Svarbiausios naujienos
- V.Orbanas NATO aukščiausiojo lygio susitikime prieštaravo Kyjivo prisijungimui prie Aljanso
- Ukraina nusitaikė į Krymą: „The New York Times“ įvardijo, kokia pažanga padaryta ir kas dar laukia
- Į Baltarusijos oro erdvę įskrido rusų kovinis dronas: jo kelionė tęsėsi 350 kilometrų
- Žiaurios Rusijos atakos prieš civilius gali ir toliau tęstis: „Forbes“ atskleidė pagrindinę priežastį
- Sėkminga Ukrainos ataka Rostovo srityje: užsiliepsnojo naftos saugykla
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
-
Karas Ukrainoje. JAV tariasi su Ukraina dėl leidimo naudoti tolimojo nuotolio ginklus smogti Rusijai
-
Kim Jong Unas perdavė V.Putinui bevertę krūvą „metalo laužo“: gera ginkluotė turi kitokią kainą
-
JAV akylai stebi karines bazes Europoje: tai agresyvūs ir koordinuoti Rusijos veiksmai
-
A.Blinkenas: pirmieji naikintuvai F-16 jau pakeliui į Ukrainą
Ukraina nusitaikė į Krymą: „The New York Times“ įvardijo, kokia pažanga padaryta ir kas dar laukia
20:46
Ukraina nusitaikė į Krymą – itin svarbią rusų bazę. Neseniai Kyjivo įvykdytu raketų smūgiu buvo siekiama sumažinti Rusijos pajėgumus pusiasalyje, nusitaikius į aerodromus, priešlėktuvinę gynybą ir logistikos centrus, rašo „The New York Times“.
Ilgą laiką dangus virš Juodosios jūros buvo pilnas raketų pėdsakų. Tačiau šios raketos beveik visada buvo rusiškos. Dabar jos skrenda iš abiejų pusių. Ukraina, ginkluota Amerikoje pagamintomis tiksliai valdomomis raketomis, pirmą kartą gali pasiekti kiekvieną Krymo kampelį – ir raketos vis dažniau skrenda šia kryptimi.
Įgauna pagreitį
Tai naujas strateginis postūmis. Nors mažai tikėtina, kad tai turės didelės įtakos fronto linijoje, Ukraina naudodama ATACMS siekia priversti Kremlių priimti sudėtingus sprendimus, kur dislokuoti vertingiausias oro gynybos priemones, kad apsaugotų svarbiausią karinę infrastruktūrą.
Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Krymo kampanija turės ribotą poveikį, kol Maskva turės galimybę perkelti savo bombonešius į Rusijos gilumoje esančias oro bazes. Jis spaudė Joe Bideno administraciją panaikinti apribojimus smūgiams Rusijos gilumoje.
Ukrainos kariuomenė teigė, kad nuo šių metų pavasarį, kai į Krymą atvyko ATACMS, sunaikino arba sugadino mažiausiai 15 Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tarp jų – galingos S-300 ir S-400 baterijos.
Pastarųjų trijų mėnesių palydoviniai vaizdai patvirtinta, kad buvo pažeisti Rusijos radiolokaciniai įrenginiai, elektroninės kovos įranga, logistikos maršrutai ir aerodromai.
„Neabejotinai galima teigti, kad ukrainiečiai per pastaruosius kelis mėnesius padarė įspūdingą pažangą“, – sakė Justinas Bronkas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto Londone aviacijos ir technologijų vyresnysis mokslo darbuotojas, tyrinėjęs palydovines nuotraukas.
Kartu jis pridūrė, kad nauji aukštųjų technologijų ginklai apskritai tampa mažiau veiksmingi, nes rusai prisitaiko, o Ukrainos atsargos mažėja. Tikėtina, kad smūgiai Krymui taip pat turės minimalų poveikį kovoms fronte, ypač Rytų Ukrainoje.
Atakos Vakarų ginklais pusiasalyje papiktino Rusiją ir paskatino ją įspėti JAV apie „pasekmes“, kurių ji sulauktų, jei suteiktų pažangią ginkluotę Kyjivui.
Iš dalies dėl šių įspėjimų neseniai keliose JAV bazėse Europoje buvo paskelbta aukšto lygio parengtis. Bazės, įskaitant JAV kariuomenės garnizoną Štutgarte, Vokietijoje, kur įsikūrusi JAV Europos vadavietė, buvo susirūpinusios dėl galimo Rusijos sabotažo, sakė JAV pareigūnai.
„Šventoji žemė“
Krymas turi didelę politinę, simbolinę ir karinę vertę Vladimirui Putinui, kuris jį vadina Rusijos „šventąja žeme“ ir laiko jį savo netikro pasakojimo, kad Ukraina yra Rusijos dalis, centru, rašo „The News York Times“.
Nuo neteisėtos Krymo aneksijos 2014 m. Maskva daug investavo į savo karinių pajėgų plėtrą pusiasalyje – kariniai objektai įrengti tiek pakrantės zonose, tiek kalnuotuose anklavuose. Kremlius taip pat investavo lėšas, kad Krymas taptų turistų lankoma vieta.
Krymas padeda palaikyti Rusijos okupaciją Pietų Ukrainoje ir turi antžeminių raketų sistemų, kurios naudojamos Ukrainos miestams atakuoti. Prasiskverbti pro galingą Rusijos priešlėktuvinę gynybą tebėra iššūkis, tačiau šią vasarą Ukrainai pavyko surengti atakas, kuriomis siekta įveikti ir suklaidinti priešlėktuvinę gynybą.
Gegužės 29 d. per masinį puolimą Ukraina panaudojo šalyje pagamintus oro ir jūrų dronus, vakarietiškas sparnuotąsias raketas ir ATACMS, kad įveiktų Rusijos priešlėktuvinę gynybą, pranešė Ukrainos karinės ir žvalgybos tarnybos.
Per išpuolį buvo apgadinti du keltai, atliekantys svarbų vaidmenį karinio tiekimo grandinėje tarp Rusijos ir Krymo.
