kariniuose objektuose, įskaitant karinių oro pajėgų vadavietę ir kariuomenės valdymo centrą, tokių kritiškų ministro pastabų nėra.
A.Belousovo pareiškime taip pat atkreipiamas dėmesys į frazę „vaikinai tuoj pradės grįžti“. Tai gali reikšti, kad Rusija galbūt planuoja grąžinti bent dalį karių iš fronto į užnugario dalinius.
V.Putinas gavo dovanų du „tigrų medžiotojus“
11:36
Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padovanojo du retos pungsanų veislės medžioklinius šunis. Apie tai pranešė Š.Korėjos valstybinė naujienų agentūra.
„Draugas Kim Jong Unas garbingų svečių rezidencijos Keumsusan sode prezidentui V.Putinui padovanojo pungsanų veislės šunis, nacionalinę mūsų šalies šunų veislę“, – sakoma pranešime. Pungsanai yra itin reta ir už Šiaurės Korėjos ribų beveik nežinoma šunų veislė.
Šios veislės šunys yra ištikimi savo šeimininkams ir negailestingi savo priešininkams. Teigiama, kad kilus grėsmei, jie iškart šoka ant priešininko ir kanda į gerklę. Taip šią veislę, kuri laikoma galimu garsiųjų japonų akitų ir šiba veislių protėviu, anksčiau apibūdino Korėjos nacionalinės paveldo išsaugojimo agentūros vadovas Cho Il Kyungas.
Pasak jo, ši veislė šiandien jis tapo vienu iš Šiaurės Korėjos valstybės simbolių, jos nacionaliniu šunimi.
Jis pažymėjo, kad šių šunų kūnas yra „nedidelis, palyginti su kitais Vakaruose gyvenančiais šunimis“, tačiau jie yra „labai protingi, judrūs ir atkaklūs“.
Pungsano šunys žinomi kaip „tigrų medžiotojai“. Jie lengvai susidoroja net su dideliu ir plėšriu žvėrimi, sakė ekspertas.
Neskelbiama, ką Rusijos prezidentas toliau darys su šunimis.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES šalys sutarė dėl naujo sankcijų Rusijai paketo
11:32
Europos Sąjungos šalys narės ketvirtadienį susitarė dėl „efektyvių ir esminių“ naujų sankcijų Rusijai, siekdamos toliau slopinti Maskvos karo veiksmus prieš Ukrainą.
„Šiame pakete numatomos naujos tikslinės priemonės ir maksimaliai padidinamas esamų sankcijų poveikis šalinant spragas“, – socialiniame tinkle „X“ pranešė ES Tarybai pirmininkaujanti Belgija.
Sunki naktis Ukrainos energetikos pramonei: Rusija smūgiavo keturiose Ukrainos teritorijose
10:50
Rusija ketvirtadienio rytą per dronų ir raketų ataką apgadino energetikos infrastruktūrą Ukrainos Vinycios, Kyjivo, Dnipropetrovsko ir Donecko srityse, pranešė nacionalinė elektros tinklų operatorė „Ukrenerho“.
Pastaraisiais mėnesiais Rusijos smūgiai paralyžiavo Ukrainos elektros energijos gamybą, todėl pareigūnai buvo priversti įvesti tiekimo apribojimus ir importuoti elektros energiją iš užsienio.
„Dar viena sunki naktis Ukrainos energetikos pramonei. Rusai užpuolė vieną iš DTEK šiluminių elektrinių“, – sakoma didžiausios privačios Ukrainos energetikos bendrovės DTEK išplatintame pranešime.
Priduriama, kad per išpuolį buvo padaryta didelių nuostolių ir sužeisti trys darbuotojai.
DTEK duomenimis, tai jau septinta didelio masto ataka prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą per pastaruosius tris mėnesius.
„Sugadinta Vinycios, Dnipropetrovsko, Donecko, Kyjivo sričių objektų įranga“, – nurodė „Ukrenerho“. Jos teigimu, žalos mastas dar vertinamas.
Pasak Dnipropetrovsko srities gubernatoriaus Serhijaus Lysako, per išpuolį buvo sužeisti mažiausiai trys žmonės – 30, 41 ir 63 metų vyrai. Du iš jų šiuo metu gydomi ligoninėje.
