Suprasti akimirksniu
- Karinių jūrų pajėgų atstovas įvardijo, kokią įtaką Rusijos taktikai padarė Ukrainos jūrų bepiločiai orlaiviai
- Ekspertai: Vašingtonas ir Maskva savo saugumą užtikrina kitų sąskaita
- Žiniasklaida: elitiniai Ukrainos kariai atsitraukė iš kairiojo Dniepro kranto
- „Reuters“: Berlyno parama Kyjvui gali sumažėti perpus
- V.Putino išgirti „patys geriausi pasaulio tankai“ Ukrainoje sparčiai virsta metalo laužu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Karinių jūrų pajėgų atstovas įvardijo, kokią įtaką Rusijos taktikai padarė Ukrainos jūrų bepiločiai orlaiviai
21:14
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas teigė, kad Ukrainos jūrų dronai tapo viena iš priežasčių, kodėl rusai slepia savo laivus bazėse.
Jo teigimu, jūrų bepiločiai orlaiviai daro „tiesiogiai proporcingą įtaką“ Rusijos kariuomenės elgesiui.
„Visi matėme rezultatus. Tai vadinamasis Krymo tiltas, tuzinas į dugną nugrimzdusių laivų, nuotolinė kasyba, apgadinti laivai. Beje, daugelis tų eksploatuojamų laivų po gautos žalos jau suremontuoti. Ne išimtis ir du karo laivai – „Admiral Makarov“ ir „Admiral Essen“. Todėl indėlis yra reikšmingas, viena iš priežasčių, kodėl priešas slepia laivus bazėje“, – pabrėžė D.Pletenčiukas.
Pasak jo, Rusija negali priartėti prie Ukrainos krantų pirmiausia dėl Karinių jūrų pajėgų pakrančių raketinių ir artilerijos pajėgų darbo. Tuo tarpu prie tolimųjų sienų – centrinėje ir rytinėje Juodosios jūros dalyje, Kerčės sąsiauryje – įtaką daro bepiločiu orlaivių grėsmė. D.Pletenčiukas pridūrė, kad kartu su dronais dirba ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai.
Jis pridūrė, kad rusų taktika pasikeitė per kelis mėnesius nuo naujo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno vadovo paskyrimo, o jo pirmtakas tikriausiai buvo pašalintas būtent dėl didelių laivų ir katerių nuostolių.
„Jie pasinaudojo keliais taktiniais sprendimais – laivo komponentą pakeitė oru, faktiškai patruliavimas vykdomas lėktuvų ir sraigtasparnių, įskaitant bepiločius orlaivius, sąskaita. Vienintelis dalykas, kurį jie retkarčiais tam naudoja, yra povandeniniai laivai, kurių Juodojoje jūroje liko keturi vienetai. Trys iš jų yra sparnuotųjų raketų nešėjai, o bent du gali nuolat išplaukti į jūrą. Plius dar vienas povandeninis laivas, kuris nėra sparnuotųjų raketų nešėjas“, – sakė D.Pletenčiukas.
Pasak jo, šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 28 Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno daliniams.
„Atsižvelgiant į sunaikintą Rostovo prie Dono povandeninį laivą, į kurį buvo pataikyta tiesiai sausajame doke. Tačiau svarbus veiksnys yra ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis. Tarp sunaikintų laivų yra trys sparnuotųjų raketų nešėjai, povandeninis laivas ir du naujausi – „Askold“ ir „Ciklonas“, kurie buvo sunaikinti Kryme. Iš tikrųjų tai yra visų klasių atstovai, pradedant nuo flagmano, kuris buvo raketinis kreiseris („Moskva“)“, – sakė A. Pletenčiukas.
Jis pridūrė, kad taip pat kalba apie raketinių laivų ir padalinių, skirtų kariams perkelti ir patruliuoti, tokių kaip „Raptor“, „Serna“, „Tuna“, sunaikinimą.
Žiniasklaida: Krynkuose dingo 788 Ukrainos kariai
22:54
Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio mėn. pabaigos Krynkuose, Chersono srityje, dingo 788 Ukrainos kariai, rašo „Slidstvo.Info“.
