Svarbiausios naujienos
- Įvardijo ginklą, išgelbėjusį fronto liniją: „Svarbu ne kaina, o kiek rusų tenka vienam doleriui“
- Netoli Maskvos sudužo keleivinis lėktuvas: visa įgula žuvo
- Jungtinės Valstijos užsimojo sukurti Kyjivui itin pigias ilgojo nuotolio raketas
- Kremlius atmeta pranešimus apie sužlugdytą Maskvos sąmokslą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą
- Naujasis despoto amžius: analitikas įvardijo, kaip atrodo tobula V.Putino Rusija
- Kremlius: NATO visiškai įsitraukusi į konfliktą Ukrainoje
- Diplomatinis nesusipratimas: nors Kyjivas ir pasigyrė, britai draudžia savo raketomis smūgiuoti Rusijai
- Ukrainos kelias į NATO: ką apie tai atskleidė Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimas?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
-
Kim Jong Unas perdavė V.Putinui bevertę krūvą „metalo laužo“: gera ginkluotė turi kitokią kainą
-
JAV akylai stebi karines bazes Europoje: tai agresyvūs ir koordinuoti Rusijos veiksmai
-
A.Blinkenas: pirmieji naikintuvai F-16 jau pakeliui į Ukrainą
Mažiau nei tikėtasi: „Bloomberg“ sužinojo, kiek lėktuvų F-16 Ukraina gaus šią vasarą
21:41
Šią vasarą Ukraina pagaliau gaus naikintuvus F-16, tačiau daug mažesniais kiekiais nei tikėtasi, praneša „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
„Pasak vieno šaltinio, Ukraina galės dislokuoti F-16 lėktuvų eskadrilę, nuo 15 iki 24 orlaivių, o tai yra gerokai mažiau nei 300, kurių reikalavo jos vadovai. Kitas teigė, kad Kyjivas tikisi šią vasarą gauti šešis F-16, o iki metų pabaigos – iki 20“, – rašo „Bloomberg“.
Agentūra „Bloomberg“ pažymi, kad šaltinių teigimu, F-16 siuntimo į Ukrainą procesą apsunkino problemos dėl atsarginių dalių ir kalbos barjeras tarp ukrainiečių pilotų ir jų instruktorių užsieniečių. Sąjungininkai taip pat nerimauja, kad Ukraina neturi pakankamai kilimo ir tūpimo takų, o tie, kuriuos turi, yra pažeidžiami Rusijos atakų.
Kitas NATO pareigūnas pažymėjo, kad Ukraina per kelis mėnesius bando pasiekti tai, kas paprastai trunka trejus-ketverius metus.
Charkive pasigirdo sprogimų banga
00:04
Šį vakarą, liepos 12 d., Charkivo srityje girdėjosi sprogimai. Šiuo metu regione paskelbtas oro pavojus.
Apie tai praneša „RBC-Ukraina“ su nuoroda į „Suspilne Kharkiv“.
Milijardai saugumui – kiek pasaulio lyderiai skiria pinigų gynybai: pastebima tendencija
23:04
Demokratinės valstybės atsilieka nuo autokratinių valstybių, didindamos išlaidas gynybai. Tačiau daugeliu atvejų demokratinės šalys lenkia autokratines šalis pagal bendrąsias išlaidas gynybai.
Autoritarinės šalys tradiciškai kariuomenei skiria daug didesnę biudžeto dalį nei demokratinės šalys. Tai paaiškinama ir tuo, kad tokių šalių lyderiai labiau rūpinasi savo pačių apsauga, ir tuo, kad jie gali nuspręsti neskirti pinigų savo piliečių lengvatoms.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) ir „The Economist“ demokratijos indekso duomenys rodo, kad autokratijos pagal išlaidų gynybai augimą lenkia demokratijas.
SIPRI duomenimis, tik keturios iš penkiolikos daugiausiai karinėms reikmėms išleidžiančių valstybių nėra demokratinės. Tai galima laikyti gera žinia Ukrainai, kuriai demokratinių valstybių koalicija padeda priešintis Rusijos agresijai.
Plačiau apie tai skaitykite ČIA.
Lenkija svarsto galimybę numušti Rusijos raketas virš Ukrainos
21:48
Lenkija svarsto Kyjevo pasiūlymą numušti į Lenkijos teritoriją skriejančias Rusijos raketas, kol jos dar yra Ukrainos oro erdvėje.
Šis pasiūlymas įtrauktas į bendradarbiavimo saugumo srityje susitarimą, kurį šią savaitę Varšuvoje pasirašė Volodymyras Zelenskis ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas.
Ukrainos prezidentas pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad susitarimas gali būti greitai įgyvendintas, nors Lenkija, prieš bandydama numušti Rusijos raketas, konsultuosis su savo NATO sąjungininkais.
„Šiame etape tai yra idėja. Mūsų susitarime pasakyta, kad mes išnagrinėsime šią idėją“, – sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis šiandien Vašingtone įsikūrusiam Amerikos verslo institutui.
R.Sikorskis patvirtino, kad iš Sankt Peterburgo apylinkių į Ukrainos taikinius paleistos Rusijos raketos anksčiau maždaug 40 sekundžių buvo įskridusios į Lenkijos oro erdvę ir tik po to pasuko savo taikinių link.
Šis pasiūlymas būtų taikomas visoms raketoms, skriejančioms per Vakarų Ukrainą Lenkijos kryptimi.
„Mūsų dilema yra tokia. Jei jas numušime tik tada, kai jos įskrenda į mūsų oro erdvę, nuolaužos kelia grėsmę mūsų piliečiams ir mūsų turtui“, – pridūrė R.Sikorskis.
„O ukrainiečiai sako: „Prašome, mes neprieštarausime, darykite tai virš mūsų oro erdvės, kai jiems gresia neišvengiamas pavojus kirsti Lenkijos teritoriją.“
„Mano nuomone, tai yra savigyna, bet mes nagrinėjame šią idėją“, – pridūrė jis.
Mažiau nei tikėtasi: „Bloomberg“ sužinojo, kiek lėktuvų F-16 Ukraina gaus šią vasarą
21:41
Šią vasarą Ukraina pagaliau gaus naikintuvus F-16, tačiau daug mažesniais kiekiais nei tikėtasi, praneša „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.
„Pasak vieno šaltinio, Ukraina galės dislokuoti F-16 lėktuvų eskadrilę, nuo 15 iki 24 orlaivių, o tai yra gerokai mažiau nei 300, kurių reikalavo jos vadovai. Kitas teigė, kad Kyjivas tikisi šią vasarą gauti šešis F-16, o iki metų pabaigos – iki 20“, – rašo „Bloomberg“.
Agentūra „Bloomberg“ pažymi, kad šaltinių teigimu, F-16 siuntimo į Ukrainą procesą apsunkino problemos dėl atsarginių dalių ir kalbos barjeras tarp ukrainiečių pilotų ir jų instruktorių užsieniečių. Sąjungininkai taip pat nerimauja, kad Ukraina neturi pakankamai kilimo ir tūpimo takų, o tie, kuriuos turi, yra pažeidžiami Rusijos atakų.
Kitas NATO pareigūnas pažymėjo, kad Ukraina per kelis mėnesius bando pasiekti tai, kas paprastai trunka trejus-ketverius metus.
Naujasis despoto amžius: analitikas įvardijo, kaip atrodo tobula V.Putino Rusija
21:11
Rusijos prezidento Vladimiro Putino projektas grąžinti šalies valdymą į XIX amžių žingsnis po žingsnio buvo įgyvendinamas visą laiką nuo tada, kai jis stojo už valstybės vairo.
Tačiau paskutinės kadencijos pabaigoje ir dabartinės pradžioje tempas, kuriuo Rusija prievarta grąžinama šimtmečiais atgal, labai paspartėjo, pastebėjo Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbis dr. Oleksandras Šulha, Rusijos konfliktų tyrimų ir analizės instituto (IKAR), vienintelės institucijos Ukrainoje, kas mėnesį atliekančios sociologinį monitoringą Rusijoje, vadovas.
Jis paaiškino, kad tai pasireiškia Kremliaus pasirinktu švelniu valdžios perdavimu, pagal kurį vyresnieji valstybės pareigūnai palaipsniui perduoda įgaliojimus savo vaikams ir giminaičiams, taip užtikrindami sistemos tęstinumą ir kartu ją atjaunindami, nors nebūtinai praturtindami išmintimi.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
„Reuters“: ką reiškia būti Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu
21:05
Karo užgrūdintas Volodymyras Zelenskis, kuris praėjusiame NATO viršūnių susitikime Vašingtone ragino Vakarų lyderius imtis veiksmų, yra visai kitoks nei politinis naujokas, tapęs prezidentu, jau nekalbant apie televizijos komiką, kuris prieš tai daugelį metų buvo šou verslo sunkiasvoris, pažymėjo naujienų agentūra „Reuters“.
„Intensyvus. Nekantrus. Nemiegantis“, – apie prezidentą rašo agentūros žurnalistai.
46-erių metų V.Zelenskis per interviu gegužės mėnesį pažymėjo, kad jo siekis, kai buvo išrinktas šalies prezidentu 2019 m., buvo padėti Ukrainai tapti modernia demokratija, „kol šios misijos nesužlugdė 2022 m. Rusijos invazija“.
„Viskas, ko norėjau prieš penkerius metus, buvo labai liberali šalis su liberalia ekonomika“, – prieš inauguracijos metines atskleidė prezidentas, buvęs „stand-up“ (liet. estradinė komedija) komikas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Ukrainos kaliniai mainais į malonę sutinka vykti į frontą
20:33
Arturas Kačurovskis yra vienas iš tūkstančių ukrainiečių kalinių, kurie priėmė pasiūlymą stoti į kariuomenę ir kovoti su rusais mainais į malonę.
Už vagystę kalėti nuteistas 27-erių metų jaunuolis paleistas lygtinai, kad galėtų prisijungti prie kariuomenės. Grįžti namo jis galės tik pasibaigus karui.
„Galbūt gyvenimas ten šiek tiek pataisys mane į gerąją pusę“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP Boryspilio kalėjime netoli Kyjivo, laukdamas išvykimo į frontą.
Rusijos invazijai į Ukrainą tęsiantis trečius metus, Ukraina stengiasi padidinti karių skaičių. Kyjivas taip pat sugriežtino šaukimo tvarką ir priėmė įstatymą, pagal kurį dalis kalinių galės kovoti ginkluotosiose pajėgose su į šalį įsiveržusiais rusų kariais.
Teisingumo ministerija teigia, kad nuo gegužės, kai buvo priimtas įstatymas, daugiau nei 5 tūkst. kalinių iš visos šalies pateikė prašymus stoti į kariuomenę.
Įstatymas netaikomas tik asmenims, nuteistiems už sunkiausius nusikaltimus, įskaitant seksualinį smurtą, dviejų ar daugiau žmonių nužudymą ir rimtą korupciją.
„Bachmutą paėmė kaliniai“
Karo pradžioje Ukrainos pareigūnai mėgo pašiepti Rusiją už tai, kad liūdnai pagarsėjusi privati karinė bendrovė „Wagner“ verbavo kalinius į savo samdinių gretas.
Ši praktika buvo lyginama su sovietų lyderio Josifo Stalino įsakymais, kai gulaguose kalinti nusikaltėliai savo nuodėmes turėdavo išpirkti krauju.
Ukrainos pareigūnams gali nepatikti būti lyginamiems su „Wagner“ grupe.
Tačiau ši analogija populiari tarp kai kurių kalinių.
„Bachmutą paėmė kaliniai. Deja, ne vaikinai iš mūsų pusės“, – šypsodamasis pasakė A.Kačurovskis.
Jis kalbėjo apie rytinį miestą, kurį užėmė „Wagner“ pajėgos, daugiausia sudarytos iš buvusių nuteistųjų.
JAV duomenimis, sukarinta grupuotė „Wagner“, kuriai vadovavo dabar jau žuvęs Jevgenijus Prigožinas, užverbavo mažiausiai 40 tūkst. kalinių.
