Suprasti akimirksniu
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Per Rusijos raketų ataką Mykolajive žuvo mažiausiai 3 žmonės, tarp jų – vaikas
18:46 Atnaujinta 19:27
Per Rusijos raketos smūgį vaikų žaidimų aikštelėje pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų vienas vaikas, penktadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Raketa „pataikė į žaidimų aikštelę“ šalia gyvenamojo namo, pareiškė V. Zelenskis ir paragino pasaulį padėti sustabdyti Rusijos „terorą“.
„Kol kas žinoma, kad sužeisti penki žmonės. Per šį smūgį žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką“, – parašė jis žinutėje platformoje „Telegram“.
Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, regis, mažiausiai dviejų žuvusiųjų kūnai – vienas guli po griuvėsiais prie įėjimo į pastatą, o kitas – kieme.
Vieną sužeistąjį žmonės nešė ant neštuvų, o daugiaaukščio gyvenamojo namo langai buvo išdaužti.
„Šis gyvybės naikinimas turi liautis“, – pareiškė V.Zelenskis.
„Reikia naujų sprendimų mūsų gynybai paremti. Rusija turi pajusti pasaulio galią“, – pridūrė jis.
Ukrainos lyderis ne kartą ragino Kyjivo rėmėjus Vakaruose tiekti daugiau oro gynybos sistemų ir padėti šaliai apsaugoti savo dangų nuo Rusijos atakų iš oro.
Šaltiniai: VZelenskis kalbėjosi telefonu su D.Trumpu
01:06
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis telefonu kalbėjosi su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu, pranešė Ukrainos šaltiniai.
Pasak šaltinių, pokalbis įvyko. Detalės kol kas nežinomos.
Rusija vis dar verbuoja kubiečius į karą dėl dosnių išmokų ir Rusijos pilietybės
00:48
Kubos piliečiai ir toliau atvyksta į Rusiją, kad prisijungtų prie jos pajėgų kovai prieš Ukrainą, nors Kubos vyriausybė bando pažaboti verbavimą, liepos 19 d. pranešė „Bloomberg“, remdamasi neatskleistu šaltiniu.
Rusija nuo pat plataus masto invazijos pradžios verbuoja užsieniečius iš tokių šalių kaip Nepalas, Somalis, Indija, Kuba ir kt. kovoti Ukrainoje.
Rusijos pajėgos stengiasi padidinti karių skaičių šalyje ir užsienyje, nes poreikis papildyti kariuomenę tapo vis aktualesnis.
Iki birželio vidurio per invaziją į Ukrainą žuvo, buvo sužeista arba pateko į nelaisvę nuo 462 000 iki 728 000 Rusijos karių, liepos mėn. rašė „The Economist“.
Kubos savanoriai prisijungia prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų neoficialiais būdais, o bendras Rusijos kare Ukrainoje dalyvaujančių savanorių skaičius „greičiausiai nesiekia nė kelių šimtų“, sakė šaltinis.
Rusijos kariuomenės siūlomos dosnios išmokos vilioja kubiečius prisijungti prie karo, nes Karibų šalis kovoja su elektros energijos tiekimo pertrūkiais ir maisto trūkumu per ekonominę krizę, kuri sukėlė masinę migraciją ir gatvių protestus, rašė „Bloomberg“.
Kai kuriuos kubiečius taip pat vilioja galimybė gauti Rusijos pasą po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sausio mėn. pasirašė dekretą, leidžiantį užsieniečiams tapti Rusijos piliečiais mainais į karinę tarnybą.
Po užpuolimo ligoninėje mirė buvusi Ukrainos parlamento narė
23:40 Atnaujinta 23:47
Ligoninėje mirė buvusi Aukščiausiosios Rados deputatė Iryna Farion, pranešė Lvivo pirmosios medikų asociacijos spaudos tarnyba.
Liepos 19 d. Lvivo mieste nenustatytas asmuo apšaudė buvusią kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Ukrainos įstatymų leidėją ir kalbininkę Iryną Farion, pranešė Ukrainos pareigūnai.
„Bėda. Tapo aišku, kad Iryna Farion mirė ligoninėje. Gydytojai darė viską, kas įmanoma, tačiau sužalojimas buvo nesuderinamas su gyvybe. Lvivo bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą šeimai ir visiems, kurie ją pažinojo ir mylėjo. Labai baisu ir siaubinga, kad Ukrainoje nebėra saugios vietos. Bet už tokią įžūlią, įžūlią žmogžudystę žudikas turi būti surastas“, – rašė meras .
Rusų propagandininkai vėl kartoja melagieną apie neva „ypatingąjį“ Sevastopolio statusą
23:04
Socialiniuose tinkluose vėl pradėtos platinti žinutės, sukurtos remiantis sena Kremliaus propagandine pasaka apie Sevastopolio „ypatingąjį statusą“. Tačiau, atidžiau panagrinėjus, tiesos tokiuose teiginiuose nerasta.
Propagandininkai tvirtina, kad kadangi Sevastopolis Rusijos Sovietų Federacinėje Socialistinėje Respublikoje (RSFSR) turėjo respublikinio pavaldumo miesto statusą, jis specialiu aktu turėjo būti perduotas Ukrainos SSR, atskirai nuo Krymo regiono.
O kadangi jokio specialaus įsako nebuvo, Sevastopolis esą „visada buvo Rusijos“.
Tačiau šis teiginys iš esmės prieštarauja sovietiniams teisės aktams, kuriais remdamasi Maskva bando grįsti savo dabartines pretenzijas.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Išbandymas Kinijos ir Rusijos draugystei: akys krypsta į kaimynę, kuri domina ir Pekiną, ir Kremlių
22:59
Liepos pradžioje Rusijos ir Kinijos vadovai susitiko Astanoje, kur viešai išreiškė susidomėjimą Kazachstano urano atsargomis. Britų žiniasklaida jau kalba, kad tai taps išbandymu Pekino ir Kremliaus draugystei.