Taip pat buvo apgadinti septyni privatūs namai, penki sandėliai, automobiliai ir elektros linijos Dnipropetrovsko srities Nikopolio rajone.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad dėl Rusijos išpuolių šalyje dvigubai sumažėjo elektros gamybos pajėgumai, palyginti su padėtimi prieš metus. Jis taip pat paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų apsaugota gyvybiškai svarbi infrastruktūra.
Ketvirtadienį Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija šalį apšaudė devyniomis raketomis ir 27 bepiločiais orlaiviais „Shahed“. Skelbiama, kad oro gynyba numušė visus dronus ir penkias iš devynių raketų.
„Atakuoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektai. Pagrindinė atakos kryptis buvo Ukrainos rytai, ypač Dnipropetrovsko sritis“, – pridūrė karinės oro pajėgos.
Anot jų, oro gynybos sistemos taip pat veikė Zaporižios, Donecko, Chersono, Charkivo ir Kyjivo srityse.
V.Putino kelionė į Vietnamą: bendra šalių istorija ir Hanojaus „bambuko diplomatija“
10:40
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį Vietnamo sostinėje Hanojuje susitinka su šios socialistinės šalies vadovais, diena prieš tai pasirašęs abipusės gynybos susitarimą su Šiaurės Korėja.
Naujienų agentūra AFP apžvelgia vizito aplinkybes ir tai, ką abi šalys tikisi pasiekti.
„Bambuko diplomatija“
Vietnamą ir Rusiją sieja glaudūs ryšiai, užsimezgę dar šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, tačiau Hanojus vargu ar viešai pažadės V.Putinui visokeriopą paramą dėl Ukrainos, kaip padarė Šiaurės Korėjos autoritarinis lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas).
Pietryčių Azijos gamybos milžinė daugelį metų kruopščiai vengia pernelyg glaudžių ryšių su bet kuria didžiąja valstybe – tai vadinamoji bambuko diplomatija, kai lankstumu siekiama stiprybės.
Pastaraisiais mėnesiais Vietname lankėsi tiek JAV prezidentas Joe Bidenas, tiek Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas), siekdami plėtoti santykius.
Tačiau priimti V. Putiną, kuriam taikomos sankcijos ir kurį didžioji pasaulio dalis laiko pariju, bus „išbandymas, kaip toli gali eiti Hanojus, apsidrausdamas įvairiomis kryptimis ir neprarasdamas kitų didžiųjų valstybių pritarimo“, sakė Huong Le Thu (Huong Le Tu) iš idėjų kalvės „International Crisis Group“ (ICG).
Ji pridūrė, jog Rusijos vadovui ši kelionė gali suteikti galimybę parodyti, kad jis turi tarptautinių rėmėjų.
Bendra istorija
Buvusi Sovietų Sąjunga buvo viena pirmųjų šalių, 1950 metais pripažinusių tuometinio Vietnamo premjero Ho Chi Minho (Ho Ši Mino) vyriausybę ir užmezgusių diplomatinius santykius.
Iki 1991 metų sovietų universitetuose studijavo apie 50 tūkst. vietnamiečių, o vėlesnės Vietnamo vyriausybės ištisus dešimtmečius buvo labai priklausomos nuo Kremliaus tiekiamos ginkluotės.
Pasak Vietnamo kariuomenės laikraščio, karo su Jungtinėmis Valstijomis metu Sovietų Sąjunga komunistams Vietname tiekė naikintuvus, raketas, sraigtasparnius ir tankus, nusiuntė beveik 11 tūkst. karių.
Ryšiai nenutrūko ir po Sovietų Sąjungos žlugimo. Remiantis Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, 1995–2023 metais daugiau kaip 80 proc. Vietnamo ginklų importo buvo iš Rusijos.
Maskva taip pat daugiau nei du dešimtmečius – iki 2002 metų – naudojosi strategine Vietnamo Kam Ranio įlanka Pietų Kinijos jūroje kaip savo karine baze Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.
2012 metais abi šalys pakėlė ryšius iki visapusiškos strateginės partnerystės – aukščiausios pakopos Hanojaus diplomatijos skalėje. Australija, Kinija, Indija, Japonija, Pietų Korėja ir Jungtinės Valstijos taip pat palaiko aukščiausio lygio ryšius su Vietnamu.
