Karas Ukrainoje. D.Trumpas planuoja pradėti derybas su V.Putinu

„Reuters“/„Scanpix“/Torecko miestas Ukrainoje

Palyginti su kitų karo nuniokotų Rytų Ukrainos miestų gyventojais, Halina Porošyna iki šiol laikė save laiminga, nes Toreckas, jos gimtasis miestas, išliko gana rami fronto linijos dalis. Tačiau staiga viskas pasikeitė.

Pastaruoju metu miestas, esantis maždaug už 40 km į šiaurę nuo Donecko, buvo smarkiai apšaudomas raketomis, todėl H.Porošyna ir jos kaimynai buvo priversti ieškoti prieglobsčio rūsiuose ir į lauką eiti tik tam, kad galėtų įvertinti padarytą žalą.

Torecke nebėra interneto ir elektros, o ukrainiečių daliniai stengiasi išlaikyti pozicijas, kurias kontroliavo ankstesnius mėnesius.

63 metų H.Porošyna, kaip ir jos mama bei močiutė, gimė ir užaugo Torecke. Ji ištekėjo šiame mieste. Čia gimė jo sūnus, kuris atgulė amžinojo poilsio Torecko žemėje.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Pagal Donaldo Trumpo NATO planą Aljansas įsipareigoja sustabdyti tolesnę plėtrą į rytus, ypač į Ukrainą ir Gruziją, ir derasi su V.Putinu dėl to, kiek Ukrainos teritorijos Maskva gali „pasilikti“ sau.

Apie tai praneša „Politico“ , remdamasi su buvusiu JAV prezidentu susijusiais nacionalinio saugumo ekspertais.

„Greitas dvejus su puse metų trunkančio konflikto Ukrainoje sprendimas taip pat greičiausiai vaidins svarbų vaidmenį D.Trumpo planuose dėl NATO“, – teigia leidinys.

Taip pat pažymima, kad D.Trumpas, jei laimės rinkimus, gali panaikinti saugumo garantijas Aljanso šalims, kurios gynybai skiria mažiau nei 2 proc. BVP.

„Tiesą sakant, mažai tikėtina, kad D.Trumpas visiškai pasitrauks iš NATO... Tačiau net jei jis oficialiai neišstos iš organizacijos, tai nereiškia, kad NATO antrąją D.Trumpo kadenciją išgyvens nepaliesta“, – rašo „Politico“.

Anot šaltinių, JAV ir per antrąją D.Trumpo kadenciją išlaikys savo branduolinį skėtį virš Europos, išsaugodamos oro pajėgas, bazes Vokietijoje, Anglijoje ir Turkijoje bei karinį jūrų laivyną. Tačiau didžioji dalis pėstininkų, šarvuočių, logistikos ir artilerijos ilgainiui iš amerikiečių rankų pereitų į Europos rankas.

D.Trumpo NATO plane numatytas pokytis apimtų „reikšmingą ir esminį“ Amerikos saugumo vaidmens Europoje sumažinimą.

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina gali išgirsti gerų naujienų dėl oro gynybos sistemų perdavimo.

Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Reuters“.

Neįvardytas aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas leidiniui sakė, kad jo šalis tikisi, jog per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą bus paskelbta keletas naujų pranešimų apie oro gynybą.

„Girdėjote, kad ukrainiečiai nori gauti papildomų „Patriot“ ar panašių sistemų. Manau, kad šiuo klausimu turime jiems papildomų gerų naujienų“, – pridūrė jis.

Publikacijos šaltinis daugiau detalių neatskleidė.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO viršūnių susitikimas Vilniuje

Šį mėnesį Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO pakartos dar 2008 m. Bukarešto aukščiausiojo lygio susitikime duotą pažadą, tačiau neketina pateikti Ukrainai oficialaus kvietimo ar apibrėžti konkrečių jos žingsnių į narystę Aljanse.

Nuo tokių žingsnių valstybes sulaiko tebesitęsiantis karas su Rusija. Ukrainai tapus tarptautinio gynybos bloko nare, NATO šalys taip pat įsitrauktų į karą su Maskva.

„Atėjo laikas NATO būti sąžiningai su Kyjivu ir prieš save: narystė NATO nėra Ukrainos ateitis. JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžė: jis nesiruošia pradėti Trečiojo pasaulinio karo, kad apgintų Ukrainą“, – rašo amerikiečių leidinys „The Hill“.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/JAV gynybos sekretorius LLoydas Austinas

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pareiškė, kad Vašingtonas netrukus paskelbs apie papildomą 2,3 mlrd. JAV dolerių (2,1 mlrd. eurų) paramą Ukrainai saugumo srityje, kurią sudarys prieštankiniai ginklai, taip pat – amunicija „Patriot“ ir kitoms oro gynybos sistemoms.