Jis pažadėjo nuteistiesiems laisvę, jei jie išgyvens šešis tarnybos mėnesius, arba įvykdyti egzekuciją, jei jie persigalvos.
Teisingumo ministro pavaduotoja Olena Vysocka tvirtina, kad Ukrainos sprendimas į kariuomenę priimti kalinius yra tinkamas būdas siekti teisingumo.
„Nerandame geresnio būdo, kaip reabilituoti žmogų visuomenės akyse, kaip tik padėti ginkluotosioms pajėgoms“, – sakė ji.
Verbavimas į kariuomenę Ukrainoje vyksta laisvesnėmis sąlygomis. Nuteistieji šioje šalyje gali atsiimti savo prašymus arba grįžti į kalėjimą.
31-erių Olehas Omelčukas yra vienas iš tų, kurie, pateikę prašymą kovoti, persigalvojo ir nusprendė likti kalėjime.
„Visų pirma tu esi kalinys. Taip yra čia, taip bus ir ten“, – įsitikinęs jis.
Jis teigė nesulaukęs jokių pasekmių dėl to, kad persigalvojo, išskyrus keletą juokelių iš kitų kalinių, kurių daugelis planuoja prisijungti prie kariuomenės.
„Dega iš nekantrumo“
Tačiau kiti negali sulaukti, kada gyvenimą už grotų iškeis į mūšio lauką.
„Žmonių akys dega iš nekantrumo, – sakė Volodymyras Barandičius.
Tatuiruotas 32 metų vyras tarnavo kariuomenėje prieš tai, kai buvo nuteistas kalėti už narkotikų platinimą. Savo kaltę kalinys neigia.
V.Barandičius, nekantriai laukdamas išvykimo į frontą dienos, su kitais kaliniais dalijasi savo turimomis žiniomis kaip kovoti.
92-osios šturmo brigados kalinių bataliono vado pavaduotojas Romanas Kyryčenka gerai atsiliepė apie savo kovotojus.
Jis teigė, kad batalionas gali „atlikti konkrečias specializuotas užduotis pavojingiausiose vietovėse“.
Bataliono karys, 26-erių Mykola Suchotinas, nuteistas kalėti 10 metų už žmogžudystę, teigė, kad yra pasirengęs kovai.
„Mes jau perėjome savo psichologinės stiprybės ir motyvacijos mokyklą. Mes jau užgrūdinti“, – pažymėjo jis.
„Ne karo dievai“
Su tuo nesutiko Vitalijus Kononenka, teigęs, kad po 20 dienų trukusio apmokymo buvo išsiųstas į Donecko sritį.
„Mes nesame karo dievai, esame tik paprasti žmonės, kurie kartą suklupo“, – sakė V.Kononenka.
Nevyriausybinės organizacijos „Ukrainos kalinių apsauga“ vadovas Olehas Cvilis teigė, kad prie kariuomenės prisijungusių kalinių atsiliepimai iš esmės buvo teigiami.
Tačiau jis nurodė, kad jam rūpestį kelia elgesys su kariuomenėje tarnaujančiais kaliniais.
„Kai kurie vadai blogai elgiasi net ir su eiliniais mobilizuotais asmenimis, kodėl su kaliniais jie turėtų elgtis kažkaip kitaip?“ – klausė jis.
O.Cvilis spėliojo, kad kai kurie vadai buvusių kalinių atžvilgiu gali imtis griežtesnių priemonių, kad šie laikytųsi disciplinos.
Jis taip pat kritikavo kai kurias tik nuteistiesiems taikomas sąlygas, pavyzdžiui, draudimą išeiti atostogų.
V.Kononenka, prieš išvykdamas į frontą, tikėjosi pasimatyti su savo šeima, todėl nusivylė sužinojęs, kad to padaryti negalės.
Jis taip pat sakė, kad instruktoriai su juo elgėsi kitaip ir „neleido [buvusiems kaliniams] pamiršti“ savo praeities.
Dabar jis daugiausia dėmesio skiria tam, kad gautų reikiamos įrangos kitiems 40 buvusių kalinių, priklausančių jo grupei. Iš pradžių jis tikisi parūpinti veikiantį automobilį.
„Turiu išgyventi. Turiu pakeisti savo gyvenimą. Turiu padaryti taip, kad tie žmonės, kurie rodo į mane pirštais, sakydami, kad esu kalinys, pamatytų, jog kariuomenėje sugebėjau kažko pasiekti“, – sakė V.Kononenka.
Jis norėtų šį tą pasakyti visiems kaliniams, kurie tikisi, kad prisijungus prie kariuomenės pavyks lengvai ištrūkti į laisvę.
„Vaikinai, nevažiuokite čia vien tik norėdami laisvės, nes jos nebus“, – pabrėžė V.Kononenka.
„Privalote turėti tikslą ir suprasti, ką ketinate daryti. Priešingu atveju tiesiog nesikiškite, likite kalėjime“, – pridūrė jis.
Maskva: Rusijos ir JAV gynybos ministrai telefonu aptarė eskalacijos mažinimą
20:14 Atnaujinta 21:12
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas ir jo JAV kolega Lloydas Austinas kalbėjosi telefonu ir aptarė „galimos eskalacijos“ rizikos mažinimą, penktadienį pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Pokalbis telefonu, kurį inicijavo Maskva, buvo surengtas tuo metu, kai tarp abiejų šalių yra padidėjusi įtampa dėl Vašingtono plano Vokietijoje dislokuoti ilgojo nuotolio raketų. Kremlius įspėjo, kad šis sprendimas gali pranašauti grįžimą prie Šaltojo karo laikų konfrontacijos.
„Buvo aptartas grėsmių saugumui prevencijos bei galimos eskalacijos rizikos mažinimo klausimas“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime apie derybas.
Nepaisant tvyrančios įtampos dėl konflikto Ukrainoje, abiem šalims iki šiol pavykdavo retkarčiais surengti pokalbius telefonu, įskaitant birželio pabaigoje įvykusį paskutinį pokalbį, per kurį Maskva priekaištavo Vašingtonui dėl ginklų tiekimo Kyjivui.
Trečiadienį per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Baltieji rūmai paskelbė, kad kaip atgrasymo priemonę Vokietijoje dislokuos ilgojo nuotolio ginklų, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Kremlius sukritikavo šį žingsnį ir apkaltino Vašingtoną žengus žingsnį link naujo „Šaltojo karo“ bei tiesiogiai dalyvavus konflikte Ukrainoje.
Juodkalnijos teismas išteisino dėl perversmo sąmokslo nuteistus du prorusiškus politikus
19:57
Juodkalnijos teismas penktadienį išteisino prorusiškų pažiūrų parlamento pirmininką ir dar 12 asmenų, kurie buvo pakartotinai teisiami dėl įtariamo Rusijos remiamo bandymo įvykdyti perversmą.
2019 metais teismas nuteisė du dabar valdančiosios prorusiškos Demokratinio fronto (DF) partijos narius penkerių metų laisvės atėmimo bausmėmis už įtariamą sąmokslą nuversti ministrą pirmininką Milo Djukanovičių.
Šie du asmenys – dabartinis parlamento pirmininkas Andrija Mandičius ir parlamentaras Milanas Kneževičius – buvo apkaltinti priklausymu „nusikalstamai organizacijai“, kurios tikslas buvo „sutrukdyti Juodkalnijai įstoti į NATO“ ir nuversti M.Djukanovičių.
„Nebuvo įrodymų, kad kaltinamieji yra kalti dėl jiems inkriminuojamų veikų, todėl jie išteisinami“, – penktadienį sakė teisėjas Zoranas Radovičius.
Prokurorai gali pateikti apeliacinį skundą.
Po nuosprendžio A.Mandičius paskelbė bendrą nuotrauką su M. Kneževičiumi socialiniame tinkle „X“ su prierašu „Drąsa ir laisvė“.
2019 metais teismas nusprendė visiems kaltinamiesiems skirti iš viso 70 metų laisvės atėmimo bausmę. Dviem rusams, kuriuos prokurorai vadina šnipais, už akių buvo skirtos griežčiausios – 12 ir 15 metų – įkalinimo bausmės. Buvęs Serbijos policijos generolas nuteistas kalėti aštuonerius metus.
Maskva šiuos kaltinimus pavadino absurdiškais, o JAV valstybės departamentas 2019 metų sprendimą pavadino „teisinės valstybės pergale“ prieš Rusijos bandymus pakenkti Juodkalnijos suverenitetui.
Po dvejų metų apeliacinis teismas nuosprendį panaikino, o praėjusiais metais buvo pradėtas pakartotinis bylos nagrinėjimas.
Kritikai teigė, kad byla buvo sufabrikuota.
Po 2020 metų rinkimų M.Djukanovičiaus Demokratinė socialistų partija (DPS) prarado parlamento kontrolę ir pirmą kartą per pastaruosius dešimtmečius atsidūrė opozicijoje.
2017 metais Juodkalnija, kandidatė į Europos Sąjungą, įstojo į NATO.
Rusija didina mokesčius, siekdama surinkti daugiau lėšų puolimui Ukrainoje
19:37
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį pasirašė beveik 30 mlrd. JAV dolerių (27,5 mlrd. eurų) vertės mokesčių didinimo paketą, dėl kurio daugiau uždirbantiesiems ir verslui teks labiau prisidėti prie jo puolimo Ukrainoje finansavimo.
Nuo tada, kai Kremlius 2022 metų vasarį įsakė įvesti karius į Ukrainą, Maskvos išlaidos dešimtimis milijardų JAV dolerių viršijo pajamas. Nors didelio ekonomikos nuosmukio prognozės nepasitvirtino, šalies biudžetas tapo deficitiniu, o tai iki tol buvo retas reiškinys.
2023 metais Rusijos biudžeto deficitas sudarė apie 3,2 trilijono rublių (36 mlrd. JAV dolerių, 33 mlrd. eurų), o tai atitinka 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Penktadienį V. Putinas pasirašė Rusijos mokesčių kodekso pakeitimų rinkinį, kuriame, be kita ko, numatytas daug uždirbantiems asmenims taikomų pajamų mokesčio tarifų ir įmonių mokamo pelno mokesčio tarifų padidinimas siekiant padėti valdžiai užlopyti fiskalinę skylę.
Rusijos parlamentas šiuos pakeitimus patvirtino anksčiau šią savaitę.
„Šiais pakeitimais siekiama sukurti sąžiningą ir subalansuotą mokesčių sistemą“, – sakė finansų ministras Antonas Siluanovas, kai gegužę buvo pristatyti siūlomi pakeitimai.
Jis aiškino, kad papildomos lėšos sustiprins Rusijos „ekonominę gerovę“ ir bus skirtos daugeliui viešųjų investicinių projektų.
Finansų ministerija apskaičiavo, kad 2025 metais, kai įsigalios didesni mokesčiai, kurie šalyje pristatomi kaip „sisteminės reformos“, bus papildomai surinkta apie 2,6 trilijono rublių (29 mlrd. JAV dolerių, 26,6 mlrd. eurų).
Šių metų biudžeto įstatyme Rusija yra numačiusi 1,1 proc. biudžeto deficitą – kuklų, palyginti su daugeliu šalių.
Tačiau Rusija negali patekti į Vakarų finansų rinkas, o dėl sankcijų yra įšaldyta apie 300 mlrd. JAV dolerių iš šalies užsienio valiutos atsargų, tad Maskvos viešieji finansai yra vienas pagrindinių rodiklių, iš kurių galima spręsti, kiek ilgai ir kaip agresyviai Kremlius galės finansuoti savo karinę kampaniją Ukrainoje.
Per pastaruosius dvejus metus Rusija, siekdama padengti deficitą, naudojo savo valstybės turto fondą ir skolinosi iš valstybinių bankų.
Išlaidos gynybai ir saugumui išaugo iki daugiau kaip 8 proc. Rusijos BVP, gegužę sakė V.Putinas.
Valstybės karinį biudžetą jis pavadino „dideliu ištekliumi“, kuris turėtų būti naudojamas „atsargiai ir veiksmingai“.
Maskva savo kariams, kovojantiems Ukrainoje, moka didžiulius atlyginimus ir išmokas, taip pat skiria daug lėšų šalies ginklų gamintojams, nes puolimas Ukrainoje tęsiasi jau trečius metus ir neatrodo, kad jis greitai pasibaigs.