Apie ką bus kalbama?
Rusijos pareigūnai teigia, kad derybose daugiausia dėmesio bus skiriama prekybos, švietimo ir energetikos klausimams, ypač tam, kaip Maskva gali padėti Vietnamui pereiti prie švarios energijos.
Tačiau analitikai teigia, kad bus kalbama ir apie ginklų eksportą, karą Ukrainoje bei Maskvos pažadėtą paramą Hanojui siekiant prisijungti prie BRICS šalių bloko.
Vietnamo ginklų importas iš Rusijos pastaraisiais metais sumažėjo dėl tarptautinių sankcijų, susijusių su Maskvos invazija į Ukrainą.
Australijos Naujojo Pietų Velso universiteto politikos profesorius emeritas Carlas Thayeris teigė, kad už uždarų durų abi šalys tikriausiai ieškos būdų, kaip užsiimti verslu nenukenčiant nuo Vakarų sankcijų.
Japonija reiškia susirūpinimą dėl V.Putino sutarties su Šiaurės Korėja
10:35
Japonija išreiškė susirūpinimą tuo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas per vizitą į Šiaurės Korėją neatmetė karinio ir techninio bendradarbiavimo pagal su Pchenjanu pasirašytą paktą, ketvirtadienį pareiškė vyriausybės atstovas.
Trečiadienį Pchenjane susitikęs su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu (Kim Čen Unu), V. Putinas pasirašė strateginę sutartį, į kurią įtrauktas abiejų šalių pasižadėjimas padėti viena kitai užpuolimo atveju.
Rusija „neatmeta karinio-techninio bendradarbiavimo su KLDR pagal šiandien pasirašytą sutartį“, – sakė V.Putinas, pasirašęs strateginį susitarimą. Jis pavartojo oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą.
Tačiau toks bendradarbiavimas „gali būti tiesioginis atitinkamų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijų pažeidimas, turint omeny jo poveikį mūsų šalies ir regiono saugumo aplinkai“, žurnalistams teigė Japonijos vyriausiasis vyriausybės atstovas Yoshimasa Hayashi.
Japonija yra „rimtai susirūpinusi dėl to, kad prezidentas Putinas neatmetė karinio-techninio bendradarbiavimo su Šiaurės Korėja“, sakė jis.
V.Putinas Pchenjane taip pat teigė, kad JT sankcijos Šiaurės Korėjos režimui turėtų būti peržiūrėtos. Šį raginimą H.Hayashi ketvirtadienį pavadino nepriimtinu.
„Nepaisydama tarptautinės bendruomenės valios, Rusija įsigijo iš Šiaurės Korėjos ginklų ir šaudmenų, įskaitant balistines raketas, ir panaudojo juos Ukrainoje akivaizdžiai pažeisdama atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas“, – sakė jis.
„Pranešimas [dėl sankcijų Šiaurės Korėjai peržiūros] yra nepriimtinas“, – pridūrė Y.Hayashi.
Nauja V.Putino idėja – sukurti alternatyvą NATO
10:09
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas siekia suburti draugiškų valstybių, istoriškai susijusių su Sovietų Sąjunga, koaliciją, kuri būtų alternatyva Vakarams ir dabartinei pasaulio tvarkai. JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ekspertų nuomone, tokią koaliciją jis bandytų pateikti kaip realią alternatyvą NATO.
Birželio 19 d. prieš valstybinį vizitą Vietname V.Putinas Vietnamo valstybiniame laikraštyje „Nhân Dân“ paskelbė straipsnį, kuriame iš esmės pakartojo tas pačias informacines eilutes kaip ir birželio 18 d. straipsnyje Šiaurės Korėjos valstybiniame laikraštyje „Rodong Sinmun“. V.Putinas priminė istorinę atmintį apie Sovietų Sąjungos paramą Vietnamui per Vietnamo karą, kurį jis apibūdino kaip „didvyrišką kovą prieš svetimšalius įsibrovėlius“, ir pažymėjo, kad šiemet sukanka 30 metų nuo Rusijos ir Vietnamo draugiškų santykių pagrindinių principų sutarties pasirašymo.
