Svarbiausios naujienos
- JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
- Į šios šalies uostą Rusijos karo laivas įplaukė pirmą kartą: statoma ir jūrų laivyno bazė
- A.Blinkenas: NATO sąjungininkės jau pradėjo F-16 perdavimą Ukrainai
- „Bloomberg“: kodėl taip sunku laimėti Rusijos ir Ukrainos karą ir kaip jis gali baigtis
- Naujas pavojus mūšio lauke: paaiškino, kodėl Vakarų tikslieji ginklai tampa nenaudingi
- JAV akylai stebi karines bazes Europoje: tai agresyvūs ir koordinuoti Rusijos veiksmai
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
21:48
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina tariasi dėl leidimo naudoti amerikietiškus tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Christopheris Smithas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamiesi „Voice of America“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir toliau koreguos su Ukraina sudarytą saugumo susitarimą.
„Mes ir toliau koreguosime ir pritaikysime savo saugumo pagalbą ir teikiamas gaires, atsižvelgdami į mūsų partnerių Ukrainoje operatyvinius ir strateginius poreikius“, – sakė jis.
Gegužės mėnesį Baltieji rūmai leido Ukrainai smogti Rusijos kariniams objektams, tačiau su tam tikrais apribojimais. Jungtinės Valstijos kol kas neleidžia giluminių smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau Ukraina gali atakuoti Rusijos karių pozicijas ir paleidimo įrenginius palei savo sieną.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naikinti Rusijos orlaivius Rusijos Federacijos teritorijoje, nes tai apsaugos Ukrainos miestus nuo KAB smūgių.
Rusija atakavo Voznesensko miestą Nikolajevo srityje, 1 žmogus žuvo, 8 sužeisti, įskaitant merą
23:00
Trečiadienį Rusijos pajėgos smogė Voznesensko miestui Nikolajevo srityje, žuvo žmogus ir dar aštuoni žmonės buvo sužeisti, pranešė gubernatorius Vitalijus Kimas.
Pasak V.Kimo, tarp aukų yra Voznesensko meras Jevgenijus Velyčko.
Visi aštuoni žmonės patyrė vidutinio sunkumo sužeidimus. Išpuolis sukėlė gaisrą civiliniame objekte. Gelbėtojai jį likvidavo apie 18 val. vietos laiku, pranešė Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
21:48
Jungtinės Amerikos Valstijos ir Ukraina tariasi dėl leidimo naudoti amerikietiškus tolimojo nuotolio ginklus smūgiams Rusijos Federacijos teritorijoje.
Tai pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojo padėjėjas Christopheris Smithas, pranešė „RBC-Ukraina“, remdamiesi „Voice of America“.
Pasak jo, Jungtinės Valstijos ir toliau koreguos su Ukraina sudarytą saugumo susitarimą.
„Mes ir toliau koreguosime ir pritaikysime savo saugumo pagalbą ir teikiamas gaires, atsižvelgdami į mūsų partnerių Ukrainoje operatyvinius ir strateginius poreikius“, – sakė jis.
Gegužės mėnesį Baltieji rūmai leido Ukrainai smogti Rusijos kariniams objektams, tačiau su tam tikrais apribojimais. Jungtinės Valstijos kol kas neleidžia giluminių smūgių Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau Ukraina gali atakuoti Rusijos karių pozicijas ir paleidimo įrenginius palei savo sieną.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Jungtines Valstijas leisti Ukrainai naikinti Rusijos orlaivius Rusijos Federacijos teritorijoje, nes tai apsaugos Ukrainos miestus nuo KAB smūgių.
Rusija paskelbė naujienų leidinį „The Moscow Times“ nepageidaujama organizacija
19:17
Rusija trečiadienį pranešė, kad naujienų leidinį „The Moscow Times“ paskelbė „nepageidaujama“ organizacija ir uždraudė jame dirbti ar palaikyti su juo ryšius.
Nuo 2015 metų Rusijos pareigūnai „nepageidaujamomis“ paskelbė dešimtis žiniasklaidos priemonių, analitinių centrų ir pelno nesiekiančių organizacijų, o teisių gynimo grupės teigia, kad taip siekiama įbauginti kitaminčius.
„Priimtas sprendimas užsienio nevyriausybinės organizacijos „The Moscow Times“ veiklą pripažinti nepageidaujama Rusijos Federacijos teritorijoje“, – sakoma Rusijos generalinės prokuratūros išplatintame pranešime.