„Jungtinės Valstijos netrukus paskelbs apie daugiau kaip 2,3 mlrd. dolerių vertės naują saugumo paramą Ukrainai“, – sakė L.Austinas.

„Šiuo paketu [...] bus suteikta daugiau oro gynybos perėmėjų, prieštankinių ginklų ir kitos svarbios amunicijos“, paimtos iš JAV atsargų, nurodė jis.

Apie tai buvo paskelbta Ukrainos gynybos ministrui Rustemui Umerovui Pentagone susitikus su L.Austinu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė, kad vien per praėjusią savaitę Rusija Ukrainoje numetė daugiau kaip 800 valdomų aviacinių bombų.

Nyderlandų gynybos ministerijos nuotr./Patriot

„Ukrainai reikia būtinų priemonių, kad sunaikintų šių bombų nešėjus, įskaitant Rusijos kovinius lėktuvus, kad ir kur jie būtų. Šis žingsnis yra būtinas“, – rašė jis pranešime socialiniuose tinkluose.

Jis taip pat paragino Ukrainos sąjungininkių vadovus sušvelninti apribojimus, taikomus Vakarų ginklų naudojimui, kad ukrainiečiai galėtų smogti kariniams taikiniams Rusijos teritorijoje.

Shutterstock nuotr./„Pobeda Airlines“

Liepos 2 dieną Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Rusijos Federacijos ambasados Vilniuje atstovus ir įteikė protesto notą dėl Lietuvos oro erdvės pažeidimo.

Incidentas įvyko birželio 30 dienos vakarą, kuomet Rusijos aviakompanijai „Pobeda“ priklausantis orlaivis, skridęs iš Maskvos Vnukovo oro uosto į Rusijos Kaliningrado srities Chrabrovo oro uostą, neteisėtai įskrido į Lietuvos oro erdvę virš Baltijos jūros ir joje išbuvo apie minutę laiko.

Užsienio reikalų ministerija Rusijos Federacijos ambasados atstovams išreiškė protestą dėl šio incidento ir pareikalavo, kad atsakingos Rusijos institucijos kuo skubiau pateiktų paaiškinimą dėl jo bei imtųsi visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.

„Shutterstock“/Rusijos Baltijos jūos karinis laivynas

Jungtinių Tautų agentūra, prižiūrinti ryšių technologijas, pareiškė, kad Rusija naudojo savo eksklavą Kaliningrade, besiribojantį su Lenkija ir Lietuva, kaip vieną iš savo bazių Europos Sąjungos palydovų sistemoms trikdyti, skelbia „Bloomberg“ naujienų tarnyba.

Rusija turėtų „nedelsiant nutraukti bet kokius tyčinius veiksmus, kuriais siekiama sukelti žalingus trukdžius kitų administracijų skiriamiems dažniams“, – teigiama pirmadienį paskelbtoje Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos Radijo taisyklių valdybos posėdžio, vykusio praeitą savaitę, santraukoje.

Išvados buvo grindžiamos trikdžių signalų, kuriuos valdyba pavadino „itin nerimą keliančiais ir nepriimtinais“, geografiniu nustatymu.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Pirmadienį Ukrainos pilotai smogė amunicijos sandėliui Rusijos okupuotame Kryme, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ paskelbė Ukrainos ginkluotųjų oro pajėgų vadas Mykola Oleščiukas.

Pasak jo, Ukrainos aviacija, nors ir „sunaikinta“ priešo propagandos, toliau vykdo kovines užduotis ir suduoda raketų bei bombų smūgius rusų pozicijoms,  taip pat naikina karinius objektus giliame rusų užnugaryje.

„2024 m. liepos 1 d. ukrainiečių pilotai sudavė triuškinantį smūgį amunicijos sandėliui Kryme“, – pabrėžė kainių oro pajėgų vadas.

M.Oleščiuko komentarai pasirodė po pranešimo apie pirmadienio sprogimą Balaklavos rajone šalia Sevastopolio.

Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas teigė, kad mieste suveikė oro gynyba.

M.Oleščukas nenurodė, kurioje gyvenvietėje buvo smogta ginklų sandėliui.

Okupuotame Kryme nuolat girdimi sprogimai, kurie kyla dėl sėkmingų gynybos pajėgų smūgių ar kitų operacijų. Pavyzdžiui, visai neseniai Ukrainos kariai smogė Rusijos kosminio stebėjimo ir ryšių centrui.

Be to, birželio 25 d. netoli Čaudos kyšulio Kryme kilo didžiulis gaisras. Šiame kyšulyje įsikūrę rusų kariniai objektai, įskaitant bepiločių orlaivių „Shahed“ paleidimo aikštelę.

