Svarbiausios naujienos
- Rusijos laivai sugrįžta: V.Putinas pareikalavo plano, kaip juos apsaugoti
- Vakarai sugalvojo, ką pasiūlyti Kyjivui vietoje narystės NATO, ir tikisi, kad to pakaks
- Baltijos šalys ir Lenkija reikalauja ES pastatyti „geležinę uždangą“ nuo Rusijos ir Baltarusijos
- Šiaurės Korėja jau nuo liepos Rusijai pradės tiekti pagalbą karo veiksmams
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
NYT: gegužė – kruviniausias mėnuo rusams
21:58
JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas – kasdien vidutiniškai buvo sužeista arba žuvo daugiau kaip po 1000 jos karių.
Tačiau, nepaisant nuostolių, Rusija per mėnesį užverbuoja nuo 25 000 iki 30 000 naujų karių – maždaug tiek pat, kiek jų palieka mūšio lauką, pareiškė JAV pareigūnai. Tai leido jos pajėgoms ir toliau siųsti karius bangomis į Ukrainos gynybą, tikintis ją palaužti ir pralaužti apkasų linijas, rašo „The New York Times“.
„Tokį kariavimo stilių rusų kariai lygina su metimu į mėsmalę, o vadai akivaizdžiai nekreipia dėmesio į tai, kad siunčia pėstininkus mirti“, – pažymi autoriai.
Kartais toks požiūris būdavo veiksmingas, atnešęs Rusijos armijai pergales Avdijivkoje ir Bachmute Rytų Ukrainoje. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai sako, kad šį pavasarį, kai Rusija bandė užimti žemes netoli Charkivo miesto, ši taktika pasirodė ne tokia sėkminga.
JAV pareigūnai sakė, kad Rusija pasiekė svarbų prezidento Vladimiro Putino tikslą – sukūrė buferinę zoną palei sieną, kad ukrainiečiams būtų sunkiau suduoti smūgius į Rusijos teritoriją. Tačiau, pasak Vakarų pareigūnų, puolimas nekėlė grėsmės Charkivui ir galiausiai jį sustabdė Ukrainos gynybos pajėgos.
Kitais atvejais rusų aukų skaičius smarkiai išaugdavo, ypač per Avdijivkos ir Bachmuto puolimus. Tačiau šių miestų puolimai tęsėsi kelis mėnesius. Gegužės mėnesio puolimą tiek prie Charkivo, tiek rytiniame fronte lydėjo intensyvesni rusų atakų bangų laikotarpiai. Britų karinės žvalgybos analitikai pareiškė, kad rusų nuostoliai gegužės mėnesį, kurie, jų skaičiavimais, vidutiniškai siekė 1200 per dieną, buvo didžiausi per visą karą.
Tai, kad Rusija naudoja pėstininkus bangų atakoms, atspindi vieną iš jos pranašumų kare: jos gyventojų skaičius yra daug didesnis nei Ukrainos, todėl ji turi daugiau potencialių naujokų.
Tačiau nuostoliai privertė Rusiją gana skubotai siųsti naujokus į Ukrainą, o tai reiškia, kad į frontą siunčiami kariai yra prastai apmokyti.
Struktūrizuotų apmokymų trūkumas ir būtinybė į kovą mesti naujus rekrutus apribojo Rusijos galimybes sukurti daugiau kovai pasirengusių dalinių. Dėl to taip pat didėja aukų skaičius. Pastaraisiais mėnesiais aukų padaugėjo ir dėl besikeičiančio šiuolaikinio karo pobūdžio.
Visuotinis dronų paplitimas abiem pusėms palengvino priešo pajėgų aptikimą ir nusitaikymą į jas. O dėl minų ir kasetinės amunicijos keliauti per atvirą vietovę tampa beveik savižudiška.
Neseniai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 350 000 Rusijos karių. Didžiosios Britanijos vertinimais, žuvusių ir sužeistų rusų skaičius viršija 500 000.
