Suprasti akimirksniu
- V.Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusija
- Rusija į atakas mūšio lauke siunčia net sunkiai sužeistus karius, verčia pulti su ramentais
- Analitikai: Rusija karo veiksmams pasitelkė ne iki galo aprūpintus ir sukomplektuotus rezervo dalinius
- V.Zelenskio administracijos atstovas įvardijo, kaip priversti Rusiją siekti taikos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija tuština aruodus: traukia lauk „antikvarinius“ ginklus
17:22
Rusijos pajėgoms kare su Ukraina gali tekti pradėti naudoti šeštajame dešimtmetyje sukurtomis 130 mm M-46 patrankomis, tvirtina keli atvirojo kodo šaltinių analitikai, išanalizavę publikuotus vaizdo įrašus ir palydovines nuotraukas.
„Tokių ginklų naudojimas gali būti susijęs su Šiaurės Korėjos 130 mm pabūklų naudojimu Rusijos kariuomenėje, nes pati Rusija šių šaudmenų negamina“, – aiškino analitikai.
M-46 ginklai anksčiau buvo užkonservuoti. Remiantis nepatvirtinta vieno iš atvirojo šaltinio projektų informacija, Rusijos kariuomenė turėjo apie 600 šių ginklų sandėliuose, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pažymėjo kanalas "Astra“.
Anksčiau paaiškėjo, kad Pchenjanas į Rusiją išsiuntė daugiau kaip penkis milijonus artilerijai skirtų šovinių, tai pokalbyje su „Bloomberg“ naujienų tarnybos žurnalistais pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shinas Won-Sikas.
Gynybos ministerijos vadovo teigimu, Seulas užfiksavo mažiausiai 10 tūkst. krovininių konteinerių, kurie buvo išsiųsti iš Šiaurės Korėjos į Rusiją. Juose galėjo būti ne tik artilerijos sviediniai, bet ir balistinės raketos. Maskva mainais galėjo perduoti Pchenjanui technologijas, skirtas šnipinėjimo palydovams, tankams ir lėktuvams dislokuoti, aiškino ministras.
Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas pasirašė dvišalę strateginės partnerystės sutartį. Pagal dokumentą Rusijos Federacija ir Šiaurės Korėja padės viena kitai agresijos prieš vieną iš šalių atveju, paaiškino Rusijos vadovas po sutarties pasirašymo.
Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva „neatmeta galimybės“ įtraukti karinį-techninį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, kurį šiuo metu draudžia Jungtinių Tautų sankcijos. Be to, V.Putinas anksčiau pagrasino, kad atsakydama į Vakarų šalių karinę pagalbą Ukrainai Rusija pradės tiekti Šiaurės Korėjai tiksliuosius ginklus.
Po Rusijos prezidento vizito Pchenjane Pietų Korėja paskelbė ketinanti iš naujo svarstyti klausimą dėl tiesioginio mirtinų ginklų tiekimo Ukrainai.
Seulo pozicijos pasikeitimas buvo susijęs su Rusijos ir Šiaurės Korėjos Visuotinės strateginės partnerystės sutartimi. Ypač Pietų Korėjos valdžios institucijoms nerimą kėlė dokumento nuostata, kuria šalys garantavo viena kitai neatidėliotiną karinę ir kitokią pagalbą vienos iš šalių ginkluoto užpuolimo atveju. Seulas tai vertino kaip Pchenjano ir Maskvos karinio aljanso sudarymą.
V.Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusija
00:14
Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusijos Federacija.
Kaip rašo „Bild“, laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui Vengrijos politikas įvertino pastarojo meto derybas su Ukrainos, Rusijos, Kinijos ir Turkijos vadovais, taip pat kalbėjo apie pokalbį su Donaldu Trumpu. „Apskritai galima teigti, kad karinio konflikto intensyvumas artimiausiu metu radikaliai padidės“, – rašo jis.
V.Orbanas paragino surengti derybas dėl „taikos konferencijos“ su Kinija ir atkurti diplomatinius santykius su Rusija.
Vengrijos ministras pirmininkas kritikuoja dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną ir jo ketinimą likti poste. „Dabartinis prezidentas deda daug pastangų, kad išliktų poste. Akivaizdu, kad jis nepajėgus pakeisti dabartinės prokarinės JAV politikos, todėl neįmanoma tikėtis, kad jis pradės naują politiką“, – rašoma laiške.