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis Kyjive viešinčiam Vengrijos premjerui Viktorui Orbanui antradienį pareiškė, kad Ukrainai reikia teisingos taikos.

„Vertiname tai, kad jūsų vizitas vyksta iškart prasidėjus Vengrijos pirmininkavimui Europos Sąjungai. Tai aiškiai rodo mūsų bendrus europinius prioritetus ir tai, kaip svarbu užtikrinti teisingą taiką Ukrainoje“, – spaudos konferencijoje sakė Ukrainos vadovas.

Jis pridūrė, kad svarbu, jog Europa ir toliau teiktų karinę paramą Ukrainai, kariuomenei stengiantis atremti Rusijos atakas palei visą fronto liniją.

„Mums visiems Europoje taip pat labai svarbu, kad Europos parama Ukrainai išliktų pakankamo lygio, įskaitant mūsų gynybą nuo Rusijos teroro“, – sakė V.Zelenskis.

Tuo metu V.Orbanas, atvykęs į Kyjivą pirmojo vizito nuo plataus masto karo pradžios, ragino siekti „greitų paliaubų“.

„Paprašiau prezidento apsvarstyti, ar greitas ugnies nutraukimas galėtų paspartinti taikos derybas“, – spaudos konferencijoje kartu su V.Zelenskiu sakė Vengrijos vadovas ir pridūrė, kad jo regimos paliaubos būtų terminuotos.

V.Zelenskis sakė, kad su vengrų lyderiu taip pat aptarė svarbiausius kaimyninių santykių klausimus: prekybą, tarpvalstybinį bendradarbiavimą, infrastruktūrą ir energetiką. 

„Taip pat kalbėjomės apie humanitarinę sritį – viską, kas turi įtakos mūsų žmonių Ukrainoje ir Vengrijoje gyvenimui“, – parašė Ukrainos vadovas socialiniame tinkle „Telegram“.

„Apskritai mūsų dialogo visais šiandienos klausimais turinys gali tapti naujo mūsų šalių dvišalio dokumento pagrindu – dokumento, kuris reglamentuos visus mūsų santykius, kuris bus pagrįstas veidrodiniu požiūriu į dvišalius Ukrainos ir Vengrijos santykius ir kuris leis mūsų tautoms naudotis visais Europos vienybės privalumais“, – nurodė jis.

V.Orbanas nuo 2022 metų vasario, kai Rusija įsiveržė į kaimyninę šalį, yra viešai užsipuolęs Europos finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai – ilgas savaites blokavo 50 mlrd. eurų pagalbos paketą.

Nuo 2010 metų valdžioje esantis nacionalistų lyderis taip pat pasmerkė Briuselio žingsnį pradėti oficialias derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje, nors jis ne vetavo, o susilaikė. Jis taip pat kaltinamas, kad, nepaisant karo, išlaiko šiltus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.

Pirmadienį Vengrija perėmė pirmininkavimą ES ateinantiems šešiems mėnesiams pagal rotacijos principą, o tai suteikia Vidurio Europos valstybei įtaką likusių metų bloko darbotvarkei ir prioritetams.

Politologas vertino, kad Volodymyras Fesenko vertino, kad šiuo metu V.Orbanui svarbūs trys dalykai ir jie visi susiję su Ukraina.

„Wikipedia“/Rusijos „Kilo“ klasės povandeninis laivas

Nuo 2022 m. neišprovokuotos invazijos į Ukrainą Rusijos atakos povandeniniai laivai du kartus vykdė misijas aplink Airijos jūrą, „Bloomberg“ naujienų tarnybai teigė trys su šiuo klausimu susipažinę asmenys.

Tai – precedento neturintis Kremliaus žingsnis, privertęs Jungtinės Karalystės kariuomenę imtis visų įmanomų priemonių apsaugoti Didžiosios Britanijos ir Airijos vandenis.

Pirmasis Rusijos „Kilo“ klasės povandeninio laivo dislokavimas netoli Airijos jūros, skiriančios Airijos salą nuo Didžiosios Britanijos, įvyko maždaug prieš pusantrų metų, nurodė anonimiškumą norėję išlaikyti pašnekovai.

Antrasis kartais užfiksuotas visai neseniai. Šaltinių teigimu, rusų povandeninio laivo judėjimas peržengė ribas to, ką britų pareigūnai buvo pastebėję anksčiau.

Du asmenys „Bloomberg“ atskleidė, kad Jungtinių Valstijų pareigūnai žinojo apie povandeninių laivų judėjimą. Tuo tarpu Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pareiškė, kad „nekomentuoja operacijų“.

Vienas aukšto rango Joe Bideno administracijos pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas toliau stebi Rusijos karinio jūrų laivyno veiklą. Tačiau komentarų agentūrai nepateikė nei Baltieji rūmai, nei Rusijos gynybos ministerija.

