Karas Ukrainoje. Rusijos elitas pradėjo ruoštis karui su NATO

Ukrainos tarnybų nuotr./Iš Rusijos nelaisvės grąžinta 10 ukrainiečių civilių

Birželio 28 d. iš Rusijos nelaisvės į Ukrainą grąžinta 10 civilių. Tarp jų – Krymo totorių Medžliso (kuris Rusijoje paskelbtas ekstremistine organizacija) pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželalas, paimtas į nelaisvę Kryme dar 2021 m., ir Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigai, paimti į nelaisvę Berdianske už pasipriešinimą okupantams.

„Mums pavyko iš Rusijos nelaisvės grąžinti dar dešimt mūsų žmonių. Nepaisant visų sunkumų.

Krymo totorių mečislio pirmininko pavaduotojas Narimanas Dželalas buvo paimtas į nelaisvę Kryme dar 2021 metais. Olena Pekh ir Valerijus Matiušenko yra civiliai asmenys, nelaisvėje esantys nuo 2017-2018 m. Bohdanas Geleta ir Ivanas Levickis yra Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigai, paimti į nelaisvę Berdianske už pasipriešinimą okupantams. Yra dar penki civiliai, kurie buvo paimti į nelaisvę Baltarusijos teritorijoje ir neteko laisvės: Mykola Švecas, Natalija Zacharenko, Pavlo Kuprienko, Liudmila Gončarenko ir Kateryna Briuchanova. Visi jie jau paleisti į laisvę ir yra namuose – Ukrainoje.“ – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Koordinavimo štabas pranešė, kad šiuo apsikeitimu baigėsi 53-iasis apsikeitimas, prasidėjęs birželio 25 d., kai buvo išlaisvinta 90 gynėjų. 

Ten patikslinta, kad tarp paleistų asmenų yra du Ukrainos graikų katalikų bažnyčios kunigai Ivanas Levickij ir Bohdanas Geleta, kuriuos okupacinė valdžia sulaikė Berdianske 2022 m. lapkričio mėn.

Į namus taip pat grįžta nuo 2018 m. okupantų įkalinta meno kritikė ir Horliovo meno muziejaus tyrėja Olena Pieh. Kitą politinį kalinį, Valerijų Matiušenką, okupantai Donecko srityje sulaikė dar 2017 m. liepą, o vėliau neteisėtai įkalino iki 10 metų.

Ukrainai taip pat pavyko grąžinti kelis civilius, kurie buvo neteisėtai sulaikyti ir nuteisti Baltarusijoje. Tarp paleistų asmenų visų pirma yra Mykola Švecas, kurį Baltarusijos valdžios institucijos apkaltino susprogdinus Rusijos tolimojo radiolokacinio aptikimo karinį lėktuvą A-50 Mačiuliškių aerodrome.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sprogimas Kryme. Asociatyvinė nuotr.

Ukrainos gynybos pajėgos okupuotame Kryme sunaikino Rusijos kosminio sekimo ir ryšių centrą. Tai svarbus okupantų palydovinio ryšio ir navigacijos sistemos karinis komponentas, praneša UNIAN.

Centras buvo įtrauktas į Rusijos kariuomenės nuostolių per pastarąją savaitę sąrašą. Jis buvo paskelbtas oficialiame Gynybos ministerijos puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“. Ukrainos kariai taip pat sunaikino šiuos taikinius:

• priešlėktuvinių raketų sistemą „Osa“, skirtą kariuomenės pajėgoms ir turtui dengti visų rūšių kovinėse operacijose;
• Su-25 atakos lėktuvus;
• dvi raketas „Grad BM-21“, kurios laikomos labai galingu grobiu, nes jas labai sunku sugauti.
• Taip pat pranešta apie unikalų atvejį, kai rusų FPV dronas buvo numuštas naudojant „Bushmaster“ patranką iš pėstininkų kovos mašinos „Bradley“.