V.Putinas gyrė Vietnamą už tai, kad jis vykdo „nepriklausomą užsienio politiką“ ir remia pasaulio tvarką, pagrįstą „tautų lygybės ir nesikišimo į vidaus reikalus principais“, taip pakartodamas savo pagyrimus Šiaurės Korėjai.
V.Putinas taip pat teigė, kad Vietnamas, kaip ir Šiaurės Korėja, neva pritaria Rusijos požiūriui į naujos „lygiateisės ir nedalomos Eurazijos saugumo sistemos“ formavimą, nors Vietnamas, kaip ir didžioji Pietryčių Azijos dalis, paprastai neįtraukiamas į politines Eurazijos koncepcijas.
Rusijos vadovas 2024 m. gegužės mėn. vizito Kinijoje metu padėjo informacinį pagrindą šiai Eurazijos saugumo struktūrai, o birželio 14 d. kalboje, kurioje teigė, kad „euroatlantinė saugumo sistema“ žlunga ir kad Vakarų „saugumo ir klestėjimo Europoje schemos neveikia“, pasiūlė ją sukurti.
Pasak ISW analitikų, tikėtina, kad V.Putinas siekia pasinaudoti istorine teigiamų santykių su Sovietų Sąjunga atmintimi ir ankstesne pagalba kitoms valstybėms, kad sudarytų šalių koaliciją, kurią V.Putinas galėtų bandyti pozicionuoti kaip realią alternatyvą NATO ir sustiprinti Kremliaus vykdomas informacines operacijas. Tokia propaganda bandoma melagingai vaizduoti Vakarų šalis kaip vieninteles Ukrainos rėmėjas, o likęs pasaulis neva palaiko Rusiją.
V.Putinas ieško paramos pasaulyje
Pasak laikraščio „The Wall Street Journal“, V.Putinas apsupo save Jungtinių Valstijų priešais. Rusijos karinis bendradarbiavimas su Iranu, Šiaurės Korėja ir Kinija išsiplėtė iki dalijimosi jautriomis technologijomis, galinčiomis kelti grėsmę JAV ir jų sąjungininkėms dar ilgai po to, kai baigsis karas Ukrainoje.
Birželio 19 d. pranešta, kad Rusija ir Šiaurės Korėja pasirašė šalių partnerystės sutartį.
Leidinys „Time“ V.Putino vizitą į Šiaurės Korėją pavadino desperacijos žingsniu.
V.Putinas pats vežiojo Kim Jong Uną dovanotu limuzinu „Aurus“
09:10
Per susitikimą su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu Vladimiras Putinas jam padovanojo admirolo durklą, arbatos servizą ir dar vieną rusišką limuziną „Aurus“, pranešė Rusijos prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas. Įteikęs dovaną, V.Putinas pademonstravo, kas kontroliuoja situaciją ir pats sėdo už automobilio vairo, o Kim Jong Unui teko įsitaisyti keleivio sėdynėje.
„Jau [valstybių vadovai] apsikeitė dovanomis. Mes padovanojome automobilį „Aurus“. Taip, antrąjį, paskui ne trečiąjį, bet antrąjį“, – J.Ušakovo žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.
Anot jo, Šiaurės Korėjos vadovas įteikė V.Putinui „taip pat gerų dovanų“, tačiau neatskleidė, kas konkrečiai buvo įteikta prezidentui. Pažymėjo, kad jos susijusios su valstybės vadovo įvaizdžiu.
„Yra keli atvaizdų variantai, visi gana meniški, įskaitant biustus“, – pridūrė jis.
Tai ne pirmas „Aurus“ limuzinas, kurį Kim Jong Unas gavo iš V.Putino. Vasario 20 d. gimtadienio proga autoritarinis Rusijos prezidentas jam padovanojo daugiau kaip 40 mln. rublių (409 tūkst. eurų) vertės rusų gamybos prabangos automobilį.
Anksčiau naujienų agentūra „Bloomberg“ pažymėjo, kad šia dovana V.Putinas pažeidė JT Saugumo Tarybos sankcijas, įvestas Šiaurės Korėjai dėl šios respublikos vystomos branduolinės programos.
