Svarbiausios naujienos
- „Politico“: Ukraina kuria mažesnę NATO versiją – tik ar ji pasiteisins?
- Rusijos puolimas žlugo: JAV pareigūnai įvertino jos galimybes užimti daugiau teritorijos
- Rusija praranda kozirius: pats baisiausias ginklas nieko nebegąsdina
- Kruvinai Rusijos atakai laikas pasirinktas neatsitiktinai: tai – žinia NATO
- Po V.Orbano žygio už taiką į Maskvą – neviešas laiškas ES vadovams
- Ekspertas: Rusija sąmoningai atakuoja civilius gyventojus, kad priverstų lyderius pasiduoti
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„Politico“: Ukraina kuria mažesnę NATO versiją – tik ar ji pasiteisins?
22:18
Šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina nebus pakviesta prisijungti prie NATO, nebus pakviesta ir artimiausiu metu. Tačiau Kyjivas kuria savo aljansų tinklą, kuris, kaip tikisi, užtikrins šaliai tam tikrą saugumą nuo Rusijos, rašo „Politico“.
Ukraina su savo sąjungininkais pasirašė 20 dvišalių saugumo susitarimų. Juose numatytos konkrečios nuostatos dėl ilgalaikės karinės ir finansinės pagalbos, Ukrainos karių mokymo ir ginklų tiekimo, bet ne dėl užsienio karių siuntimo į Ukrainos fronto linijas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad praėjusį mėnesį pasirašytas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis rodo Vašingtono „stiprią ir tvirtą paramą“ Ukrainai.
Tačiau šie susitarimai yra gerokai silpnesni už tuos, kuriuos gauna NATO sąjungininkės. Aljansas remiasi 5 straipsniu – nuostata „visi už vieną ir vienas už visus“, pagal kurią puolimas prieš NATO narę laikomas puolimu prieš visas. Ji įpareigoja NATO šalis suteikti paramą, įskaitant karius, savo sąjungininkei ginti.
NATO garantija yra sutartis, t. y. šalys ją ratifikavo, o jos nuostatos yra įstatymas.
Susitarimuose su Ukraina tokia apsauga nenumatyta. Susitarimuose Kyjivo sąjungininkės neįsipareigoja siųsti karius į pagalbą, o siūloma 24 valandas per parą konsultuotis ir aptarti atsaką tolesnės Rusijos agresijos atveju.
Susitarimai taip pat nėra sutartys, todėl juos pasirašiusioms vyriausybėms nėra privalomi.
„Ukraina pirmiausia turi laimėti šį karą. Ir mes darome viską, ką galime, kad jie galėtų tai padaryti. Štai kodėl mūsų prezidentas, kaip ir kai kurios kitos šalys, pasirašė dvišalį saugumo susitarimą. Šie susitarimai padės Ukrainai apsisaugoti, kai ji dirbs ties būtinais dalykais, kuriuos turi padaryti, kad galėtų įstoti į NATO“, – praėjusį mėnesį per brifingą sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Kadangi susitarimai nėra privalomi, būsimasis lyderis, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas Jungtinėse Valstijose arba Marine Le Pen Prancūzijoje, galėtų jų nepaisyti. Tačiau jie reiškia politinę ir ekonominę sąjungininkių paramą Ukrainai.
„Kai kuriose su mumis susitarimus pasirašiusiose šalyse vyksta rinkimai. Ir jei aišku, kad lyderio pasikeitimas Jungtinėje Karalystėje neturės įtakos paramai, ar galime garantuoti tą patį su JAV, Prancūzija ar kai kuriomis kitomis Europos šalimis?“ – klausė Ukrainos analitinio centro „Prism“ saugumo programos direktorė Anna Shelest.
Istorinis precedentas
Pareigūnai teigia, kad istorinis precedentas ir didžiulis susitarimus pasirašiusių šalių skaičius vis dar suteikia jiems tam tikrų svertų, nesvarbu, kas bus valdžioje ateityje. Net jei viena ar dvi šalys pasitrauks, Ukraina vis tiek turės daugiau nei dvi dešimtis šalių, remiančių jos karo veiksmus.
„Ukraina gali pasikliauti tuo, kad Jungtinės Valstijos visada labai nuosekliai įgyvendindavo tokio pobūdžio susitarimus tarp skirtingų administracijų“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Aljanso narės taip pat planuoja sustiprinti susitarimą kitą savaitę Vašingtone.
„NATO aukščiausiojo lygio susitikime pristatysime integruotą sistemą, kurioje visi šie dvišaliai saugumo susitarimai bus sujungti ir sukurti į vienas kitą stiprinančią sistemą, kuri padidins kiekvieno susitarimo poveikį visumai“, – sakė JAV pareigūnas, nepateikdamas detalių, kaip šis procesas vyks.
Saugumo garantijos
Praėjusiais metais 32 šalys įsipareigojo pasirašyti individualius saugumo susitarimus su Ukraina. Iki šiol Kyjivas pasirašė 19 dvišalių susitarimų su įvairiomis šalimis ir vieną su Europos Sąjunga.
Pripažįstama, kad tokie susitarimai yra tik tarpinė stotelė siekiant įstoti į NATO.
„Manome, kad svarbu, jog Ukrainai būtų tiltas į narystę NATO. Žinoma, šis dvišalis susitarimas dėl saugumo nėra to pakaitalas, tačiau tai yra vienas iš dalykų, kurį laikome tilto, kuriuo Ukraina vieną dieną galės įstoti į NATO, dalimi“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Daugumoje susitarimų teigiama, kad Ukraina turėtų tapti NATO nare ir kad juos pasirašiusios šalys padės jai pasiekti šį tikslą, pradedant reformomis ir baigiant kariniais mokymais bei sąveika.
„Šie susitarimai yra papildomas elementas Ukrainos kelyje į narystę NATO, bet ne jos pakaitalas. Visi supranta, kad nėra nieko stipresnio už 5 straipsnį. Tačiau Ukraina ieško papildomų saugumo garantijų. Šiuose susitarimuose nėra garantijų, bet yra įsipareigojimai, ir tai yra papildomas žingsnis į priekį, palyginti su paprastomis garantijomis, kurias turėjome anksčiau“, – sakė Anna Shelest.
Jokių įsipareigojimų
Nors dėl neįpareigojančio susitarimų pobūdžio jie gali būti trapūs, jie sustiprina paramą Kyjivui, sakė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Europos saugumo klausimais Edas Arnoldas.
„Visi susitarimai yra gana svarbūs ir vertingi ta prasme, kad jie panaikina daugelį teikiamos paramos konfliktų. Tačiau Ukrainai reikia daugiau, jai reikia 5 straipsnio, kuris atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos, ir nemanau, kad kuris nors iš šių susitarimų užtikrins tokį atgrasymą“, – sakė E.Arnoldas.
Ukrainos ir JAV pareigūnai tvirtina, kad susitarimai yra tvirti.
„Tai nėra susitarimo memorandumas. Tai teisiškai privalomas įgyvendinimo susitarimas, o tai reiškia, kad šiame susitarime Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prisiimti įsipareigojimai yra saistomi teisinio memorandumo. Tai yra kažkas, kuo Ukraina gali pasikliauti 10 metų į ateitį“, – sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas.
Jis pripažino, kad Ukrainai gauti daugiau yra politiškai sudėtinga.
„Tiesa, tai nėra Senato ratifikuota sutartis, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis gauti tokio pobūdžio sutartį būtų gana sudėtinga ir reikalautų daug darbo, todėl kiltų rizika, kad Ukrainai nebus galima suteikti saugumo garantijų“, – pridūrė pareigūnas.
Susitarime su JAV numatyta, kad administracija spaus Kongresą dešimtmetį teikti Ukrainai stabilią finansinę ir karinę paramą, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. Kiti susitarimai taip pat įpareigoja vyriausybes iš pradžių Ukrainos finansavimą valdyti per vietos parlamentus.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad saugumo susitarimai suteiks daug papildomų lėšų, padėsiančių šaliai pasipriešinti Rusijai. Per ateinančius ketverius metus Ukraina tikisi gauti 60 mlrd. dolerių metinės paramos, praėjusią savaitę per vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Arnoldas vis dėlto pripažino, kad apsaugoti Ukrainą NATO 5-uoju straipsniu būtų veiksmingiau ir pigiau.
„Tai antras geriausias variantas, kurį Ukraina gali turėti. Sąjungininkai negalėjo susitarti dėl 5 straipsnio, bet vietoj to jie padarys visa tai. Šių susitarimų apimtis yra politinis tikslas. Bet vis tiek nėra garantijos, kad pasikeitus administracijai šalys nepradės išstoti“, – sakė Arnoldas.
Istorikas įvardijo Kremliaus paslaptį: tai akivaizdu, nors propaganda bando nuslėpti
23:30
Pastarųjų dienų įvykiai fronte ir tarptautinės politikos scenoje atskleidžia kruopščiai saugomą Rusijos karinę paslaptį, Estijos istorikas ir publicistas Martsas Kuldkepsas teigia Estijos leidinyje „Postimees“ išspausdintame komentare.
Šiame karo etape Rusijos nesugebėjimas pasiekti pergalės ar net sėkmės Charkivo kryptimi stebina, turint omenyje, kaip ilgai Ukrainos ginkluotosios pajėgos kovojo su amunicijos badu ir kaip ilgai turėjo laukti Vakarų partnerių leidimo smogti Rusijos teritorijoje esantiems kariniams ir logistikos objektams jų suteiktais ginklais.
Tai atskleidžia didžiausią Rusijos karinę paslaptį.
