Suprasti akimirksniu
- V.Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusija
- Rusija į atakas mūšio lauke siunčia net sunkiai sužeistus karius, verčia pulti su ramentais
- Analitikai: Rusija karo veiksmams pasitelkė ne iki galo aprūpintus ir sukomplektuotus rezervo dalinius
- V.Zelenskio administracijos atstovas įvardijo, kaip priversti Rusiją siekti taikos
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Rusija tuština aruodus: traukia lauk „antikvarinius“ ginklus
17:22
Rusijos pajėgoms kare su Ukraina gali tekti pradėti naudoti šeštajame dešimtmetyje sukurtomis 130 mm M-46 patrankomis, tvirtina keli atvirojo kodo šaltinių analitikai, išanalizavę publikuotus vaizdo įrašus ir palydovines nuotraukas.
„Tokių ginklų naudojimas gali būti susijęs su Šiaurės Korėjos 130 mm pabūklų naudojimu Rusijos kariuomenėje, nes pati Rusija šių šaudmenų negamina“, – aiškino analitikai.
M-46 ginklai anksčiau buvo užkonservuoti. Remiantis nepatvirtinta vieno iš atvirojo šaltinio projektų informacija, Rusijos kariuomenė turėjo apie 600 šių ginklų sandėliuose, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pažymėjo kanalas "Astra“.
Anksčiau paaiškėjo, kad Pchenjanas į Rusiją išsiuntė daugiau kaip penkis milijonus artilerijai skirtų šovinių, tai pokalbyje su „Bloomberg“ naujienų tarnybos žurnalistais pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shinas Won-Sikas.
Gynybos ministerijos vadovo teigimu, Seulas užfiksavo mažiausiai 10 tūkst. krovininių konteinerių, kurie buvo išsiųsti iš Šiaurės Korėjos į Rusiją. Juose galėjo būti ne tik artilerijos sviediniai, bet ir balistinės raketos. Maskva mainais galėjo perduoti Pchenjanui technologijas, skirtas šnipinėjimo palydovams, tankams ir lėktuvams dislokuoti, aiškino ministras.
Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas pasirašė dvišalę strateginės partnerystės sutartį. Pagal dokumentą Rusijos Federacija ir Šiaurės Korėja padės viena kitai agresijos prieš vieną iš šalių atveju, paaiškino Rusijos vadovas po sutarties pasirašymo.
Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva „neatmeta galimybės“ įtraukti karinį-techninį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, kurį šiuo metu draudžia Jungtinių Tautų sankcijos. Be to, V.Putinas anksčiau pagrasino, kad atsakydama į Vakarų šalių karinę pagalbą Ukrainai Rusija pradės tiekti Šiaurės Korėjai tiksliuosius ginklus.
Po Rusijos prezidento vizito Pchenjane Pietų Korėja paskelbė ketinanti iš naujo svarstyti klausimą dėl tiesioginio mirtinų ginklų tiekimo Ukrainai.
Seulo pozicijos pasikeitimas buvo susijęs su Rusijos ir Šiaurės Korėjos Visuotinės strateginės partnerystės sutartimi. Ypač Pietų Korėjos valdžios institucijoms nerimą kėlė dokumento nuostata, kuria šalys garantavo viena kitai neatidėliotiną karinę ir kitokią pagalbą vienos iš šalių ginkluoto užpuolimo atveju. Seulas tai vertino kaip Pchenjano ir Maskvos karinio aljanso sudarymą.
V.Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusija
00:14
Vengrijos Ministras Pirmininkas Viktoras Orbanas paragino Europos Sąjungą atkurti diplomatinius santykius su Rusijos Federacija.
Kaip rašo „Bild“, laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Charles'iui Micheliui Vengrijos politikas įvertino pastarojo meto derybas su Ukrainos, Rusijos, Kinijos ir Turkijos vadovais, taip pat kalbėjo apie pokalbį su Donaldu Trumpu. „Apskritai galima teigti, kad karinio konflikto intensyvumas artimiausiu metu radikaliai padidės“, – rašo jis.
V.Orbanas paragino surengti derybas dėl „taikos konferencijos“ su Kinija ir atkurti diplomatinius santykius su Rusija.
Vengrijos ministras pirmininkas kritikuoja dabartinį JAV prezidentą Joe Bideną ir jo ketinimą likti poste. „Dabartinis prezidentas deda daug pastangų, kad išliktų poste. Akivaizdu, kad jis nepajėgus pakeisti dabartinės prokarinės JAV politikos, todėl neįmanoma tikėtis, kad jis pradės naują politiką“, – rašoma laiške.
Kartu jis užtikrina, kad D.Trumpas po pergalės bus pasirengęs „nedelsiant imtis taikos tarpininko vaidmens“. V.Orbano teigimu, politikas turi „išsamių ir pagrįstų planų“, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
„Esu daugiau nei įsitikinęs, kad tikėtinos prezidento D.Trumpo pergalės atveju finansinė našta tarp JAV ir ES gerokai pasikeis ES nenaudai, kai kalbama apie finansinę paramą Ukrainai“, – pridūrė jis.
Rusijos oligarchai ir toliau kraunasi turtus, tačiau sulaukė įspėjimo: ateina niūrus laikas
23:06
Rusijos karo ekonomika taip įkaito, kad mažiausiai 12 Rusijos oligarchų per pastaruosius 15 mėnesių sugebėjo uždirbti daugiau kaip 11 mlrd. dolerių dividendų.
Buvęs „Lukoil“ prezidentas Vagitas Alekperovas užima pirmąją vietą didžiausių dividendų gavėjų sąraše. Jis uždirbo 185 mlrd. rublių (1,94 mlrd. eurų).
Antroje vietoje – pagrindinis „Severstal“ akcininkas Aleksejus Mordašovas, trečioje – Novolipecko metalurgijos kombinato akcininkas Vladimiras Lisinas.
Metalo pramonės bendrovės „Severstal“ valdybos pirmininkui ir didžiausiam akcininkui Aleksejui Mordašovui Jungtinės Valstijos, Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija taiko sankcijas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
JAV draudžia Ukrainai smogti smūgius Rusijos gilumoje: baiminasi karo išplitimo
21:49
JAV draudžia Kijevui amerikietiškais ginklais smogti gilyn į Rusijos teritoriją, kad būtų išvengta galimo karo išplitimo už Ukrainos sienų, „Voice of America“ (VoA) sakė Pentagono atstovas Patrickas Ryderis.
Gegužę Rusijai pradėjus naują puolimą prieš Charkivo sritį, kelios šalys pareiškė panaikinusios apribojimus naudoti Vakarų šalių tiekiamus ginklus prieš karinius objektus Rusijos teritorijoje.
Vašingtonas suteikė Kijevui ribotą leidimą naudoti tam tikrus amerikietiškus ginklus smūgiams į Rusijos taikinius netoli sienos.
P.Ryderis pakartojo, kad politika, draudžianti Ukrainos pajėgoms naudoti JAV tiekiamus ginklus smūgiams Rusijos gilumoje, nepasikeitė.
„Manau, kad svarbu suprasti, jog nenorime, kad eskalacija sukeltų nenumatytų pasekmių, kurios galėtų paversti šį konfliktą platesnio masto konfliktu, peržengiančiu Ukrainos ribas. Manau, kad visi turime tai apsvarstyti ir labai rimtai į tai žiūrėti“, – liepos 15 d. paskelbtame interviu VoA sakė P.Ryderis.
Ukraina didina ginklų gamybą, tačiau trūksta kelių pagrindinių elementų
21:39
Ukraina pati pasigamina daug ginklų, tačiau jai reikia daugiau kai kurių pagrindinių sudedamųjų dalių, ypač sprogmenų ir raketinio kuro, „Business Insider“ sakė Ukrainos strateginės pramonės ministras Oleksandras Kamyšinas.
Iki 2022 m. Ukraina beveik negamino ginklų savo ginkluotosioms pajėgoms ir daug rėmėsi turimomis sovietinių laikų ginklų atsargomis. Tačiau dabar šalis karštligiškai gamina savo dronus, artileriją ir raketas, kad papildytų Vakarų ginklų tiekimą.
„Nesigilinu į tai, kaip mums tai pavyko, bet mes tai padarėme. Turime keletą iššūkių, bet ne daug. Vienas iš jų yra energija – sprogmenys ir degalai. Kuo daugiau jų gauname, tuo daugiau šaudmenų pagaminame“, – sakė O.Kamyšinas.
