Svarbiausios naujienos
- JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
- Į šios šalies uostą Rusijos karo laivas įplaukė pirmą kartą: statoma ir jūrų laivyno bazė
- A.Blinkenas: NATO sąjungininkės jau pradėjo F-16 perdavimą Ukrainai
- „Bloomberg“: kodėl taip sunku laimėti Rusijos ir Ukrainos karą ir kaip jis gali baigtis
- Naujas pavojus mūšio lauke: paaiškino, kodėl Vakarų tikslieji ginklai tampa nenaudingi
- JAV akylai stebi karines bazes Europoje: tai agresyvūs ir koordinuoti Rusijos veiksmai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
21:48
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina tariasi dėl leidimo naudoti amerikietiškus tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Christopheris Smithas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamiesi „Voice of America“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir toliau koreguos su Ukraina sudarytą saugumo susitarimą.
„Mes ir toliau koreguosime ir pritaikysime savo saugumo pagalbą ir teikiamas gaires, atsižvelgdami į mūsų partnerių Ukrainoje operatyvinius ir strateginius poreikius“, – sakė jis.
Gegužės mėnesį Baltieji rūmai leido Ukrainai smogti Rusijos kariniams objektams, tačiau su tam tikrais apribojimais. Jungtinės Valstijos kol kas neleidžia giluminių smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau Ukraina gali atakuoti Rusijos karių pozicijas ir paleidimo įrenginius palei savo sieną.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naikinti Rusijos orlaivius Rusijos Federacijos teritorijoje, nes tai apsaugos Ukrainos miestus nuo KAB smūgių.
Rusija atakavo Voznesensko miestą Nikolajevo srityje, 1 žmogus žuvo, 8 sužeisti, įskaitant merą
23:00
Trečiadienį Rusijos pajėgos smogė Voznesensko miestui Nikolajevo srityje, žuvo žmogus ir dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.
Pasak V.Kimo, tarp aukų yra Voznesensko meras Jevgenijus Velyčko.
Visi aštuoni žmonės patyrė vidutinio sunkumo sužeidimus. Išpuolis sukėlė gaisrą civiliniame objekte. Gelbėtojai jį likvidavo apie 18 val. vietos laiku, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
21:48
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina tariasi dėl leidimo naudoti amerikietiškus tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Christopheris Smithas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamiesi „Voice of America“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir toliau koreguos su Ukraina sudarytą saugumo susitarimą.
„Mes ir toliau koreguosime ir pritaikysime savo saugumo pagalbą ir teikiamas gaires, atsižvelgdami į mūsų partnerių Ukrainoje operatyvinius ir strateginius poreikius“, – sakė jis.
Gegužės mėnesį Baltieji rūmai leido Ukrainai smogti Rusijos kariniams objektams, tačiau su tam tikrais apribojimais. Jungtinės Valstijos kol kas neleidžia giluminių smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau Ukraina gali atakuoti Rusijos karių pozicijas ir paleidimo įrenginius palei savo sieną.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naikinti Rusijos orlaivius Rusijos Federacijos teritorijoje, nes tai apsaugos Ukrainos miestus nuo KAB smūgių.
Rusija paskelbė naujienų leidinį „The Moscow Times“ nepageidaujama organizacija
19:17
Rusija trečiadienį pranešė, kad naujienų leidinį „The Moscow Times“ paskelbė „nepageidaujama“ organizacija ir uždraudė jame dirbti ar palaikyti su juo ryšius.
Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai „nepageidaujamomis“ paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.
„Priimtas sprendimas užsienio nevyriausybinės organizacijos „The Moscow Times“ veiklą pripažinti nepageidaujama Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakoma Rusijos generalinės prokuratūros išplatintame pranešime.
Jame teigiama, kad šiuo leidiniu „siekiama diskredituoti Rusijos Federacijos vadovybės sprendimus tiek užsienio, tiek vidaus politikos srityje“.
Anglų ir rusų kalbomis leidžiamas laikraštis „The Moscow Times“, kuris apie Rusiją rašė nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, persikėlė į Amsterdamą po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
„Nepageidaujamos“ organizacijos statusas verčia nutraukti veiklą Rusijoje ir reiškia, kad rusai, dirbantys šioms organizacijoms, finansuojantys jas ar bendradarbiaujantys su jomis, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už tam tikrą veiklą.
„Žinoma, tęsime savo darbą kaip įprasta: nepriklausoma žurnalistika. Putino Rusijoje tai nusikaltimas“, – teigė „The Moscow Times“ įkūrėjas Derkas Saueris pranešime socialiniame tinkle „X“.
Prieš daugiau nei dvejus metus Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskva ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais, kurį teisių gynimo grupės prilygino sovietinių laikų masinėms represijoms.
Maskva nepageidaujamomis organizacijomis taip pat yra paskelbusios Pasaulio gamtos fondą, „Greenpeace“, „Transparency International“ ir „Laisvosios Europos radiją/Laisvės radiją“.
Svarbu matyti Rusijos pastangas įtraukti kitas valstybes į karą, sako prezidentas
19:16
Baltarusijoje vykstant bendroms šios valstybės ir Kinijos pratyboms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarbu matyti Rusijos pastangas įtraukti kitas valstybes į karą Ukrainoje.
„Svarbu matyti Rusijos pastangas įtraukti kitas valstybes į karą prieš Ukrainą“, – NATO viršūnių susitikime Vašingtone trečiadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
Kinija ir Baltarusija netoli Lenkijos sienos rengia bendras karines pratybas, sekmadienį pranešė Kinijos gynybos ministerija.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos duomenimis, Rusija dislokavo taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje.
„Mūsų žiniomis, tai yra realybė“, – teigė G.Nausėda.
Pasak jo, Kinijos ir kitų valstybių įsitraukimui į karą Ukrainoje reikia skirti didelį dėmesį.
„Kol kas mūsų diplomatinės pastangos šiuo klausimu nedavė pakankamų rezultatų“, – kalbėjo prezidentas.
Kinijos gynybos ministerijos teigimu, bendrose pratybose su baltarusiais daugiausia dėmesio skiriama kovos su terorizmu operacijoms.
Baltarusijos teigimu, manevrai planuojami liepos 8–19 dienomis.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), dėl šių pratybų Lietuvai papildomų grėsmių nekyla.
Anot jos, liepą Bresto poligone vykstantys Baltarusijos ir Kinijos mokymai žymi atnaujintą praktinį dvišalį karinį bendradarbiavimą bendrų pratybų srityje.
Ministerijos teigimu, Baltarusija ir Kinija 2010 metais pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo remdamasi vystė šalių karinį bendradarbiavimą: organizavo įvairaus lygmens dvišalius vizitus, personalo mokymus abiejų šalių karinėse mokymo įstaigose, taip pat bendras karines pratybas.
Pirmą kartą bendri Baltarusijos ir Kinijos antiteroristiniai mokymai Baltarusijos teritorijoje vyko 2011 metais.
Iki COVID-19 pandemijos šie antiteroristiniai mokymai periodiškai vyko Baltarusijos ir Kinijos teritorijoje.
2015 metais Baltarusijos ir Kinijos antiteroristiniai mokymai Baltarusijoje vyko Bresto poligone. Mokymuose dalyvavo Baltarusijos 38-osios atskirosios desanto šturmo brigados kuopa.
Pasak KAM, prasidėjus COVID-19 pandemijai Baltarusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas sustojo.
2023 metais rugpjūtį Baltarusijoje lankėsi Kinijos gynybos ministras. Šalys pareiškė, kad, atsižvelgiant į pandemijos pabaigą, stiprins karinį bendradarbiavimą ir anonsavo bendrus karinius mokymus 2024 metais.
Savo ruožtu, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskvos ir Pekino politiniai, kariniai ir ekonominiai ryšiai dar labiau sustiprėjo.
Tuo metu karo pradžioje Rusija iš Baltarusijos teritorijos įsiveržė į Ukrainą, ir nors Minskas tiesiogiai neprisijungė prie Maskvos puolimo, abiejų šalių kariuomenės yra glaudžiai susijusios.
Diplomatai: NATO sutarė, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu narystės link
18:01
NATO sutarė, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu narystės link, trečiadienį pranešė diplomatai.