FT: JAV ir Izraelis derasi dėl 8 „Patriot“ baterijų perdavimo Ukrainai
23:05
JAV, Izraelis ir Ukraina derasi dėl galimybės Kyjivui perduoti iki aštuonių oro gynybos sistemų „Patriot“ baterijų. Tai gerokai pagerins Ukrainos gynėjų galimybes atremti Rusijos oro smūgius, rašo laikraštis „Financial Times“.
Nors susitarimas dar nepatvirtintas, tikėtina, kad „Patriot“ sistemos iš Izraelio pirmiausia bus gabenamos į JAV, o paskui – į Ukrainą.
Penki apie derybas žinantys asmenys sakė, kad susitarimo ribas aptarė trijų šalių ministrai ir aukšto rango pareigūnai.
„Balandžio mėnesį Izraelis pareiškė, kad pradės išvesti iš ekspoatacijos aštuonias „Patriot“ baterijas, kurioms jau daugiau kaip 30 metų, ir pakeis jas modernesnėmis sistemomis. Tačiau baterijos, kurios buvo naudojamos dabartiniame Izraelio kare su „Hamas“, dar neišvestos iš eksploatacijos, nes baiminamasi, kad įtampa su Irano remiama kovotojų grupuote „Hezbollah“ gali peraugti į visavertį karą“, – aiškina „Financial Times“.
Publikacijoje pabrėžiama, kad jeigu toks perdavimas įvyks, tai reikš didelius pokyčius Ukrainos gynybos potenciale. Šiuo metu šalis turi mažiausiai keturias oro gynybos sistemas „Patriot, kurias suteikė JAV ir Vokietija. Kaip žinoma, Kyjivas ne kartą kreipėsi į savo Vakarų partnerius prašydamas suteikti daugiau oro gynybos sistemų.
Kartu keturi FT pašnekovai pažymėjo, kad nors aštuonių baterijų perdavimas svarstomas, tikėtina, kad ne visos jos bus išsiųstos į Ukrainą. Pasak jų, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pastarosiomis savaitėmis šiuo klausimu vedė derybas su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu.
NYT: gegužė – kruviniausias mėnuo rusams
21:58
JAV, Didžiosios Britanijos ir kitų Vakarų žvalgybos tarnybų duomenimis, gegužės mėnuo Rusijos kariuomenei Ukrainoje buvo itin pražūtingas – kasdien vidutiniškai buvo sužeista arba žuvo daugiau kaip po 1000 jos karių.
Tačiau, nepaisant nuostolių, Rusija per mėnesį užverbuoja nuo 25 000 iki 30 000 naujų karių – maždaug tiek pat, kiek jų palieka mūšio lauką, pareiškė JAV pareigūnai. Tai leido jos pajėgoms ir toliau siųsti karius bangomis į Ukrainos gynybą, tikintis ją palaužti ir pralaužti apkasų linijas, rašo „The New York Times“.
„Tokį kariavimo stilių rusų kariai lygina su metimu į mėsmalę, o vadai akivaizdžiai nekreipia dėmesio į tai, kad siunčia pėstininkus mirti“, – pažymi autoriai.
Kartais toks požiūris būdavo veiksmingas, atnešęs Rusijos armijai pergales Avdijivkoje ir Bachmute Rytų Ukrainoje. Tačiau Ukrainos ir Vakarų pareigūnai sako, kad šį pavasarį, kai Rusija bandė užimti žemes netoli Charkivo miesto, ši taktika pasirodė ne tokia sėkminga.
JAV pareigūnai sakė, kad Rusija pasiekė svarbų prezidento Vladimiro Putino tikslą – sukūrė buferinę zoną palei sieną, kad ukrainiečiams būtų sunkiau suduoti smūgius į Rusijos teritoriją. Tačiau, pasak Vakarų pareigūnų, puolimas nekėlė grėsmės Charkivui ir galiausiai jį sustabdė Ukrainos gynybos pajėgos.
