Suprasti akimirksniu
- „Užkirsiu kelią Trečiajam pasauliniam karui“: D.Trumpas davė pažadą dėl karo Ukrainoje
- Rusijos naikintuvai perėmė du JAV strateginius bombonešius
- V.Zelenskio atstovas atskleidė pokalbio su D.Trumpu detales: „Jis pasakė kai ką įdomaus apie Rusiją“
- Rusija į frontą siunčia Antrojo pasaulinio karo tankus: ką tai rodo?
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
Milijonai rublių naujam Rusijos projektui: kuria ginkluotą V.Putino klonų kartą
16:30
Rusijos jaunimas jau daugybę metu griežtai maitinamas griežta nacionalistine ideologija, nes Kremlius turi tikslą – išugdyti naują Vladimiro Putino klonų kartą, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.
Praėjusių metų liepą aukšto rango Kremliaus pareigūnas Sergejus Novikovas pareiškė, kad Rusija kariauja tris karus – karą fronte Ukrainoje, ekonominį karą ir ideologinį karą „dėl jaunų žmonių protų“.
Panašu, kad Rusijos vyriausybė ėmėsi svarbių veiksmų, kad laimėtų šį mūšį dėl jaunų protų, skirdama pinigų vadinamajam „patriotiniam ugdymui“.
Šiemet „patriotiniams projektams“ Kremlius ketina skirti apie 45,85 mlrd. rublių (maždaug 478,069 mln. dolerių), praėjusiais metais pranešė naujienų agentūra „RBC“.
Būrimasis į valstybines jaunimo grupes taip pat smarkiai išaugo nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Grupę „Pirmųjų judėjimas“, kurios tikslas – suteikti Rusijos vaikams „piliečio ir patrioto ugdymą“, 2022 m. įkūrė Rusijos prezidentas V.Putinas. Šių metų sausio mėn. jai priklausė vos ne 5 mln. narių, anksčiau nurodė Rusijos pareigūnai.
Grupės vadovo teigimu, iki 2023 m. gruodžio mėn. ji buvo atidariusi apie 40 tūkst. skyrių visoje Rusijoje, informavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Istorikas, Rusijos kultūros ir karo propagandos analitikas Ianas Garneris mano, kad šie skaičiai rodo, jog scenos, kai jauni rusai bėga iš šalies, gadina balsadėžes ir viešai protestuoja, yra „sena istorija“.
„Rusija žino, kad ši karta tikriausiai niekada netaps superideologiška“, – kalbėjo analitikas. Todėl vietoje to „Rusija skiria didžiulius pinigus ir išteklius (ir tai darė pastarąjį dešimtmetį) labai ideologizuotai, labai nacionalizuotai jaunajai kartai kurti“.
Michailas Kominas, Europos užsienio santykių tarybos programos „Platesnė Europa“ vizituojantis bendradarbis naujienų svetainei „Business Insider“ teigė, kad Rusijos mokyklose ir universitetuose įvesti nauji „ideologiniai dalykai“ per ateinantį dešimtmetį greičiausiai lems tai, kad Rusijos jaunimo karta „puoselės konservatyvias vertybes“ ir bus „daug labiau antivakarietiška“.
Akademikų brolija
Viena iš konservatyviausių Rusijos brolijų tarp išsilavinusios bendruomenės yra „Akademikų brolija“. Teigiama, kad grupė jau dabar nepritaria Ukrainos valstybingumui ir laiko Rusiją „trečiąja Roma“. Jai reikšminga idėja, kad šalis, vadovaujama Maskvos, yra buvusių romėnų sostinių Romos ir Konstantinopolio įpėdinė ir „unikali civilizacija, išsiskirianti iš kitų savo ypatinga dvasine ir istorine misija“.
„Rusija, – rašoma brolijos tinklalapyje, – niekur nesibaigia“.
Brolijos koordinatorius Nikita Izjumovas žurnalistams tvirtino, kad jie „atvirai ir aiškiai propaguoja imperinius idealus visuomenėje“.
„Mes paveldime senąsias imperines pirmosios Romos ir naujosios Romos, kuri priima Kristų, tradicijas“, – pridūrė jis.
Organizaciją remia Vakarų sankcionuotas Rusijos milijardierius Konstantinas Malofejevas, nacionalistinio žiniasklaidos tinklo „Tsargrad“ savininkas.
