Svarbiausios naujienos
- ES iš įšaldyto Rusijos turto gautų lėšų Ukrainai skyrė pirmuosius 1,4 mlrd. eurų.
- Šiaurės Korėja perspėja JAV dėl paramos Ukrainai ir grasina „nauju pasauliniu karu“.
- Netoli Maskvos kilus gaisrui žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.
- Po smūgio okupuotam Krymui – Kremliaus perspėjimas JAV apie pasekmes.
- ES priėmė naują sankcijų paketą Rusijos atžvilgiu.
- Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė informaciją apie visišką Novooleksandrivkos užėmimą.
- Analitikai atskleidė, kodėl Rusija dislokuoja karinius objektus tarp civilių gyvenviečių.
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Po smūgio okupuotam Krymui – Kremliaus perspėjimas JAV apie pasekmes
13:23 Atnaujinta 13:28
Kremlius pirmadienį perspėjo JAV dėl tam tikrų pasekmių, praėjus dienai po to, kai Maskva pareiškė, kad per Ukrainos smūgį amerikietiška raketa Rusijos okupuotame Kryme žuvo keturi žmonės, įskaitant du vaikus.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas apkaltino Vašingtoną „žudant rusų vaikus“ ir paminėjo prezidento Vladimiro Putino komentarus apie kitų šalių apginklavimą, kad jos potencialiai galėtų smogti Vakarų taikiniams.
„Jungtinių Valstijų dalyvavimas, tiesioginis dalyvavimas, kai žūsta Rusijos civiliai, negali likti be pasekmių“, – žurnalistams sakė D.Peskovas.
„Kokios jos bus, parodys laikas“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pranešė, kad po smūgio Sevastopolyje buvo iškviesta JAV ambasadorė Maskvoje.
Vėliau ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad Vašingtonui „tenka tokia pat atsakomybė už šį žiaurų nusikaltimą kaip ir Kyjivo režimui“, o už smūgį „neliks nenubausta“.
Rusijos gynybos ministerija tvirtina, kad Sevastopolį Ukraina atakavo raketomis ATACMS. Keturios raketos esą buvo numuštos, o penktoji apgadinta ir jos nuolaužos nukrito į paplūdimį, kur, kaip skelbiama, žuvo keturi žmonės ir 151 buvo sužeistas.
Rusijos „Telegram“ kanaluose buvo paskelbtos tariamo išpuolio nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose pranešama, kad šiaurinėje Sevastopolio dalyje esančio Učkujevkos kaimo paplūdimyje buvo sužeista daug žmonių.
„Visas amerikietiškų operatyvinių-taktinių raketų ATACMS skrydžio užduotis įveda amerikiečių specialistai, remdamiesi savo pačių JAV palydovinės žvalgybos duomenimis“, – teigė Rusijos gynybos ministerija „Telegram“ pranešime, skelbia „Kyiv Independent“.
„Todėl atsakomybė už tyčinę raketų ataką prieš civilius Sevastopolio gyventojus pirmiausia tenka Vašingtonui, kuris tiekė šiuos ginklus Ukrainai, ir Kyjivo režimui, iš kurio teritorijos buvo surengta ši ataka.“
„Tokie veiksmai neliks be atsako.“
Ukraina pranešimų apie Sevastopolio apšaudymą kol kas nekomentavo.
Šį mėnesį susitikime su užsienio žurnalistais, įskaitant naujienų agentūros AFP atstovus, V.Putinas kritikavo Vakarų sprendimą tiekti tolimojo nuotolio ginklus Ukrainai.
„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad būtų atakuojama mūsų teritorija ir mums keliamos problemos, kodėl mes neturime teisės tiekti tos pačios klasės ginklų į pasaulio regionus, iš kur bus smogta jautriems tų [Vakarų] šalių objektams?“ – klausė V.Putinas.