„Kilo“ klasės povandeninis laivas yra dyzelinis-elektrinis atakos povandeninis laivas, galintis šaudyti Rusijos sparnuotąsias raketas „Kalibr“, taip pat torpedas ir jūrines minas.

Praėjusį mėnesį Rusijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad Rusijos kariniai laivai, įskaitant „Yasen“ klasės povandeninį laivą „Kazan“, prieš vizitą į Kubą atliko imitacines pratybas Atlanto vandenyne.

Apie Rusijos povandeninių laivų dislokavimą vandenyse aplink Didžiąją Britaniją ir Vakarų Airiją per Ukrainos karą jau buvo žinoma, nors anksčiau nebuvo pranešta, kad jie plaukė Airijos jūros link, atkreipė dėmesį „Bloomberg“.

2023 m. Airijos žiniasklaida pranešė, kad britų sraigtasparnis ir karo laivas „nusivijo“ rusų povandeninį laivą prie Korko uosto Airijos pietvakariuose, veikdami dėl to, kad Airijos kariuomenė neturėjo galimybių atremti povandeninių grėsmių.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos „Kilo“ klasės povandeninis laivas

Praėjusį mėnesį BBC naujienų tanyba pranešė, kad povandeninis laivas buvo pastebėtas prie Škotijos krantų. Vėliau jis išplaukė į Kubą.

Airijos gynybos departamento atstovas spaudai, nors ir pridūrė, kad nekomentuoja kitų šalių ginkluotųjų pajėgų operacijų, nesiedamas to su pranešimais apie Rusijos povandeninius laivus, pažymėjo, kad oro ir jūrų pajėgos vykdo „sustiprintą jūrų patruliavimą“ netoli Airijos jūroje esančios energetikos infrastruktūros.

Pažymėtina, kad Korko miestas taip pat yra povandeninio kabelio „EXA Atlantic“, kuris jungiasi su Kanada ir Jungtine Karalyste, iškrovimo vieta.

Gynybos atstovas naujienų tarnybai, kad vyriausybinės agentūros taip pat bendradarbiauja tarpusavyje dėl šalies duomenų perdavimo kabelių apsaugos.

„Rusijos povandeninių laivų dislokavimas aplink Jungtinę Karalystę ir Airiją gali būti bandymas nustatyti galimas silpnąsias Britanijos ir Airijos jūros gynybos vietas arba bandymas įbauginti Jungtinę Karalystę, atsakant į jos paramą Ukrainai“, – rašo „Bloomberg“.

Dėl pretenzijų į teritorinius vandenis Rusijos povandeniniam laivui būtų sudėtinga sėkmingai plaukioti Airijos jūroje visiškai nepažeidžiant tarptautinės teisės, nurodė vienas iš pašnekovų.

Teisiškai povandeniniai laivai turi plaukti teritorinių vandenų paviršiumi. Pastebėta, kad dėl skirtingo Airijos jūros gylio Rusijos laivui būtų sudėtinga keliauti giluminiais vandenimis.

JAV karinio jūrų laivyno institutas „Kilo“ programą apibūdina kaip „vieną sėkmingiausių karinio jūrų laivyno programų šiuolaikinėje istorijoje“.

Instituto duomenimis, iki šiol eksploatuojama daugiau kaip 60 „Kilo“ klasės povandeninių laivų. Jie buvo naudojami Juodojoje jūroje atakuojant taikinius Ukrainoje.

„Kilo“ klasės povandeninių laivų didžiausias greitis yra 17 mazgų (apie 31 km/val) vandens paviršiumi arba 20 mazgų (37 km/val) po vandeniu, rašoma JAV karinio jūrų laivyno instituto interneto svetainėje paskelbtame informaciniame biuletenyje.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO viršūnių susitikimas Vilniuje

Jungtinių Valstijų ir kiti NATO pareigūnai leidiniui „The Wall Street Journal“ atskleidė, kad Aljansas Kyjive dislokuos aukšto rango civilinį pareigūną. Tai – viena iš daugelio naujų priemonių, kuriomis siekiama sustiprinti ilgalaikę paramą Ukrainai ir apie kurias oficialiai bus paskelbta greičiausiai kitą savaitę Vašingtone vyksiančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo metu. 

Tokių pastangų svarbą dar labiau sustiprina Europoje stiprėjant dešiniosioms politinėms jėgoms ir artėjant prezidento rinkimams JAV, kuriuos gali laimėti buvęs šalies vadovas Donaldas Trumpas, ne kartą pasisakęs prieš Vašingtono paramą Kyjivui.