Ši paslaptis, viena vertus, labai akivaizdi, tačiau, kita vertus, didžiulė propagandos mašina kasdien nenuilstamai stengiasi ją nuslėpti.
NATO mano, kad rusai vykdys diversijas ir smūgius Ukrainoje, kurie sutaps su svarbiomis datomis
22:32
Rusija stengsis surengti naujus masinius išpuolius prieš Ukrainą, dėliodami juos taip, kad jie sutaptų su NATO aukščiausiojo lygio susitikimu ir kitais renginiais.
Tokią nuomonę prieš Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimą Jungtinėse Valstijose išsakė aukštas NATO pareigūnas pokalbyje su žurnalistais su anonimiškumo sąlyga, praneša BBC .
„Turėtume tikėtis masinių smūgių, panašių į šį (liepos 8 d. smūgį)“, – sakė NATO pareigūnas.
Jis pažymėjo, kad šiuo tikslu Rusijos Federacija taupo raketas, kaupia jų atsargas masiniams smūgiams.
Be to, aljanso atstovas priminė, kad Rusija atkakliai bando vykdyti slaptas operacijas Europoje: sabotažą, padegimus, žmogžudystes. Šių operacijų tikslas – pakirsti Europos tikėjimą, kad reikia padėti Ukrainai.
„Politico“: Ukraina kuria mažesnę NATO versiją – tik ar ji pasiteisins?
22:18
Šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime Ukraina nebus pakviesta prisijungti prie NATO, nebus pakviesta ir artimiausiu metu. Tačiau Kyjivas kuria savo aljansų tinklą, kuris, kaip tikisi, užtikrins šaliai tam tikrą saugumą nuo Rusijos, rašo „Politico“.
Ukraina su savo sąjungininkais pasirašė 20 dvišalių saugumo susitarimų. Juose numatytos konkrečios nuostatos dėl ilgalaikės karinės ir finansinės pagalbos, Ukrainos karių mokymo ir ginklų tiekimo, bet ne dėl užsienio karių siuntimo į Ukrainos fronto linijas.
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sakė, kad praėjusį mėnesį pasirašytas susitarimas su Jungtinėmis Valstijomis rodo Vašingtono „stiprią ir tvirtą paramą“ Ukrainai.
Tačiau šie susitarimai yra gerokai silpnesni už tuos, kuriuos gauna NATO sąjungininkės. Aljansas remiasi 5 straipsniu – nuostata „visi už vieną ir vienas už visus“, pagal kurią puolimas prieš NATO narę laikomas puolimu prieš visas. Ji įpareigoja NATO šalis suteikti paramą, įskaitant karius, savo sąjungininkei ginti.
NATO garantija yra sutartis, t. y. šalys ją ratifikavo, o jos nuostatos yra įstatymas.
Susitarimuose su Ukraina tokia apsauga nenumatyta. Susitarimuose Kyjivo sąjungininkės neįsipareigoja siųsti karius į pagalbą, o siūloma 24 valandas per parą konsultuotis ir aptarti atsaką tolesnės Rusijos agresijos atveju.
Susitarimai taip pat nėra sutartys, todėl juos pasirašiusioms vyriausybėms nėra privalomi.
„Ukraina pirmiausia turi laimėti šį karą. Ir mes darome viską, ką galime, kad jie galėtų tai padaryti. Štai kodėl mūsų prezidentas, kaip ir kai kurios kitos šalys, pasirašė dvišalį saugumo susitarimą. Šie susitarimai padės Ukrainai apsisaugoti, kai ji dirbs ties būtinais dalykais, kuriuos turi padaryti, kad galėtų įstoti į NATO“, – praėjusį mėnesį per brifingą sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Kadangi susitarimai nėra privalomi, būsimasis lyderis, pavyzdžiui, Donaldas Trumpas Jungtinėse Valstijose arba Marine Le Pen Prancūzijoje, galėtų jų nepaisyti. Tačiau jie reiškia politinę ir ekonominę sąjungininkių paramą Ukrainai.
„Kai kuriose su mumis susitarimus pasirašiusiose šalyse vyksta rinkimai. Ir jei aišku, kad lyderio pasikeitimas Jungtinėje Karalystėje neturės įtakos paramai, ar galime garantuoti tą patį su JAV, Prancūzija ar kai kuriomis kitomis Europos šalimis?“ – klausė Ukrainos analitinio centro „Prism“ saugumo programos direktorė Anna Shelest.
Istorinis precedentas
Pareigūnai teigia, kad istorinis precedentas ir didžiulis susitarimus pasirašiusių šalių skaičius vis dar suteikia jiems tam tikrų svertų, nesvarbu, kas bus valdžioje ateityje. Net jei viena ar dvi šalys pasitrauks, Ukraina vis tiek turės daugiau nei dvi dešimtis šalių, remiančių jos karo veiksmus.
„Ukraina gali pasikliauti tuo, kad Jungtinės Valstijos visada labai nuosekliai įgyvendindavo tokio pobūdžio susitarimus tarp skirtingų administracijų“, – sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Aljanso narės taip pat planuoja sustiprinti susitarimą kitą savaitę Vašingtone.
„NATO aukščiausiojo lygio susitikime pristatysime integruotą sistemą, kurioje visi šie dvišaliai saugumo susitarimai bus sujungti ir sukurti į vienas kitą stiprinančią sistemą, kuri padidins kiekvieno susitarimo poveikį visumai“, – sakė JAV pareigūnas, nepateikdamas detalių, kaip šis procesas vyks.
Saugumo garantijos
Praėjusiais metais 32 šalys įsipareigojo pasirašyti individualius saugumo susitarimus su Ukraina. Iki šiol Kyjivas pasirašė 19 dvišalių susitarimų su įvairiomis šalimis ir vieną su Europos Sąjunga.
Pripažįstama, kad tokie susitarimai yra tik tarpinė stotelė siekiant įstoti į NATO.
„Manome, kad svarbu, jog Ukrainai būtų tiltas į narystę NATO. Žinoma, šis dvišalis susitarimas dėl saugumo nėra to pakaitalas, tačiau tai yra vienas iš dalykų, kurį laikome tilto, kuriuo Ukraina vieną dieną galės įstoti į NATO, dalimi“, – sakė JAV valstybės departamento atstovas Vedantas Patelis.
Daugumoje susitarimų teigiama, kad Ukraina turėtų tapti NATO nare ir kad juos pasirašiusios šalys padės jai pasiekti šį tikslą, pradedant reformomis ir baigiant kariniais mokymais bei sąveika.
„Šie susitarimai yra papildomas elementas Ukrainos kelyje į narystę NATO, bet ne jos pakaitalas. Visi supranta, kad nėra nieko stipresnio už 5 straipsnį. Tačiau Ukraina ieško papildomų saugumo garantijų. Šiuose susitarimuose nėra garantijų, bet yra įsipareigojimai, ir tai yra papildomas žingsnis į priekį, palyginti su paprastomis garantijomis, kurias turėjome anksčiau“, – sakė Anna Shelest.
Jokių įsipareigojimų
Nors dėl neįpareigojančio susitarimų pobūdžio jie gali būti trapūs, jie sustiprina paramą Kyjivui, sakė Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto Londone vyresnysis mokslinis bendradarbis Europos saugumo klausimais Edas Arnoldas.
„Visi susitarimai yra gana svarbūs ir vertingi ta prasme, kad jie panaikina daugelį teikiamos paramos konfliktų. Tačiau Ukrainai reikia daugiau, jai reikia 5 straipsnio, kuris atgrasytų nuo tolesnės Rusijos agresijos, ir nemanau, kad kuris nors iš šių susitarimų užtikrins tokį atgrasymą“, – sakė E.Arnoldas.
Ukrainos ir JAV pareigūnai tvirtina, kad susitarimai yra tvirti.
„Tai nėra susitarimo memorandumas. Tai teisiškai privalomas įgyvendinimo susitarimas, o tai reiškia, kad šiame susitarime Jungtinių Valstijų ir Ukrainos prisiimti įsipareigojimai yra saistomi teisinio memorandumo. Tai yra kažkas, kuo Ukraina gali pasikliauti 10 metų į ateitį“, – sakė aukštas JAV administracijos pareigūnas.
Jis pripažino, kad Ukrainai gauti daugiau yra politiškai sudėtinga.
„Tiesa, tai nėra Senato ratifikuota sutartis, tačiau dabartinėmis aplinkybėmis gauti tokio pobūdžio sutartį būtų gana sudėtinga ir reikalautų daug darbo, todėl kiltų rizika, kad Ukrainai nebus galima suteikti saugumo garantijų“, – pridūrė pareigūnas.
Susitarime su JAV numatyta, kad administracija spaus Kongresą dešimtmetį teikti Ukrainai stabilią finansinę ir karinę paramą, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva. Kiti susitarimai taip pat įpareigoja vyriausybes iš pradžių Ukrainos finansavimą valdyti per vietos parlamentus.
Ukrainos pareigūnai teigia, kad saugumo susitarimai suteiks daug papildomų lėšų, padėsiančių šaliai pasipriešinti Rusijai. Per ateinančius ketverius metus Ukraina tikisi gauti 60 mlrd. dolerių metinės paramos, praėjusią savaitę per vyriausybės posėdį sakė ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas.
Arnoldas vis dėlto pripažino, kad apsaugoti Ukrainą NATO 5-uoju straipsniu būtų veiksmingiau ir pigiau.
„Tai antras geriausias variantas, kurį Ukraina gali turėti. Sąjungininkai negalėjo susitarti dėl 5 straipsnio, bet vietoj to jie padarys visa tai. Šių susitarimų apimtis yra politinis tikslas. Bet vis tiek nėra garantijos, kad pasikeitus administracijai šalys nepradės išstoti“, – sakė Arnoldas.