Diplomatai teigė, kad galutinėje deklaracijoje, kurią dar reikės oficialiai patvirtinti, bus pritarta Ukrainos „negrįžtamam keliui į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, kad NATO suteiktų bent jau tvirtą garantiją, jog Ukraina galės prisijungti prie karinio Aljanso.
JAV ir kai kurios kitos šalys priešinasi Ukrainos narystei, kol tęsiasi karas su Rusija, kad sąjungininkai nebūtų įtraukti į didesnį konfliktą. Jos taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi imtis svarbių žingsnių kovai su korupcija, taip pat kitų sisteminių reformų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad Ukraina į aljanso gretas įstos ne iš karto.
„Norint pakviesti naują sąjungininką, mums reikia konsensuso. Visi sąjungininkai sutinka, kad Ukraina taps nare, tačiau dar per anksti kalbėti, kada tai įvyks“, – sakė jis žurnalistams.
Viršūnių susitikimas Vašingtone vyksta minint 75-ąsias NATO įkūrimo metines, tačiau jo metu taip pat siekiama pasiųsti žinutes apie paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
JAV prezidentas Joe Bidenas, siekdamas pabrėžti tvirtą JAV poziciją, viršūnių susitikimą pradėjo paskelbdamas, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.
Trečiadienį pranešta, kad ilgai laukti naikintuvai F-16 jau keliauja į Ukrainą.
Į šios šalies uostą Rusijos karo laivas įplaukė pirmą kartą: statoma ir jūrų laivyno bazė
17:28
Novorosijske besibazuojantis Rusijos projekto 22870 karo laivas pirmą kartą įplaukė į Abchazijoje esantį Ochamčyros uostą, kuriame Rusijos valdžia stato nuolatinę karinių jūrų pajėgų bazę.
Tai patvirtina palydovinės nuotraukos, kurias naujienų svetainei „Naval News“ išanalizavo atvirojo šaltinio duomenų analitikas slapyvardžiu HI Suttonas, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“.
„Sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų Kryme ir Novorosijske metu nepripažinta Abchazijos respublika gali tapti Rusijos karinio jūrų laivyno prieglobsčiu“, – rašoma straipsnyje.
Sakartvelas ir Vakarų šalys Rusijos bazės įkūrimą Abchazijoje ankčiau pavadino „grėsme nacionaliniam saugumui“.
Pasak analitiko, neatpažintas Rusijos karo laivas (projektas 22870) dar birželio 28 d. buvo savo gimtajame uoste Novorosijske, liepos 1 d. dingo, o liepos 4 ir 5 d. jau buvo pastebėtas Ochamčiroje.
Jis priminė, kad liepos 3 d. Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba atakavo Novorosijską – jų jūriniai dronai „Magura" pataikė į prieplauką netoli tos vietos, kur paprastai švartuojasi laivas.
„Viena iš hipotezių yra ta, kad laivas buvo jūroje ir bandė išvengti puolimo, pasprukdamas į Ochamčyrą“, – pridūrė ekspertas.
Juodojoje jūroje plaukioja trys projekto 22870 laivai – „SB-742“, „Profesorius Nikolajus Muru“ ir „Kapitan Gurjev“, patikslino svetainė „Naval News“.
Anksčiau Ochamčyros uoste buvo dislokuoti tik keli nedideli Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) patruliniai laivai.
„Tačiau minėto projekto laivo atvykimas į uostą yra pirmasis reikšmingas Rusijos karinių jūrų pajėgų laivo apsilankymas Abchazijoje po respublikos prezidento Aslano Bžanijos pareiškimo apie nuolatinio Rusijos laivyno dislokacijos punkto atsiradimą šioje šalyje“, – rašo „Agenstvo“.
Vadinamasis prezidentas sprendimą dėl nuolatinio Rusijos laivyno dislokavimo punkto respublikoje priėmė 2023 m. spalio 5 d. Išvakarėse jis buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuomet A.Bžanija nurodė, kad tarp Rusijos ir Abchazijos jau pasirašytas atitinkamas susitarimas.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija šį pareiškimą pavadino „šiurkščiu Sakartvelo suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu“ ir paragino Rusiją laikytis 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimo.
Karinio jūrų laivyno bazės įrengimui taip pat prieštaravo ESBO Sakartvelo partnerių grupė, kuriai priklauso Jungtinės Amerikos Valstijos, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Danija ir keletas kitų šalių.
Organizacija tai pavadino „bandymu destabilizuoti ir taip sudėtingą padėtį Juodosios jūros regione“.
Tačiau ši reakcija Rusijos nesustabdė. Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šamba pareiškė, kad 2024 m. sausį Abchazijoje pradės veikti Rusijos laivyno bazė. O kovo mėnesį Sakartvelo televizijos kanalas „TV Piraveli“ pranešė, kad bazė jau beveik baigta ir parodė nuotrauką iš oro.
Antiokupacinio judėjimo atstovas Davidas Kačarava tuomet sakė, kad Rusija tokiu būdu nori atidaryti antrąjį frontą ir bandys įtraukti Sakartvelą į karą.
Birželį šalies valstybės saugumo tarnybos vadovas Grigolas Liluašvilis bazės įkūrimą pavadino grėsme šalies saugumui ir „papildomu karinės-strateginės Juodosios jūros kontrolės svertu“.
„Mūsų vertinimu, mažai tikėtina, kad užimtas Ochamčyros uostas dėl mažo akvatorijos ploto ir sudėtingos infrastruktūros būklės bus naudojamas dideliems karo laivams priimti“, – pažymėjo jis.
Analitikas HI Sutton mano, kad Abchazijos uostas galėtų priimti kelis didelius karo laivus, įskaitant desantinius laivus ar fregatas.
Nors projekto 22870 laivai vadinami gelbėjimo vilkikais, jie dažnai lydi karo laivus ir yra žinomi kaip karo metu gabenantys raketų sistemas.
Atvirųjų šaltinių duomenų tyrėjas daro prielaidą, kad Rusija gali naudoti uostą ir kaip saugų prieglobstį po sėkmingų Ukrainos pajėgų atakų Kryme ir Novorosijske, ir kaip bazę kovinėms misijoms vykdyti.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos duomenimis, Ukrainos pajėgos iki liepos mėn. apgadino arba sunaikino 26 Rusijos karinius laivus Juodojoje ir Azovo jūrose.
Liepos pradžioje Ukraina pranešė apie 27 apgadintus arba sunaikintus Rusijos karo laivus. Dėl to Juodosios jūros laivynas buvo priverstas perkelti beveik visus savo kovai parengtus laivus iš okupuoto Krymo į kitas vietas.
Įžūlus rusų propagandininkų melas: ukrainiečiai patys paleido raketą į vaikų ligoninę Kyjive
16:59
Liepos viduryje Ukrainą sukrėtė masinių smūgių banga, per kurią buvo itin skaudžiai smogta Kyjive esančiai vaikų ligoninei „Ochmatdyt“. Oficialieji Rusijos šaltiniai neigia, jog kariuomenė taikėsi į šį pastatą, ir tvirtina, kad raketą paleido patys ukrainiečiai. Tačiau ekspertai, tarp kurių yra ir Karo studijų institutas (ISW), įsitikinę, kad yra priešingai.
„Į Kyjivo ligoninę pataikė amerikiečių priešlėktuvinės gynybos raketa „Patriot“.
Tokią nuomonę socialiniame tinkle X išreiškė amerikiečių žurnalistas Jacksonas Hinkle'as.
Tokias išvadas Hinkle'as padarė išanalizavęs skriejančios raketos vaizdo įrašą ir sprogimo fragmentų nuotraukas, kurias tinkle paskelbė vietos gyventojai“, – tvirtinama lietuvių kalba platinamoje žinutėje socialiniame tinkle „Facebook“ (kalba netaisyta).
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Blinkenas: NATO sąjungininkės jau pradėjo F-16 perdavimą Ukrainai
16:50 Atnaujinta 18:00
NATO sąjungininkės jau pradėjo naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, trečiadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Orlaiviai skirti sustiprinti su trečius metus besitęsiančia Rusijos invazija kovojančios Ukrainos gynybą.
Danija ir Nyderlandai pradėjo lėktuvų perdavimą, o Belgija ir Norvegija įsipareigojo suteikti daugiau lėktuvų, nurodoma Baltųjų rūmų pareiškime.