„Policijoje žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kiek ukrainiečių karių dingo viename Krynkų kaime Chersono srityje kairiajame Dniepro krante. Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio pabaigos kaip oficialiai dingę be žinios ten ieškomi 788 vyrai. Tuo pat metu iš ten išvežtų ir galiausiai palaidotų žuvusių karių skaičius yra gerokai mažesnis – 262 gynėjai per šį laikotarpį“, – rašoma straipsnyje.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 35-osios brigados, kovojusios ir tebevykdančios operacijas prie Dniepro, vieno iš batalionų oro desanto kuopos vadas, vardu Denisas, pabrėžia, kad Krynkų prieigų gynyba ir išplėtimas buvo būtina užduotis. Priešingu atveju rusai patys bandytų išsilaipinti valtimis dešiniajame krante.
Pokalbiuose su „Slidstvo.Info“ žurnalistais jūrų pėstininkai ne kartą sakė, kad Krynkuose rusai neima belaisvių. Tačiau mainų sąrašuose ir ataskaitose apie paėmimą į nelaisvę tebėra ten dingusių asmenų pavardės.
Karinių jūrų pajėgų atstovas įvardijo, kokią įtaką Rusijos taktikai padarė Ukrainos jūrų bepiločiai orlaiviai
21:14
Ukrainos karinių jūrų pajėgų atstovas spaudai Dmytro Pletenčiukas teigė, kad Ukrainos jūrų dronai tapo viena iš priežasčių, kodėl rusai slepia savo laivus bazėse.
Jo teigimu, jūrų bepiločiai orlaiviai daro „tiesiogiai proporcingą įtaką“ Rusijos kariuomenės elgesiui.
„Visi matėme rezultatus. Tai vadinamasis Krymo tiltas, tuzinas į dugną nugrimzdusių laivų, nuotolinė kasyba, apgadinti laivai. Beje, daugelis tų eksploatuojamų laivų po gautos žalos jau suremontuoti. Ne išimtis ir du karo laivai – „Admiral Makarov“ ir „Admiral Essen“. Todėl indėlis yra reikšmingas, viena iš priežasčių, kodėl priešas slepia laivus bazėje“, – pabrėžė D.Pletenčiukas.
Pasak jo, Rusija negali priartėti prie Ukrainos krantų pirmiausia dėl Karinių jūrų pajėgų pakrančių raketinių ir artilerijos pajėgų darbo. Tuo tarpu prie tolimųjų sienų – centrinėje ir rytinėje Juodosios jūros dalyje, Kerčės sąsiauryje – įtaką daro bepiločiu orlaivių grėsmė. D.Pletenčiukas pridūrė, kad kartu su dronais dirba ir kiti Ukrainos gynybos pajėgų komponentai.
Jis pridūrė, kad rusų taktika pasikeitė per kelis mėnesius nuo naujo Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno vadovo paskyrimo, o jo pirmtakas tikriausiai buvo pašalintas būtent dėl didelių laivų ir katerių nuostolių.
„Jie pasinaudojo keliais taktiniais sprendimais – laivo komponentą pakeitė oru, faktiškai patruliavimas vykdomas lėktuvų ir sraigtasparnių, įskaitant bepiločius orlaivius, sąskaita. Vienintelis dalykas, kurį jie retkarčiais tam naudoja, yra povandeniniai laivai, kurių Juodojoje jūroje liko keturi vienetai. Trys iš jų yra sparnuotųjų raketų nešėjai, o bent du gali nuolat išplaukti į jūrą. Plius dar vienas povandeninis laivas, kuris nėra sparnuotųjų raketų nešėjas“, – sakė D.Pletenčiukas.
Pasak jo, šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė 28 Rusijos Federacijos Juodosios jūros laivyno daliniams.
„Atsižvelgiant į sunaikintą Rostovo prie Dono povandeninį laivą, į kurį buvo pataikyta tiesiai sausajame doke. Tačiau svarbus veiksnys yra ne tik kiekybinis, bet ir kokybinis. Tarp sunaikintų laivų yra trys sparnuotųjų raketų nešėjai, povandeninis laivas ir du naujausi – „Askold“ ir „Ciklonas“, kurie buvo sunaikinti Kryme. Iš tikrųjų tai yra visų klasių atstovai, pradedant nuo flagmano, kuris buvo raketinis kreiseris („Moskva“)“, – sakė A. Pletenčiukas.
