07 02 /07 03 00:20

Karas Ukrainoje. D.Trumpas planuoja pradėti derybas su V.Putinu

Naujausias žinias apie karą Ukrainoje skaitykite žemiau.
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas / „AP“/„Scanpix“

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

Tiesiogiai  30 s.
Naujausi viršuje
Naujausi apačioje

D.Trumpas planuoja kalbėtis su V.Putinu apie tai, kiek Ukrainos teritorijos Maskva gali „pasilikti“ sau

23:00

„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas
„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Pagal Donaldo Trumpo NATO planą Aljansas įsipareigoja sustabdyti tolesnę plėtrą į rytus, ypač į Ukrainą ir Gruziją, ir derasi su V.Putinu dėl to, kiek Ukrainos teritorijos Maskva gali „pasilikti“ sau.

Apie tai praneša „Politico“ , remdamasi su buvusiu JAV prezidentu susijusiais nacionalinio saugumo ekspertais.

„Greitas dvejus su puse metų trunkančio konflikto Ukrainoje sprendimas taip pat greičiausiai vaidins svarbų vaidmenį D.Trumpo planuose dėl NATO“, – teigia leidinys.

Taip pat pažymima, kad D.Trumpas, jei laimės rinkimus, gali panaikinti saugumo garantijas Aljanso šalims, kurios gynybai skiria mažiau nei 2 proc. BVP.

„Tiesą sakant, mažai tikėtina, kad D.Trumpas visiškai pasitrauks iš NATO... Tačiau net jei jis oficialiai neišstos iš organizacijos, tai nereiškia, kad NATO antrąją D.Trumpo kadenciją išgyvens nepaliesta“, – rašo „Politico“.

Anot šaltinių, JAV ir per antrąją D.Trumpo kadenciją išlaikys savo branduolinį skėtį virš Europos, išsaugodamos oro pajėgas, bazes Vokietijoje, Anglijoje ir Turkijoje bei karinį jūrų laivyną. Tačiau didžioji dalis pėstininkų, šarvuočių, logistikos ir artilerijos ilgainiui iš amerikiečių rankų pereitų į Europos rankas.

D.Trumpo NATO plane numatytas pokytis apimtų „reikšmingą ir esminį“ Amerikos saugumo vaidmens Europoje sumažinimą.

Naujausios žinios apie karą Ukrainoje

06:55

Naujausias žinias apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.

JT teigia, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę

00:17

„Reuters“/„Scanpix“/„The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas
„Reuters“/„Scanpix“/„The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichas

JT žmogaus teisių ekspertai teigia, kad Rusija pažeidė tarptautinę teisę įkalindama „Wall Street Journal“ žurnalistą Evaną Gershkovichių ir turėtų jį „nedelsiant“ paleisti.

Darbo grupė dėl savavališko sulaikymo, sudaryta iš nepriklausomų ekspertų, kuriuos sukvietė aukščiausia JT žmogaus teisių institucija, teigė, kad E.Gershkovichiui pateiktiems kaltinimams šnipinėjimu „stulbinamai trūksta bet kokio faktinio ar teisinio pagrindimo“.

Penkių narių grupė teigė, kad E.Gershkovichiaus JAV pilietybė buvo vienas iš veiksnių, lėmusių jo sulaikymą, todėl byla prieš jį buvo „diskriminacinė“.

„Darbo grupė nustatė, kad E.Gershkovichiaus laisvės atėmimas yra tarptautinės teisės pažeidimas dėl diskriminacijos dėl jo pilietybės“, – teigiama grupės sprendime, kuris buvo priimtas kovo mėnesį, bet viešai paskelbtas tik šiandien.

Darbo grupės pirmininkas Matthew Gillettas sakė, kad jos nuomonė pagrįsta 1966 m. priimtu Tarptautiniu pilietinių ir politinių teisių paktu, kurį yra ratifikavusios beveik visos JT valstybės narės.

M.Gillettas teigė, kad Rusija turėtų suteikti E.Gershkovichiui „deramą kompensaciją“ už tai, kad daugiau nei metus jį laikė be teisėto pagrindo.

Per Rusijos puolimą Nikopolyje žuvo 4 žmonės, 10 sužeista

23:49

V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis
V.Rezničenkos nuotr./Nikopolis

Liepos 2 d. Rusijos kariai atakavo Nikopolio rajoną Dniepropetrovsko srityje ir nužudė keturis žmones, sužeidė 10, tarp jų – vaikus, pranešė srities gubernatorius Serhijus Lysakas, remdamasis preliminaria informacija.