Siekdama pritraukti potencialių naujokų, „Akademikų brolija“ naudojasi interneto svetaine, socialine žiniasklaida ir „YouTube“ kanalu.
Sausio mėn. brolija pranešė, kad 28 Rusijos regionuose turi apie 1 000 narių.
N.Iziumovas nurodė, kad „Akademikų brolija“ veikia „beveik visuose didžiuosiuose Rusijos universitetuose“.
Savo ruožtu Kremlius „atsargiai žiūri į tiesioginį bendradarbiavimą, – sakė M.Kominas. – Manoma, kad jie yra pernelyg radikalūs“.
Įvairios „Akademikų brolijos“ dalys iš esmės yra panašios savo stiliumi, nors kai kurios iš jų elgiasi ekstremaliau nei kitos.
Pavyzdžiui, Čeliabinsko filiale yra vienas iš ekstremalesnių variantų – grupė skelbia prieš imigrantus nukreiptas naujienas, memus, kuriais bandoma pažeminti LGBTQ+ bendruomenės narius, ir paniekinamai rašo apie vietos feministes.
Tačiau dėl tokių „akademikų" marginalinio statuso jų pagrindiniai veiksmai daugiausia buvo „tam tikrų menininkų ar aktyvistų pasmerkimas socialinėje žiniasklaidoje kaip ‚antirusiškų‘ ir koncertų atšaukimas“, – „Business Insider“ komentavo Ekseterio universiteto politikos profesorius Davidas Lewisas.
Pasirengimas karui Ukrainoje
„Viena iš „akademikų“ užduočių – rengti Tėvynės gynėjus, – sakė N.Iziumovas.
Jie mokosi dronų valdymo įgūdžių, pina maskuojamuosius tinklus, gamina tranšėjines žvakes ir net veda meistriškumo kursus studentams, kaip pasigaminti armijos sausą dušą.
„Žmogus Rusijoje visada buvo karys, taip buvo prieš 1000 metų ir taip bus dar po 1000 metų, – minėjo jis. – Jei akademikas nusprendžia vykti į frontą, mes jam suteikiame visą reikiamą paramą“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad kai kurie brolijos nariai jau išvyko kariauti į Ukrainą.
Pasak britų žvalgybos, tokio judėjimo egzistavimas rodo, kad „Rusijoje yra rinkėjų, pasisakančių už karingesnį požiūrį tiek į karą Ukrainoje, tiek į Vakarus“.
Teigiama, kad tai greičiausiai turės įtakos „kartų kaitai, kuri, tikėtina, įvyks Rusijos administraciniame elite per likusią šio dešimtmečio dalį“.
„Akademikų brolija" įsitikinusi, kad ji formuos „būsimąjį Rusijos elitą“.
Tačiau vyriausybė nori „išvengti galingų ultrapatriotinių judėjimų, kurie ateityje galėtų tapti grėsme režimui, atsiradimo, mano D.Lewisas.
„Viena vertus, Kremlius nori matyti daugiau tokios „patriotinės“ pilietinės visuomenės, tačiau taip pat nori užtikrinti, kad ji išliktų griežtai politiškai kontroliuojama“, – pridūrė jis.
Visa tai yra „kur kas didesnės kampanijos, nukreiptos prieš naująją Rusijos jaunimo kartą“, dalis.
Nors ir nėra didžiulės, tokios organizacijos kaip Akademikų brolija suteikia „pasirinkimo iliuziją“, sakė I.Garneris.
„Jaunuoliai gali dalyvauti jaunimo armijos veikloje, gali dalyvauti daug mažesniame klube, tokiame kaip „Akademikų brolija“, – tęsė jis. – Tačiau kai nuimame sluoksnius, iš tikrųjų visi jie skleidžia tas pačias žinutes, kurios labai susijusios su nacionalistine, neapykantos kupina ideologija.“
Jauni žmonės verčiami manyti, kad, jei jie nori sėkmingos karjeros arba nori dalyvauti pilietinėje visuomenėje, jie „neturi kitos išeities, kaip tik dalyvauti tam tikroje šių organizacijų apraiškoje“, pridūrė I.Garneris.
Tai bandymas išlaikyti putinizmą gyvą net po to, kai lyderis mirtų ir būtų palaidotas.
„Putinas nėra būtinas putinizmo projektui“, – pabrėžė jis.