Kitais atvejais rusų aukų skaičius smarkiai išaugdavo, ypač per Avdijivkos ir Bachmuto puolimus. Tačiau šių miestų puolimai tęsėsi kelis mėnesius. Gegužės mėnesio puolimą tiek prie Charkivo, tiek rytiniame fronte lydėjo intensyvesni rusų atakų bangų laikotarpiai. Britų karinės žvalgybos analitikai pareiškė, kad rusų nuostoliai gegužės mėnesį, kurie, jų skaičiavimais, vidutiniškai siekė 1200 per dieną, buvo didžiausi per visą karą.
Tai, kad Rusija naudoja pėstininkus bangų atakoms, atspindi vieną iš jos pranašumų kare: jos gyventojų skaičius yra daug didesnis nei Ukrainos, todėl ji turi daugiau potencialių naujokų.
Tačiau nuostoliai privertė Rusiją gana skubotai siųsti naujokus į Ukrainą, o tai reiškia, kad į frontą siunčiami kariai yra prastai apmokyti.
Struktūrizuotų apmokymų trūkumas ir būtinybė į kovą mesti naujus rekrutus apribojo Rusijos galimybes sukurti daugiau kovai pasirengusių dalinių. Dėl to taip pat didėja aukų skaičius. Pastaraisiais mėnesiais aukų padaugėjo ir dėl besikeičiančio šiuolaikinio karo pobūdžio.
Visuotinis dronų paplitimas abiem pusėms palengvino priešo pajėgų aptikimą ir nusitaikymą į jas. O dėl minų ir kasetinės amunicijos keliauti per atvirą vietovę tampa beveik savižudiška.
Neseniai JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pareiškė, kad nuo 2022 m. vasario, kai V.Putinas pradėjo plataus masto invaziją, žuvo arba buvo sužeista mažiausiai 350 000 Rusijos karių. Didžiosios Britanijos vertinimais, žuvusių ir sužeistų rusų skaičius viršija 500 000.
G.Nausėda EVT ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti gynybos pramonę
19:17
Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdyje Briuselyje ketvirtadienį dalyvaujantis prezidentas Gitanas Nausėda ragino susitarti dėl paramos paketo Ukrainai, stiprinti Europos gynybos pramonę.
„Ukrainiečiams reikia daugiau amunicijos ir karinės įrangos. Mūsų parama turi atitikti šį poreikį. Privalome kuo greičiau sutarti dėl Europos taikos priemonėje numatyto 6,6 mlrd. eurų vertės paketo Ukrainai, kad ši parama pasiektų su agresoriumi kovojančią šalį laiku“, – kalbėjo Lietuvos vadovas.
Kreipdamasis į ES vadovus jis taip pat akcentavo būtinybę tęsti sankcijų Rusijai politiką, toliau jas griežtinant, ir ragino ieškoti būdų panaudoti visas įšaldytas Rusijos lėšas, ne tik iš jų gaunamas pajamas, Ukrainos atstatymo tikslams.
Anot Prezidentūros, diskusijoje saugumo ir gynybos tema G.Nausėda pabrėžė, kad Europos gynybos ir saugumo pramonės stiprinimą patvirtinus ES prioritetu, būtina užtikrinti tinkamą priimtų sprendimų įgyvendinimą, suteikiant tiek politines garantijas, tiek tinkamą finansavimą įmonių gamybos pajėgumų plėtrai.
Lietuvos vadovas akcentavo būtinybę stiprinti ES sienos su Rusija ir Baltarusija apsaugą, investuojant į reikiamą infrastruktūrą.
„Norint, kad mūsų gynybos pramonė dirbtų visu pajėgumu, reikia ne tik politinio aiškumo, bet ir tikslingo, tvaraus finansavimo. Esame pasiruošę kalbėti apie naujas ES finansines priemones, skirtas būtent gynybos pramonės reikmėms“, – kalbėjo jis.
Europos lyderiai trečiadienio popietę taip pat aptarė situaciją Artimuosiuose Rytuose, o vakare tęs diskusijas apie kandidatus į ES institucijų vadovų pareigas.