Kaip pažymi „Business Insider“, šios Ukrainos vidaus pastangos papildo užsienio ginklų tiekimą. Tačiau pats O.Kamyšinas pripažįsta, kad Ukraina visada pasikliaus Vakarų parama, nes finansiniais ir žmogiškaisiais ištekliais ji nusileidžia Rusijai.
„Į karą dedame viską, ką turime. Todėl turime būti priekyje ginklų kokybe, žmonių kiekiu, tik taip galime išlikti“, – sakė jis.
Vienas iš reikšmingų šio karo laimėjimų – Ukrainos programa, skirta kurti savo bepiločius orlaivius. Ukrainiečiai naudojo tolimojo nuotolio bepiločius orlaivius, kuriais smogė kariniams ir energetiniams objektams, esantiems Rusijos teritorijos gilumoje, ir naudojo sprogmenų pripildytus jūrų dronus, kuriais smogė Rusijos karo laivams Juodojoje jūroje.
Ukraina taip pat gamina daug bepiločių orlaivių, kurie yra nuolatinė jėga mūšio lauke ir yra pigus būdas suduoti tikslius smūgius prieš priešo ginkluotę ir personalą.
Rusija giriasi ant Ukrainos miesto numetusi 3 tonas sveriančią bombą
20:54
Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota, kaip smogiama Ukrainai 3 tonas sveriančia bomba FAB-3000. Rusai teigė numetę bombą FAB-3000 „ant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų teritorijos“.
Oficialioje ministerijos paskyroje publikuotame pilname vaizdo įraše matyti, kaip Rusijos naikintuvo Su-34 įgula prieš paleidimą patikrina šaudmenį.
Tai – didelės galios sklendžianti aviacinė bomba. Užfiksuotas ir jos panaudojimo momentas: matomas ne vienas jos sukeltas sprogimas.
Vaizdo įraše rusų pilotas gyrėsi, kad „sunku įsivaizduoti taikinį, į kurį negalėtų pataikyti tokio nominalaus svorio aviacinė bomba“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Rusijos teismas korupcija kaltinamam generolui skyrė namų areštą
20:05
Maskvos teismas pirmadienį nurodė skirti namų areštą generolui, kaltinamam korupcija.
Tas pats teismas vos prieš kelias savaites buvo nurodęs nepaleisti generolo iš įkalinimo įstaigos.
Generolui majorui Ivanui Popovui 235-osios įgulos karinis teismas skyrė namų areštą mažiausiai iki spalio 11 dienos.
I.Popovas, vadovavęs 58-ajai gvardijos jungtinėms ginkluotosioms pajėgoms, buvo sulaikytas gegužę kartu su keliais kitais aukšto rango kariškiais, įskaitant buvusį gynybos ministro pavaduotoją Timūrą Ivanovą – artimą tuometinio gynybos ministro Sergejaus Šoigu bendražygį.
Kai kurie iš šių pareigūnų buvo apkaltinti kyšininkavimu, o I.Popovui pareikšti kaltinimai dėl didelės korupcijos.
Gegužės 12 dieną prezidentas Vladimiras Putinas iš pareigų atleido gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir paskyrė jį Rusijos saugumo tarybos sekretoriumi.
S.Šoigu buvo plačiai kritikuojamas dėl Rusijos kariuomenės nesėkmių ankstyvajame plataus masto karo Ukrainoje etape.
Privačios samdinių grupuotės „Wagner“ grupuotės lyderis Jevgenijus Prigožinas jį ir kitus Gynybos ministerijos pareigūnus kaltino nekompetencija ir korupcija. 2023 metų birželį J. Prigožinas sukėlė maištą, reikalaudamas atleisti S. Šoigu ir generalinio štabo viršininką generolą Valerijų Gerasimovą.
Praėjus mažiau nei mėnesiui po nepavykusio J.Prigožino maišto, I.Popovas buvo atleistas, kai pasiskundė dėl kariuomenės problemų Ukrainoje. Karinis teismas jį leido suimti dviem mėnesiams.
IPopovas pareiškė, kad jo atleidimas buvo smūgis į nugarą Rusijos pajėgoms Ukrainoje.
I.Popovo pajėgos kovojo Ukrainos Zaporižios srityje, kuri šiuo metu yra dalinai okupuota Rusijos.
Jis buvo atleistas praėjus dienai po to, kai 58-osios armijos vadavietė okupuotame Berdianske nukentėjo nuo ukrainiečių smūgio ir žuvo aukšto rango generolas.
I.Popovas sulaikytas nuo gegužės pabaigos. Jo advokatai apskundė sprendimą skirti laisvės atėmimo bausmę, bet pralaimėjo.
Pareigūnai pateikė prašymą paleisti I.Popovą namų arešto sąlygomis, tačiau 235-osios įgulos karinis teismas iš pradžių jų prašymą atmetė. Tyrėjai pateikė teismui dar vieną prašymą, kuris pirmadienį buvo patenkintas. Rusijos teisingumo sistemoje retai pasitaiko tokių prašymų.
Kol kas neaišku, kas paskatino teismą pakeisti savo poziciją dėl ikiteisminio I.Popovo kalinimo.
Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo
19:31
Latvija ir Vokietija susitarė dėl bendro dronų Ukrainai pirkimo, naujienų agentūrai LETA pranešė latvių Gynybos ministerijos spaudos tarnyba.
Praėjusią savaitę Vašingtone vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime Latvija ir Vokietija susitarė glaudžiau bendradarbiauti dronų koalicijoje, siekdamos pristatyti Ukrainai daugiau bepiločių orlaivių.
„Iniciatyva bus įgyvendinama prižiūrint dronų koalicijai, kad Ukrainai būtų teikiami žvalgybiniai dronai, šarvuoti dronai, dirbtiniu intelektu patobulinti dronus, taip pat kovos su dronais pajėgumai. Tai bus pasiekta pasiūlius kitoms dronų koalicijos narėms sudaryti sutartis su dronų gamintojais Latvijoje ir Vokietijoje“, – pareiškė gynybos ministras Andris Sprūdas.
Kaip pranešama, NATO viršūnių susitikimo metu dronų koalicijos narės pasirašė supratimo memorandumą, siekdamos koordinuoti bendradarbiavimą, dronų technologijų plėtrą ir jų taikymą tiek remiant Ukrainą, tiek stiprinant valstybių narių gynybinius pajėgumus.
Dronų koalicijos narės jau suteikė didelę paramą Ukrainai, pristatydamos šio tipo orlaivių.
Latvija šiais metais dronų koalicijai skyrė 20 mln. eurų, taip pat suteikė dronų bandymų infrastruktūrą gamintojams ir ginkluotosioms pajėgoms, kad jos galėtų nuolat tobulinti bepiločių orlaivių technologijas.
Be Latvijos, dronų koalicijai priklauso Australija, Čekija, Danija, Estija, Italija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Lietuva, Lenkija, Nyderlandai, Naujoji Zelandija, Ukraina, Prancūzija, Švedija ir Vokietija.
K.Navickas ragina ES svarstyti tolesnius rusiškų ir baltarusiškų grūdų importo ribojimus
18:32
Praėjus penkiolikai dienų nuo griežtų Europos Sąjungos (ES) muitų įsigaliojimo daliai rusiškų ir baltarusiškų žemės ūkio produktų, tarp jų ir grūdų, žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad Bendrija turėtų svarstyti tolesnius tokių produktų iš šių šalių importo apribojimus.
Dalyvaudamas ES žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje Briuselyje, K. Navickas paragino Europos Komisiją (EK) toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai, pirmadienį pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
„Atliepdami Europos Vadovų Tarybos valią, turime tęsti darbą. Laukiame EK siūlymų dėl tolesnio produktų, kuriems bus taikomi padidinti importo tarifai, sąrašo išplėtimo. Palankiai vertiname 14-ąjį sankcijų paketą Rusijai. Svarbu aktyviai bendradarbiauti bei stiprinti sankcijų įgyvendinimą, kad kartu užkirstume kelią jų apėjimo galimybėms“, – pranešime sakė K.Navickas.
ŽŪM teigimu, rusiška ir baltarusiška produkcija sudaro nesąžiningą konkurenciją ES ūkininkams, prisideda prie Kremliaus karo Ukrainoje finansavimo.
Pasak ministerijos, pernai ES narės iš Rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų, o apie pusę šios sumos sudarė grūdai.