Nužudytosios aukos – trys moterys ir vyras. Tarp sužeistųjų buvo du 9 ir 17 metų vaikai, sakė gubernatorius.

Pasak gubernatoriaus, per išpuolį apgadinti namai, švietimo įstaigos, parduotuvės, klinika, grožio salonas ir automobilis.

Per Rusijos atakas prieš Ukrainą per pastarąją parą žuvo mažiausiai keturi žmonės, o mažiausiai 42 buvo sužeisti, pranešė regiono valdžia.

Rusija įkalino jauną vyrą, kuris aukojo pinigus Ukrainos kariuomenei: skyrė 12 metų bausmę

23:34

Vida Press nuotr./Rusijos kalėjimas
Vida Press nuotr./Rusijos kalėjimas

Liepos 2 d. Rusijos teismas nuteisė devyniolikmetį 12 metų kalėti už išdavystę, kai jis buvo apkaltintas paaukojęs pinigų Ukrainos kariuomenei, rašo „The Kyiv Independent“.

„Rostovo srities teismas pripažino vyrą kaltu ir skyrė jam bausmę – 12 metų kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje“, – teigiama Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) komentaruose, kuriuos paskelbė Kremliaus valstybinė žiniasklaida.

Ji teigė, kad paauglys siuntė pinigus, kad padėtų Ukrainos kariuomenei nusipirkti maisto ir bepiločių lėktuvų.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nuo visiškos invazijos į Ukrainą pradžios imantis griežtų priemonių prieš nepritariančiuosius Rusijos veiksmams, tūkstančiai jo piliečių buvo suimti, o daugelis įkalinti.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Ramų Ukrainos miestą Kremliaus pajėgos pavertė mirties lauku

23:03

„Reuters“/„Scanpix“/Torecko miestas Ukrainoje
„Reuters“/„Scanpix“/Torecko miestas Ukrainoje

Palyginti su kitų karo nuniokotų Rytų Ukrainos miestų gyventojais, Halina Porošyna iki šiol laikė save laiminga, nes Toreckas, jos gimtasis miestas, išliko gana rami fronto linijos dalis. Tačiau staiga viskas pasikeitė.

Pastaruoju metu miestas, esantis maždaug už 40 km į šiaurę nuo Donecko, buvo smarkiai apšaudomas raketomis, todėl H.Porošyna ir jos kaimynai buvo priversti ieškoti prieglobsčio rūsiuose ir į lauką eiti tik tam, kad galėtų įvertinti padarytą žalą.

Torecke nebėra interneto ir elektros, o ukrainiečių daliniai stengiasi išlaikyti pozicijas, kurias kontroliavo ankstesnius mėnesius.

63 metų H.Porošyna, kaip ir jos mama bei močiutė, gimė ir užaugo Torecke. Ji ištekėjo šiame mieste. Čia gimė jo sūnus, kuris atgulė amžinojo poilsio Torecko žemėje.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

D.Trumpas planuoja kalbėtis su V.Putinu apie tai, kiek Ukrainos teritorijos Maskva gali „pasilikti“ sau

23:00

„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas
„AP“/„Scanpix“/Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas

Pagal Donaldo Trumpo NATO planą Aljansas įsipareigoja sustabdyti tolesnę plėtrą į rytus, ypač į Ukrainą ir Gruziją, ir derasi su V.Putinu dėl to, kiek Ukrainos teritorijos Maskva gali „pasilikti“ sau.

Apie tai praneša „Politico“ , remdamasi su buvusiu JAV prezidentu susijusiais nacionalinio saugumo ekspertais.

„Greitas dvejus su puse metų trunkančio konflikto Ukrainoje sprendimas taip pat greičiausiai vaidins svarbų vaidmenį D.Trumpo planuose dėl NATO“, – teigia leidinys.

Taip pat pažymima, kad D.Trumpas, jei laimės rinkimus, gali panaikinti saugumo garantijas Aljanso šalims, kurios gynybai skiria mažiau nei 2 proc. BVP.

„Tiesą sakant, mažai tikėtina, kad D.Trumpas visiškai pasitrauks iš NATO... Tačiau net jei jis oficialiai neišstos iš organizacijos, tai nereiškia, kad NATO antrąją D.Trumpo kadenciją išgyvens nepaliesta“, – rašo „Politico“.