„Tai reiškia, kad atsakas gali būti asimetrinis. Mes apie tai pagalvosime“, – sakė jis žurnalistams.
D.Peskovas taip pat užsiminė apie V.Putino komentarus, kad duomenis apie taikinius Ukrainai teikia Vakarų šalys.
Krymą Rusija aneksavo 2014 metais. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šią aneksiją ir jos nepripažįsta.
Ukrainos prezidento biuro vadovas Andrijus Jermakas pirmadienį sakė: „Krymas yra Ukraina.“
„Rusija turi palikti pusiasalį. Jų kariuomenė ir kariniai objektai ten turi nustoti egzistuoti“, – sakė jis socialiniuose tinkluose.
Aukšto rango Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas taip pat užsiminė, kad Krymas yra teisėtas karinis taikinys.
„Krymas taip pat yra didelė karinė stovykla ir sandėlis, su šimtais tiesioginių karinių objektų, kuriuos rusai ciniškai bando paslėpti ir pridengti savo civiliais“, – sakė jis.
Tikimasi, kad JAV paskelbs apie 150 mln. dolerių vertės amunicijos paketą Ukrainai
23:47
Tikimasi, kad JAV paskelbs, jog siunčia Ukrainai papildomą 150 mln. dolerių vertės amuniciją.
Pasak JAV pareigūno, kuris su „Associated Press“ kalbėjosi su anonimiškumo sąlyga, į paketą, be kitos paramos, įeina prieštankiniai ginklai, šaulių ginklai ir granatos bei artilerijos sviediniai.
Tikimasi, kad į būsimą siuntą taip pat bus įtraukta šaudmenų, skirtų didelio judrumo artilerijos raketų sistemoms, arba HIMARS.
Tikimasi, kad apie paketą bus paskelbta rytoj.
„Patriot“ partija iš Ispanijos jau atvyko į Ukrainą
23:08
Antroji ilgojo nuotolio priešlėktuvinių raketų „Patriot“ partija iš Ispanijos jau atvyko į Ukrainą.
Kaip rašo „El Mundo“, remdamasis vyriausybės šaltiniais, pirmoji pagalbos siunta buvo pristatyta balandžio pabaigoje. Gegužės 25 d. Ramšteine vykusiame posėdyje gynybos sekretorė Margarita Robles raketas pavadino „svarbios siuntos“, kuri bus pristatyta birželio mėn.
JAV atremia „absurdiškus“ teiginius, kad prisidėjo prie smūgių Kryme
22:04
Pasak JAV valstybės departamento atstovo spaudai, Rusijos teiginiai, kad JAV prisidėjo prie vakarykščių smūgių Kryme, yra „juokingi“ ir „hiperbolizuoti“.
Pareigūnų teigimu, per ataką, kai raketos nuolaužos nukrito į paplūdimį Sevastopolio mieste okupuotame Kryme, žuvo keturi žmonės ir dar apie 150 buvo sužeisti.
Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Ukrainos panaudotos raketos buvo JAV tiekiamos ATACMS raketos, ir tvirtino, kad jas suprogramavo JAV strategai.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas anksčiau šiandien Maskvoje žurnalistams sakė, kad „Jungtinių Valstijų dalyvavimas, tiesioginis dalyvavimas, dėl kurio žūsta Rusijos civiliai gyventojai, negali likti be pasekmių“.
JAV valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris per brifingą buvo paklaustas apie Rusijos teiginius, kurie, pasak jo, yra nepagrįsti ir neteisingi.
„Neturiu jokio įvertinimo dėl pagrindinės atakos, įskaitant tai, kas už ją atsakingas. Tačiau jūs matėte, kad Rusija anksčiau yra pateikusi absurdiškų pareiškimų dėl atsakomybės“, – sakė jis.
„Neretai Maskva pateikia juokingus, hiperbolizuotus pareiškimus apie atsakomybę, kurie nepagrįsti faktais.“
Anksčiau M.Millerio buvo klausiama apie smūgius Kryme, į ką jis atsakė, kad JAV apgailestauja dėl bet kokių civilių aukų vykstančiame kare.