Prieš Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos aukščiausiojo lygio susitikimą, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė, kad Kinija ir Kazachstanas glaudžiau bendradarbiaus energetikos srityje ir kartu investuos į naujas urano kasyklas.
Panašaus tikslo flirtuodamas su Kazachstano vadovu siekia ir Vladimiras Putinas.
Žurnalas „The Economist“ neseniai rašė, kad Kinijos ir Rusijos „beribė draugystė“ bus išbandyta, kai jos pradės siekti Kazachstano mineralinių išteklių.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Buvusi Ukrainos parlamento narė sužeista po pasikėsinimo nužudyti Lvive
21:46
Liepos 19 d. Lvivo mieste nenustatytas asmuo apšaudė buvusią kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Ukrainos įstatymų leidėją ir kalbininkę Iryną Farion, pranešė Ukrainos pareigūnai.
Ukrainos nacionalinės policijos duomenimis, 60 metų moteris buvo paguldyta į ligoninę su šautine žaizda galvoje. Jos būklė yra „itin sunki“, teigė prokurorai.
Nors policija neatskleidė jos vardo ir pavardės, Lvivo srities gubernatorius Maksimas Kozyckis rašė, kad nukentėjusioji yra Iryna Farion.
Teisėsaugos pareigūnai siekia nustatyti ir sulaikyti užpuoliką. Prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie situaciją informavo vidaus reikalų ministras ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas.
„Akivaizdu, kad bet koks smurtas nusipelno pasmerkimo, o visi, atsakingi už šį išpuolį, turi būti patraukti atsakomybėn“, – sakė V.Zelenskis.
I.Farion, žinoma dėl savo prieštaringų pareiškimų dėl rusų kalbos vartojimo Ukrainoje, 2005 m. įstojo į ultranacionalistinę partiją „Svoboda“ ir 2012-2014 m. buvo parlamento narė.
Netrukus po to, kai buvo atleista iš darbo, 2024 m. birželį ji buvo grąžinta į Lvivo politechnikos universiteto ukrainiečių kalbos katedros profesorės pareigas. I.Farion sukėlė pasipiktinimą, kai lapkričio 6 d. pareiškė, kad negali vadinti ukrainiečių karių ukrainiečiais, jei jie kalba rusiškai.
Idėjų kalvė Tatarstane: po beprotiško pasiūlymo gimė dar vienas – į frontą siųsti kates
21:03
Po visai neseniai Tatarstae paskelbtos „beprotiškos akcijos“, kaip papildyti Kremliaus karių gretas pradėtame kare Ukrainoje, gimė dar viena iniciatyva. Šį kartą garsiai kalbama, kad reikėtų į frontą siųsti kates.
Specialiame televizijos maratone, kuris buvo skirtas karių verbavimui, vienos rusų karinės organizacijos vadovas pasiūlė į frontą siųsti kates, kurios galėtų padėti Kremliaus kariams.
Tai buvo jau antra savotiška „akcija“, kuri pastaruoju metu gimė Tatarstane.
Visgi Kremliaus karys turėjo paaiškinimą, kuo katės pasitarnautų kovojant su Ukraina.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
JT: JAV žurnalisto įkalinimas Rusijoje kelia rimtą susirūpinimą
20:59
Rusijos teismo sprendimas JAV reporteriui Evanui Gershkovichui skirti 16 metų kalėjimo dėl kaltinimų šnipinėjimu kelia rimtą susirūpinimą, penktadienį pareiškė Jungtinių Tautų atstovas spaudai.
„Žurnalistai turėtų turėti galimybę atlikti savo pagrindines profesines funkcijas ir dirbti saugioje aplinkoje, nebijodami represijų“, – žurnalistams sakė atstovas spaudai Farhanas Haqas.
E.Gershkovichas, jo darbdavys „Wall Street Journal“ ir JAV pareigūnai tvirtina, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, bet tapo taikiniu dėl to, kad yra žurnalistas ir JAV pilietis.
Leidinio „The Wall Street Journal“ 32 metų korespondentas E.Gershkovichas yra pirmasis nuo sovietinių laikų Vakarų žurnalistas, Rusijoje apkaltintas šnipinėjimu. Jo bylą Vašingtonas vadina suklastota.
2023-iųjų kovą komandiruotės metu Jekaterinburge sulaikytas E.Gershkovichas daugiau nei metus yra laikomas Maskvos Lefortovo kalėjime, garsėjančiame sunkiomis sąlygomis.
„The Wall Street Journal“ pasmerkė nuosprendį.
„Šis gėdingas ir niekingas nuosprendis paskelbtas po to, kai Evanas 478 dienas praleido kalėjime, neteisėtai suimtas, toli nuo savo šeimos ir draugų, negalėdamas rengti reportažų, ir visa tai tik dėl to, kad dirbo žurnalisto darbą“, – teigiama leidinio vyriausiosios redaktorės Emmos Tucker ir leidėjo Almaro Latouro išplatiname pareiškime.
„Ir toliau darysime viską, kas įmanoma, siekdami, kad Evanas būtų išlaisvintas, ir palaikysime jo šeimą, – pridūrė jie. – Žurnalistika nėra nusikaltimas, ir mes nesustosime, kol jis nebus paleistas. Tai turi baigtis dabar.“
Organizacija „Žurnalistai be sienų“ irgi pasmerkė Rusijos teismo sprendimą kaip „valstybinį įkaitų paėmimą“.
Nuosprendį E.Gershkovichui pasmerkė Berlynas, Londonas bei Europos Parlamento pirmininkė.