Jis pridūrė, kad taip pat kalba apie raketinių laivų ir padalinių, skirtų kariams perkelti ir patruliuoti, tokių kaip „Raptor“, „Serna“, „Tuna“, sunaikinimą.
Artimiausiu metu Ukraina gaus F-16 lėktuvų iš Nyderlandų
20:49
Artimiausiu metu į Ukrainą atvyks F-16 naikintuvai iš Nyderlandų. Apie tai pranešė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas, pranešė „Ukrinform“.
„Galiu pasakyti, kad naikintuvai F-16 netrukus atvyks ir kad mes sunkiai dirbame, kad tai įvyktų kuo greičiau. Tačiau nesidalinsiu jokiomis detalėmis. Priežastis ne ta, kad nenoriu informuoti visuomenės, nes norėčiau kuo daugiau informuoti visus“, – sakė jis.
Ministras pažymėjo, kad F-16 taip pat yra Rusijos taikinys.
„Jei pasidalysime informacija, tikslia data ir laiku, tai bus labai vertinga informacija Rusijos režimui. O mes nenorime, kad jie būtų geriau informuoti nei yra. Todėl tuo nesidalinsiu“, – paaiškino R.Brekelmansas.
Jis teigė, kad ukrainiečių pilotai labai greitai išmoksta ir puikiai atlieka savo darbą.
„Taip pat neįvardysiu tikslaus jų skaičiaus, nes tai taip pat yra vertinga informacija Rusijai. Galiu pasakyti, kad tai, ką dabar daro Ukrainos pilotai, yra išties nuostabu. Paprastai olandų pilotams reikia daug metų, kartais net daugiau nei penkerių, kad išmoktų F-16 sistemą, kuri yra gana sudėtinga. Dabar ukrainiečių pilotai tai padaro per pusantrų metų. Todėl tai tikrai yra kažkas išskirtinio“, – sakė ministras.
Jo nuomone, visi ginklų perdavimo procesai turėtų vykti saugiai ir patikimai. R.Brekelmanso nuomone, naikintuvai yra svarbūs gynybai ir apsaugai.
„Manau, kad pirmajame etape svarbiausias F-16 panaudojimo būdas bus oro gynyba. Ir galbūt laikui bėgant juos bus galima naudoti ir kitiems manevrams. Tačiau prioritetas yra oro gynyba“, – pridūrė jis.
Europos Komisija patvirtino, kad Ukrainai bus skirta beveik 4,2 mlrd. eurų
20:25
Trečiadienį Europos Komisija patvirtino beveik 4,2 mlrd. eurų paramą Ukrainai. Apie tai „X“ tinkle pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
„Po to, kai Taryba (Europos Vadovų Taryba, – red. past.) patvirtins šį mechanizmą, bendra ES finansavimo suma Ukrainai pagal šį mechanizmą sieks 12 mlrd. eurų. ES ir toliau tvirtai remia Ukrainos kovą už laisvę ir kelią į ES“, – sakė Europos Komisijos vadovė.
Ministras Pirmininkas Denisas Šmyhalas pakomentavo tai, kad Europos Komisija patvirtino kitą paramos dalį.
„Europos Komisija pritaria tam, kad Ukrainai būtų skirta beveik 4,2 mlrd. eurų. Ši didelė parama sustiprins mūsų makrofinansinį stabilumą ilgos kovos už laisvę sąlygomis. Gavus šias lėšas, bendras ES finansavimas pagal Ukrainos priemonę sieks 12 mlrd. eurų“, – rašė jis „Telegram“.
2024 m. pradžioje Europos Sąjungos valstybių narių valstybių ir vyriausybių vadovai vienbalsiai nusprendė sukurti 50 mlrd. eurų Ukrainos fondą, kuris 2024-2027 m. remtų Ukrainą.
Birželio mėn. Ukrainos valstybės biudžetas gavo 1,9 mlrd. eurų besąlyginio finansavimo dalį iš Europos Sąjungos pagal Ukrainos priemonę. Kitas dalis pagal šią programą Ukraina gaus kas ketvirtį, jei bus įvykdyti Ukrainos plane nustatyti rodikliai.