Masinis apšaudymas Chersone: sugriovė parduotuvę, sudaužė automobilius
18:32
Rusijos pajėgos „masiškai apšaudė“ Chersoną, pareiškė miesto karinės administracijos vadovas.
Socialiniame tinkle „Telegram“ Romanas Mrochko sakė, kad puolimas truko apie pusvalandį ir apgadino namus bei administracinius pastatus, taip pat sugriovė parduotuvę ir sudaužė automobilius.
„Žmonės labai išsigandę, bet gyvi“, – sakė jis. „Stebuklingai niekas nebuvo sužeistas“.
Jis taip pat pasidalijo smarkiai apgadintų pastatų vaizdo įrašu.
Vėlesnėje žinutėje R.Mrochko teigė, kad vyksta atstatymo darbai, kurių metu taisomas sugadintas vandentiekio įrenginys.
Teismas rusų kontroliuojamoje Ukrainos Donecko srityje nuteisė kalėti ESBO pareigūną
18:05
Teismas Rusijos kontroliuojamoje Ukrainos rytinėje Donecko srityje penktadienį už šnipinėjimą nuteisė 14 metų kalėti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) misijos narį.
Šį sprendimą ESBO iš karto pasmerkė.
Apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ Aukščiausiasis teismas pripažino 56-erių Vadymą Holdą kaltu ir nuteisė jį 14 metų kalėti griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje, sakoma Rusijos generalinės prokuratūros pranešime.
ESBO pasmerkė tai kaip „šiurkštų dalyvaujančių valstybių įsipareigojimų pagal tarptautinę teisę pažeidimą“ ir paragino nedelsiant paleisti V.Goldą ir kitus du įkalintus ESBO pareigūnus.
Trys Ukrainos piliečiai, ESBO specialiosios stebėsenos misijos šioje šalyje nariai – V.Holda, Maksymas Petrovas ir Dmytro Šabanovas – nuo 2022 metų yra sulaikyti Rusijos kontroliuojamose teritorijose.
ESBO vykdė specialiąją stebėsenos misiją Ukrainoje nuo 2014-ųjų, tačiau sustabdė savo darbą netrukus po to, kai Rusija pradėjo plataus masto karą 2022-aisiais.
Neginkluotai civilinei misijai buvo pavesta stebėti ir pranešti apie saugumo padėtį bei remti kariaujančių šalių dialogą.
ESBO paskelbė keletą ataskaitų, kuriose kalbama apie galimus rusų ginkluotųjų pajėgų įvykdytus nusikaltimus ir įtariamus nusikaltimus žmoniškumui.
D.Šabanovas ir M.Petrovas 2022 metų rugsėjį buvo nuteisti 13 metų laisvės atėmimo bausmėmis už įtariamą valstybės išdavystę po uždarų teismo procesų apsišaukėliškoje „Luhansko liaudies respublikoje“.
ESBO ne kartą ragino paleisti šiuos vyrus, pabrėždama, kad jie „sulaikyti neteisėtai ir vis dar naudojasi funkcine teisine apsauga kaip ESBO darbuotojai“, o jų sulaikymas „nesuderinamas su ESBO įsipareigojimais Rusijai“, kuri yra ESBO narė.
„Nesiliausiu dėti pastangų ir darysiu viską, kas įmanoma, kad Vadymas, Maksymas ir Dmytro grįžtų namo pas savo šeimas ir artimuosius“, –penktadienį pareiškė ESBO generalinė sekretorė Helga Schmid.
Rusijos prokurorai teigė, kad misijos saugumo padėjėjas V.Holda „vykdė žvalgybinę veiklą užsienio žvalgybos naudai“.
Socialiniame tinkle paskelbtame pareiškime teigiama, kad jis „rinko duomenis apie pramoninius objektus, kuriems vėliau buvo smogta raketomis“ ir priduriama, kad atakos padarė „beveik 100 mln. rublių (1,01 mln. eurų) žalą“.
Buvęs Estijos pajėgų vadas atviras: nei mes, nei jūs nesame pasirengę Ukrainai duoti to, ko reikia
18:02
Nors emocingai ir daug kalbame apie pagalbą Ukrainai, visuomenė nei Estijoje, nei kitose šalyse iš tiesų nėra tam pasirengusi, estų leidiniui „Postimees“ sako buvęs gynybos pajėgų vadas ir Europos Parlamento narys Riho Terras.
Interviu „Postimees“ buvęs Estijos gynybos pajėgų vadas įvertino NATO viršūnių susitikimo rezultatus, Viktoro Orbano kelionę į Maskvą ir atvirai pripažino, kad niekas Ukrainai negali suteikti to, ko jai reikėtų siekiant pergalės ginantis nuo Rusijos.
– Galutinėje NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracijoje teigiama, kad Ukrainos kelias į NATO yra negrįžtamas, ar Ukraina turėtų tuo džiaugtis?
– Ukrainiečiai, be abejo, tikėjosi daugiau. Buvo aišku, kad prezidentui V.Zelenskiui buvo duotas vadinamasis „įsakymas užčiaupti burną“ ir jis elgėsi mandagiai.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Po žinios apie Rusijos sąmokslą Vokietija teigia, kad Maskvos grasinimai jos neišgąsdins
17:22
Vokietijos vyriausybė penktadienį pareiškė, kad nesileis įbauginama Rusijos bandymų pakenkti Berlyno paramai Ukrainai, kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija.
Tačiau penktadienį vyriausybė atsisakė komentuoti informaciją, kad JAV anksčiau šiais metais sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti didelės vokiečių ginklų gamintojos, tiekiančios ginklus Kyjivui, vadovą.
Remdamasi penkiais JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais, kurių pavardžių nenurodė, amerikiečių televizija CNN ketvirtadienį pranešė, kad JAV informavo Vokietiją apie Rusijos vyriausybės planą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Tuomet jį ėmėsi saugoti Vokietijos saugumo tarnybos.
Tačiau „Rheinmetall“ taip pat nepateikė jokių komentarų šia tema.
Vokietijos vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Maximilianas Kallas teigė, kad ministerija kol kas negali pateikti jokių komentarų apie atskiras grėsmės situacijas, tačiau pridūrė, kad labai rimtai vertina padidėjusią Rusijos agresijos grėsmę.
„Žinome, kad [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino režimas visų pirma nori susilpninti mūsų paramą Ukrainai, ginančiai Ukrainą nuo Rusijos agresijos karo, tačiau Vokietijos vyriausybė nesileis įbauginama“, – nurodė atstovas spaudai.
Jis pažymėjo, kad nuo 2022-ųjų, kai Maskva pasiuntė savo karius į Ukrainą, Vokietijos saugumo priemonės buvo gerokai sustiprintos. Pasak M.Kallo, grėsmės yra įvairios – nuo šnipinėjimo ir sabotažo iki kibernetinių atakų ir valstybinio terorizmo.
Balandį vokiečių tyrėjai suėmė du Vokietijos ir Rusijos pilietybę turinčius asmenis, įtariamus šnipinėjimu. Manoma, kad vienas iš jų rengėsi išpuoliams prieš įvairią Vokietijos infrastruktūrą, įskaitant JAV karinius objektus, siekdamas sabotuoti karinę pagalbą Ukrainai.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį Vokietija atsisakė savo tradicinės pacifistinės pozicijos ir tapo antrąja pagal dydį karinės įrangos Kyjivui tiekėja po Jungtinių Valstijų.
Pasak CNN, šis nužudymo sąmokslas yra vienas iš virtinės JAV žvalgybos atskleistų Rusijos planų nužudyti Ukrainą remiančius Europos gynybos pramonės vadovus.
CNN teigimu, sąmokslas prieš A.Pappergerį buvo geriausiai subrandintas, o vienas Vokietijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas patvirtino, kad JAV apie šį sąmokslą įspėjo Berlyną.
Penktadienį Kremlius atmetė šiuos pranešimus apie sužlugdytą Maskvos sąmokslą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą.
„Visa tai pateikiama dar vienos netikros istorijos stiliumi, todėl tokių pranešimų negalima vertinti rimtai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Rusija šalina galingos bombos trūkumus: dėl jos ukrainiečiams gali kilti dar daugiau sunkumų kare
17:18
2024 m. liepos 8 d. „Military Informant“ pranešė, kad Rusijos bombai „FAB-3000“ kuriamas naujas sklandymo ir korekcijos modulis (UMPK). Šia iniciatyva siekiama padidinti bombos tikslumą ir nuotolį, pašalinant nustatytus dabartinės UMPK versijos trūkumus, rašo „Army Recognition“.
Šie trūkumai apima modulio nesugebėjimą valdyti trijų tonų svorio bombos „FAB-3000“ masės ir inercijos charakteristikų, dėl kurių smūgiai būna itin netikslūs.
Ši problema nebuvo pastebėta naudojant mažesnę bombą „FAB-1500“. Todėl naujasis UMPK turės didesnius aerodinaminius vairus ir galingesnę varomąją įrangą, sukurtą specialiai „FAB-3000“.
Tikimasi, kad dėl numatytų atnaujinto UMPK patobulinimų „FAB-3000“ galės tiksliau ir efektyviau veikti būsimose operacijose Ukrainoje.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Įvardijo ginklą, išgelbėjusį fronto liniją: „Svarbu ne kaina, o kiek rusų tenka vienam doleriui“
17:03
Tūkstančiai mirtiniausių Ukrainos ginklų buvo pagaminti trijuose viršutiniuose Kyjivo daugiaaukščio gyvenamojo namo aukštuose. Patalpose, kuriose anksčiau buvo IT bendrovės biuras, buvo įrengtos darbo vietos, prikrautos kvadrokopterių, esančių įvairiose surinkimo stadijose, o ant darbo stalų mėtėsi krūvos elektroninių komponentų ir spausdintinių plokščių, rašo „Bloomberg“ naujienų tarnyba.
„Tai buvo pigiausia patalpa, kokią galėjome rasti“, – gūžtelėjo pečiais bendrovės „Vyriy Drone“ įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Oleksijus Babenko.
Patalpos, kuriose per mėnesį buvo pagaminama daugiau nei 6 000 sprogstančių bepiločių orlaivių, bus apleistos, kad įmonės pajėgumai padidėtų bent tris kartus. Dėl grėsmės tapti Rusijos sparnuotųjų raketų taikiniu dauguma Ukrainos dronų gamintojų vengia reklamos.
Viena iš penkių didžiausių Ukrainos dronų gamintojų „Vyriy“ surenka vadinamuosius pirmojo asmens vaizdo (FVP) dronus. Šiame plataus masto kare jie prilygsta tam, kas pirmajame Irako kare buvo raketos „Scud“, o antrajame – raketos „Tomahawk“.
FPV dronas labai panašus į tuos, kuriuos galima rasti „Walmart“ žaislų skyriuje. Jis turi keturis propelerius ir įmontuotą kamerą, kuri gali belaidžiu ryšiu transliuoti tiesioginę skrydžio medžiagą pilotui ant žemės. Pilotas valdo nuotolinio valdymo pultelį, panašų į vaizdo žaidimo valdiklį. Iš pradžių dronai buvo naudojami lenktynių varžybose, kol kažkas sugalvojo, kad prie jų galima lipnia juosta pririšti bombą.
Vienas FPV dronas, judantis iki 160 kilometrų per valandą greičiu, gali būti prikrautas pakankamai galingų sprogmenų, kad būtų galima sunaikinti šarvuotą transporto priemonę. Trys tokie dronai gali sunaikinti tanką, pastebėjo „Bloomberg“.
„FPV dronai pakeitė antžeminio karo ekonomiką. Pilno dydžio tankas Rusijos kariuomenei gali kainuoti 9 mln. dolerių. „Vyriy“ už vieną droną moka 400 JAV dolerių. Tačiau dėl jų transliuojamo vaizdo jie tapo svarbiausiu šio karo ginklu“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos kariai įprastai įrašo savo sėkmingus smūgius, o vaizdo įrašo kampe pritvirtina savo brigados emblemą, įgarsina jį sunkiojo metalo garso takeliu ir dalijasi juo su pasauliu socialiniuose tinkluose.
