Karas Ukrainoje. V.Zelenskis prabilo apie derybų su V.Putinu galimybę

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą pripažino derybų su Vladimiru Putinu galimybę.

Tai jis sakė duodamas interviu amerikiečių leidiniui „Philadelphia Inquirer“. Pasak jo, vienintelė derybų su V.Putinu galimybė – naudotis tarpininkų paslaugomis. Jis pažymėjo, kad tokia galimybe buvo pasinaudota kuriant Juodosios jūros grūdų koridorių.

V.Zelenskis pažymėjo, kad užduotis yra užkirsti kelią visiškam Ukrainos sunaikinimui ir užtikrinti gyventojų saugumą.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Anksčiau Ukrainos valdžia ne kartą teigė, kad derybos su V.Putinu neįmanomos.

Birželio 28 d. prezidentas V.Zelenskis pareiškė, kad Ukraina pati nuspręs, kada pradėti derybas su šalimi agresore. „Ukraina pati nuspręs. Tačiau, jei viskas priklausytų tik nuo Ukrainos, nebūtų jokio karo... Putinas norėjo karo ir kol kas nenori jo nutraukti“, – tuomet sakė V.Zelenskis.

Keliose Jungtinių Valstijų karinėse bazėse Europoje dėl galimos terorizmo grėsmės įvesta padidinta parengtis.

Du JAV pareigūnai CNN sakė, kad savaitgalį bazėse, įskaitant JAV kariuomenės garnizoną Štutgarte, kur įsikūrusi Europos vadavietė, buvo paskelbta aukščiausia („Charlie“) gynybos parengtis. Ji naudojama įvykus incidentui arba gavus žvalgybinės informacijos apie teroristinių veiksmų ar išpuolių tikimybę.

Vienoje Europos bazėje dirbantis pašnekovas sakė, kad tokio lygio grėsmės jie nematė „mažiausiai 10 metų“. Jis sakė, kad tai paprastai reiškia, jog gauta informacijos apie „aktyvią ir patikimą grėsmę“.

JAV kariuomenės Europos vadavietės atstovas spaudai Danas Day nekomentavo konkrečių parengties lygių. Kariškis tik pažymėjo, kad jie nuolat vertina veiksnius, turinčius įtakos saugumui, ir dažnai imasi papildomų priemonių karių saugumui užtikrinti.

Ukrainos kariuomenės drono filmuotoje, sekmadienį paskelbtoje medžiagoje matyti, kad šalies rytuose esančiame Torecko mieste, kuriame vyksta įnirtingi mūšiai, civilinėje zonoje yra žmonių palaikų.

Pastarąsias dienas miestas karo draskomoje Donecko srityje buvo smarkiai bombarduojamas Rusijos, o Ukrainos gelbėjimo tarnybos ėmėsi intensyvesnių evakuacijos pastangų.

Vietos pareigūnai sakė, kad mieste taip pat buvo panaudotos galingos rusų valdomos aviacinės bombos, o Rusijos atakos ir toliau verčia ukrainiečius gintis palei ilgą fronto liniją.

Prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad vien per pastarąją savaitę Rusija Ukrainoje numetė daugiau kaip 800 valdomų aviacinių bombų.

„Ukrainai reikia būtinų priemonių, kad sunaikintų šių bombų nešėjus, įskaitant Rusijos kovinius lėktuvus, kad ir kur jie būtų. Šis žingsnis yra būtinas“, – rašė jis pranešime socialiniuose tinkluose.

Tuo metu Torecko policijos pareigūnai padėjo vyresnio amžiaus gyventojams palikti namus, o vieną moterį teko iškelti iš lovos ir išnešti ant neštuvų.

Viena iš gyventojų, 48 metų Oksana Žarko, namus paliko kartu su šeimos nariais ir nešėsi katiną transportavimo bokse.