„Šiuo metu vyksta F-16 naikintuvų perdavimas iš Danijos ir Nyderlandų“, – sakė A.Blinkenas per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
„Šią vasarą šie naikintuvai skraidys Ukrainos danguje, kad Ukraina ir toliau galėtų veiksmingai gintis nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad naikintuvai F-16 padės užbaigti karą.
„F-16 priartina teisingą ir ilgalaikę taiką, parodydami, kad teroras turi žlugti visur ir visada“, – sakoma Ukrainos vadovo pareiškime socialiniuose tinkluose.
Ukraina jau seniai prašė pažangių vakarietiškų lėktuvų.
Praėjusį rugpjūtį JAV prezidentas Joe Bidenas uždegė žalią šviesą perduoti šaliai amerikiečių gamybos lėktuvus F-16, nors anksčiau nerimavo dėl to, kiek laiko prireiks apmokyti ukrainiečius jais naudotis.
A.Blinkenas sakė, kad šių orlaivių perdavimas turėtų būti signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Tai sutelkia Vladimiro Putino dėmesį į tai, kad jis nepergyvens Ukrainos, nepergyvens mūsų ir, jei jis ir toliau tęs savo veiksmus, žala, kuri bus daroma Rusijai ir jos interesams, tik didės“, – kalbėjo A.Blinkenas.
„Greičiausias būdas pasiekti taiką yra stipri Ukraina“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.
Norvegija perduos Ukrainai šešis naikintuvus F-16
15:44
Norvegija perduos Ukrainai šešis naikintuvus F-16, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone metu pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as, kurį cituoja šalies leidinys „Verdens Gang“.
Jis nurodė, kad naikintuvai bus perduoti dar šiemet.
„Ukrainos gebėjimas apsiginti nuo oro atakų yra labai svarbus jos gynybai nuo Rusijos. Norvegija nusprendė padovanoti Ukrainai šešis naikintuvus F-16. Planuojame pradėti tiekimus 2024 m.“, – sakė premjeras.
Pasak Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo, kai Ukraina sulauks daugiau apmokytų pilotų ir pagalbinio personalo, naikintuvų koalicijos šalys Ukrainai pridės naujų orlaivių.
Leidinys nurodė, kad Norvegija 2021 m. baigė eksploatuoti savo F-16 lėktuvus, nes palaipsniui pereina prie naujos kartos naikintuvų F-35.
Kiek anksčiau Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Ukraina ir Nyderlandai imasi svarbių veiksmų, kad F-16 naikintuvai kuo greičiau pradėtų veikti fronte.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį nurodė, kad Ukrainai reikia bent 128 F-16, kad ji galėtų veiksmingai pasipriešinti Rusijai danguje.
Lenkijos URM vadovas: Ukraina įstos į NATO tik pasibaigus karui
15:33
Ukraina galės prisijungti prie NATO tik pasibaigus karui, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Vašingtone, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas.
„Atrodo, kad tikima, jog Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai baigsis karas“, – sakė R.Sikorskis.
Ministras, lenkų žurnalistų paklaustas apie Ukrainos stojimo į NATO perspektyvas, pripažino, kad tai sudėtingas klausimas, nes „nėra nieko mažiau saugaus už nepatikimas saugumo garantijas“.
Viršūnių susitikimo metu bus patvirtintas milijardinis pagalbos paketas ir pasirašyti abipusio saugumo susitarimai su kai kuriomis NATO valstybėmis narėmis.
R.Sikorskis taip pat paminėjo derybas dėl galimybės numušti Rusijos raketas prieš joms pasiekiant Lenkijos teritoriją ir sakė, kad vyksta sąjungininkų derybos dėl tokių veiksmų.
Užsienio reikalų ministras taip pat komentavo Vengrijos prezidento Viktoro Orbano, neseniai aplankiusio Maskvą, veiksmus. Anot R.Sikorskio, jis atstovauja tik Vengrijos interesams.
Rusams vėl kliūva O.Zelenska: kaltina įsigijus prabangų automobilį
15:32
Nuo pat karo Ukrainoje pradžios Ukrainos pirmoji ponia nuolat atsiduria propagandininkų taikinyje. Ji ne kartą kaltinta išleidusi dideles sumas prabangos prekėms, taip esą „taškoma“ Ukrainai skirta partnerių parama. Šįkart imta kalbėti, kad O.Zelenska užsakė automobilį „Bugatti“, kurio vertė beveik 4,5 mln. eurų.
„Naująjį savininką automobilis pasieks 2026 metų pradžioje (prancūzų portalo „Veritecachee“ duomenimis)“, – tvirtinama „Facebook“ tinkle paskelbtoje žinutėje.
Panaši melagiena, tik su neva pirkinį patvirtinančia sąskaita-faktūra, platinama ir socialiniame tinkle X (buv. „Twitter“).
Plačiau skaitykite ČIA.
„Bloomberg“: kodėl taip sunku laimėti Rusijos ir Ukrainos karą ir kaip jis gali baigtis
15:19
Ne paslaptis, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikėjosi karą Ukrainoje užbaigti per kelias savaites, tačiau jis jau tęsiasi trečius metus ir nė vienai pusei nepavyksta įgyti lemiamos persvaros.
„Konflikto baigtis – ar tai būtų aiški vienos pusės pergalė, ar painus kompromisas, ar tiesiog karo veiksmų nutraukimas be galutinio susitarimo – gali priklausyti ne tiek nuo mūšio lauko taktikos, kiek nuo to, kuri pusė pirmoji išeikvos savo išteklius“, – įvertino „Bloomberg“ naujienų tarnybos analitikai.
V.Putinas apdairiai perorientavo šalį į karo ekonomikos režimą ir atkakliai didina Rusijos gynybos produkcijos apimtis. O Ukrainą remia JAV ir Europos sąjungininkių ginklai, todėl karas gali užsitęsti dar ne vienerius metus.
„Bloomberg“ žurnalistai atkreipė dėmesį į dabartinę kiekvienos pusės padėtį ir pateikė ekspertų vertinimus apie tai, kur link viskas krypsta.
Lemtingąjį vasarį Rusija nukreipė savo puolimą į didžiuosius Ukrainos miestus, įskaitant ir šalies sostinę Kyjivą. Tačiau po kelių savaičių smarkus ukrainiečių pasipriešinimas ir silpstančios tiekimo linijos privertė Maskvą atitraukti savo pajėgas iš šiaurės ir sutelkti dėmesį į Donbaso regioną Ukrainos rytuose, kur ji siekė išsaugoti savo okupuotas teritorijas. Tais pačiais metais Rusijos kontroliuojama teritorija sumažėjo, nes Ukrainos pajėgoms pavyko susigrąžinti Charkivo ir Chersono sritis.
Konfliktas liepsnojo tiek ore, tiek palei 1 000 km ilgio fronto liniją, kurios kontūrai per pastaruosius metus beveik nepasikeitė.
„Bloomberg“ pastebėjo, kad Ukraina kovoja pasitelkusi aukštųjų technologijų vakarietiškus ginklus ir bando sunaikinti toli už fronto linijos esantį Rusijos turtą, įskaitant ir Juodosios jūros laivyno likučius.
Rusija turi pranašumą oro pajėgų srityje, o ukrainiečiai sunkiai perima iš Rusijos pozicijų paleistų raketų ir bepiločių orlaivių bangas, kuriomis siekiama atakuoti jos miestus, paralyžiuoti ekonomiką ir bandyti susilpninti šalies kovinę dvasią.
Kontrastinga mūšio lauko taktika
„Rusijos kariuomenė, gindama savo pozicijas, labai pasikliauja tranšėjų linijomis, minų laukais ir kitais laikinais įtvirtinimais. Ji vis dar taiko sovietinio stiliaus vadovavimo vertikalę, funkcionuojančią iš viršaus į apačią, pagal kurią lauke esantys daliniai pasikliauja vyriausiosios vadovybės įsakymais“, – nurodė „Bloomberg“.
Kaip pranešta anksčiau, Rusijos pajėgos dažnai kliaujasi ir taip vadinamomis „mėsos atakomis“ – puolančių kariškių bangomis. Taip siekiama užvaldyti Ukrainos pozicijas arba tiksliai nustatyti jų buvimo vietą, kad būtų galima pajėgas išstumti naudojant artileriją.