Kalbėdamas apie ginklų tiekimą Ukrainai, M.Milleris pridūrė: „Mes tiekiame ginklus Ukrainai, kad ji galėtų ginti savo suverenią teritoriją nuo ginkluotos agresijos, įskaitant Krymą, kuris, žinoma, yra Ukrainos dalis.
„Rusija galėtų nutraukti šį karą šiandien ir užbaigti kančias, kurias sukėlė Rusijos pradėtas karas, jei ji nutrauktų suverenios Ukrainos teritorijos okupaciją ir nustotų rengti išpuolius prieš civilius gyventojus.“
V.Zelenskis atleido generolą leitenantą, kurį kariai kaltina dideliais nuostoliais
20:58
Birželio 24 d. prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad pakeitė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų jungtinių pajėgų vadą generolą leitenantą Jurijų Sodolą brigados generolu Andrejumi Hnatovu.
Vienas iš brigados „Azov“ vadų pulkininkas leitenantas Bohdanas Krotevičius birželio 23 d. pranešė, kad pateikė oficialų skundą Valstybiniam tyrimų biurui, ragindamas atlikti tyrimą dėl vieno iš generolų.
„Parašiau FTB, ragindamas atlikti tyrimą dėl vieno generolo, kuris, mano nuomone, nužudė daugiau Ukrainos karių nei bet kuris Rusijos generolas“, – rašė jis.
Didžiulis gaisras netoli Maskvos: mažiausiai aštuoni žmonės žuvo
19:42
Netoli Maskvos buvusiame Rusijos elektronikos tyrimų institute kilus gaisrui žuvo mažiausiai aštuoni žmonės, praneša valstybinė naujienų agentūra TASS.
Du žmonės iššoko iš viršutinių aštuonių aukštų pastato, esančio Friazino mieste, kurį apėmė liepsnos, aukštų.
Kol kas neaišku, dėl ko kilo gaisras.
Regiono gubernatorius Andrejus Vorobjovas sakė, kad ligoninėje sunkios būklės yra 34 metų vyras, o du ugniagesiai taip pat gydomi dėl gaisro metu patirtų sužalojimų.
Įvykio vietoje dirba daugiau kaip 100 ugniagesių. Vietos gelbėjimo tarnybos teigė, kad vyras buvo vienintelis iš gaisro išgelbėtas žmogus.
Pastate gaminami komponentai naikintuvams, branduolinei paleidžiamajai amunicijai, priešlėktuvinei gynybai ir valdomai amunicijai.
JAV žada padėti spausdinti vadovėlius Ukrainos pradinėms mokykloms
19:27
Jungtinės Valstijos pirmadienį pažadėjo padėti atspausdinti 3 mln. naujų vadovėlių Ukrainos pradinėms mokykloms, taip parodydamos paramą po to, kai per Rusijos smūgius buvo sunaikinta svarbi spaustuvė.
„2024 metų gegužės 23 dieną per Rusijos smūgį buvo sunaikinta spaustuvė „Faktur-Druk“ Charkive, viena didžiausių spaustuvių Europoje“, – sakoma JAV patarėjo nacionalinio saugumo klausimais Jake'o Sullivano pareiškime.
Smogdama pagrindinei spaustuvei ir kitoms spaustuvėms visoje šalyje, „Rusija puola Ukrainos švietimo sistemą“, pažymėjo J.Sullivanas.
Jis paskelbė, kad Jungtinės Valstijos „suteiks pagalbą spausdinant daugiau kaip 3 mln. vadovėlių Ukrainos pradinių mokyklų mokiniams prieš šiuos mokslo metus“.
Pasak J.Sullivano, vadovėliai bus parengti Ukrainoje, o parama bus suteikta per JAV tarptautinės pagalbos agentūrą USAID.