ES nuo liepos 1 dienos įsigaliojo ženkliai padidinti importo muitai daliai rusiškos ir baltarusiškos žemės ūkio produkcijos, tarp jų ir iš šių šalių įvežamiems grūdams.
Europos Komisijos kovą pateiktam pasiūlymui įvesti didesnius tarifus grūdams, aliejinių augalų sėkloms ir jų produkcijai, įskaitant kviečius, kukurūzus, saulėgrąžų miltus, taip pat runkelių išspaudų granules ir džiovintus žirnius, gegužės pabaigoje pritarė už užsienio prekybą atsakingi Bendrijos ministrai.
Pasak ŽŪM, priklausomai nuo konkretaus produkto, importo muitai padidėjo iki 95 eurų už toną ar daugiau, arba iki 50 proc. jų įvežimo vertės.
Be to, K.Navicko teigimu, Lietuva ir toliau rems laikiną prekybos liberalizavimą į ES įvežamiems ukrainietiškiems žemės ūkio produktams.
Pasak ŽŪM, Bendrijos žemės ūkio ministrai pirmadienį taip pat aptarė kaip pagerinti ilgalaikį kaimo vietovių gyvybingumą, kalbėjo apie kartų kaitą ūkiuose bei demografines problemas.
„Kaimo problemos įvairios, neapsiriboja viena socialine grupe ar veikla, susiduriama su skirtingais iššūkiais – senėjimu, tuštėjimu, nedarbu, atokumu. Vienodi sprendimai netinka, todėl paramos priemonės turi turėti modeliavimo pagal vietos poreikius ir problemas galimybę. Norint pasiekti realaus proveržio kaime, būtina užtikrinti pakankamą finansavimą, ūkininkams turi būti atlyginama už jų indėlį kuriant viešąsias gėrybes“, – teigė K.Navickas.
Ministerija taip pat pranešė, jog Lietuva kartu su kitomis valstybėmis išsakė poreikį padidinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai avansinius mokėjimus iki 85 proc.
Latvijoje įsigalios draudimas įvažiuoti į šalį Baltarusijoje įregistruotiems automobiliams
17:50
Baltarusijoje registruotais keleiviniais automobiliais nuo liepos 16 dienos bus draudžiama įvažiuoti į Europos Sąjungą (ES) per pasienio kontrolės punktus prie Latvijos sienos su Baltarusija ir Rusija, naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybinė pajamų tarnyba.
Siekdama sumažinti sankcijų vengimo riziką, ES, patvirtinusi aštuntąjį sankcijų Baltarusijai paketą, iš esmės sulygino Minskui taikomas sankcijas su sankcijomis Maskvai, nurodė tarnyba.
Pagal sankcijų režimą draudžiama iš Baltarusijos importuoti prekes, sudarančias sąlygas Minskui diversifikuoti savo pajamų šaltinius ir taip prisidėti prie Rusijos agresijos Ukrainoje. Automobiliai taip pat įtraukti į sankcijų sąrašo priedą.
Draudimas įvažiuoti į Latviją nebus taikomas transporto priemonėms, skirtoms diplomatinėms ir konsulinėms misijoms.
Kiti asmenys, keliaujantys transporto priemonėmis su baltarusiškais numeriais, negalės kirsti Latvijos sienos. Jei asmuo atsisakys vykdyti muitinės nurodymus, įskaitant nurodymą grįžti į Baltarusiją arba Rusiją, institucijos gali nuspręsti konfiskuoti jo transporto priemonę.
Asmenys galės sugrįžti iš ES į Baltarusiją su Baltarusijoje registruotais keleiviniais automobiliais, jei jie nebus deklaruoti kaip prekės ir bus naudojami tik kaip transporto priemonė.
V.Zelenskis: Ukrainai reikia 25 oro gynybos sistemų „Patriot“ ir daugiau naikintuvų F-16
17:29
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė, jog Ukrainai reikia 25 oro gynybos sistemų „Patriot“, kad ji galėtų apsisaugoti nuo Rusijos raketų atakų.
Jis taip pat teigė norintis, kad Vakarų sąjungininkai atsiųstų daugiau naikintuvų F-16 nei yra pažadėję.
Pirmoje po vizito JAV spaudos konferencijoje V.Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs dirbti su Donaldu Trumpu, jei jis laimės lapkritį vyksiančius rinkimus.
Ukrainiečių lyderis teigė, kad jo negąsdina tokia perspektyva, ir pridūrė esąs įsitikinęs, jog dauguma respublikonų palaiko Ukrainą kare su Rusija.
Sekmadienį V.Zelenskis pareiškė, kad yra pasibaisėjęs žiniomis apie pasikėsinimą į D.Trumpą, ir palinkėjo jam greitai pasveikti.
Vakarų šalių parama yra labai svarbi Ukrainai, mėginančiai atremti didesnę ir geriau aprūpintą Rusijos kariuomenę. V.Zelenskis įrodė, kad jam puikiai sekasi įtikinti draugiškas šalis teikti vis didesnę paramą, net jei jis ne visada iš karto gauna tai, ko nori.
Pasak V.Zelenskio, pusmetį trukęs JAV karinės pagalbos tiekimo Ukrainai vėlavimas reiškia, kad Kyjivo pajėgos „prarado iniciatyvą“ fronto linijoje. JAV yra didžiausia pagalbos Ukrainai teikėja.
Nuo balandžio, kai JAV atnaujino pagalbos tiekimą, Ukraina stengiasi užkirsti kelią Rusijos puolimui rytinėse teritorijose.
V.Zelenskis neatskleidė, kiek oro gynybos sistemų „Patriot“ šiuo metu turi Ukraina, tačiau jų yra kur kas mažiau nei 25.
Praėjusią savaitę JAV ir kitos NATO sąjungininkės pažadėjo per artimiausius mėnesius aprūpinti Ukrainą dešimtimis oro gynybos sistemų, įskaitant bent keturias sudėtingas ir brangias raketų sistemas „Patriot“.
Vakarų šalių pažadėti naikintuvai F-16 į Ukrainą turėtų būti pristatyti per du kartus. Pirmieji karo lėktuvai bus pristatyti šią vasarą, o likę – iki metų pabaigos, nurodė V.Zelenskis.
Jis pripažino, jog to nepakaks, norint įgyti pranašumą kare, atsižvelgiant į tai, kad Rusijos oro pajėgos yra kur kas didesnės. Ukrainai reikės daugiau naikintuvų, pažymėjo jis.
V.Zelenskis taip pat užsiminė, kad antrajame aukščiausiojo lygio susitikime dėl taikos Ukrainoje turėtų dalyvauti ir Rusijos atstovai. Antrojo viršūnių susitikimo data dar nepaskelbta.
Be to, V.Zelenskis pranešė, kad svarsto galimybę pertvarkyti Ukrainos vyriausybę.
„Aptariame įvairius pakeitimus“, – teigė jis.
Ukrainos vadovas taip pat pareiškė, kad pastangos sutelkti daugiau karių vyksta pagal planą, nors Ukraina neturi pakankamai poligonų, o 14 brigadų dar negavo žadėtos vakarietiškos ginkluotės.
Rusija tuština aruodus: traukia lauk „antikvarinius“ ginklus
17:22
Rusijos pajėgoms kare su Ukraina gali tekti pradėti naudoti šeštajame dešimtmetyje sukurtomis 130 mm M-46 patrankomis, tvirtina keli atvirojo kodo šaltinių analitikai, išanalizavę publikuotus vaizdo įrašus ir palydovines nuotraukas.
„Tokių ginklų naudojimas gali būti susijęs su Šiaurės Korėjos 130 mm pabūklų naudojimu Rusijos kariuomenėje, nes pati Rusija šių šaudmenų negamina“, – aiškino analitikai.
M-46 ginklai anksčiau buvo užkonservuoti. Remiantis nepatvirtinta vieno iš atvirojo šaltinio projektų informacija, Rusijos kariuomenė turėjo apie 600 šių ginklų sandėliuose, susirašinėjimo platformoje „Telegram“ pažymėjo kanalas "Astra“.
Anksčiau paaiškėjo, kad Pchenjanas į Rusiją išsiuntė daugiau kaip penkis milijonus artilerijai skirtų šovinių, tai pokalbyje su „Bloomberg“ naujienų tarnybos žurnalistais pareiškė Pietų Korėjos gynybos ministras Shinas Won-Sikas.