Jame teigiama, kad šiuo leidiniu „siekiama diskredituoti Rusijos Federacijos vadovybės sprendimus tiek užsienio, tiek vidaus politikos srityje“.
Anglų ir rusų kalbomis leidžiamas laikraštis „The Moscow Times“, kuris apie Rusiją rašė nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios, persikėlė į Amsterdamą po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje.
„Nepageidaujamos“ organizacijos statusas verčia nutraukti veiklą Rusijoje ir reiškia, kad rusai, dirbantys šioms organizacijoms, finansuojantys jas ar bendradarbiaujantys su jomis, taip pat gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, įskaitant iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už tam tikrą veiklą.
„Žinoma, tęsime savo darbą kaip įprasta: nepriklausoma žurnalistika. Putino Rusijoje tai nusikaltimas“, – teigė „The Moscow Times“ įkūrėjas Derkas Saueris pranešime socialiniame tinkle „X“.
Prieš daugiau nei dvejus metus Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskva ėmėsi precedento neturinčio susidorojimo su kitaminčiais, kurį teisių gynimo grupės prilygino sovietinių laikų masinėms represijoms.
Maskva nepageidaujamomis organizacijomis taip pat yra paskelbusios Pasaulio gamtos fondą, „Greenpeace“, „Transparency International“ ir „Laisvosios Europos radiją/Laisvės radiją“.
Svarbu matyti Rusijos pastangas įtraukti kitas valstybes į karą, sako prezidentas
19:16
Baltarusijoje vykstant bendroms šios valstybės ir Kinijos pratyboms, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarbu matyti Rusijos pastangas įtraukti kitas valstybes į karą Ukrainoje.
„Svarbu matyti Rusijos pastangas įtraukti kitas valstybes į karą prieš Ukrainą“, – NATO viršūnių susitikime Vašingtone trečiadienį žurnalistams sakė G.Nausėda.
Kinija ir Baltarusija netoli Lenkijos sienos rengia bendras karines pratybas, sekmadienį pranešė Kinijos gynybos ministerija.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvos duomenimis, Rusija dislokavo taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje.
„Mūsų žiniomis, tai yra realybė“, – teigė G.Nausėda.
Pasak jo, Kinijos ir kitų valstybių įsitraukimui į karą Ukrainoje reikia skirti didelį dėmesį.
„Kol kas mūsų diplomatinės pastangos šiuo klausimu nedavė pakankamų rezultatų“, – kalbėjo prezidentas.
Kinijos gynybos ministerijos teigimu, bendrose pratybose su baltarusiais daugiausia dėmesio skiriama kovos su terorizmu operacijoms.
Baltarusijos teigimu, manevrai planuojami liepos 8–19 dienomis.
Kaip BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM), dėl šių pratybų Lietuvai papildomų grėsmių nekyla.
Anot jos, liepą Bresto poligone vykstantys Baltarusijos ir Kinijos mokymai žymi atnaujintą praktinį dvišalį karinį bendradarbiavimą bendrų pratybų srityje.
Ministerijos teigimu, Baltarusija ir Kinija 2010 metais pasirašė karinio bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo remdamasi vystė šalių karinį bendradarbiavimą: organizavo įvairaus lygmens dvišalius vizitus, personalo mokymus abiejų šalių karinėse mokymo įstaigose, taip pat bendras karines pratybas.
Pirmą kartą bendri Baltarusijos ir Kinijos antiteroristiniai mokymai Baltarusijos teritorijoje vyko 2011 metais.
Iki COVID-19 pandemijos šie antiteroristiniai mokymai periodiškai vyko Baltarusijos ir Kinijos teritorijoje.
2015 metais Baltarusijos ir Kinijos antiteroristiniai mokymai Baltarusijoje vyko Bresto poligone. Mokymuose dalyvavo Baltarusijos 38-osios atskirosios desanto šturmo brigados kuopa.
Pasak KAM, prasidėjus COVID-19 pandemijai Baltarusijos ir Kinijos karinis bendradarbiavimas sustojo.
2023 metais rugpjūtį Baltarusijoje lankėsi Kinijos gynybos ministras. Šalys pareiškė, kad, atsižvelgiant į pandemijos pabaigą, stiprins karinį bendradarbiavimą ir anonsavo bendrus karinius mokymus 2024 metais.
Savo ruožtu, nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskvos ir Pekino politiniai, kariniai ir ekonominiai ryšiai dar labiau sustiprėjo.
Tuo metu karo pradžioje Rusija iš Baltarusijos teritorijos įsiveržė į Ukrainą, ir nors Minskas tiesiogiai neprisijungė prie Maskvos puolimo, abiejų šalių kariuomenės yra glaudžiai susijusios.