„Tai įvyko dėl Ukrainos naikintuvų išradingumo ir įgūdžių“, – pridūrė Gynybos ministerija.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, nuo karo pradžios Rusijos kariuomenė neteko apie 540 490 okupantų, iš jų 1 170 – vien per pastarąją parą.

Primename, kad birželio 23 d. vakare pranešta apie sprogimus ir gaisrą Vitino srityje. Vėliau paaiškėjo, kad Ukrainos kariuomenė smogė Rusijos kosminio ryšio centrui pusiasalyje. Gynybos ministerija patvirtino, kad Kryme sunaikintas kosminio sekimo centras.

123RF.com nuotr./Medicina

Sveikatos apsaugos ministerija įspėja, kad iki 2030 m. Ukrainoje visuotinai trūks įvairių specialybių medicinos darbuotojų. Apie tai Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas Viktoras Liaško paskelbė komentare ukrainiečių dienraščiui „Kommersant“.

Pasak jo, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) strategijoje numatyta, kad iki 2030 m. pasaulyje trūks medicinos srities darbuotojų. Tuo pačiu metu daugelyje pasaulio šalių kyla pavojus, o ypač tose, kuriose vyksta ginkluoti konfliktai.

„Gydytojai rengiami ne vienerius ar dvejus metus. Kalbame apie šešerius metus trunkantį diplominį mokymą, praktiką ir profesinį tobulėjimą visą profesinį gyvenimą. Ir dabar suprantame, kad kitais metais turime padaryti valstybinį užsakymą mūsų medicinos universitetuose rengti tiek gydytojų, kiek jų išleisime 2030, 2031 ir 2032 m., kad užpildytume galimai susidariusį personalo trūkumą“, – sakė V. Liaško.

Jis pabrėžė, kad Sveikatos apsaugos ministerija glaudžiai bendradarbiauja su Socialinės politikos ministerija kuriant demografinę strategiją, kad būtų galima suprasti, kiek ukrainiečių gyvens Ukrainos teritorijoje ir kokia bus jų amžiaus kategorija.

„Tai yra, ar tai bus vyresnio amžiaus žmonės, ar jaunoji karta, ar naujagimiai. Tai darome tam, kad suprastume kiekvienos kategorijos gyventojų koeficientą. O tam bus ir tam tikra specifika, į kokią specialybę nukreipsime stažuotę“, – sakė pareigūnas.

V. Liaško taip pat patikslino, kad dabar neįmanoma pasakyti, kuriuose šalies regionuose labiausiai trūksta gydytojų dėl to, kad šalyje vyksta karas, vyksta nuolatinė migracija, taip pat ir dėl mobilizacijos, ir dėl to, kad Sveikatos apsaugos ministerija kviečia žmones dirbti rotacijos principu.

„Negalime lyginti medicinos darbuotojų prieinamumo už 30 km nuo fronto linijos ir, pavyzdžiui, Užkarpatės srityje. Visiškai skirtinga specifika. Ir todėl negalime sakyti, kad kažkur regionuose jų trūksta. Mes kalbame bendrai, apie visą ten gyvenančių ukrainiečių skaičių, apie esamą darbo krūvį, o toliau žiūrime į ligoninių tinklą“, – apibendrino ministras.

„Telegram“ nuotr./Apgriautas devynaukštis Dnipre

Rusijos okupacinėms pajėgoms surengus raketinę ataką Dniprui, sugriuvo namo dalis. Pranešama, kad žuvo vienas žmogus. Naujausiais duomenimis, sužeisti mažiausiai 6 žmonės, tarp jų – 7 mėnesių kūdikis.

Mergaitė apsinuodijo degimo produktais. 27 ir 30 metų moterų ir 29 metų vyro būklė sunki, visų kitų būklė vidutinio sunkumo, pranešė Karinė administracija.

Pranešama, kad žmonės vis dar gali būti įstrigę ir butuose, ir automobiliuose aplink raketų atakos vietą. Viename iš sunaikinto pastato įėjimų kilo gaisras.