„Tai siaubinga situacija, nes tris dienas negalėjome evakuotis“, – sakė ji naujienų agentūrai „The Associated Press“, vežama iš miesto policijos mikroautobusu.

„Scanpix“/AP nuotr./Gyventojų evakuacija iš Torecko

„Vakar įvyko išpuolis ir mūsų namas buvo sugriautas – labai stipriai, neliko nė sienų. Visi patiria stresą, yra emocingi, verkia. Tai labai baisu“, – pasakojo moteris.

Pastarosiomis savaitėmis rusai daugiausia puola Časiv Jaro miestą, esantį toliau į šiaurę, o Ukrainos kariškiai teigia, kad jų ištekliai vis dar nepakankami. Daugiausia tai siejama su kelis mėnesius trukusia Jungtinių Valstijų karinės pagalbos pertrauka.

Ukraina vis dar stengiasi stabilizuoti padėtį fronto linijoje po to, kai balandį JAV patvirtino labai Kyjivui reikalingą karinę pagalbą.

V.Zelenskis paragino Ukrainai padedančias šalis dar labiau sušvelninti apribojimus naudoti vakarietiškus ginklus smūgiams į karinius objektus Rusijos teritorijoje.

„Reikia aiškių sprendimų, kurie padėtų apsaugoti mūsų žmones, – sakė jis. – Tolimojo nuotolio smūgiai ir moderni oro gynyba yra pagrindas sustabdyti kasdienį Rusijos terorą. Dėkoju visiems mūsų partneriams, kurie tai supranta.“

Išvakarėse Rusijos raketos pataikė į Vilniansko miestą pietinėje Zaporižios srityje, žuvo septyni civiliai, įskaitant vaikus, ir buvo sužeisti mažiausiai 38 žmonės, pranešė vietos institucijos.

Ukrainos pareigūnai paskelbė nuotraukų, kuriose matyti parke po pledais suguldyti kūnai ir gilūs krateriai pajuodusioje žemėje šalia apanglėjusių pastato liekanų.

Po išpuolio sekmadienis paskelbtas gedulo diena.

 Per rusų smūgį antrame pagal dydį Ukrainos Charkivo mieste esančiam pašto skyriui sekmadienį žuvo žmogus, dar devyni sužeisti, pranešė pareigūnai.

Charkivo regiono administracijos vadovas Olehas Synjehubovas sakė, kad tarp sužeistųjų yra aštuonių mėnesių kūdikis.

„Žuvo žmogus, pašto darbuotojas“, – sakė jis socialiniame tinkle „Telegram“.

Rusijos kariai, gegužę pradėję didelį antžeminį puolimą regione, nuolat taikosi į Charkivo miestą.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad puolimu Ukrainos šiaurės rytuose esą siekiama sukurti „buferinę zoną“, kuri apsaugotų Rusijos pasienio Belgorodo regioną nuo apšaudymo.

Šeštadienį per Rusijos smūgį Vilnianske, esančiame netoli Zaporižios, taip pat žuvo septyni žmonės ir beveik 40 buvo sužeista.

Jungtinės Karalystės premjero pavaduotojas sekmadienį perspėjo, kad artėjant šalies visuotiniams rinkimams susiduriama su grėsme, kurią kelia priešiški veikėjai, pavyzdžiui, Rusija, siekiantys daryti įtaką Britanijos demokratiniams procesams.

Ketvirtadienį šalies rinkėjai eis prie balsadėžių, o po rinkimų, prognozuojama, į valdžią ateis opozicinė Leiboristų partija, išstumsianti konservatorius.

Vicepremjero komentarai pasirodė po to, kai Australijos transliuotojų korporacija pranešė, kad aptiko penkis „Facebook“ puslapius, skleidžiančius analogišką prokremlišką naratyvą.