Praeitą savaitę paskelbta, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija steigia naują vadavietę Vysbadene, Vokietijoje, kuri koordinuos karinės įrangos tiekimą ir Ukrainos karių mokymą. 

Operacijoje, kuri vadinsis „NATO saugumo pagalba ir mokymas Ukrainai“, dirbs beveik 700 JAV ir kitų sąjungininkių darbuotojų iš 32 šalių Aljanso.

Naujosios iniciatyvos buvo rengiamos jau kelis mėnesius, tačiau jos įgavo naują aktualumą po to, kai ketvirtadienį vykusiuose televizijos debatuose su D.Trumpu prezidentas J.Bidenas pasirodė silpnokai ir suneramino demokratų partiją, o D.Trumpas skundėsi dėl JAV Ukrainai išleistų pinigų.

„Didelė pokyčių priežastis yra siekis užtikrinti, kad pagalbos Ukrainai pastangos būtų atsparios Donaldui Trumpui, – nurodė Ivo Daalderis, 2009-2013 m. dirbęs JAV ambasadoriumi prie NATO. – Užuot Vašingtonui vadovavus mokymams ir pagalbai, už tai bus atsakinga NATO. Taigi, net, jei JAV sumažins ar nutrauks paramą šioms pastangoms, ji nebus panaikinta.“

Kraštutinių dešiniųjų partijoms įgaunant vis didesnę rinkėjų paramą Prancūzijoje, Nyderlanduose ir visoje Europos Sąjungoje, NATO vaidmens institucionalizavimas taip pat galėtų sumažinti karinės pagalbos Ukrainai pažeidžiamumą dėl Aljanso narių politikos svyravimų, pastebėjo „The Wall Street Journal“.

„Tai užtikrina ilgaamžiškumą galimų nacionalinių politinių pokyčių akivaizdoje, nesvarbu, ar tai būtų rinkimų Jungtinėse Valstijose, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje, ar net Europos Sąjungoje rezultatas“, – nurodė Douglasas Lute'as, į atsargą išėjęs trijų žvaigždučių armijos generolas, 2013-2017 m. ėjęs JAV ambasadoriaus prie NATO pareigas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Donaldas Trumpas

Dabartiniai ir buvę JAV pareigūnai teigė, kad šie žingsniai leistų NATO geriau koordinuoti Vakarų šalių pastangas teikti karinę paramą Ukrainai, kuri tapo užsitęsusiu valios išbandymu tarp Maskvos ir Vakarų. Šiuo planu taip pat siekiama, kad Ukrainos kariuomenė taptų panašesnė į NATO kariuomenę. 

Aljanso nariai tikisi, kad aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone taip pat bus susitarta dėl kasmetinio finansinio įsipareigojimo teikti karinę paramą Ukrainai, nors dėl sąlygų dar deramasi, leidiniui teigė NATO diplomatai.

Neseniai vykusiose Aljanso narių diskusijose buvo numatyta nustatyti maždaug 40 mlrd. dolerių metinį tikslą ir padidinti daugelio šalių įnašų vertę, nors JAV greičiausiai ir toliau išliks pagrindine donore. 

Daugelis NATO narių teigia, kad Aljansas turėtų pakviesti Ukrainą prisijungti ir taip pradėti procesą, kuris gali užtrukti ne vienerius metus, tačiau JAV ir Vokietija nepritaria tokiam ėjimui.

Pasak pareigūnų, siekdama užglaistyti nesutarimus Aljanse, NATO greičiausiai apibūdins Ukrainos pasiūlymą prisijungti prie NATO kaip „negrįžtamą“, remdamasi praėjusių metų Aljanso komunikate pateikta formuluote, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“, ir 2008 m. komunikatu, kuriame teigiama, kad Ukraina vieną dieną taps NATO nare.

Pagal iniciatyvas, dėl kurių jau susitarta ir kurios bus galutinai patvirtintos aukščiausiojo lygio susitikime, ne JAV narių personalas dirbs kartu su amerikiečiais naujojoje NATO vadovybėje, kad karinės įrangos teikimai atitiktų Ukrainos poreikius ir būtų operatyviai koordinuojamas tiekimas. Jie taip pat reguliuose Ukrainos karių mokymą, kad būtų užtikrinta, jog tai, kas siūloma, atitiktų Kyjivo poreikius. Pareigūnai teigė, kad patys NATO darbuotojai mokymų nevykdys.

Šiais pokyčiais siekiama didinti institucinį pagreitį ir skleisti žinias apie logistikos smulkmenas, susijusias su atsargų iš dešimčių šalių perdavimu prie Ukrainos sienų.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas praėjusį mėnesį Briuselyje sakė, kad dėl šių pokyčių Aljanso parama Ukrainai „ateinančiais metais taps tvirtesniu pagrindu“.