Turėdama mažiau potencialių naujokų, Ukraina mažiau atspari nuostoliams mūšio lauke, todėl po nepavykusio kontrpuolimo 2023 m. viduryje ji ėmėsi tikslingesnės taktikos – taikosi į Rusijos tiekimo linijas naudodama tolimojo nuotolio ginklus ir rengia trumpas, mažesnio masto atakas, kad patikrintų Rusijos gynybą.
Pažymima, kad Ukrainos kariuomenė mokėsi iš Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sąjungininkų ir perėmė Vakarų karinį požiūrį, pagal kurį žemesnio rango karininkams suteikiami įgaliojimai priimti operatyvinius sprendimus lauke.
Karo kaina
Įvertinti konflikto aukas yra ypač sudėtinga, nes nei Maskva, nei Kyjivas neskelbia oficialaus žuvusių ir sužeistų karių skaičiaus.
2022 m. rugsėjį Kremlius pašaukė 300 tūkst. rezervistų ir tai sukėlė nerimo bangą dėl karo tarp Rusijos gyventojų, kas paskatino milijoną žmonių pasprukti į užsienį, kad išvengtų karinės tarnybos, kurią bent metus privalo atlikti Rusijos vyrai.
Nuo to laiko taktika pasikeitė ir dabar V.Putinas sutartinininkams siūlo nekuklų atlyginimą ir sutarties pasirašymo premijas.
Birželio mėnesį Sankt Peterburge naujokams buvo siūloma 1,3 mln. rublių – maždaug tiek pat, kiek siekia vidutinis antro pagal dydį Rusijos miesto gyventojo metinis atlyginimas.
Pasak pranešimų žiniasklaidoje, įskaitant britų transliuotoją BBC ir „The Moscow Times“, daugelio naujų karių prieš išsiunčiant į frontą apmokymai trukdavo vos apie savaitę.
Per susitikimą su užsienio žiniasklaida birželio mėn. V.Putinas užsiminė, kad kas mėnesį žūsta arba yra sužeidžiami 10 tūkst. Rusijos karių. Tai gerokai mažiau nei rodo Vakarų vertinimai. Mėnesinis Rusijos nuostolis, remiantis JAV duomenimis, yra beveik 1,5 karto didesnis, nes 2023 m. gruodžio mėn. užfiksuota, kad iš viso Rusija patyrė 315 tūkst. gyvosios jėgos nuostolių.
Pažymėtina, kad šis skaičius sudaro beveik 90 proc. pirminių Rusijos invazijos pajėgų, kurias sudarė daugelis labiausiai patyrusių ir profesionalių karių, skaičiaus.
O Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario mėn. pareiškė, kad kare žuvo 31 tūkst. ukrainiečių karių – šį skaičių skeptiškai įvertino jo sąjungininkai Vakaruose. Deja, Kyjivui sekasi sunkiau nei Maskvai pakeisti žuvusius ir sužeistus karius ir sudaryti sąlygas pajėgų rotacijai, kad pailsėtų fronto linijoje kovojantys kariai.
Gegužės mėn. įsigaliojo mobilizacijos įstatymas, kuriuo siekiama papildyti karių gretas šimtais tūkstančių naujokų, be kita ko, sumažinant šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų. Ukraina taip pat pasekė Rusijos pavyzdžiu ir pradėjo nuteistų nusikaltėlių verbavimą.
Nors Ukrainai vis dar trūksta žmonių, liepos 3 d. interviu agentūrai „Bloomberg“ V.Zelenskis sakė, kad per pastaruosius tris mėnesius padėtis pagerėjo, ir kad dabar didesnė problema yra šaudmenų trūkumas.
Ginkluotės lenktynės
„Nė vienai pusei nepavykus įgyti pranašumo sausumoje, abi pusės stengiasi užsitikrinti pranašumą technine įranga. Ukrainai reikia tolimojo nuotolio tiksliųjų ginklų, galinčių nustatyti ir sunaikinti Rusijos pasienyje esančius aerodromus, iš kurių paleidžiami lėktuvai, šaudantys į Ukrainos miestus ir karinius objektus nukreiptas raketas. Rusija daugiausia dėmesio skiria savo oro arsenalui padidinti iki tokio lygio, kad Ukraina negalėtų perimti balistinių raketų, bepiločių orlaivių ir sklendžiančių bombų“, – rašo „Bloomberg“.
Po ilgų šaudmenų bado mėnesių Kyjivas sulaukė naujų ginkluotės ir šaudmenų atsargų. Jis pradėjo naudoti sudėtingas europietiškas raketas, tokias kaip „Storm Shadow“ ir JAV kariuomenės taktinės raketų sistemas ATACMS, kad smūgiuotų Rusijos pozicijoms, aerodromams ir ginklų sandėliams.
Jis taip pat gali bandyti atverti spragas Rusijos priešlėktuvinėje gynyboje, kuriomis Ukrainos karinės oro pajėgos tikisi pasinaudoti, kai jų pilotai bus apmokyti skraidyti Vakarų sąjungininkų dovanojamais naikintuvais F-16.
NATO šalys įsipareigojo galiausiai pateikti apie 85 tokius kovinius lėktuvus. Nors Ukrainos pareigūnai sako, kad jiems reikia mažiausiai 120, kad gerokai padidintų savo šalies oro pajėgumus, anksčiau pasirodė pranešimų, kad ukrainiečiai neturi tiek apmokytų pilotų, kad šie galėtų pilotuoti visus perduodamus orlaivius.
Rusijos gynybos pramonė, nepaisydama Vakarų sankcijų, įsibėgėjo: gamyklos dirba visą parą, kad padidintų ginklų gamybą.
Dėl to šalies ilgojo nuotolio raketų gamyba išaugo nuo maždaug 40 vnt. per mėnesį iki maždaug 100 vnt., rodo NATO žvalgybos vertinimas, kurį gegužės mėnesį citavo Tarptautinė krizių grupė.
Artilerijos sviedinių gamybos pajėgumai yra maždaug 3 mln. per metus, palyginti su maždaug 1,2 mln. kartu paėmus JAV ir Europoje, balandžio mėn. teigė Užsienio santykių taryba.
Kovo mėnesį CNN pranešė, kad Rusija per dieną iššaudavo apie 10 tūkst. šaudmenų – tai atitinka maždaug 3,65 mln. sviedinių per metus.
Maskva kreipėsi pagalbos į strateginius partnerius. Pietų Korėjos duomenimis, Šiaurės Korėja Maskvai tiekė net 5 mln. artilerijos sviedinių.
„Rusijos išlaidos gynybai, palyginti su šalies ekonomikos produkcija, artėja prie lygio, kuris paskutinį kartą buvo pasiektas Šaltojo karo įkarštyje aštuntajame dešimtmetyje, Sovietų Sąjungos laikais, ir tai apsunkina jos galimybes toliau didinti karinę gamybą. Vyriausybė vis dar turi patenkinti kai kuriuos ginklų, įskaitant šarvuotąsias transporto priemones, poreikius, pertvarkydama atsargas, ir per ateinančius dvejus metus gali išeikvoti šį ginkluotės šaltinį“, – nurodė „Carnegie“ tarptautinės taikos fonfo vyresnioji bendradarbė Dara Massicot.
Ruslanas Puchovas, Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas „Bloomberg“ teigė, kad Rusijos pagrindnė strategija yra „nualinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas“.
„Tačiau tai labai brangiai kainuoja žmonių ir technikos nuostolių prasme ir gali lemti pernelyg didelį Rusijos karinio pajėgumo išsekimą.“
O Rusijos karinis ekspertas, Jamestowno fondo vyresnysis bendradarbis Pavelas Luzinas žurnalistams sakė, kad Rusijai trūksta tiek žmonių, tiek ginkluotės.
„Ypač jei kalbame apie apmokytus karius, seržantus ir jaunesniuosius karininkus“, – pastebėjo jis.
Londone įsikūrusio Tarptautinio strateginių studijų instituto (ISW) vyresnysis mokslinis bendradarbis sausumos karybos klausimais Benas Barry įvertino, kad „svarbiausias elementas gali būti varžybos tarp Rusijos puolimo taktikos ir Ukrainos pastangų įgyti asimetrinį pranašumą, pasitelkiant pažangias Vakarų technologijas“.