Kai kuriuose iš jų skatinta palaikyti dešiniųjų partiją „Reform UK“ , kuriai vadovauja „Brexito“ šalininkas Nigelas Farage'as, ketvirtadienio balsavime mesiantis iššūkį valdantiesiems konservatoriams ir opoziciniams leiboristams.

„Visuose rinkimuose kyla grėsmė, ir iš tiesų šiuose rinkimuose ją matome iš priešiškų valstybinių veikėjų, siekiančių paveikti rinkimų kampanijos rezultatus“, – transliuotojui „Sky News“ sakė vicepremjeras Oliveris Dowdenas.

„Rusija yra puikus to pavyzdys, o šis yra klasikinis pavyzdys iš Rusijos vadovėlio“, – pridūrė jis, tačiau pažymėjo, kad kalbama apie „gana tipiškus, žemo lygio dalykus“.

N.Farage'as – buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo gerbėjas – atmetė teiginius, kad Rusija su savo botais gali kištis į JK rinkimus, kaip „nesąmones“.

Kampanijos metu jis buvo kritikuojamas už teiginius, kad neva Vakarai išprovokavo Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą.

Apklausos rodo, kad jo antiimigracinė partija, atimdama balsus iš ministro pirmininko Rishi Sunako torių, prisidės prie triuškinamos centro kairiųjų opozicinės Leiboristų partijos pergalės.

Leiboristai per visą kampaniją apklausose pirmavo daugiau nei 20 procentinių punktų, tačiau sekmadienį R. Sunakas tvirtino, kad penktadienio rytą po rinkimų jis vis dar bus ministras pirmininkas.

„Aš kovoju labai atkakliai ir manau, kad žmonės prabunda suvokdami tikrą pavojų, ką reiškia leiboristų vyriausybė“, – sakė jis transliuotojui BBC.

Keiro Starmerio vadovaujami leiboristai sekmadienį sulaukė dar vieno postūmio, kai įtakingas laikraštis „The Sunday Times“ parėmė jo partiją. Garsus muzikantas Eltonas Johnas taip pat paskelbė, kad remia leiboristus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nesės prie derybų stalo su Ukraina tol, kol nejaus grėsmės savo režimui, ypač iš Rusijos vidaus protestų judėjimo. Kad tai pasiektų, Vakarai turi stiprinti Ukrainą ir suveržti sankcijų kilpą aplink Kremlių, rašo „Deutsche Welle“.

Kaip leidiniui aiškino buvęs Vokietijos ambasadorius Maskvoje ir buvęs Vokietijos federalinės žvalgybos tarnybos viceprezidentas Rüdigeris von Fritschas, V.Putinas šiuo metu „visiškai nesuinteresuotas nutraukti šį karą“, nes tikisi, kad už jo agresiją prieš Ukrainą „galiausiai bus atlyginta“.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rüdigeris von Fritschas

Tokios pat nuomonės laikosi ir Miuncheno saugumo konferencijos pirmininkas, buvęs kanclerės Angelos Merkel patarėjas užsienio politikos klausimais Christophas Heusgenas. Jis nemano, kad artimiausiu metu bus įmanomos derybos su Rusija.

„Vienintelę taikos galimybę matau Ukrainai susigrąžinant stiprybės poziciją šiame konflikte“, – sakė Ch.Heusgenas.

Kartu jis išreiškė abejonę, ar Rusiją pavyks įtraukti į kitą taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, nes Kremlius atmeta Ukrainos taikos sąlygas.

„Scanpix“ nuotr./Christophas Heusgenas

R.von Fritschas pažymi, kad V.Putinas į rimtas derybas įsitrauks tik tada, kai iškils klausimas dėl jo valdžios pačioje Rusijoje.

„Vladimiras Putinas turi nuolat pirkti gyventojų pritarimą namuose. Jis valdo savo šalį represijomis, propaganda ir nuolatiniu papirkinėjimu“, – sakė R.von Fritschas.