„Tai jų apgaulės priemonės“: kaip Rusija bando apsaugoti Juodosios jūros laivyną
20:25
Rusijos okupantai supranta, kad jiems pavojinga dislokuoti savo laivus Juodojoje jūroje, todėl jie ten naudoja tik povandeninius laivus, teletilto eteryje sakė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
„Baziniame taške povandeninis laivas yra labiau pažeidžiamas. Tačiau buvo gauta informacijos, kad net baziniuose punktuose jie juos laiko pusiau panardintus – virš vandens lieka tik praėjimas. Tai vienas iš būdų. Jie nubrėžia kontūrus ant asfalto, pavyzdžiui, ir ant prieplaukos povandeninių laivų. Tai yra jų apgaulės priemonės. Povandeninis laivas, būdamas po vandeniu, yra gana sudėtingas taikinys, todėl jie ėmė naudoti šias priemones“, – paaiškino D.Pletenčiukas.
Jis taip pat pridūrė, kad šiuo metu okupantai negali perkelti visų savo laivų iš Juodosios jūros į Azovo jūrą, nors ten jiems būtų daug saugiau.
„Azove jie treniravo savo personalą, net paleido keturias raketas iš vieno iš mažųjų raketinių laivų projekto „Buyan-M“. O po to jie grįžo į Novorosijsko bazę. Azovo jūrą galima laikyti jiems palyginti saugesne vieta, nes praėjimas buvo susiaurintas kiek įmanoma, bet po to, kai kai kurie objektai buvo numušti gana toli nuo mūšio linijos, šie laivai taip pat paliko Azovo rajoną. O ir pasilikti Azove visam laikui jiems nėra galimybės – ten gana sunku manevruoti, o ir daugelyje maršrutų ten per mažas gylis“, – sakė D.Pletenčiukas.
Jis taip pat pažymėjo, kad okupantams bus gana sunku išvesti savo laivus iš Juodosios ir Azovo jūrų, nes tai yra uždara akvatorija. Tačiau galimybių vis dėlto yra.
„Iš uždaros akvatorijos ramiai išplaukti nebus įmanoma, nes praplaukimas kanalais vyksta tik paviršinėje padėtyje. Todėl galime sakyti, kad jie čia yra užspeisti. Tačiau paaštrėjus situacijai ir iškilus visiško sunaikinimo pavojui, jie visada gali palikti šią akvatoriją ir vidaus vandenimis plaukti į Kaspijos jūrą. Tačiau bent šiokį tokį saugumą Azovo ir Juodosios jūros regione galime užtikrinti tik nesant Juodosios jūros laivyno kovinių dalinių“, – sakė D.Pletenčiukas.
Sekmadienį paskelbta, kad Ukrainos gynybos pajėgos smogė Juodosios jūros laivyno paramos centrui Kryme. Pažymėta, kad ataka buvo įvykdyta raketa „Storm Shadow“.
Tuo tarpu Rusijos propagandistai teigė, kad Rusijos Federacija rado veiksmingą būdą, kaip apsaugoti savo laivyną nuo Ukrainos antžeminių raketų. Tačiau kalbama ne apie tuos laivus, kurie šiuo metu vykdo kovines užduotis.
V. Zelenskis pranešė atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime
19:45
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė atvykęs į Vašingtoną dalyvauti NATO viršūnių susitikime, teigdamas, kad ragins šalis Kyjivui suteikti daugiau pagalbos.
„Mes darome ir visada darysime viską, kad Rusijos teroristai pralaimėtų“, – pridūrė V. Zelenskis, sakydamas, kad prašys sąjungininkų suteikti daugiau oro gynybos sistemų, naikintuvų ir papildomų saugumo garantijų.
JT pareigūnė: taikymasis į Ukrainos ligonines yra karo nusikaltimas
18:51
Viena Jungtinių Tautų aukšto rango pareigūnė antradienį pareiškė, kad taikymasis į Ukrainos ligonines yra karo nusikaltimas.
Taip ji kalbėjo skubos tvarka sušauktame JT Saugumo Tarybos posėdyje, inicijuotame po kruvinų Rusijos smūgių Ukrainoje.
„Tyčinis išpuolių nukreipimas prieš saugomą ligoninę yra karo nusikaltimas, o kaltininkai turi būti patraukti atsakomybėn“, – kalbėjo Joyce Msuya, laikinai einanti humanitarinių reikalų sekretoriaus pavaduotojos pareigas.
„Šie incidentai yra dalis didelį susirūpinimą keliančio sisteminių išpuolių, kuriais daroma žala sveikatos priežiūros ir kitai civilinei infrastruktūrai visoje Ukrainoje, modelio“, – sakė ji.
Ataka prieš Ukrainos vaikų ligoninę: Kinija ragina Ukrainą ir Rusiją nusiraminti
18:16
Kinija paragino Ukrainą ir Rusiją santūriai reaguoti į okupantų raketų smūgį Kyjivo vaikų ligoninei „Ochmatdet“. Tai per brifingą pareiškė Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinijos pozicija Ukrainos klausimu yra nuosekli ir aiški, o visos suinteresuotosios šalys turėtų atsakingai prisidėti prie padėties deeskalacijos, kad būtų sudarytos sąlygos greitam ugnies nutraukimui ir politiniam krizės sureguliavimui“, – sakė L.Jiangas, atsakydamas į klausimą apie Kinijos reakciją į vakarykštį Rusijos smūgį „Ochmatdet“ ir ar Kinija smerkia tokius agresoriaus veiksmus.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas taip pat pridūrė, kad Kinija ragina Ukrainą ir Rusiją laikytis „trijų deeskalacijos principų“: neleisti plėsti karo veiksmų, vengti jų eskalavimo ir neleisti į konfliktą įsitraukti kitoms valstybėms.
„Visos šalys turėtų elgtis ramiai ir santūriai ir susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų dar labiau eskaluoti padėtį“, – sakė L.Jiangas.
Liepos 8 d. okupantai masiškai atakavo Ukrainą, paleisdami 38 raketas. Karinėms oro pajėgoms pavyko sunaikinti 30 iš jų, tačiau viena iš raketų buvo užprogramuota pataikyti į Kyjivo specializuotą vaikų ligoninę „Ochmatdet“.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, dėl atakos prieš ligoninę žuvo 2 žmonės, 32 sužeistieji kreipėsi medicininės pagalbos. Aštuoni vaikai su sužeidimais paguldyti į ligoninę.
Vėliau ES pareiškė, kad išpuolis prieš „Ochmatdet“ gali būti tiriamas kaip Rusijos Federacijos karo nusikaltimas. Jie pažymėjo, kad Rusijos vadovybė, visi vadai, šių žiaurumų vykdytojai ir bendrininkai bus patraukti atsakomybėn.
JAV suteikė Lenkijai dar 2 mlrd. dolerių paskolą gynybos modernizavimui
17:32
Jungtinių Valstijų valstybės departamentas pirmadienį paskelbė, kad Lenkijai bus suteikta antroji 2 mlrd. dolerių (1,85 eurų) paskola jos gynybos modernizavimui.
Lenkija yra tvirta JAV sąjungininkė, o šis susitarimas dar labiau sustiprins NATO rytinį flangą, sakoma departamento pranešime žiniasklaidai.
Ši šalis vykdo plataus masto karinės modernizacijos programą, pagal kurią planuojama įsigyti naikintuvų F-35, oro gynybos sistemų „Patriot“ ir tankų „Abrams“.
Šiemet Varšuva gynybai skiria 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių.
Lenkijoje yra tūkstančiai JAV ir sąjungininkų pajėgų narių, įskaitant JAV kariuomenės 5-ojo korpuso štabą Poznanėje.
Rusijos puolimas žlugo: JAV pareigūnai įvertino jos galimybes užimti daugiau teritorijos
17:12
Jungtinių Valstijų pareigūnai teigia, kad Rusija artimiausiais mėnesiais vargu, ar pasieks reikšmingų teritorinių laimėjimų Ukrainoje, skelbia amerikiečių leidinys „The New York Times“.
Pasak pašnekovų, prastai apmokytos Rusijos pajėgos šiuo metu bet kokia kaina stengiasi pralaužti Ukrainos gynybą, kurią sustiprino Vakarų suteikta amunicija ir ginkluotė.
Pavasario pabaigoje Rusijos pajėgos pradėjo Charkivo srities puolimą ir bandė priartėti prie miesto ribų bei atnaujindama žygį Rytų Ukrainoje, kad išnaudotų Avdijivkos užėmimą. Tai jai kainavo tūkstančius aukų, o teritorijų užgrobta nedaug.
Rusijos karinės problemos labai keičia karo dinamiką, kuri pastaraisiais mėnesiais buvo palanki Maskvai. Rusijos pajėgos vis dar siekia proveržio, bet jų laipsnišką pažangą sulėtino sustiprėjusios ukrainiečių linijos.
„Artimiausi mėnesiai Ukrainai nebus lengvi“, – rašo „The New York Times“.
„Ukrainos pajėgos yra ištemptos ir jų laukia sunkūs kovos mėnesiai, tačiau didelis Rusijos proveržis dabar mažai tikėtinas“, – pažymėjo neseniai Ukrainoje lankęsis „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos programos vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.
Tačiau Vašingtone į Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos įkūrimo 75-ąsias metines susirinkę sąjungininkų lyderiai gali pagrįstai teigti, kad jų pastangos stiprinti Ukrainą duoda rezultatų.
Tikimasi, kad aukščiausiojo lygio susitikime lyderiai pažadės naują finansavimą Ukrainai, paskelbs planus, kaip Aljansas koordinuos ginklų tiekimą, ir sustiprins Kyjivui duotą pažadą, kad jis galiausiai taps visateisiu sąjungininku.