„Tik, jei jos bus pristatytos laiku ir pakankamu kiekiu. Jei taip atsitiktų, karo tempas vėl galėtų pasikeisti ir tai būtų naudinga Kyjivui. Tačiau kol kas sausumos karas atrodo kruvinas ir palankus Maskvai“, – apibendrino analitikas.
Europos Sąjungos narės pasipiktinusios: „V.Orbanas „trolina“ ir žaidžia žaidimus“
13:47
Vengrija papiktino savo partneres Europos Sąjungoje premjero Viktoro Orbano savarankiška diplomatine iniciatyva dėl ukrainiečių, kurią Briuselis pasmerkė kaip kenkėjišką drumstimą.
Pyktį dar labiau kursto tai, kad Vengrija ką tik perėmė pirmininkavimą ES, o V.Orbano dvišaliu pagrindu praėjusią savaitę surengtą vizitą į Rusiją tiek jis pats, tiek rusų prezidentas Vladimiras Putinas klaidingai vaizdavo kaip vykstantį po ES vėliava.
Vengrijos sąjungininkės savo nepasitenkinimą išreikš trečiadienį per eilinį ES ambasadorių susitikimą Briuselyje ir, tikriausiai, per šią savaitę Vašingtone vykstantį NATO viršūnių susitikimą, kuriame dalyvauja ir V.Orbanas.
„Daug ES šalių narių išreikš savo nepasitenkinimą – gan platų ir gilų – Orbano pastarojo meto vizitais ir veiksmais“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas ES diplomatas.
„Orbanas „trolina“ ir žaidžia žaidimus [...]. Norime parodyti jam geltoną kortelę ir pasakyti, kad perprantame jo žaidimus“, – sakė kitas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Užfiksuota kaip Ukrainos pajėgos sunaikino 15 rusų valčių: „Daugiau kariškių nebeplukdys“
13:24
Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgos Chersono srityje be gailesčio sunaikino 15 Rusijos pajėgų valčių, skirtų plukdyti kariškiams.
Ukrainos Sausumos pajėgų 73-iojo jūrų centro operatoriai, veikiantys Chersono srityje, skelbia, kad žvalgybos metu sunaikino 15 rusų valčių. Jie pasidalijo vaizdo įrašu.
Plačiau skaitykite ČIA.
Lenkija gali perduoti Ukrainai dar keletą naikintuvų MiG-29
13:23
Lenkija gali perduoti Ukrainai naikintuvus MiG-29, kurie, kaip tikimasi, galėtų padėti atkurti Ukrainos oro pajėgų pajėgumus, rašo naujienų svetainė „Forbes“.
Tačiau leidinyje pažymima, kad naikintuvai nėra aktualiausias Ukrainos karinių oro pajėgų poreikis. Joms labiausiai reikia oro gynybos įrangos, kuri apsaugotų esamus naikintuvus ant žemės.
„Lėktuvų papildymas neaprūpinus jų oro gynybos sistemomis gali baigtis tuo, kad lėktuvai bus išjungti dar nespėję atlikti nė vienos kovinės misijos“, – teigiama straipsnyje.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra sakęs, kad ketina perduoti Kyjivui naikintuvus MiG, kurių yra apie 15, jei NATO sąjungininkai dislokuos savo naikintuvus patruliuoti šalies oro erdvėje. Tačiau Aljansui tai nėra problema.
Visgi neaišku, kiek šių naikintuvų dar turi Ukraina. Karo pradžioje jų buvo apie 50, bet per karą Kyjivas neteko mažiausiai 28 MiG-29. Tai patvirtino ir analitikai. Nuo karo pradžios Lenkija ir Slovakija iš viso perdavė 27 MiG'us, tačiau kai kurie iš jų buvo netinkami skrydžiams ir panaudoti atsarginėms dalims.
Tikimasi, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone gali būti aptarta galimybė numušti Rusijos lėktuvus virš Ukrainos, jei jie skris Lenkijos link. JAV valstybės departamentas jau padarė atitinkamą pareiškimą. Pažymėta, kad tokį pasiūlymą pateikė Lenkijos ministras pirmininkas D.Tuskas.
K.Starmeris: Ukraina gali britiškomis raketomis smogti taikiniams Rusijoje
12:40
Naujasis Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris leido suprasti, kad su rusų invazija kovojanti Ukraina gali naudoti britiškas raketas „Storm Shadow“ smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Apie tai trečiadienį praneša agentūra „Bloomberg“.
Britų premjeras sakė, kad Ukraina turi pati spręsti, kaip panaudoti JK atsiųstas raketas, bet pabrėžė, kad būtina naudoti jas tik gynybiniais tikslais, ir kad turi būti laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės.
Gegužę Rusijai pradėjus naują puolimą Charkivo srityje, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių pajėgoms neturėtų būti uždrausta naudoti Vakarų ginklus smūgiams į Rusijos teritoriją, nes kalbama ne apie puolimą, o apie gynybą.
Ukraina teigė, kad jai reikia smogti kariniams objektams Rusijoje, kad galėtų apsiginti ir atremti Rusijos atakas. Kai kurios Europos šalys išreiškė paramą Kyjivo pozicijai, tačiau Jungtinės Valstijos iki šiol priešinasi visų apribojimų Ukrainai naudoti savo ginklus panaikinimui.
NATO įsipareigoja stiprinti ginklų gamybos pajėgumus: kas keisis
12:04
NATO šalys, siekdamos ramesnio gyvenimo prieš lapkritį vyksiančius JAV prezidento rinkimus, stiprina savo ginklų gamybos pajėgumus, pasirašydamos beveik 700 mln. dolerių (647 mln. eurų) vertės sutartį dėl didesnio skaičiaus raketų „Stinger“ ir įsipareigodamos didinti savo gynybos produkciją.
Savo ruožtu, Ukraina, priklausoma nuo NATO narių karinės pagalbos, Vašingtone atidaro nedidelį biurą, kad sustiprintų savo ryšius su JAV gynybos pramone.
Nepriklausomai nuo to, ar JAV rinkimus laimės prezidentas Joe Bidenas, ar respublikonas Donaldas Trumpas, Aljansas ir Kyjivas nori turėti geresnes galimybes patys patenkinti daugiau savo gynybos poreikių.
Apie visa tai paskelbta antradienį Vašingtone prasidėjus NATO viršūnių susitikimui, kuriame lyderiai daugiausia dėmesio skirs būtinybei remti Ukrainą ir užtikrinti, kad Aljansas būtų pasirengęs bet kokioms būsimoms grėsmėms.
Plačiau skaitykite ČIA.
Diplomatinė keistybė: Rusija pirmininkavo JT susitikimui dėl smūgio ligoninei Ukrainoje
11:46
Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės antradienį per skubiai sušauktą posėdį smerkė Rusiją dėl ankstesnę dieną suduoto raketos smūgio Kyjive, per kurį buvo iš dalies sugriauta didžiausia Ukrainos vaikų ligoninė.
Posėdžiui, kurio paprašė Prancūzija ir Ekvadoras, pirmininkavo pačios Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebendzia, nes Rusija šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai.
Maskva neigia atsakomybę už smūgį ligoninei, kur žuvo mažiausiai du darbuotojai.
„Pone pirmininke, prašom sustabdyti šį karą. Jis tęsiasi per ilgai“, – pareiškė Slovėnijos ambasadorius Samuelis Žbogaras.
Plačiau skaitykite ČIA.
Naujas pavojus mūšio lauke: paaiškino, kodėl Vakarų tikslieji ginklai tampa nenaudingi
11:39
Rusijos pergalė elektroninės kovos metodais neutralizuoti Vakarų ginklus tampa strategine problema Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms. Rusijos kariuomenė, naudodamasi didžiuliais savo elektroninio karo pajėgumais, pasižymi stebėtinu gebėjimu nuolat prisitaikyti, skelbia amerikiečių leidinys „The Wall Street Journal“.
Pažymima, kad, pavyzdžiui, amerikietiški artilerijos šaudmenys M982 „Excalibur“, vos tik atsidūrę mūšio lauke 2022 m. vasarą, darė stebuklus. Globalios padėties nustatytmo sistemos (GPS) valdomi šaudmenys chirurginiu tikslumu daužė rusų tankus ir artileriją, tačiau ir tai truko neilgai. Pasak Ukrainos karo vadų, iki 2023 m. vidurio „Excalibur“ šaudmenys tapo praktiškai nebenaudojami.