Per pastarąjį dešimtmetį bepilotės skraidyklės iš brangaus turto, prieinamo tik sudėtingiausioms pasaulio kariuomenėms, tapo įperkamu ir plačiai prieinamu ginklu.
2020 m. Azerbaidžanas naudojo Turkijoje pagamintus bepiločius orlaivius, kad padėtų susigrąžinti Armėnijai po Sovietų Sąjungos žlugimo prarastą teritoriją. Irane sukurti bepiločiai orlaiviai, panašūs į tuos, kurie buvo panaudoti per iš esmės nesėkmingą balandžio mėn. ataką prieš Izraelį, gaminami mažiausiai dešimtyje šalių, įskaitant Rusiją.
Nevalstybiniai veikėjai, pavyzdžiui, husių sukilėliai Jemene ir šiais metais tris amerikiečių karius nužudžiusi grupuotė Jordanijoje, taip pat vis dažniau naudojasi bepiločiais orlaiviais.
Kaip bebūtų, dronai per karo veiksmus Ukrainoje tapo dar svarbesni: tai labai pigus būdas išsklaidyti karo miglą, nuolat tiekti propagandą ir, žinoma, sprogdinti.
Bepilotės sistemos iš esmės neutralizavo Rusijos Juodosios jūros laivyną ir vėl atvėrė Ukrainos ekonomikai itin svarbų grūdų koridorių. Rusija dislokavo autonominius tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kad terorizuotų Ukrainos miestus, o Ukraina juos panaudojo, kad smogtų naftos perdirbimo gamykloms Rusijos gilumoje.
„Dronai praktiškai išgelbėjo fronto liniją“, – birželį susirašinėjimo platformoje „Telegramo“ rašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Kyjivo daugiabutyje įsikūrusios dronų gamyklos patalpoje išrikiuotos krūvos dėžių su kompiuterių mikroschemomis ir kitomis dronų dalimis, kurių dalis per tarpininkus buvo importuota iš Kinijos. Pekinas, faktinis Maskvos sąjungininkas, prieš metus uždraudė dronų eksportą į Ukrainą, o vėliau įvedė embargą daugeliui jų surinkimui naudojamų dalių.
Dronų gamintojai Ukrainoje vis dar priklauso nuo kai kurių Kinijoje pagamintų dalių, tačiau, norėdami apeiti Pekino embargą, jie turi užsakymus teikti per simpatizuojančias šalis kitose Europos šalyse. Kameros, skrydžio valdikliai ir varikliai – visi įprasti komponentai – daugiausia yra iš Kinijos. Rusija naudojasi panašiomis spragomis, norėdama įsigyti amerikiečių ir europiečių gamybos mikroschemų savo karo mašinoms. Praėjusiais metais ji įsigijo lustų už daugiau nei 1 mlrd. dolerių.
O.Babenko taip pat randa būdų gauti kai kurių komponentų iš užsienio, o kiti dabar gaminami šalies viduje. Į skaičiavimus linkęs vyras žurnalistams pabrėžė, kad dronai yra veiksmingiausias ginklas kare.
„Mums labai svarbu ne dronų kaina, – sakė jis, – o tai, kiek rusų tenka vienam doleriui“.
Nors iš pradžių buvo gatvės atlikėjas, po Rusijos invazijos viskas pasikeitė: su grupe draugų O.Babenko pradėjo gaminti Molotovo kokteilius. Vėliau jis perskaitė apie tai, kad Ukrainos kariuomenė įsisavino atakos dronus ir kaip rusų tankų įgulos gamino improvizuotus narvus, kad apsisaugotų nuo smūgių.
Pirmasis vyro įsigytas dronas buvo Kinijos gamintojo „Mavic“. Jį O.Babenko nusipirko iš mėgėjo, su kuriuo susipažino „Telegram" pokalbių kambaryje. Vyras pardavinėjo savo kolekciją, nes buvo mobilizuotas į kariuomenę ir rinko pinigus naktinio matymo optiniam taikikliui savo šautuvui įsigyti.
Iš pradžių vyras eksperimentavo su dronais. Jo sumodeliuotas dronas-bombonešis fronte išgyveno dvi savaites, kol buvo numuštas ir, pasak O.Babenkos, nukovė kelis rusų karius.
Tarp reidų jis taip pat suorganizavo savanorių grupę, kuri suko cigaretes ir dronais siuntė jas į fronto liniją. Jis nustatė, kad gali jas gaminti šešis kartus pigiau nei parduotuvėse parduodamos cigaretės, ir pagalvojo, kad kažką panašaus galėtų padaryti ir su dronais.
2022 m. birželį O.Babenko įkūrė įmonę „Vyriy“, pavadinęs startuolį mitinės slavų liaudies pasakų šalies, kurioje gyvena mirusiųjų sielos, vardu. Netrukus jis įsitraukė į sudėtingą savanorių tinklą, kuris staigiai išaugo po to, kai 2022 m. vasario 24 d. Rusija įsiveržė į šalį. Į jį įeina daugiau nei 100 dronų gamintojų, kariai, kurie realiuoju laiku teikia grįžtamąjį ryšį dronų inžinieriams, ir tarpininkai, kurie ginklus kariams tiekia kaip dovanas – taip išvengiama vyriausybinės biurokratijos.
„Kiekvieną mėnesį stengiuosi nuvykti į priekinę liniją“, – sakė vyras „Bloomberg“ žurrnalistams.
Karas paveikė ir jo kūną bei protą. Jis nuolat serga, kenčia nuo nuovargio priepuolių ir tampa nejautrus karo aukoms. Apie Rusijos karių skaičių jis kalba taip, tarsi tai būtų viena iš jo įmonės finansinių ataskaitų.
„Man 25 metai ir aš kovoju už šalį, kurioje noriu gyventi visą gyvenimą, – sako jis. – Todėl dabar nesvarbu, kiek daug turiu padaryti, nes privalau tai padaryti“.
Netoli Maskvos sudužo keleivinis lėktuvas: visa įgula žuvo
16:28
Maskvos srities Kolomnos rajone sudužo lėktuvas „Sukhoi Superjet 100“ su trijų žmonių įgula, pranešė valstybinės naujienų agentūros „Tass“ šaltinis operatyvinėse tarnybose.
„Informacija apie lėktuvo kritimą Maskvos srities Kolomnos rajone tikrinama. Į įvykio vietą išsiųstos operatyvinės tarnybos. Lėktuve buvo tik trijų žmonių įgula“, – nurodė agentūros pašnekovas.
Įprastai šiuo keleiviniu lėktuvu gali skristi iki 98 keleivių.
Plačiau skaitykite ČIA.
„Politico“: aklavietė mūšio lauke išsilaikys iki metų pabaigos
16:09
Ukrainos pajėgas sustiprino perduota amerikiečių ir europiečių ginkluotė ir tai padėjo išlyginti jėgų pusiausvyrą fronte. Tačiau padėtis mūšio lauke šiuo metu yra panaši į aklavietę, rašo britų leidinys „Politico“.
Pasak straipsnio, kuriame cituojami aukšto rango NATO pareigūnai, Ukraina mano, kad žiemą buvęs 20:1 artilerijos pranašumas Rusijos naudai dabar sumažėjo iki 5:1.
Šią savaitę vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone buvo įsteigta nauja NATO vadovybė Vokietijoje, kuri koordinuos ginklų srautus Ukrainai ir užtikrins greitesnį pažadėtųjų ginklų pristatymą, taip papildant dažnai ad hoc pobūdžio šalių įsipareigojimus labai reikalingą koordinavimo funkciją.
Aljansas taip pat pažadėjo Kyjive įkurdinti specialųjį ambasadorių, kas, tikimasi, priartins šalį prie NATO, net jei ji nėra oficiali bloko narė.
Čekijos iniciatyva įtikinti Europos Sąjungos šalis finansuoti artilerijos šaudmenų pirkimą iš trečiųjų šalių taip pat davė rezultatų: kiekvieną mėnesį atvežama 50 tūkst. šovinių, o iki metų pabaigos tikimasi perduoti Ukrainai pusę milijono šaudmenų.
„Ukraina iš Vakaru ir toliau gaus reikiamų atsargų ir ginklų, kad galėtų apsiginti. Manau, kad jiems pavyko stabilizuoti fronto liniją, tačiau akivaizdu, kad karas išliks aklavietėje iki šių metų pabaigos, ko mes ir tikimės“, – reziumavo vienas aukšto rango NATO pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Australijoje sulaikyta sutuoktinių pora, kaltinama šnipinėjimu Rusijai
15:35
Australijoje sulaikyta šnipinėjimu Rusijai kaltinama rusų pora, o penktadienį juos atsisakyta paleisti už užstatą.
40-metė Kira Koroliova ir 62-ejų jos vyras Igoris Koroliovas yra Rusijoje gimę Australijos piliečiai, turintys rusiškus pasus.
Penktadienį Brisbano magistratų teisme pora pasirodė atskirai, sakė teismo pareigūnas.
Abiem buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas iki rugsėjo 20 dieną įvyksiančio teismo posėdžio.
Jų advokatai su žiniasklaida nebendravo.
Plačiau skaitykite ČIA.
Jungtinės Valstijos užsimojo sukurti Kyjivui itin pigias ilgojo nuotolio raketas
15:08
Jungtinių Valstijų karinės oro pajėgos paskelbė, kad Ukraina yra potenciali perspektyvios palyginti nebrangios, didelio tikslumo iš oro paleidžiamos amunicijos, vadinamos „Extended Range Attack Munition“ (liet. Išplėstinio nuotolio atakos šaudmenys) (ERAM), gavėja, skelbia naujienų svetainė „Aviation Week“.
Tikimasi, kad tokios raketos suteiks Ukrainos karinėms oro pajėgoms naujų galimybių smogti į taikinius, kurie yra už daugelio šiuo metu jos arsenale esančių ginklų, įskaitant Vakarų šalyse pagamintus tiksliuosius šaudmenis, veikimo zonos ribų.
Praneštama, kad tokia raketa turėtų sverti apie 220 kg, ji galėtų įveikti daugiau kaip 400 km nuotolį ir išvystyti ne mažesnį kaip 740 km/val greitį. Ji turėtų nešti didelės sprogstamosios galios fragmentinę kovinę galvutę ir smūgiuoti itin tiksliai, su 10 m paklaida.
Pasak straipsnio, per dvejus metus bus pagaminta 1000 vienetų naujos amunicijos. Planuojama, kad ERAM navigacinė sistema turėtų veikti GPS signalo pablogėjimo sąlygomis, o tai itin svarbu, kai taip sparčiai plėtojamos Rusijos elektroninės kovos priemonės.
Ekspertų teigimu, be Ukrainos karinių oro pajėgų, išplėstinio nuotolio atakuojamąja amunicija gali susidomėti ir JAV kariuomenė, kuri ne kartą yra aiškiai pareiškusi, kad ieško pigios aviacinės amunicijos.
Ukraina pajėgi atstumti Rusiją
Jungtinių Valstijų Valstybės sekretoriaus padėjėjas Europos ir Eurazijos reikalams Jamesas O'Brienas interviu metu „Laisvės radijui“ įvardijo sąlygas, kuriomis Ukraina sugebės atstumti Rusiją ir išsaugoti savo ekonomikos funkcionavimą.
Jo nuomone, greičiausias kelias į taiką yra tas, kad Ukraina būtų pakankamai stipri, kad laimėtų karą.
„Tarp to, ką mes čia darome šią savaitę, ir to, kas buvo padaryta pastaraisiais mėnesiais, esame įsitikinę, kad Ukraina galės pasakyti Rusijai: Jei norite, mes galime tęsti kovą ir nugalėti jus iki 2025 m. ir vėliau. Esant tokioms aplinkybėms, manome, kad Ukraina yra pajėgi nustumti Rusiją atgal ir išlaikyti savo ekonomikos funkcionavimą“, – kalbėjo sekretoriaus padėjėjas.
J.O'Brienas taip pat paaiškino, kokie veiksniai sudarytų tam sąlygas.