Europarlamentarai pasmerkė neseniai įvykusį V.Orbano vizitą Rusijoje
17:43
Europarlamentarai trečiadienį pasmerkė neseniai įvykusį Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano vizitą Rusijoje, pabrėždami, kad šioje kelionėje jis neatstovavo Europos Sąjungai.
V.Orbanas užsitraukė Europos kolegų pyktį, kai praėjus vos kelioms dienoms po to, kai Vengrija perėmė pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą, liepos 5 dieną jis nuvyko į Rusiją susitikti su prezidentu Vladimiru Putinu.
Šis vizitas buvo „akivaizdus ES sutarčių ir bendros užsienio politikos pažeidimas“, teigiama rezoliucijoje, priimtoje per pirmąją po birželį vykusių rinkimų parlamento sesiją Prancūzijoje esančiame Strasbūre.
Neįpareigojančioje rezoliucijoje jie pažymėjo, kad V.Orbanas neatstovavo ES.
Europarlamentarai pridūrė, kad tą pačią savaitę Ukrainoje įvykdytas išpuolis prieš vaikų ligoninę, dėl kurio kaltinama Rusija, parodė, kad V.Orbano tariamos taikos pastangos yra nereikšmingos.
V.Orbanas tvirtino, kad jis vykdė savotišką „taikos misiją“, kuria siekia užbaigti karą Ukrainoje.
Rusijai 2022 metais įsiveržus į Ukrainą ES pritaikė plačias sankcijas Maskvai, tačiau V. Orbanas tebėra artimiausias V. Putino sąjungininkas 27 šalių bloke.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį aukščiausio rango ES pareigūnams nurodė praleisti kelis susitikimus Vengrijoje.
Ekspertai: Vašingtonas ir Maskva savo saugumą užtikrina kitų sąskaita
16:17
Prieš keturis dešimtmečius Jungtinės Valstijos Europoje dislokavo sparnuotąsias ir „Pershing II“ branduolines raketas, kad pasipriešintų sovietų SS-20 raketoms – šis žingsnis sukėlė Šaltojo karo įtampą, tačiau po kelerių metų buvo sudarytas istorinis nusiginklavimo susitarimas, atkreipė dėmesį naujienų agentūra „Reuters“.
„Galime didžiuotis pasodinę šį sodinuką, kuris vieną dieną gali išaugti į galingą taikos medį“, – 1987 m. gruodį JAV prezidentui Ronaldui Reaganui sakė Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas, kai jie susitarė išmontuoti konkuruojančias sistemas pagal sutartį, kuria buvo atsisakyta visų antžeminių trumpesnio ir vidutinio nuotolio branduolinių ir įprastinių ginklų, t.y. tų, kurių veikimo nuotolis yra nuo 500 km iki 5 500 km.
Sodinukas atlaikė iki 2019 m., pažymėjo „Reuters“ žurnalistai.
Tuomet JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš sutarties, remdamasis tariamais pažeidimais, kuriuos Rusija neigė. Tačiau rizikingos visiško pakto išardymo pasekmės išryškėja tik dabar, kai abi šalys pateikia savo planus dėl naujų ginklų dislokavimo.
Birželio 28 d. prezidentas Vladimiras Putinas viešai pareiškė, kad Rusija atnaujins trumpojo ir vidutinio nuotolio antžeminio bazavimo raketų gamybą – ką, kaip įtaria Vakarai, ji ir taip jau darė – ir priims sprendimus, kur prireikus jas dislokuoti. Saugumo ekspertai daro prielaidą, kad šios raketos, kaip ir dauguma Rusijos sistemų, galės nešti įprastines arba branduolines kovines galvutes.
Liepos 10 d. Jungtinės Valstijos pranešė, kad nuo 2026 m. Vokietijoje pradės dislokuoti ginkluotę, kurią sudarys SM-6 ir „Tomahawks“, anksčiau daugiausia dislokuotos laivuose, bei naujos hipergarsinės raketos. Tai yra įprastinės sistemos, tačiau kai kurios iš jų teoriškai gali būti su branduoliniais antgaliais, o ekspertai nurodo, kad Rusijos planavimas turėtų numatyti tokią galimybę.