„Būtent pastarasis punktas tapo karo dėmesio centru, svarbesnis net už teritorijos susigrąžinimą. Nors Ukrainos pareigūnai tvirtina, kad jie kovoja dėl savo žemės susigrąžinimo, vis daugiau JAV pareigūnų mano, kad karas pirmiausia susijęs su Ukrainos ateitimi NATO ir Europos Sąjungoje“, – mano straipsnio autoriai.
Tačiau tai ne vieninteliai Kyjivo rūpesčiai. Rusija vis dažniau sulaukia ginklų iš Irano, Šiaurės Korėjos ir Kinijos. Įpusėjus tretiesiems karo metams kyla realus susirūpinimas dėl Ukrainos gebėjimo išsaugoti savo infrastruktūrą. Tačiau didžiausią galvos skausmą kelia JAV politika Ukrainos atžvilgiu po rudenį vyksiančių prezidento rinkimų.
„Nors Rusija nėra pajėgi užimti didelės Ukrainos dalies, perspektyvos, kad Kyjivas atgaus daugiau žemių iš įsiveržusios kariuomenės, taip pat mažėja. Skatinama Amerikos patarėjų, Ukraina daugiausia dėmesio skiria savo gynybai stiprinti ir smūgiams giliai už Rusijos linijų“, – rašo „The New York Times“.
Buvęs žvalgybos pareigūnas Ericas Ciaramella, šiuo metu kartu su M.Kofmanu dirbantis Ukrainos ekspertu „Carnegie" tarptautinės taikos fonde, teigė, kad per pastaruosius 18 mėnesių tapo aišku, jog nei Rusija, nei Ukraina „neturi galimybių iš esmės pakeisti mūšio linijų“.
Pasak eksperto ir JAV pareigūnų, Vašingtonas ir jo sąjungininkės turės įdėti ilgalaikes investicijas, kad Ukraina galėtų išlaikyti savo linijas, nualinti Rusiją ir padaryti žalos.
„Tai vis dar labai nestabilus scenarijus, – pažymėjo E.Ciaramella. – Štai kodėl Vakarų lyderiai taip pat turi iš tikrųjų sutelkti dėmesį į Ukrainos integravimą į Europos ir transatlantines saugumo struktūras.“
Amerikiečių pareigūnai privačiai kalba, kad Ukrainai bus beveik neįmanoma atgauti visą savo teritoriją, tačiau ji gali reikalauti didesnės integracijos į Europą, jei jos rezultatai mūšio lauke bus geresni.
Dalis pareigūnų mano, kad net ir formaliai neatgavusi savo žemių, Ukraina vis tiek gali tapti karo nugalėtoja, priartėjusi prie NATO ir Europos.
„The New York Times“ pašnekovai pripažįsta, kad Rusija galėtų gerokai pasistūmėti į priekį, jei įvyktų didelis strateginis pokytis, pavyzdžiui, būtų išplėstas jos karinis šaukimas ir mokymo programa.
Jų prognozės taip pat būtų sugriautos, jei pasikeistų JAV politika Ukrainos ir Rusijos atžvilgiu.
Praėjusį mėnesį Europos Sąjunga sutiko pradėti derybas su Ukraina dėl narystės, o tai yra labai svarbus žingsnis ilgame stojimo procese. Nors NATO dar nėra pasirengusi pakviesti Ukrainos prisijungti, sąjungininkų lyderiai šią savaitę turėtų patvirtinti formuluotę, kuria Kyjivui beveik pažadama, kad jis taps Aljanso dalimi.
Neįleisti Ukrainos į NATO buvo Rusijos prezidento Vladimiro V. Putino tikslas nuo pat karo pradžios, kuris, ironiška, dėl jo invazijos tapo labiau įmanomas. Taikos derybos 2022 m. balandžio mėn. žlugo, kai Maskva primygtinai reikalavo Ukrainos neutralumo ir veto teisės dėl bet kokios išorės karinės pagalbos.
Ekspertai įvardijo už negailestingą išpuolį prieš vaikų ligoninę atsakingus rusus
16:45
Atvirųjų šaltinių analitikai įvardijo, kas slypi už brutalios raketinės atakos, kurią pirmadienį surengė Rusijos pajėgos. Per apšaudymą pirmadienį nukentėjo penki Ukrainos miestai ir „Ochmatdyt“ vaikų ligoninė Kyjive.
„Molfar“ grupės analitikai nustatė, kokie rusai dalyvavo pirmadienį surengtame puolime, kuris visoje Ukrainoje pasiglemžė 42 žmonių gyvybes, įskaitant keturis vaikus. Daugiau kaip 200 asmenų buvo sužeisti.
Plačiau skaitykite ČIA.
Nauja V.Putino idėja – apie kariuomenę „meluojantiems“ rusams blokuos banko sąskaitas
16:29
Rusijos valdžia rengiasi išplėsti nusikalstamų veikų straipsnius, pagal kuriuos Rusijos federalinė finansų priežiūros tarnyba „Rosfinmonitoring“ galės įtraukti įtariamuosius su į ekstremizmu ar terorizmu susijusių asmenų sąrašą ir vėliau blokuoti jų banko sąskaitas. Tai numatyta įstatymo projekte, kuriam liepos 8 d. pritarė vyriausybinė teisėkūros veiklos komisija, remdamasi dokumentu rašo RTVI, praneša „Moscow Times“.
Aiškinamajame projekto rašte teigiama, kad jis parengtas „vykdant Rusijos Federacijos prezidento pavedimą“, o jo tikslas – „mažinti ekstremizmo apraiškas visuomenėje“.
Rusijos valdžia užsimojo išplėsti veikų, kurias esą padarę asmenys įtraukiami į ekstremistinėje veikloje ar terorizme dalyvaujančių asmenų sąrašą, skaičių.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis pasibaisėjo Indijos premjeru: jis apkabino baisiausią pasaulio nusikaltėlį
16:14
Tą pačią dieną, kai Rusija surengė mirtiną raketų ataką prieš Ukrainą, Indijos premjeras Narendra Modi atvyko į Rusiją, kur ne tik susitiko su Vladimiru Putinu, bet ir apžiūrėjo savo kolegos rezidenciją prie Maskvos. Tai įsiutino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kuris ministrui pirmininkui nepašykštėjo kritikos.
„Tai didžiulis nusivylimas ir pribloškiantis smūgis pastangoms dėl taikos, kai didžiausios pasaulio demokratijos lyderis tokią dieną Maskvoje apkabina žiauriausią pasaulio nusikaltėlį“, – rašė V. Zelenskis socialiniuose tinkluose.
Jo teigimu, tai kenkia bet kokioms taikos pastangoms.
Nors oficialios Indijos ir Rusijos derybos prasidėjo Kremliuje antradienį, tačiau abu lyderiai susitiko pirmadienio vakarą. V.Putinas nepasikuklino apkabinti N.Modi savo namuose Novo Ogariove ir sveikino jį kaip „brangų draugą“, atkreipė dėmesį valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Plačiau skaitykite ČIA.
Pamatykite patys: Ukraina davė galingą atsaką kariniams objektams Rusijoje
15:11
Ukrainos saugumo tarnyba ir Ukrainos karinė žvalgyba surengė sėkmingą operaciją, kurios metu trijuose Rusijos regionuose sunaikino karinį aerodromą, naftos perdirbimo gamyklą ir elektros pastotę, naujienų agentūrai „Unian“ teigė informuotas šaltinis.
Ukrainos smūgia pasiekė Rusijos Achtiubinsko karinį aerodromą Astrachanės srityje, 500 kV elektros pastotę Rostovo srityje ir naftos rezervuarą Kalač prie Dono mieste Volgogrado srityje.
Plačiau skaitykite ČIA.
Rusija sako užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
14:37
Rusijos pajėgos užėmė dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje, netoli rusų kontroliuojamo Donecko miesto, antradienį paskelbė Gynybos ministerija.
Rusų daliniai „išvadavo Jasnobrodovkos gyvenvietę“, sakoma ministerijos pranešime. Ukrainietiškai šis kaimelis vadinasi Jasnobrodivka.
Kyjive gedulas: gelbėtojai baigė darbus vaikų ligoninės griuvėsiuose
14:26
Gelbėtojai antradienį, praėjus dienai po Rusijos smūgio Ukrainos sostinės vaikų ligoninei, baigė darbus jos teritorijoje, o incidentas sulaukė tarptautinio pasmerkimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad pirmadienį Maskva paleido beveik 40 raketų į įvairius šalies miestus. Iš viso žuvo 42 žmonės, įskaitant keturis vaikus, ir daugiau kaip 200 buvo sužeisti.
Antradienį Kyjivas pareigūnai paskelbė gedulo dieną, o gelbėtojai baiginėjo atakos padarinių likvidavimo darbus didžiausios Ukrainos vaikų ligoninės „Ochmatdyt“ teritorijoje.
V.Zelenskis nurodė, kad pacientai iš „Ochmatdyt“ ligoninės buvo perkelti į kitas gydymo įstaigas.
„Toliau dirbame, kad padidintume mūsų miestų ir bendruomenių apsaugą nuo Rusijos teroro. Bus priimami sprendimai. Pasaulis turi tam reikalingų jėgų“, – pareiškė jis.
Plačiau skaitykite ČIA.
Krymo partizanai skelbia įvykdę geležinkelio sabotažą
14:21
„Atesh“ partizanų judėjimas pranešė, kad jau įvykdė antrą sabotažo kampaniją geležinkelio linijoje, jungiančioje Rostovą prie Dono ir okupuotą Mariupolį.
Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale grupės atstovai paskelbė, kad netoli Šachtų kaimo buvo sudeginta geležinkelio relinė spinta. Šis geležinkelis naudojamas karinei technikai ir personalui į karo zoną gabenti.
„Mes ir toliau iš visų jėgų kovojame su okupantais. Ir mūsų sabotažinių išpuolių skaičius kasdien didės. Rusijos kariškiai neturėtų atsipalaiduoti nė minutės, mūsų kerštas už jūsų nusikalstamus veiksmus bus baisus“, – komentavo partizanai.
Anksčiau pranešta, kad Rusija mėgina nutiesti geležinkelį iš Rostovo prie Dono į Mariupolį, o paskui planuoja jį pratęsti į aneksuotą Krymą.
Liepos 5 d. „Atesh" partizanai sabotavo geležinkelio liniją, kuria rusai gabeno amuniciją iš Šiaurės Korėjos, ir traukinių judėjimas buvo sustabdytas.
Taip pat teigiama, kad partizanų judėjimo agentams pavyko įvykdyti sėkmingą operaciją Transsibiro geležinkelyje netoli Jekaterinburgo. Dėl to buvo susprogdintas geležinkelio kelias, kuriuo gabenama Šiaurės Korėjos amunicija.
Ekspertas sugriovė mitą apie begalinius Rusijos resursus: jie kuria iliuziją
14:15
Pasakojimai apie begalinius Rusijos resursus ir pajėgumą kariauti metų metus yra iliuzija ir spaudimas Vakarams nutraukti savo paramą Ukrainai, radijo stoties „NV“ laidoje pareiškė karybos ekspertas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevhenas Dykyi.
Pasak jo, Rusija jau dabar meta visus įmanomus išteklius – žmogiškuosius ir materialinius – kad tik nepralaimėtų karo Ukrainoje. Rusijos vadovybei tai – išlikimo klausimas.
„Ji tikrai naudoja viską – visus iki paskutinio kareivio, tanko, visas galimybes, kurios nėra begalinės“, – kalbėjo ekspertas.
J.Dykyi pažymėjo, kad Rusija jau daug metų rodo, jog yra pasirengusi „stumti“ Ukrainos gyvenvietes iki pat vakarinės sienos, iki pat Lvivo, tačiau buvęs kuopos vadas priminė, kad vien Bachmuto užėmimui rusams prireikė iki 10 mėnesių, o Avdijivkos, kuri yra daug mažesnė, – 4 mėnesių.
„Jie bando sukurti iliuziją, kad tokiu intensyvumu gali tęsti karą metų metus. Jiems svarbiausia yra tai, kad ši iliuzija nusėda mūsų galvose, mūsų sąjungininkų galvose. Jie viliasi, kad žmonės, tikintys jų galimybėmis judėti į priekį metų metus, sakys, kad nėra prasmės paleisti pajėgumų veltui ir protinga bandyti su jais derėtis“, – nurodė buvęs kariškis.
Anot jo, Rusija tikisi, kad Vakarų sąjungininkai morališkai palūš iki tol, kol išseks Rusijos karui skirti ištekliai.
„Iš vienos pusės, taip, jie iš tikrųjų turi pakankamai išteklių metams, ar pusantrų metų. Ir tai nepaisant to, kad karas tęsiasi jau 2,5 metų. Tačiau jie tikisi, kad per šiuos metus Vakarai palūš ir su jais bus galima vesti visai kitokį pokalbį“, – vertino J.Dykyi.
Ekspertas taip pat atkreipė dėmesį, kad, nors rusai ir kuria nenugalimumo ir begalinių išteklių iliuziją, tuo pat metu visais įmanomais kanalais siunčia signalus, kad jie pasirengę įšaldyti dabartinį konfliktą.
Jis priminė, kad Vladimiras Putinas staiga pradėjo kalbėti tik apie keturis regionus, kuriuos Ukrainos kariuomenė turėtų palikti, nors anksčiau buvo daug kalbama apie Odesą ir Charkivą kaip neva Rusijos miestus.
„Ir tada atvyko Orbanas, kuris tiesiai pasakė, kad kalbama net ne apie keturis regionus, o apie konflikto įšaldymą dabartinėje linijoje – tiesiog nustoti šaudyti. Ir tai yra labai reikšminga. Nes rusai taip nesielgia, kai yra įsitikinę savo jėgomis. Jie supranta, kad vis dar žengia į priekį, bet suvokia, kad jų resursai artėja prie pabaigos“, – teigė kariškis.
J.Dykyi pridūrė, kad Rusija giriasi turinti geriausius žmogiškuosius išteklius, tačiau situacija Charkivo srityje rodo, kad ten į priekį žengė absoliučiai „žali rekrutai tiesiai iš mokymų“, ir tai buvo viena iš priežasčių, kodėl jų puolimas nepavyko.
„Rusai turi pakankamai mėsos, bet kokybė jau krenta, nes vis mažiau yra patyrusių karininkų ir kareivių. Todėl priešas gali tiesiog užpildyti fronto liniją šiais „žaliais“ ir nepasiruošusiais vyrais. Dar blogesnė priešo padėtis su technika, nes Charkivo kryptimi tiesiogine prasme judėjo 10 kartų mažiau technikos nei 2022 m. šia kryptimi, nes jos pritrūksta. O geležies jiems trūksta kur kas labiau nei mėsos“, – paaiškino J.Dykyi.
Nors liepos pradžioje vizito Kyjive metu Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pasiūlė Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui apsvarstyti galimybę nutraukti ugnį fronto linijoje ir pradėti derybas su Rusija, interviu metu agentūrai "Bloomberg“ Ukrainos prezidentas sakė, kad šalis yra karo padėtyje ir negali tiesiog kalbėti apie paliaubas.
Pasak jo, V.Putinu negalima pasitikėti. Jis priminė, kad prieš daugelį metų šalys susitarė dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos, tačiau Rusija susitarimą sulaužė. Apie tai kalbėdamas, prezidentas pažymėjo, kad reikia aiškaus plano, kuris neleistų Rusijai pasinaudoti paliaubomis ir kaupti įrangą jų okupuotoje Ukrainos teritorijoje.
NATO viršūnių susitikimas: ko be pažadų dar gali tikėtis Ukraina?
13:39
NATO bendro komunikato projekte Ukrainos kelias į Aljansą apibūdinamas kaip „negrįžtamas“, pirmadienį žiniasklaidos grupei CNN teigė trys su juo susipažinę šaltiniai.
Kaip anksčiau pranešė CNN, prieš antradienį prasidedantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą 32 Aljanso narės diskutavo dėl to, kokią tvirtą garantiją suteikti Ukrainai dėl jos būsimos narystės NATO.
Nors komunikatas dar gali būti pakeistas iki galutinio varianto, tačiau, manoma, kad „negrįžtamos narystės“ formuluotės įtraukimas būtų svarbus signalas Kyjivui ir Maskvai.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis: N.Modi vizitu Maskvoje žlugdo pastangas dėl taikos
13:30
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sukritikavo Indijos ministro pirmininko Narendros Modi vizitą Rusijoje, sutapusį su pražūtingu rusų smūgiu vaikų ligoninei Kyjive.
„Tai didžiulis nusivylimas ir pribloškiantis smūgis pastangoms dėl taikos, kai didžiausios pasaulio demokratijos lyderis tokią dieną Maskvoje apkabina žiauriausią pasaulio nusikaltėlį“, – rašė V.Zelenskis socialiniuose tinkluose.
Kinija prieš NATO susitikimą atmeta organizacijos „šmeižtus ir išpuolius“
13:27
Kinija antradienį užsipuolė NATO „šmeižtus ir išpuolius“, Aljanso vadovui viršūnių susitikimo išvakarėse apkaltinus Pekiną parama Rusijos karui Ukrainoje.
JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį trijų dienų susitikimui priima 32 nares vienijančios NATO šalių vadovus, taip pat Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos lyderius.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas prieš Aljanso 75-osioms metinėms skirtą susitikimą surengtoje spaudos konferencijoje sakė, jog jų įtraukimas „parodo, kad mūsų saugumas yra ne regioninis, o [...] pasaulinis“ klausimas.
„Tai aiškiai parodyta per karą Ukrainoje, kai Iranas, Šiaurės Korėja, Kinija remia ir įgalina neteisėtą Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą“, – pirmadienį sakė J.Stoltenbergas. Jo žodžiai cituojami NATO paskelbtoje stenogramoje.
Kinijos užsienio reikalų ministerija užsipuolė šį gynybos aljansą, įsteigtą 1949 metais siekiant užtikrinti kolektyvinį saugumą tuometinės Sovietų Sąjungos akivaizdoje.
„Vadinamojo NATO saugumo [siekiama] kitų šalių saugumo sąskaita, jos (Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos) veiksmai sukėlė itin didelių saugumo rizikų pasauliui ir regionui“, – eilinėje spaudos konferencijoje Pekine sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
„Kinija griežtai nepritaria NATO šmeižtams ir išpuoliams prieš Kiniją, jos norui perkelti kaltę kitiems, taip pat NATO naudojimuisi Kinija kaip dingstimi judant į rytus, į Azijos ir Ramiojo [vandenyno regioną] ir kurstant įtampą regione“, – sakė atstovas.
NATO lyderiai renkasi Vašingtone po virtinės nesėkmių Ukrainoje ir iškilus su rinkimais susijusioms nepalankioms aplinkybėms abiejose Atlanto pusėse.
J.Bidenas kovoja dėl savo politinio išlikimo po jam itin nesėkmingų debatų su varžovu prezidento rinkimuose, NATO skeptiškai vertinančiu respublikonu Donaldu Trumpu.