Apribojimais draudžiama į Šiaurės Korėją importuoti prabangos prekes, įskaitant prabangius automobilius. Ironiška, tačiau pati Rusija balsavo už šias sankcijas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusijos Tambovo regione dronai atakavo naftos saugyklą: kilo gaisras
08:32
Rusijos Federacijos Tambovo srities gubernatorius Maksimas Jegorovas pranešė apie dronų ataką dviejuose rajonuose, o vienoje naftos saugykloje kilo gaisras, pranešė Rusijos „Telegram“ kanalai.
Pasak Jegorovo, dronas esą sprogo ore, tačiau nukentėjusiųjų nebuvo.
Telegramo kanalo „Maš“ duomenimis, naftos saugyklą „Platonovskaja“ atakavo mažiausiai trys ukrainiečių dronai kamikadzės.
Žiniasklaida: Maskva ir Pchenjanas susitarė teikti neatidėliotiną pagalbą karo atveju
08:16
Naujausiame Maskvos ir Pchenjano susitarime reikalaujama, kad abi šalys karo atveju naudotųsi visomis turimomis priemonėmis ir nedelsiant suteiktų viena kitai karinę pagalbą, ketvirtadienį pranešė Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida.
Trečiadienį lankydamasis Pchenjane Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasirašė „Visapusės strateginės partnerystės sutartį“, kuria siekiama toliau stiprinti karinius, ekonominius ir politinius ryšius.
Anot lyderių, sutartis yra svarbus žingsnis atnaujinant dvišalius santykius, apimančius saugumą, prekybą, investicijas, kultūrinius ir humanitarinius ryšius.
Ketvirtadienį Korėjos centrinė naujienų agentūra (KCNA) pateikė išsamesnę informaciją apie strateginės partnerystės sutartį.
KCNA nurodė, kad sutarties 4 straipsnyje teigiama, jog jei viena iš šalių būtų užpulta ir atsidurtų karo situacijoje, kita valstybė privalo nedelsdama panaudoti „visas turimas priemones“, kad suteiktų „karinę ir kitokią pagalbą“.
KCNA taip pat nurodė, kad sutartyje pažymima, jog abi šalys privalo susilaikyti nuo susitarimų su trečiosiomis šalimis, jei šios pažeidžia Rusijos arba Šiaurės Korėjos „pagrindinius interesus“, ir nuo veiksmų, keliančių grėsmę tiems interesams.
Trečiadienį pasirašytame susitarime reikalaujama, kad Maskva ir Pchenjanas imtųsi bendrų priemonių stiprinti savo gynybos pajėgumus, kad būtų užkirstas kelias karui ir užtikrinta taika bei saugumas regione ir pasaulyje. Tačiau KCNA nenurodė, kaip šios priemonės bus įgyvendintos.
Be to, abi valstybės raginamos aktyviau bendradarbiauti kuriant „teisingą ir daugiapolę naują pasaulio tvarką“, pareiškė KCNA.
Generalinis štabas: Rusija Ukrainoje neteko 530 920 karių
08:11
Nuo 2022 m. vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija, Rusija Ukrainoje neteko 530 920 karių, birželio 20 d. pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Į šį skaičių įeina 1 170 Rusijos pajėgų aukų, patirtų vien per pastarąją parą.
Pasak pranešimo, Rusija taip pat neteko 7 987 tankų, 15 337 šarvuotų kovos mašinų, 19 134 automobilių ir degalų cisternų, 14 052 artilerijos sistemų, 1 105 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 859 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 359 lėktuvų, 326 sraigtasparnių, 11 260 bepiločių orlaivių, 28 laivų ir katerių ir vieno povandeninio laivo.
Ar tikrai įtakingas žurnalas „Politico“ paskelbė, kad JAV abejojama V.Zelenskio legitimumu?
08:07
Po to, kai dėl karo padėties Ukrainoje buvo nuspręsta nerengti prezidento rinkimų, Rusijoje prasidėjo dezinformacijos banga. Tvirtinama, neva šalies prezidentas dabar yra nelegitimus, o be vadovo šalis taip pat prarado savo statusą.