Teismas rusų okupuotame Kryme nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už pagalbą Ukrainos pajėgoms
18:28
Rusijos teismas okupuotame Krymo pusiasalyje nuteisė vyrą 12 metų kalėjimo už tai, kad jis filmavo Maskvos karinius objektus, siekdamas padėti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ketvirtadienį pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Rusijai pasiuntus karius į Ukrainą, Maskva nuteisė šimtus piliečių, kurie, jos teigimu, per daugiau kaip dvejus metus trunkanti konfliktą padėjo Kyjivui arba kaip nors jį parėmė.
Rusijos valstybinės naujienų agentūros citavo teismo spaudos tarnybą, kuri pranešė, kad Krymo Aukščiausiasis teismas paskelbė, jog 1991 metais gimęs Sakų rajono gyventojas pripažintas „kaltu dėl valstybės išdavystės“.
Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“ pranešė, kad prokurorai pareiškė, jog vyras „filmavo oro gynybos sistemos veikimo procesą ir komentavo jos buvimo vietą, kad padėtų Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“.
Pasak prokurorų, jis nusiuntė filmuotą medžiagą Ukrainos pokalbių robotui, skirtam rinkti informaciją apie Rusijos karinius taikinius.
Nepriklausomos teisių grupės teigia, kad Rusijai sugriežtinus įstatymus ir bausmes dėl karo Ukrainoje, praėjusiais metais Maskva iškėlė rekordinį skaičių bylų dėl valstybės išdavystės.
J.Stoltenbergas: vargu ar Rusija yra pajėgi pasiekti reikšmingą proveržį Ukrainoje
18:13
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį interviu naujienų agentūrai AFP sakė, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje vargu ar yra pajėgios padaryti kokį nors reikšmingą proveržį.
Pasak jo, Rusijai skaudžiai atsiliepia Kyjivo smūgiai toli jos teritorijoje.
„Šį pavasarį ir vasarą ji vėl bandė pradėti puolimą, bet kol kas tik nežymiai“, – sakė J.Stoltenbergas.
„Neturime jokių kitų požymių ar priežasčių manyti, kad Rusija turi galimybių ir jėgų padaryti didelį proveržį“, – interviu sakė jis.
NATO vadovas teigė, kad Rusija vis dėlto greičiausiai „tęs veiksmus fronto linijoje“ ir toliau vykdys antskrydžius.
„Tačiau matėme, kad ukrainiečiai sugebėjo išlaikyti liniją“, – pažymėjo jis.
„Jie sugebėjo ir toliau daryti didelius nuostolius rusų užpuolikams tiek palei fronto liniją, tiek smogdami giluminius smūgius“, – nurodė J.Stoltenbergas.
Gegužę Rusija pradėjo naują puolimą šiaurės rytiniame Charkivo regione.
Tuo metu Vakarai neseniai leido Ukrainai smogti kai kuriems taikiniams Rusijos teritorijoje jų tiekiamais tolimojo nuotolio ginklais.
Vengrija pažėrė nerealių reikalavimų Ukrainai: prašo dalį šalies pripažinti „tradiciškai vengriška“
17:33
Šių metų pradžioje Vengrija pateikė Ukrainai reikalavimus, kad Kyjivas, be kitų dalykų, pripažintų visą Užkarpatės teritoriją „tradiciškai vengriška“, ketvirtadienį pranešė naujienų svetainė „Ukrainska Pravda“.
Skelbiama, kad sausio pabaigoje šiuos reikalavimus Ukrainai perdavė Užkarpatėje apsilankęs Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto.
Pasak leidinio, pagrindinis ir labiausiai ginčytinas klausimas yra vietų, kuriose vengrų teisės užtikrinamos specialiu lygiu, apibrėžimas.
Šiuo metu galiojančiuose Ukrainos teisės aktuose numatyta tam tikro lygio mažumų teisių apsauga. Šie teisės aktai taikomi Ukrainos miestuose ir kaimuose, kuriuose tautinių mažumų gyventojų skaičius viršija 15 proc. ir kuriuose tradiciškai susitelkusios tautinės mažumos.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karybos ekspertas atskleidė, kodėl Ukraina neskuba naikinti Krymo tilto
17:15
Ukraina sėkmingai ir sistemingai smūgiuoja Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemoms okupuotame Kryme, tačiau, rodos, visai neskuba sunaikinti Rusijos autoritarinio prezidento Vladimiro Putino pasididžiavimu laikomo Krymo tilto.