Nors pokyčiai išplės NATO įsitraukimą, JAV ir toliau teiks didžiąją dalį personalo, kuris bus pavaldus kariuomenės generolui Christopheriui Cavoli, einančiam NATO vyriausiojo vado pareigas.  

Aukšto rango civilinis pareigūnas, kurį planuojama paskirti Kyjive, daugiausia dėmesio skirs ilgalaikiams Ukrainos karinio modernizavimo reikalavimams ir nekarinei paramai, palaikydamas ryšius tiek su planuojama Vysbadeno vadovybe, tiek su NATO būstine Briuselyje. 

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Jurijus Sodolis su Volodymyru Zelenskiu

Nauji žingsniai taip pat reiškia svarbų Aljanso pozicijos pokytį. Iš pradžių NATO laikėsi atokiai nuo karo Ukrainoje, kad išvengtų kaltinimų, jog yra konflikto šalis. Organizaciniai pokyčiai reiškia, kad dabar Aljansas pasirengęs imtis ryžtingesnio vaidmens padedant Kyjivui kovoti su Rusija. 

„Kadangi NATO sąjungininkės suteikė daugiau kaip 90 proc. visos pagalbos Ukrainai saugumo srityje, NATO yra natūrali vieta koordinuoti pagalbą siekiant užtikrinti, kad Ukraina būtų pajėgesnė gintis dabar ir ateityje“, – „The Wall Street Journal“ sakė aukšto rango Valstybės departamento pareigūnas. 

NATO aukščiausiojo lygio susitikimas vyksta lemiamu metu Amerikos politinėje arenoje. J.Bidenas savo vaidmenį sutelkiant Aljanso paramą Ukrainai įvardijo kaip vieną svarbiausių savo užsienio politikos pasiekimų. Prezidentas taip pat ne kartą nurodė, kad Rusijos pajėgų sustabdymas Ukrainoje yra gyvybiškai svarbus siekiant atgrasyti Maskvą nuo agresijos kitose Europos šalyse ir net už jų ribų.

„Aš įtikinau 50 kitų pasaulio valstybių, įskaitant Japoniją ir Pietų Korėją, paremti Ukrainą, – pareiškė J.Bidenas per ketvirtadienio debatus. – Joks didelis karas Europoje niekada nebuvo sustabdytas tik Europoje“.

D.Trumpas pavadino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „geriausiu visų laikų pardavėju“ dėl to, kad jis įtikino JAV suteikti karinę paramą Kyjivui, ir sakė, kad konfliktas šioje šalyje yra didesnė saugumo problema Europos valstybėms nei JAV, „nes tarp mūsų yra vandenynas“. 

Buvęs prezidentas taip pat pažadėjo, kad prieš prisiekdamas prezidentu derėsis dėl Volodymyro Zelenskio ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino diplomatinio susitarimo. Jis nepaaiškino, kokios galėtų būti tokio susitarimo sąlygos, tačiau įvertino, kad V.Putino reikalavimas, jog Maskva išlaikytų keturias provincijas Rytų Ukrainoje, o Kyjivas atsisakytų savo siekio įstoti į NATO, yra nepriimtinas. 

„Aš, kaip išrinktasis prezidentas, pasirūpinsiu, kad tas karas tarp Vladimiro Putino ir Volodymyro Zelenskio būtų sureguliuotas prieš man pradedant eiti pareigas sausio 20 d.“, – pabėžė D.Trumpas.

Ilja Ponomarenko nuotr./Štai kas liko iš šarvuočių.

Ukrainos pajėgos netoli Vuhledaro sėkmingai sunaikino visą rusų karinės technikos koloną, tarp kurių – mažiausiai 14 motociklų, rašo „Defence Blog“.

Nuotraukoje, kuria socialiniame tinkle „X“ pasidalijo gynybos žurnalistas Ilja Ponomarenko, matyti, kaip smarkiai nukentėjo rusų kovinė technika netoli Vuhledaro.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kaliniai jungiasi prie ginkluotųjų pajėgų

Karių trūkumas yra egzistencinė Ukrainos problema. Iki metų pabaigos į kariuomenę turi būti mobilizuota 200 tūkst. žmonių, skelbia vokiečių leidinys „Die Welt“.

Pažymima, kad šalyje išplėsta mobilizacija, o kariškiai vykdo patikrinimus gatvėse. Tokiuose miestuose kaip Kyjivas kai kurie vyresni nei 25 metų vyrai, kurie, nepaisydami nurodymų, neužsiregistravo į kariuomenę ir bijo būti pašaukti, beveik neišeina iš namų.

„Siekiant kompensuoti nuostolius ir suformuoti naujas brigadas, Ukrainai kas ketvirtį reikia mažiausiai 50 000 naujų karių, o iki šių metų pabaigos – iš viso 200 000“, – pabrėžiama leidinyje.