Vengrija ir Slovakija prašo ES pagalbos sprendžiant ginčą su Ukraina dėl naftos tiekimo
20:39
Vengrija ir Slovakija, apkaltinusios Ukrainą, kad ši kelia grėsmę jų energijos tiekimui, pirmadienį paprašė Europos Sąjungos (ES) įsikišti sprendžiant šį ginčą.
Pasak dviejų šalių, Kyjivas praėjusį mėnesį uždraudė Rusijos energetikos milžinei „Lukoil“ naudotis naftotiekio „Družba“ atšaka Ukrainoje naftos tiekimui į Vidurio Europą.
Ir Budapeštas, ir Bratislava mano, kad šis žingsnis yra Ukrainos asociacijos susitarimo su ES pažeidimas.
„Kartu su Slovakija paprašėme Europos Komisijos pradėti ikiteismines konsultacijas“, – spaudos konferencijoje Briuselyje po bloko užsienio reikalų ministrų susitikimo sakė Vengrijos užsienio reikalų ir prekybos ministras Peteris Szijjarto.
Pagal šią procedūrą, apibrėžtą asociacijos susitarime, valstybėms narėms atstovauja Europos Komisija.
Briuselis ir Kyjivas turi tris dienas konsultacijoms surengti, kurios gali būti pratęstos, jei sutinka abi šalys.
Jei sprendimas nebus rastas, gali būti sudaryta arbitražo kolegija.
P. Szijjarto Ukrainos sprendimą taikyti sankcijas „Lukoil“ pavadino nepriimtinu ir nesuprantamu, teigdamas, kad dėl jo kyla „esminė rizika“ dviejų ES valstybių narių naftos tiekimui.
Jis teigė, kad Vengrija iš „Lukoil“ gauna trečdalį importuojamos naftos.
Nors buvo imtasi „laikinų priemonių“, vertinant „vidutinės trukmės ir ilgalaikę perspektyvą“, padėtis yra nepavydėtina, perspėjo P. Szijjarto.
2022 metais ES uždraudė didžiąją dalį naftos importo iš Rusijos.
Visgi naftotiekiui „Družba“ laikinai buvo taikoma išimtis, kad Vidurio Europos šalys, neturinčios priėjimo prie jūros, turėtų laiko diversifikuoti tiekimą.
Tačiau Budapeštas nesiėmė jokių svarbių veiksmų, kad atsikratytų savo priklausomybės nuo Rusijos naftos.
Vengrijos ministras pirmininkas nacionalistas Viktoras Orbanas yra vienintelis ES lyderis, palaikęs glaudžius ryšius su Kremliumi nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją prieš Ukrainą.
V.Orbanas supykdė savo kolegas lyderius, kai liepos 5 dieną nuskrido į Maskvą susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai jo šalis perėmė šešių mėnesių pirmininkavimą ES Tarybai.
Reaguodama į jo paties paskelbtą nekoordinuotą „taikos misiją“, Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad jos nariai boikotuos Vengrijoje pirmininkavimo metu rengiamus susitikimus.
Institucijai šiuose renginiuose bus atstovaujama tik „vyresniųjų valstybės tarnautojų lygmeniu“.
ES taip pat svarsto galimybę nedalyvauti rugpjūčio pabaigoje Budapešte numatytame neformaliame užsienio reikalų ministrų susitikime.
S.Šatūnas: ES šalių kompanijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos
20:38
Eksportuojančių Europos Sąjungos (ES) šalių kompanijos, o ne valstybinės institucijos turi užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeidinėjamos pirmadienį Bendrijos Užsienio reikalų taryboje kalbėjo užsienio reikalų viceministras Simonas Šatūnas.
„Veiksmingam sankcijų įgyvendinimui ir sankcijų apėjimo prevencijai reikia ne tik teisinių priemonių naujuose sankcijų paketuose Rusijai, bet ir moralinio kompaso,“ – ministerijos išplatintame pranešime cituojamas jis.
Anot pranešimo, Briuselyje vykusioje Taryboje viceministras su kolegomis diskutavo apie paramą Ukrainai, imobilizuoto Rusijos turto panaudojimą, tolesnį Ukrainos taikos formulės įgyvendinimą.
„Europos Komisijos prezidentės pasiūlytos paramos Ukrainai gairės turėtų tapti europine Ukrainos pergalės strategija. Tai turėtų paspartinti kai kuriuos labai reikalingus sprendimus dėl paramos Ukrainai,“ – pažymėjo viceministras.