Tuo metu JAV vadovas Joe Bidenas sakė siekiantis E.Gershkovicho paleidimo.
Ukrainos karinė žvalgyba: Rusijos nauji „galingi puolimai“ mažai tikėtini
20:48
Rusijos pajėgos toliau stumia beveik visą fronto liniją, tačiau nauji „galingi puolimai“ mažai tikėtini, liepos 19 d. per nacionalinę televiziją pranešė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Pasak A.Jusovo, Ukrainos pajėgos atrėmė atakas per trumpalaikį Rusijos puolimą Charkivo srityje, kuris prasidėjo gegužės 10 d. ir taip pat turėjo įtakos padėčiai Sumų srityje šiaurės rytuose.
„Pagrindinis taikinys yra Ukrainos Donbasas“, – sakė A.Jusovas, pridurdamas, kad „ten ir toliau vyksta patys didvyriškiausi ir dramatiškiausi įvykiai“.
Jis pažymėjo, kad nors Rusijos pajėgos tebėra gausios“ didelių pokyčių, rodančių naujus galingus puolimus naujomis kryptimis" neįvyko.
Vaizdo įraše užfiksuota, kaip Ukrainos pajėgos naikina rusišką 4 mln. dolerių vertės savaeigę haubicą 2S5 „Hyacinth-S“
20:35
Savanorių fondas „Return Alive“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame, kaip pranešama, matyti, kaip Ukrainos kariai naikina rusišką 152 mm savaeigę haubicą 2S5 „Hyacinth-S“, kurios vertė siekia 4 mln. dolerių, skelbia kyivpost.com.
Iš pradžių drono filmuotoje medžiagoje matyti balti dūmai. Drono kamerai priartėjus matyti sprogimai, po kurių kyla stipri ugnis.
Dėl prastos vaizdo įrašo kokybės „Kyiv Post“ negalėjo nepriklausomai patikrinti vaizdo įrašo datos, vietos ir patvirtinti, kad tai yra savaeigė haubica 2S5 „Hyacinth-S“.
Daugiau apie tai skaitykite ČIA.
Iš Rusijos okupuotos atominės elektrinės Zaporižioje evakuota beveik 5 000 darbuotojų
20:21
Liepos 19 d. per spaudos konferenciją energetikos ministras Hermanas Haluščenka pranešė, kad iš Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės (AE) evakuota apie 5 000 darbuotojų.
Zaporižios atominę elektrinę, didžiausią Europoje atominę elektrinę, nuo 2022 m. kovo mėn. okupavo Rusija. Jos padėtis netoli fronto linijos lėmė padidėjusią branduolinės saugos riziką per visą Rusijos vykdomą plataus masto karą.
Visi evakuoti darbuotojai buvo Ukrainos branduolinės energetikos agentūros „Energoatom“ darbuotojai, pasak H.Haluščenkos.
H.Haluščenka taip pat priminė, kad nuo 2024 m. vasario Rusijos pajėgos uždraudė patekti į elektrinę tiems darbuotojams, kurie liko okupuotoje teritorijoje.
Baltarusijoje vokiečiui skirta mirties bausmė
20:09
Baltarusijoje vokiečiui, kurį Minskas apkaltino įvykdžius kelis nusikaltimus, įskaitant „terorizmą“ ir „samdinių veiklą“, skirta mirties bausmė sušaudant, penktadienį pranešė teisių gynimo grupė „Viasna“.
„Viasna“ žiniomis, 30-metis Rico Kriegeris birželio pabaigoje vykusiame slaptame teismo procese buvo pripažintas kaltu pagal šešis Baltarusijos baudžiamojo kodekso straipsnius, įskaitant teroristiniu aktu laikomą „sprogimą, kurio tikslas buvo paveikti valdžios institucijų sprendimus, įbauginti gyventojus, destabilizuoti viešąją tvarką“.
Dalis bylos nagrinėjimo vyko už uždarų durų, tikslūs jam pareikšti kaltinimai kol kas nėra visiškai aiškūs, o Baltarusijos oficialioji naujienų agentūra apie jo bylą nieko nepranešė.
„Viasna“ pranešė, kad kaltinimai gali būti susiję su Kalinausko pulku – Baltarusijos savanorių kovotojų grupe, kovojančia prieš Rusiją Ukrainos konflikte.
Remiantis paskyra „LinkedIn“ platformoje, kuri, pasak „Viasna“, priklauso R.Kriegeriui, jis buvo Vokietijos Raudonojo Kryžiaus medicinos darbuotojas, taip pat dirbęs JAV ambasados Berlyne apsaugos darbuotoju.
Tai buvo pirmas kartas, kai Baltarusijoje kas nors buvo teisiamas už samdinių veiklą, pranešė teisių gynimo grupė.
Baltarusija yra vienintelė Europoje šalis, kurioje leidžiama mirties bausmė, tačiau ji skiriama tik už sunkius nusikaltimus, įskaitant terorizmą ir išdavystę.
„Bloomberg“: po ES kritikos V.Orbanas tęs savo vadinamąją „taikos misiją“
20:02
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas, nepaisydamas Europos Sąjungos kritikos, tęs savo vadinamąją „taikos misiją“, liepos 19 d. pranešė agentūra „Bloomberg“.
Netrukus po to, kai Vengrija liepos 1 d. perėmė pirmininkavimą rotacijos tvarka, V.Orbanas susitiko su Ukrainos, Maskvos, Kinijos, Turkijos vadovais ir kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu.
V.Orbano nesąžiningos diplomatinės pastangos, būtent jo susitikimai su Rusijos ir Kinijos vadovais Vladimiru Putinu ir Xi Jinpingu pagal ES pirmininkavimo logotipą, sukėlė visos ES pyktį.
Interviu valstybiniam radijui V.Orbanas sakė, kad ES, atsižvelgiant į galimą D.Trumpo sugrįžimą į valdžią, turi prisijungti prie Kinijos ir JAV ir spausti Rusiją bei Ukrainą pradėti taikos derybas, pranešė „Bloomb
Ukraina teigia numušusi Rusijos naikintuvą Su-25
19:39
Ukrainos pajėgos teigė penktadienį Donecko regione numušusios Rusijos naikintuvą „ Su-25“.
„Mūsų priešlėktuvinės patrankos Donecko srityje numušė Rusijos Su-25“, – „Telegram" pranešė Hortycios operatyvinė strateginė pajėgų grupė ir pridūrė, kad viršgarsinis lėktuvas „bandė apšaudyti gynybos pajėgų dalinių pozicijas“.
„Dėl mūsų priešlėktuvinių naikintuvų tikslumo, meistriškumo ir profesionalumo šiandien Rusijos aviacija sumažėjo vienu koviniu lėktuvu“, – pridūrė jie.
Per Rusijos raketų ataką Mykolajive žuvo mažiausiai 3 žmonės, tarp jų – vaikas
18:46 Atnaujinta 19:27
Per Rusijos raketos smūgį vaikų žaidimų aikštelėje pietiniame Ukrainos Mykolajivo mieste žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų vienas vaikas, penktadienį pranešė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Raketa „pataikė į žaidimų aikštelę“ šalia gyvenamojo namo, pareiškė V. Zelenskis ir paragino pasaulį padėti sustabdyti Rusijos „terorą“.
„Kol kas žinoma, kad sužeisti penki žmonės. Per šį smūgį žuvo trys žmonės, įskaitant vaiką“, – parašė jis žinutėje platformoje „Telegram“.
Jis paskelbė nuotraukas, kuriose matyti, regis, mažiausiai dviejų žuvusiųjų kūnai – vienas guli po griuvėsiais prie įėjimo į pastatą, o kitas – kieme.
Vieną sužeistąjį žmonės nešė ant neštuvų, o daugiaaukščio gyvenamojo namo langai buvo išdaužti.
„Šis gyvybės naikinimas turi liautis“, – pareiškė V.Zelenskis.
„Reikia naujų sprendimų mūsų gynybai paremti. Rusija turi pajusti pasaulio galią“, – pridūrė jis.
Ukrainos lyderis ne kartą ragino Kyjivo rėmėjus Vakaruose tiekti daugiau oro gynybos sistemų ir padėti šaliai apsaugoti savo dangų nuo Rusijos atakų iš oro.
V.Zelenskis: F-16 tiekimas paspartės padedant Lenkijai
16:40
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Lenkija priėmė sprendimą, kuris paspartins labai reikalingų naikintuvų F-16 tiekimą Ukrainai, tačiau nepasakė, koks tai sprendimas.
„Šiandien turime teigiamą Lenkijos vyriausybės sprendimą konkrečiu klausimu, kuris leis Ukrainai greičiau gauti naikintuvus F-16“, – parašė V.Zelenskis socialiniame tinkle X, bet nedetalizavo.
Britų vyriausybė: mūsų pozicija nesikeičia
16:28
Jungtinės Karalystės vyriausybė atsisako patvirtinti, ar Ukraina gali naudoti britų raketas „Storm Shadow“ smūgiams į Rusijos teritoriją.
Žurnalistų paklaustas, ar premjeras yra palankiai nusiteikęs Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio raginimams leisti naudoti britų ginklus Rusijoje, vyriausybės atstovas spaudai atsakė:
„Aš manau, kad jūs girdėjote premjero žodžius, kai jam buvo užduoti klausimai apie tai per vakarykštę spaudos konferenciją, kurioje jis labai aiškiai išdėstė mūsų poziciją. Manau, kad iš kabineto posėdžio, kurį matėte ir vakar, taip pat buvo aišku, kad mes neabejotinai remiame Ukrainą. Tai nesikeis ir mes esame pasiryžę juos remti tiek, kiek reikės.“
Perklaustas, ar Didžioji Britanija panaikino apribojimus naudoti raketas „Storm Shadow“ prieš taikinius Rusijos teritorijoje, pareigūnas atsakė:
„Mūsų pozicija nesikeičia, ir premjeras tai išdėstė vakar. Mes teikėme karinę pagalbą, kad paremtume aiškią Ukrainos teisę į savigyną nuo neteisėtų Rusijos veiksmų pagal tarptautinę humanitarinę teisę. Jungtinės Karalystės teikiama įranga yra skirta Ukrainos gynybai“.
Rusija tvirtina užėmusi dar vieną kaimą Rytų Ukrainoje
16:13
Rusijos okupantų kariuomenė penktadienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą rytiniame Ukrainos Donecko regione.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad jos kariai užėmė Jurivkos kaimą – mažą gyvenvietę, esančią maždaug už 30 km į šiaurę nuo regiono sostinės Donecko.
Pietų Ukrainoje per rusų atakas žuvo du žmonės
15:26
Per rusų atakas Ukrainos pietinėje Chersono srityje, dešiniajame Dnipro krante penktadienį žuvo du žmonės, pranešė pareigūnai.
Diena anksčiau Kyjivas pripažino, kad jo atraminės pozicijos kairiajame krante daugiausia yra sunaikintos.
Ukrainiečiams pernai pavyko įkurti nedidelį placdarmą kairiajame Dnipro krante – taip buvo siekiama sukurti buferinę zoną, padedančią apsisaugoti nuo rusų atakų.
Tačiau ketvirtadienį kariuomenė pripažino, kad, nors kovos ten vis dar tęsiasi, „dauguma ukrainiečių karių pagrindinių pozicijų“ Krynkų kaime visiškai sunaikinta.
Bilozerkos miestelyje už maždaug 5 km nuo Dnipro per „didelio masto rusų raketinės artilerijos smūgius“ žuvo du žmonės, sakė Chersono srities gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Pasak jo, dar mažiausiai penki žmonės buvo sužeisti. Tarp jų yra greitosios pagalbos medikas, kuris teikė pagalbą sužeistiesiems ir kuriam smogė dronas.
Rusijos pajėgos dideles Chersono srities teritorijas užėmė netrukus po to, kai 2022-ųjų vasarį pradėjo invaziją į Ukrainą, bet ukrainiečių kariai vėliau tais metais privertė rusų karius atsitraukti iš dešiniojo Dnipro kranto.
Kremlius 2022-ųjų pabaigoje pareiškė aneksavęs visą Chersono sritį, o rusų pajėgos iš kito Dnipro kranto nuolat apšaudo miestą.
Ukrainos vidaus reikalų ministerija penktadienį atskirai pranešė, kad šiaurės rytinėje Charkivo srityje per ataką panaudojant raketą „Iskander“ buvo sužeisti mažiausiai devyni žmonės, tarp jų – 14 metų paauglys.
Donecko srityje numuštas rusų naikintuvas
15:13
Liepos 19 d. Ukrainos kariuomenė numušė Rusijos karo lėktuvą Su-25, kuris bandė apšaudyti gynybos pajėgų dalinių pozicijas Pokrovsko kryptimi.
„Priešlėktuvinės gynybos kariai sunaikino dar vieną atakos lėktuvą Su-25, kuris jau liepsnoja Ukrainos Donbaso stepėse“, – pranešama brigados "Hortycia“ pranešime.
V.Zelenskis prašo britų leidimo smogti giliau į Rusiją
15:03
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino naująją Didžiosios Britanijos vyriausybę leisti smogti giliau į Rusijos teritoriją.
V.Zelenskis sakė, kad „tolimojo nuotolio pajėgumai“ naikinti vietas, kuriose sutelkta Rusijos ginkluotė, yra labai svarbūs Ukrainos gynybai
„Prašau jūsų parodyti savo lyderystę“ panaikinant apribojimus Ukrainai naudoti Vakarų ginklus, sakė V.Zelenskis ministrui pirmininkui Keirui Starmeriui.
„Jei bus panaikinti Vakarų ginklų naudojimo prieš Rusijos kariuomenę apribojimai, galėsime smogti toliau nei tik prie sienos“, – sakė jis ministrams.
Tai leistų Ukrainai „ne tik apsisaugoti nuo bet kokio Rusijos puolimo, bet ir apsaugoti mūsų fronto pozicijas ir miestus nuo Rusijos bombų“, pridūrė jis.
V.Zelenskis prašymą išsakė kreipdamasis į Jungtinės Karalystės naująjį ministrų kabinetą.
V.Zelenskis buvo pasveikintas ovacijomis ir tapo pirmuoju užsienio lyderiu, kuris kreipėsi į britų vyriausybę asmeniškai nuo 1997 metų, kai kalbą sakė tuometinis JAV prezidentas Billas Clintonas.
Ukrainiečių prezidentas buvo pasitiktas 10-uoju numeriu pažymėtame Dauningo gatvės name, kur įsikūrusi Jungtinės Karalystės premjero rezidencija.
Pasitiktas raudonuoju kilimu, jis informavo ministrus apie padėtį Ukrainoje ir kalbėjo apie būtinybę Europos šalims didinti gynybos pajėgumų gamybą Rusijos agresijos akivaizdoje.
„The New York Times“: V.Putinui atrodo, kad JAV politika keičiasi jo naudai
14:57
Rusijos režimui ima atrodyti, kad JAV užsienio politika ima vis labiau atitikti Vladimiro Putino lūkesčius.
Svarbiausias Ukrainos sąjungininkas Joe Bidenas patiria didelę politinę krizę ir yra spaudžiamas pasitraukti iš kovos dėl prezidento posto, o rinkimų favoritas Donaldas Trumpas savo viceprezidentu pasirinko prieš paramą Ukrainai pasisakantį senatorių J.D.Vance‘ą.
„Apskritai Amerikos užsienio politika gali priartėti prie V.Putino lūkesčių: tai į vidų nukreipta pasaulėžiūra, kuriai Ukraina rūpi kur kas mažiau nei rusams, todėl tik laiko klausimas, kada Vašingtonas paliks Kyjivą“, – penktadienį rašo įtakingiausias JAV laikraštis „The New York Times“.
Pasak Kremliui lojalaus analitiko Dmitrijaus Trenino, V. Putino strateginis apskaičiavimas remiasi tokia nuostata: kažkurią akimirką amerikiečiai pavargs.
V.Putinas tikisi, jog galiausiai Amerikos vadovaujami Vakarai nustos ginkluoti Ukrainą ir privers jos lyderius sudaryti paliaubas Rusijos sąlygomis.
D.Trumpas savo kalboje ketvirtadienį nepateikė jokių detalių apie tai, kaip jis užbaigs karą. Tačiau jis pasakė, kad pasaulis „balansuoja ant Trečiojo pasaulinio karo ribos“, taip pakartodamas V.Putino perspėjimus, kad karas Ukrainoje virsta kariniu konfliktu tarp Rusijos ir NATO.
Visgi V.Putinui švęsti dar per anksti, o jo apskaičiavimai dėl Amerikos politikos ne kartą pasirodė klaidingi, pažymi „The New York Times“.
2016 metais Kremlius džiaugėsi D.Trumpo pergale, bet jo administracija nusprendė pasiųsti ginklų Ukrainai ir sugriežtinti sankcijas Rusijai.
Todėl Rusijos pareigūnai ir su Kremliumi susiję komentatoriai dabar kur kas atsargiau nei 2016 metais vertina galimą D.Trumpo perrinkimą kaip Rusijos laimėjimą, pažymi „The New York Times“.
J.Stoltenbergas: Rusijos karas prieš Ukrainą gali užtrukti ir ilgiau nei 10 metų
11:50
Kadenciją baigiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad Europa ir NATO turėtų būti pasirengusios, jog karas Ukrainoje gali užsitęsti dešimt metų, tačiau, jo teigimu, paradoksalu, kad kuo įtikinamiau Vakarų sąjungininkės parodys, jog yra pasirengusios ilgam karui, tuo greičiau jis gali baigtis.
Interviu BBC paklaustas, ar NATO šalys turėtų būti pasirengusios, kad karas Ukrainoje gali užsitęsti ilgiau nei dešimtmetį, J.Stoltenbergas atsakė: „Taip.“
„Tačiau svarbiausia čia yra tai, kad kuo labiau remsime Ukrainą ir kuo ilgiau būsime pasirengę ją remti, tuo greičiau karas gali baigtis. Paradoksas yra tas, kad prezidentas Putinas dabar mano, jog gali mus pergudrauti. Štai kodėl karas tęsiasi“, – sakė J.Stoltenbergas.
Paradoksas yra tas, kad prezidentas Putinas dabar mano, jog gali mus pergudrauti. Štai kodėl karas tęsiasi
„Ir kai aiškiai parodysime, kad esame čia ilgam, kad esame pasiryžę padėti Ukrainai ilgai, tada sukursime sąlygas konfliktui išspręsti, o Ukraina nugalės kaip suvereni nepriklausoma valstybė“, – tęsė NATO generalinis sekretorius.
Interviu BBC J.Stoltenbergas dar kartą paragino Europos NATO šalis padidinti savo asignavimus pagalbai Ukrainai. Europiečiai ir Kyjivas baiminasi, kad jei į valdžią Jungtinėse Valstijose grįš Donaldas Trumpas, jis gali sumažinti arba visiškai nutraukti pagalbos Ukrainai finansavimą.
NATO neseniai paskelbė, kad nuo rugsėjo mėnesio pagalbą Ukrainai koordinuos specialus Aljanso padalinys, kuris įsikurs Vokietijoje.
„Tai užtikrins didesnį pagalbos nuspėjamumą ir atskaitomybę, taip pat parodys, kad esame pasiryžę toliau remti Ukrainą“, – patikino J.Stoltenbergas.
Kitą dieną Vokietija paskelbė, kad kitais metais ketina perpus – nuo dabartinių 8 mlrd. eurų iki 4 mlrd. eurų – sumažinti Ukrainai skiriamą karinę pagalbą. Aštuonis milijardus Vokietija skyrė tik šiemet, 2024 m., metais anksčiau jos karinė pagalba siekė tuos pačius keturis milijardus.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris šiuos planus atšaukti mažinimą paaiškino tuo, kad dabar, artimiausioje ateityje, finansavimas Ukrainos poreikiams yra užtikrintas, nes G7 šalys susitarė skirti jai 50 mlrd. dolerių, gautų kaip palūkanos už įšaldytą Rusijos turtą.
V.Zelenskis: karštoji karo fazė gali baigtis jau šiemet
11:44
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu BBC pareiškė, kad karštoji karo su Rusija fazė gali baigtis jau šiais metais, jei Ukrainos sąjungininkai Vakaruose išliks stiprūs. Jo teigimu, visas pasaulis turėtų daryti spaudimą Rusijai ir įtikinti ją sėsti prie derybų stalo, kad karas būtų nutrauktas.
„Darant spaudimą Rusijai, manau, kad įmanoma susitarti dėl diplomatinio susitarimo“, – pridūrė V.Zelenskis.
Ukrainos vadovas pripažįsta, kad karas baigsis diplomatinėmis, o ne karinėmis priemonėmis.
„Tai nereiškia, kad visos teritorijos bus atkovotos jėga. Manau, kad diplomatijos galia gali padėti“, – pabrėžė prezidentas.
O.Sholzas: apie raketų ir dronų numušimą virš Ukrainos negali būti nė kalbos
11:38
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas sureagavo į prezidento Volodymyro Zelenskio raginimą Vakarų sąjungininkams numušti Rusijos raketas ir dronus virš Ukrainos. O.Scholzas pareiškė, kad apie tai negali būti nė kalbos, skelbia „Deutsche Welle“.
O.Scholzas taip pat sakė, kad nėra pasirengęs panaikinti apribojimus Vakarų ginklų naudojimui smogti taikiniams Rusijos teritorijoje.
Vokietijos kancleris atsakė į klausimą, kokia kitų NATO šalių pozicija dėl šių V.Zelenskio raginimų: „Matau tokį sutarimą, kad apie tokius žingsnius negali būti nė kalbos, ir JAV taip pat labai aiškiai tai pasakė.“
V.Zelenskis aukščiausiojo lygio susitikime paragino Vakarų partnerius sustiprinti Ukrainos oro gynybą ir panaikinti apribojimus Vakarų ginklų smūgiams prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Jis taip pat priminė, kad balandžio mėnesį partneriai padėjo Izraeliui atremti masinį jungtinį Irano smūgį, ir pabrėžė, kad raketos ir bepiločiai orlaiviai nėra „valstybės suvereniteto nešėjai“, todėl jiems numušti reikia bendros valios.
Ekspertas: Rusijos pagrindinis taikinys lieka Časiv Jaras
08:55
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys sako, kad Rusijos pagrindinis taikinys lieka Časiv Jaro miestas – prie jo agresorius po truputį gerinasi padėtį prieš didesnį puolimą.
Jo vertinimu, Rusijos karinė vadovybė miestą tikisi užimti rudenį ar žiemą, o po to taikytis į Kramatorską.
„Visgi sėkminga ukrainiečių gynyba kol kas nežada greitesnių priešo pergalių, ir žiemą rusai gali praleisti prie Časiv Jaro, taip jo ir neužėmę“, – feisbuke rašo E.Papečkys.
V.Orbanas paskelbė laišką apie savo kelionę į Maskvą
08:44
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas paskelbė laišką, kurį parašė Europos Sąjungos šalių lyderiams po vizitų Maskvoje ir Pekine.
Šiuos vizitus Vengrijos premjeras vadina bandymu tarpininkauti dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, bet ES lyderiai tai traktuoja kaip nuolaidžiavimą diktatoriams ir kenkimą Europos vienybei.
Kariaujančios šalys „nepradės ieškoti kelio iš konflikto be reikšmingo dalyvavimo iš išorės“, laiške rašė V. Orbanas. Jo teigimu, ES drauge su JAV ir Kinija yra vienintelės pasaulio galios, galinčios paveikti karo eigą.
Ukraina patvirtina pasitraukusi iš Urožainės kaimo
08:41
Ukrainos kariuomenė patvirtino, kad pasitraukė iš Urožainės kaimo Donecko srityje.
Kaimas buvo paverstas griuvėsiais, todėl „buvo neįmanoma išlaikyti ten esančių pozicijų“, naujienų agentūrai „The Associated Press“ teigė vietos sausumos pajėgų atstovas Nazaras Vološynas.
Rusija užėmė Urožainę pirmosiomis karo dienomis, Ukrainos kariai ją atgavo beveik prieš metus.
Rusijos gynybos ministerija apie Urožainės užėmimą paskelbė prieš kelias dienas.
D.Trumpo pastabos apie Ukrainą kelia nerimą Lietuvoje
08:29
Respublikonų kandidato Donaldo Trumpo rinkiminė kalba sukėlė kai kurių Lietuvos politikų nerimą dėl Ukrainos likimo. Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis atkreipė dėmesį, kad D.Trumpas kol kas nesiunčia signalų, jog sutramdytų Vladimirą Putiną.
„Neramina Ukrainos likimas – D.Trumpo mėgstama greito karo baigimo tema Ukrainai gali reikšti nutrauktą paramą, o Rusijai – galutinį naujų laiko Hitlerio įsitvirtinimą mūsų regione. Pažymėtina, kad Putinas blogu žodžiu nebuvo paminėtas nė vieną kartą, nors tiek Kinija, tiek Iranas kalboje pabarti ne vieną kartą“, – atkreipė dėmesį politikas.
„Mano draugai Respublikonai siūlo neklausyti ką jis sako, bet žiūrėti ką jis daro. Gal. Tačiau aš kol kas negavau nė vieno signalo, kad Trumpas sustabdys Putiną, kad Amerika kaip ir antrojo pasaulinio karo metu pastatys šiuolaikinį Hitlerį į savo vietą“, – feisbuke penktadienį parašė Ž.Pavilionis.
D.Trumpas ir V.Zelenskis kalbėsis telefonu
08:18
Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra numatę penktadienį pasikabėti telefonu, amerikiečių televizijai CNN sakė du apie šiuos planus informuoti šaltiniai.
Tai būtų pirmas V.Zelenskio ir D.Trumpo pokalbis nuo to laiko, kai pastarasis paliko Baltuosius rūmus. Skambutis planuojamas tvyrant neaiškumui dėl to, kokia būtų D.Trumpo politika karo Ukrainoje atžvilgiu, jei jis lapkritį laimėtų JAV prezidento rinkimus.
JAV respublikonų lyderis yra sakęs, kad labai greitai užbaigtų karą, todėl kyla grėsmė, kad Kyjivas gali būti priverstas derėtis su Maskva iš nepalankios pozicijos.
V.Zelenskis susitiks su naująja Britanijos vyriausybe
07:55
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiks su naująja Jungtinės Karalystės vyriausybe ir informuos ministrus apie padėtį karo lauke.
V.Zelenskis bus pirmasis oficialus užsienio svečias vyriausybėje po to, kai liepos 5 dieną ministru pirmininku tapo leiboristas Keiras Starmeris.
„Ukraina yra ir visada bus šios vyriausybės darbotvarkės centre, todėl labai dera, kad prezidentas V.Zelenskis pasakys istorinę kalbą mano kabinete“, – prieš susitikimą sakė K.Starmeris.
Ukraina dronams pasitelkia dirbtinį intelektą
07:50
Ukraina siekia pasitelkti dirbtinį intelektą bepiločių orlaivių naudojimui fronto linijoje. Tikimasi, kad naujos technologijos padės įveikti rusų signalų trikdymus ir leis bepiločiams orlaiviams veikti didesnėmis grupėmis.
Vienos iš sistemas vystančių įmonių „Swarmer“ vadovas Serhijus Kurijenko „Reuters“ sakė, kad žmonėms iškyla sunkumu vykdant operacijas su daugiau kaip penkiais dronais, o dirbtinis intelektas gali apdoroti šimtų dronų veikimą.
Dirbtinio intelekto sistemos taip pat padeda atpažinti taikinius, sudaryti žemėlapius navigacijai.
Generolas Benas Hodgesas: Kremlius gavo signalą, kad Vakarai ir toliau dvejoja
07:31
Praėjusią savaitę Vašingtone įvykusio NATO aukščiausiojo lygio susitikimo klausimai dėl Ukrainai ir jos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui siunčiamų signalų liko pakibę ore. Ar aukščiausiojo lygio susitikimas buvo žingsnis į priekį, ar tik jubiliejinė NATO šventė? „Postimees“ paprašė generolo Beno Hodgeso, buvusio JAV sausumos pajėgų Europoje vado, įvertinti aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus.
– Pirmiausia pažvelkime į NATO aukščiausiojo lygio susitikimą Vašingtone Kyjivo akimis. Kokių signalų praėjusią savaitę sulaukė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Ukrainos žmonės? Atrodo, kad šį kartą V.Zelenskio lūkesčiai buvo labiau pamatuoti nei praėjusį kartą Vilniuje?
– Manau, V.Zelenskis žinojo, kad kvietimo prisijungti nebus – tai buvo aišku jau prieš kelis mėnesius.
Vašingtono viršūnių susitikimo deklaracijoje buvo tam tikri konkretūs pažadai paremti Ukrainą, ir, žinoma, deklaracijos sakinys, skelbiantis „negrįžtamą“ Ukrainos kelią į NATO, taip pat pozityvus.
Visą interviu skaitykite čia.
Ukraina galimai aplenkė Rusiją pagal dronų skaičių
07:21
Ukraina didina bepiločių orlaivių tiekimą kariuomenei ir gali būti, kad jų skaičiumi aplenkė Rusiją, „Army TV“ sakė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado pavaduotojas Vadimas Sucharevskis.
Kyjivas stengiasi išplėsti bepiločių orlaivių gamybą šalies viduje ir siekia iki 2024 m. pagaminti bent 1 mln. bepiločių orlaivių.
Pirmąjį 2024 m. pusmetį Ukrainos kariai gavo šešis kartus daugiau dronų nei pernai, interviu metu sakė V.Sucharevskis.
„Tai bendra Generalinio štabo ir Gynybos ministerijos pergalė“, – pridūrė jis.
Pasak V.Sucharevskio, Ukraina turi daugiau kaip 165 įvairių tipų dronus, kurie šiuo metu bandomi ir naudojami mūšio lauke.
„Kalbant apie bepiločių orlaivių skaičių, akivaizdu, kad mes nepralaimime, o gal net aplenkėme (Rusiją). Tačiau, pavyzdžiui, Rusijos ir Kinijos ryšiai suteikia (Rusijai) didesnį pranašumą keičiant komponentus“, – sakė pulkininkas.
Per visą Rusijos invaziją Ukraina ir Rusija daug investavo į bepiločių orlaivių technologijas, kurios iš esmės pakeitė karybą. Didesnio skaičiaus Ukrainos pajėgoms bepiločiai orlaiviai buvo vienas iš pagrindinių ginklų, leidžiančių smogti Rusijos karo laivams, jūrų bazėms, naftos perdirbimo gamykloms ir aerodromams okupuotose teritorijose ir giliai už priešo linijos.
Birželio 11 d., praėjus keturiems mėnesiams po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išleido dekretą, kuriuo nurodė sukurti atskirą ginkluotųjų pajėgų padalinį, kuriam būtų pavesta tobulinti bepiločių orlaivių operacijas, Kyjivas oficialiai pristatė bepiločių sistemų pajėgas.
V.Zelenskis pasisakė apie derybas su Rusija ir darbą su D.Trumpu: „Būtų sunku“
06:00
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad darbas su Donaldu Trumpu, jei jis bus perrinktas JAV prezidentu, bus „sunkus darbas, bet mes esame darbštūs“.
Interviu BBC Londone V.Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs dirbti su bet kuriuo JAV valdžioje esančiu asmeniu.
Vos prieš kelias dienas D.Trumpas paskelbė Ohajo senatorių J.DVance'ą savo būsimu viceprezidentu, jei laimės lapkričio mėnesį vyksiančius rinkimus. V.Zelenskis anksčiau yra sakęs, kad „jam (J.DVance'ui) nerūpi, kas vienaip ar kitaip nutiks Ukrainai“.
Ši kandidatūra atnaujino nuogąstavimus, kad JAV įsipareigojimai Ukrainai gali išnykti, jei D. Trumpas lapkričio rinkimuose grįš į Baltuosius rūmus.
„Galbūt jis tikrai nesupranta, kas vyksta Ukrainoje, bet mes turime dirbti su Jungtinėmis Valstijomis“, – BBC sakė V.Zelenskis.
Ukraina tikėjosi, kad jos karines pajėgas šią vasarą sustiprins sąjungininkų pažadėti naikintuvai F-16. Tačiau V.Zelenskis patvirtino, kad Ukraina jų dar negavo
„Praėjo 18 mėnesių, o lėktuvai mūsų nepasiekė“, – sakė jis, kartu pabrėždamas, kad yra dėkingas už tai, ką Ukraina jau gavo.
Praėjusį mėnesį Šveicarija surengė Ukrainos taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau Rusija į jį nebuvo pakviesta. V.Zelenskis pareiškė, kad Rusija turėtų dalyvauti antrajame taikos aukščiausiojo lygio susitikime, kuris numatytas lapkričio mėnesį.
BBC jis sakė, kad visas pasaulis turės daryti spaudimą Rusijai, kad įtikintų ją sėsti prie stalo ir apsvarstyti galimybę nutraukti karą.
„Tai nereiškia, kad visos teritorijos bus atkovotos jėga. Manau, kad diplomatijos galia gali padėti“, – sakė V.Zelenskis ir pridūrė, kad mūšio lauke susilpnėjusi Rusija suteiktų Ukrainai stipresnę poziciją prie derybų stalo.
„Darant spaudimą Rusijai, manau, įmanoma susitarti dėl diplomatinio susitarimo“, – pareiškė Ukrainos prezidentas.