Kartu jis užtikrina, kad D.Trumpas po pergalės bus pasirengęs „nedelsiant imtis taikos tarpininko vaidmens“. V.Orbano teigimu, politikas turi „išsamių ir pagrįstų planų“, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
„Esu daugiau nei įsitikinęs, kad tikėtinos prezidento D.Trumpo pergalės atveju finansinė našta tarp JAV ir ES gerokai pasikeis ES nenaudai, kai kalbama apie finansinę paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Rusijos oligarchai ir toliau kraunasi turtus, tačiau sulaukė įspėjimo: ateina niūrus laikas
23:06
Rusijos karo ekonomika taip įkaito, kad mažiausiai 12 Rusijos oligarchų per pastaruosius 15 mėnesių sugebėjo uždirbti daugiau kaip 11 mlrd. dolerių dividendų.
Buvęs „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas užima pirmąją vietą didžiausių dividendų gavėjų sąraše. Jis uždirbo 185 mlrd. rublių (1,94 mlrd. eurų).
Antroje vietoje – pagrindinis „Severstal“ akcininkas Aleksejus Mordašovas, trečioje – Novolipecko metalurgijos kombinato akcininkas Vladimiras Lisinas.
Metalo pramonės bendrovės „Severstal“ valdybos pirmininkui ir didžiausiam akcininkui Aleksejui Mordašovui Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija taiko sankcijas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
JAV draudžia Ukrainai smogti smūgius Rusijos gilumoje: baiminasi karo išplitimo
21:49
JAV draudžia Kijevui amerikietiškais ginklais smogti gilyn į Rusijos teritoriją, kad būtų išvengta galimo karo išplitimo už Ukrainos sienų, „Voice of America“ (VoA) sakė Pentagono atstovas Patrickas Ryderis.
Gegužę Rusijai pradėjus naują puolimą prieš Charkivo sritį, kelios šalys pareiškė panaikinusios apribojimus naudoti Vakarų šalių tiekiamus ginklus prieš karinius objektus Rusijos teritorijoje.
Vašingtonas suteikė Kijevui ribotą leidimą naudoti tam tikrus amerikietiškus ginklus smūgiams į Rusijos taikinius netoli sienos.
P.Ryderis pakartojo, kad politika, draudžianti Ukrainos pajėgoms naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos gilumoje, nepasikeitė.
„Manau, kad svarbu suprasti, jog nenorime, kad eskalacija sukeltų nenumatytų pasekmių, kurios galėtų paversti šį konfliktą platesnio masto konfliktu, peržengiančiu Ukrainos ribas. Manau, kad visi turime tai apsvarstyti ir labai rimtai į tai žiūrėti“, – liepos 15 d. paskelbtame interviu VoA sakė P.Ryderis.
Ukraina didina ginklų gamybą, tačiau trūksta kelių pagrindinių elementų
21:39
Ukraina pati pasigamina daug ginklų, tačiau jai reikia daugiau kai kurių pagrindinių sudedamųjų dalių, ypač sprogmenų ir raketinio kuro, „Business Insider“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas.
Iki 2022 m. Ukraina beveik negamino ginklų savo ginkluotosioms pajėgoms ir daug rėmėsi turimomis sovietinių laikų ginklų atsargomis. Tačiau dabar šalis karštligiškai gamina savo dronus, artileriją ir raketas, kad papildytų Vakarų ginklų tiekimą.
„Nesigilinu į tai, kaip mums tai pavyko, bet mes tai padarėme. Turime keletą iššūkių, bet ne daug. Vienas iš jų yra energija – sprogmenys ir degalai. Kuo daugiau jų gauname, tuo daugiau šaudmenų pagaminame“, – sakė O.Kamyšinas.
Kaip pažymi „Business Insider“, šios Ukrainos vidaus pastangos papildo užsienio ginklų tiekimą. Tačiau pats O.Kamyšinas pripažįsta, kad Ukraina visada pasikliaus Vakarų parama, nes finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ji nusileidžia Rusijai.
„Į karą dedame viską, ką turime. Todėl turime būti priekyje ginklų kokybe, žmonių kiekiu, tik taip galime išlikti“, – sakė jis.