„Ukrainos smūgis keltų perkėlai ir vėlesnis išpuolis prieš netoliese esantį degalų sandėlį dar kartą išryškina sąsiaurio pažeidžiamumą Ukrainos išpuoliams, nepaisant didelių Rusijos investicijų į saugumą ir priešlėktuvinę gynybą“, – sakoma Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos agentūros pareiškime.
Aukšto rango JAV pareigūnas, atidžiai stebintis karą, sakė, kad Ukraina „labai veiksmingai“ naudoja JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Ukraina turi pakankamai ATACMS, kad galėtų palaikyti Krymo kampaniją, ir pridūrė, kad amunicija nuolat papildoma.
Nepateikdamas tikslių skaičių, pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos siunčia „dešimtis“ raketų, bet ne „šimtus“.
Tęsiant atakas prieš Rusijos oro gynybą, Maskva gali būti priversta perkelti kai kuriuos karinius orlaivius iš Krymo „arba rizikuoti prarasti naujus orlaivius“, teigė britų žvalgyba.
Ukraina daro spaudimą J.Bideno administracijai, kad būtų panaikinti apribojimai smūgiams Rusijos Federacijos gilumoje, ypač oro bazėse.
„Įsivaizduokite, kiek daug galime pasiekti, kai bus panaikinti visi apribojimai“, – sakė V.Zelenskis praėjusią savaitę sakydamas kalbą Ronaldo Reigano prezidentiniame fonde ir institute Vašingtone.
Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas, kuris jau seniai pasisako už tai, kad Ukrainai būtų suteikti tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai, sakė, kad jį nustebino Ukrainos taikinių nustatymo metodika nuo ATACMS atsiradimo.
„Jie daro tai, ką darytume ir mes. Įsitraukia į oro gynybą, kad sukurtų pagrindą tam, kas bus toliau“, – sakė jis.
Tikimasi, kad F-16 naikintuvai šią vasarą skraidys virš Ukrainos, tačiau jų veiksmingumas bus ribotas, jei Rusijos priešlėktuvinė gynyba išliks nepažeista.
„Jei norite, kad bepiločiai lėktuvai, naikintuvai F-16 ar kitos priemonės pataikytų į didelius taikinius, turite atlaisvinti kelią“, – sakė D.Hodgesas.
Rusijos oro gynyba vis dar galinga
Pasak Ukrainos ir Vakarų pareigūnų, Rusija į suintensyvėjusias atakas prieš Krymą atsakė atitraukdama priešlėktuvinės gynybos sistemas iš Kaliningrado ir kitų šalies dalių. Kremlius taip pat pirmą kartą į mūšio lauką pasiuntė savo priešlėktuvinės gynybos sistemą S-500 „Prometheus“.
Londone įsikūrusi gynybos žvalgybos bendrovė „Janes“ teigė, kad jos analitikai vizualiai patvirtino, jog Kryme dislokuotas bent jau S-500 radiolokacinis komponentas. Rusija vis dar turi galingą priešlėktuvinę gynybą, kaip parodė neseniai įvykdyta ataka, kurios taikinys greičiausiai buvo Belbeko oro bazė į šiaurę nuo Sevastopolio. Pasak Rusijos pareigūnų, ant paplūdimio nukrito perimtos ukrainiečių raketos nuolaužos ir žuvo penki civiliai gyventojai.
Rusija nedelsdama apkaltino Jungtines Valstijas dėl mirčių, Kremlius iškvietė Amerikos ambasadorių Maskvoje. Rusijos gynybos ministerija įspėjo, kad smūgiai Kryme didina „tiesioginio susidūrimo tarp Aljanso ir Rusijos Federacijos riziką“.
Ukraina nerodo jokių ženklų, kad ketina sulėtinti savo kampaniją Kryme. Vietiniai gyventojai viešai rašo, kad iš pusiasalio dingo minios turistų. Nors žmonės vis dar eina į paplūdimius, sakė vienas žmogus, kai kurie dabar nešioja ženkliukus su savo artimiausių giminaičių vardais, namų adresais ir kontaktais.
V.Orbanas NATO aukščiausiojo lygio susitikime prieštaravo Kyjivo prisijungimui prie Aljanso
23:32
Per NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas atsisakė prisidėti prie karinės paramos Kyjivui ir apskritai nepritarė Ukrainos narystei Šiaurės Atlanto aljanse, praneša „Bloomberg“.
Leidinys pažymi, kad per plenarinį posėdį, kuriame dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, V.Orbanas pareiškė, kad Kyjivas neturėtų stoti į NATO.
Žiniasklaida rašo, kad reakcija į šią Vengrijos poziciją buvo greita, tačiau daugiausia retorinė. Belgijos ministras pirmininkas Alexanderis De Croo, kurio šalis iki praėjusio mėnesio rotacijos tvarka pirmininkavo ES, pareiškė, kad tai pakirto Vengrijos pusmetį trukusio pirmininkavimo ES patikimumą.
Savo ruožtu Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Vengrijos vadovo savotišką taikos palaikymo misiją Ukrainoje pavadino „savanaudiška Orbano kelione“. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas pažymėjo, kad visa tai panašu į pirmininkavimo ES pagrobimą.
Ukraina nusitaikė į Krymą: „The New York Times“ įvardijo, kokia pažanga padaryta ir kas dar laukia
20:46
Ukraina nusitaikė į Krymą – itin svarbią rusų bazę. Neseniai Kyjivo įvykdytu raketų smūgiu buvo siekiama sumažinti Rusijos pajėgumus pusiasalyje, nusitaikius į aerodromus, priešlėktuvinę gynybą ir logistikos centrus, rašo „The New York Times“.
Ilgą laiką dangus virš Juodosios jūros buvo pilnas raketų pėdsakų. Tačiau šios raketos beveik visada buvo rusiškos. Dabar jos skrenda iš abiejų pusių. Ukraina, ginkluota Amerikoje pagamintomis tiksliai valdomomis raketomis, pirmą kartą gali pasiekti kiekvieną Krymo kampelį – ir raketos vis dažniau skrenda šia kryptimi.