Karybos ekspertas, Jungtinių pajėgų operacijų veteranas Jevhenas Dykyi naujienų svetainei „Novyarnia“ teigė, kad taip daroma ne šiaip sau.
„Tai kryptinga kampanija, kurioje dalyvauja visos mūsų ginkluotųjų pajėgų rūšys, koordinuojant Ukrainos karinei žvalgybai. Ši operacija strateginė. Praėjusiais metais supratome, kad rusai neturi daug oro gynybos priemonių. Jiems pakako oro gynybos, kad galėtų dengti Maskvą, fronto liniją, deja, labai glaudžiai, ir Krymo pusiasalį. Ir kad įvykdytų net šią užduotį, jie išvedė oro gynybą iš Arkties, pernai iš Kurilų salų išvežė paskutinę S-300 sistemą. Tai yra kažkas, kas sovietmečiu buvo neįsivaizduojama“, – kalbėjo karybos žinovas.
Anot jo, šiuo metu Ukrainos pajėgos turi retą galimybę sunaikinti Rusijos oro gynybos sistemą.
„Dabar vyksta tai, kad jie turi šventą objektą – Krymo tiltą. Jis tikrai strategiškai svarbus – nors mes jį apgadinome, jo pajėgumas yra daug mažesnis nei buvo, bet jis nėra nulinis. Jis taip pat yra labai svarbus politiškai – tai V.Putino Rusijos simbolis. Jie labai baiminasi, kad mes jį pribaigsime. Bet mes to nedarome, verčiau mes jį pavertėme masalu. O patį Krymą pavertėme didele Rusijos oro gynybos Černobajivka (ten ukrainiečiai sėkmingai atrėmė masinį rusų puolimą). Naikiname Krymo tiltą dengiančią priešlėktuvinę gynybą, bet į tiltą nesitaikome, laukiame, kol bus įvesta kita priešlėktuvinė gynyba“, – aiškino J.Dykyi.
Jis pridūrė, kad dėl to, jog rusai nuolat dislokuoja naujas oro gynybos sistemas Kryme, o Ukraina jas naikina, didelės strateginės Rusijos teritorijos šiuo metu susiduria su dengimo problemomis, kurias Ukraina tuo pat metu išnaudoja spąstams Kremliui spęsti.
„Mes naudojame Krymo tiltą kaip masalą ir jau dabar pramoniniu mastu naikiname jų priešlėktuvinę gynybą, žinodami, kad ji nėra begalinė. Tada jie atidengia savo aerodromus, į kuriuos skrieja mūsų pigūs dronai, o ten naikina strateginius orlaivius. Priminsiu, kad neseniai buvo sunaikinti du naikintuvai Su-57, o jų Rusijoje yra tik dešimt. Tai reiškia, kad mes juos atakuojame pigiais dronais, o aerodromų sargybiniai ataką atremia kalašnikovais“, – kalbėjo karybos ekspertas.
Anksčiau Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukraina galėtų sunaikinti Krymo tiltą amerikietiškomis ATACMS raketomis. Vienintelis klausimas – kiek šių raketų Ukraina gali paleisti vienu metu.
Tuo tarpu rusai toliau atkakliai ruošiasi galimiems Ukrainos smūgiams į Krymo tiltą ir ten įrenginėja įtvirtinimus. Ukrainos karinė žvalgyba paaiškino, kad tai nėra nauja taktika.
Pasak karybos eksperto Denyso Popovičiaus, rusai turėjo „atsarginių planų“, jei Krymo tiltas būtų sunaikintas. Visų pirma Rusija planavo panaudoti baržas ir didelius desantinius laivus – tačiau Ukraina jau sunaikino pirmuosius ir smogė keliems antrųjų daliniams.