Gynybos ministerijos vadovo teigimu, Seulas užfiksavo mažiausiai 10 tūkst. krovininių konteinerių, kurie buvo išsiųsti iš Šiaurės Korėjos į Rusiją. Juose galėjo būti ne tik artilerijos sviediniai, bet ir balistinės raketos. Maskva mainais galėjo perduoti Pchenjanui technologijas, skirtas šnipinėjimo palydovams, tankams ir lėktuvams dislokuoti, aiškino ministras.
Birželio mėnesį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong-unas pasirašė dvišalę strateginės partnerystės sutartį. Pagal dokumentą Rusijos Federacija ir Šiaurės Korėja padės viena kitai agresijos prieš vieną iš šalių atveju, paaiškino Rusijos vadovas po sutarties pasirašymo.
Jis taip pat pažymėjo, kad Maskva „neatmeta galimybės“ įtraukti karinį-techninį bendradarbiavimą su Šiaurės Korėja, kurį šiuo metu draudžia Jungtinių Tautų sankcijos. Be to, V.Putinas anksčiau pagrasino, kad atsakydama į Vakarų šalių karinę pagalbą Ukrainai Rusija pradės tiekti Šiaurės Korėjai tiksliuosius ginklus.
Po Rusijos prezidento vizito Pchenjane Pietų Korėja paskelbė ketinanti iš naujo svarstyti klausimą dėl tiesioginio mirtinų ginklų tiekimo Ukrainai.
Seulo pozicijos pasikeitimas buvo susijęs su Rusijos ir Šiaurės Korėjos Visuotinės strateginės partnerystės sutartimi. Ypač Pietų Korėjos valdžios institucijoms nerimą kėlė dokumento nuostata, kuria šalys garantavo viena kitai neatidėliotiną karinę ir kitokią pagalbą vienos iš šalių ginkluoto užpuolimo atveju. Seulas tai vertino kaip Pchenjano ir Maskvos karinio aljanso sudarymą.
Ar tiesa, kad J.Bidenas Ukrainos prezidentą pavadino Vladimiru Putinu?
16:49
Socialiniuose tinkluose ir pasaulio žiniasklaidoje pasirodė vaizdo įrašas, kuriame JAV prezidentas Joe Bidenas pavadina Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį „Prezidentu Putinu“. Nors internautams kilo abejonių, ar tai nebus dirbtinio intelekto (DI) programomis sugeneruotas vaizdelis, tačiau toks nutikimas įvyko iš tiesų.
„Dabar noriu perduoti jį Ukrainos prezidentui, kuris turi tiek pat drąsos, kiek ir ryžto. Ponios ir ponai, prezidentas Putinas“, – pasakė J. Bidenas.
Tačiau greitai pats pasitaisė, sakydamas: „Aš labai susikoncentravęs į tai, kad reikia nugalėti prezidentą Putiną, mums tai smarkiai rūpi“.
Tada JAV vadovas paspaudė Zelenskiui ranką, o Zelenskis pajuokavo: „Aš geresnis“, taip juokais palygindamas save su Rusijos diktatoriumi. Jam džiaugsmingai pritarė J.Bidenas: „Tikrai smarkiai geresnis“.
Plačiau skaitykite ČIA.
V.Zelenskis sako nesijaudinantis dėl to, kad D.Trumpas gali tapti JAV prezidentu
16:48
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė nesijaudinantis dėl to, kad JAV prezidentu vėl gali tapti Donaldas Trumpas, nors yra požymių, kad jo administracija galėtų būti palankesnė Kremliui.
Jei D.Trumpas lapkritį laimėtų JAV prezidento rinkimus, kiltų abejonių dėl Vašingtono tolesnės paramos Ukrainai, daugiau nei dvejus metus kovojančiai su Maskvos plataus masto invazija.
„Manau, kad jei Donaldas Trumpas taps prezidentu, dirbsime kartu. Aš dėl to nesijaudinu“, – spaudos konferencijoje Kyjive sakė V.Zelenskis.
Praėjusį mėnesį D.Trumpas pareiškė, kad jei taptų prezidentu, greitai nutrauktų Rusijos karą prieš Ukrainą. Tačiau Kyjivas baiminasi, kad tai reikštų, jog ukrainiečiai turėtų derėtis su Maskva iš gerokai silpnesnių pozicijų.
Pirmadienį V.Zelenskis sakė, kad praėjusią savaitę Vašingtone vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose jis kalbėjosi su respublikonų gubernatoriais ir buvo patikintas, kad JAV toliau rems Ukrainą.
„Yra „vanagų“, kurių idėjos yra labiau dešiniojo sparno ar radikalesnės, – kalbėjo V.Zelenskis. – Tačiau noriu pasakyti, kad dauguma Respublikonų partijos narių remia Ukrainą ir Ukrainos žmones.“
Birželio pabaigoje per pirmuosius prezidentinius debatus D.Trumpas pareiškė, kad jei lapkritį bus išrinktas prezidentu, konfliktas Ukrainoje bus „išspręstas“ iki jam pradedant eiti pareigas 2025 metų sausį.
Ukrainos karinės žvalgybos vadas prabilo apie bandymus nužudyti V.Putiną
15:34 Atnaujinta 15:34
Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad buvo bandymų nužudyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, deja, kol kas jie nepavyko.
„Buvo bandymų nužudyti V.Putiną, bet, kaip matote, kol kas jie nepavyko“, – pažymėjo jis interviu metu naujienų svetainei „The New Voice“.
Paklaustas, ar V.Putinas savo aplinkoje vis dar yra kompromiso figūra, K.Budanovas atsakė, kad kompromisas nebėra išeitis.
Jis pabrėžė, kad V.Putino, kaip „vienokio ar kitokio arbitro“, įvaizdis nėra teisingas. Norėdamas pabrėžti šios išvados istorinį gylį, karinės žvalgybos vadas prisiminė savo močiutės, mačiusios Josifo Stalino mirtį, pasakojimus.
„Ji pasakojo, kad žmonės tada jautė, jog sugriuvo visas jų pasaulis, jie nežinojo, kaip gyventi. V.Putinas valdžioje jau daugiau nei 20 metų, taigi jausmas labai panašus, ir dabar rusai bijo jį prarasti, nes V.Putinas yra jų gyvenimo stabilumo garantas“, – aiškino jis.
Sustiprino saugumą
Kremlius nepraleido pro akis K.Budanovo interviu ir sureagavo į jo pareiškimą apie nesėkmingus pasikėsinimus į Rusijos autoritarinį prezidentą.
Maskvai esą labai aiškūs „Kyjivo režimo“ keliami pavojai, todėl buvo sustiprintos priemonės Rusijos vadovo saugumui užtikrinti.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad sisi grasinimai, kylantys iš Kyjivo režimo, yra akivaizdūs.
„Todėl buvo nustatytas tam tikro lygio prezidento saugumas, – šeštadienį sakė D.Peskovas Rusijos žiniasklaidos priemonei „Life“.
Ukrainos ir Vakarų pareigūnai jau kelerius metus skleidžia informaciją apie Rusijos valstybės vadovo sveikatos būklę. Tačiau tikėtina, kad tokie pranešimai – tik gandai.
Jie suintensyvėjo po 2022 m. vasario 24 d., kai Rusija pradėjo specialiąją karinę operaciją Ukrainoje, o jų šaltiniai daugiausia buvo Ukrainos žvalgybos pareigūnai.
Kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės taip pat pranešė apie pasikėsinimus į V.Putino gyvybę, už kuriuos atsakomybė priskiriama Kyjvui.
2022 m. rugsėjį britų bulvarinis laikraštis „The Sun“ pranešė apie sprogimą prie Rusijos prezidento kortežo, o 2023 m. pradžioje kelios Vokietijos žiniasklaidos priemonės teigė, kad prezidentą nesėkmingai atakavo dronas. Kremlius tuo metu tokius pranešimus atmetė kaip tuščias sensacijas, už kurių nieko nėra.
Vakarų Ukrainoje į kariuomenės naujokų ėmimo biurą mesta granata
15:03
Ukrainos pareigūnai pirmadienį paskelbė asmens, kuris, kaip įtariama, sviedė granatą į kariuomenės naujokų ėmimo biurą šalies vakaruose, paiešką.
Mobilizacijos įstatymo projektas, kuriuo siekiama papildyti Ukrainos kariuomenės gretas, sukėlė nemažai pykčio ir baimės visuomenėje. Dešimtys kariuomenei tinkamo amžiaus vyrų buvo sulaikyti, kai mėgino nelegaliai pabėgti iš šalies. Už karo prievolininkų šaukimą atsakingi pareigūnai savo ruožtu teigia, kad visuomenės nariai juos įžeidinėja.