Įgauna pagreitį
Tai naujas strateginis postūmis. Nors mažai tikėtina, kad tai turės didelės įtakos fronto linijoje, Ukraina naudodama ATACMS siekia priversti Kremlių priimti sudėtingus sprendimus, kur dislokuoti vertingiausias oro gynybos priemones, kad apsaugotų svarbiausią karinę infrastruktūrą.
Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Krymo kampanija turės ribotą poveikį, kol Maskva turės galimybę perkelti savo bombonešius į Rusijos gilumoje esančias oro bazes. Jis spaudė Joe Bideno administraciją panaikinti apribojimus smūgiams Rusijos gilumoje.
Ukrainos kariuomenė teigė, kad nuo šių metų pavasarį, kai į Krymą atvyko ATACMS, sunaikino arba sugadino mažiausiai 15 Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų. Tarp jų – galingos S-300 ir S-400 baterijos.
Pastarųjų trijų mėnesių palydoviniai vaizdai patvirtinta, kad buvo pažeisti Rusijos radiolokaciniai įrenginiai, elektroninės kovos įranga, logistikos maršrutai ir aerodromai.
„Neabejotinai galima teigti, kad ukrainiečiai per pastaruosius kelis mėnesius padarė įspūdingą pažangą“, – sakė Justinas Bronkas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto Londone aviacijos ir technologijų vyresnysis mokslo darbuotojas, tyrinėjęs palydovines nuotraukas.
Kartu jis pridūrė, kad nauji aukštųjų technologijų ginklai apskritai tampa mažiau veiksmingi, nes rusai prisitaiko, o Ukrainos atsargos mažėja. Tikėtina, kad smūgiai Krymui taip pat turės minimalų poveikį kovoms fronte, ypač Rytų Ukrainoje.
Atakos Vakarų ginklais pusiasalyje papiktino Rusiją ir paskatino ją įspėti JAV apie „pasekmes“, kurių ji sulauktų, jei suteiktų pažangią ginkluotę Kyjivui.
Iš dalies dėl šių įspėjimų neseniai keliose JAV bazėse Europoje buvo paskelbta aukšto lygio parengtis. Bazės, įskaitant JAV kariuomenės garnizoną Štutgarte, Vokietijoje, kur įsikūrusi JAV Europos vadavietė, buvo susirūpinusios dėl galimo Rusijos sabotažo, sakė JAV pareigūnai.
„Šventoji žemė“
Krymas turi didelę politinę, simbolinę ir karinę vertę Vladimirui Putinui, kuris jį vadina Rusijos „šventąja žeme“ ir laiko jį savo netikro pasakojimo, kad Ukraina yra Rusijos dalis, centru, rašo „The News York Times“.
Nuo neteisėtos Krymo aneksijos 2014 m. Maskva daug investavo į savo karinių pajėgų plėtrą pusiasalyje – kariniai objektai įrengti tiek pakrantės zonose, tiek kalnuotuose anklavuose. Kremlius taip pat investavo lėšas, kad Krymas taptų turistų lankoma vieta.
Krymas padeda palaikyti Rusijos okupaciją Pietų Ukrainoje ir turi antžeminių raketų sistemų, kurios naudojamos Ukrainos miestams atakuoti. Prasiskverbti pro galingą Rusijos priešlėktuvinę gynybą tebėra iššūkis, tačiau šią vasarą Ukrainai pavyko surengti atakas, kuriomis siekta įveikti ir suklaidinti priešlėktuvinę gynybą.
Gegužės 29 d. per masinį puolimą Ukraina panaudojo šalyje pagamintus oro ir jūrų dronus, vakarietiškas sparnuotąsias raketas ir ATACMS, kad įveiktų Rusijos priešlėktuvinę gynybą, pranešė Ukrainos karinės ir žvalgybos tarnybos.
Per išpuolį buvo apgadinti du keltai, atliekantys svarbų vaidmenį karinio tiekimo grandinėje tarp Rusijos ir Krymo.
„Ukrainos smūgis keltų perkėlai ir vėlesnis išpuolis prieš netoliese esantį degalų sandėlį dar kartą išryškina sąsiaurio pažeidžiamumą Ukrainos išpuoliams, nepaisant didelių Rusijos investicijų į saugumą ir priešlėktuvinę gynybą“, – sakoma Didžiosios Britanijos karinės žvalgybos agentūros pareiškime.
Aukšto rango JAV pareigūnas, atidžiai stebintis karą, sakė, kad Ukraina „labai veiksmingai“ naudoja JAV tiekiamas ilgojo nuotolio raketas. Pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad Ukraina turi pakankamai ATACMS, kad galėtų palaikyti Krymo kampaniją, ir pridūrė, kad amunicija nuolat papildoma.
Nepateikdamas tikslių skaičių, pareigūnas sakė, kad Jungtinės Valstijos siunčia „dešimtis“ raketų, bet ne „šimtus“.
Tęsiant atakas prieš Rusijos oro gynybą, Maskva gali būti priversta perkelti kai kuriuos karinius orlaivius iš Krymo „arba rizikuoti prarasti naujus orlaivius“, teigė britų žvalgyba.
Ukraina daro spaudimą J.Bideno administracijai, kad būtų panaikinti apribojimai smūgiams Rusijos Federacijos gilumoje, ypač oro bazėse.
„Įsivaizduokite, kiek daug galime pasiekti, kai bus panaikinti visi apribojimai“, – sakė V.Zelenskis praėjusią savaitę sakydamas kalbą Ronaldo Reigano prezidentiniame fonde ir institute Vašingtone.
Benas Hodgesas, buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas, kuris jau seniai pasisako už tai, kad Ukrainai būtų suteikti tolimojo nuotolio smogiamieji pajėgumai, sakė, kad jį nustebino Ukrainos taikinių nustatymo metodika nuo ATACMS atsiradimo.
„Jie daro tai, ką darytume ir mes. Įsitraukia į oro gynybą, kad sukurtų pagrindą tam, kas bus toliau“, – sakė jis.
Tikimasi, kad F-16 naikintuvai šią vasarą skraidys virš Ukrainos, tačiau jų veiksmingumas bus ribotas, jei Rusijos priešlėktuvinė gynyba išliks nepažeista.