„Deja, aukų gali būti ir daugiau. Gelbėtojai valo griuvėsius. Žmonės yra įstrigę butuose. Gelbėtojai išgelbėjo vieną žmogų iš automobilio – nukentėjusysis buvo užverstas suniokoto namo dalimis“, – rašė jis. 

„Scanpix“/AP nuotr./Aleksandras Bastrykinas

Sunkius nusikaltimus tiriančio Rusijos tyrimų komiteto vadovas penktadienį paragino prezidentą Vladimirą Putiną atšaukti šalyje galiojantį mirties bausmės moratoriumą.

Rusija mirties bausmę nustojo vykdyti 1996 metais – tai buvo viena iš būtinų sąlygų, kad šalis galėtų įstoti į Europos Tarybą: teisių gynimo grupę, iš kurios ji buvo pašalinta 2022 metais pradėjusi puolimą Ukrainoje.

Nuo to laiko vis daugiau V. Putino sąjungininkų ir įstatymų leidėjų ragino sugrąžinti mirties bausmę, siekdami, kad būtų nuteisti įtariamieji dėl kovo mėnesį įvykdyto teroro išpuolio koncertų salėje netoli Maskvos, per kurį žuvo daugiau kaip 140 žmonių.

„Turėtume apsvarstyti galimybę panaikinti mirties bausmės moratoriumą“, – penktadienį Sankt Peterburge vykusiame teisės forume sakė Rusijos tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas.

Visą tekstą skaitykite čia.

Penktadienio, birželio 28 d., vakarą Rusijos okupacinės pajėgos surengė raketinę ataką Dniprui. Pranešama apie padarytą žalą ir nukentėjusiuosius.

Dnipropetrovsko srities karinės administracijos pirmininkas Sergejus Lysakas savo „Telegram“ kanale paskelbė gerokai apgriauto devynių aukštų pastato nuotrauką. Preliminariais duomenimis, yra aukų. Dnipropetrovsko srities tarybos vadovas Nikolajus Lukašukas pranešė, kad sugriauti keturi aukštai, šiuo metu įvykio vietoje dirba visos būtinos tarnybos.

Kiek vėliau rezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad dėl Rusijos raketos pataikymo buvo sužeisti trys žmonės. Gelbėjimo tarnybos visiems teikia pagalbą.

„Todėl nuolat primename visiems partneriams: tik pakankamas oro gynybos sistemų kiekis ir kokybė, tik pakankamas ryžtas pasaulyje gali sustabdyti Rusijos terorą. Mums reikia šių sprendimų – mums reikia patikimo oro gynybos skydo Ukrainai“, – rašė jis „Telegram“.

18.13 val. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybė įspėjo apie Rusijos taktinės aviacijos aktyvumą pietryčių kryptimi ir oro ginklų panaudojimo grėsmę.

Jau 18:24 val. kariškiai Dnipropetrovsko srityje aptiko raketą, kuri judėjo šiaurės vakarų kryptimi. Po kelių minučių jie pastebėjo, kad raketos skrieja Dnipro kryptimi.

dpa/Scanpix/Naikintuvai F-16

Danija baigė rengti 50 naikintuvų F-16 specialistų. Dauguma jų jau grįžo į Ukrainą padėti parengti pirmuosius kovinius lėktuvus mūšiams, interviu televizijai TV2 pareiškė Danijos karinių oro pajėgų vadovas generolas majoras Janas Damas.

Žurnalistai karių mokymą ir lėktuvų perdavimą vadina viena slapčiausių Danijos karinių operacijų.

Pasak J.Damo, gali prireikti „mėnesių ir metų“, kol bus pasiektas lemiamas operacinis efektas.

„Į šiuos naikintuvus dedami labai dideli lūkesčiai. O mes turbūt turėtume būti realistiškesni. F-16 neabejotinai turės įtakos, bet jie nepakeis žaidimo. Nei šį mėnesį, nei artimiausiais mėnesiais“, – aiškino generolas.

Norint efektyviai naudoti F-16, reikia ilgai tobulinti Ukrainos karines oro pajėgas, turėti tinkamos amunicijos ir prisitaikyti prie sudėtingų kovinių užduočių.