Nors sankcijos jau sukėlė spaudimą Rusijos ekonomikai, Kremlius taip pat baiminasi netikėtumų, pavyzdžiui, sukilimo, kuris galėtų destabilizuoti jo valdžią.

R.von Fritschas paminėjo du tokius XX a. devintojo dešimtmečio pavyzdžius: sovietų karių motinų protestus prieš karą Afganistane ir masines Lecho Walęsos vadovaujamos profesinės sąjungos „Solidarumas“ demonstracijas, nuvertusias komunistinę sistemą Lenkijoje.

„Putinas to bijo. Ir jūs turite jį prie to privesti. Jei jis prieis prie tokios išvados, jis bus pasirengęs kalbėtis. Kaip [to pasiekti]? Stiprinkite Ukrainą ir įveskite daugiau sankcijų Rusijai“, – sakė R.von Fritschas.

Dėl Rusijos vykdyto Ukrainos energetikos sistemos apšaudymo buvo sunaikinta 80 proc. šiluminės energijos gamybos ir 40 proc. hidroelektrinių pajėgumų. Tai teigiama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje.

„Kyjivo, Charkivo ir Zaporižios srityse visiškai sunaikintos kelios šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės, kitos termofikacinės elektrinės ir hidroelektrinės taip pat patyrė įvairaus laipsnio žalą. Apskaičiuota, kad iš viso sunaikinta daugiau kaip 80 proc. šiluminių elektrinių galios ir daugiau kaip 40 proc. hidroelektrinių galios“, – teigiama pranešime.

Socialinių tinklų nuotrauka/Trypilijos termofikacinė elektrinė Ukrainoje po rusų smūgio

Pažymima, kad apskritai Ukraina neteko maždaug pusės savo elektros energijos gamybos pajėgumų.

TVF pažymėjo, kad energetikos įmonės nuostolius, patirtus dėl apšaudymo, padengs savo lėšomis, taip pat pasinaudodamos donorų parama.

Kyjivo ekonomikos mokyklos duomenimis, Ukrainos energetikos sektoriaus nuostoliai ir praradimai dėl Rusijos invazijos viršija 56 mlrd. dolerių.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad JAV prezidentui Joe Bidenui, taip pat Europai ir daugeliui šalių Ukrainos pergalė kare su Rusija yra svarbi. Tačiau kartu, sakė jis interviu laikraščiui „The Philadelphia Inquirer“, Vakarai ir Ukraina skirtingai suvokia šį žodį.

„Manau, kad tai svarbu ir Jungtinėms Valstijoms, ir Europai, ir daugeliui šalių. Tačiau mes galime skirtingai suvokti žodį pergalė“. Vakarai norėjo atimti iš V.Putino galimybę visiškai okupuoti Ukrainą ir pastatyti agresorių į vietą. Manau, kad tai jau yra jų pergalė“, – sakė V.Zelenskis.

Kartu V.Zelenskis pažymėjo, kad ukrainiečiams to nepakanka.

„Mums – žmonėms fronto linijoje, kurie neteko ginklo brolių, civiliams, kurie neteko artimųjų, tiems, kurie pabėgo į užsienį, bet turi vyrus fronte – mums pergalė yra pasitenkinimo akimirka“, – sakė jis.

„Esame dėkingi, kad Vakarai neleido Rusijai mūsų [visiškai] okupuoti, bet mums reikia teisingumo“, – pridūrė prezidentas.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Facebook“/Karas Ukrainoje

Praktiškai viena iš „tikrosios pergalės“ dalių yra „neleisti Rusijai visiškai sunaikinti visko, kas ukrainietiška“, teigia Ukrainos prezidentas, nes tikrasis V.Putino invazijos į Ukrainą tikslas yra atkurti istorinę Rusijos imperiją – fizine jėga arba politiniu ardomuoju veiksmu.

Antroji „tikrosios pergalės“ dalis, patikslino V.Zelenskis, yra šiandienos ir būsimų ukrainiečių kartų saugumas ir negalimumas pakartoti agresiją.