„Jei norite, kad bepiločiai lėktuvai, naikintuvai F-16 ar kitos priemonės pataikytų į didelius taikinius, turite atlaisvinti kelią“, – sakė D.Hodgesas.
Rusijos oro gynyba vis dar galinga
Pasak Ukrainos ir Vakarų pareigūnų, Rusija į suintensyvėjusias atakas prieš Krymą atsakė atitraukdama priešlėktuvinės gynybos sistemas iš Kaliningrado ir kitų šalies dalių. Kremlius taip pat pirmą kartą į mūšio lauką pasiuntė savo priešlėktuvinės gynybos sistemą S-500 „Prometheus“.
Londone įsikūrusi gynybos žvalgybos bendrovė „Janes“ teigė, kad jos analitikai vizualiai patvirtino, jog Kryme dislokuotas bent jau S-500 radiolokacinis komponentas. Rusija vis dar turi galingą priešlėktuvinę gynybą, kaip parodė neseniai įvykdyta ataka, kurios taikinys greičiausiai buvo Belbeko oro bazė į šiaurę nuo Sevastopolio. Pasak Rusijos pareigūnų, ant paplūdimio nukrito perimtos ukrainiečių raketos nuolaužos ir žuvo penki civiliai gyventojai.
Rusija nedelsdama apkaltino Jungtines Valstijas dėl mirčių, Kremlius iškvietė Amerikos ambasadorių Maskvoje. Rusijos gynybos ministerija įspėjo, kad smūgiai Kryme didina „tiesioginio susidūrimo tarp Aljanso ir Rusijos Federacijos riziką“.
Ukraina nerodo jokių ženklų, kad ketina sulėtinti savo kampaniją Kryme. Vietiniai gyventojai viešai rašo, kad iš pusiasalio dingo minios turistų. Nors žmonės vis dar eina į paplūdimius, sakė vienas žmogus, kai kurie dabar nešioja ženkliukus su savo artimiausių giminaičių vardais, namų adresais ir kontaktais.
D.Kuleba: Ukraina negali laukti dar 75 metų, kad galėtų švęsti įstojimą į NATO
18:59
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba liepos 12 d. interviu CNN pareiškė, kad Ukraina turėtų greičiau tapti NATO nare, kad užtikrintų saugumą ir stabilumą euroatlantinėje erdvėje.
Tris dienas trukęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas Vašingtone baigėsi 32 sąjungininkių pasirašytu Saugumo susitarimu dėl Ukrainos. Be to, šalys patvirtino Kyjivo „negrįžtamą“ kelią narystės link, nors galutinių žinių apie būsimą narystę Ukraina nesulaukė.
„Mes būsime visiškai laimingi tik tada, kai Ukraina taps NATO nare ir šis pažadas bus įvykdytas. Pastarosiomis dienomis visuose lygmenyse išgirdome labai raminančių pranešimų, kad narystės kelias yra negrįžtamas, kad Ukraina bus NATO“, – sakė A. Kuleba, – „Tačiau negalime laukti dar 75 metų, kad galėtume švęsti Ukrainos įstojimą“.
Aljanso 75-ųjų metinių aukščiausiojo lygio susitikime daugiausia dėmesio skirta Rusijos vykdomam plataus masto karui prieš Ukrainą. Kelios šalys paskelbė apie pagalbos paketus ir saugumo susitarimus.
Pasak D.Kulebos, Ukraina yra įsitikinusi, kad sąjungininkų įsipareigojimai bus įgyvendinti, tačiau pagrindinis klausimas išlieka terminai.
„Prašome visų partnerių paskubėti pristatyti tai, ką pažadėjo, nes mums to reikia čia ir dabar, kad apsaugotume savo miestus, kai kalbama apie oro gynybą, energetikos infrastruktūrą. Taip pat (apginkluoti) mūsų karius pakankamais pajėgumais, kad jie galėtų išlaikyti linijas ir sunaikinti Rusijos užpuolikus“, – pridūrė ministras.
Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog Ukraina įstos į aljansą per ateinančius 10 metų.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis, kuris ne kartą ragino partnerius įteikti Kyjivui kvietimą tapti NATO nariu, antrindamas J.Stoltenbergui sakė, kad Ukraina įstos į NATO tik tada, kai baigsis visavertis Rusijos karas.
Šveicarų prokurorai atlieka tyrimą dėl įtariamo rusų agento
18:51
Šveicarų prokurorai šeštadienį paskelbė atliekantys tyrimą dėl rusų diplomato – įtariamo agento, kuris su dviem kitais asmenimis, kaip teigiama, bandė įsigyti ginklų ir kitų potencialiai pavojingų medžiagų.
Generalinio prokuroro biuras nurodė atliekantis tyrimą dėl dviejų diplomatinės neliečiamybės neturinčių asmenų. Naujienų agentūrai AFP biuras patvirtino, kad buvo patenkintas jo prašymas Šveicarijos federaliniam teisingumo ir policijos departamentui leisti vykdyti tyrimą ir trečio asmens atžvilgiu.
Išduotas Šveicarijoje galiojantis arešto orderis, pridūrė Generalinio prokuroro biuras.
Dienraštis „Tages-Anzeiger“ rašė, kad šis vyras buvo akredituotas kaip diplomatas Berne ir kad jį stebėjo šveicarų žvalgyba.
Dėl kaltinimų šnipinėjimu siekiant įsigyti pavojingų medžiagų jis patyliukais išvyko iš Šveicarijos, rašė laikraštis.
Šveicarijos užsienio reikalų ministerijai patvirtinus, kad šiam vyrui išvykus iš šalies buvo panaikinta jo diplomatinė neliečiamybė, ir po kratų keliuose namuose Federalinis teisingumo ir policijos departamentas suteikė leidimą persekioti baudžiamąja tvarka, sakė prokurorai.
Byla iškelta kilus susirūpinimui dėl didėjančio rusų šnipų Šveicarijoje skaičiaus.