Siekiant įtikinti rusus, neva net Vakarai laikosi panašios nuomonės, socialiniuose tinkluose platinama suklastota įtakingo dienraščio „Politico“ ekrano nuotrauka, kurioje kartojami rusų pamėgti naratyvai.
Tariamos „Politico“ publikacijos ekrano nuotraukoje rašoma, kad sąjungininkai esą abejoja Zelenskio teisėtumu, nes Ukrainoje taip ir nebuvo surengti rinkimai.
Teigiama, neva Baltųjų rūmų kuluaruose pareigūnai reiškia nepasitenkinimą dėl to, kad Ukrainoje nesilaikoma elementarių demokratinių procedūrų.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Naktinis išpuolis prieš Ukrainą: rusai apgadino energetikos objektus keturiuose regionuose
07:11
Birželio 20 d. naktį Rusijos okupacinės pajėgos užpuolė Ukrainos teritoriją, todėl keturiuose regionuose buvo apgadinti energetikos objektai.
Pasak „Ukrenergo“, rusai pradėjo naują masinį puolimą prieš Ukrainos civilinę energetikos infrastruktūrą. Buvo sugadinta įranga Vinicos, Dnepropetrovsko, Donecko ir Kyjivo srityse esančiuose objektuose. Pasekmės vis dar nustatinėjamos.
Analitikai: V.Putinas ir Kim Jong Unas meta iššūkį Vakarams ir pasaulio tvarkai
06:52
Karo studijų instituto (ISW) analitikai mano, kad Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas, pasirašydami susitarimą, meta iššūkį Vakarams ir dabartinei pasaulio tvarkai.
Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Jong Unas birželio 19 d. Pchenjane pasirašė visapusiškos strateginės partnerystės susitarimą, kuriuo tikriausiai iš dalies siekiama kariniu-techniniu bendradarbiavimu su Šiaurės Korėja grasinti Vakarams ir užkirsti kelią tolesnei paramai Ukrainai.
V.Putinas patikslino, kad strateginės partnerystės susitarime taip pat numatyta „abipusė pagalba agresijos prieš Rusiją arba Šiaurės Korėją atveju“, po to jis iš karto sukritikavo Vakaruose sklandančias kalbas apie tai, kad Ukrainai būtų leista smogti į Rusijos teritorijas Vakarų tiekiamais tolimojo nuotolio ginklais ir lėktuvais F-16.
V.Putinas padarė išvadą, kad „šiuo atžvilgiu“ Rusija „neatmeta galimybės plėtoti karinį-techninį bendradarbiavimą“ su Šiaurės Korėja.
V.Putinas tikriausiai norėjo aiškiai pasakyti, kad jei JAV panaikins apribojimus Ukrainai naudoti JAV suteiktas prieštankines raketas smūgiams į Rusijos teritoriją arba kitus apribojimus tokiems pat tikslams naudoti lėktuvus F-16, Rusija tikriausiai gilins bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja karinių technologijų, pavyzdžiui, raketų, kitų ginklų ir palydovų, srityje, naudodamasi šiame naujame susitarime numatyta teisine sistema, rašo ISW.
V.Putinas ir kiti Kremliaus pareigūnai tikriausiai ir toliau naudosis šiuo grasinimu, kai bus tęsiamos diskusijos dėl leidimo Ukrainai naudoti Vakarų suteiktus ginklus smūgiams į karinius taikinius Rusijos teritorijoje, taip pat gali išplėsti šį grasinimą kitais klausimais, kuriuos Kremlius vadina „eskalavimu“ arba „provokacija“ prieš Rusiją.
Rusijos ir Šiaurės Korėjos vyriausybės šį susitarimą iš esmės įformino kaip abipusės paramos bendrai kovai su Vakarais įrodymą ir signalizavo, kad Rusija ir Šiaurės Korėja turi bendrą tikslą mesti iššūkį Vakarams ir dabartinei pasaulio tvarkai, pažymi analitikai.
„The Times“: V.Putinas ir Kim Jong Unas sudarė branduolinį bloką prieš Vakarus
06:40
Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino vizitas į Pchenjaną yra nerimą keliantis ženklas, kad formuojasi branduolinis aljansas, atvirai priešiškas NATO ir visiems Vakarams. Apie tai rašo laikraštis „The Times“.