Vakarinės Lvivo srities srities policija pranešė apie netrukus po vidurnakčio gautą pranešimą, kad į kariuomenės naujokų ėmimo biurą Buske buvo mesta granata.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina: pasienietis prie Moldovos sienos nušovė dezertyrą
13:11
Ukraina pirmadienį pranešė, kad vienas pasienietis nušovė kariškį, kuris, kaip įtariama, bandė nelegaliai pabėgti iš šalies, bet buvo sugautas ir sulaikytas.
Kyjivas vykdo agresyvią šaukimo į kariuomenę kampaniją ir jos metu plinta pranešimai apie ukrainiečių vyrus, vykstančius į kaimynines šalis, kad išvengtų tarnybos.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė, kad keturi kariškiai buvo sulaikyti pėsčiomis artinęsi prie Moldovos sienos pietiniame Ukrainos Odesos regione.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukrainos jūrų pajėgos: paskutinis Rusijos laivyno patrulinis laivas paliko Krymo pakrantę
13:08
Pirmadienį paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas paliko okupuotą Krymą, pareiškė Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas.
„Paskutinis Rusijos Juodosios jūros laivyno patrulinis laivas šiuo metu palieka mūsų Krymą. Prisiminkite šią dieną“, – pareiškė jis socialiniuose tinkluose.
Šią informaciją jis patvirtino televizijos kanale „Kyiv24“.
Pasak jo, šis laivas išvyko lydimas dviejų pagalbinių laivų – tai nėra koviniai laivai. D.Pletenčiukas pabrėžė, kad šiuo metu priešo taktika Juodojoje jūroje apsiriboja perėjimais tarp bazių.
„Tai labai svarbu“, – pridūrė jis.
Anksčiau Ukrainos karinis jūrų laivynas pareiškė, kad Rusija supranta, jog jai pavojinga turėti savo laivų Juodojoje jūroje, todėl ten pradėjo naudoti tik povandeninius laivus. Pasak D.Pletenčiuko, povandeninis laivas yra labiau pažeidžiamas bazavimosi vietoje.
Tačiau buvo gauta informacijos, kad net bazavimosi punktuose jie juos laiko pusiau panardintus – virš vandens lieka tik pėsčiųjų tiltelis.
Negana to, rusai taip pat piešia povandeninių laivų kontūrus ant prieplaukos, kad suklaidintų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. D.Pletenčiukas nurodė, kad povandeninis laivas po vandeniu yra gana sudėtingas taikinys.
„Bild“: Ukrainos institucijos nusivylė NATO viršūnių susitikimu
12:59
Ukrainos vadovybė nusivylusi, kad net po kruvino išpuolio prieš „Ochmatdyt“ vaikų ligoninę Kyjive NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vašingtone Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms nesuteikta naujų puolamųjų ginklų ir neleista atakuoti taikinių Rusijos teritorijos gilumoje, rašo vokiečių leidinio "Bild“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Paulas Ronzheimeris, remdamasis šaltiniais Ukrainos valdžios sluoksniuose.
„Kiekvienas, kuris šiomis dienomis kalbasi su prezidento Volodymyro Zelenskio patikėtiniais, pripažįsta augančią neviltį dėl to, kad nėra aiškių sprendimų daryti viską, kas įmanoma, kad būtų apginti Ukrainos interesai. Tai ypač akivaizdu, kai kalbama apie tai, ar Ukraina gali pulti Rusiją Vakarų ginklais. Po išpuolio prieš vaikų ligoninę žiaurus yra abejingumas, kad mums vis dar neleidžiama pulti visų Rusijos taikinių“, – sakė vienas Ukrainos vyriausybės pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pasak kito šaltinio, Kyjivas tikisi, kad prezidentas Joe Bidenas pagaliau gali pakeisti savo požiūrį į draudimą smūgiuoti Vakarų ginklais Rusijai. Ukrainoje šiuo metu jaučiamas šokas, kad tokie taikiniai kaip vaikų ligoninės gali būti nebaudžiamai puolami. Pastaraisiais mėnesiais šalies sostinė buvo laikoma bent šiek tiek saugesne, iš dalies dėl to, kad aplink ją buvo nuolat plečiami priešlėktuvinės gynybos pajėgumai.
„Vaikų ligoninės užpuolimas dar kartą žiauriai parodė, kad Ukrainoje niekas nėra saugus. Mums reikia ryžto, o ne pasipiktinimo žodžių, kad galėtume apsiginti. Mūsų kariuomenei turi būti suteikta galimybė naudoti vakarietiškus ginklus smogti kariniams taikiniams bet kurioje Rusijos vietoje. Neturėtų būti taip, kad Rusija puola vėžiu sergančius vaikus, o mes negalime apsiginti“, – pabrėžė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Dabar ukrainiečių laukia dar žiauresnės savaitės. Tačiau klausimas, ko šalis gali tikėtis iš NATO, yra kaip niekada atviras. O Vladimiras Putinas ir toliau gali juoktis“, – rašo P.Ronzheimeris.
Liepos 9-11 d. Vašingtone vyko NATO aukščiausiojo lygio susitikimas. Jo metu buvo padaryta keletas aukšto lygio pareiškimų, įskaitant „tilto“ į Ukrainos narystę NATO sukūrimą.
Liepos 10 d. NATO šalys susitarė dėl Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikimo baigiamosios deklaracijos teksto. Joje teigiama, kad NATO sąjungininkės įsipareigoja remti Ukrainą jos kelyje į NATO.
Liepos 11 d. NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Vašingtone kuluaruose buvo pasirašytas Ukrainos susitarimas. Pagal šį dokumentą bus koordinuojama ir spartinama pagalba Ukrainai saugumo srityje. Jį pasirašė daugiau kaip 20 šalių.
Kinija ir Rusija pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas
12:48
Kinija ir Rusija sekmadienį pradėjo bendras karinių jūrų pajėgų pratybas Pietų Kinijos uoste, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“.
Karinės pratybos pradėtos praėjus kelioms dienoms po to, kai NATO viršūnių susitikimo deklaracijoje Kinija buvo pavadinta „svarbia Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoja“.
Trumpame pareiškime Kinijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad abiejų šalių pajėgos neseniai patruliavo vakarinėje ir šiaurinėje Ramiojo vandenyno dalyse, ir teigė, kad ši operacija nesusijusi su tarptautine bei regionine situacija ir nebuvo nukreipta prieš jokią trečiąją šalį.
Sekmadienį Guangdongo provincijoje prasidėjusių ir iki liepos vidurio truksiančių pratybų tikslas – pademonstruoti karinių jūrų pajėgų gebėjimus kovoti su grėsmėmis saugumui ir išsaugoti taiką bei stabilumą pasaulyje ir regione, šeštadienį pranešė kinų valstybinis transliuotojas CCTV.
CCTV pridūrė, kad pratybose bus atliekami priešraketiniai, smūgių jūroje ir oro gynybos veiksmai.
Naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad po atidarymo ceremonijos Džandziange Kinijos ir Rusijos karinės jūrų pajėgos atliko karinio imitavimo ir taktinio koordinavimo pratimus.
Bendros pratybos surengtos praėjusią savaitę vėl sustiprėjus įtampai tarp Kinijos ir NATO sąjungininkių.
Griežtai suformuluotame baigiamajame komunikate, kurį per aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone patvirtino 32 NATO narės, nurodoma, kad karinio aljanso dėmesys krypsta į Kiniją, Pekiną pavadinant „svarbiu Rusijos karo prieš Ukrainą įgalintoju“.
Europos ir Šiaurės Amerikos narės bei jų partneriai Indijos ir Ramiojo vandenynų regione vis aiškiau mato, kad Rusija ir ją palaikančios Azijos šalys, ypač Kinija, kelia iššūkių saugumui.
Atsakydama Kinija apkaltino NATO siekiant saugumo kitų sąskaita ir liepė Aljansui nekelti tokio paties „chaoso“ Azijoje. Kinų Užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad Ukrainos klausimu Kinija laikosi objektyvios ir teisingos pozicijos.
Praėjusią savaitę Beringo jūroje įprastai patruliavęs JAV pakrančių apsaugos kateris taip pat susidūrė su keliais Kinijos kariniais laivais tarptautiniuose vandenyse, priskiriamuose JAV išskirtinei ekonominei zonai, teigė amerikiečių pareigūnai.