Gegužę Šveicarijos įstatymų leidėjai pareikalavo vyriausybės užimti griežtesnę poziciją dėl Rusijos šnipų.
Analitikai: naujos „Patriot“ ir SAMP/T negalės apsaugoti vietovių šalia fronto linijos
18:48
Naujosios „Patriot“ ir SAMP/T priešlėktuvinės gynybos sistemos nesugebės apsaugoti Charkivo, Sumų, Nikolajevo ir Černigovo, tokią išvadą padarė BILD atvirų duomenų analitikas Julianas Röpke ir austrų politologas Gustavas Karlas Gresselis.
Pasak jų, dabar dangų virš Kyjivo saugo dvi „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos sistemos, po vieną – Lvovą ir Odesą.
„Anądien NATO šalys pažadėjo aprūpinti Ukrainą trimis naujomis „Patriot“, taip pat Prancūzijos ir Italijos FSAF SAMP/T priešlėktuvinės gynybos sistemomis. Tuo pat metu jos negalės būti naudojamos Mykolajivo, Chersono, Zaporižios, Donecko, Charivo, Černigovo ir Sumų srityse, t. y. per arti fronto linijos“, – teigia analitikai.
Nurodoma, kad šiuose regionuose išvystyta Rusijos bepiločių orlaivių žvalgyba, todėl yra didelė tikimybė aptikti ir sunaikinti Vakarų priešlėktuvinės gynybos sistemas.
„Šią problemą gali išspręsti tik F-16 arba smūgiai giliai į Rusijos Federacijos teritoriją, kurių dar nėra“, – teigė jie.
Kremlius: dėl JAV raketų dislokavimo Europos sostinės galėtų tapti rusų taikiniais
18:41
Kremlius šeštadienį įspėjo, kad dėl JAV raketų dislokavimo Vokietijoje Europos sostinės galėtų tapti taikiniais rusų raketoms.
Tai būtų Šaltojo karo stiliaus konfrontacija.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas kalbėjo apie „paradoksalią situaciją“, kai „Europa yra taikinys mūsų raketoms, [o] mūsų šalis yra taikinys JAV raketoms Europoje“.
„Turime pakankamai potencialo sulaikyti šias raketas, bet potencialios aukos yra šių šalių sostinės“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas Rusijos valstybinei televizijai „Rossija-1“ D. Peskovas taip pat užsiminė, kad tokia konfrontacija galėtų pakirsti Europą kaip vieną darinį.
„Europa išgyvena ne pačius geriausius laikus. Todėl įvairiomis konfigūracijomis istorijos pasikartojimas neišvengiamas“, – sakė jis, laidos vedėjui Pavelui Zarubinui atkreipus dėmesį, kad Šaltasis karas baigėsi Sovietų Sąjungos subyrėjimu.
Baltieji rūmai trečiadienį per NATO viršūnių susitikimą paskelbė, kad nuo 2026 metų Vokietijoje periodiškai dislokuos tolimojo nuotolio ginklų, įskaitant sparnuotąsias raketas „Tomahawk“.
Tai „pademonstruos Jungtinių Valstijų įsipareigojimą NATO ir jo indėlį į Europos integruotą atgrasinimą“, nurodė Baltieji rūmai.
Kremlius kritikavo šį sprendimą ir apkaltino Vašingtoną žengiant žingsnį naujo Šaltojo karo link, taip pat tiesioginiu dalyvavimu konflikte Ukrainoje.
Rusijos gynybos ministerija penktadienį pranešė, kad gynybos ministras Andrejus Belousovas telefonu kalbėjosi su kolega JAV Lloydu Austinu ir aptarė „galimos eskalacijos“ rizikos mažinimą.
Rusijai 2022-ųjų vasarį užpuolus Ukrainą, NATO šalys stiprina savo gynybą Europoje.
V.Zelenskis nedramatizuoja J.Bideno klaidos pavadinant jį Putinu
16:32
Volodymyras Zelenskis šeštadienį nedramatizavo JAV prezidento Joe Bideno apsirikimo, kai šis per klaidą pristatė Ukrainos prezidentą kaip Vladimirą Putiną.
Pasak V.Zelenskio, „galime atleisti kai kurias klaidas“.
Pradėdamas vizitą Airijoje V.Zelenskis Šanono oro uoste reporteriams sakė, kad tai buvo J.Bideno klaida.
„Galvoju, kad Jungtinės Valstijos suteikė didelę paramą ukrainiečiams. Manyčiau, mes galime atleisti kai kurias klaidas“, – pridūrė jis.
V.Zelenskis vėliau šeštadienį oro uoste susitiks su Airijos ministru pirmininku Simonu Harrisu. Tai bus jų pirmas dvišalis susitikimas Airijos teritorijoje.
Paklaustas, kokia jo žinia Airijai, ukrainiečių prezidentas atsakė: „Visų pirma, labai jums ačiū už jūsų paramą, ačiū Airijai, kad priėmė daug ukrainiečių pabėgėlių; jūs buvote su mumis nuo pat Rusijos invazijos pradžios.“
S.Harrisas per derybas turėtų išreikšti Airijos paramą Ukrainos siekiui tapti Europos Sąjungos nare.
V.Zelenskis į Airiją atskrido grįždamas iš Vašingtono, kur dalyvavo NATO viršūnių susitikime, skirtame Aljanso 75-osioms metinėms.
Per tą susitikimą 81 metų J. Bidenas apsiriko pristatydamas V. Zelenskį Rusijos prezidento pavarde, bet greit pasitaisė.
„Dabar noriu perduoti [žodį] Ukrainos prezidentui, turinčiam tiek pat drąsos, kiek ir ryžto; ponios ir ponai, prezidentas Putinas“, – paskelbdamas apie NATO ir Ukrainos sutartį pasakė J.Bidenas.
Tuomet jis nusisuko nuo pulto, vėl sugrįžo ir pareiškė: „Prezidentas Putinas! Jis nugalės prezidentą Putiną. Prezidentas Zelenskis – man taip rūpi Putino nugalėjimas [...]. Šiaip ar taip, ponas Prezidentas.“
V.Zelenskis iškart pajuokavo, kad yra geresnis už V.Putiną, bet incidentas pakurstė susirūpinimą dėl J.Bideno amžiaus ir proto aštrumo.