Plačiau skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Ukrainos karys

Rusijoje sukurta objektų apsaugos nuo dronų sistema „Barjeras“ iš „kabančio“ tinklo, kuris tvirtinamas prie aerostatų, sakė šį produktą kuriančios bendrovės „First Airship“ generalinė direktorė Polina Albek, kurią cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

„Pagrindinė mūsų veikla – krovininių dirižablių kūrimas, tačiau šiandien, remdamiesi savo protėvių patirtimi, sukūrėme apsaugos sistemą „Barjeras“. Didžiausia aerostato apkrova siekia 30 kilogramų. Aerostatus „Barjerui“ gaminame patys, o tinklus – specializuotose įmonėse“, – sakė ji, pristatydama sistemą konferencijoje „Nepilotuojamų orlaivių aptikimo ir kovos su jais technologijos“.

Pasak jos, „Barjerą“ įkvėpė Pirmojo pasaulinio karo pavyzdys, kai gynybos tikslais buvo aktyviai naudojami dirižabliai su ant jų pakabintomis iš grandinių padarytomis virvėmis.
 
P.Albek nurodė, kad sistema jau išbandyta poligone ir kad jau yra preliminarių užsakymų. Efektyvaus dirižablių darbo aukštis siekia iki 300 metrų.

Sistema veikia tokiu principu: aptikus prie objekto artėjančius bepiločius orlaivius, balionai pakyla į orą ir „pagauna“ juos tinklu, tinklas su į jį patekusiais bepiločiais orlaiviais atskiriamas nuo baliono, po to ant jų uždedamas naujas tinklas.

Socialinių tinklų nuotrauka/Naktį Rusijoje liepsnojo naftos perdirbimo gamykla

Ukraina nuo karo pradžios gamina ir aktyviai naudoja bepiločius orlaivius, galinčius įveikti didelius nuotolius. Balandžio pradžioje Kyjivas smogė gamyklai Alabugos specialiojoje ekonominėje zonoje, kuri gamina iranietiškus „Shahed" dronus. Ji įrengta Tatarstano Respublikoje, už 1 300 km nuo Ukrainos sienos.

Rusijos valdžios institucijos jau anksčiau aptarė karinių oro gynybos sistemų dislokavimą naftos perdirbimo gamykloms apsaugoti, tačiau kol kas jokių pranešimų nepadaryta, nors pareigūnai šį klausimą sprendžia su įvairių bendrovių atstovais, rašė „Bloomberg“.

Agentūros skaičiavimais, atliktais remiantis vyriausybės viešųjų pirkimų duomenimis, praėjusiais metais valstybės įmonės ir agentūros elektroninės gynybos įrangai išleido mažiausiai 1,7 mlrd. rublių (apie 179 tūkst. eurų). Didžioji dalis pinigų buvo išleista komunalinių paslaugų ir energetikos infrastruktūros objektų gynybai.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Rusijos kariuomenė vis dažniau naudoja amuniciją su nuodingomis dujomis – cheminėmis medžiagos priverčia Ukrainos gynėjus trauktis iš savo pozicijų. Apie tai išsamiai pasakoja Estijos leidinys „Postimees“, kuriam ukrainiečiai atskleidė rusų naudojamą taktiką.

Jei Ukrainos pėstininkai užima gerai paruoštas pozicijas, juos iš ten išstumti paprastai būna labai sunku.

Tačiau jei panaudojamas cheminis ginklas, situacija tampa kitokia, Donecko fronte atviravo vieno iš Ukrainos kovos su cheminiu ir biologiniu ginklu dalinių karininkas.

Plačiau skaitykite ČIA.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Orbanas

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį vyks į Kyjivą pirmą kartą po 2022 m. Rusijos invazijos ir susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, pirmadienį pranešė „Financial Times“.

V.Orbano, atvirai kritikuojančio Vakarų karinę pagalbą Ukrainai, vizitas įvyks praėjus dienai po to, kai Vengrija perėmė rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.

V.Orbano ir V.Zelenskio atstovai iš karto neatsakė į šiuos pranešimus.

Laikraštis „Financial Times“, remdamasis su šiuo klausimu susipažinusiais asmenimis, pranešė, kad V.Orbanas susitiks su V.Zelenskiu ir kitais aukšto rango pareigūnais Kyjive praėjus kelioms dienoms po jųdviejų pokalbio ES aukščiausiojo lygio susitikime Briuselyje.

V.Orbanas, artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas tarp ES vadovų, dažnai priešinosi daugeliui ES iniciatyvų, kuriomis nuo 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą buvo siekiama paremti Ukrainą, kad ši apsigintų nuo Maskvos agresijos.