Užsienio reikalų tarybos metu taip pat buvo nuspręsta pradėti ES ir Armėnijos dialogą dėl bevizio režimo bei skirti Armėnijai paramą iš Europos taikos palaikymo priemonės.
Dalyviai aptarė humanitarinę situaciją Gazoje, galimybes remti Palestinos savivaldą, pasirengimą galimam ES-Izraelio Asociacijos tarybos susitikimui.
Neformaliame susitikime su Europos investicijų banko (EIB) vadove Nadia Calvino buvo aptarta EIB parama Ukrainai ir Artimųjų Rytų regionui, banko indėlis į Europos saugumo ir gynybos stiprinimą, sudarant kuo palankesnes sąlygas Europos gynybos pramonės projektų finansavimui bei ginkluotės įsigijimui.
Ukrainos kariai keliauja po Europą, siekdami pasipriešinti Rusijos dezinformacijai
20:28
Grupė Ukrainos karių pradėjo kelionę po Europos miestus, kur rengia susitikimus su ukrainiečiais, siekdami atremti Maskvos dezinformaciją apie plataus masto invaziją į šalį.
Sekmadienį Ukrainos Trečioji puolamoji brigada Lenkijos sostinėje surengė susitikimus su tautiečiais.
„Atvykome pas savo žmones Europoje. Nes jie yra mūsų balsas Europoje“, – prieš renginį Varšuvoje sakė 21-erių karys Vitalijus, pasivadinęs „Gats“.
„Jei kris Ukraina, kita bus Lenkija ir Baltijos šalys. Jos turi tai suprasti. Rusija nesustos. Ji visiškai nesustos“, – naujienų agentūrai AFP sakė jis.
Kariai pridūrė, kad jie taip pat planuoja susitikimus su tautiečiais Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Čekijoje ir Lietuvoje.
Plačiau apie tai skaitykite čia.
Ukrainos pajėgos pildosi: į frontą išsiuntė tūkstančius kalinių
17:00
Britų leidinys „The Guardian“ pranešė, kad tarnauti Ukrainos ginkluotosiose pajėgose išsiųsta 3,8 tūkst. kalinių.
Nurodoma, kad dauguma kalinių buvo mobilizuoti kaip pėstininkai. Kaliniai mokomi specialioje stovykloje, kur jiems aiškinama, kaip elgtis su automatiniais ginklais, užtaisyti ir nukenksminti minas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos leidiniui tvirtino, kad neplanuoja panaudoti mobilizuotų kalinių vadinamiesiems „mėsos puolimams“.
„Jie nebando gelbėti savo gyvybių. Jie naudoja savo vaikinus kaip mėsą“, – Rusijos kariuomenės taktiką komentavo ukrainiečių bataliono atstovas Oleksijus Duchas. Pasak jo, jo rekrutai yra motyvuoti ir pasirengę kovoti ir taip.
Karinis instruktorius Denysas Kravčenka nurodė, kad kariai Ukrainoje gauna standartinį 500 JAV dolerių atlyginimą už tarnybą kariuomenėje ir dar 2 500 JAV dolerių per mėnesį, kai yra fronto linijoje.
Jo nuomone, Ukrainos kariuomenės departamentas turėtų padidinti atlyginimus, kad išspręstų personalo problemą nesamdydamas kalinių.
Gegužės 17 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą, leidžiantį mobilizuoti nuteistuosius į karą. Pagal dokumentą kai kurių kategorijų nuteistieji gali savanoriškai pasirašyti sutartį ir eiti tarnauti į kariuomenę. Įstatymas numato lygtinį paleidimą sutartį pasirašiusiems nuteistiesiems, tačiau galutinį sprendimą dėl jų lygtinio paleidimo priims teismas. Tačiau tarnauti kariuomenėje jie galėtų tik karo padėties šalyje metu.
Į kariuomenę negali būti mobilizuojami asmenys, nuteisti pagal straipsnius dėl kenkimo Ukrainos nacionaliniam saugumui, už tyčinį dviejų ar daugiau asmenų nužudymą arba nužudymą, susijusį su išžaginimu, už bet kokius nusikaltimus seksualinei neliečiamybei, terorizmą, ypač sunkius korupcinius nusikaltimus ir mirtinus eismo įvykius apsvaigus nuo narkotikų ar alkoholio.
Ukrainos teisingumo ministerijos duomenimis, įkalinimo įstaigose yra daugiau kaip 27 tūkst. nuteistųjų, iš kurių 1 538 yra moterys.
Masinis rusų verbavimas kalėjimuose prasidėjo 2022 m. vasarą. Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios į fronto liniją buvo išsiųsta daugiau kaip 100 tūkst. Rusijos kolonijų ir kalėjimų kalinių.
Kremlius nematė jokios problemos praktikoje atleisti žudikams, maniakams, prievartautojams ir kanibalams. „Kalbame apie tam tikras sąlygas, kurios susijusios su buvimu fronto linijoje, <...> dalyvavimu puolamosiose grupuotėse – ir po to jau seka malonė“, – anksčiau nurodė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Iki praėjusių metų rugpjūčio mėn. sąlygos nebuvo keičiamos, tačiau dabar kaliniai į frontą vežami kaip savanoriai, pasirašius sutartį. Ji sudaroma šešiems mėnesiams, tačiau „sutartininkas“ negalės grįžti namo, nes sutartis bus pratęsta automatiškai.
„Jei dabar pasirašysi kontraktą, būk pasiruošęs mirti, seneli“, – anksčiau aiškino vienas karys.
Būdavo, kad kažkaip vis tiek praleisdavo. Šešis mėnesius galėjai blaškytis. Bet iki karo pabaigos jokios sėkmės neužteks. Jau supratau, kad iki karo pabaigos nesulauksiu“, – viename iš pokalbių kambarių rašė nuo spalio mėnesio kovojantis ‚"Storm V" būrio kovotojas.
Milijonai rublių naujam Rusijos projektui: kuria ginkluotą V.Putino klonų kartą
16:30
Rusijos jaunimas jau daugybę metu griežtai maitinamas griežta nacionalistine ideologija, nes Kremlius turi tikslą – išugdyti naują Vladimiro Putino klonų kartą, skelbia naujienų svetainė „Business Insider“.
Praėjusių metų liepą aukšto rango Kremliaus pareigūnas Sergejus Novikovas pareiškė, kad Rusija kariauja tris karus – karą fronte Ukrainoje, ekonominį karą ir ideologinį karą „dėl jaunų žmonių protų“.
Panašu, kad Rusijos vyriausybė ėmėsi svarbių veiksmų, kad laimėtų šį mūšį dėl jaunų protų, skirdama pinigų vadinamajam „patriotiniam ugdymui“.
Šiemet „patriotiniams projektams“ Kremlius ketina skirti apie 45,85 mlrd. rublių (maždaug 478,069 mln. dolerių), praėjusiais metais pranešė naujienų agentūra „RBC“.
Būrimasis į valstybines jaunimo grupes taip pat smarkiai išaugo nuo tada, kai 2022 m. Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.
Grupę „Pirmųjų judėjimas“, kurios tikslas – suteikti Rusijos vaikams „piliečio ir patrioto ugdymą“, 2022 m. įkūrė Rusijos prezidentas V.Putinas. Šių metų sausio mėn. jai priklausė vos ne 5 mln. narių, anksčiau nurodė Rusijos pareigūnai.
Grupės vadovo teigimu, iki 2023 m. gruodžio mėn. ji buvo atidariusi apie 40 tūkst. skyrių visoje Rusijoje, informavo Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.
Istorikas, Rusijos kultūros ir karo propagandos analitikas Ianas Garneris mano, kad šie skaičiai rodo, jog scenos, kai jauni rusai bėga iš šalies, gadina balsadėžes ir viešai protestuoja, yra „sena istorija“.
„Rusija žino, kad ši karta tikriausiai niekada netaps superideologiška“, – kalbėjo analitikas. Todėl vietoje to „Rusija skiria didžiulius pinigus ir išteklius (ir tai darė pastarąjį dešimtmetį) labai ideologizuotai, labai nacionalizuotai jaunajai kartai kurti“.
Michailas Kominas, Europos užsienio santykių tarybos programos „Platesnė Europa“ vizituojantis bendradarbis naujienų svetainei „Business Insider“ teigė, kad Rusijos mokyklose ir universitetuose įvesti nauji „ideologiniai dalykai“ per ateinantį dešimtmetį greičiausiai lems tai, kad Rusijos jaunimo karta „puoselės konservatyvias vertybes“ ir bus „daug labiau antivakarietiška“.
Akademikų brolija
Viena iš konservatyviausių Rusijos brolijų tarp išsilavinusios bendruomenės yra „Akademikų brolija“. Teigiama, kad grupė jau dabar nepritaria Ukrainos valstybingumui ir laiko Rusiją „trečiąja Roma“. Jai reikšminga idėja, kad šalis, vadovaujama Maskvos, yra buvusių romėnų sostinių Romos ir Konstantinopolio įpėdinė ir „unikali civilizacija, išsiskirianti iš kitų savo ypatinga dvasine ir istorine misija“.
„Rusija, – rašoma brolijos tinklalapyje, – niekur nesibaigia“.
Brolijos koordinatorius Nikita Izjumovas žurnalistams tvirtino, kad jie „atvirai ir aiškiai propaguoja imperinius idealus visuomenėje“.
„Mes paveldime senąsias imperines pirmosios Romos ir naujosios Romos, kuri priima Kristų, tradicijas“, – pridūrė jis.
Organizaciją remia Vakarų sankcionuotas Rusijos milijardierius Konstantinas Malofejevas, nacionalistinio žiniasklaidos tinklo „Tsargrad“ savininkas.
Siekdama pritraukti potencialių naujokų, „Akademikų brolija“ naudojasi interneto svetaine, socialine žiniasklaida ir „YouTube“ kanalu.
Sausio mėn. brolija pranešė, kad 28 Rusijos regionuose turi apie 1 000 narių.
N.Iziumovas nurodė, kad „Akademikų brolija“ veikia „beveik visuose didžiuosiuose Rusijos universitetuose“.
Savo ruožtu Kremlius „atsargiai žiūri į tiesioginį bendradarbiavimą, – sakė M.Kominas. – Manoma, kad jie yra pernelyg radikalūs“.
Įvairios „Akademikų brolijos“ dalys iš esmės yra panašios savo stiliumi, nors kai kurios iš jų elgiasi ekstremaliau nei kitos.
Pavyzdžiui, Čeliabinsko filiale yra vienas iš ekstremalesnių variantų – grupė skelbia prieš imigrantus nukreiptas naujienas, memus, kuriais bandoma pažeminti LGBTQ+ bendruomenės narius, ir paniekinamai rašo apie vietos feministes.
Tačiau dėl tokių „akademikų" marginalinio statuso jų pagrindiniai veiksmai daugiausia buvo „tam tikrų menininkų ar aktyvistų pasmerkimas socialinėje žiniasklaidoje kaip ‚antirusiškų‘ ir koncertų atšaukimas“, – „Business Insider“ komentavo Ekseterio universiteto politikos profesorius Davidas Lewisas.
Pasirengimas karui Ukrainoje
„Viena iš „akademikų“ užduočių – rengti Tėvynės gynėjus, – sakė N.Iziumovas.
Jie mokosi dronų valdymo įgūdžių, pina maskuojamuosius tinklus, gamina tranšėjines žvakes ir net veda meistriškumo kursus studentams, kaip pasigaminti armijos sausą dušą.
„Žmogus Rusijoje visada buvo karys, taip buvo prieš 1000 metų ir taip bus dar po 1000 metų, – minėjo jis. – Jei akademikas nusprendžia vykti į frontą, mes jam suteikiame visą reikiamą paramą“.
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija anksčiau patvirtino, kad kai kurie brolijos nariai jau išvyko kariauti į Ukrainą.
Pasak britų žvalgybos, tokio judėjimo egzistavimas rodo, kad „Rusijoje yra rinkėjų, pasisakančių už karingesnį požiūrį tiek į karą Ukrainoje, tiek į Vakarus“.
Teigiama, kad tai greičiausiai turės įtakos „kartų kaitai, kuri, tikėtina, įvyks Rusijos administraciniame elite per likusią šio dešimtmečio dalį“.
„Akademikų brolija" įsitikinusi, kad ji formuos „būsimąjį Rusijos elitą“.
Tačiau vyriausybė nori „išvengti galingų ultrapatriotinių judėjimų, kurie ateityje galėtų tapti grėsme režimui, atsiradimo, mano D.Lewisas.
„Viena vertus, Kremlius nori matyti daugiau tokios „patriotinės“ pilietinės visuomenės, tačiau taip pat nori užtikrinti, kad ji išliktų griežtai politiškai kontroliuojama“, – pridūrė jis.
Visa tai yra „kur kas didesnės kampanijos, nukreiptos prieš naująją Rusijos jaunimo kartą“, dalis.