Katerio įgula pastebėjo tris laivus maždaug už 200 km į šiaurę nuo Amčitkos sąsiaurio Aleutų salose, skiriančiose Ramiojo vandenyno šiaurinę dalį nuo Beringo jūros.
Vėliau maždaug už 135 km į šiaurę nuo Amuktos sąsiaurio buvo pastebėtas ketvirtas laivas.
JAV teigė, kad Kinijos kariniai laivai veikė laikydamiesi tarptautinių taisyklių ir normų.
Vokietija slapta perdavė Ukrainai didelį svarbiausių ginklų paketą
11:35
Vokietija slapta perdavė Ukrainai didžiulį karinės pagalbos paketą, įskaitant sunkiąją šarvuotąją techniką, skelbia Vokietijos leidinys „Merkur“.
„Kad Ukraina galėtų toliau gintis nuo tarptautinę teisę pažeidžiančio puolimo, birželio pabaigoje ir liepos pradžioje Berlynas beveik slapta nepastebimai išsiuntė Kyjivui didžiulį karinį paketą. Be kita ko, jame buvo 39 tankai“, – rašoma straipsnyje.
Be to, praėjusią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš Vokietijos gavo dar dešimt pagrindinių kovos tankų „Leopard 1A5“ ir dvidešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“. Tokiu būdu Vokietijos pristatytų „Marder“ skaičius išaugo iki 120, o konvertuotų „Leopard“ tankų – iki 50. Iš viso Vokietija siekia pristatyti iki 105 atnaujintų „Leopard 1A5“.
Be „Leopard 1“ ir „Marder“ amunicijos, Ukraina taip pat gavo du papildomus tiltus statančius tankus „Biber“, du papildomus inžinerinius tankus „Dachs“, du evakuacinius tankus ir keturis papildomus išminavimo tankus „Wisent 1“. Savo ruožtu Ukraina tikisi sukurti puolamąją brigadą, skirtą puolamosioms operacijoms su „Leopard“ ir „Marders“.
Vokietija taip pat pristatė papildomą oro gynybos sistemą IRIS-T SLM ir dar vieną oro gynybos sistemą IRIS-T SLS, skirtą apsaugoti svarbią infrastruktūrą ir miestus nuo klastingų Rusijos oro atakų.
Pristatomų ginklų sąraše yra sensacingų pavadinimų: trys daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS. Pažymėtina, kad Bundesveras neturi HIMARS, tačiau anksčiau perdavė Ukrainai keturias techniškai labai panašias daugkartinio paleidimo raketų sistemas.
Gegužės pradžioje po derybų su savo kolega iš JAV Lloydu Austinu gynybos ministras Borisas Pistorius paskelbė, kad Vokietija sumokės už trijų raketinės artilerijos sistemų HIMARS pristatymą iš Jungtinių Valstijų Ukrainai. Sandoris jau įgyvendintas
Anksčiau žiniasklaida pranešė, kad šiemet du trečdaliai Vokietijos ginklų eksporto buvo skirti Ukrainai ir pasiekė rekordinį lygį.
Birželį buvo pranešta, kad Ukrainai perduotos raketų sistemos HIMARS, priešlėktuvinės gynybos sistemos, tankai ir kiti ginklai.
O.Syrskis sureagavo į konfliktą 59-ojoje atskiroje motorizuotoje pėstininkų brigadoje
11:30
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis atsakė į internete pasirodžiusią informaciją apie didelius personalo nuostolius dėl naujai paskirto Ukrainos kariuomenės 59-osios atskirosios motorizuotosios pėstininkų brigados vado, skelbia naujienų agentūra „Unian“.
„Siekdamas patikrinti padėtį Jakivo Handziuko vardu pavadintoje 59-ojoje atskirojoje motorizuotojoje pėstininkų brigadoje ir išsiaiškinti pastarojo meto personalo nuostolių aplinkybes, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas nusprendė į padalinio atsakomybės zoną nusiųsti išsamią darbo grupę, kuriai vadovaus Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinės teisėsaugos tarnybos viršininkas“, – teigiama Generalinio štabo pranešime.
Dieną prieš tai bataliono „Da Vinčio vilkai“ medicinos tarnybos vadovė Alina Michailova pranešė apie konfliktą 59-ojoje brigadoje dėl netinkamos sveikatos priežiūros kokybės medicinos padalinio lygmeniu. Ji pažymėjo, kad jos kreipimasis buvo beveik ignoruojamas.
Vėliau prie brigados vadovybės kritikos prisijungė „Azovstal“ gynėja, paramedikė Kateryna Poliščiuk, pravarde „Paukštė“. Ji pareiškė, kad Bohdanas Ševčiukas 59-osios atskirosios mechanizuotosios brigados vadu 2024 m. balandį buvo paskirtas dėl oficialių sprendimų ir „šeimyninių ryšių“ su aukštesniąja karine vadovybe.
Ji paragino prezidentą Volodymyrą Zelenskį atkreipti dėmesį į šią problemą ir atlikti tyrimą dėl nusikalstamų įsakymų, sąmoningo aplaidumo, nepaisymo personalo gyvybės ir sveikatos bei veiksmų, dėl kurių žuvo daug karių, faktų.
Rusų propagandininkai kelia į aukštumas buvusį kandidatą į Lietuvos prezidentus: galėtume susitarti
11:17
Socialiniuose tinkluose plinta vieno iš kandidatų į Lietuvos prezidentus – Eduardo Vaitkaus kalbos vaizdo įrašas, kuriame jis lygina situaciją Kryme ir Kosove ir teigia, kad Krymas „taip pat turėtų būti pripažintas“. Pažymėtina, kad vaizdo įrašas platinamas subtitruotas rusų kalba. Vis dėlto Krymo aneksijos ir Kosovo nepriklausomybės paskelbimo lyginti negalima.
E.Vaitkaus kalbos vaizdo įrašo fragmentas sulaukė nemažai populiarumo tarp Kremliaus šalininkų.
Rusiškai subtitruota ištrauka vien socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalyta daugybę kartų ir iš skirtingų paskyrų.
„Žinau, kad referendumas buvo teisingas ir patvirtino neabejotiną Krymo žmonių valią.
Lietuva pripažino, kad Kosovas turėjo teisę atsiskirti nuo Serbijos, nors ir buvo Serbijos sudėtinė dalis. Referendumo nebuvo, bet jo ir nereikėjo – Kosovo parlamentas balsavo ir nusprendė, kad jie bus nepriklausomi. Ir mes pakėlėme ranką.
Ar prisimenate, ką tuo metu sakė Rusijos prezidentas? Jis pasakė: „Ką jūs darote?“ Bet mes pakėlėme ranką ir sakėme „Tiek to“. Ir po to tada įvyko Krymas. Apklausos rodo, kad gyventojai norėjo prisijungti prie Rusijos“, – kalbėjo E.Vaitkus.
Plačiau skaitykite ČIA.
A.Lukašenka skelbia apie Baltarusijos karių atsitraukimą nuo sienos su Ukraina
09:56
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka nurodė atitraukti karius nuo sienos su Ukraina į jų nuolatinės dislokacijos vietas, skelbia naujienų svetainė „The Moscow Times“.
Pasak autoritarinio šalies vadovo, sprendimas priimtas pašalinus įtampą regione.
„Po mūsų tam tikro darbo ukrainiečiai išvedė savo ginkluotąsias pajėgas ir papildomas karines pajėgas <...> apskritai iš Baltarusijos ir Ukrainos pasienio zonos. Padėtis stabilizavosi. <...> Todėl, vaikinai, žiūrėkite, ir mūsų kariai turėtų būti išvesti iš pasienio. Kad jie suprastų, jog mes nesiruošiame čia kariauti ir koncentruoti savo ginkluotųjų pajėgų, išskyrus specialiųjų operacijų pajėgas“, – pareiškė prezidentas per susitikimą su saugumo tarnybų vadovais.
Jis pabrėžė, kad „neturėtų būti jokių nereikalingų veiksmų“.
Baltarusija sustiprino savo karinį buvimą pasienyje su Ukraina ir birželio pabaigoje ten dislokavo raketų kompleksus „Iskander“, galinčius nešti raketas su branduolinėmis galvutėmis. A.Lukašenkos teigimu, tai buvo padaryta dėl „padėties pablogėjimo“ iš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pusės, kuri suintensyvino žvalgybinę veiklą ir į Rusiją paleido atakuojančius dronus.