„Ukraina turi sustabdyti Rusijos veržimąsi į rytus. Jau dabar matome, kad Rusijos labai sureikšmintas pavasario puolimas jau žlunga, nes jie grąžina dalį teritorijos po to, kai pavasarį JAV ir kiti partneriai pradėjo teikti pagalbą“, – nurodė jis.
JAV pareigūnas pridūrė, kad Ukraina turėtų išlaikyti atvirus prekybos kelius ir ekonominius centrus. Jo nuomone, tam svarbiausia yra oro gynyba.
„Štai kodėl šią savaitę prezidentas J.Bidenas paskelbė apie visą naują tiek strateginių, tiek šimtų taktinių oro gynybos sistemų rinkinį, kuris leis Ukrainai išlaikyti savo ekonomiką ir suteiks vilties bei mokestinių pajamų visuomenei“, – sakė diplomatas.
Jis taip pat pažymėjo, kad Ukraina turėtų būti pajėgi destabilizuoti Rusijos šaudymo pozicijas: „Čia taip pat matome realias pasekmes“.
„Didelė Juodosios jūros laivyno dalis pajudėjo iš Krymo. Daug Rusijos orlaivių paliko Krymą. O Rusijos galimybės apšaudyti Ukrainą iš arti dabar „žlunga“. Taigi, atsižvelgdami į tai, manome, kad Ukrainos padėtis iš tiesų labai pagerėjo. Artėja metų pabaiga, ir Ukraina galės pasakyti Rusijai, kad mes jus nustūmėme atgal“, – sakė O'Brienas.
Jis taip pat priminė, kad yra 50 mlrd. dolerių, nes Didžiojo septyneto (G-7) šalys ką tik susitarė dėl įšaldytų Rusijos pinigų panaudojimo..
„Manome, kad tai yra geriausias taškas siekiant taikos“, – įvertino JAV pareigūnas.
Britų žvalgyba: per paskutinius du mėnesius Rusijos nuostoliai buvo rekordiniai
14:54
Gegužės ir birželio mėn. vidutiniai Rusijos kasdieniai nuostoliai – nužudytųjų ir sužeistųjų – gerokai išaugo ir pasiekė aukščiausią lygį per visą laiką nuo jos pradėtos invazijos į Ukrainą pradžios, naujausioje ataskaitoje pažymėjo Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.
Pasak pranešimo, gegužės mėnesį Rusija kasdien patirdavo vidutiniškai 1 262 gyvosios jėgos nuostolį (žuvusių ir sužeistų žmonių), o birželį – atitinkamai 1 163, ir tai yra didžiausias vidutinis kasdienių nuostolių rodiklis per visą karo laikotarpį.
Žvalgyba pabrėžė, kad iš viso per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos prarado tikriausiai daugiau kaip 70 tūkst. karių, iš kurių dalis žuvo, o kita dalis buvo sužeista.
Analitikai nuostolių padidėjimą sieja su tuo, kad Rusija atidarė naują frontą Charkivo srityje, o likusioje fronto dalyje išlaikė tokį patį puolamųjų operacijų tempą.
Pranešime vertinama, kad, nors rusai padidino spaudimą fronto linijoje, veiksminga Ukrainos gynyba ir problemos, susijusios su Rusijos kariuomenės mokymu, „mažina Rusijos Federacijos galimybes išnaudoti bet kokius techninius laimėjimus, nepaisant bandymų dar labiau ištempti fronto liniją“.
Analitikai prognozuoja, kad per ateinančius du mėnesius vidutinis rusų aukų skaičius taip pat viršys tūkstantį per dieną, nes Rusija ir toliau bando užimti ukrainiečių pozicijas masiniais puolimais.
Atsargos pulkininkas: Ukrainos padėtis pagerėjo
14:30
Atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas sako, kad nauja Vakarų karinė parama leido Ukrainai stabilizuoti frontą ir net vietomis perimti iniciatyvą Charkivo srityje.
Tai - ištrauka iš laidos „Kas naujo fronte“. Visą interviu galite peržiūrėti portale arba jutubo paskyroje.
Kinija teigia vykdanti karines pratybas su Rusija
14:27
Kinija penktadienį pranešė kartu su Rusija vykdanti bendras karines pratybas palei savo pietinę pakrantę.
Apie tai kinai paskelbė po Vašingtone vykusio NATO viršūnių susitikimo ir po to, kai Japonija perspėjo dėl didėjančios grėsmės, kurią kelia glaudūs Pekino ryšiai su Maskva.
Kinijos gynybos ministerija teigė, kad abiejų šalių kariuomenės pratybas, pavadintas „Joint Sea-2024“, pradėjo liepos pradžioje ir kad jos truks iki šio mėnesio vidurio.
Pratybomis vandenyse ir oro erdvėje aplink Džandziangą pietinėje Guangdongo provincijoje siekiama „pademonstruoti abiejų šalių pasiryžimą ir gebėjimus bendrai kovoti su grėsmėmis jūrų saugumui ir išsaugoti pasaulinę bei regioninę taiką ir stabilumą“, teigė ministerija.
Ji pridūrė, kad šios pratybos „dar labiau sustiprins Kinijos ir Rusijos visapusišką strateginę partnerystę koordinuojant veiksmus naujoje eroje“.
Pasak ministerijos, karinės pratybos vykdomos pagal Pekino ir Maskvos metinį karinio bendradarbiavimo planą.
Šis pranešimas buvo paskelbtas tą pačią savaitę, kai Vašingtone susirinkę NATO vadovai dar kartą patvirtino paramą Rusijos užpultai Ukrainai.
Kinija ir Rusija pastaraisiais metais itin suartėjo ir dažnai pabrėžia, kad jų draugystei nėra ribų.
Aljanso viršūnių susitikimo deklaracijoje Kinija pavadinta „svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“. Į tai reaguodamas Pekinas įspėjo NATO „neprovokuoti konfrontacijos“.
Kinija tvirtina, kad yra neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, tačiau Vakarų šalių lyderiai ją kritikuoja už politinę ir ekonominę paramą Rusijai, įskaitant prekybą civilinės ir karinės paskirties prekėmis.
Kinija šią savaitę prie rytinės NATO sienos taip pat vykdo bendras karines pratybas su Baltarusija – kita Rusijos sąjungininke.
Japonija penktadienį pareiškė, kad bendra Kinijos ir Rusijos veikla netoli jos teritorijos kelia „didelį susirūpinimą nacionalinio saugumo požiūriu“.
Kremlius atmeta pranešimus apie sužlugdytą Maskvos sąmokslą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą
14:00
Kremlius penktadienį atmetė pranešimus, kad JAV anksčiau šiais metais sužlugdė Rusijos sąmokslą nužudyti didelės vokiečių ginklų gamintojos, tiekiančios ginklus Ukrainai, vadovą.
„Visa tai pateikiama dar vienos netikros istorijos stiliumi, todėl tokių pranešimų negalima vertinti rimtai“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Remdamasi penkiais JAV ir kitų Vakarų šalių pareigūnais, kurių pavardžių nenurodė, amerikiečių televizija CNN ketvirtadienį pranešė, kad JAV informavo Vokietiją apie Rusijos vyriausybės planą nužudyti „Rheinmetall“ vadovą Arminą Pappergerį. Tuomet jį ėmėsi saugoti Vokietijos saugumo tarnybos.
Pranešime sakoma, kad šis nužudymo sąmokslas yra vienas iš virtinės JAV žvalgybos atskleistų Rusijos planų nužudyti Ukrainą remiančius Europos gynybos pramonės vadovus.
CNN teigimu, sąmokslas prieš A.Pappergerį buvo geriausiai subrandintas, o vienas Vokietijos vyriausybės aukšto rango pareigūnas patvirtino, kad JAV apie šį sąmokslą įspėjo Berlyną.
„Rheinmetall“ gamina 155 mm kalibro artilerijos sviedinius ir planuoja pradėti gaminti šarvuočius Ukrainoje, nurodo CNN.
Naujasis despoto amžius: analitikas įvardijo, kaip atrodo tobula V.Putino Rusija
12:43
Rusijos prezidento Vladimiro Putino projektas grąžinti šalies valdymą į XIX amžių žingsnis po žingsnio buvo įgyvendinamas visą laiką nuo tada, kai jis stojo už valstybės vairo.
Tačiau paskutinės kadencijos pabaigoje ir dabartinės pradžioje tempas, kuriuo Rusija prievarta grąžinama šimtmečiais atgal, labai paspartėjo, pastebėjo Europos politikos analizės centro (CEPA) bendradarbis dr. Oleksandras Šulha, Rusijos konfliktų tyrimų ir analizės instituto (IKAR), vienintelės institucijos Ukrainoje, kas mėnesį atliekančios sociologinį monitoringą Rusijoje, vadovas.
Jis paaiškino, kad tai pasireiškia Kremliaus pasirinktu švelniu valdžios perdavimu, pagal kurį vyresnieji valstybės pareigūnai palaipsniui perduoda įgaliojimus savo vaikams ir giminaičiams, taip užtikrindami sistemos tęstinumą ir kartu ją atjaunindami, nors nebūtinai praturtindami išmintimi.
„Tai taip pat leidžia jiems išeiti į pensiją nebijant, kad jų įpėdiniai konfiskuos jų finansinį turtą ar apkaltins korupcija“, – pažymėjo komentaro autorius.
Po V.Putino inauguracijos gegužės mėn. įvykę pertvarkymai vyriausybėje rodo, kad Rusija tapo „paveldėtojų vyriausybe“. Dmitrijus Patruševas, prezidento patarėjo Nikolajaus sūnus, tapo šalies vicepremjeru, „Putino bankininko“ Jurijaus Kovalčiuko sūnus paskirtas Sąskaitų rūmų vadovu, o buvusio žvalgybos vadovo ir premjero (2004-2007 m.) Michailo Fradkovo sūnus pasodintas į gynybos ministro pavaduotojo kėdę.
V.Putinas nepagailėjo daugiau politinės galios ir savo giminaičiams. Jo dukterys užima nevalstybinius postus: Kateryna Tychonova yra Nacionalinio intelektinės plėtros fondo generalinė direktorė, o Marija Voroncova pristatoma kaip endokrinologė ir Rusijos mokslo populiarinimo asociacijos narė – abi šias organizacijas dosniai finansuoja valstybė.
Jų formali priklausomybė nėra tokia svarbi, kaip jų aktyvesnė visuomeninė veikla, pažymėjo O.Šulha.
Pavyzdžiui, abi V.Putino dukterys pasirodė birželio mėnesį vykusiame Sankt Peterburgo tarptautiniame ekonomikos forume „Sankt Peterburgas 2024“, kuriame dalyvavo ir kitų Rusijos vyriausybės aparato vadovų atžalos.
Dar viena V.Putino giminaitė Ana Civileva, kurios prosenelė vadovavo prokremliškam daugiausiai dėmesio Rusijos kariškių socialinėms teisėms skyrusiam fondui „Tėvynės gynėjai“, po parengiamojo etapo kaip nevyriausybinės organizacijos vadovė ir tinkamo žiniasklaidos pripažinimo tapo gynybos ministro pavaduotoja ir dabar bus atsakinga už milžiniškus karui reikalingus finansus.
Analitikas pastebi, kad vykdydamas šias pastangas Kremlius atkartoja XV-XX a. Rusijos imperijos praktiką, ir visa tai atitinka V.Putino ir jo artimiausios aplinkos postuluojamą siekį demodernizuoti šalį.
„Tuo pat metu, kai politiniai veikėjai ir klanai manevruoja siekdami iškovoti palankesnes pozicijas savo vaikams ir giminaičiams, vyksta konkurencija dėl iškilių pozicijų, gimsta intrigos ir sąjungos. Tačiau jie turi užtikrinti, kad nė viena grupė nesukoncentruotų tiek galios, kad galėtų mesti iššūkį V.Putino valdymui“, – atkreipė dėmesį O.Šulha.
Šis principas tapo dar svarbesnis po to, kai 2023 m. birželį privačios samdinių bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas pradėjo maištą, kurio tikslas esą buvo užimti Maskvą.