Praėjusį mėnesį pradėjusi naują puolimą šiaurės rytinėje Charkivo srityje, Rusija suintensyvino atakas, siekdama pralaužti iš esmės nejudančią fronto liniją, invazijai tęsiantis jau trečius metus.
„Mūsų žinia aiški: mes ir toliau palaikysime Ukrainos žmones, kurie ginasi nuo barbariško Rusijos agresijos karo“, – pridūrė J.Sullivanas.
JAV: po V.Putino kelionės Kinija baiminasi Šiaurės Korėjos krizės
18:58
Kinija, nepaisydama savo viešo aljanso su Rusija, nerimauja, kad Šiaurės Korėja po prezidento Vladimiro Putino vizito gali jaustis padrąsinta pradėti regioninę krizę, pirmadienį pareiškė vienas JAV aukščiausio rango pareigūnas.
Valstybės sekretoriaus pavaduotojas Kurtas Campbellas sakė, kad Kinija, bendraudama su Jungtinėmis Valstijomis, užsiminė, jog yra „susirūpinusi“ po to, kai V.Putinas praėjusią savaitę pasirašė gynybos sutartį su Pchenjanu.
„Manau, būtų teisinga sakyti, kad Kinija tikriausiai nerimauja, jog Šiaurės Korėja bus kaip nors paskatinta imtis provokacinių veiksmų, kurie galėtų sukelti krizę Šiaurės Rytų Azijoje“, – pareiškė K.Campbellas Užsienio santykių taryboje.
Jis atkreipė dėmesį į padažnėjusius nedidelio masto karinius incidentus Šiaurės Korėjos pasienyje su Pietų Korėja, taip pat į Pchenjano „tikrai provokuojančias kalbas“ bei „visiškai aiškų pasiryžimą“ vengti diplomatijos su Jungtinėmis Valstijomis.
Jungtinės Valstijos mano, kad Rusija ketina labiau remti Šiaurės Korėją, įskaitant galimą paramą branduolinėje srityje, sakė K.Campbellas.
„Tai pavojinga įvykių raida, kurią mes stebime“, – kalbėjo K.Campbellas.
Šiaurės Korėjai dėl jos branduolinių ir raketų programų taikomos įvairios JT sankcijos, tačiau ji rado uolų partnerį Rusijoje, kuri yra veto teisę turinti Saugumo Tarybos narė ir kuriai Pchenjanas siunčia artilerijos sviedinius Maskvos invazijai į Ukrainą.
V.Putinas pasirašė susitarimą su Šiaurės Korėjos vadovu Kim Jong Unu, į kurį, be kita ko, įtrauktas abiejų šalių pasižadėjimas ateiti viena kitai į pagalbą užpuolimo atveju, taip tarsi grįžtant prie Šaltojo karo laikų aljanso.
Kinija, kuri ilgą laiką buvo pagrindinė Pchenjano partnerė, bet pastaruoju metu laikėsi atokiau, viešai mažai ką pasakė apie V. Putino kelionę.
Jungtinės Valstijos taip pat kaltino Kiniją, kad ši skatina Rusijos karinių pajėgų stiprinimą eksportuodama pramonės produkciją, nors ir ne tiesiogines ginklų siuntas.
K.Campbellas sakė, kad nors Kiniją ir Rusiją vienija priešiškumas Vakarams, abi galybės skirtingai vertina ne tik Šiaurės Korėją, bet ir Pekino ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis Centrinėje Azijoje.
„Manau, kad ateityje įtampa tarp Maskvos ir Pekino greičiausiai atsinaujins“, – kalbėjo K.Campbellas.
Tačiau žvelgiant į artimesnį laikotarpį, Kinija, anot jo, yra įgijusi pranašumą ir gali būti pajėgi gauti iš Rusijos povandeninių laivų ar kitų technologijų, kurių srityje Maskva vis dar yra labiau pažengusi.