Viršūnių susitikimo žvaigždė turėtų būti Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, siekiantis aiškių paramos ženklų, net jei NATO ir nepakvies jo šalies tapti nare.
Ekspertas: Rusija sąmoningai atakuoja civilius gyventojus, kad priverstų lyderius pasiduoti
12:52
Saugumo ir gynybos analitikas profesorius Michaelas Clarke'as teigia, kad Rusija nuolat ir tikslingai puola civilius gyventojus.
PSO yra užregistravusi daugiau kaip 200 pavyzdžių, kai Ukrainoje buvo atakuojamos sveikatos priežiūros įstaigos, o 2016 m. tokia pati taktika buvo naudojama ir Sirijoje, sako jis.
„Jie vadovaujasi tokia filosofija, tai yra karo vedimo būdas“, – sako profesorius M.Clarke'as.
„Rusija iš tiesų turi ligoninių puolimo istoriją. Jie tai daro sąmoningai, nes mano, kad kuo daugiau nelaimių gali sukelti civiliams gyventojams, tuo greičiau pasiduos politinė vadovybė.“
Nepaisant beveik kasdien iš Ukrainos gaunamų pranešimų apie padarytą žalą namams, energetikos infrastruktūrai ir civiliams centrams, Rusija neigia, kad puola civilius taikinius.
Kremlius sako labai atidžiai stebėsiantis NATO viršūnių susitikimą
11:58 Atnaujinta 12:38
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad Rusija atidžiai stebės netrukus prasidėsiantį NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
Susitikime dalyvaus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kiti pasaulio lyderiai.
D.Peskovas žurnalistams sakė, kad Maskva „kuo atidžiausiai“ stebės šių derybų „retoriką ir sprendimus“.
NATO viršūnių susitikimo, skirto Aljanso 75-osioms metinėms, darbotvarkėje tikriausiai dominuos Ukrainos oro gynybos stiprinimo klausimas, pirmadienį raketoms smogus vaikų ligoninei Kyjive ir pražudžius 38 žmones įvairiose Ukrainos vietose.
D.Peskovas sakė, kad NATO „yra aljansas, laikantis Rusiją prieše, oponente“.
NATO „reguliariai deklaruoja tikslą strategiškai nugalėti Rusiją mūšio lauke“ ir „tiesiogiai dalyvauja Ukrainos konflikte Ukrainos pusėje“, pridūrė jis.
D.Trumpo sąjungininkas svaido strėles į Rytų Europą: verčiau gintų Taivaną
11:52
Rytų Europa turėtų mažiau tikėtis iš JAV, jei Donaldas Trumpas laimės prezidento rinkimus, pirmadienį leidiniui „Politico“ pareiškė vienas svarbiausių buvusio prezidento sąjungininkų Elbridge'as Colby.
„Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios ateiti į pagalbą užpultoms NATO šalims. Tai nėra tas pats, kas sakyti, kad turėtume mesti visą savo kariuomenę [į rytinį flangą]“, – pažymėjo buvęs pirmosios D.Trumpo administracijos gynybos sekretoriaus padėjėjo pavaduotojas.
Be to, pasak E.Colby, kuris, kaip spėjama, bus paskirtas į aukštas pareigas, jei D.Trumpas sugrįš į Baltuosius rūmus, rytinio flango šalims reikia skirti kur kas daugiau nei 2 proc. nuo savo bendrojo vidaus produkto (BVP), kurie įvardinti kaip pagrindinis NATO valstybių tikslas.
„Nemanau, kad yra įspūdinga, jog Lietuva skiria 3 procentus; Estija skiria 3 procentus. Jei būčiau jų vietoje, išleisčiau 10 proc., jei jos rimtai žiūri į tai, kokia rimta yra Rusijos grėsmė, – kalbėjo jis. – Manau, kad europiečiai turi suprasti, jog jiems reikia kuo greičiau sukurti savo kariuomenę.“
„Mano asmenine nuomone, mes turėtume skirti dideles turimas pajėgas rytinei NATO gynybai, kurios nesumažintų mūsų gebėjimo [ginti] pirmąją salų grandinę, šiuo atveju Taivaną“, – pridūrė E.Colby.
Jis išskyrė „pagrindinius pajėgumus“, tokius kaip tolimosios ugnies, logistikos, valdymo, šaudmenų ir oro gynybos, sritis, kuriose JAV turėtų sutelkti dėmesį į Aziją, o ne į Europą.
„Tai yra svarbiausi ištekliai, tačiau jų taip pat labiausiai trūksta“, – nurodė D.Trumpo sąjungininkas.
Rados vicepirmininkė: Vašingtono susitikime tikimės įsipareigojimų dėl oro gynybos sistemų
11:08
Vašingtone antradienį NATO viršūnių susitikime pradedant rinktis Aljanso lyderiams, Vilniuje viešėjusi Ukrainos parlamento pirmininko pavaduotoja Olena Kondratiuk teigia, jog Kyivas tikisi įsipareigojimų dėl naujų oro gynybos sistemų.
Anot jos, sistemomis būtų geriau apsaugotas Ukrainos dangus ir taip sprendžiamas jau humanitariniu tapęs klausimas.
„Ir, žinoma, kas mus domina, ko mes tikimės daugiau gauti, tai oro gynybos sistemų. Oro gynyba mums yra klausimas numeris vienas, ypač tokių sistemų kaip „Patriot“ teikimas“, – interviu BNS sakė O. Kondratiuk.
Balandį Kyjivas pareiškė, kad jam labai reikia dar septynių „Patriot“ oro gynybos sistemų, kurios padėtų atremti niokojančias Rusijos atakas. Nuo to laiko Vokietija, Rumunija ir Italija pasiūlė tik tris pažangias oro gynybos sistemas.
Pranešama, kad Jungtinės Valstijos (JAV) šiuo metu svarsto galimybę paskelbti apie sprendimą skirti dar vieną „Patriot“ sistemą Kyjivui, o Nyderlandų vadovaujama iniciatyva surinkti lėšų dar vienai gali duoti rezultatų.
O. Kondratiuk taip pat teigė besitikinti, jog susitikime bus svarstoma galimybė Ukrainos dangų dengti iš kaimyninių šalių.
„Tomis pajėgomis, kuriomis disponuoja mūsų kaimynės, kad galėtume dalinai uždengti dangų virš Ukrainos, pavyzdžiui, Lenkija galėtų uždegti vakarų arba šiaurės vakarų Ukrainos dangų“, – kalbėjo Ukrainos parlamento vicepirmininkė.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija teigia galinti savo jėgainėse gaminti elektrą Ukrainai
11:05
Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, pirmadienį Varšuvoje viešint Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, pasiūlė panaudoti Lenkijos anglis deginančių jėgainių pajėgumus elektrai Ukrainos reikmėms gaminti.
D.Tuskas pabrėžė, kad Lenkija siekia padėti Ukrainai apsirūpinti energija, nes jos elektrinėms nuolat gresia Rusijos raketų atakos.
„Šiuo metu dirbame, kad galėtume deginti gausias lenkiškos anglies atsargas elektros gamybai, nepatirdami papildomų sąnaudų, ypač dėl (CO2) emisijų, o elektrą, pagamintą iš lenkiškos anglies už europinius pinigus per veikiančias jungtis nukreiptume į Ukrainą“, – paaiškino Lenkijos premjeras.
Jis pripažino, kad tai visų Ukrainos energijos stygiaus problemų neišspręstų, tačiau „bent iš dalies galėtų padėti Ukrainai išgyventi sunkią žiemą“.
D.Tuskas pridūrė, kad skatins partnerius Europos Sąjungoje „ieškoti kūrybiškų būdų“, kaip paremti Ukrainos energetikos sektorių.
Po V.Orbano žygio už taiką į Maskvą – neviešas laiškas ES vadovams
10:48
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas parašė neviešą laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui ir Europos Sąjungos valstybių narių vadovams po savo vizitų Ukrainoje ir Rusijoje, skelbia Rusijos tyrimų projektas „Sistema“, remdamasis su anonimiškumo sąlyga kalbėjusiais Europos pareigūnais.
Liepos 5 d. Vengrijos premjeras iš Azerbaidžano išsiuntė laišką, kuriame paaiškino, kad vyko į Kyjivą ir Maskvą „išsiaiškinti šalių pozicijų“.
Pasak V.Orbano, Maskva mano, kad laikas yra jos pusėje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nekalbėjo apie Rusijos kariuomenės nuostolius, tačiau patikino, kad Ukraina esą kas mėnesį praranda apie 40-50 tūkst. karių.
„Rusijos prezidentą nustebino tai, kad Ukrainos prezidentas atmetė laikinas paliaubas. Pasak Rusijos prezidento, jie pasirengę svarstyti bet kokį pasiūlymą dėl paliaubų, kuris netarnautų slaptam Ukrainos pajėgų perdislokavimui ir pergrupavimui“, – rašoma laiške.
V.Orbanas rašė, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva yra pasirengę deryboms tik tuo atveju, jei jose dalyvaus abi pusės. V.Putinas taip pat įtikinėjo jį Stambulo susitarimų aktualumu, tačiau neatsakė į klausimus apie požiūrį į Ukrainos prezidento taikos formulę ir aukščiausiojo lygio susitikimą Šveicarijoje.
V.Orbanas paragino Europą „imtis iniciatyvos“, nes Jungtinėse Valstijose visi užsiėmę pasirengimu prezidento rinkimams.
„Jei nesugebėsime suvaldyti ar sustabdyti šio proceso, per ateinančius du mėnesius fronto linijoje matysime daugiau dramatiškų nuostolių ir karinių įvykių nei bet kada anksčiau“, – pridūrė jis.