J.Bidenas tvirtina, kad lapkritį sieks dar vienos kadencijos prezidento poste.
Į Baltarusijos oro erdvę įskrido rusų kovinis dronas: jo kelionė tęsėsi 350 kilometrų
16:17
Rusų kovinis dronas „Shahed“ įskriejo į Baltarusijos oro erdvę, paskelbė ukrainiečių ir baltarusių žiniasklaida.
Kyjivo teigimu, penktadienį virš Charkivo ir Donecko buvo numušti keturi „Shahed“ dronai. Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado Mykola Oleščiuko, penktasis išskrido iš Ukrainos oro erdvės ir nulėkė į Baltarusiją.
Virš Baltarusijos jis skrido tris valandas ir nuskrido daugiau kaip 350 kilometrų, jam perimti buvo pasitelkti sraigtasparnis ir naikintuvas, patvirtino baltarusių tinklaraštis „Belaruski Hajun“.
Baltarusijos analitikai, kaip anksčiau pranešė Ukrainos kariškiai, užfiksavo raketą „Shahed“ Baltarusijos oro erdvėje – tai jau antras toks atvejis per pastarąsias dvi dienas.
Žinoma, kad 3 val. nakties „Shahed“ kirto Baltarusijos ir Ukrainos sieną ties Gomelio sritimi ir toliau judėjo į šiaurę.
Bepilotis dronas įskrido į Gomelio sritį, vėliau pasiekė Mogiliovo sritį ir artinosi link Minsko. Apie 5 val. ryto perimti bepiločio orlaivio pakilo sraigtasparnis Mi-24 ir naikintuvai Su-30.
Vėliau bepilotis orlaivis įskrido į Baltarusijos Vitebsko sritį ir tikriausiai skrido į Vitebską.
Kas su juo nutiko toliau, nežinoma.
Į Kiniją dalyvauti bendrose pratybose atplaukė du rusų karo laivai
14:01
Du rusų karo laivai atplaukė į Kinijos pietuose esantį Džandziangą dalyvauti bendrose karinių jūrų laivynų pratybose, šeštadienį paskelbė Rusijos gynybos ministerija.
Kinija ir Rusija labai sustiprino ryšius Maskvai 2022-ųjų vasarį pradėjus didelio masto invaziją į Ukrainą.
Jų bendras tikslas taip pat yra mažinti Jungtinių Valstijų ir Vakarų vaidmenį tarptautinėje scenoje.
„Ramiojo vandenyno laivų junginys dalyvaus bendrose karinių jūrų laivynų pratybose „Interaction Maritime 2024“, – platformoje „Telegram“ paskelbė ministerija.
Pirmoji pratybų fazė truks nuo pirmadienio iki trečiadienio ir apims priešlėktuvines bei prieš povandeninius laivus nukreiptas atakas, dalyvaujant kinų lėktuvams, sakoma pranešime.
Abi šalys reguliariai rengia bendras karines pratybas, bet jų sąveikumas toli gražu neprilygsta NATO sąveikumui, liepos pradžioje teigė Europos Sąjungos saugumo studijų institutas (ESSSI).
Pernai panašios pratybos vyko prie Aliaskos krantų.
K.Budanovas prabilo apie Rusijos puolimo iš šiaurės grėsmę
13:39
Ukrainos žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas paskelbė apie esamą Rusijos karinių pajėgų puolimo šiaurėje eskalacijos grėsmę.
Pasak K.Budanovo, Rusijos puolimas iš šiaurės jau vyksta ir esama tendencijos jį eskaluoti, todėl šios problemos negalima ignoruoti.
„Man tai šiek tiek anekdotinė situacija. Nes kai dvejus metus visi šaukė, kad bus puolimas iš šiaurės, mes visiems sakėme, kad to nebus. Nieko nebuvo. Tą akimirką, kai pasakėme, kad bus puolimas iš šiaurės, visi iš karto: „O gal nebus?“ – sakė K.Budanovas.
Žvalgybos pareigūnas pabrėžė, kad jokios katastrofos čia nėra, tačiau nepastebėti problemų nepavyks.
K.Budanovas nepatikslino, ar kalbą apie grėsmę Sumų, ar Černigovo kryptimis, pažymėdamas, kad tai gali išprovokuoti paniką.
„DeepState“: Ukrainos pajėgos išstūmė rusų karius iš kaimo Charkivo srityje
13:33
Ukrainos gynybos pajėgos išstūmė Rusijos karius iš Sotnyckio Kazačoko kaimo Charkivo srityje, praneša stebėjimo grupė „DeepState“.
Pažymima, kad rusai pasistūmėjo prie Vozdvyženkos, Jurivkos, Rozdolivkos ir Novoselivkos pervažos Donecko srityje. Mūšiai taip pat tęsiasi Urožajne ir Krasnohorivkoje Donecko srityje.
Žiaurios Rusijos atakos prieš civilius gali ir toliau tęstis: „Forbes“ atskleidė pagrindinę priežastį
12:05
Pastaraisiais mėnesiais Ukrainos sąjungininkės pagaliau atsiliepė į Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimus skubiai įsigyti daugiau tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų.
Dabar didžiausia Ukrainos priešlėktuvinės gynybos problema gali tapti raketų, o ne paleidimo įrenginių ir juos aptarnaujančių radarų trūkumas, rašo amerikiečių leidinys „Forbes“.
Balandžio mėnesį Vokietija Ukrainai pažadėjo trečią „Patriot“ bateriją. Po dviejų mėnesių, birželį, Italija pažadėjo antrąją SAMP/T bateriją. Šią savaitę Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime Aljanso lyderiai, įskaitant JAV prezidentą Joe Bideną, patvirtino, kad Jungtinės Valstijos ir Rumunija padovanos papildomas „Patriot“ baterijas – atitinkamai antrąją ir pirmąją. Tuo tarpu Nyderlandai pasiūlė Ukrainai pakankamai paleidimo įrenginių, kad būtų suformuota septintoji „Patriot“ baterija.