Panašus likimas ištiko ir kelis kitus ginklus, kuriais buvo demonstruojamas Vakarų technologinis pranašumas.
„Rusijos kišimasis buvo ypač sėkmingas su „Excalibur“... Kiti tiksliai valdomi artilerijos sviediniai, pavyzdžiui, prancūziški ir švediški „Bonus“, taip pat tapo mažiau veiksmingi dėl Rusijos trukdymo priemonių“, – rašo „The Wall Street Journal“.
Nurodoma, kad Rusijos atsakomosios elektroninio karo priemonės taip pat gerokai sumažino GMLRS šaudmenų, skirtų HIMARS – ginklo, kuris 2022 m. vasarą pakeitė karo eigą Ukrainos naudai, tikslumą, tvirtino Ukrainos kariškiai.
„Nuokrypis kinta priklausomai nuo atstumo... Tai didelė problema GMLRS raketai su vienkartine kovine galvute M31. 2022 m. ji buvo labai sėkmingai naudojama smūgiams rusų bunkeriams, vadavietėms, pontonams, ginklų sandėliams ir saugomai įrangai“, – teigiama straipsnyje.
Pažymėtina, kad kai kurie kiti neseniai Kyjivui perduoti tikslieji Vakarų ginklai ir toliau sėkmingai pataiko į svarbius Rusijos taikinius. Tarp jų – amerikiečių gamybos balistinės raketos ATACMS ir britų sparnuotosios raketos „Storm Shadow“.
Tačiau, anot Ukrainos kariuomenės ir Vakarų gynybos ekspertų, tai taip pat tik laiko klausimas, kada Rusija išmoks sumažinti šių raketų efektyvumą ir padidinti jų perėmimo dažnį.
„Turime suprasti, kad prisitaikymas visada įvyks, o rusai prie daugelio dalykų jau prisitaikė“, – komentavo Užsienio politikos tyrimų instituto vyresnysis bendradarbis Robas Lee.
„Pajėgumai bus veiksmingiausi iš karto po to, kai bus įdiegti, o priešininkai laikui bėgant sukurs atsakomąsias priemones“, – pridūrė jis.
JAV gynybos departamento atstovas spaudai pažymėjo, kad Pentagonas „labai gerai supranta“, jog Rusijos keliama elektroninio karo priemonių grėsmė kinta. Pasak jo, Jungtinės Valstijos glaudžiai bendradarbiauja su Ukraina ir partneriais gynybos pramonėje, kad greitai reaguotų į šią grėsmę ir užtikrintų, jog amerikietiški tikslieji ginklai karo lauke išliktų visada veiksmingi.
Rusijos sėkmė elektroninių atsakomųjų priemonių srityje, atidžiai stebima Kinijos, su kuria, kaip manoma, Maskva dalijasi patirtimi, kaip elgtis su Vakarų ginkluote, kelia strateginę problemą JAV ir sąjungininkams, pažymėjo „The Wall Street Journal“.
Vakarų karinė doktrina ilgą laiką rėmėsi įsitikinimu, kad tikslumas gali nugalėti masę, t. y. gerai nukreipti smūgiai gali paralyžiuoti gausesnes pajėgas turintį priešą ir sumažinti būtinybę skirti didžiules išlaidas kariams, tankams ir artilerijai.
„Tačiau iki karo Ukrainoje šis teiginys nebuvo išbandytas didelio masto kare. Vakarų ginklų įvedimas ten parodė, kad tai, kas galėjo pasiteisinti prieš Saddamo Husseino armiją, Talibaną ar „Islamo valstybės“ partizanus, nebūtinai pasiteisins prieš tokią modernią kariuomenę kaip Rusijos ar Kinijos“, – rašoma straipsnyje.
„Tikriausiai padarėme keletą blogų prielaidų, nes per pastaruosius 20 metų paleidome tiksliuosius ginklus prieš žmones, kurie nieko negalėjo padaryti, – leidiniui teigė į pensiją išėjęs generolas leitenantas Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas. – Dabar tai darome prieš lygiavertį priešininką, o Rusija ir Kinija tikrai turi tokių pajėgumų.“
Gegužės mėn. buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos nutraukė „Excalibur“ valdomų artilerijos sviedinių tiekimą Ukrainai po to, kai Kyjivas pranešė apie mažą jų veiksmingumą.
Tuo metu taip pat buvo pažymėta, kad „Excalibur“ ir raketinės artilerijos sistema HIMARS labiausiai nukentėjo nuo Rusijos elektroninės kovos sistemų.
Ukrainiečių dalinys du mėnesius išsilaikė apsuptas: kaip jiems pavyko likti gyviems?
11:10
Ukrainiečiai dalijasi neįtikėtina istorija, kaip vienas dalinys daugiau nei du mėnesius buvo apsuptas rusų, nuolat buvo atakuojamas, tačiau išsilaikė ir išėjo iš apsupties.
225-ojo atskirojo šturmo bataliono ir 223-iojo jūrų pėstininkų bataliono kariai išėjo iš 70 dienų trukusios apsupties Laikinojo Jaro kryptyje.
Plačiau skaitykite ČIA.
NATO pareigūnas: greitu metu Aljansui gali prireikti apginti savo narę nuo Rusijos operacijų
11:08
Viena iš NATO šalių gali prašyti apsaugos pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį dėl Rusijos hibridinių operacijų ir kibernetinių atakų, Vašingtone vykstančio NATO viršūnių susitikimo metu pareiškė vienas aukšto rango bloko pareigūnas, rašo naujienų svetainė „Amerikos balsas“.
Toks buvo jo atsakymas į klausimą apie NATO atsaką į Rusijos hibridines operacijas ir bandymus destabilizuoti Europą.
„Galiausiai viskas priklausys nuo to, kokių veiksmų Rusija toliau imsis, – pažymėjo šaltinis. – Mums labai aišku, žinome, kad kibernetinėje srityje viskas gali peržengti 5 straipsnio ribas, taip pat hibridinės sabotažo operacijos.“
Aljanso pareigūnas pridūrė, kad galiausiai nuo tokių atakų nukentėjusi šalis gali prašyti sąjungininkų apsaugos. Kol kas nė viena iš jų to nepadarė, pridūrė jis.
Tuo tarpu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per susitikimą su gynybos pramonės atstovais pabrėžė, kad šią savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime bus paskelbti sprendimai, kuriais bus toliau stiprinama partnerystė visame pasaulyje siekiant pagrindinio NATO tikslo – užkirsti kelią karui, išsaugoti taiką ir užtikrinti patikimą atgrasymą.
„Kol turėsime patikimą atgrasymo priemonę, nebus ginkluoto išpuolio prieš bet kurią NATO sąjungininkę“, – pridūrė generalinis sekretorius.
Pasak jo, NATO yra sėkmingiausias istorijoje Aljansas, nes jo nariai sugebėjo susivienyti, kad gintų ir saugotų vieni kitus, ir dėl sąjungininkų gebėjimo prisitaikyti prie naujų situacijų.
Kaip anksčiau pranešė „Amerikos balsas“, J.Stoltenbergas birželio 11 d. spaudos konferencijoje Latvijoje sakė, kad NATO yra pasirengusi ginti visus sąjungininkus ir pastaraisiais metais labiausiai padidino kolektyvinę gynybą bei padidino savo pajėgų parengtį.
G.Nausėda: NATO pažadas Ukrainai – geriausias vardiklis
11:01
NATO šalių vadovų susitikimo Vašingtone deklaracijoje ketinant Kyjivo kelią narystės link pavadinti negrįžtamu prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog šiuo metu tai yra geriausias bendrasis vardiklis.
„Šiuo metu teksto derinimo darbai dar vyksta, bet dėl Ukrainos sutarta tiek, kad tekste bus atspindėta negrįžtamumo principas, ir kad tai yra savotiškas tiltas į narystę“, – žurnalistams Jungtinių Valstijų (JAV) sotinėje trečiadienį sakė G.Nausėda.
„Šiuo požiūriu, matyt, kad šiandien NATO nėra pasirengęs pasakyti daugiau nei pasakė, kitaip tariant, bet koks įsipareigojimas penktam straipsniui reikštų, kad veiksmų reikia imtis čia ir dabar. Kaip tai padaryti? Jeigu net ir karių siuntimas į Ukrainą kol kas yra tabu (...), šioje vietoje belieka konstatuoti, kad tai yra geriausias bendrasis vardiklis, kurį šiuo metu įmanoma pasiekti“, – kalbėjo prezidentas.