Publikacijos autorius pažymi, kad Šiaurės Korėjos sviedinių tiekimas agresyvios Rusijos kariuomenės Ukrainoje reikmėms – tik pusė šio aljanso keliamų problemų. Kita pusė yra tai, ką Šiaurės Korėja gauna mainais iš Rusijos.
„Labai mažai tikėtina, kad Kim Jong Unas taip dosniai sutiktų Putiną vien už pažadą gauti maisto ir degalų. Kim Jong Unas nori pažangių ryšių sistemų, branduolinių povandeninių laivų technologijų, karinių palydovų technologijų ir pažangių tarpžemyninių balistinių raketų technologijų“, – sakė Vašingtono strateginių studijų centro analitikas Victoras Cha.
Kaip pažymi „The Times“, pagalba Pchenjanui tobulinant povandeninių balistinių raketų programą yra „ypač bauginanti“, nes prireikus, Kimui leistų netikėtai suduoti pirmąjį smūgį įprastinėmis arba branduolinėmis galvutėmis. Be to, turėdamas tokius ginklus jis garantuoja sau galingo atsakomojo smūgio galimybę, jei būtų sunaikinti Šiaurės Korėjos kariniai pajėgumai žemėje.
Nors daugelis analitikų teigia, kad naujai sukurta Maskvos ir Pchenjano sąjunga erzina Pekiną, publikacijos autorius primena, kad Kinija išlieka pagrindine Šiaurės Korėjos prekybos partnere, todėl už bausmę gali bet kada nutraukti degalų ir maisto produktų tiekimą korėjiečiams. Tačiau taip neatsitinka.
„Putino ir Kimo kalbos apie iššūkį Amerikos hegemonijai atitinka iš Pekino sklindančią žinią, kad Amerikos amžius baigėsi ir jo vietą užima nauja galia. Ši žinia yra subtili. Xi turi per daug malonės, kad jos tiesiai nepasakytų, apie naujo supergalingo bloko, kuriam jis vadovaus ir kurį rems Rusija, Šiaurės Korėja ir Iranas, egzistavimą. Bet jam to ir nereikia – šią savaitę Pchenjane Kimas ir Putinas tai padarė už jį“, – rašo „The Times“.
V.Putinas su valstybiniu vizitu lankosi Vietname
06:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio rytą su valstybiniu vizitu atvyko į Vietnamą, praneša Rusijos naujienų agentūros.
Šios kelionės tikslas – sustiprinti Maskvos ir Hanojaus ryšius.
Trečiadienį V.Putinas lankėsi Pchenjane, kur su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Unu pasirašė „Visapusės strateginės partnerystės sutartį“, kuria siekiama toliau stiprinti karinius, ekonominius ir politinius ryšius.
Rusijos prezidentas į Vietnamą atvyko lydimas aukšto rango pareigūnų ir verslo atstovų delegacijos.
Pasak Rusijos pareigūnų, V.Putinas vizito metu daugiausia dėmesio skirs ekonomikos, švietimo ir energetikos klausimams.
Maskva ir Hanojus palaiko glaudžius santykius nuo praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio. Rusija taip pat ilgą laiką buvo pagrindinė ginklų tiekėja Vietnamui.
Priešlėktuvinė gynyba Kyjivo prieigose sunaikino visus rusų taikinius
06:32
KGVA duomenimis, birželio 20 d. naktį oro gynybos pajėgos sunaikino visus priešo taikinius, kuriais rusai atakavo Kyjivą.
„Nakties oro pavojus sostinėje buvo susijęs su atakos iš nepilotuojamų orlaivių grėsme. Preliminariais duomenimis, priešo bepiločiai orlaiviai buvo paleisti iš pietų, skrido per Mykolajivo, Kirovogrado, Dnepropetrovsko, Poltavos, Černigovo sritis ir bandė atakuoti Kyjivą iš šiaurės rytų“, – pranešė KGVA.
KGVA pažymėjo, kad visus priešo taikinius sostinės prieigose sunaikino priešlėktuvinės gynybos pajėgos ir priemonės.
Pasak miesto administracijos vadovo Sergejaus Popko, sostinėje neužfiksuota jokių nuostolių, aukų taip pat nėra.