„Sprendimai, priimti esant didelei įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir, Vakarų nuomone, grėsmingai V.Putino branduolinei retorikai, papildo ir taip sudėtingą abiejų šalių grėsmių spektrą. Jie taip pat yra platesnio masto ginklavimosi varžybų su Kinija dalis“, – rašo „Reuters“.
„Tikrovė tokia, kad ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos imasi veiksmų, kurie, jų manymu, didina jų saugumą, neatsižvelgiant į tai, ar tai daroma kitos šalies sąskaita“, – įvertino Amerikos mokslininkų federacijos pasaulinės rizikos direktorius Jonas Wolfsthalis.
„Dėl to kiekvienas Jungtinių Valstijų ar Rusijos žingsnis daro spaudimą priešininkui atsakyti kokiu nors būdu – politiniu ar kariniu. Toks yra ginklavimosi varžybų apibrėžimas“, – pridūrė J.Wolfsthalis, buvęs JAV ginklų kontrolės pareigūnas.
Daugiau konfrontacijos scenarijų
Jungtinių Tautų nusiginklavimo tyrimų instituto vyresnysis tyrėjas Andrejus Baklickis pažymėjo, kad planuojamas dislokavimas padėjo pagrindą „daugiau tiesioginės karinės konfrontacijos tarp Rusijos ir NATO šalių scenarijų“, kuriems visos šalys turi pasirengti.
Hipotetiškai, pasak jo, tai galėtų būti, pavyzdžiui, Rusijos smūgis Lenkijos bazei, kurioje laikomi Ukrainai skirti Vakarų ginklai, arba JAV ataka prieš Rusijos radarą ar valdymo ir kontrolės postą.
A.Baklickis tvirtina, kad kiekviena šalis jau turi pajėgumų vykdyti tokius smūgius, naudodama iš jūros ar oro paleidžiamas raketas, tačiau pridėjus antžeminius ginklus būtų daugiau galimybių vykdyti ataką ir atlaikyti atsaką.
Ekspertų teigimu, kyla pavojus, kad tai pakurstys ir taip didelę įtampą ir paskatins tolesnį eskalavimą.
J.Wolfsthalis planuojamą JAV ginklų dislokavimą Vokietijoje vertina kaip patikinimo signalą Europos sąjungininkams, o ne kaip žingsnį, suteikiantį kokį nors reikšmingą karinį pranašumą.
„Vienintelis mano susirūpinimas dėl šių sistemų dislokavimo yra tas, kad jos iš tikrųjų gali nepadidinti mūsų karinių pajėgumų, bet beveik neabejotinai padidins riziką, kad krizė gali įgauti pagreitį ir tapti nekontroliuojama“, – sakė jis žurnalistams.
Hamburgo Taikos tyrimų ir saugumo politikos instituto ginklų kontrolės specialistas Ulrichas Kuehnas, duodamas interviu telefonu, pažymėjo, kad iš Rusijos perspektyvos tokių ginklų dislokavimas Europoje „gali sukelti strateginį (grėsmės) poveikį – Rusijos vadovybės centrams, politiniams centrams Rusijoje, aerodromams, aerodromams, kuriuose laikomi Rusijos strateginiai bombonešiai.“
Pasak jo, Rusija gali atsakyti dislokuodama daugiau strateginių raketų, nukreiptų į žemyninę JAV dalį.
Ekspertų nuomone, bet koks Rusijos ir JAV vidutinio nuotolio raketų dislokavimas taip pat galėtų paskatinti Kiniją, kuri nėra saistoma 1987 m. Sovietų Sąjungos ir JAV sutarties, todėl galėjo laisvai didinti savo ginklų arsenalą.
JAV gynybos departamentas 2023 m. ataskaitoje Kongresui teigė, kad Kinijos raketiniai pajėgumai siekia 2 300 raketų, kurių veikimo nuotolis yra nuo 300 km iki 3 000 km, ir dar 500 raketų, galinčių nuskrieti nuo 3 000 km iki 5 500 km.
„Susirūpinimas dėl Kinijos raketų buvo svarbus veiksnys, lėmęs D.Trumpo sprendimą nutraukti sutartį su Rusija, o JAV jau žengė pirmą žingsnį, siekdamos dislokuoti savo vidutinio nuotolio ginklus sąjungininkėse Azijos šalyse“, – rašo „Reuters“.
Balandžio mėn. Vašingtonas pirmą kartą užsienyje dislokavo anksčiau uždraustas nuo žemės paleidžiamas raketas, kai dalyvavo dvi savaites trukusiose karinėse pratybose Filipinuose.
„Tai nebus dviejų šalių ginklavimosi varžybos tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų bei jų sąjungininkių, tai bus daug sudėtingesnės varžybos“, – pabrėžė U.Kuehnas, į kurias gali įsitraukti Kinija ir kitos JAV sąjungininkės Azijoje, pavyzdžiui, Pietų Korėja ir Japonija.
Visi trys ekspertai taip pat teigė, kad tikimybė, jog Rusija ir Jungtinės Valstijos pasieks tokį proveržį ginklų kontrolės srityje, kokį devintajame dešimtmetyje sudarė R.Reaganas ir M.Gorbačiovas, yra nedidelė.
„Net jei Rusija ir JAV visiškai sutiktų, kad „visa tai niekam nepadeda, grįžkime prie sutarties“ ar dar ko nors, JAV negalėtų to padaryti dėl Kinijos, nes joms tikrai reikia tų sistemų, kurios atitiktų Kinijos pajėgumus“, – pridūrė A.Baklickis.
Perspektyvą jis brėžė liūdną: tikėtina, jog „mes tiesiog toliau kaupsime tas sistemas ir taikysime jas vieni į kitus. Taigi neatrodo, kad mūsų laukia gražus laikas“.
Per Ukrainos drono smūgį Rusijos Belgorodo srityje žuvo du žmonės
15:46
Per ukrainiečių drono smūgį Rusijos Belgorodo srityje trečiadienį žuvo du žmonės, pranešė gubernatorius, praėjus dienai po pranešimo, kad dėl nuolatinio bombardavimo bus apribotas įvažiavimas į keliolika pasienio kaimų.
„FPV (angl. First-person view) dronas atakavo lengvąjį automobilį, kuriuo netoli Cerkovno kaimo važiavo jauna sutuoktinių pora. Kilus gaisrui automobilyje, pora mirė vietoje, prieš atvykstant greitosios pagalbos ekipažui“, – sakė Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas.
Kremlius neigia, kad Rusijos puolimas Charkivo srityje nepavyko
15:45
Kremlius trečiadienį paneigė, kad didelis antžeminis puolimas Ukrainos šiaurės rytinėje Charkivo srityje nepavyko.
Išvakarėse Rusijos pareigūnai pareiškė uždarysią keliolika pasienio kaimų, kad apsaugotų civilius gyventojus nuo ukrainiečių apšaudymo.
Gegužę Rusija netikėtai surengė puolimą Charkivo srityje, besiribojančia su Rusijos Belgorodo sritimi, siekdama nustumti Ukrainos pajėgas atgal ir, anot prezidento Vladimiro Putino, sukurti „buferinę zoną“ .
Tačiau antradienį Belgorodo srities gubernatorius paskelbė, kad dėl nuolatinio bombardavimo bus apribotas visuomenės patekimas į 14 pasienio kaimų.
Trečiadienį Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar šis sprendimas reiškia, kad Charkivo puolimas žlugo, atsakė: „Ne, tai to nereiškia.“
„Ši operacija tęsiasi ir bus tęsiama tol, kol bus sėkmingai užbaigta“, – žurnalistams sakė jis.
„Tačiau, nors jis dar nebaigtas, barbariški Kyjivo režimo išpuoliai prieš civilinę infrastruktūrą tęsiasi. Siekiant imtis būtinų priemonių gyventojų saugumui užtikrinti, pradedama nauja praktika“, – pridūrė jis.
Belgorodo gubernatorius Viačeslavas Gladkovas antradienį sakė, kad nuo 2022 metų vasario, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, regione žuvo daugiau kaip 200 žmonių ir dar šimtai buvo sužeisti.
Gubernatorius pridūrė, kad nuo ateinančio antradienio įvažiavimas į pasienio zoną bus ribojamas, o per patikros punktus bus leidžiama įvažiuoti tik suaugusiems vyrams su neperšaunamomis liemenėmis ir šalmais, važiuojantiems šarvuotais automobiliais.
Šiais metais Ukraina suintensyvino išpuolius Rusijos teritorijoje.
Ji teigia, kad tai yra pagrįstas atsakas į Maskvos agresiją.
Praėjusią savaitę per Ukrainos smūgius Belgorodo srityje per vieną parą žuvo keturi žmonės, o dar 20 buvo sužeisti.
Gegužę Maskvai pradėjus puolimą, Ukraina buvo priversta sutelkti karius, kad sustiprintų Charkivo sritį.
Nuo to laiko Rusijos kariai skelbė rytinėje Donecko srityje pasiekę keletą nedidelių teritorinių laimėjimų.
Tačiau kai kurie karo analitikai teigia, kad tikrasis Maskvos tikslas galėjo būti priversti Ukrainą atitraukti karius iš kitų fronto linijos rajonų.
Rusija ir Ukraina sėkmingai apsikeitė dešimtimis karo belaisvių
15:00 Atnaujinta 15:41
Rusija ir Ukraina apsikeitė dešimtimis karo belaisvių, trečiadienį pranešė Maskva.
Rusijos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad po derybų namo grįžo 95 į nelaisvę paimti rusų kariai. Paleista tiek pat belaisvių ukrainiečių.
Netrukus Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino šią žinią.
„Mes ir toliau grąžiname savo žmones namo. Iš Rusijos nelaisvės paleisti dar 95 gynėjai. Tai Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, Nacionalinės gvardijos ir sienos apsaugos tarnybos kariai“, – sakė prezidentas „Telegram“.
„Esu dėkingas mūsų mainais besirūpinančiai komandai ir Jungtiniams Arabų Emyratams už tarpininkavimą išlaisvinant šiuos žmones. Kad ir kaip būtų sunku, ieškome visų, kurie gali būti nelaisvėje. Turime susigrąžinti visus“, – pridūrė jis, pasidalinęs sugrįžusių ukrainiečių nuotraukomis.
Abi šalys nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš dvejus metus pradėjo plataus masto puolimą Ukrainoje, surengė daugiau nei 50 apsikeitimų belaisviais.
Maskva prašo „Google“ atblokuoti 200 rusiškų „YouTube“ kanalų
14:12
Rusija antradienį pareikalavo „Google“ atkurti daugiau kaip 200 rusiškų „YouTube“ kanalų, kuriuos JAV bendrovė užblokavo dėl juose skleidžiamo prokremliško turinio, taip pat ir apie karą Ukrainoje.
Rusų pareigūnai ir politikai nekart grasino užblokuoti vaizdo įrašų platformą, tačiau iki šiol nesiėmė jokių realių veiksmų.
Šalies ryšių ir žiniasklaidos prievaizdas „Roskomnadzor“ kreipėsi į „Google“ vadovą Sundarą Pichai (Sundarą Pičajų) ir pareikalavo „atblokuoti daugiau kaip 200 žiniasklaidos leidinių, valstybės agentūrų, sporto klubų ir politikų bei artistų, remiančių Rusijos politiką, kanalų“, sakė valstybinė naujienų agentūra TASS.
„Google“ priklausanti platforma „YouTube“ užblokavo prieigą prie dešimčių kanalų, susijusių su valstybine Rusijos žiniasklaida ir veikėjais, uoliai remiančiais Maskvos invaziją į Ukrainą.
Jau pustrečių metų karą tęsianti Maskva taip pat yra užblokavusi dešimtis Vakarų žiniasklaidos priemonių ir sugriežtinusi savo interneto erdvės kontrolę.
Spekuliacijos dėl to, ar Rusijos pareigūnai užblokuos „YouTube“, vieną populiariausių interneto platformų šalyje, dar labiau suintensyvėjo išaugus Maskvos spaudimui JAV technologijų įmonėms ir žiniasklaidai.
2022 metais Rusija paskelbė socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ savininkę „Meta“ „ekstremistine organizacija“.
Praėjusią savaitę Rusijos telekomunikacijų priežiūros tarnyba „Rostelekom“ pareiškė, kad „YouTube“ greitis sulėtėjo.
Agentūra dėl to kaltino seną įrangą, bet tas pranešimas pakurstė virtinę gandų, kad už tai atsakingi rusų pareigūnai. Kremlius tai neigė ir irgi tvirtino, kad esama „problemų su „Google“ technine įranga“.