„Jungtinės Valstijos ir mūsų sąjungininkai bei partneriai ir toliau yra pasiryžę suteikti Ukrainai papildomų oro gynybos pajėgumų, kad ji galėtų apsiginti nuo besitęsiančios Rusijos agresijos“, – pareiškė Pentagonas.
Gavus visas naujai pažadėtas sistemas, Ukrainos karinės oro pajėgos turėtų turėti bent devynias geriausias Vakarų šalyse pagamintas priešlėktuvinės gynybos baterijas.
„Forbes“ pažymėjo, kad teoriškai tiek baterijų užtenka visai Ukrainai apsaugoti. Tačiau praktiškai ukrainiečiai neturi pakankamai raketų, kad baterijos būtų naudojamos visą parą.
S-200 gali smogti už190 mylių. „Patriots“ ir SAMP/Ts – iki 90 mylių. Geriausi S-300 gali pataikyti į taikinius už 75 mylių. Nors Ukrainos karinės oro pajėgos ir kariuomenė taip pat naudoja šimtus mažesnio nuotolio oro gynybos sistemų, būtent šios ilgesnio nuotolio oro gynybos sistemos yra geriausia Ukrainos gynyba nuo beveik kasdienių Rusijos raketų antskrydžių.
Rusijos atakos intensyvėja
Kovo-birželio mėn. rusai į Ukrainos miestus paleido 446 raketas – dešimtimis daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, rašo „Forbes“. Birželio 8 d. per sparnuotųjų raketų smūgį Kyjive buvo apgadinta vaikų ligoninė, žuvo du suaugusieji ir sužeista 16 žmonių, įskaitant septynis vaikus.
Darant prielaidą, kad Ukrainos karinės oro pajėgos dislokuos geriausias Vakarų šalyse pagamintas priešlėktuvinės gynybos sistemas didžiausiems miestams saugoti, paliks S-200 ten, kur, matyt, yra – pietuose, kur jos gali kelti grėsmę Rusijos oro pajėgų lėktuvams virš Juodosios jūros, ir paskirs S-300 fronto linijai bei mažesniems miestams dengti, netrukus beveik visa 233 000 kvadratinių mylių Ukrainos teritorija ir 38 milijonai gyventojų turėtų būti saugomi bent vienos ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos baterijos.
Devynios Vakarų šalyse pagamintos baterijos – septynios „Patriot“ ir dvi „SAMP/T“ – yra gerokai mažiau nei Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis prašė – 25 „Patriot“ baterijų ar jų atitikmenų. Be to, žinoma, ukrainiečiams reikės papildomų baterijų koviniams nuostoliams padengti.
Tačiau naujausi NATO pažadai yra labai svarbūs kuriant pagrindinę oro gynybos struktūrą, kurios reikia Ukrainai, kad ji galėtų atremti Rusijos antskrydžius ir apsaugoti savo gyventojus, pramonę ir energetikos infrastruktūrą.
Didžiausias trūkumas
Šiai architektūrai trūksta tinkamo raketų kiekio. Ukrainos sąjungininkai išleido milijardus dolerių raketoms Ukrainos priešlėktuvinės gynybos baterijoms, tačiau jų pasiūla beveik neabejotinai neatitinka poreikio.
Atsižvelgiant į tai, kiek darbo turėjo pirmoji Ukrainos „Patriot“ baterija vos per kelias pirmąsias praėjusių metų savaites. Vokietijos dovanota baterija į Ukrainą atvyko 2023 m. gegužę, gegužės 11 d. numušė pirmąją Rusijos raketą, o per kitas šešias savaites numušė dar 19 raketų ir šešis atakos dronus, vieną stebėjimo droną, tris sraigtasparnius ir tris naikintuvus-bombonešius.
Tai yra penki smūgiai vienai baterijai. Darant prielaidą, kad kai kurios raketos nepataiko į taikinius, tarkime, pusė, viena ukrainiečių „Patriot“ baterija galėtų paleisti 10 raketų per savaitę.
Ukraina netrukus turės dar aštuonias baterijas, priklausančias tai pačiai klasei, kaip ir pirmosios vokiškos „Patriot“ baterijos. Jos galėtų paleisti 80 raketų per savaitę (arba beveik 500 per metus) ir numušti tik šiek tiek daugiau nei penktadalį Rusijos raketų.
JAV gynybos bendrovė „Lockheed Martin“ per metus pagamina 500 „Patriot“ raketų. Ukrainos sąjungininkai gali siųsti senesnes raketas iš savo atsargų, tačiau daugelis jų – ypač Jungtinės Valstijos – laikosi politikos, kad už kiekvieną atiduotą seną raketą nupirktų naują.
Atsižvelgiant į tai, kad „Patriot“ raketų tiekimas visiškai neatsipalaiduoja, neturėtų stebinti, kad J. Bideno administracija ėmėsi naujos politikos: nuo šiol visos naujai pagamintos „Patriot“ raketos bus siunčiamos tiesiai į Ukrainą, o ne kitiems pirkėjams.
„Ketiname pakeisti šių eksportuojamų raketų tiekimo prioritetus, kad nuo gamybos linijos nuimtos raketos būtų pristatytos Ukrainai“, – praėjusio mėnesio pabaigoje žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.
Tarp „Patriot“ raketų ir SAMP/T raketų Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės Europoje gali pagaminti vos tiek raketų, kad jų pakaktų Ukrainos priešlėktuvinės gynybos baterijoms veikti dabartiniu šaudymo tempu.
Tačiau šios baterijos jau dabar šaudo per retai, kad numuštų visas atskriejančias Rusijos raketas. Kad ukrainiečiai galėtų pataikyti į visą Rusijos amuniciją, jiems gali prireikti daugiau nei 2 000 tolimojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos raketų kasmet. Potencialiai keturis kartus daugiau, nei jie gauna šiuo metu.
Ukrainos pajėgos paskelbė naujausius Rusijos praradimus
10:43
Bendri Rusijos nuostoliai Ukrainoje per dieną padidėjo iki 1 120 nukautų priešininkų ir dabar siekia maždaug 557 770 žmonių.