Anot šaltinių, JAV ir per antrąją D.Trumpo kadenciją išlaikys savo branduolinį skėtį virš Europos, išsaugodamos oro pajėgas, bazes Vokietijoje, Anglijoje ir Turkijoje bei karinį jūrų laivyną. Tačiau didžioji dalis pėstininkų, šarvuočių, logistikos ir artilerijos ilgainiui iš amerikiečių rankų pereitų į Europos rankas.

D.Trumpo NATO plane numatytas pokytis apimtų „reikšmingą ir esminį“ Amerikos saugumo vaidmens Europoje sumažinimą.

Per Rusijos bombų išpuolį Charkive sužeisti 4 žmonės

22:48

„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos sklendžianti bomba FAB-500
„Zuma press“/„Scanpix“/Rusijos sklendžianti bomba FAB-500

Liepos 2 d. Rusijos pajėgos dviem skraidančiomis bombomis FAB-500 atakavo Charkivo miestą ir sužeidė keturis žmones, pranešė Charkivo srities prokuratūra, remdamasi preliminaria informacija.

Pasak prokurorų, ataka buvo įvykdyta iš Rusijos Belgorodo srities.

Dvi 26 ir 51 metų moterys patyrė lengvus sužalojimus, teigė prokurorai. Dvylikametė mergaitė ir jos penkiolikmetis brolis patyrė šoką ir smegenų sukrėtimą.

Tai jau antras kartas, kai Rusija prieš Charkivą panaudojo bombas FAB-500. Maskvos pajėgos vis intensyviau naudojo sklandančias bombas atakoms prieš pasienio ir fronto gyvenvietes, įskaitant Charkivo ir Donecko sritis.

 

A.Blinkenas su V.Zelenskio padėjėju aptarė Ukrainos priartinimą prie NATO

22:04

„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas
„Reuters“/„Scanpix“/JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas aptarė NATO narių ketinimus priartinti Ukrainą prie aljanso.

A.Blinkenas pareiškė, kad Ukraina taps NATO nare ir kad aukščiausiojo lygio susitikimas „padės nutiesti tiltą“ į šį rezultatą, sakė Valstybės departamento atstovo spaudai pavaduotojas Vedantas Patelis.

„Jie kalbėjosi daugeliu klausimų, įskaitant artėjantį Vašingtono NATO aukščiausiojo lygio susitikimą ir sąjungininkų ketinimus priartinti Ukrainą prie narystės NATO ir padėti sustiprinti Ukrainos gebėjimą apsiginti nuo Rusijos agresijos“, – sakė V.Patelis žurnalistams.

Jų susitikimas Vašingtone vyks prieš kitą savaitę JAV sostinėje vyksiantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame Ukraina tikisi gauti daugiau Aljanso garantijų dėl savo narystės.
 

Kyjivas teigia, kad V.Zelenskis atmetė V.Orbano pasiūlymą nutraukti ugnį

21:21

„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis
„Reuters“/„Scanpix“/Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ir Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis

Prezidentas Volodymyras Zelenskis atmetė Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pasiūlymą apsvarstyti galimybę nutraukti ugnį, kad būtų „paspartintos taikos derybos“, liepos 2 d. pranešė Kyjivas.

Kalbėdamas per nacionalinę televiziją, prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva sakė, kad per susitikimus sostinėje V.Orbanui buvo suteikta „galimybė išsakyti savo mintis“.

„Ukrainos prezidentas jį išklausė, o atsakydamas išdėstė Ukrainos poziciją – aiškią, suprantamą ir gerai žinomą“, – pridūrė I.Žovkva.

 

„Reuters“: NATO aukščiausiojo lygio susitikime bus gerų naujienų Ukrainai

20:30

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“
Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

Liepos 9-11 d. Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina gali išgirsti gerų naujienų dėl oro gynybos sistemų perdavimo.

Apie tai praneša „RBC-Ukraina“, remdamasi „Reuters“.

Neįvardytas aukštas JAV valstybės departamento pareigūnas leidiniui sakė, kad jo šalis tikisi, jog per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą bus paskelbta keletas naujų pranešimų apie oro gynybą.

„Girdėjote, kad ukrainiečiai nori gauti papildomų „Patriot“ ar panašių sistemų. Manau, kad šiuo klausimu turime jiems papildomų gerų naujienų“, – pridūrė jis.

Publikacijos šaltinis daugiau detalių neatskleidė.

Kitas atnaujinimas po   30 s.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis