Karas Ukrainoje. Irano bepiločiuose orlaiviuose rastos lenkiškos detalės

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusiškas kovinis bepilotis orlaivis „Forpost“

Ukraina didina bepiločių orlaivių tiekimą kariuomenei ir gali būti, kad jų skaičiumi aplenkė Rusiją, „Army TV“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Vadimas Sucharevskis.

Kyjivas stengiasi išplėsti bepiločių orlaivių gamybą šalies viduje ir siekia iki 2024 m. pagaminti bent 1 mln. bepiločių orlaivių.

Pirmąjį 2024 m. pusmetį Ukrainos kariai gavo šešis kartus daugiau dronų nei pernai, interviu metu sakė V.Sucharevskis.

„Tai bendra Generalinio štabo ir Gynybos ministerijos pergalė“, – pridūrė jis.

Pasak V.Sucharevskio, Ukraina turi daugiau kaip 165 įvairių tipų dronus, kurie šiuo metu bandomi ir naudojami mūšio lauke.

„Kalbant apie bepiločių orlaivių skaičių, akivaizdu, kad mes nepralaimime, o gal net aplenkėme (Rusiją). Tačiau, pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos ryšiai suteikia (Rusijai) didesnį pranašumą keičiant komponentus“, – sakė pulkininkas.

Per visą Rusijos invaziją Ukraina ir Rusija daug investavo į bepiločių orlaivių technologijas, kurios iš esmės pakeitė karybą. Didesnio skaičiaus Ukrainos pajėgoms bepiločiai orlaiviai buvo vienas iš pagrindinių ginklų, leidžiančių smogti Rusijos karo laivams, jūrų bazėms, naftos perdirbimo gamykloms ir aerodromams okupuotose teritorijose ir giliai už priešo linijos.

Birželio 11 d., praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išleido dekretą, kuriuo nurodė sukurti atskirą ginkluotųjų pajėgų padalinį, kuriam būtų pavesta tobulinti bepiločių orlaivių operacijas, Kyjivas oficialiai pristatė bepiločių sistemų pajėgas.

„Defence blog“ nuotr./Dronų „Shahed“ gamybos linija Rusijoje

Poznanės (Lenkija) valstybinė įmonė pardavė dalių Irano koviniams bepiločiams lėktuvams „Shahed 136“, ketvirtadienį pranešė lenkų radijas „Zet“.

Kaip pranešama, tokius dronus rusai naudoja atakoms Ukrainoje vykdyti. „Zet“ teigimu, kalbama apie siurblius, pagamintus Lenkijos pramonės plėtros agentūrai priklausančioje įmonėje.

Bendrovė „WSK Poznan“ Irano variklių gamintojui „Motorsazan Company“ pardavė siurblius, skirtus naudoti traktoriuose, tačiau dalys atsidūrė bepiločiuose orlaiviuose, kuriuos Iranas išsiuntė į Rusiją, rašo „Reuters“.

Lenkijos valstybinei Pramonės plėtros agentūrai priklausanti „WSK Poznan“ pranešė, kad Nacionalinė prokuratūra ir Vidaus saugumo agentūra „atlieka tyrimą dėl bendrovės pagamintų dalių eksporto į Iraną“.

Shutterstock nuotr./Dronas kamikadzė

Ji nepaminėjo bepiločių orlaivių, tačiau pareiškime nurodė, kad jos siurbliai dėl savo svorio nėra skirti orlaiviams maitinti ir veikia naudodami dyzeliną, o ne aviacinius degalus.

„Bendrovė įdiegė vidaus kontrolės procedūras potencialiems klientams... Kiekvieną kartą kruopščiai tikrinamas kiekvienas potencialus kontrahentas, analizuojama užsakomų prekių paskirtis, o vėliau – konkrečiu metu galiojančios sankcijos“, – teigiama pranešime.

„Dabartinė valdyba deda visas pastangas, kad šis klausimas būtų išsiaiškintas, ir pareiškia, kad yra visiškai pasirengusi bendradarbiauti su bylą nagrinėjančiomis institucijomis, bei imasi būtinų veiksmų, kad užtikrintų bendrovės ateitį“, – priduriama pranešime.

Nacionalinė prokuratūra elektroniniu paštu pranešė, kad tiria, ar „WSK Poznan“ eksportavo dvejopo naudojimo produktus neturėdama tinkamų leidimų. Ji neužsiminė apie dronus ar Iraną.

Tarnyba pridūrė, kad vykstant tyrimui tuometiniam bendrovės generaliniam direktoriui buvo pateikti kaltinimai dėl strateginės svarbos produktų pardavimo be leidimo ir jam grėsė iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Sureagavo vidaus reikalų ministras

Spaudos konferencijoje paklaustas apie šią bylą, Lenkijos vidaus reikalų ir administracijos ministras Tomaszas Siemoniakas informavo, kad „vyksta tyrimas, kurį atlieka Nacionalinės prokuratūros Poznanės departamento skyrius“ ir kuris susijęs su „ginklų eksporto ir technologijų eksporto taisyklių pažeidimu“.

„Šį atvejį nustatė Vidaus saugumo agentūra ir, žinoma, jis yra visiškai pasibaisėtinas. Kita vertus, prokuratūra čia tikrai atliks veiksmus, pareikš kaltinimus ir informuos apie tolesnę šios bylos eigą“, – sakė jis.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Tomasz Siemoniak

T.Siemoniakas pridūrė, kad vyriausybė stengiasi „sugriežtinti visus su sankcijomis susijusius klausimus“.

„Ankstesniais metais, priešingai nei buvo kalbama, ši sistema buvo labai laisva, todėl Nacionalinė mokesčių inspekcija, bendradarbiaudama su kitomis tarnybomis, jau keletą mėnesių vykdo intensyvią veiklą, siekdama užtikrinti, kad sankcijos ir embargas nebūtų apeinami“, – pabrėžė T.Siemoniakas.

Iranas per 2022 m. vasarį prasidėjusią invaziją į Ukrainą Rusijai tiekė tūkstančius bepiločių orlaivių „kamikadzių“ Shahed-136. Jie buvo naudojami Ukrainos priešlėktuvinei gynybai naikinti ir smogti infrastruktūrai toli nuo fronto linijos.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Karališkojo jungtinių tarnybų instituto ekspertai parengė išsamią ataskaią, kurioje išanalizavo ilgai laukto 2023 m. Ukrainos puolimo nesėkmės priežastis. Jų tikslas – padėti išvengti tokių klaidų pasikartojimo ateityje ir informuoti apie puolamosios kovinės galios atkūrimą NATO kariuomenėse.

Dr. Jackas Watlingas, sausumos karo ekspertas, dr. Oleksandras V. Danyliukas, įvairiapusės Rusijos karybos ekspertas, ir karybos ekspertas Nickas Reynoldsas išskyrė, kad pirminė Ukrainos puolimo operacijų koncepcija buvo pagrįsta: joje buvo numatyta, kad 12 šarvuočių ir mechanizuotų brigadų turi pasiekti proveržį 30 km fronto ruože. Vadinasi, per septynias dienas izoliuoti Tokmaką, o po to prasiveržti į pietus Melitopolio link. Pagal planą jų tempas turėjo neleisti Rusijai sutelkti didžiosios dalies savo pajėgų, todėl puolančiai pusei būtų reikėję įveikti tik šešis gynybinius pulkus.

„Ši operacijos koncepcija nebuvo įgyvendinta. Taip atsitiko dėl Ukrainos ir jos tarptautinių partnerių padarytų operatyvinių klaidų. Prieš puolimą Ukrainos tarptautiniai partneriai praleido du esminius sprendimų priėmimo momentus“, – rašoma ataskaitoje.

Pasak ekspertų, pirma, nors Rusija nuo 2022 m. gegužės mėn. pradėjo pereidinėti prie karo ekonomikos ir nuo rudens ėmėsi mobilizuoti karius, Ukrainos tarptautiniai partneriai nesiryžo svarbiems veiksmams, kad pašalintų savo pramonės apribojimus: „Dėl to, nors daugelis valstybių padovanojo Ukrainai didelę dalį savo nacionalinių atsargų, tai nesudarė pakankamo įrangos kiekio, kad būtų užtikrintas doktrininis minimumas svarbiausių priemonių, reikalingų operacijos koncepcijai įgyvendinti“.

Antrasis karybos ekspertų įvardintas praleistas sprendimo momentas buvo susijęs su laiku – kada ta įranga turėjo atvykti į Ukrainą.

„Ukrainos tarptautiniai partneriai, priimdami sprendimą veikti, sugaišo keturis mėnesius, todėl iki puolimo į Ukrainą atvyko tik dalis pažadėtosios įrangos, o Ukrainos brigados neturėjo pakankamai laiko treniruotis su naujai pristatyta įranga. Dėl šios priežasties puolimo pradžioje brigados buvo nepakankamai apmokytos, o tai lėmė didelę dalį taktinių klaidų, padarytų vykdant operaciją“, – išskyrė ekspertai.

Jie sutinka, kad tikrai ne viskas priklausė nuo sąjungininkų malonės, nes pati „Ukraina taip pat padarė nemažai klaidų“.

Viena pagrindinių, ekspertų nuomone, yra ta, kad patyrusios pajėgos buvo naudojamos kontakto linijai palaikyti ir vėliau puolimo metu vykdyti tvirtinimo operacijas, nors pagrindinės pajėgos buvo iš esmės naujai suformuotos.

Socialinių tinklų nuotrauka/Karas Ukrainoje

„Dėl to pagrindiniams elementams trūko kovinės patirties, o tai lėmė taktines klaidas vykdant operaciją“, – pridūrė ekspertai. 

Antra, Ukrainos planuotojai dar labiau padidino tinkamai aprūpintų pajėgų stygių, nes skirstė karius kelioms kryptimis, kurios vėliau buvo papildomai aprūpintos šaudmenimis ir pagalbinėmis priemonėmis pagrindinių pajėgų sąskaita.

Visi trys ekspertai sutinka, kad šių dviejų klaidų derinys apribojo pajėgų gebėjimą veikti ir išlaikyti tempą.

„Didžiausia Ukrainos planavimo klaida, atrodo, buvo ta, kuria remiantis buvo nuspręsta, kad pagrindinės pajėgos tokiomis aplinkybėmis gali būti sėkmingos. Užuot naudojus tempą ir koncentraciją šešiems rusų pulkams įveikti, tikėtasi, kad smūginis veiksmas privers rusų karius palūžti, kaip tai įvyko 2022 m. prie Charkivo.“

Tokią prielaidą eksperta įvardijo kaip optimistinę. Jų teigimu, buvo nepakankamai įvertinta, kaip būtų galima pasiekti kritines sąlygas tokiam moraliniam žlugimui.

„Galiausiai pradinės atakos nepavyko, o tempas buvo prarastas taip, kad Rusija galėjo kautis su visais 105 000 karių, kuriuos turėjo tiksliniame sektoriuje“, – komentavo analitikai.

Pasak jų, nors kontrpuolimas ir nepavyko, ypač reikšminga iš jo klaidų išmokti savas pamokas.

Pirmoji pamoka Ukrainai ir jos tarptautiniams partneriams yra ta, kad operatyvinis saugumas buvo nepakankamas, todėl Rusija tiksliai žinojo, kur ir maždaug kada vyks puolimas.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Šią problemą dar labiau apsunkino tai, kad turėdama tik porą brigadų, tinkamai parengtų puolamosioms operacijoms, Rusija turėjo sekti tik nedidelį skaičių padalinių, kad nustatytų Ukrainos ketinimus. Atsižvelgiant į tai, kad šis saugumo trūkumas iš dalies atsirado dėl daugianacionalinio puolimo organizavimo proceso, NATO, kuri remiasi panašiais procesais, turėtų tai atidžiai išnagrinėti“, – išskiriama ataskaitoje.

Tarp kitų pamokų ekspertai taip pat įvardijo dėmesį kontržvalgybos pajėgumams, elektroninės apsaugos sutvirtinimą.

„Per puolimą taip pat buvo akivaizdu, kad nors programinės įrangos apibrėžtos sistemos yra labai svarbios pajėgų konkurencingumui, jos taip pat yra jautrios tikslingiems elektroninio karo trukdžiams. Tai ypač pasakytina apie tiksliuosius smūgius.“

Jie pastebėjo, kad, karui įpusėjus, Rusijos pajėgos sukūrė tvirtas priešpriešas įvairiems Ukrainos pajėgumams, įskaitant „Excalibur“ šaudmenims ir valdomoms daugkartinio paleidimo raketų sistemoms.

„Akivaizdu, kad norint išlaikyti technologinį pranašumą reikia gebėti greitai atnaujinti sistemas vietoje.“

„Nuolatinio priešo stebėjimo ir tolimojo šaudymo derinys reiškė, kad kariams pradėjus puolamąsias operacijas, jų antžeminės komunikacijos linijos tapo nuspėjamos ir pasiekiamos, o tai mažino tempą“, – vardijo ekspertai ir pridūrė, kad klausimas, kaip galima užtikrinti ilgalaikę perėjimo punktų apsaugą turėtų būti svarbiausia NATO pajėgumų sritis.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Ukrainai dėl laiko, reikalingo puolamosioms kovinėms pajėgoms atkurti, atnaujintų puolamųjų operacijų artimiausiu metu perspektyvoje nematyti. Todėl dabar Ukraina turi keisti prioritetus, kad padarytų kuo daugiau žalos Rusijos ginkluotosioms pajėgoms ir taip laimėtų taip reikalingo laiko.

Tuo pat metu Ukraina tikriausiai bandys apriboti Rusijos pajamų gavimą, suduodama smūgius Rusijos pajamas generuojančiai infrastruktūrai. Laiko galima nusipirkti, nors ir už didelę kainą. Ukrainai ir jos tarptautiniams partneriams kyla klausimas, ką su juo daryti“, – dėstė karybos ekspertai.

Kadras iš vaizdo įrašo/Kadras iš vaizdo įrašo

Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) jūrų ir oro dronai smogė Rusijos pakrančių apsaugos bazei Donuzlavo ežere okupuotame Kryme, skelbia naujienų agentūra „Unian“, remdamasi informuotu šaltiniu.

„Praėjusią naktį Rusijos okupacinės karinės jūrų pajėgos surengė pratybas, kad apsaugotų Donužlavo ežero vandenis Kryme. SBU bepiločių lėktuvų dėka šios pratybos buvo nesėkmingos, nes rusai nesugebėjo apginti net savo bazės, jau nekalbant apie ežero teritoriją“, – nurodė pašnekovas.

Jo teigimu, dėl kombinuoto dronų puolimo prieš pakrančių apsaugos bazę buvo apgadinta nemažai įrenginių. Tvirtinama, kad nukentėjo Rusijos pajėgų vadavietė, šaudmenų ir įrangos sandėlis, elektros pastotė, techninės patalpos ir rusų šaudymo pozicijos.

VIDEO: Ukrainos oro ir jūrų dronai smogė Rusijos bazei Kryme: nuostoliai skaičiuojami

Ukrainos oro ir jūrų dronai smogė Rusijos bazei Kryme: nuostoliai skaičiuojami

Ukrainos karinė žvalgyba/ „Telegram“

Šaltinis pažymėjo, kad tai – dar vienas priminimas priešui, jog Ukrainos Krymas virsta spąstais rusams, kuriuose jie bus sistemingai naikinami.

Jis taip pat priminė SBU vadovo Vasilijaus Maliuko žodžius, kad „mirtis yra vienintelė perspektyva, kurią galime pasiūlyti okupantams“.

Su Rusija siejama naujienų svetainei "Readovka" šaltiniai pranešė, kad dėl Ukrainos dronų kilo milžiniškas gaisras Jekaternburgo mieste esančios karinės gamyklos teritorijoje.

Vietos „Telegram“ kanalų duomenimis, Jekaterinburgo Pionerskio rajone buvo pastebėti stiprūs dūmai. Žinoma, kad gaisras kilo netoli „Uraltransmaš“ karinės gamyklos. Gyventojai nurodė, kad dega tuščio cecho stogas. Tinkle pažymima, kad pastate esą vyko suvirinimo darbai, dėl kurių ir kilo gaisras.

„Informacijos apie nukentėjusiuosius kol kas nėra. Trys pastate buvę darbininkai evakuoti patys“, – rašė Rusijos žiniasklaida.

Reikėtų pridurti, kad „Uraltransmaš“ yra didelė Rusijos įmonė, kuri specializuojasi karinės įrangos, staklių ir tramvajų gamyboje. Internete teigiama, kad tai vienintelė gamykla Rusijoje, gaminanti savaeiges artilerijos sistemas

Ketvirtadienį ryte Rusija paskelbė pranešimą, kuriame tvirtino, kad praėjusią naktį virš Krymo numušė 33 ukrainiečių bepiločius orlaivius ir 10 į pusiasalį plaukusių jūrinių dronų.

„Oro gynybos sistemos [...] sunaikino ir perėmė 33 bepiločius orlaivius virš [...] Krymo“, – sakoma ministerijos pranešime platformoje „Telegram“.

Jame priduriama, kad pajėgos „Juodojoje jūroje sunaikino 10 jūrinių dronų, plaukusių Krymo pusiasalio link“.

Maskvos paskirtas Sevastopolio gubernatorius Michailas Razvožajevas anksčiau ketvirtadienį sakė, kad mieste girdėti sprogimai yra susiję su Rusijos kariuomenės atsaku į „bandymą atakuoti antvandeniniu dronu“.

Anksčiau pranešta, kad liepos 15 d. naktį Sevastopolyje, Fiolento kyšulyje, buvo girdėti keli galingi sprogimai. Teigiama, kad dronai atakavo Rusijos priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400/S-300 dalinį iš 12-ojo priešlėktuvinių raketų pulko karinio dalinio.

Vietos gyventojai girdėjo 8 sprogimus, o Rusijos gynybos ministerija tvirtino, kad „visi ukrainiečių dronai buvo numušti“. Taip pat užsiminta, kad tikriausiai buvo pažeista viena iš radiolokacinių stočių, o S-400 pozicijoje įvyko sprogimas. Pažymima, kad karinis dalinys yra įsikūręs tarp sodybų, todėl nepilotuojamo orlaivio nuolaužos nukrito ant sodybų stogų.

Socialinių tinklų nuotrauka/NATO viršūnių susitikimas Vašingtone

Vašingtone vykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikime, skirtame Aljanso 75-mečiui paminėti, bloko lyderiai suteikė Ukrainai naujų, bet tuščių vilčių kare su Rusija. O tai – dar blogiau nei nedaryti nieko, skelbia leidinys „Politico“.

„Nesvarbu, ar tai būtų kariniai įsipareigojimai, ar intensyvesnė parama, pretenzija, kad NATO šiuo metu gali padėti pasiekti pergalę Ukrainoje, ar užtikrinti ją vėliau, skatina šalies vadovus atidėti susitaikymą su sunkia padėtimi. Be to, tai kelia grėsmę, kad NATO narės, nesulaukusios saugumo grąžos, nukentės dar labiau“, – rašoma straipsnyje.

Melagingi pažadai

Praeitais metais Ukrainai nepavykus pasiekti kontrpuolimo tikslų, Kyjivas, ko gero, po truputį ėmė suprasti, kad jo pajėgos negali atkovoti daugiau savo teritorijos.

Nepaisant didelės Vakarų pagalbos antplūdžio, Ukrainai gali būti sunku išlaikyti tai, ką turi, pažymėjo straipsnio autoriai.

Pasak jų, ši aplinkybė rodo, kad jis turėtų pradėti svarstyti derybas su Maskva dėl konflikto užbaigimo ar net įšaldymo paliaubomis, kol padėtis mūšio lauke nepablogėjo ir nesumažėjo galimybės derėtis.

„Tačiau vietoje to Vašingtonas ir Europos sostinės, deja, tik sustiprina – bent jau retoriškai – ir sako, kad Ukraina vieną dieną įstos į NATO. Tiesą sakant, prieš viršūnių susitikimą propagavę miglotą „tiltą į galimą Ukrainos narystę“, NATO lyderiai susitikimo metu pareiškė, kad Ukraina eina „negrįžtamu keliu“ į narystę“, – rašo „Politico“.

Birželį JAV taip pat pasirašė 10 metų saugumo susitarimą su Kyjivu.  O JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas užsiminė, kad NATO instruktorių dislokavimas Ukrainoje yra neišvengiamas.

Socialinių tinklų nuotrauka/JAV prezidentas Joe Bidenas

Tačiau leidinyje pabrėžiama, kad būtų neprotinga priimti Ukrainą į NATO – nei dabar, nei kada nors vėliau.

„Bet koks galimas Ukrainos įstojimo scenarijus kelia neišsprendžiamą dilemą: šalis negali būti priimta, kol ji kariauja su Rusija, visų pirma todėl, kad tai iš karto įstumtų NATO ir Rusiją į branduolinę krizę. Be to, bet koks įsipareigojimas ginti Ukrainą ateityje nebūtų patikima atgrasymo priemonė.“

Pabrėžiama, kad Aljanso garantas – Jungtinės Valstijos – jau aiškiai parodė, kad nekovos ir nerizikuos branduoliniu karu dėl Ukrainos, net jei pastarajai iškiltų pavojus išlikti, nes Jungtinės Valstijos neturi gyvybiškai svarbių interesų.

„Paprastai tariant, Vakarų pažadai yra tuščios kalbos, o Ukrainos narystė NATO šiuo metu nesvarstoma. E.Macrono pasiūlymas (dėl karių siuntimo – 15min) atrodo gana lengvabūdiškas, o JAV paktas iš esmės yra simbolinis“, – dėsto „Politico“.

Realus pavojus

Straipsnio autorių nuomone, net ir melagingi pažadai gali kelti realų pavojų, ir tai gali pasireikšti keliais būdais.

Pirma, bet kokia Ukrainos narystės NATO perspektyva, kad ir kokia abejotina ji būtų, išsaugo pagrindinę karo priežastį ir suteikia Rusijai paskatą tęsti konfliktą, kad užkirstų kelią tai narystei. Kaip ir 2021 m. gruodį Rusijos pateiktuose sutarčių projektuose ir 2022 m. kovą bei balandį vykusiose Stambulo derybose, bet kokia rezoliucija neišvengiamai priklausys nuo to, ar Ukraina įstos į NATO.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Antra, melagingi pažadai skatina klaidingas viltis, kurios tik įkvėps Ukrainą „toliau vykdyti savo nesėkmingą strategiją susigrąžinti visas prarastas teritorijas“ ir vengti derybų su Maskva.

Tvirtinama, kad šiuo metu Ukrainai tikriausiai geriausia išeitis yra įsitvirtinti ir laikytis gynybinės strategijos, kartu pradedant derybas dėl taikos ar bent jau paliaubų.

„Vakarų parama gali padėti Kyjivui kurį laiką išlaikyti fronto linijas ir persekioti Rusijos taikinius, tačiau ji negali pakeisti galutinio Ukrainos gyvosios jėgos trūkumo, ypač tuo metu, kai Vakarų pramonės bazė pati patiria įtampą. Karo pratęsimas žada tik tolesnį Ukrainos pajėgų išsekimą ir galiausiai fronto arba politinio žlugimo galimybę“, – įvertino „Politico“.

Žinoma, Rusija gali nesutikti priimti paliaubų dėl teritorinio status quo, o derybos gali užtrukti ne vienerius metus: "Tačiau NATO retorika tik padeda atitolinti žingsnius taikos link. Taikai pasiekti reikia politinio poslinkio pripažinimo link, kad karas nesibaigs teisingumo triumfu Ukrainai ir Rusijai“.

Negana to, pastebėjo autoriai, Ukraina nėra monolitas, nepajudinamai palaikantis visos teritorijos grąžinimą bet kokia kaina. Vis daugiau ukrainiečių neabejotinai norėtų pakeisti kursą ir nustoti siųsti žmones vis labiau neįgyvendinamiems tikslams siekti.

„Melagingi Vakarų pažadai remia mažiau praktišką alternatyvą“, – pridūrė „Politico“.

Be to, nors netikros vilties kaina daugiausia tenka Ukrainai, ji taip pat didina riziką amerikiečiams ir kitoms NATO narėms. Kuo ilgiau karas užsitęs, tuo didesnė eskalacijos rizika, išskyrė autoriai.

Pastarosiomis savaitėmis Ukraina jau pasitelktė savo vietinius pajėgumus, kad smogtų Rusijos radiolokacinėms stotims, skirtoms iš anksto perspėti apie JAV branduolinę ataką. Praėjusį mėnesį Ukrainos pajėgų paleistos JAV tiekiamos raketos sprogmenys, kuriuos perėmė Rusijos priešlėktuvinė gynyba, nukrito ant civilių paplūdimio gyventojų Sevastopolyje.

Šie įvykiai, pasak „Politico“, kelia didelį susirūpinimą.

„Ankstyvojo perspėjimo sistemų puolimas pakerta Rusijos pasitikėjimą savo gebėjimu reaguoti, jei Jungtinės Amerikos Valstijos suduotų pirmąjį branduolinį smūgį, todėl didėja rizika, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus. Tačiau labiau tikėtina, kad Maskva į atakas prieš jos teritoriją naudojant JAV tiekiamus ginklus atsakys ieškodama būdų, kaip tiesiogiai smogti JAV arba jų rėmėjams.“

Ukrainos išpuoliai prieš Rusiją taip pat kelia klausimą, ar JAV sugebės užkirsti kelią Kyjivui įtraukti jas į tiesioginį konfliktą, kai padėtis taps dar baisesnė.

Rusijos gynybos ministerijos nuotr./Rusijos kariai Ukrainoje

„Analitikai dažnai pabrėžia, kad Vakarai neturėtų pasiduoti „branduoliniam šantažui“, nes eskalacija iki branduolinio karo mažai tikėtina. Tačiau tikslus branduolinio šantažo pavadinimas yra branduolinis atgrasymas, ir jam nereikia įsitikinimo, kad katastrofa įvyks, o tik baimės, kad ji gali įvykti“, – rašo leidinys.

Branduolinio karo rizika gali būti nedidelė, tačiau jo apokaliptinės pasekmės reikalauja dėti visas pastangas, kad jis niekada neįvyktų.

„Ir vis dėlto praeitą savaitę NATO tęsė savo neatsakingą politiką Ukrainos atžvilgiu: kurstė klaidingas viltis, mažindama taikos tikimybę ir didindama karo pavojų. Kitoks aukščiausiojo lygio susitikimas, persmelktas realizmo, būtų pripažinęs, kad Ukraina negali laimėti didžiule prasme, kaip ji pati apibrėžė pergalę, ir kad NATO jos negins. Tai būtų tiltas į geresnes protingos taikos Ukrainoje perspektyvas, jau nekalbant apie didesnį NATO saugumą“, – padarė išvadą autoriai.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas plės mobilizaciją ir šiuo metu planuoja įdarbinti 350 tūkst. naujokų. Ir tai tik pirmasis etapas, naujienų svetainei „KIEV24“ pareiškė Ukrainos kariuomenės generolas, buvęs užsienio žvalgybos tarnybos vadovas Mykola Malomužas.

Jo teigimu, Rusija šiais ir kitais metais planuoja mobilizuoti apie milijoną žmonių, tačiau gyvosios jėgos jai trūksta jau dabar.

„V.Putinas bus priverstas mobilizuotis ir plėstis. Kaip jis pats sakė, per pusmetį jam reikia į kariuomenę mobilizuoti bent 350 tūkst. žmonių. Būtent tai paskatins jį uždrausti keliauti asmenims, privalantiems atlikti karinę tarnybą“, – pažymėjo buvęs žvalgybos pareigūnas.

M.Malomužas pabrėžė, kad tuos 350 tūkst. naujai mobilizuotus karius dar reikės apmokyti ir koordinuoti jų kovinius veiksmus.

„Ir 350 tūkst. yra tik pirmasis etapas, o bendras skaičius turėtų išaugti iki milijono. Tai numatyta šiems ir kitiems metams. Jei kalbame apie 35 tūkst. rusų, žuvusių fronte per mėnesį, tai per 10 mėnesių jų bus 350 tūkst. Būtent tiek gyvosios jėgos jie „pritrauks“ iki metų pabaigos.  O kitais metais jiems reikės dar daugiau. Sakyčiau, kad tokie ištekliai yra sunkiai surenkami net iš visos Rusijos. Žinau dabartinę operatyvinę situaciją Rusijoje, ir ten jau dabar jaučiamas trūkumas“, – paaiškino jis.

Generolas taip pat atkreipė dėmesį, kad „jaunų žmonių“ teisiškai neleidžiama siųsti į fronto liniją.

„Tačiau tai bus padaryta. Jie bus perduoti pagal sutartį, o tada bus taikoma jų siuntimo į kovinio rengimo centrus ir į frontą schema. Viskas rodo, kad V.Putinas kuria užsitęsusio karo modelį. Todėl mobilizaciniai ištekliai jam yra itin aktualūs“, – sakė M.Malomužas.

Didžiosios Britanijos žvalgyba anksčiau pranešė, kad Rusijos vyriausybė kuria sistemą, kuri neleistų potencialiems šauktiniams ir mobilizuotiesiems į Rusijos kariuomenę išvykti iš šalies.

Kaip pažymima pranešime, liepos 11 d. naujienų svetainė „Meduza“ pranešė, kad Rusijos vyriausybė diegia „keitimosi informacija sistemą“ tarp Gynybos ministerijos ir Federalinės saugumo tarnybos (FSB), kuri leis perduoti išsamią informaciją apie potencialius rekrūtus FSB pasienio tarnybai ir neleis jiems išvykti iš šalies. Sistema turėtų visiškai įsibėgėti iki 2024 m. rudens.

Praėjusią vasarą Rusija uždraudė asmenims, gavusiems šaukimą į teismą, išvykti iš šalies. Rusijos valdžios pareigūnams taip pat uždrausta keliauti į užsienį

„AP“/„Scanpix“/Ukrainos kariai prie Dniepro

Po trečiadienį išplatintų pranešimų apie Ukrainos karių pasitraukimą iš Krynkų kaimo kairiame Dniepro krante, policija nurodė, kad nuo 2023 m. spalio iki šių metų birželio pabaigos per šią gynybinę operaciją dingo 788 Ukrainos kariškiai. Tuo tarpu Ukrainos kariuomenė teigia, kad jos kariai laikose kitose pozicijose kairiajame Dniepro krante.

„Policijoje žurnalistams pavyko išsiaiškinti, kiek ukrainiečių karių dingo Krynkų kaime Chersono srities kairiajame Dniepro krante. Nuo 2023 m. spalio mėn. iki 2024 m. birželio pabaigos kaip oficialiai dingę be žinios ten ieškomi 788 vyrai. Tuo pat metu iš ten išvežtų ir galiausiai palaidotų žuvusių karių skaičius yra gerokai mažesnis – 262 gynėjai per šį laikotarpį“, – rašoma „Slidstvo.Info“ straipsnyje.

Pokalbiuose su žurnalistais jūrų pėstininkai ne kartą sakė, kad Krynkuose rusai neima belaisvių. Tačiau mainų sąrašuose ir ataskaitose apie paėmimą į nelaisvę įrašytos ten dingusių asmenų pavardės.

Plačiau skaitykite ČIA.

Wikipedia.org nuotr./Rusijos tankas T-90

Rusijos autokratinis prezidentas Vladimiras Putinas bando sugrąžinti savo valdomai šaliai imperinę didybę, kurią ji prarado žlugus Sovietų Sąjungai. Savo pirmtakams sovietams jis gali padėkoti už tai, kad paliko jam didžiulį karinės technikos arsenalą. Tūkstančiai senų tankų ir šarvuočių padeda V.Putinui jau trečius metus tęsti karą Ukrainoje.

Tačiau dėl nuostolių, kuriuos patiria V.Putino kariuomenė, net ir milžiniškos sovietinės atsargos gali būti išeikvotos jau kitais metais, skelbia leidinys „The Economist“.

Sovietų Sąjunga turėjo daugiau tankų nei visos NATO šalys kartu sudėjus. Ir apskritai šarvuotos technikos – daugiau nei visos pasaulio šalys, pažymėjo Stokholmo Rytų Europos studijų centro analitikas Aleksandras Golcas.

Jo nuomone, „politbiuras“ suprato, kad vakarietiška ginkluotė yra efektyvesnė, todėl karo atveju pasikliovė kiekybe, o ne kokybe.

Panašaus požiūrio laikosi ir V.Putinas, pastebėjo „The Economist“. Liepos 17 d. projekto „Oryx“ interneto svetainės, kurioje fiksuojami technikos nuostoliai karo Ukrainoje metu, duomenimis, Rusijos kariuomenė jau neteko 16 906 vienetų karinės technikos, įskaitant 3 235 tankus, 1 464 šarvuotųjų transporterių, 4 288 pėstininkų kovos mašinų. Atsižvelgiant į nedokumentuotus nuostolius, žala gali būti daug didesnė.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos tankas T-72B3M

Gruodį tuometinis gynybos ministras Sergejus Šoigu gyrėsi, kad 2023 m. Rusijos kariuomenė gavo 1 530 tankų. Jis tik nepaminėjo, kad beveik 85 proc. jų (Tarptautinio strateginių tyrimų instituto (IISS) vertinimu) yra sena technika, paimta iš atsargų: daugiausia tankai T-72, bet taip pat T-62 ir net po Antrojo pasaulinio karo pagaminti T-54 ir T-55.

Jie buvo modernizuoti, išvesti į mūšį ir šimtais sudeginti Ukrainos laukuose, nukentėję nuo bepiločių lėktuvų, HIMARS raketų, sviedinių iš savaeigių haubicų ar nešiojamųjų granatsvaidžių – vien įvairių modelių T-72 nuo karo pradžios, „Oryx“ duomenimis, sunaikinta ir palikta 1515 T-72.

Rusija šiemet turėtų pagaminti apie 1 500 tankų ir 3 000 kitų šarvuočių, tačiau 85 proc. jų sudaro iš atsargų pertvarkytos ir rekonstruotos transporto priemonės, atkreipė dėmesį Karališkojo Jungtinių tarnybų studijų instituto (RUSI) ekspertai.

Didžiausia Rusijos problema yra tankai ir šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, kurios yra būtinos bet kokiam didesniam puolimui, „The Economist“ žurnalistams aiškino ekspertai.

Nors vasario mėnesį Rusija turėjo apie 3 200 tankų sandėliuose, iki 70 proc. jų „nuo karo pradžios nepajudėjo nė per centimetrą“, įvertino IISS analitikas Michaelas Gjerstadas. Pasak jo, didelė dalis T-72 (šių tankų Rusija turi daugiausiai) nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios stovėjo atviroje aikštelėje, todėl, panašu, kad jų būklė yra labai prasta.

Pasak A.Golco ir Rusijos karinio eksperto Pavelo Luzino, Tuftso universiteto Fletcherio teisės ir diplomatijos mokyklos ir Europos politikos analizės centro vizituojančio mokslininko, esant dabartiniam kovinių nuostolių tempui, iš atsargų paimtų tankų ir šarrvuočių remonto galimybės išseks maždaug po metų – iki 2025 m. antrosios pusės.

Atsivėrusių „skylių“ kariuomenėje nepavyks pakeisti ir nauja technika: P.Luzino skaičiavimais, Rusija per metus gali pagaminti tik 30 naujų tankų. Ir net jie gali baigtis sulopymais: kai 2023 m. ukrainiečiai užgrobė tanką T-90M (pažangiausią karo tanką, pradėtą naudoti 2020 m.), paaiškėjo, kad jo patranka pagaminta 1992 m. (tada pradėtas gaminti pirmasis T-90 modelis).

Giedriaus Petkevičiaus nuotr./Sunaikintas tankas

M.Gjerstadas apskaičiavo, kad per metus nuo surinkimo linijos gali nuvažiuoti ne daugiau kaip 28 visiškai nauji T-90M.

Nuo karo pradžios į frontą buvo išsiųsti 175 tankai T-90M, kuriuos V.Putinas kelis kartus pavadino geriausiais pasaulyje. Tačiau „Oryx“ užfiksavo beveik 60 proc. jų praradimą.

Naujų tankų gamybą ir senų tankų bei šarvuotųjų pėstininkų kovos mašinų modernizavimą stipriai apsunkina komponentų trūkumas – tiek vakarietiškų, kuriuos tenka bandyti gauti apeiti sankcijas, tiek savų.

P.Luzinas pažymėjo, kad atsargos, skirtos naudoti 2025 m., jau iš esmės išnaudotos, o daugelis svarbiausių komponentų ir atsarginių dalių anksčiau buvo importuojamos iš Europos. Jo teigimu, kartais pavyksta rasti alternatyvų, tačiau jos paprastai būna prastesnės kokybės. Pavyzdžiui, prancūzų „Thales“ termovizoriai buvo pakeisti kiniškais ir baltarusiškais, anksčiau pažymėjo RUSI ekspertai ir įvertino juos kaip „mažiau efektyvius, bet tinkamus“.

Be to, nebeliko senųjų sovietinių gamybos grandžių. Svarbūs karinės gamybos centrai buvo Sakartvelas, Vokietijos Demokratinė Respublika ir Ukraina (pagrindinė T-72 bokštelių gamyba vyko Charkive). P.Luzinas pridūrė, kad nuo sovietinių laikų darbuotojų skaičius kariniame pramoniniame komplekse sumažėjo nuo 10 iki 2 mln.

Daug dėmesio skiriama Rusijos kariuomenės ugnies galios pranašumui. Neigiama to pusė – greitas artilerijos šautuvų vamzdžių dėvėjimasis. Rusija turi tik dvi gamyklas, kuriose yra rotacinės kalimo mašinos, reikalingos statinėms gaminti, ir kiekviena iš jų gali pagaminti tik apie 100 vienetų per metus, palyginti su tūkstančiais reikalingų.

„Šios įrangos nėra kuo pakeisti, – teigė P.Luzinas. – Per visą sovietinę ir posovietinę istoriją šalyje buvo naudojamos tik importuotos mašinos.“

„Reuters“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

„Net giliai Vokietijos kaimo miškuose Ukrainos šauktiniai nėra saugūs nuo smalsių galimų priešo dronų objektyvų“, – rašo leidinio „Politico“ žurnalistai Joshua Posaneris ir Christina Gonzalez.

Slaptoje vietoje už Berlyno šimtai ukrainiečių karių dalyvauja mokymuose. Šešioms savaitės skirtos išmokti greitojo karo tranšėjose ir kovų mieste pagrindų. Jiems treniruojantis virš medžių viršūnių reguliariai prašvilpia neatpažinti bepiločiai orlaiviai.

„Vokietijos kariuomenė, kuriai kyla įtarimų, kas siunčia dronus, turi atsakymą: vietoje to, kad įsikištų, ukrainiečiams liepiama į mokymus įtraukti galimai priešiškus bepiločius orlaivius ir taip pasiruošti fronto linijoms Rytų Ukrainoje, kur jiems teks susidurti su juos bandančiais nužudyti Rusijos dronais“, – skelbia „Politico“.

„Darome prielaidą, kad bent kai kurie iš šių dronų bus vedini nedraugiškų ketinimų“, – leidiniui teigė pulkininkas leitenantas Rolandas Boeskeris.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Ukrainos valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba/Po Rusijos atakos – gaisras pramoniniame objekte Kyjivo regione

Kyjive vėlai trečiadienį griaudėjo sprogimai, aidėjo oro pavojaus sirenos, o pareigūnai ragino gyventojus trauktis į slėptuves dėl rusų oro atakos grėsmės.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai pranešė apie sprogimus Ukrainos sostinės centre. Meras Vitalijus Klyčko sakė, kad ėmė veikti oro gynybos sistemos ir kad tarnybos dirba numušto rusų drono nuolaužų kritimo vietose.

Ukrainos pareigūnai prašo sąjungininkių Vakaruose atsiųsti daugiau oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti rusų dronų ir raketų atakas.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Rusijos valstybinė žiniasklaida pakartojo Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimą, kad Ukrainos valstybė neegzistuos iki 2034 m. Vadinasi, propaganda ruošia rusus ilgam karui Ukrainoje.

Karo tyrimų instituto (ISW) duomenimis, Rusijos visuomenė verčiama manyti, kad Rusija savo tikslą – sunaikinti Ukrainos valstybingumą – įgyvendins per dešimt metų.

Visų pirma D.Medvedevas pareiškė, kad „ne veltui“ NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasiūlė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso per artimiausius dešimt metų. Skandalingasis politikas padarė išvadą, kad Ukraina „niekada“ neprisijungs prie NATO, nes iki 2034 m. pasikeis NATO vadovybė, todėl „visai įmanoma, kad neliks ir liūdnai pagarsėjusios ‚šalies 404‘“.

Analitikai pažymėjo, kad D.Medvedevas tiesiogiai nepasakė, jog Ukraina nustos egzistuoti iki 2034 m., tačiau tai buvo netiesioginė jo pasisakymų potekstė, kurią Rusijos žiniasklaida nedelsdama pradėjo skelbti antraštėmis „D.Medvedevas pripažino, kad Ukraina nustos egzistuoti 2034 m.“ ir „D.Medvedevas išpranašavo Ukrainos išnykimą iki 2034 m.“.

„AP“/„Scanpix“/Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas

Tiesioginė užuomina, kad Rusija sugebės „sunaikinti Ukrainą“ iki 2034 m., yra pažadas Rusijos visuomenei, kad Rusija sugebės laimėti karą ir sunaikinti Ukrainos valstybingumą per dešimtmetį. Taip sukuriama atsargi informacinė aplinka ir visuomenės lūkesčiai dėl karo, kuris truks dar dešimtmetį, bet baigsis Rusijos trokštama „pergale“.

Be to, analitikai pažymi, kad šis Rusijos naratyvas taip pat tiesiogiai ir ryžtingai žlugdo atskirų Kremliaus pareigūnų bandymus įteigti, kad Rusija pasirengusi „derėtis“ dėl „taikos“ su Ukraina, ir dar labiau pabrėžia, kad vienintelis Kremliaus trokštamas karo galutinis tikslas – visiškai sunaikinti Ukrainos valstybę ir tautą.