Anksčiau pranešta, kad liepos 2 d. Vengrijos ministras pirmininkas atvyko į Kyjivą – tai buvo pirmasis jo vizitas į Ukrainos sostinę per 12 metų. Po susitikimo su Volodymyru Zelenskiu jis pareiškė, kad ukrainiečiai turėtų apsvarstyti galimybę nutraukti ugnį ir pradėti derybas.
Liepos 5 d. jis paskelbė, kad atvyko į Maskvą su „taikos palaikymo misija“. Po derybų su V.Putinu Vengrijos premjeras sakė, kad šis „negali pralaimėti“. Pasak jo, abi pusės įsitikinusios, kad paliaubomis pasinaudos priešas, kad pasiruoštų karo tęsimui.
Komentare naujienų svetainei „Politico“ apžvalgininkai pažymėjo, kad toks „hyperaktyvus“ V.Orbano žygis verčia Europos vadovus vartyti akis: Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos vadovas Ch.Michelis peikia Vengrijos lyderį, nes šis vagia jų žodžius ir kursto įtampą Briuselyje.
Nepaisydamas Briuselio protestų, V. Orbanas išdidžiai pareiškė, kad į Maskvą atvyko kaip Europos Sąjungos pasiuntinys.
„Mes negalime pasiekti taikos be dialogo ir diplomatinių kanalų, – Kremliuje sakė V.Orbanas. – Patyriau, kad pozicijos toli viena nuo kitos, tačiau dialogo atkūrimo požiūriu šiandien buvo žengtas pirmas svarbus žingsnis.“
Jo kelionės vaizdo įrašo pabaigoje pasirodė Vengrijos pirmininkavimo logotipas su trumpoku šūkiu: „Padarykime Europą vėl didžią“.
Tačiau pastebima, kad V.Orbano vizitas pas V.Putiną turėjo bumerango efektą, kai pirmadienį Rusijos prezidento pajėgos subombardavo vaikų ligoninę Kyjive.
Anot vieno Briuselio informatoriaus, ši „taikos“ misija padarė galą Vengrijos pirmininkavimui ES.
„Valstybes nares jau erzino „MEGA“ šūkis. Tačiau susitikimas su V.Putinu visam laikui užtemdys Vengrijos pirmininkavimą, – penktadienį „Politico“ sakė ES diplomatas. – Tokiu susitikimu pirmininkavimas baigsis jam dar neprasidėjus“.
Nuosmūkį patyrusiai Vengrijai V.Orbanas turi mažai ką pasiūlyti, todėl bando pelnyti paramą pristatydamas save kaip taikdarį, pastebėjo apžvalgininkai.
„V.Orbanas tradiciškai konstruoja plečiamąjį užsienio politikos naratyvą praktiškai nuo 2014-2015 metų. Dabartinė akivaizdi to išdava yra „taikos misijos“ naratyvas, kuris taip pat susijęs su jo paties ekonominių interesų įgyvendinimu ir kurį jis labai stipriai sukūrė savo rinkėjų bazei per praėjusius rinkimus“, – komentavo „Red Snow“ geopolitikos analitikas Botondas Feledy.
Manoma, kad V.Orbano taktika gali atsisukti ir prieš jį patį. ES ambasadoriai trečiadienį Briuselyje vyksiančiame susitikime aptars jo pirmininkavimą ir pastarojo meto keliones – tai pirmas ženklas, kad ES pareigūnai gali pereiti nuo vien tik viešų pasmerkimų prie konkrečių veiksmų Budapešto pirmininkavimui pažaboti.
Antrojo ES diplomato teigimu, nerimas dėl V.Orbano didėja: „Turėtų būti aišku, kad jis atstovauja tik savo šaliai, tačiau vietoj to jis sąmoningai paliko daug dviprasmybių“.
Rusija sako per naktį sunaikinusi 38 ukrainiečių dronus
09:10
Rusijos pajėgos antradienio naktį netoli sienos su Ukraina esančiuose regionuose sunaikino 38 ukrainiečių dronus, pranešė rusų gynybos ministerija.
„Budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė tris dronus virš Belgorodo srities, septynis dronus virš Kursko srities, du dronus virš Voronežo srities, 21 droną virš Rostovo srities ir penkis dronus virš Astrachanės srities“, – socialiniame tinkle „Telegram“ nurodė Gynybos ministerija.
Astrachanės srities gubernatorius Igoris Babuškinas pareiškė, kad Kyjivas surengė masinę dronų ataką regiono šiaurėje. Jis pridūrė, kad ataka buvo „sėkmingai atremta“.
Abi šalys per plataus masto karą, Rusijos pradėtą 2022 metų vasarį, plačiai naudoja bepiločius orlaivius, įskaitant didesnius savaime detonuojančius aparatus, kurių nuotolis siekia šimtus kilometrų.
Ukraina šiais metais suintensyvino atakas Rusijos teritorijoje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužę pradėjo didelį naują sausumos puolimą Ukrainos šiaurės rytiniame Charkivo regione, esą siekdamas sukurti „buferinę zoną“, kad apsaugotų Rusijos pasienio Belgorodo regioną nuo apšaudymų.
Rusija praranda kozirius: pats baisiausias ginklas nieko nebegąsdina
09:01
Taip vadinama branduolinio atgrasymo doktrina, kurios Maskva tvirtai įsikibusi laikėsi nuo sovietinių laikų, nebeveikia, interviu metu Rusijos vyriausybės leidžiamam žurnalui „International Affairs“ pareiškė užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.
Grasindama panaudoti savo turimą branduolinį arsenalą, Rusija bando daryti spaudimą savo priešininkams. Tai buvo patikimiausia šalies praktika ne vieną dešimtmetį Šaltojo karo metu ir jam pasibaigus.
„Būkime atviri. Pirmiausia turime būti sąžiningi patys su savimi. Situacija Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje (ŠBO) parodė, kad branduolinis atgrasymas buvusia klasikine prasme visiškai neveikia. Mums reikia tam tikrų konceptualių papildymų ir korekcijų“, – kalbėjo S.Riabkovas, prižiūrintis ginklų kontrolės klausimus, santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir BRICS šalimis.
Pasak viceministro, būtent strateginio atgrasymo koncepcijos žlugimas lėmė būsimus Rusijos branduolinės doktrinos pakeitimus, kurie šiuo metu leidžia naudoti branduolinį ginklą branduolinio smūgio prieš Rusiją arba nebranduolinės atakos, keliančios „grėsmę valstybės egzistavimui“, atveju.
„Po kurio laiko bus sukonkretinta, kokie galėtų būti požiūriai iš mūsų pusės į šiuos nepaprastai svarbius ir labai atsakingus dalykus mūsų priešininkų tolesnio eskalavimo situacijose“, – pažymėjo jis.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui žvanginimas branduoliniais ginklais tapo įprasta praktika: jau pirmosiomis invazijos į Ukrainą dienomis jis paskelbė apie Rusijos branduolinių pajėgų perkėlimą į specialiosios parengties režimą, o po pusmečio pagrasino panaudoti „visas įmanomas priemones“ okupuotoms Ukrainos teritorijoms ginti.
2023 m. pradžioje V.Putinas paskelbė apie Rusijos dalyvavimo Strateginės puolamosios ginkluotės sutartyje (START) su Jungtinėmis Valstijomis – paskutiniame dvišaliame susitarime, likusiame iš „détente“ eros, kuriuo buvo ribojamas didžiųjų branduolinių valstybių branduolinių galvučių skaičius, – sustabdymą. Po mėnesio V.Putinas pranešė apie taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijos teritorijoje, o šią vasarą nurodė surengti jų naudojimo pratybas.
Vasario mėn. pranešime Federaliniam Susirinkimui Rusijos autoritarinis prezidentas aiškino, kad branduolinis ginklas yra „visiškos parengties“ būsenoje ir gali būti panaudotas, jei į Ukrainą būtų pasiųstos NATO pajėgos. O tai „gresia konfliktu su branduolinio ginklo panaudojimu, taigi ir civilizacijos sunaikinimu“, kalbėjo V.Putinas.
Negana to, birželio pabaigoje V.Putinas pareiškė, kad Rusija gamins naujas vidutinio nuotolio branduolines raketas ir tada nuspręs, ar dislokuoti jas NATO valstybių Europoje ir Amerikos sąjungininkų Azijoje veikimo zonoje.
Tačiau visus tokio pobūdžio V.Putino pareiškimus NATO suprato kaip blefą.
„Tai labiau primena samprotavimus, paklūstančius psichologinio gąsdinimo logikai, o ne tikriesiems ketinimams“, – anksčiau V.Putino pareiškimus komentavo NATO generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Joane.
„Nematome jokios tiesioginės grėsmės, kad Rusija panaudos šiuos ginklus, – aiškino jis. Tačiau tokie pareiškimai patys savaime yra „labai pavojingi, nes pakerta pasitikėjimą“, pridūrė jis.
Tarptautinė branduolinių ginklų panaikinimo kampanija (ICAN) apskaičiavo, kad Rusija turi kiek mažiau nei 6 000 branduolinių ginklų – didžiausią pasaulyje branduolinį arsenalą. Maskva gali paleisti branduolinius ginklus iš sausumoje esančių raketų, povandeninių laivų arba lėktuvų.
Rusijos branduolinių ginklų naikinamoji galia labai įvairi – nuo ginklų, prilygstančių šimtams kilotonų trotilo, iki vadinamųjų taktinių branduolinių ginklų, kurių galia dažniausiai svyruoja nuo maždaug 10 iki 100 kilotonų.