Šia informacija šeštadienio rytą pasidalijo Ukrainos ginkluotosios pajėgos.
Rusijos pajėgos taip pat neteko dar 8 tankų, 24 šarvuotų kovos mašinų, 58 artilerijos sistemų ir 1 priešlėktuvinės gynybos sistemos. Be to, buvo „užminuoti“ 34 priešo operatyvinio-taktinio lygio dronai, 13 specialiosios technikos vienetų ir 52 transporto priemonių ir autocisternų vienetai.
Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadas generolas leitenantas Nikolajus Oleščukas sakė, kad naktį priešininkai iš Primorsko-Achtarsko į Ukrainos teritoriją paleido 5 atakos bepiločius lėktuvus „Shached-131/136“, o keturis iš jų ukrainos kariai sunaikino Charkivo ir Donecko srityse.
Per Rusijos atakas Donecko srityje žuvo 6 žmonės, 19 sužeista
09:41
Penktadienį Rusijos pajėgos surengė kelis išpuolius prieš Donecko sritį, per kuriuos žuvo šeši žmonės ir dar mažiausiai 19 buvo sužeista, pranešė Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba.
Kramatorsko rajono Lymano miestas buvo apšaudytas, sužeisti septyni žmonės. Buvo sunaikinti privatūs namai ir bent vienas privatus automobilis.
Pokrovsko srityje per apšaudymą žuvo keturi žmonės ir dar devyni buvo sužeisti, įskaitant vaiką. Kostiantynivkos mieste po intensyviu apšaudymu ir gaisru viename iš pastatų mažiausiai du žmonės įstrigo po griuvėsiais. Dar mažiausiai trys žmonės taip pat buvo sužeisti.
Per gelbėjimo operacijas gelbėtojai iš griuvėsių ištraukė du žuvusiųjų kūnus.
A.Albanese'is atmetė Maskvos kritiką dėl Australijoje šnipinėjimu apkaltintos poros
09:25
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is šeštadienį atmetė Rusijos kritiką dėl šnipinėjimu Maskvai kaltinamos Brisbane rusų poros sulaikymo ir liepė Kremliui nesikišti.
A.Albanese'is teigė, kad Rusija yra nepatikima ir apkaltino Maskvą vykdant „žvalgybinę veiklą čia ir visame pasaulyje“.
„Rusijai siunčiame žinutę: nesikiškite“,– Brisbane vykusiame renginyje pridūrė jis.
A.Albanese'is atsakė į Rusijos ambasados kritiką po to, kai penktadienį Australijos policija pranešė apkaltinusi 40-metę moterį ir jos 62-ejų vyrą, šnipinėjimu Maskvai. Abu kaltinamieji turi rusiškus pasus.
Socialiniame tinkle „X“ paskelbtame pranešime Rusijos ambasada Kanberoje teigė, kad areštais ir žiniasklaidos pranešimais siekiama „sukelti dar vieną antirusiškos paranojos bangą Australijoje“.
Ambasada pranešė, kad paprašė australų pareigūnų oficialiai raštu informuoti apie padėtį.
Ketvirtadienį savo namuose Brisbane sulaikyta pora įtariama veikusi kartu, siekdama gauti prieigą prie Australijos gynybos pajėgų medžiagos, susijusios su Australijos nacionalinio saugumo interesais.
Kaltinamiesiems gresia maksimali 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaltinamoji kelerius metus dirbo informacinių sistemų technike Australijos gynybos pajėgose, pranešė Australijos policija.
Policija įtaria, kad moteris slapta išvyko atostogų į Rusiją 2023 metais, o jos vyras prisijungė prie K.Koroliovos darbinės paskyros iš jų namų Brisbane ir išsiuntė jos prašytą įslaptintą informaciją.
Policijos duomenimis, kaltinamoji Australijos pilietybę gavo 2016-aisiais, o jos vyras – 2020-aisiais.
Pora penktadienį atskirai pasirodė Brisbano magistratų teisme. Abu jie bus laikomi areštinėje iki kito teismo posėdžio rugsėjo 20 dieną.
A.Albanese'is taip pat pažėrė kritikos Kremliui dėl vykstančio karo Ukrainoje.
„Rusijai siunčiame žinią: pasitraukite iš Ukrainos ir nutraukite neteisėtą ir amoralų karą, kuriame dalyvaujate“, – pridūrė jis.
Australijos premjeras paragino Rusiją „nustoti kištis į kitų suverenių valstybių vidaus reikalus“.
„Tai šalis, kuri negerbia tarptautinės teisės, ir į ją reikėtų žiūrėti su panieka, kokią ir aš jai jaučiu“, – pabrėžė A.Albanese'is.
Sėkminga Ukrainos ataka Rostovo srityje: užsiliepsnojo naftos saugykla
08:58
Ankstų šeštadienio rytą Rusijos Rostovo sritis buvo atakuojama bepiločiais lėktuvais. Dėl vieno bepiločio lėktuvo atakos naftos bazėje kilo gaisras, savo „Telegram“ kanale pranešė vietos gubernatorius Vasilijus Golubevas.
Pasak pareigūno, incidentas įvyko apie 04.00 val. vietos laiku ir esą nėra jokios informacijos apie aukas ar nukentėjusiuosius.
„Gaisrui buvo priskirtas 3-iasis rangas. Įvykio vietoje dirba ugniagesių komandos, dirba 49 žmonės ir 14 vienetų technikos“, – sakė gubernatorius.
Vėliau jis pateikė daugiau informacijos.
„Nuo 08.00 val. gaisro plotas yra 200 kvadratinių metrų. Į gesinimo vietą atvyko gaisrinis traukinys“, – rašoma pranešime.
Dronas buvo numuštas Rostovo srityje, o jo nuolaužos nukrito ant įmonės teritorijos, kurioje buvo laikomas dyzelinis kuras ir benzinas, pranešė rusų „Telegram“ kanalas „Maš“.
„Ketvirta valanda ryto. Cimlianskas. Kažkas stipriai sprogo“, – sakė liudininkas.