Visą tekstą skaitykite čia.

Generalinio štabo nuotr./Karas Ukrainoje

Rusijos aukščiausio rango pareigūnai ir verslo lyderiai, kurie iš pradžių buvo šokiruoti Vladimiro Putino karo Ukrainoje, ne tik prie jo prisitaikė. Dabar jie aptaria, kaip atrodytų pergalė, ir mano, kad ji galėtų apimti ne tik karinių veiksmų Ukrainoje nutraukimą, kuris būtų naudingas Rusijos vyriausybei.

Karui peraugus į egzistencinę priešpriešą su Vakarais, V.Putinas pasirengęs pulti NATO šalis, demonstruodamas jų silpnumą, susiskaldymą ir nuovargį nuo karo, rašo žurnalas „Foreign Affairs“.

Rusijos elitas išmoko nebesijaudinti dėl karo ir dabar tariasi, kaip jis baigsis. O baigtis jis gali tik Rusijos pergale, vienokia ar kitokia forma, pasakojo pareigūnai ir verslininkai žurnalistui Michailui Žygarui, tokių knygų kaip „Visa Kremliaus armija“, „Imperija turi mirti“ ir „Karas ir bausmė“ autoriui. Pasak vieno oligarcho, Rusijoje viskas pasikeitė: požiūris į V.Putiną, Ukrainą, Vakarus.

Pareigūnai ir verslo sluoksniai diskutuoja, ar Charkivo arba Kyjivo, kuris V.Putinui svarbus kaip rusų civilizacijos lopšys, užėmimas bus pergalė.

Daugelis Maskvoje mano, kad antrasis puolimas iš Baltarusijos į Ukrainos sostinę bus sėkmingesnis nei 2022 m., nes Rusijos kariuomenė dabar didesnė, geriau apmokyta ir aprūpinta, o ukrainiečiai per daug pavargę, kad galėtų veiksmingai gintis.

Tačiau sėkmės Ukrainos mūšio lauke gali nepakakti, kad būtų patenkintas V.Putinas, kuris į Ukrainos frontą žiūri tik kaip į vieną visaverčio konflikto su Vakarais giją, sako jam artimi žmonės.

123RF.com nuotr./Vladimiras Putinas

Norėdamas nugalėti savo tikruosius priešus Vašingtone ir Briuselyje, V.Putinas gali manyti, kad jam reikia užpulti vieną iš NATO narių.

Elito nuomone, labiausiai tikėtinas taikinys bus Estija arba Latvija. Bus panaudota nusistovėjusi schema: FSB suorganizuos rusakalbių vienos iš šalių, kurias neva engia neonacių režimas, gyventojų pagalbos prašymą Kremliui; atsakydama į tai Rusijos kariuomenė peržengs sieną ir užims kelis miestus, pavyzdžiui, Narvą Estijoje.

Tai leis V.Putinui patikrinti, ar Aljanso šalys tikrai pasirengusios rizikuoti išprovokuoti Trečiąjį pasaulinį karą dėl kelių kvadratinių kilometrų Rusijos sienos.

Daugelis Maskvoje mano, kad jos nerizikuos. Elito nuomone, Vakarai yra pavargę ir susiskaldę, prezidentas Joe Bidenas ir Europos lyderiai yra silpni. Jie supanikuos ir nieko nedarys, o tai dar labiau pakirs jų patikimumą savo šalyse ir pasaulyje. V.Putinas gali surengti puolimą dar šiais metais, kad pakenktų J.Bideno galimybėms būti perrinktam.

Vis dėlto Vakaruose tokiai įvykių raidai ruošiamasi. Kariškiai, žvalgybos pareigūnai ir politikai šiemet ne kartą pareiškė, kad V.Putinas gali pradėti konfliktą su NATO, nors, jų vertinimais, tai neįvyks bent kelerius metus.