Viršūnių susitikimas Vašingtone vyksta minint 75-ąsias NATO įkūrimo metines, tačiau jo metu taip pat siekiama pasiųsti žinutes apie paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos pajėgos numušė 14 rusų dronų
10:03
Ukrainos oro pajėgos naktį į trečiadienį pranešė numušusios 14 rusų atakos dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ teigiama, kad rusai praėjusią naktį atakavo Ukrainą viena balistine raketa „Iskander-M“, keturiomis valdomomis aviacinėmis raketomis Ch-59/Ch-69 ir 20 dronų „Shahed“.
Pavyko numušti 14 dronų Odesos, Mykolajivo, Chersono, Dnipropetrovsko, Chmelnyckio, Čerkasų, Vinycios ir Rivnės srityse.
Raketomis Rusija atakavo uosto infrastruktūrą Odesos regione.
Per rusų atakas Pietų Ukrainoje žuvo trys žmonės
09:53 Atnaujinta 11:45
Per Rusijos smūgius Pietų Ukrainoje, įskaitant Juodosios jūros Odesos uostamiesčio apylinkes, žuvo trys žmonės, trečiadienį pranešė pareigūnai.
Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metų vasarį naktimis dažnai vykdo išpuolius prieš Ukrainos miestus.
„Agresorius nusitaikė į Odesos srities uosto infrastruktūrą. Deja, žuvo du žmonės – apsaugos darbuotojas ir sunkvežimio vairuotojas“, – pranešė gubernatorius Olehas Kiperis.
Smūgis suduotas Odesos rajonui, kur nukentėjo sandėliai, krovininis transportas ir civilinis laivas.
Nebuvo aišku, ar žmonės žuvo nuo tiesioginių smūgių, ar nuo krintančių raketų skeveldrų.
Pietinės gynybos pajėgos pranešė, kad Rusija paleido balistinę raketą ir keturias valdomas raketas į pietinį uostą.
„Dėl aktyvių atsakomųjų priemonių trys priešo raketos Ch-59 ir Ch-69 nepasiekė taikinių“, – priduriama pranešime.
Per kitą Rusijos apšaudymą Pietų Ukrainoje esančiame Nikopolyje žuvo 62-ejų vyras.
Karinės oro pajėgos pranešė sunaikinusios 14 iš 20 į Ukrainą paleistų dronų.
Netikėtai mirė buvęs S.Šoigu patikėtinis statybos projektams: priežastys neaiškios
09:51
Rusijoje staiga mirė 62 metų atsargos pulkininkas, Rusijos gynybos ministerijos Valstybinės ekspertizės departamento vadovas Magomedas Chandajevas, buvęs atsakingas už visus buvusio ministro Sergejaus Šoigu vadovaujamus statybos projektus, skelbia „The Moscow Times“.
Pasak pranešimo, nėra nurodoma, kur tai įvyko. Mirties priežastys taip pat neatskleistos.
Dagestano Šamilio rajono vadovas Magomedas Hasanovas valstybinei naujienų agentūrai „Tass" sakė, kad M.Chandajevo kūnas lėktuvu jau pristatytas į Machačkalą ir jis bus palaidotas gimtajame Gentos kaime.
Plačiau skaitykite ČIA.
JAV akylai stebi karines bazes Europoje: tai agresyvūs ir koordinuoti Rusijos veiksmai
08:47
Liepos pradžioje pranešta, kad Jungtinės Valstijos pirmą kartą per pastarąjį dešimtmetį įvedė aukštą parengtį savo karinėse bazėse Europoje.
Žiniasklaidos grupė CNN patikslino, kad toks sprendimas priimtas dėl Pentagono gautos informacijos apie Rusijos planus surengti sabotažą ir teroro išpuolius prieš amerikiečių karinius objektus žemyne.
Keliose JAV bazėse įvestas pavojaus lygis „Charlie“, kuris taikomas iškilus terorizmo grėsmei.
Leidinio šaltinių teigimu, planuojami išpuoliai prieš JAV bazes yra sabotažo kampanijos, kurią Maskva pastaruoju metu bando vykdyti visoje Europoje, dalis.
Vienas aukšto rango NATO pareigūnas CNN teigė, kad pastaraisiais mėnesiais Rusijos sabotažas Europoje tapo „vis įžūlesnis ir agresyvesnis“.
Jis pasidalijo nuomone, kad tai gali būti susiję su rinkimais Vakaruose: „Puiki galimybė Rusijai pabandyti susilpninti paramą Ukrainai.“
„Tai, ką matome dabar, yra labiausiai koordinuoti ir agresyvūs veiksmai nuo Šaltojo karo laikų. Matome sabotažą, teroristinius sąmokslus, padegimus – realius dalykus, kurie nusinešė žmonių gyvybes“, – pridūrė NATO atstovas.
Pašnekovas pridūrė, kad Aljansas „gerokai sustiprino“ dalijimąsi žvalgybos informacija apie „slaptą Rusijos sabotažo kampaniją“.
JAV Europos vadavietė nenurodė tikslių priežasčių, kodėl JAV bazėse imtasi griežtesnių saugumo priemonių, tačiau vadavietės atstovas Danas Day tvirtino, kad „padidintas budrumas nesusijęs su viena grėsme, bet apima veiksnių, galinčių turėti įtakos JAV karinių pajėgų saugumui ir apsaugai“ Europoje, derinį.
Pastaraisiais mėnesiais Europoje įvyko nemažai incidentų, kurie, vietos valdžios institucijų nuomone, yra susiję su Rusijos agentų suaktyvėjimu.
Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje Jungtinėje Karalystėje du vyrai buvo apkaltinti padegę sandėlį su ginklais, skirtais padėti Ukrainai. Londonas mano, kad tai buvo Rusijos nurodymu veikusių agentų darbas.
Švedija tiria keletą geležinkelio avarijų, kurias saugumo tarnybos laiko „užsienio valstybės“ įvykdytu sabotažu. Čekijoje Rusijos agentai bandė išjungti geležinkelio signalizacijos sistemas, balandžio mėn. nurodė šalies transporto ministras.
Pavasarį Vokietija suėmė du asmenis, Rusijos ir Vokietijos piliečius, kurie, kaip įtariama, rengėsi padegti sandėlį su Ukrainai skirtais kroviniais.
Estijos saugumo tarnybos teigia, kad šią žiemą Rusijos žvalgybos pareigūnai apgadino vidaus reikalų ministro ir kitų politikų bei žurnalistų automobilius, priminė CNN žurnalistai.
Prancūzijos gynybos ministerija jau anksčiau įspėjo apie sabotažo pavojų kariniuose objektuose šalies viduje 2024 m.
Gegužės mėnesį tapo žinoma, kad Europos Sąjungos šalių žvalgybos tarnybos įspėjo savo vyriausybėms apie Rusijos valdžios institucijų rengiamą sabotažą Europos teritorijoje. Jų duomenimis, Maskva, pasitelkdama savo agentus ir įgaliotinius, rengia sprogdinimus, padegimus ir daro sąmoningą žalą Europos infrastruktūrai. Kaip ir mūšio lauke, jie mažai nerimauja dėl galimų civilių aukų.
Trijų ES šalių atstovai pažymėjo, kad Rusijos saugumo tarnybos ir anksčiau vykdė panašias operacijas Europoje, tačiau dabar jos pasirengusios veikti koordinuotai ir agresyviau.
„Perleisdama atakas vietos veikėjams, Rusija tikriausiai mano, kad gali vykdyti hibridinį karą, kuris neatitinka ginkluoto konflikto tarp valstybių ribos“, – rašo CNN, remdamasi aukšto rango pareigūnais.
JAV sužlugdė Rusijos dirbtinio intelekto „botų fermą“
08:14
Jungtinės Valstijos sužlugdė Rusijos vykdytą dezinformacijos kampaniją, per kurią socialiniame tinkle „X“ dirbtinio intelekto (DI) valdomi botai kūrė netikrus profilius, antradienį pranešė Teisingumo departamentas.
