Karas Ukrainoje. Šaltinis: Ukraina smogė šaudmenų gamyklai Rusijoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Ukraina stiprina visas fronto kryptis – apie tai jis prakalbo po Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vadavietės štabo posėdžio.

Pasak valstybės vadovo, posėdis buvo ilgas ir skirtas tiek kariuomenės aprūpinimui ginkluote, tiek sprendimams dėl kiekvienos konkrečios fronto krypties.

„Vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis pranešė apie padėtį pagrindinėse kryptyse. Daugiausia kovojama Pokrovsko kryptyje, mūsų Donecke, tačiau dabar stiprinama kiekviena kryptis. Ir aš esu dėkingas kiekvienai brigadai, dėkingas kiekvienam kareiviui ir kiekvienam vadui“, – sakė V.Zelenskis.

Ketvirtadienio vakarą rusai balistinėmis raketomis smogė Odesos regiono uosto infrastruktūrai, yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.

Apie tai pranešė vietos valdžios institucijos.

„Vakare priešas vėl smogė balistine raketa Odesos srities uosto infrastruktūrai. Buvo apgadinti pastatai ir kiti uosto infrastruktūros statiniai. Kilo gaisras, kuris buvo užgesintas“, – „Telegram“ rašė Odesos meras Genadijus Truchanovas.

Apie smūgio civilinei uosto infrastruktūrai padarinius taip pat pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olegas Kiperis.

Vienas civilis žuvo, dar septyni buvo sužeisti.

Rusijoje saugyklose liko apie 9300 vienetų pėstininkų šarvuočių, tačiau dauguma jų yra labai pasenusių modelių arba beveik neremontuotini. Tai rodo atvirų duomenų analitikų (OSINT) surinkti palydovinių vaizdų duomenys, skelbia „Laisvosios Europos radijas“.

Publikacijoje pažymi, kad aktyvus motociklų, keturračių ir kitų lengvųjų ratinių transporto priemonių naudojimas Rusijos karių fronte yra visai ne „išradingumas“, o vis didėjančio šarvuočių trūkumo įrodymas.

„Kai kuriais atvejais pagal atsargų būklę netgi galima nuspėti, kas nutiks fronte. Pavyzdžiui, matant, kad iš saugojimo bazių dingo dauguma gerai išsilaikiusių BMP, nenuostabu, kad Rusija pradėjo remtis kitomis transporto priemonėmis. Pirmiausia pradėta naudoti APC ir MT-LB, kurie nėra skirti puolamosioms operacijoms. Nuostoliams vis didėjant ir mažėjant paruoštos naudoti technikos atsargoms, imta naudoti dar mažiau tinkamas priemones, pavyzdžiui, keturračius ar motociklus“, – aiškina leidiniui OSINT analitikas.

Ukrainos kariškiai toliau gina ČsivJaro miestą, iš kurio liko tik griuvėsiai.

Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgų „Telegram“ kanalas.

Buvo paskelbtos nuotraukos to, kas liko iš miesto.

„Časiv jaras. Dar vienas miestas, kurį rusai pavertė visiškais griuvėsiais. Nepaprastai sunkiomis sąlygomis Ukrainos pėstininkai ir toliau didvyriškai sulaiko priešą“, – sakoma kariškių žinutėje.

Ukrainai reikalaujant daugiau priešlėktuvinės gynybos priemonių, Europos pareigūnai bando surinkti „Patriot“ bateriją iš atsarginių dalių, išsibarsčiusių po visą žemyną, pranešė „The New York Times“.

Pažymima, kad Europos planas aprūpinti Ukrainą dar viena oro gynybos sistema „Patriot“, kuri apsaugotų nuniokotus miestus nuo Rusijos oro antskrydžių, pamažu pildosi.

Wikipedia.org nuotr./Oro gynybos sistema „Patriot“

„Radarą ir tris raketų paleidimo įrenginius tiekia Nyderlandai. Kai kurias perėmimo raketas tiekia keturių šalių koalicija, vadovaujama Vokietijos. Žadama įrengti mobilųjį ugnies valdymo centrą, tačiau kur ir kas jį įrengs, pareigūnai kol kas nesako. Papildomų raketų ir paleidimo įrenginių, taip pat ukrainiečių apmokymą naudotis sudėtinga sistema suteiks aštuonios šalys“, – sakoma paskelbtame straipsnyje.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, praėjus vos kelioms dienoms po vizito Kyjive, apsilankys Maskvoje. Tokią informaciją paviešino žurnalistas Sabolchas Panis.

Skelbiama, kad V.Orbanas liepos 5 d. vyks į Maskvą – praėjus vos kelioms dienoms po jo kelionės į Kyjivą, kur jis pasiūlė Ukrainai sutikti su Rusijos Federacijai palankiomis paliaubomis.

Sabolcho Panio teigimu, į Rusijos Federaciją vyks ir Vengrijos užsienio reikalų ministras, kuris nebuvo V.Orbano delegacijoje Kyjive ir yra laikomas prorusišku ministru.

Tuo tarpu Vengrijos ministro pirmininko spaudos tarnybos vadovas pranešė, kad V.Orbanas dalyvaus liepos 5-6 d. Azerbaidžane vyksiančiame Turkijos valstybių organizacijos aukščiausiojo lygio susitikime.

Pastarąjį kartą Vengrijos premjeras su V.Putinu buvo susitikęs praėjusių metų spalio mėnesį Pekine vykusiame forume, į kurį jis atvyko kaip vienintelis ES politikas.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas netiki galimybe sudaryti taikos sutartį su Ukraina per tarpininką. Tai jis pareiškė per spaudos konferenciją, surengtą jo vizito Kazachstane metu.

„Galutinai užbaigti konfliktą su tarpininkų pagalba ir tik per juos man atrodo mažai tikėtina. Pirmiausia todėl, kad vargu ar tarpininkas bus įgaliotas pasirašyti galutinius dokumentus. Ir dar daugiau – net ne pasirašyti galutinius dokumentus, o paskatinti pasirašyti net galutinį dokumentą“, – sakė jis.

Kartu V.Putinas patikino, kad palankiai vertina tarpininkavimą derybose, kaip tai padarė 2022 m. pavasarį su Turkija.

Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė rimtai vertinantis respublikonų tikėtino kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo komentarus, kad jis galėtų greitai užbaigti karą Ukrainoje.

„Tai, kad D.Trumpas, kaip kandidatas į prezidentus, sako, jog yra pasirengęs ir nori nutraukti karą Ukrainoje, mes vertiname gana rimtai“, – spaudos konferencijoje Astanoje sakė V.Putinas, pridūręs, kad nėra susipažinęs su konkrečiais D.Trumpo pasiūlymais.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas vėl kalba apie dialogo su Ukraina atnaujinimą.

Kremliaus vadovas, viešėdamas Astanoje, prakalbo, kad Stambulo susitarimai galėtų tapti derybų pagrindu,, pranešė „RIA Novosti“.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Kartu V.Putinas tvirtino, kad Maskva niekada neatsisakė derybų ir yra pasirengusi jas tęsti.

„Stambulo susitarimai lieka ant stalo ir gali būti pagrindas tęsti šias derybas“, – sakė V.Putinas.