Laikotarpiu nuo maišto pabaigos iki V.Putino inauguracijos susiformavo gynybos ministro Sergejaus Šoigu, Saugumo tarybos sekretoriaus Nikolajaus Patruševo, Federalinės saugumo tarnybos (FSB) vadovo Aleksandro Bortnikovo ir Generalinės prokuratūros vadovo Igorio Krasnovo aljansas. Tačiau iki balandžio mėn. padėtis pasikeitė, išskyrė analitikas.
A.Bortnikovas ir I.Krasnovas paliko grupę, o naują aljansą sudarė kiti asmenys, siekdami sumažinti N.Patruševo ir S.Šoigu klano įtaką.
„Galiausiai V.Putinas pertvarkė visus aljansus, perkeldamas Sergejų Šoigu į N.Patruševo vietą ir sąmoningai pažemindamas N.Patruševą iki prezidento patarėjo laivų statybos klausimais pareigų. Šiais veiksmais jis sugriovė mitą apie juos kaip antrąjį ir trečiąjį pagal svarbą Rusijos politikus“, – rašoma CEPA komentare.
„Įgyvendindamas savo didžiąją demodernizacijos strategiją, Putinas pats save pavertė despotu“, – pabrėžė O. Šulha.
Pasak jo, Kremliaus propaganda aiškiai kalba apie dar dvi jo prezidentavimo kadencijas (iki 2036 m.) kaip apie savaime suprantamą dalyką. Dabar jis vaizduojamas ne tik kaip prezidentas, bet ir kaip tautos lyderis.
„Šis įvaizdis glaudžiai susijęs su stačiatikių bažnyčios svarba jo pretenzijose į teisėtumą ir tautybės samprata, sugrąžinta prie Rusijos imperijos autokratijos, stačiatikybės ir tautybės trejybės“, – įvertino jis.
Analitiko nuomone, V.Putinui visai nereikia rinkimų, jam jie tapo atgyvena, tą patį jis siūlo ir savo artimiausiam ratui: „Jūsų vaikai paveldės jūsų titulus ir galias be jokių rinkimų ar konkurencijos. Juk šeima yra pagrindinė tradicinė vertybė“.
Šios autokratijos pagrindas – jos pretenzija ginti tradicines vertybes ir prisistatyti kaip dvasinių ryšių garantas. Ji apibrėžia Rusiją kaip tautą-civilizaciją, mano O.Šulha.
Pagal tokį suvokimą V.Putinas laikomas ne tik Rusijos prezidentu, bet ir visos civilizacijos autokratu, turinčiu teisę absorbuoti kitas kultūrines erdves. Ypač tas, kurios yra artimoje teritorinėje kaimynystėje.
Rusijos vertybės, kurios pagrįstos stačiatikybės etosu, prieštarauja liberalioms šiuolaikinio pasaulio, XXI a. pasaulio vertybėms. V. Putinas teigia, kad tokios liberalios vertybės prarado savo žmogiškąsias ištakas, o tradicinės vertybės jas išsaugojo.
Jis atkreipė dėmesį, kad tos vertybės pamina bet kokią žmogaus nepriklausomybės idėją ir paverčia asmenį valstybės įrankiu. Pavyzdžiui, jei valstybė reikalauja daugiau karių ir darbininkų, tai moterys turėtų gimdyti daugiau vaikų. Planuojama, kad bet koks kitoks požiūris, pavyzdžiui, argumentai už tai, kad apskritai nereikėtų turėti vaikų, bus uždrausti, taip pat kaip LGBT judėjimas šalyje paskelbtas „ekstremistiniu“.
Tačiau XIX a. skinasi kelią ne tik Rusijos vidaus politikoje, bet ir tarptautiniuose santykiuose, Eksperto įsitikinimu, invazija į Ukrainą tai tik patvirtina.
„Aktyvų tarptautinės politikos de-modernizavimo etapą jis pradėjo 2014 m., kai aneksavo Krymą ir okupavo dalį Donbaso. Nesulaukęs rimto atsako, jis tapo ryžtingesnis ir atmetė hibridinį karą – XXI a. įrankį – vietoje to pasikliaudamas kruvinais užkariavimo karais, matomais XIX a.“, – rašo O.Šulha.
Jo teigimu, Ukraina geriau ne bet kuri kita šalis supranta, ko siekia Rusija ir kurio amžiaus kalba ji kalba, kokia kalba skatina kalbėti kitus. Tačiau Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga su Maskva neranda bendros kalbos, nes Vakarai atkakliai kreipiasi į Rusiją dabartinio šimtmečio kalba ir stebisi, jog Maskva jų nesupranta.
„Laikas prisiminti senąją kalbą. O jei Vašingtonas ir Briuselis nepradės ja kalbėti, jie turėtų bent jau suprasti, ko iš tikrųjų nori Rusija. Tik tada Vakarai galės suvokti visą Kremliaus reikalavimų mastą ir tai, ar demokratinės valstybės yra pasirengusios patirti dėl to kilsiančias pasaulines pasekmes.“
JT reikalauja Rusijos nedelsiant sugrąžinti Ukrainai Zaporižios AE kontrolę
11:28
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kuria Rusijos reikalaujama skubiai atitraukti savo karius ir darbuotojus iš didžiausios Europoje atominės elektrinės ir nedelsiant sugrąžinti jos kontrolę Ukrainai.
Rezoliucijoje taip pat pakartojami Asamblėjos reikalavimai Rusijai nedelsiant „nutraukti savo agresiją prieš Ukrainą“ ir išvesti visus karius, pakartotinai deklaruojamas šios pasaulinės organizacijos įsipareigojimas dėl Ukrainos „suverenumo, nepriklausomybės, vienybės ir teritorinio vientisumo“.
Rezoliucijai per balsavimą pritarta 99 balsais; devynios narės balsavo „prieš“, 60 šalių susilaikė, o 25 nebalsavo.
Drauge su Rusija rezoliucijai nepritarė Baltarusija, Kuba, Eritrėja, Malis, Nikaragva, Sirija, Burundis ir Šiaurės Korėja. Tarp susilaikiusiųjų yra Kinija, Indija, Pietų Afrika ir daug Artimųjų Rytų šalių.
Rezoliucijoje reiškiamas „didelis susirūpinimas dėl rizikingos branduolinės saugos ir saugumo situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje“, sakoma, kad jos sugrąžinimas visiškon Ukrainos kontrolėn užtikrins saugumą ir sudarys sąlygas Tarptautinei atominės energijos agentūrai (TATENA) taikyti veiksmingas apsaugos priemones.
Rusijos pajėgos Zaporižios elektrinę užėmė netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Nuo to laiko neslopsta nuogąstavimai dėl branduolinės katastrofos pavojaus. Elektrinė, turinti šešis branduolinius reaktorius, yra Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Pietų Ukrainoje, netoli fronto linijos, ir ne kartą buvo apšaudyta.
Plačiau skaitykite ČIA.
Karinėje bazėje Rusijos Belgorodo srityje kariškis surengė šaudynes
11:17
Ketvirtadienio vakarą Rusijos Belgorodo srityje esančiame kariniame dislokacijos punkte įvyko šaudynės, per kurias žuvo ir buvo sužeisti žmonės, skelbia susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „Baza“.
Preliminariais duomenimis, po šaudymo inicijuotas sulaikymo planas. Pradėta ieškoti kario su Kalašnikovo automatu ir 70 šovinių.
„Informacija tikslinama“, – sakoma pareiškime.
Vėliau paaiškėjo, kad po šaudynių ieškomas 29 metų karys Aleksejus iš Čiuvašijos regiono Rusijoje.
„Preliminariai per liepos 11 d. vakare vykusias šaudynes žuvo du žmonės ir vienas buvo sužeistas. Iš pradžių manyta, kad bėglys su savimi pasiėmė Kalašnikovo automatą ir 70 šovinių, tačiau ginklas buvo rastas netoli įvykio vietos“, – nurodoma atnaujintoje informacijoje.
Vengrijos premjeras susitiko su D.Trumpu aptarti karo Ukrainoje: „Jis ketina tai išspręsti!“
10:34
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas ketvirtadienį po NATO viršūnių susitikimo Vašingtone išskrido į Floridą ir ten susitiko su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Praėjusią savaitę V.Orbanas lankėsi Maskvoje, kur su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu kalbėjosi apie Ukrainą. Europos Sąjunga šiuo veiksmu pasipiktino.
Manoma, kad Vengrijos premjeras dar labiau supykdys ES lyderius, susitikęs su D.Trumpu jo „Mar-a-Lago“ rezidencijoje.
Nuo liepos 1 dienos Vengrija rotacijos tvarka pirmininkauja Europos Sąjungos Tarybai. V.Orbanas ankstesnį kartą su D.Trumpu, vėl siekiančiu JAV prezidento posto, buvo susitikęs kovo mėnesį.
„Aptarėme, kaip pasiekti taiką, – socialiniuose tinkluose pareiškė V.Orbanas. – Geroji šios dienos žinia: jis ketina tai išspręsti!“
Tačiau premjeras nepateikė išsamesnės informacijos apie susitikimą.
Plačiau skaitykite ČIA.
Diplomatinis nesusipratimas: nors Kyjivas ir pasigyrė, britai draudžia savo raketomis smūgiuoti Rusijai
10:17
Jungtinė Karalystė buvo priversta paaiškinti, kad nesuteikė leidimo Kyjivui naudoti raketų „Storm Shadows“ smūgiams Rusijos teritorijoje – tai nepatogus diplomatinis momentas naujai išrinktam šalies premjerui Keirui Starmeriui, skelbia britų leidinys „The Telegraph“.
Dauningo gatvė ketvirtadienį pareiškė, kad vyriausybės politika dėl ilgojo nuotolio raketų panaudojimo „nepasikeitė“, nepaisant ministro pirmininko komentarų, iš kurių buvo galima suprasti, kad jis švelnina apribojimus.
Šalies vyriausybė leido Kyjivui šaudyti šiomis raketomis į taikinius Kryme ir žemyninėje Ukrainos dalyje nuo tada, kai jos buvo pristatytos praėjusiais metais, tačiau uždraudė Ukrainai naudoti jas smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje.
Pareigūnai nerimauja, kad toks žingsnis eskaluotų karą ir galėtų įtraukti Jungtinę Karalystę į konfliktą su Rusija.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris susitiko su pasaulio lyderiais NATO 75-mečio minėjime Vašingtone, trečiadienį vakare paskelbė, kad gavo leidimą naudoti strategines sparnuotąsias raketas Rusijoje.
Socialiniame tinkle „X" V.Zelenskis pasidalijo savo ir K.Starmerio nuotrauka su prierašu: „Šį rytą sužinojau apie leidimą naudoti raketas „Storm Shadow“ prieš karinius taikinius Rusijos teritorijoje. Šiandien turėjome galimybę aptarti praktinį šio sprendimo įgyvendinimą.“
Šaltiniai patvirtino, kad raketos šiais metais nebuvo panaudotos, peržengiant apribojimus, ir pabrėžė, kad V.Zelenskis turės „ieškoti garantijų kitur“.
Aukšto rango šaltinis šalies gynybos sluoksniuose pažymėjo, kad situacija turi „kur kas daugiau niuansų“, nei teigė Ukrainos prezidentas.
Pridurta, kad leidimui paleisti strategines raketas į Rusiją reikėtų trijų šalių, iš kurių viena yra Jungtinė Karalystė, sutikimo. Raketas „Storm Shadow“ Londonas gamina kartu su Paryžiumi.
„Tai neįvyks“, – pabrėžė šaltinis, paklaustas, ar Ukraina paleis „Storm Shadow“ raketas į Rusijos teritoriją.
Ketvirtadienio vakarą premjeras K.Starmeris NATO aukščiausiojo lygio susitikime sakė, kad „dar kartą patvirtino nepajudinamą paramą Ukrainos galutinei pergalei“.
Jis sakė, kad alternatyva yra „neįsivaizduojama“ ir nurodė, kad Rusija panaudojo „kai kuriuos iš mirtiniausių savo arsenalo ginklų prieš nekaltus vaikus“, kai anksčiau šią savaitę sudavė smūgį vaikų ligoninei Kyjive.