Diplomatai: NATO sutarė, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu narystės link
18:01
NATO sutarė, kad Ukraina eina negrįžtamu keliu narystės link, trečiadienį pranešė diplomatai.
Diplomatai teigė, kad galutinėje deklaracijoje, kurią dar reikės oficialiai patvirtinti, bus pritarta Ukrainos „negrįžtamam keliui į visišką euroatlantinę integraciją, įskaitant narystę NATO“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis siekia, kad NATO suteiktų bent jau tvirtą garantiją, jog Ukraina galės prisijungti prie karinio Aljanso.
JAV ir kai kurios kitos šalys priešinasi Ukrainos narystei, kol tęsiasi karas su Rusija, kad sąjungininkai nebūtų įtraukti į didesnį konfliktą. Jos taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi imtis svarbių žingsnių kovai su korupcija, taip pat kitų sisteminių reformų.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžė, kad Ukraina į aljanso gretas įstos ne iš karto.
„Norint pakviesti naują sąjungininką, mums reikia konsensuso. Visi sąjungininkai sutinka, kad Ukraina taps nare, tačiau dar per anksti kalbėti, kada tai įvyks“, – sakė jis žurnalistams.
Viršūnių susitikimas Vašingtone vyksta minint 75-ąsias NATO įkūrimo metines, tačiau jo metu taip pat siekiama pasiųsti žinutes apie paramą Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai.
JAV prezidentas Joe Bidenas, siekdamas pabrėžti tvirtą JAV poziciją, viršūnių susitikimą pradėjo paskelbdamas, kad Vašingtonas suteiks Ukrainai papildomą oro gynybos sistemą „Patriot“.
Trečiadienį pranešta, kad ilgai laukti naikintuvai F-16 jau keliauja į Ukrainą.
Į šios šalies uostą Rusijos karo laivas įplaukė pirmą kartą: statoma ir jūrų laivyno bazė
17:28
Novorosijske besibazuojantis Rusijos projekto 22870 karo laivas pirmą kartą įplaukė į Abchazijoje esantį Ochamčyros uostą, kuriame Rusijos valdžia stato nuolatinę karinių jūrų pajėgų bazę.
Tai patvirtina palydovinės nuotraukos, kurias naujienų svetainei „Naval News“ išanalizavo atvirojo šaltinio duomenų analitikas slapyvardžiu HI Suttonas, skelbia nepriklausoma naujienų svetainė „Agenstvo“.
„Sėkmingų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atakų Kryme ir Novorosijske metu nepripažinta Abchazijos respublika gali tapti Rusijos karinio jūrų laivyno prieglobsčiu“, – rašoma straipsnyje.
Sakartvelas ir Vakarų šalys Rusijos bazės įkūrimą Abchazijoje ankčiau pavadino „grėsme nacionaliniam saugumui“.
Pasak analitiko, neatpažintas Rusijos karo laivas (projektas 22870) dar birželio 28 d. buvo savo gimtajame uoste Novorosijske, liepos 1 d. dingo, o liepos 4 ir 5 d. jau buvo pastebėtas Ochamčiroje.
Jis priminė, kad liepos 3 d. Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba atakavo Novorosijską – jų jūriniai dronai „Magura" pataikė į prieplauką netoli tos vietos, kur paprastai švartuojasi laivas.
„Viena iš hipotezių yra ta, kad laivas buvo jūroje ir bandė išvengti puolimo, pasprukdamas į Ochamčyrą“, – pridūrė ekspertas.
Juodojoje jūroje plaukioja trys projekto 22870 laivai – „SB-742“, „Profesorius Nikolajus Muru“ ir „Kapitan Gurjev“, patikslino svetainė „Naval News“.
Anksčiau Ochamčyros uoste buvo dislokuoti tik keli nedideli Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) patruliniai laivai.
„Tačiau minėto projekto laivo atvykimas į uostą yra pirmasis reikšmingas Rusijos karinių jūrų pajėgų laivo apsilankymas Abchazijoje po respublikos prezidento Aslano Bžanijos pareiškimo apie nuolatinio Rusijos laivyno dislokacijos punkto atsiradimą šioje šalyje“, – rašo „Agenstvo“.
Vadinamasis prezidentas sprendimą dėl nuolatinio Rusijos laivyno dislokavimo punkto respublikoje priėmė 2023 m. spalio 5 d. Išvakarėse jis buvo susitikęs su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuomet A.Bžanija nurodė, kad tarp Rusijos ir Abchazijos jau pasirašytas atitinkamas susitarimas.