Susitikime šalies vadovas patikino, kad Baltarusija dabar neturi jokių „komplikacijų“ su ukrainiečiais. Jis pridūrė, kad ketina aptarti tolesnius veiksmus su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, ir paragino Kyjivą „paskubėti derėtis“ dėl taikos.
„Mes jokiu būdu nesame ukrainiečių priešai. Jau daug kartų sakiau. Tai yra mūsų žmonės. Žmonės, panašūs į mus, į rusus. Mums reikia greičiau susitarti. <...> Svarbiausia yra kalbėtis. Jei nebus dialogo, pokalbio – bus eskalacija, ir žmonės žus“, – sakė A.Lukašenka.
Pasak jo, Maskva pasirengusi sėsti prie derybų stalo, o NATO esą verčia Kyjivą kovoti „iki paskutinio ukrainiečio“.
„Tai labai apgailėtina. Tačiau kalbėtis būtina. Manau, kad artimiausiu metu per susitikimą su Vladimiru Putinu aptarsime šias problemas ir pagalvosime, kaip elgsimės toliau“, – reziumavo A.Lukašenka.
Birželio 14 d. V. Putinas pareikalavo, kad Ukraina išvestų savo karius iš visų Rusijos okupuotų regionų, esančių jų administracinėse ribose, pripažintų suvereniteto šiose teritorijose, įskaitant Krymą, praradimą, atsisakytų narystės NATO ir įtvirtintų šalies bebranduolinį statusą. Mainais už tai Vakarai turėtų panaikinti visas sankcijas Rusijai, pabrėžė V.Putinas.
Šias sąlygas jis pavadino „taikos pasiūlymu“, kuris leistų „realiai užbaigti karą“ ir palaipsniui „žingsnis po žingsnio“ pradėti atkurti „gerus kaimyninius santykius“ su Ukraina. Atsakomybę už jo plano atmetimo pasekmes V.Putinas iš anksto užkrovė Kyjivui ir Vakarų šalims, grasindamas joms „tolesniu kraujo liejimu“.
Rusija į atakas mūšio lauke siunčia net sunkiai sužeistus karius, verčia pulti su ramentais
09:36
Sužeisti Rusijos kariai siunčiami atgal į fronto liniją taip vadinamoms „mėsos atakoms“. Ukrainos pajėgos pažymėjo, kad tokie nelaimėliai itin dažnai atsiduria nelaisvėje, rašo britų leidinys „The Telegraph“.
Pasak straipsnio, sužeistiems Rusijos kovotojams dažnai suteikiama tik minimali medicininė pagalba ir jie siunčiami atgal į tranšėjas. Tokia taktika rodo aiškų Rusijos nesiskaitymą su savo karių gyvybėmis.
Pastebima, kad kai kurie rusai į mūšio lauką buvo išsiųsti su ramentais. Kiti sužeisti kariškiai įrašinėjo vaizdo įrašus, kuriuose maldavo karinės vadovybės suteikti tinkamą gydymą.
Šaltiniai „The Telegraph“ pasakojo susidūrę su vienu į Ukrainos nelaisvę paimtu rusų kariu, kuris vairavo šarvuotąją transporto priemonę su kruvinais skudurais ant sužeistos akies.
„Šauktinių dalinius dažnai sudaro pėstininkai, kaliniai ir invalidai“, – rašo „The Telegraph“.
Britų karinės žvalgybos duomenimis, per pastaruosius du mėnesius Rusijos pajėgos patyrė apie 70 tūkst. gyvosios jėgos nuostolį, tiek karių žuvo arba buvo sužeisti mūšio lauke.
Ukrainos kariškiai žurnalistams atviravo, kad jie ne tik matė sužeistus karius, kurie buvo sužeisti mūšyje, bet ir ukrainiečių karo belaisvius, rusų naguose tampančius gyvaisiais skydais.
„Mes neturime jėgų“
Nurodoma, kad rusų kariai kreipiasi į savo karinę vadovybę, prokuratūrą ir prezidentą Vladimirą Putiną, maldaudami nesiųsti į puolimą sužeistųjų.
„Kodėl jie siunčia sužeistus ir išsekusius karius į mūšį? Tai tas pats, kaip siųsti žmones į mirtį“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše sakė du Rusijos pajėgų 1009-ojo pulko kariai.
„Vadas sako, kad rytoj turime eiti ir vėl šturmuoti šį pastatą. Bet kaip mes tai padarysime, jei esame sužeisti ir paprasčiausiai neturime jėgų?“ – skundėsi rusai.
Anot jų, vienintelė jiems dėl žaizdų suteikta medicininė pagalba buvo ta, kurią suteikė vieni kitiems iš išteklių pirmosios pagalbos rinkiniuose.
Kitame vaizdo įraše, kurį peržiūrėjo „The Telegraph“ žurnalistai, grupė sužeistų karių pasakojo, kad kai kurie iš jų puolė naudodamiesi ramentais. Jie sakė į kamerą: „Prašome išgirsti mus, prašome išgirsti mus, prašome išgirsti mus. Tai mūsų paskutinė galimybė. Mes neturime jokių kitų galimybių“.
Naujausi Rusijos karių nuostoliai, tęsiantis kovoms naujai atsivėrusiame fronte Charkivo srityje ir kovoms kitose Rytų ir Šiaurės rytų Ukrainos vietose, tik auga.
„Nors šis naujas metodas padidino spaudimą fronto linijai, veiksminga Ukrainos gynyba ir rusų apmokymų trūkumas kariams mažina Rusijos galimybes pasinaudoti bet kokiais taktiniais laimėjimais, nepaisant bandymų dar labiau išplėsti fronto liniją“, – vienoje iš ataskaitų anksčiau pažymėjo britų žvalgyba.
Ukrainiečių karys slapyvardžiu „Medžiotojas“ atskleidė, kad rusų kariai „tiesiog paliekami savo pozicijose mirti“.
„Tai įprasta situacija, kai sužeisti rusų kariai patenka į nelaisvę. Jie sako, kad jų bendražygiai paliko juos mirti be maisto ir vandens“, – kalbėjo jis.
Anot „Medžiotojo“, jis taip pat matė, kaip ukrainiečių belaisviai buvo verčiami eiti priešais besiartinančius rusų karius, verčiami veikti kaip gyvieji skydai.
Kulkosvaidininkas Jurijus patvirtino „Medžiotojo" pasakojimą: „Žinoma, mačiau karo belaisvius, tai piktina ir drasko mus iš vidaus, toks elgesys su karo belaisviais yra nepriimtinas ir draudžiamas konvencijų.“
Ukrainos kariškiai taip pat pasidalijo istorija, kai Donecko srityje į nelaisvę pateko rusų kareivis, kurio koja tiesiog pūva nuo skeveldros žaizdos.
„Dėl kažkokių priežasčių jis nebuvo evakuotas. Vėliau Dnipro mieste mūsų gydytojai turėjo amputuoti jam koją, kad išgelbėtų gyvybę“, – sakė Vladas iš „Kraken“ padalinio.
Kareivis nurodė, kad į nelaisvę paimti rusai jam pasakojo, jog jų vadas „Ryba“ įsakė jiems nieko neevakuoti, kol jie neįsitvirtins Kupjansko silikatų gamyklos apylinkėse.
Savo šaukinio ir vardo nenurodęs kariškis „The Telegraph“ pasakojo, kad „daug kilometrų nešėme sužeistą rusą ant šono, kad išgelbėtume jo gyvybę, nes jis buvo paliktas mirti vienas“.
„Medžiotojas“ patikino kad daugeliui dalinių – įskaitant prastai apmokytus, menkai aprūpintus šturmo dalinius „Storm-Z“ – buvo „uždrausta“ palikti savo pozicijas.
„Šturmo“ kariai yra tiesiog mėsa“
Vasario mėnesį Ukrainos Hortycios operatyvinės ir strateginės grupės atstovas spaudai Ilja Jevlašas sakė, kad Rusijos vadai naudoja žmonių bangų atakos taktiką, kuriose dalyvauja „Storm-Z“ ir „Storm-V“ daliniai.
„Šturmo kariai yra tiesiog mėsa“, – kalbėjo ir vieno padalinio karys.
„Jei šie daliniai atsitraukia, juos gali sunaikinti jų užkardos daliniai. Rusijos ginkluotosios pajėgos mobilizuoja žmones, sergančius sunkiomis ligomis, pavyzdžiui, tuberkulioze ar ŽIV, ir su tokiais elgiamasi kitaip“, – pridūrė „Medžiotojas“.