K.Starmeris taip pat nurodė, kad Londonas kasmet Kyjivui skirs 3 mlrd. svarų sterlingų ir paspartins karinės pagalbos teikimą.
Kadangi Rusijos keliama grėsmė reikalauja atsako, jis patvirtino planus padidinti Didžiosios Britanijos gynybos išlaidas iki 2,5 proc. bendrojo jų BVP gynybai“, – sakė jis.
Anksčiau šiais metais buvęs užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas susitiko su V.Zelenskiu Kyjive, kur jis išsakė komentarus apie Ukrainos teisę gintis, kuriuos Rusija suprato kaip „pavojingą“ grasinimą panaudoti Didžiosios Britanijos dovanotas raketas Rusijos teritorijoje.
Gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony Radakinas vėliau patikslino, kad sparnuotosios raketos gali būti panaudotos tik Krymo ir žemyninės Ukrainos dalies teritorijoje.
Trečiadienį buvęs NATO pareigūnas Jamie'is Shea sureagavo premjero pareiškimus dėl „Storm Shadow“ kaip suteikiančius V.Zelenskiui „šansą“.
Jis sakė, kad ukrainiečiai „turi turėti galimybę suduoti atsakomąjį smūgį tiems svarbiems kariniams taikiniams“.
Tačiau ketvirtadienį V.Zelenskis, regis, pripažino, kad visiškas leidimas tarpvalstybiniams smūgiams nebuvo suteiktas.
„Iš Jungtinės Karalystės vadovo gavome labai gerų pranešimų“, – sakė jis per NATO spaudos konferenciją, tačiau teigė, kad joks sprendimas dar nepriimtas.
Ketvirtadienio rytą naujasis leiboristų saugumo ministras Danas Jarvisas pareiškė, kad Didžioji Britanija turi būti „neįtikėtinai atsargi“, kad išvengtų Kremliaus atsakomųjų veiksmų.
V.Zelenskis, sakydamas kalbą NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone pakraštyje, paragino Vakarų sąjungininkus nutraukti „visus apribojimus“, taikomus dovanotoms ginklų sistemoms.
Vyriausias Kremliaus propagandininkas nerimsta: pasiruošęs nušluoti Ukrainą nuo žemės paviršiaus
09:35
Rusija turėtų ruoštis perimti visą Ukrainos teritoriją, kai Maskva ir Kyjivas pasirašys taikos sutartį ir užbaigs karą, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas, kurį cituoja „The Moscow Times“.
„Net ir pasirašius dokumentus ir susitaikius su pralaimėjimu, likusi dalis radikalų anksčiau ar vėliau sugrįš į valdžią, pergrupavę savo pajėgas, įkvėpti Rusijos Vakarų priešų. Ir tada ateis laikas galutinai sutriuškinti šlykštynę“, – neapykantos žodžiais vėl spjaudėsi D.Medvedevas.
Plačiau skaitykite ČIA.
J.Bidenas apie derybas su V.Putinu: jis turi rimtą problemą
09:22
Šiuo metu Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas nemato prasmės derėtis su Rusjos autoritariniu vadovu Vladimiru Putinu, pareiškė J.Bidenas, atsakydamas į klausimus spaudos konferencijoje Vašingtone, skelbia naujienų svetainė „Amerikos balsas“.
„Nesu pasirengęs kalbėtis su V.Putinu, nes jis nepasirengęs keisti savo elgesio“, – aiškino JAV prezidentas.
Jis pažymėjo, kad „Putinas turi problemą“ – jis negali pasigirti karine sėkme.
„Šiame kare, kurį jis neva laimėjo... Rusijai priklausė 17,3 proc. užgrobtos Ukrainos teritorijos, o dabar – 17,4 proc.“
J.Bidenas pažymėjo, kad Rusija padarė Ukrainai „siaubingą žalą“, dėl kurios žuvo žmonių, ir prarado daugiau kaip 350 tūkst. karių. Daugiau nei milijonas žmonių, ypač techninių įgūdžių turinčio jaunimo, paliko Rusiją, nes nemato joje ateities.
Prezidento nuomone, sėkmė, kuria V.Putinas bando įtikinti gyventojus, remiasi žiniasklaidos kontrole ir dezinformacija.
„Jie turi problemų. Tačiau tai, ką jiems pavyksta padaryti, yra visuomenės reakcijos, žmones pasiekiančios informacijos kontrolė. Jie meluoja savo rinkėjams apie tai, kas vyksta. Taigi mintis, kad artimiausiu metu galime iš esmės pakeisti Rusiją, yra mažai tikėtina“, – konstatavo J.Bidenas.
Jo nuomone, Rusiją reikia sulaikyti dėl Vakarų saugumo, nes ji turi imperialistinių planų toli už Ukrainos sienų.
„Viena yra tikra – jei leisime Rusijai sėkmingai veikti Ukrainoje, jie nesustos. Rekomenduoju paskaityti Putino kalbą po jų invazijos į Ukrainą, apie ką ji buvo. Perskaitykite, koks jo tikslas“, – atkreipė dėmesį J.Bidenas.
Anksčiau V.Putinas sakė, kad jo karo Ukrainoje tikslai nesikeičia, tačiau jis pasirengęs deryboms, jei pietiniai ir rytiniai Ukrainos regionai liks jo kontrolėje.
Komentuodamas Rusijos vadovo žodžius, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasmerkė jo norą užgrobti Ukrainos žemę ir tai padaryti taikos sąlyga. Jis taip pat pasmerkė V.Putino sąlygą, kad Ukraina atsisakytų narystės NATO.
Lietuvos reakcija į V.Orbano vizitą: atsisako siųsti ministrus į ES renginius Vengrijoje
09:15
Reaguodama į Vengrijos premjero Viktoro Orbano vizitą Rusijoje, Lietuva mažins politinį atstovavimą šioje Vidurio Europos šalyje rengiamuose susitikimuose, o prezidentas Gitanas Nausėda dėl potencialaus vizito į Budapeštą spręs kartu su kitų Europos Sąjungos (ES) šalių lyderiais.
Apie tai BNS patvirtino Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir keli šaltiniai Vyriausybėje.
„Kol kas tiesiog apsisprendėme riboti savo dalyvavimą politiniu lygiu Vengrijoje“, – BNS šią savaitę sakė Ž.Pavilionis.
Pasak jo, dėl tokios pozicijos sutarta ir su Vyriausybe, ir su Prezidentūra.
Plačiau skaitykite ČIA.
CNN: sužlugdytas Rusijos sąmokslas nužudyti Vokietijos ginklų bendrovės vadą
08:40
Jungtinių Valstijų žvalgyba šių metų pradžioje išsiaiškino, kad Rusijos vyriausybė planavo nužudyti galingos Vokietijos ginklų gamintojos, gaminančios artilerijos sviedinius ir karines transporto priemones Ukrainai, vadovą, žiniasklaidos grupei CNN atskleidė penki šaltiniai, kuriems žinoma ši situacija.
Anot šaltinių, šis sąmokslas buvo vienas iš daugelio Rusijos planų nužudyti gynybos pramonės vadovus visoje Europoje, kurie rėmė ir remia Ukrainos pastangas apsiginti nuo Rusijos agresijos, tačiau brandžiausias iš jų buvo – planas nužudyti Arminą Pappergerį, Vokietijos gynybos pramonės gigantės „Rheinmetall“ vadovą.
Kaip teigiama, gavę šią informaciją amerikiečiai informavo Vokietiją, kurios saugumo tarnybos galėjo apsaugoti A.Pappergerį ir sužlugdyti sąmokslą. Aukšto rango Vokietijos vyriausybės pareigūnas taip pat patvirtino, kad Berlyną apie sąmokslą perspėjo JAV.
Neaišku, ar su „Rheinmetall“ susijusi žvalgybos informacija rodo, kad Rusija ketino nužudyti A.Pappergerį tiesiogiai, ar pasamdyti vietinį tarpininką.
Jau daugiau nei šešis mėnesius Rusija vykdo sabotažo kampaniją visoje Europoje, daugiausia per tarpininkus. Ji samdė vietinius mėgėjus, kad šie vykdytų įvairius veiksmus – nuo Ukrainai skirtų ginklų sandėlių padegimų iki smulkių vandalizmo aktų, kuriais siekiama sustabdyti ginklų srautą iš Vakarų į Ukrainą ir susilpninti visuomenės paramą Kyjivui.
„Tačiau žvalgybos duomenys, rodantys, kad Rusija buvo pasirengusi žudyti privačius piliečius, Vakarų pareigūnams atskleidė, kaip toli iš tikrųjų pasiryžusi žengti Maskva savo šešėliniame kare su Vakarais“, – rašo CNN.
„Rheinmetall“ vadovas – akivaizdus taikinys. Jo vadovaujama bendrovė yra didžiausia ir sėkmingiausia gyvybiškai svarbių 155 mm artilerijos sviedinių, kurie tapo lemiamu įrankiu Ukrainoje vykstančiame kare, gamintoja. Be to, artimiausiomis savaitėmis bendrovė atidarys šarvuotų transporto priemonių gamyklą Ukrainoje.
Vienas su žvalgyba susijęs šaltinis leidiniui nurodė, kad tai kelia didelį susirūpinimą Rusijai.
Pažymima, kad ši informacija paaiškina tik griežtesnę NATO pareigūnų retoriką ir perspėjimo dėl sabotažo kampanijų rimtumo. Dalies iš jų nuomone, baiminamasi, kad tai gali peržengti ginkluoto konflikto Rytų Europoje slenkstį.
„Mes matome sabotažą, matome nužudymo sąmokslus, matome padegimus. Matome dalykus, kurie kainuoja žmonių gyvybes, – antradienį žurnalistams sakė aukšto rango NATO pareigūnas. – Tikiu, kad matome slaptą Rusijos vykdomą sabotažo kampaniją, kuri turi strateginių pasekmių.“
JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovė spaudai Adrienne Watson pažymėjo, kad Vašingtonas jau aptarė šį klausimą su NATO sąjungininkėmis ir aktyviai bendradarbiauja, kad atskleistų ir sužlugdytų tokią veiklą.
„Mes taip pat aiškiai pasakėme, kad Rusijos veiksmai neatgrasys sąjungininkų nuo tolesnės paramos Ukrainai“, – pridūrė ji.
Kalbėdama NATO viršūnių susitikimo Vašingtone kuluaruose Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock patvirtino, kad visi ženklai rodo, jog Rusija „vykdo hibridinį agresijos karą“ prieš Europos sąjungininkus.
Atskirame pareiškime, atsiųstame CNN, Vokietijos vidaus reikalų ministerija teigė, kad Berlynas „nesileis įbauginamas Rusijos grasinimų“.
Bendrovės „Rheinmetall“ atstovas spaudai Oliveris Hoffmanas atsisakė suteikti komentarą.
Rusijos sabotažo kampanija buvo vienas pagrindinių NATO pareigūnų, susirinkusių Vašingtone į bloko 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikimą, diskusijų klausimas. NATO siekė pagerinti dalijimąsi žvalgybos informacija visame Aljanse, kad šalys galėtų sujungti taškus tarp to, kas kitu atveju galėtų atrodyti kaip skirtinga nusikalstama veikla, būdinga tik jų šalims.
Tačiau ši kampanija – ir ypač Rusijos pasiryžimas imtis mirtinų veiksmų prieš Europos piliečius svetimoje teritorijoje – iškėlė sudėtingų klausimų apie tai, kaip Aljansas turėtų reaguoti. Teoriškai pagal 5-ąjį straipsnį ginkluotas išpuolis prieš NATO valstybę narę yra išpuolis prieš visas valstybes nares.
Kai kurie analitikai šias pastangas pavadino „hibridine“ kampanija, kurioje naudojamos nekarinės priemonės, pavyzdžiui, propaganda, apgaulė ir sabotažas. Tačiau JAV ir Europos pareigūnai pamažu griežtai pasisako prieš tokį Rusijos sabotažo pastangų apibrėžimą.