Vienas iš reikšmingų šio karo laimėjimų – Ukrainos programa, skirta kurti savo bepiločius orlaivius. Ukrainiečiai naudojo tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kuriais smogė kariniams ir energetiniams objektams, esantiems Rusijos teritorijos gilumoje, ir naudojo sprogmenų pripildytus jūrų dronus, kuriais smogė Rusijos karo laivams Juodojoje jūroje.
Ukraina taip pat gamina daug bepiločių orlaivių, kurie yra nuolatinė jėga mūšio lauke ir yra pigus būdas suduoti tikslius smūgius prieš priešo ginkluotę ir personalą.
Rusija giriasi ant Ukrainos miesto numetusi 3 tonas sveriančią bombą
20:54
Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip smogiama Ukrainai 3 tonas sveriančia bomba FAB-3000. Rusai teigė numetę bombą FAB-3000 „ant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorijos“.
Oficialioje ministerijos paskyroje publikuotame pilname vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos naikintuvo Su-34 įgula prieš paleidimą patikrina šaudmenį.
Tai – didelės galios sklendžianti aviacinė bomba. Užfiksuotas ir jos panaudojimo momentas: matomas ne vienas jos sukeltas sprogimas.
Vaizdo įraše rusų pilotas gyrėsi, kad „sunku įsivaizduoti taikinį, į kurį negalėtų pataikyti tokio nominalaus svorio aviacinė bomba“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos teismas korupcija kaltinamam generolui skyrė namų areštą
20:05
Maskvos teismas pirmadienį nurodė skirti namų areštą generolui, kaltinamam korupcija.
Tas pats teismas vos prieš kelias savaites buvo nurodęs nepaleisti generolo iš įkalinimo įstaigos.
Generolui majorui Ivanui Popovui 235-osios įgulos karinis teismas skyrė namų areštą mažiausiai iki spalio 11 dienos.
I.Popovas, vadovavęs 58-ajai gvardijos jungtinėms ginkluotosioms pajėgoms, buvo sulaikytas gegužę kartu su keliais kitais aukšto rango kariškiais, įskaitant buvusį gynybos ministro pavaduotoją Timūrą Ivanovą – artimą tuometinio gynybos ministro Sergejaus Šoigu bendražygį.
Kai kurie iš šių pareigūnų buvo apkaltinti kyšininkavimu, o I.Popovui pareikšti kaltinimai dėl didelės korupcijos.
Gegužės 12 dieną prezidentas Vladimiras Putinas iš pareigų atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir paskyrė jį Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi.
S.Šoigu buvo plačiai kritikuojamas dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių ankstyvajame plataus masto karo Ukrainoje etape.
Privačios samdinių grupuotės „Wagner“ grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas jį ir kitus Gynybos ministerijos pareigūnus kaltino nekompetencija ir korupcija. 2023 metų birželį J. Prigožinas sukėlė maištą, reikalaudamas atleisti S. Šoigu ir generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą.
Praėjus mažiau nei mėnesiui po nepavykusio J.Prigožino maišto, I.Popovas buvo atleistas, kai pasiskundė dėl kariuomenės problemų Ukrainoje. Karinis teismas jį leido suimti dviem mėnesiams.
IPopovas pareiškė, kad jo atleidimas buvo smūgis į nugarą Rusijos pajėgoms Ukrainoje.
I.Popovo pajėgos kovojo Ukrainos Zaporižios srityje, kuri šiuo metu yra dalinai okupuota Rusijos.
Jis buvo atleistas praėjus dienai po to, kai 58-osios armijos vadavietė okupuotame Berdianske nukentėjo nuo ukrainiečių smūgio ir žuvo aukšto rango generolas.
I.Popovas sulaikytas nuo gegužės pabaigos. Jo advokatai apskundė sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, bet pralaimėjo.
Pareigūnai pateikė prašymą paleisti I.Popovą namų arešto sąlygomis, tačiau 235-osios įgulos karinis teismas iš pradžių jų prašymą atmetė. Tyrėjai pateikė teismui dar vieną prašymą, kuris pirmadienį buvo patenkintas. Rusijos teisingumo sistemoje retai pasitaiko tokių prašymų.
Kol kas neaišku, kas paskatino teismą pakeisti savo poziciją dėl ikiteisminio I.Popovo kalinimo.
Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo
19:31
Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.
„Iniciatyva bus įgyvendinama prižiūrint dronų koalicijai, kad Ukrainai būtų teikiami žvalgybiniai dronai, šarvuoti dronai, dirbtiniu intelektu patobulinti dronus, taip pat kovos su dronais pajėgumai. Tai bus pasiekta pasiūlius kitoms dronų koalicijos narėms sudaryti sutartis su dronų gamintojais Latvijoje ir Vokietijoje“, – pareiškė gynybos ministras Andris Sprūdas.
Kaip pranešama, NATO viršūnių susitikimo metu dronų koalicijos narės pasirašė supratimo memorandumą, siekdamos koordinuoti bendradarbiavimą, dronų technologijų plėtrą ir jų taikymą tiek remiant Ukrainą, tiek stiprinant valstybių narių gynybinius pajėgumus.
Dronų koalicijos narės jau suteikė didelę paramą Ukrainai, pristatydamos šio tipo orlaivių.
Latvija šiais metais dronų koalicijai skyrė 20 mln. eurų, taip pat suteikė dronų bandymų infrastruktūrą gamintojams ir ginkluotosioms pajėgoms, kad jos galėtų nuolat tobulinti bepiločių orlaivių technologijas.
Be Latvijos, dronų koalicijai priklauso Australija, Čekija, Danija, Estija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Lietuva, Lenkija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Ukraina, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.
K.Navickas ragina ES svarstyti tolesnius rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo ribojimus
18:32
Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti tolesnius tokių produktų iš šių šalių importo apribojimus.
Dalyvaudamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje, K. Navickas paragino Europos Komisiją (EK) toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Atliepdami Europos Vadovų Tarybos valią, turime tęsti darbą. Laukiame EK siūlymų dėl tolesnio produktų, kuriems bus taikomi padidinti importo tarifai, sąrašo išplėtimo. Palankiai vertiname 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Svarbu aktyviai bendradarbiauti bei stiprinti sankcijų įgyvendinimą, kad kartu užkirstume kelią jų apėjimo galimybėms“, – pranešime sakė K.Navickas.
ŽŪM teigimu, rusiška ir baltarusiška produkcija sudaro nesąžiningą konkurenciją ES ūkininkams, prisideda prie Kremliaus karo Ukrainoje finansavimo.
Pasak ministerijos, pernai ES narės iš Rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų, o apie pusę šios sumos sudarė grūdai.
ES nuo liepos 1 dienos įsigaliojo ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.
Europos Komisijos kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai.
Pasak ŽŪM, priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai padidėjo iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.
Be to, K.Navicko teigimu, Lietuva ir toliau rems laikiną prekybos liberalizavimą į ES įvežamiems ukrainietiškiems žemės ūkio produktams.
Pasak ŽŪM, Bendrijos žemės ūkio ministrai pirmadienį taip pat aptarė kaip pagerinti ilgalaikį kaimo vietovių gyvybingumą, kalbėjo apie kartų kaitą ūkiuose bei demografines problemas.
„Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla, susiduriama su skirtingais iššūkiais – senėjimu, tuštėjimu, nedarbu, atokumu. Vienodi sprendimai netinka, todėl paramos priemonės turi turėti modeliavimo pagal vietos poreikius ir problemas galimybę. Norint pasiekti realaus proveržio kaime, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, ūkininkams turi būti atlyginama už jų indėlį kuriant viešąsias gėrybes“, – teigė K.Navickas.
Ministerija taip pat pranešė, jog Lietuva kartu su kitomis valstybėmis išsakė poreikį padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai avansinius mokėjimus iki 85 proc.
Latvijoje įsigalios draudimas įvažiuoti į šalį Baltarusijoje įregistruotiems automobiliams
17:50
Baltarusijoje registruotais keleiviniais automobiliais nuo liepos 16 dienos bus draudžiama įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES) per pasienio kontrolės punktus prie Latvijos sienos su Baltarusija ir Rusija, naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybinė pajamų tarnyba.
Siekdama sumažinti sankcijų vengimo riziką, ES, patvirtinusi aštuntąjį sankcijų Baltarusijai paketą, iš esmės sulygino Minskui taikomas sankcijas su sankcijomis Maskvai, nurodė tarnyba.