Sakartvelo užsienio reikalų ministerija šį pareiškimą pavadino „šiurkščiu Sakartvelo suvereniteto ir teritorinio vientisumo pažeidimu“ ir paragino Rusiją laikytis 2008 m. rugpjūčio 12 d. paliaubų susitarimo.
Karinio jūrų laivyno bazės įrengimui taip pat prieštaravo ESBO Sakartvelo partnerių grupė, kuriai priklauso Jungtinės Amerikos Valstijos, Bulgarija, Jungtinė Karalystė, Danija ir keletas kitų šalių.
Organizacija tai pavadino „bandymu destabilizuoti ir taip sudėtingą padėtį Juodosios jūros regione“.
Tačiau ši reakcija Rusijos nesustabdė. Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šamba pareiškė, kad 2024 m. sausį Abchazijoje pradės veikti Rusijos laivyno bazė. O kovo mėnesį Sakartvelo televizijos kanalas „TV Piraveli“ pranešė, kad bazė jau beveik baigta ir parodė nuotrauką iš oro.
Antiokupacinio judėjimo atstovas Davidas Kačarava tuomet sakė, kad Rusija tokiu būdu nori atidaryti antrąjį frontą ir bandys įtraukti Sakartvelą į karą.
Birželį šalies valstybės saugumo tarnybos vadovas Grigolas Liluašvilis bazės įkūrimą pavadino grėsme šalies saugumui ir „papildomu karinės-strateginės Juodosios jūros kontrolės svertu“.
„Mūsų vertinimu, mažai tikėtina, kad užimtas Ochamčyros uostas dėl mažo akvatorijos ploto ir sudėtingos infrastruktūros būklės bus naudojamas dideliems karo laivams priimti“, – pažymėjo jis.
Analitikas HI Sutton mano, kad Abchazijos uostas galėtų priimti kelis didelius karo laivus, įskaitant desantinius laivus ar fregatas.
Nors projekto 22870 laivai vadinami gelbėjimo vilkikais, jie dažnai lydi karo laivus ir yra žinomi kaip karo metu gabenantys raketų sistemas.
Atvirųjų šaltinių duomenų tyrėjas daro prielaidą, kad Rusija gali naudoti uostą ir kaip saugų prieglobstį po sėkmingų Ukrainos pajėgų atakų Kryme ir Novorosijske, ir kaip bazę kovinėms misijoms vykdyti.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos duomenimis, Ukrainos pajėgos iki liepos mėn. apgadino arba sunaikino 26 Rusijos karinius laivus Juodojoje ir Azovo jūrose.
Liepos pradžioje Ukraina pranešė apie 27 apgadintus arba sunaikintus Rusijos karo laivus. Dėl to Juodosios jūros laivynas buvo priverstas perkelti beveik visus savo kovai parengtus laivus iš okupuoto Krymo į kitas vietas.
Įžūlus rusų propagandininkų melas: ukrainiečiai patys paleido raketą į vaikų ligoninę Kyjive
16:59
Liepos viduryje Ukrainą sukrėtė masinių smūgių banga, per kurią buvo itin skaudžiai smogta Kyjive esančiai vaikų ligoninei „Ochmatdyt“. Oficialieji Rusijos šaltiniai neigia, jog kariuomenė taikėsi į šį pastatą, ir tvirtina, kad raketą paleido patys ukrainiečiai. Tačiau ekspertai, tarp kurių yra ir Karo studijų institutas (ISW), įsitikinę, kad yra priešingai.
„Į Kyjivo ligoninę pataikė amerikiečių priešlėktuvinės gynybos raketa „Patriot“.
Tokią nuomonę socialiniame tinkle X išreiškė amerikiečių žurnalistas Jacksonas Hinkle'as.
Tokias išvadas Hinkle'as padarė išanalizavęs skriejančios raketos vaizdo įrašą ir sprogimo fragmentų nuotraukas, kurias tinkle paskelbė vietos gyventojai“, – tvirtinama lietuvių kalba platinamoje žinutėje socialiniame tinkle „Facebook“ (kalba netaisyta).
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Blinkenas: NATO sąjungininkės jau pradėjo F-16 perdavimą Ukrainai
16:50 Atnaujinta 18:00
NATO sąjungininkės jau pradėjo naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai, trečiadienį pareiškė amerikiečių valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Orlaiviai skirti sustiprinti su trečius metus besitęsiančia Rusijos invazija kovojančios Ukrainos gynybą.