Pareigūnai konfiskavo du interneto domenus ir patikrino 968 socialinio tinklo paskyras, kurias, kaip įtariama, Rusijos agentai naudojo dirbtinio intelekto „botų fermai“ kurti ir dezinformacijai Jungtinėse Valstijose bei kitose šalyse platinti, sakoma departamento pranešime.
„Botų ferma“ naudojo DI elementus, kad sukurtų fiktyvius socialinio tinklo profilius, dažnai tariamai priklausančius Jungtinėse Valstijose gyvenantiems asmenims; juos operatoriai vėliau naudojo žinutėms, palaikančioms Rusijos vyriausybės tikslus, platinti“, – sakoma pareiškime.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Net 50 yra niekas“: V.Zelenskis pasakė, kiek F-16 reikia Ukrainai
07:40
Ukrainai reikia bent 128 naikintuvų F-16, kad galėtų veiksmingai kovoti su Rusijos karinėmis pajėgomis. Tai pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per interviu Ronaldo Reigano institute Jungtinėse Valstijose.
Jis iš esmės pareiškė, kad šiandien sąjungininkų Ukrainai pažadėtas F-16 skaičius negalės radikaliai pakeisti padėties fronte.
„F-16 problema yra jų skaičius ir atvykimo datos... Rusija kasdien operacijoms prieš Ukrainą naudoja 300 lėktuvų, – sakė jis. Buvome priėmę sprendimą dėl 10-20, bet net jei jų bus 50, tai nieko nereiškia."
„Jie turi 300 lėktuvų, o mums reikia 128. Tokį skaičių turi mūsų sąjungininkai. Todėl, kol neturėsime tokio skaičiaus lėktuvų, negalėsime tapti lygūs su rusais danguje, bus sunku“, – pridūrė prezidentas.
Po V.Orbano vizito Maskvoje Seimo komitetas aptars galimybes užkardyti tokius vizitus
07:34
Vengrijos ministrui pirmininkui Viktorui Orbanui apsilankius Maskvoje bei Pekine, Seimo Užsienio reikalų komitetas uždaro posėdžio metu trečiadienį aptars galimybes užkardyti tokius veiksmus.
„Darome uždarą posėdį, nes norime apsvarstyti kartu su Užsienio reikalų ministerija, galbūt dar kas iš Europos parlamentarų atvyks (...). Norime apsvarstyti visas galimybes užkardyti tokius veiksmus, kuriuos turime po ranka ar kurių galbūt neturime ir turime susikurti, tuo pat metu (...) ES nuolatiniai atstovai lygiai tą pačią temą kels“, – BNS sakė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Praėjusią savaitę V.Orbanas lankėsi Kyjive ir Maskvoje, o pirmadienį su „Taikos misija 3.0“ vyko į Pekiną iš anksto neskelbto vizito. Vengrija liepos pradžioje pagal rotacijos principą perėmė pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES).
ES ir NATO pareiškė, kad V.Orbanas į Kremlių išvyko vadovaudamasis vien savo šalies dvišaliais ryšiais su Rusija ir neturi jokių įgaliojimų kalbėti kurios nors organizacijos vardu.
„Niekas neįgaliojo Orbano taip kalbėti, taip elgtis. Oficiali ES pozicija yra Zelenskio taikos formulė ir tarptautinės teisės paisymas. O tai, ką šneka ponas Orbanas, yra iš esmės Kinijos pozicija ir vizitas ne tik į Rusiją, bet ir į Kiniją tą patį rodo“, – kalbėjo Ž.Pavilionis.
„Galbūt iš tikrųjų turime aiškiai pasakyti, kad Vengrijos pirmininkavimo laiku būtent Kaja Kallas yra mūsų veidas, o viskas, ką daro Orbanas, Vengrijos užsienio reikalų ministras (...) niekaip neatstovauja mūsų šioje srityje“, – pridūrė komiteto pirmininkas.
Jis teigė, jog posėdyje bus tariamasi dėl veiksmų, kurių galima imtis įvairiais lygiais – tiek Briuselyje, tiek parlamento lygiu, tiek vyriausybių lygiu, „kaip išvengti tokių situacijų“.
Politikas taip pat svarstė, kad tokiu būdu bandoma mesti iššūkį ir būsimai Europos Komisijai.
NATO viršūnių susitikime J.Bidenas paskelbė apie naujas oro gynybos sistemas Ukrainai
07:27
Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas paskelbė apie didelį oro gynybos priemonių paketą Ukrainai, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone pradžią aptemdžius abejonėms dėl jo politinio išlikimo.
32 valstybių karinio Aljanso lyderiai siekė pademonstruoti ryžtą Rusijos agresijos akivaizdoje per tris dienas truksiančias pompastiškas ceremonijas JAV sostinėje, skirtas NATO 75-osioms metinėms paminėti.
Baimintasi, kad susitikime dominuos klausimai, susiję su J.Bideno tinkamumu vadovauti šaliai, nes jo ir Donaldo Trumpo debatai sukėlė rimtų abejonių dėl prezidento sveikatos būklės ir galimybių eiti pareigas.
J.Bidenas, siekdamas nukreipti dėmesį į tvirtą JAV poziciją, viršūnių susitikimą pradėjo paskelbdamas, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.
„Karas baigsis tuo, kad Ukraina išliks laisva ir nepriklausoma šalis. Rusija nenugalės“, – pareiškė J.Bidenas toje pačioje patalpoje, kurioje 1949 metais buvo pasirašyta NATO steigimo sutartis.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis atskleidė V.Putino planus dėl Charkivo
06:48
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas norėjo pasinaudoti tuo, kad Amerikos Kongresas daugiau nei šešis mėnesius negalėjo patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai ir užimti Charkivą.
Rusai kasdien smogia Charkivo gyventojams, nes „nori išprovokuoti chaosą ir priversti žmones bėgti“, – Ronaldo Reigano prezidentiniam fondui ir institutui sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak Ukrainos prezidento, toks yra V.Putino tikslas.
„...jis turėjo tokią informaciją. Jis norėjo pasinaudoti šia daugiau nei pusės metų pertrauka Kongrese su šiuo sprendimu (suteikti pagalbą Ukrainai, – red.), todėl norėjo greitai užimti Charkivą, kur dabar gyvena pusantro milijono žmonių. Visai netoli sienos...“, – sakė V.Zelenskis.
V.Zelenskis pridūrė, kad per naująjį Rusijos Federacijos puolimą Charkivo regione Kyjivas prarado keletą kaimų, esančių palei sieną, tačiau sugebėjo evakuoti ir išgelbėti gyventojus. „Matėte, jam (Putinui, – red. past.) nesvarbu, ką žudyti – kareivį, žmogų, civilį. Todėl mes paėmėme žmones iš šių kaimų, o jam nepavyko. Ačiū Dievui, pagalba ir, žinoma, mūsų kariai, pirmiausia mūsų didvyriai, jie juos sustabdė. Jis prarado daug žmonių“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Ukrainos valstybės vadovas sakė, kad kalbame apie tūkstančius okupantų. „Jam tai buvo labai didelė šios operacijos kaina“, – pabrėžė V.Zelenskis.
V.Zelenskis: po rusų atakų Ukrainoje žūčių skaičius išaugo
06:38 Atnaujinta 06:58
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Vašingtone vykstančio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose pareiškė, kad aukų, žuvusių per pirmadienį Rusijos suduotus smūgius, skaičius padidėjo nuo 37 iki 43.
„Per šį išpuolį žuvo 43 žmonės“, – sakė V.Zelenskis, sakydamas kalbą analitiniame centre Vašingtone.
Rusija pirmadienį paleido dešimtis raketų į įvairius Ukrainos miestus, surengdama masinį išpuolį, per kurį, be kitų objektų, buvo smogta vaikų ligoninei.
Tuo metu Baltieji rūmai pranešė, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas Vašingtone vyksiančiame NATO 75-ųjų metinių viršūnių susitikime susitiks su savo kolega iš Ukrainos, norėdamas pademonstruoti tvirtą paramą Kyjivui.
„Ketvirtadienio popietę prezidentas J.Bidenas susitiks su Ukrainos prezidentu V.Zelenskiu ir aptars mūsų neabejotiną paramą Ukrainai, kuri toliau ginasi nuo Rusijos agresijos“, – antradienį per spaudos konferenciją sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre.