„Iš esmės atmetu mintį, kad tai, ką matome, yra hibridinė Rusijos kampanija. Joje yra hibridinių elementų. Kai aš galvoju apie „hibridinę“, aš galvoju apie ... paminklų išniekinimą, – komentavo vienas aukšto rango NATO pareigūnas. – Tai, kas atitinka tradicinį apibrėžimą „žemiau ginkluoto konflikto slenksčio“."
Kadangi Rusija verbuoja operatyvininkus, kad šie vykdytų padegimus ir rengtų nužudymus – mirtinus veiksmus, – „nesu toks tikras, kad visa tai patenka žemiau tos ribos, kurią reiškia „hibridinis“, – įvertino pareigūnas.
Ukrainos generalinis štabas paskelbė naujausius Rusijos kariuomenės praradimus
07:51
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą buvo likviduota 1030 Rusijos kovotojų. Nuo invazijos pradžios Rusijos pusė patyrė didesnį nei 556,6 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį.
Pasak generalinio štabo, buvo sunaikintos 23 šarvuotosios kovos mašinos, 48 artilerijos sistemos, 9 tankai, 2 priešlėktuvinės gynybos sistemos, 84 automobilių įrangos, autocisternų, degalų talpų vienetų ir 8 specialiosios įrangos vienetai.
Ukrainos gynėjai taip pat numušė 26 Rusijos bepiločius orlaivius ir 5 sparnuotąsias raketas.
Joe Bidenas V.Zelenskį per klaidą pavadino „prezidentu Putinu“
07:42
JAV prezidentas Joe Bidenas savo kalboje Vašingtone per klaidą Volodymyrą Zelenskį pavadino „prezidentu Putinu“.
J.Bidenas kalbėjo Vašingtone, baigiantis JAV sostinėje vykstančiam trijų dienų NATO aukščiausiojo lygio susitikimui.
„Ponios ir ponai, Prezidente Putinai“, – sakė J.Bidenas, kreipdamasis į V.Zelenskį, o paskui pasitaisė.
Daugiau skaitykite čia.
JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją dėl Ukrainos branduolinės saugos
07:39
Ketvirtadienį, 2024 m. liepos 11 d., JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją „Ukrainos branduolinių objektų, įskaitant Zaporižios atominę elektrinę, saugumas ir apsauga“, pranešė „Ukrinform“ korespondentas iš Vašingtono.
Pažymima, kad 99 šalys balsavo „už“ Ukrainos dokumentą, 9 valstybės balsavo „prieš“, 60 susilaikė. Kaip nurodoma JT interneto svetainėje, „prieš“ pasisakė Baltarusija, Burundis, Kuba, Šiaurės Korėja, Eritrėja, Malis, Nikaragva, Rusija ir Sirija.
Ukrainos nuolatinis atstovas JT Serhijus Kyslyčia, pristatydamas šį dokumentą, pažymėjo, kad 2023 m. vasario 23 d. rezoliucijoje Generalinė Asamblėja jau paragino valstybes „solidariai bendradarbiauti siekiant įveikti pasaulines karo pasekmes“ dėl branduolinės saugos.
Be to, buvo priimta keletas rezoliucijų, kuriose valstybės išreiškė susirūpinimą dėl nestabilios situacijos Zaporižios atominėje elektrinėje ir paragino Rusiją iš ten išvesti savo karinį ir neleistiną personalą.
Be to, iš Rusijos jau buvo pareikalauta nedelsiant grąžinti okupuotą elektrinę, kad ji būtų visiškai kontroliuojama Ukrainos. Tačiau Maskva ir toliau pažeidinėja pagrindinius branduolinio saugumo principus.
A.Kyslyčia pridūrė, kad radiologinio ir branduolinio saugumo klausimas neseniai buvo iškeltas Taikos viršūnių susitikime Šveicarijoje.
„Siekdama patvirtinti ir išplėtoti Generalinės Asamblėjos poziciją dėl branduolinio karo grėsmių, susijusių su Rusijos karu, Ukraina inicijavo atitinkamos rezoliucijos priėmimą. Dokumente visiškai pritariama TATENA įgaliojimams spręsti branduolinės saugos ir saugumo pavojų ginkluoto konflikto metu ir pripažįstama agentūros principų, padėsiančių užtikrinti Zaporižios atominės elektrinės apsaugą, svarba. Be to, tekste palankiai vertinamos ir skatinamos tolesnės TATENA generalinio direktoriaus pastangos šia kryptimi, visų pirma tęsiant ir stiprinant agentūros paramos ir pagalbos misijos fizinį buvimą elektrinėje“, – sakoma pranešime.
Per Rusijos atakas Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose žuvo penki žmonės
07:27
Per Rusijos pajėgų bombardavimą Ukrainos rytuose ir šiaurės rytuose žuvo penki žmonės, įskaitant vaiką, pranešė pareigūnai.
Naujausi rusų išpuoliai surengti praėjus kelioms dienoms po to, kai Jungtinės Tautos perspėjo, kad išpuoliai prieš civilius gyventojus tapo sisteminiai.
Šią savaitę Ukraina patyrė virtinę mirtinų smūgių, įskaitant pirmadienio raketų ataką prieš Kyjivą ir kitus miestus, kai buvo iš dalies sugriauta vaikų ligoninė ir žuvo daugiau kaip 40 žmonių.
Ketvirtadienį prie fronto linijos esantys Donecko srities rajonai „visą dieną buvo apšaudomi priešo“, Myrnohrade žuvo trys žmonės, įskaitant 15-metį, platformoje „Telegram“ pranešė srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.
Šiaurės rytuose esančioje Charkivo srityje, kur Rusija gegužę pradėjo naują sausumos puolimą, bombarduojant pasienio kaimą Bilyj Kolodiazį žuvo du žmonės, nurodė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
Rusija teigia, kad jos pajėgos taikosi tik į karinę infrastruktūrą.
Jungtinės Tautos antradienį perspėjo, kad pastebėjo „didelį susirūpinimą keliantį sisteminių atakų prieš civilinę infrastruktūrą dėsningumą“, įskaitant pirmadienį įvykdytą raketų smūgį didžiausiai Ukrainos vaikų ligoninei.
Šią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino sąjungininkus atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų, išaugus civilių aukų skaičiui.
Ukrainos kelias į NATO: ką apie tai atskleidė Aljanso aukščiausiojo lygio susitikimas?
06:56 Atnaujinta 07:16
Šią savaitę NATO vadovai susirinko į aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone, kad užpildytų didelį atotrūkį savo strategijoje Ukrainos atžvilgiu – tarp principo, kad Ukraina gali laisvai įstoti į aljansą be Rusijos veto, ir tikrovės, kad mažai kas nori priimti ją į bloką, kol ji kariauja, rašo Jungtinės Karalystės laikraštis „The Economist“.
Pasak leidinio, įveikti šį atotrūkį pasirodė neįmanoma, todėl NATO pasitenkino mažesniais įsipareigojimais teikti ginklus, pinigus ir mokymus, taip pat daugybe šiltų žodžių, skirtų Ukrainai.
Išryškėjo iškreipta metafora: sąjungininkai pastatė „tiltą“ į narystę NATO. Tai buvo „tvirtas, patikimas, gerai apšviestas“ tiltas, sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir pridūrė, kad tiltas buvo „trumpas“.
Sąjungininkai taip pat teigė, kad Ukrainos pažanga kelyje į NATO yra „negrįžtama“. Tačiau diplomatiniai pareiškimai negali sustabdyti jau trečius metus vykstančio karo žiaurumo, rašo „The Economist“. Atvykusius į Vašingtoną švęsti NATO 75-ųjų metinių, Aljanso šalių narių vadovus pasitiko žinia apie liepos 8 d. Rusijos raketų ataką prieš „Ochmatdyt“ vaikų ligoninę Kyjive.
Tam tikra „paguoda“ trumpuoju laikotarpiu buvo priešlėktuvinės gynybos ginklai.Sąjungininkai paskelbė, kad suteiks dar penkias vidutinio nuotolio sistemas – keturias amerikiečių gamybos „Patriot“ raketų baterijas ir vieną Prancūzijos ir Italijos priešlėktuvinių raketų sistemą „Samp/T“.
Tačiau, kaip pažymi laikraštis, nebuvo jokių ženklų, kad Jungtinės Valstijos pasirengusios leisti Ukrainai naudoti ATACMS raketas smūgiams į Rusijos gilumoje esančius aerodromus.
„NATO įsipareigojo kitais metais skirti mažiausiai 40 mlrd. eurų karinės pagalbos, t. y. mažiau nei kai kurių sąjungininkių propaguojama ilgametė parama. Ilgalaikius dvišalius susitarimus su Ukraina dėl pagalbos saugumo srityje teikimo yra pasirašiusios apie 20 šalių. Aukščiausiojo lygio susitikime taip pat buvo nuspręsta dalį darbo, susijusio su ginkluotės tiekimo ir mokymų Ukrainai koordinavimu, perkelti iš Pentagono į naująją NATO būstinę“, – rašoma straipsnyje.
Kartu NATO vadovai pasistengė užtikrinti, kad visa Ukrainai teikiama pagalba „nepaverstų NATO konflikto šalimi“.
Ukrainos ateitis NATO
NATO pažadus dėl Ukrainos ateities susilpnino išlygos, pavyzdžiui, reikalavimas tęsti „demokratines, ekonomines ir saugumo reformas“. Be to, nurodyta, kad Ukraina bus pakviesta prisijungti prie NATO tik „pritarus sąjungininkams ir įvykdžius tam tikras sąlygas“.
JAV prezidentas Joe Bidenas buvo nusiteikęs skeptiškai. Šių metų pradžioje jis pareiškė, kad nepritaria „Ukrainos NATOizavimui“. Aukščiausiojo lygio susitikimo atidarymo kalboje jis visiškai neužsiminė apie Ukrainos narystę.
„Atsižvelgiant į J.Bideno politinį silpnumą namuose, visi žino, kad Ukrainos kelias į ES narystę yra pernelyg „grįžtamas“, jei į Baltuosius rūmus grįš Donaldas Trumpas. Respublikonų kandidatas kritikavo pagalbą Ukrainai. Be to, jei D.Trumpas rimtai kalba apie savo grasinimus neginti sąjungininkų, kurie nepakankamai skiria lėšų gynybai, Ukrainai gali nelikti aljanso, prie kurio galėtų prisijungti“, – rašo laikraštis.
Anksčiau prorusiškos Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO būtų „Trečiojo pasaulinio karo garantija“.
Pasak jo, jis nurodė Slovakijos atstovams aukščiausiojo lygio susitikime pakartoti, kad Ukraina gali įstoti į NATO tik tuo atveju, jei atitiks visus narystės kriterijus ir po to, kai susitarimą pasirašys visos aljanso šalys narės.
Tuo tarpu Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Ukrainos narystė NATO neįmanoma dėl tiesioginio konflikto su Rusija pavojaus. Vengrijos užsienio reikalų ministerijos vadovas pabrėžė, kad Vengrija sutiko su NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija tik su sąlyga, kad sprendimą dėl būsimos Ukrainos narystės priims visos Aljanso valstybės narės vienbalsiai.
V.Zelenskio pozicija
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pareiškė esantis visiškai įsitikinęs, kad Ukraina galiausiai įstos į NATO po to, kai Aljansas pabrėžė, kad Rusijos užpulta šalis turi negrįžtamą kelią į narystę.
„Turime griežtą formuluotę dėl Ukrainos negrįžtamo kelio į NATO. Kiekvienas žingsnis iš tiesų artina mus prie narystės“, – NATO viršūnių susitikimo spaudos konferencijoje su Aljanso vadovu Jensu Stoltenbergu sakė V.Zelenskis.
„Mes darome ir toliau darysime viską, kad Ukraina būtų pakviesta ir taptų NATO nare, ir esu įsitikinęs, kad tai pasieksime“, – pabrėžė jis.
V.Zelenskio reakcija buvo gerokai šiltesnė nei prieš metus Lietuvoje vykusiame NATO viršūnių susitikime, kuriame jis buvo akivaizdžiai nusiminęs, kad nebuvo duotas tvirtesnis pažadas dėl narystės.