Nors Rusijos gynybos ministerijoje įsisiūbavo pokyčiai, tokios savižudiškos atakos bangos nesumažėjo. Daugelis ukrainiečių karių sakė, kad jie nedvejodami gelbėtų rusus dėl jų nepalaužiamo ryžto tęsti kovą net patekus į nelaisvę.
Jurijus aiškino, kad kai kurie sužeisti kariai norėjo greitai pasiduoti, tačiau matė, kaip kiti „šaudė iki paskutiniųjų“, net bandė susprogdinti granatas, kai jiems buvo teikiama medicininė pagalba.
„Atrodo, kad ilgai lauktas Rusijos vasaros puolimas iš esmės žlugo, o abi pusės vėl kariauja palei įšąlusias fronto linijas, kurios apytikriai skiria Ukrainą iš šiaurės į pietus“, – reziumavo „The Telegraph“.
Rusija sako numušusi dvi dešimtis Ukrainos dronų
08:59
Rusija per naktį šalies vakaruose ir virš okupuoto Krymo numušė dvi dešimtis Ukrainos dronų, pirmadienį pranešė rusų gynybos ministerija.
„Praėjusią naktį [...] budinčios oro gynybos sistemos sunaikino ir perėmė 22 bepiločius“, – rašoma ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“.
Virš Rusijos pasienio Briansko regiono buvo numušta 15 dronų, šeši sunaikinti virš Krymo ir vienas – virš Lipecko.
Atskirame pranešime Kursko gubernatorius sakė, kad ten buvo numušti dar trys Ukrainos dronai.
Abi pusės per 2022 metų vasarį prasidėjusį plataus masto karą naudoja dronus, įskaitant didesnius savaiminio sprogimo aparatus, kurių veikimo nuotolis siekia šimtus kilometrų.
Analitikai: Rusija karo veiksmams pasitelkė ne iki galo aprūpintus ir sukomplektuotus rezervo dalinius
07:53
Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai daro prielaidą, kad Rusijos karinė vadovybė, siekdama paremti puolamąsias atakas Rytų Ukrainoje, pasitelkė nepakankamai aprūpintus ir sukomplektuotus operatyvinio rezervo dalinius.
„Rusijos kariuomenės vadai galėjo įvesti nepakankamai aprūpintus dalinius, kurie iš pradžių buvo skirti veikti kaip operatyvinis rezervas, galbūt dėl Rusijos gynybos pramonės bazės (OPB) apribojimų arba pastangų sustiprinti Ukrainoje vykstančias Rusijos šlifavimo atakas.“
Apžvalgoje pažymima, kad Ukrainos karinis stebėtojas Konstantinas Mašovecas liepos 13 d. pareiškė, jog Rusijos karinė vadovybė ketina suformuoti 27-ąją motorizuotąją šaulių diviziją (2-oji jungtinė kariuomenė, Centrinė karinė apygarda) kaip Centrinės pajėgų grupės (vadovybė, kuri šiuo metu vadovauja Rusijos puolamosioms operacijoms Avdijivkos ir Torecko frontuose) operatyvinį rezervą, kuris galėtų būti įtrauktas į mūšį Ukrainos kontrpuolimo Avdijivkos kryptimi arba Rusijos puolimo Torecko kryptimi atveju.
K.Mašovecas teigė, kad Rusijos karinė vadovybė vis dėlto perkėlė 27-osios motorizuotosios šaulių divizijos 433-iąjį motorizuotąjį šaulių pulką, kuriame tarnauja 21-osios motorizuotosios šaulių brigados likučiai, į rajoną į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, kol bus visiškai atkurtas jo kovinis pajėgumas.
Stebėtojas pridūrė, kad Rusijos karinė vadovybė 506-ąjį ir 589-ąjį motorizuotuosius šaulių pulkus į Torecko kryptį pervedė anksčiau laiko, net nesulaukusi „planuotų terminų“.
2024 m. kovą K.Mašovecas pareiškė, kad Rusijos karinė vadovybė planuoja aprūpinti 27-osios motorizuotosios šaulių divizijos dalinius tik 87 proc. reikiamos ginkluotės ir įrangos, o 433-iąjį, 506-ąjį ir 598-ąjį motorizuotuosius šaulių pulkus planuoja parengti kovai 2024 m. pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje.
Apžvalgoje pažymima, kad ISW pirmą kartą pastebėjo pranešimus, jog 27-osios motorizuotosios šaulių divizijos daliniai 2024 m. balandį veikė prie Avdijivkos, o 2024 m. liepos pradžioje – prie Torecko.
K.Mašoveco pastaba, kad šie pulkai buvo dislokuoti kovai anksčiau nei planuota, gali reikšti, kad Rusijos karinė vadovybė atsiliko nuo planuoto sukomplektavimo ir apginklavimo grafiko ir nesugebėjo aprūpinti šių dalinių 87 procentais.
ISW anksčiau vertino, kad dabartinės Rusijos pastangos dislokuoti ginkluotąsias pajėgas sukuria nedidelį skaičių papildomų pajėgų, kurios ne iš karto išsiunčiamos į frontą kaip pastiprinimas, kurį Rusija gali panaudoti palaipsniui formuodama operatyvinius rezervus, tačiau mažai tikėtina, kad Rusijos DShB gali visiškai aprūpinti savo rezervus.
Tuo pat metu ekspertai mano, kad Rusijos karinė vadovybė šiuos dalinius galėjo dislokuoti ir anksčiau, kad paremtų Rusijos pajėgų vykdomą puolimą Rytų Ukrainoje.
V.Zelenskio administracijos atstovas įvardijo, kaip priversti Rusiją siekti taikos
07:35
Praeitą savaitę Rusija paskelbė, kad nedalyvaus antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime dėl Ukrainos. Tačiau rusų nedalyvavimas susitikime, kuris turi įvykti iki šių metų pabaigos, nebus kliūtis taikos formulės įgyvendinimui – Rusijai bus pateiktas įvykęs faktas. Tokią nuomonę išreiškė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Ihoris Žovkva interviu leidiniui „Voice of America“.
Jis teigė, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikimas buvo labai sėkmingas ir pradėjo trijų šiuo metu svarbiausių klausimų – energetinio saugumo, aprūpinimo maistu ir Ukrainos vaikų grąžinimo – sprendimo procesą.
Pasak I.Žovkvos, darbas bus tęsiamas ir kitose srityse.
„Parengsime gaires, taikos planą, kuris atitiks konkrečius taikos formulės punktus – energetinis saugumas, aprūpinimas maistu, aplinkosauginis saugumas ir pan. Ir toliau, pasaulio bendruomenės vardu, tos šalys, kurios turi ryšių su Rusija kanalus, perduos šias pozicijas Rusijai. Tai bus ne tik Ukrainos balsas, tai bus daugumos pasaulio šalių balsas. Tai turėtų būti kolektyvinis spaudimas. Rusija turi nustoti kalbėti ultimatumų ir vienašališkų sąlygų kalba, ji turi įsiklausyti į tarptautinės bendruomenės ir daugumos balsą“, – pabrėžė atstovas, apibūdindamas tolesnių veiksmų scenarijų.
Jis pridūrė, kad Rusija yra agresorė ir tokia liks po pralaimėjimo kare.
„Kartu su kitomis šalimis turime užtikrinti, kad kitą kartą, kai Rusija demonstruos agresiją, būsime daug geriau pasirengę. Todėl Ukraina rengia dokumentus dėl saugumo garantijų. Todėl ukrainiečiai bendradarbiauja su partneriais kituose pasaulio regionuose“, – apibendrino I.Žovkva.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, birželio 15-16 d. Šveicarijoje vyko Pasaulinis taikos viršūnių susitikimas. Aukščiausiojo lygio susitikimo dalyviai susitarė dėl bendros pozicijos trimis klausimais: aprūpinimo maistu, branduolinio ir energetinio saugumo ir visų Rusijos pagrobtų ir deportuotų ukrainiečių, suaugusiųjų ir vaikų paleidimo.
Renginyje dalyvavo kelios organizacijos ir 101 valstybė. Po renginio buvo pasirašyta galutinė deklaracija – dokumentą parėmė keturios organizacijos ir 80 dalyvaujančių valstybių. Palaipsniui pasirašiusiųjų skaičius didėja.
Agentūra „Bloomberg“ rašė, kad Ukrainos valdžia ketina surengti antrąjį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą prieš lapkričio mėnesį vyksiančius JAV prezidento rinkimus.