Tačiau net vieno iš šių „mažesnių“ branduolinių ginklų panaudojimas turėtų pražūtingų humanitarinių padarinių. Organizacijos analitikai atkreipė dėmesį, kad Hirošimą sunaikinusios ir iki 1945 m. pabaigos apie 140 tūkst. žmonių pražudžiusios bombos, kurios galingumas siekė 15 kilotonų, dydis prilygsta vienam iš mažiausių Rusijos arsenalo ginklų.
JAV ragina N.Modi per derybas su V.Putinu pabrėžti Ukrainos teritorinį vientisumą
07:47
Jungtinės Valstijos pirmadienį paragino Indijos ministrą pirmininką Narendrą Modi per derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pabrėžti Ukrainos teritorinį vientisumą.
JAV raginimas nuskambėjo NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone išvakarėse.
„Norėtume paraginti Indiją, kaip ir bet kurią kitą šalį, kuri bendrauja su Rusija, aiškiai parodyti, kad bet kokiu konflikto Ukrainoje sprendimu turi būti [...] laikomasi Jungtinių Tautų Chartijos dėl Ukrainos teritorinio vientisumo, Ukrainos suvereniteto“, – žurnalistams sakė Valstybės departamento atstovas spaudai Matthew Milleris.
„Indija yra strateginė partnerė, su kuria palaikome visapusišką ir nuoširdų dialogą, įskaitant ir mūsų susirūpinimą dėl santykių su Rusija“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos yra užmezgusios tvirtus dvišalius santykius su Indija, laikydamos ją galinga partnere kylant Kinijai.
JAV prezidentas Joe Bidenas pernai buvo pakvietęs N.Modi atvykti su valstybiniu vizitu.
Indija ir Rusija glaudžius santykius palaiko dar nuo Šaltojo karo laikų. Naujasis Delis atsisakė prisijungti prie Vakarų šalių sankcijų dėl karo Ukrainoje ir suskubo importuoti iš Rusijos energiją sumažinta kaina.
Rusijos pareigūnas: per Ukrainos smūgius pasienio regione žuvo 4 žmonės
07:22
Per ukrainiečių smūgius Rusijos Belgorodo srityje pastarąją parą žuvo mažiausiai keturi žmonės, antradienį paskelbė šio pasienio regiono gubernatorius.
„Belgorodo sričiai tai buvo labai neramios, sunkios 24 valandos. Keturi žmonės žuvo, 20 buvo sužeisti, 17 [jų] lieka medicinos įstaigose, dviejų iš jų būklė sunki“, – platformoje „Telegram“ parašė Viačeslavas Gladkovas.
Rusija ketina nusimesti atsakomybę už vaikų ligoninės apšaudymą
07:15
Rusijos pareigūnai ir propagandistai bando atleisti nuo atsakomybės už vaikų ligoninės apšaudymą, rašo Karo tyrimų institutas (ISW).
Kariniai analitikai pažymėjo, kad Rusijos žiniasklaidos atstovai pateikia melagingus teiginius apie per išpuolį panaudotas raketas ir ligoninės būklę, kurie prieštarauja turimiems įrodymams.
Ukrainos kovos su dezinformacija centras taip pat įspėjo, kad Rusijos propagandos šaltiniai intensyvina įvairias informacines operacijas, kuriomis siekiama nukreipti atsakomybę už išpuolį nuo Rusijos.
Visų pirma Rusijos propaganda pateikė melagingų teiginių, kad Ukraina naudojo dalį arba visą ligoninę sužeistiems ukrainiečių kariams gydyti, kad Ukraina ligoninėje sandėliavo raketas ir kad į ligoninę pataikė Ukrainos, o ne Rusijos priešlėktuvinės gynybos raketos.
Per rusų atakas Ukrainoje žūčių skaičius išaugo iki 37
07:02
Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį, be kitų objektų, buvo smogta vaikų ligoninei Kyjive, žuvo mažiausiai 37 žmonės, apie 200 buvo sužeisti, pranešė pareigūnai.
Tai Vakaruose NATO viršūnių susitikimo išvakarėse buvo pasmerkta kaip negailestingas išpuolis prieš civilius gyventojus.
Dešimtys savanorių, įskaitant ligoninės darbuotojus ir gelbėtojus, po reto bombardavimo dienos metu desperatiškai ieškojo išlikusių gyvų žmonių, matė įvykio vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Rusija paleido dešimtis raketų į penkis miestus Pietų ir Rytų Ukrainoje, taip pat į sostinę.
Žuvo mažiausiai 37 žmonės, įskaitant tris vaikus, daugiau kaip 170 buvo sužeisti, nurodė V.Zelenskis.
Per smūgius buvo apgadinta beveik 100 pastatų, įskaitant mokyklas ir gimdymo namus, pridūrė jis.
Gelbėjimo tarnybų pareigūnai teigė, kad per Kyjivą užgriuvusią smūgių virtinę žuvo 22 ir buvo sužeisti dar 72 žmonės.
Dnipropetrovsko srityje, kur yra V.Zelenskio gimtasis Kryvyj Rihas, ne kartą nukentėjęs nuo Rusijos bombardavimų, per smūgius žuvo mažiausiai 10 žmonių, o dar 41 buvo sužeisti, teigė vietos pareigūnai.
Oro pajėgos pranešė, kad oro gynybos sistemos numušė 30 raketų.
„Būtina numušti Rusijos raketas. Būtina sunaikinti Rusijos kovinius lėktuvus jos bazėse. Būtina imtis ryžtingų veiksmų, kurie nepaliks jokio saugumo deficito“, – sakė V.Zelenskis prieš NATO viršūnių susitikimą, kurio darbotvarkėje svarbiausias klausimas turėtų būti Ukrainos oro gynybos apginklavimas.
V Zelenskis paragino surengti skubų Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį dėl šio užpuolimo ir paragino Ukrainos sąjungininkes duoti „griežtesnį atsaką“ į Rusijos išpuolį.
Po smūgių JAV prezidentas J.Bidenas pirmadienį pažadėjo „naujas priemones“, kad būtų stiprinama Ukrainos oro gynyba.
„Kartu su savo sąjungininkėmis paskelbsime apie naujas priemones, skirtas Ukrainos oro gynybai stiprinti, kad padėtume apsaugoti Ukrainos miestus ir civilius gyventojus nuo Rusijos smūgių“, – sakė J.Bidenas.
„Pasibjaurėtina“
JAV Valstybės departamentas pasmerkė „dar vieną žiaurią raketų ataką prieš civilius gyventojus“, o Europos Sąjunga pasmerkė Maskvą už „negailestingus“ veiksmus.
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Turkas pasmerkė „bjaurius“ Rusijos smūgius, o šios organizacijos vadovas Antonio Guterresas, cituojamas jo atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico, atakos prieš medicinos įstaigas yra „ypač šokiruojančios“.
Prancūzijos užsienio reikalų ministerija vaikų ligoninės bombardavimą pavadino „barbarišku“, Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau išpuolį pavadino „pasibjaurėtinu“, o pasmerkė ir Japonijos vyriausybės atstovas.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) teigė, kad vaikų ligoninei smogė rusų raketa Ch-101. SBU nurodė, kad raketoje buvo komponentų, pagamintų NATO šalyse narėse.
Kyjivas sostinėje paskelbė gedulo dieną.
Per Rusijos smūgius pirmadienį buvo apgadinti ir trys energijos objektai Kyjive.
Nuo 2022 metų vasario, kai Maskvos pajėgos įsiveržė į Ukrainą, rusai ne kartą intensyviai apšaudė sostinę. Praėjusį kartą didelė dronų ir raketų ataka prieš Kyjivą buvo surengta birželį.
J.Bidenas sureagavo į Rusijos išpuolį prieš vaikų ligoninę Kyjive: susitiks su V.Zelenskiu
06:41
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas reagavo į liepos 8 d. įvykdytą masinę raketų ataką prieš Ukrainą.
„Rusijos raketų smūgiai, per kuriuos šiandien žuvo dešimtys Ukrainos civilių gyventojų ir buvo apgadinta bei sugriauta didžiausia vaikų ligoninė Kyjive, yra siaubingas Rusijos žiaurumo priminimas. Labai svarbu, kad pasaulis ir toliau palaikytų Ukrainą šiuo kritišku momentu ir kad mes neužmerktume akių prieš Rusijos agresiją“, – sakoma Baltųjų rūmų pareiškime.
Amerikos vadovas priminė, kad šią savaitę Vašingtone vyksiančiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Susitiksiu su Prezidentu V.Zelenskiu, kad aiškiai parodyčiau, jog mūsų parama Ukrainai yra neabejotina. Kartu su savo sąjungininkais paskelbsime apie naujas priemones, skirtas Ukrainos oro gynybai stiprinti, kad padėtume apsaugoti jos miestus ir civilius gyventojus nuo Rusijos smūgių. Jungtinės Valstijos palaiko Ukrainos žmones“, – pridūrė J.Bidenas.
Ukraina smogė Rusijai: paleido dešimtis dronų, kilo gaisras naftos saugykloje
06:27
Ukrainos bepiločiai lėktuvai sukėlė gaisrą Rusijos Volgogrado srities naftos saugykloje ir elektros pastotėje, patvirtino vietos gubernatorius.
Vasilijus Golubevas sakė, kad Ukraina į pietinį Rusijos regioną, kuris ribojasi su Ukraina, paleido „dešimtis“ dronų.
„Dėl oro atakos Rodionovo-Nesvetajaus rajone užsidegė du transformatoriai elektros pastotėje“, – rašė V.Golubevas žinučių programėlėje „Telegram“ ir pridūrė, kad oro gynybos sistemos sunaikino dešimtis dronų.