Danija ir Nyderlandai pradėjo lėktuvų perdavimą, o Belgija ir Norvegija įsipareigojo suteikti daugiau lėktuvų, nurodoma Baltųjų rūmų pareiškime.
„Šiuo metu vyksta F-16 naikintuvų perdavimas iš Danijos ir Nyderlandų“, – sakė A.Blinkenas per NATO viršūnių susitikimą Vašingtone.
„Šią vasarą šie naikintuvai skraidys Ukrainos danguje, kad Ukraina ir toliau galėtų veiksmingai gintis nuo Rusijos agresijos“, – pridūrė jis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu pareiškė, kad naikintuvai F-16 padės užbaigti karą.
„F-16 priartina teisingą ir ilgalaikę taiką, parodydami, kad teroras turi žlugti visur ir visada“, – sakoma Ukrainos vadovo pareiškime socialiniuose tinkluose.
Ukraina jau seniai prašė pažangių vakarietiškų lėktuvų.
Praėjusį rugpjūtį JAV prezidentas Joe Bidenas uždegė žalią šviesą perduoti šaliai amerikiečių gamybos lėktuvus F-16, nors anksčiau nerimavo dėl to, kiek laiko prireiks apmokyti ukrainiečius jais naudotis.
A.Blinkenas sakė, kad šių orlaivių perdavimas turėtų būti signalas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Tai sutelkia Vladimiro Putino dėmesį į tai, kad jis nepergyvens Ukrainos, nepergyvens mūsų ir, jei jis ir toliau tęs savo veiksmus, žala, kuri bus daroma Rusijai ir jos interesams, tik didės“, – kalbėjo A.Blinkenas.
„Greičiausias būdas pasiekti taiką yra stipri Ukraina“, – pridūrė amerikiečių diplomatijos vadovas.
Norvegija perduos Ukrainai šešis naikintuvus F-16
15:44
Norvegija perduos Ukrainai šešis naikintuvus F-16, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone metu pareiškė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store'as, kurį cituoja šalies leidinys „Verdens Gang“.
Jis nurodė, kad naikintuvai bus perduoti dar šiemet.
„Ukrainos gebėjimas apsiginti nuo oro atakų yra labai svarbus jos gynybai nuo Rusijos. Norvegija nusprendė padovanoti Ukrainai šešis naikintuvus F-16. Planuojame pradėti tiekimus 2024 m.“, – sakė premjeras.
Pasak Norvegijos gynybos ministro Bjorno Arildo Gramo, kai Ukraina sulauks daugiau apmokytų pilotų ir pagalbinio personalo, naikintuvų koalicijos šalys Ukrainai pridės naujų orlaivių.
Leidinys nurodė, kad Norvegija 2021 m. baigė eksploatuoti savo F-16 lėktuvus, nes palaipsniui pereina prie naujos kartos naikintuvų F-35.
Kiek anksčiau Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas pareiškė, kad Ukraina ir Nyderlandai imasi svarbių veiksmų, kad F-16 naikintuvai kuo greičiau pradėtų veikti fronte.
Tuo pat metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį nurodė, kad Ukrainai reikia bent 128 F-16, kad ji galėtų veiksmingai pasipriešinti Rusijai danguje.
Lenkijos URM vadovas: Ukraina įstos į NATO tik pasibaigus karui
15:33
Ukraina galės prisijungti prie NATO tik pasibaigus karui, pareiškė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis Vašingtone, kur vyksta NATO viršūnių susitikimas.
„Atrodo, kad tikima, jog Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai baigsis karas“, – sakė R.Sikorskis.
Ministras, lenkų žurnalistų paklaustas apie Ukrainos stojimo į NATO perspektyvas, pripažino, kad tai sudėtingas klausimas, nes „nėra nieko mažiau saugaus už nepatikimas saugumo garantijas“.
Viršūnių susitikimo metu bus patvirtintas milijardinis pagalbos paketas ir pasirašyti abipusio saugumo susitarimai su kai kuriomis NATO valstybėmis narėmis.
R.Sikorskis taip pat paminėjo derybas dėl galimybės numušti Rusijos raketas prieš joms pasiekiant Lenkijos teritoriją ir sakė, kad vyksta sąjungininkų derybos dėl tokių veiksmų.
Užsienio reikalų ministras taip pat komentavo Vengrijos prezidento Viktoro Orbano, neseniai aplankiusio Maskvą, veiksmus. Anot R.Sikorskio, jis atstovauja tik Vengrijos interesams.