„Turime būti Europos Sąjungoje dėl ekonominio saugumo. Ir turime būti NATO dėl fizinio saugumo. Jei neturėsime šių dviejų komponentų, mums gresia didžiulis pavojus, kad priešas sugrįš“, – sakė jis.

Kartu V.Zelenskis nuogąstauja, kad Vakarai, ypač Jungtinės Valstijos, vis dar nesiryžta siekti tikros pergalės.

„Visi vis dar bijo, kad Rusija gali suskilti, visi bijo, kas nutiks Rusijai be Putino, ar ji liks tokia, kokia yra, ar taps dar blogesnė“, – sakė jis.

Dėl to, pasak jo, V.Putinas gali laisvai vykdyti savo strategiją – stengtis pasiimti kuo daugiau.

„Bet koks žingsnis į priekį mūsų teritorijoje, bet kokia okupacija, bet koks kaimas, net visiškai sunaikintas, jiems yra teigiamas dalykas, nes jiems svarbu išsiderėti kuo daugiau“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jei Donaldo Trumpo sumanymas užbaigti karą Ukrainoje per 24 valandas yra atiduoti Ukrainos teritorijas, tai nesukurs taikos nei pasaulyje, nei tarp Ukrainos ir Rusijos. Tai, komentuodamas atitinkamus buvusio JAV prezidento pareiškimus leidiniui „The Philadilphia Inquirer“, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak jo, jei D.Trumpas „turi tokį modelį, tai visi norėtų užbaigti karą – gal net po valandos bus geriau“.

„Bet jei idėja yra atiduoti mūsų teritorijas, tada ne, tai neišspręs klausimo. Tai nepadės“, – pabrėžė V.Zelenskis.

Jis pažymėjo, kad vietoj to Vakarai turėtų užtikrinti Ukrainos saugumą.

dpa/Scanpix/Volodymyras Zelenskis

„Narystė NATO naudinga ne tik Ukrainai: ji užtikrins Rusijos saugumą“. Ukrainos siena bus grąžinta, jokia tolesnė Rusijos invazija nesukels naujo karo, o pasaulis nebijos, kad Putinas vėl sugrįš“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Kartu jis prognozuoja, kad liepos 9–11 d. Vašingtone vyksiančiame jubiliejiniame 75-ajame NATO viršūnių susitikime Ukrainai nebus pasiūlytas aiškus kelias į narystę.

„Suprantame, kad Baltieji rūmai nėra pasirengę pateikti mums kvietimo. Deja, tai yra vieno žingsnio pirmyn, dviejų žingsnių atgal politika. Jei Jungtinės Valstijos bijo erzinti Putiną ir dėl to mūsų nekviečia, tuomet mes prašome savo strateginių partnerių duoti mums tai, kas mus apsaugotų: „Patriot“, reikšmingą skaičių naikintuvų F-16 ir galimybę naudoti ginklus Rusijos viduje“, – pridūrė V.Zelenskis.

Rusija sekmadienį pareiškė užėmusi dar du Rytų Ukrainos kaimus.

Rusai jau ilgas savaites reguliariai užima naujus kaimus Ukrainos rytuose, kol ginkluotės ir karių stokojančios Ukrainos pajėgos stengiasi juos sulaikyti.

Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos pajėgos „išvadavo“ Novooleksandrivkos gyvenvietę, o Rusijos kariuomenė veržiasi toliau į vakarus Donecko regione.

Šis kaimas, esantis į šiaurės vakarus nuo okupuotos Očeretynės, dabar yra labiausiai į vakarus nutolęs Maskvos aneksuoto regiono taškas.

Maskva taip pat pranešė, kad jos pajėgos užėmė nedidelį Spirnės kaimą, esantį toliau į šiaurę Donecko srityje, netoli sienos su kaimynine Luhansko sritimi.