Pagal sankcijų režimą draudžiama iš Baltarusijos importuoti prekes, sudarančias sąlygas Minskui diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip prisidėti prie Rusijos agresijos Ukrainoje. Automobiliai taip pat įtraukti į sankcijų sąrašo priedą.
Draudimas įvažiuoti į Latviją nebus taikomas transporto priemonėms, skirtoms diplomatinėms ir konsulinėms misijoms.
Kiti asmenys, keliaujantys transporto priemonėmis su baltarusiškais numeriais, negalės kirsti Latvijos sienos. Jei asmuo atsisakys vykdyti muitinės nurodymus, įskaitant nurodymą grįžti į Baltarusiją arba Rusiją, institucijos gali nuspręsti konfiskuoti jo transporto priemonę.
Asmenys galės sugrįžti iš ES į Baltarusiją su Baltarusijoje registruotais keleiviniais automobiliais, jei jie nebus deklaruoti kaip prekės ir bus naudojami tik kaip transporto priemonė.
V.Zelenskis: Ukrainai reikia 25 oro gynybos sistemų „Patriot“ ir daugiau naikintuvų F-16
17:29
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, jog Ukrainai reikia 25 oro gynybos sistemų „Patriot“, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų.
Jis taip pat teigė norintis, kad Vakarų sąjungininkai atsiųstų daugiau naikintuvų F-16 nei yra pažadėję.
Pirmoje po vizito JAV spaudos konferencijoje V.Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs dirbti su Donaldu Trumpu, jei jis laimės lapkritį vyksiančius rinkimus.
Ukrainiečių lyderis teigė, kad jo negąsdina tokia perspektyva, ir pridūrė esąs įsitikinęs, jog dauguma respublikonų palaiko Ukrainą kare su Rusija.
Sekmadienį V.Zelenskis pareiškė, kad yra pasibaisėjęs žiniomis apie pasikėsinimą į D.Trumpą, ir palinkėjo jam greitai pasveikti.
Vakarų šalių parama yra labai svarbi Ukrainai, mėginančiai atremti didesnę ir geriau aprūpintą Rusijos kariuomenę. V.Zelenskis įrodė, kad jam puikiai sekasi įtikinti draugiškas šalis teikti vis didesnę paramą, net jei jis ne visada iš karto gauna tai, ko nori.
Pasak V.Zelenskio, pusmetį trukęs JAV karinės pagalbos tiekimo Ukrainai vėlavimas reiškia, kad Kyjivo pajėgos „prarado iniciatyvą“ fronto linijoje. JAV yra didžiausia pagalbos Ukrainai teikėja.
Nuo balandžio, kai JAV atnaujino pagalbos tiekimą, Ukraina stengiasi užkirsti kelią Rusijos puolimui rytinėse teritorijose.
V.Zelenskis neatskleidė, kiek oro gynybos sistemų „Patriot“ šiuo metu turi Ukraina, tačiau jų yra kur kas mažiau nei 25.
Praėjusią savaitę JAV ir kitos NATO sąjungininkės pažadėjo per artimiausius mėnesius aprūpinti Ukrainą dešimtimis oro gynybos sistemų, įskaitant bent keturias sudėtingas ir brangias raketų sistemas „Patriot“.
Vakarų šalių pažadėti naikintuvai F-16 į Ukrainą turėtų būti pristatyti per du kartus. Pirmieji karo lėktuvai bus pristatyti šią vasarą, o likę – iki metų pabaigos, nurodė V.Zelenskis.
Jis pripažino, jog to nepakaks, norint įgyti pranašumą kare, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos oro pajėgos yra kur kas didesnės. Ukrainai reikės daugiau naikintuvų, pažymėjo jis.
V.Zelenskis taip pat užsiminė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai. Antrojo viršūnių susitikimo data dar nepaskelbta.
Be to, V.Zelenskis pranešė, kad svarsto galimybę pertvarkyti Ukrainos vyriausybę.
„Aptariame įvairius pakeitimus“, – teigė jis.
Ukrainos vadovas taip pat pareiškė, kad pastangos sutelkti daugiau karių vyksta pagal planą, nors Ukraina neturi pakankamai poligonų, o 14 brigadų dar negavo žadėtos vakarietiškos ginkluotės.