Būtent apie Rusijos elito atstovų aprašytą požiūrį sausį kalbėjo generolas Benas Hodgesas, 2014–2018 m. vadovavęs JAV kariuomenei Europoje. Rusijos kariai galėtų pulti Baltijos šalis ir, pavyzdžiui, bandyti užimti vadinamąjį Suvalkų koridorių – maždaug 100 km ilgio teritoriją tarp Baltarusijos ir Kaliningrado srities, kuria eina Lenkijos siena su Lietuva.

Po to Maskva gali stabtelėti ir įvertinti, kaip NATO šalys pasirengusios ginti savo partneres, sakė B.Hodgesas: „Jei mes delsime, nesugebėsime įvykdyti savo įsipareigojimų pagal NATO chartijos 5 straipsnį (pagal kurį vienos iš narių užpuolimas laikomas NATO užpuolimu) tai prives prie aljanso žlugimo“.

Tačiau karas gali ir visai nesibaigti, mano kai kurie Maskvos gyventojai. V. Putinui per daug patiko karas, kuris padėjo jam mobilizuoti visuomenę, įkalinti kai kuriuos disidentus, nužudyti kitus ir išvaryti iš šalies daug disidentų, sakė M.Žygarui artimas Kremliui verslininkas.

Karas taip pat subūrė elitą, kuris dabar jaučiasi nepageidaujamas Vakaruose ir kuriam tolesnė V.Putino valdžia yra vienintelė gero gyvenimo viltis.

Elektrinė. / Francisco Seco / AP

Ivano-Frankivsko srityje esanti Burštyno šiluminė elektrinė, kuri buvo smarkiai apgadinta dėl Rusijos apšaudymo, negali būti atstatyta. Ivano Frankivsko srities viešosios administracijos pirmininkė Svetlana Oniščuk tai pareiškė interviu Vakarų lenkų radijui 

Pasak jos, Rusija šį energetikos objektą atakavo daugiau kaip 12 kartų.

„Suprantame, kad tam tikrą laiką Burštyno šiluminės elektrinės neįmanoma atstatyti. Ji yra labai pažeista“, – sakė S.Oniščuk.

Regiono valstybinės administracijos vadovė pažymėjo, kad vyriausybė jau sutiko skirti šešias katilines Burštyno bendruomenei socialinėms įstaigoms ir gyventojams.

„Tai keturios katilinės po 1 megavatą ir dvi katilinės po 8 ir 10 megavatų“, – sakė ji ir pridūrė, kad jos padės miestui išgyventi šildymo sezoną.

Burštyno elektrinė yra didžiausia elektrinė Vakarų Ukrainoje. Pagrindinė jos paskirtis – tiekti elektros energiją Vakarų Ukrainos regiono, Rytų Europos šalių ir Jungtinės energetikos sistemos vartotojams. Ji taip pat tiekė šiluminę energiją Burštyno miestui.

2022 m. rudenį Rusijos kariuomenė pradėjo pulti elektrinę. Šiais metais šiluminė elektrinė buvo toliau puolama kovo mėnesį ir birželio pradžioje.

„AFP“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad rengia išsamų planą, kaip, Kyjivo nuomone, turėtų baigtis karas su Rusija.

Viešos Ukrainos ir Rusijos derybos nevyksta, o remiantis V. Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimais, atrodo, kad abi pusės kaip niekada nutolusios viena nuo kitos, kalbant apie galimo taikos susitarimo sąlygas.

Šį mėnesį V. Zelenskis Šveicarijoje surengė svarbų tarptautinį aukščiausiojo lygio susitikimą, siekdamas sutelkti paramą Ukrainos pozicijai. Rusija ten nebuvo pakviesta.

„Mums labai svarbu parodyti karo užbaigimo planą, kuriam pritartų didžioji pasaulio dalis“, – penktadienį sakė V. Zelenskis.

„Tai diplomatinis kelias, kurį mes rengiame“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kyjive kartu su Ukrainoje viešinčia Slovėnijos prezidente Nataša Pirc Musar.

Visą tekstą skaitykite čia.