Pernai V.Orbanas V.Putinui sakė, kad Vengrija niekada nenorėjo priešintis Rusijai. 2024 m. pradžioje ES vadovams prireikė kelių savaičių, kad įveiktų Vengrijos premjero veto ir suteiktų 50 mlrd. eurų pagalbą Ukrainai.

Praėjusią savaitę ES pradėjo derybas dėl narystės su Ukraina, taip suteikdama šiai šaliai politinį postūmį jos karo su Rusijos invazija įkarštyje, nors jos dar laukia ilgas ir sunkus kelias, kol ji galės prisijungti prie bloko.

A.Blinkenas/ JACK GUEZ / via REUTERS

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas papasakojo, kaip Jungtinės Valstijos mato Ukrainos ateitį.

Sakydamas kalbą Brookingso institute jis paskelbė daugiau gerų naujienų apie pagalbą šaliai artėjančiame NATO viršūnių susitikime, rašo naujienų svetainė „Voice of America“.

A.Blinkenas priminė, kad plataus masto karo pradžioje Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas norėjo ištrinti Ukrainą iš pasaulio žemėlapio.

„To neįvyko ir neįvyks dėl dviejų priežasčių. Žinoma, dėl nepaprastos ukrainiečių drąsos ir atsparumo. Tačiau taip pat ir dėl to, kad daugiau nei 50 šalių, vadovaujant Jungtinėms Valstijoms, susivienijo, kad paremtų ir apgintų Ukrainą“, – sakė jis.

Pasak A.Blinkeno, JAV sėkmė bus stipri Ukraina, kuri vis labiau integruojasi į Vakarus ir gali savarankiškai veikti kariniu, ekonominiu ir demokratiniu požiūriu.

Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina turi plėtoti savo atgrasymo ir gynybos potencialą nuo agresijos. A.Blinkenas priminė, kad Kyjivas neseniai pasirašė saugumo susitarimus su keliomis šalimis.

„Visa tai rodo Vladimirui Putinui, kad jis negalės išlaukti ir vėl užpulti Ukrainos. Jis negalės „išlaukti“ visų Ukrainos partnerių. Tuo tarpu Ukraina plėtos savo gynybinę ir pramoninę bazę taip, kad galėtų apsirūpinti pati“, – pridūrė jis.

Valstybės sekretorius taip pat pažymėjo, kad partneriai jau dabar stengiasi pritraukti privačių investicijų į Ukrainą, o pati šalis sugebėjo atkurti savo eksportą iki 2022 m. vasario mėn. lygio.

„Tačiau būtina užtikrinti, kad turėtume oro gynybos priemonių, kad apsaugotume teritorijas, į kurias investuojate. Šiame procese judame į priekį“, – pridūrė jis.

A.Blinkenas pavadino derybų dėl stojimo į Europos Sąjungą pradžią geriausia garantija, kad Ukraina ir toliau vykdys reformas, skirtas demokratijai stiprinti ir gilinti.

„Galutinis rezultatas – sėkminga šalis. Ukraina, kuri, būdama nepriklausoma minėtose trijose srityse, pati savaime bus lemiamas atsakas Vladimiro Putino ambicijoms“, – pabrėžė jis.

JT Saugumo Taryba/ CHARLY TRIBALLEAU / AFP

Rusija pasinaudos mėnesio trukmės pirmininkavimu Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje, kad galėtų parodyti savo galią ir įtaką tarptautinėje sistemoje, rašoma naujausioje Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje.

Liepos 1 d. Rusija pirmą kartą nuo 2023 m. balandžio mėn. rotacijos būdu perėmė mėnesio trukmės pirmininkavimą JT Saugumo Tarybai.

Analitikai mano, kad Rusija, kaip ir anksčiau, greičiausiai pasinaudos šia pozicija kaip galios projekcijos tarptautinėje sistemoje pagrindu.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmininkaus JT Saugumo Tarybos diskusijoms liepos 16-17 d.

Analitikų vertinimu, 2023 m. balandžio mėn. pirmininkaudama JT Saugumo Tarybai Rusija tuo pasinaudojo, siekdama propaguoti kelis naratyvus apie Rusijos norimą įtaką tarptautinėje sistemoje.

Ekspertai pažymėjo, kad negana to Rusija naudojasi savo veto teise JT Saugumo Taryboje kaip galios projekcijos pagrindu.

Keletas aukšto rango Rusijos pareigūnų neseniai pradėjo informacines operacijas, kurių tikslas – atleisti save nuo atsakomybės už dokumentais patvirtintus tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos Rusija įvykdė Ukrainoje, ir, tikėtina, parengti dirvą būsimam pirmininkavimui JT Saugumo Tarybai.