Lenkija tikisi, kad Kinija padės rasti taikos Ukrainoje sprendimą
18:50
Lenkijos prezidentas tikisi, kad Kinija gali padėti rasti taikos Ukrainoje sprendimą.
Andrzejus Duda su valstybiniu vizitu lankosi Kinijoje ir šiandien Pekine diskutavo su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kurio darbotvarkėje buvo karas Ukrainoje.
„Labai džiaugiuosi, kad dėl to, jog prezidentas [Xi Jinpingas] vadina mane draugu, o tai man didelė garbė, galiu kartu su prezidentu prisidėti prie [Lenkijos ir Kinijos] santykių kūrimo“, – po susitikimo sakė A.Duda.
Šiaurės Korėja perspėja JAV dėl paramos Ukrainai ir grasina „nauju pasauliniu karu“
18:42
Aukščiausi Šiaurės Korėjos kariuomenės pareigūnai pirmadienį kritikavo Jungtines Valstijas dėl didėjančios karinės pagalbos Ukrainai ir perspėjo dėl „naujo pasaulinio karo“.
Praėjus vos kelioms dienoms po Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizito Pchenjane, Pak Jong-chonas, vienas iš aukščiausių Šiaurės Korėjos karinių pareigūnų, pareiškė, kad Maskva turi „teisę pasirinkti bet kokį atsakomąjį smūgį“, jei Vašingtonas ir toliau stumtų Ukrainą į „karą per trečiasis šalis“ prieš Rusiją.
Tai gali išprovokuoti stipresnį Maskvos atsaką ir „naują pasaulinį karą“, sakė Pak Jong-chonas, remdamasi KCNA.
Per rusų smūgį Donecko srityje žuvo keturi žmonės, kelios dešimtys buvo sužeisti
18:25
Rusijos smūgiai Ukrainos rytuose esančiame Pokrovsko mieste pirmadienį nusinešė keturių žmonių gyvybes ir dar dešimtis sužeidė, pranešė srities gubernatorius.
Pastarosiomis savaitėmis Maskva savo ugnį sutelkė į rytinę pramoninę Donecko sritį, kuri, Kremliaus teigimu, yra Rusijos dalis.
„Per raketų ataką Pokrovske žuvo keturi civiliai gyventojai, o dar 40 patyrė įvairaus sunkumo sužeidimų“, – socialiniuose tinkluose pranešė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
„Tarp sužeistųjų yra trys vaikai: dvi 11 ir 12 metų mergaitės ir 12 metų berniukas“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai smūgio vietoje matė, kaip gyventojai renka nuolaužas šalia gilaus kraterio ir sprogimo bangos nuniokotų gyvenamųjų pastatų.
V.Filaškinas sakė, kad Rusijos pajėgos į Pokrovską paleido dvi raketas „Iskander-M“, kurios sunaikino ir apgadino kelis namus. Prieš karą mieste gyveno apie 61 tūkst. gyventojų.
„Tai viena didžiausių pastarojo meto atakų prieš civilius gyventojus. Galutiniai jos padariniai dar nenustatyti“, – pridūrė jis.
V.Filaškinas taip pat pranešė, kad per Rusijos puolimą toliau į pietus esančiame Kurachovės mieste žuvo 62 metų vyras.
„Rusai ant miesto numetė valdomąją aviacinę raketą, buvo apgadintas infrastruktūros objektas“, – sakė jis, bet nepateikė išsamesnės informacijos.
V.Filaškinas sakė, kad Rusijos pajėgos nužudė 63 metų civilį Torecko mieste, kurį po užsitęsusios pertraukos pradėjo pulti praėjusią savaitę.
Rusija skelbė 2022 metų pabaigoje aneksavusi Donecką ir dar tris Ukrainos sritis, kurias buvo iš dalies okupavusi.
Dalį Donecko srities nuo 2014 metų kontroliuoja Kremliaus remiami separatistai.