Ukrainos partizanai aptiko oro gynybos sistemą, saugančią V.Putino vilą
16:42
Krymo partizanų judėjimas „Atesh“ aptiko oro gynybos sistemą, kuri dengia autoritarinio Rusijos prezidento Vladimiro Putino vasaros rezidenciją Sočyje.
Teigiama, kad agentas sugebėjo nurodyti tikslią jos buvimo vietą.
„Mūsų agentas pranešė apie Sočyje aptiktą oro gynybos sistemą „Pantsyr-S1“. Šis kompleksas yra už 15 kilometrų nuo Bočarovo upelio Sočyje“, – sakoma „Atesh“ kanale susirašinėjimo platformoje „Telegram“.
Pasak partizanų, ši sistema skirta apsisaugoti nuo oro grėsmių, joje įmontuotos raketos, priešlėktuvinės gynybos pabūklai, taip pat radaras, naudojamas oro taikiniams aptikti ir sekti.
„Šios informacijos dėka Ukrainos išlaisvinimo sąjunga gali įvertinti karinius pajėgumus, pajėgų pasiskirstymą Rusijos teritorijoje ir planuoti operacijas, skirtas svarbiems kariniams objektams likviduoti“, – teigė partizanai.
Dieną prieš tai partizanai paskelbė atlikę žvalgybą okupuotame Donecke ir aptikę Rusijos bazę, kurioje sutelkti rusų kariniai pajėgumai.
Anksčiau „Atesh“ nariai aptiko Rusijos karinės technikos sandėlį ir stovėjimo aikštelę Hvardijske, aneksuotame Krymo pusiasalyje.
Išgalvotą citatą įgrūdo į Ukrainos ministro lūpas: apie elektrines kalbėjo kitaip
16:26
Pastaruoju metu Rusija itin aršiai atakuoja civilinius Ukrainos objektus – apšaudomi gyvenamieji namai, infrastruktūros objektai. Itin ciniška, kad tą lydi dar ir melagienų banga – tvirtinama, neva Ukrainos energetikos ministras pareiškė, kad kuo mažiau šalis turės elektrinių, tuo lengviau bus jas apsaugoti nuo apšaudymų.
Socialiniuose tinkluose, rusiškuose tinklaraščiuose ir „Telegram“ programėlėje platinamoje žinutėje teigiama, esą Ukrainos energetikos ministras, paklaustas apie elektros energijos trūkumą šalyje ir kaip jo išvengti, neva pareiškė, kad dalies elektrinių sunaikinimas padės efektyviau apsaugoti likusias.
„Kuo mažiau elektrinių turime, tuo lengviau jas apsaugoti. Tai paprasta logika“, – taip esą sakė Hermanas Haluščenka.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES ir Ukraina pasirašė susitarimą dėl saugumo garantijų
16:13
Europos Sąjunga ir Ukraina ketvirtadienį pasirašė susitarimą dėl saugumo garantijų, pranešė ukrainiečių naujienų agentūra „Ukrinform“.
Susitarimas pasirašytas Briuselyje, kur vieši Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis.
V.Zelenskis anksčiau sakė, kad susitarime „bus įtvirtintas visų 27 valstybių narių įsipareigojimas teikti Ukrainai plačią paramą nepaisant bet kokių institucinių pokyčių viduje“.
V.Zelenskis į Briuselį atvyko kelios dienos po to, kai prasidėjo oficialios jo šalies derybos dėl narystės ES.
Ukraina yra pasirašiusi 17 panašių dvišalių saugumo susitarimų. Be kita ko, tokie susitarimai sudaryti su JAV, Prancūzija, Vokietija, Jungtine Karalyste bei Japonija.
Tai nėra abipusės gynybos paktai, bet juose išdėstyti pagrindinių šalių įsipareigojimai kelerius metus teikti Ukrainai karinę, finansinę, humanitarinę ir politinę pagalbą.
„Kiekvienas žingsnis, kurį žengiame, artina mus prie mūsų istorinio tikslo – taikos ir klestėjimo mūsų bendruose Europos namuose“, – sakė V.Zelenskis.