Nors ir nėra didžiulės, tokios organizacijos kaip Akademikų brolija suteikia „pasirinkimo iliuziją“, sakė I.Garneris.
„Jaunuoliai gali dalyvauti jaunimo armijos veikloje, gali dalyvauti daug mažesniame klube, tokiame kaip „Akademikų brolija“, – tęsė jis. – Tačiau kai nuimame sluoksnius, iš tikrųjų visi jie skleidžia tas pačias žinutes, kurios labai susijusios su nacionalistine, neapykantos kupina ideologija.“
Jauni žmonės verčiami manyti, kad, jei jie nori sėkmingos karjeros arba nori dalyvauti pilietinėje visuomenėje, jie „neturi kitos išeities, kaip tik dalyvauti tam tikroje šių organizacijų apraiškoje“, pridūrė I.Garneris.
Tai bandymas išlaikyti putinizmą gyvą net po to, kai lyderis mirtų ir būtų palaidotas.
„Putinas nėra būtinas putinizmo projektui“, – pabrėžė jis.
Ukraina susitarė dėl komercinės užsienio skolos restruktūrizavimo
15:58
Ukraina iš esmės susitarė su jos tarptautinių skolinių vertybinių popierių turėtojais dėl visapusiško valstybės komercinės užsienio skolos restruktūrizavimo, pirmadienį paskelbė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis.
„Pasiekėme principinius susitarimus su Ukrainos euroobligacijų turėtojų komitetu. Tai svarbus skolos pertvarkymo proceso etapas, o tai leis per ateinančius trejus metus skolos aptarnavimui sutaupyti 11,4 mlrd. JAV dolerių, o iki 2033-ųjų – 22,75 mlrd. dolerių“, – pareiškė Ukrainos vyriausybės vadovas.
Tarptautinėje kapitalo rinkoje šiuo metu cirkuliuoja Ukrainos obligacijų už apytikriai 23,4 mlrd. JAV dolerių.
„Po kelis mėnesius trukusių derybų ir sunkaus darbo su privačiais skolintojais, Tarptautiniu valiutos fondu ir oficialiais kreditoriais pasiekėme susitarimus su obligacijų turėtojų komitetu dėl visapusiško mūsų išorinės viešosios komercinės skolos restruktūrizavimo“, – paaiškino Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka.
Pasiekti susitarimai numato, kad apyvartoje šiuo metu cirkuliuojantys Ukrainos tarptautiniai skolos vertybiniai popieriai bus keičiami į naujų obligacijų paketą 37 proc. mažesne nominalia verte. Pirmoji emitento išmoka būtų tik 2029 metais – 1,172 mlrd. dolerių, palyginti su dabar numatytomis 9,381 mlrd. dolerių sumos išmokomis 2024-2029 metais.
S. Marčenka pabrėžė, jog pagal pasiektą susitarimą atsilaisvinančius finansinius išteklius bus galima nukreipti šalies gynybos bei socialinėms reikmėms.
Įgyvendinus šiuos skolos pertvarkymo susitarimus kuo greičiau, bus sudarytos sąlygos Ukrainai kuo anksčiau sugrįžti į tarptautinę kapitalo rinką, kai saugumo padėtis stabilizuosis, kad galėtų finansuoti spartų šalies atstatymą ir pertvarkymą, pridūrė ministras.
Čekija paskelbė apie dar 100 tūkst. šaudmenų pristatymą Ukrainai
14:35
Pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina iš Vakarų sąjungininkų gaus dar 100 tūkst. artilerijos sviedinių. Tikimasi, kad jie bus pristatyti per artimiausius du mėnesius.
„Liepos ir rugpjūčio mėnesiais atsiųsime dar 100 tūkst. šaudmenų. Dabar ieškome pinigų, kad galėtume įsigyti dar daugiau šaudmenų, kad iniciatyvą būtų galima tęsti ir 2025 m.“, – pažymėjo Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis, kurį cituoja naujienų svetainė „Ceske Noviny“.
Pasak ministro, iki šiol prie iniciatyvos prisijungė 18 šalių. Iš jų 15 jau įvykdė savo įsipareigojimus ir įnešė įnašą, o tai reiškia, kad pinigų užteks, kad iki 2024 m. pabaigos Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms būtų pristatyta 500 tūkst. šaudmenų.
Kaip žinia, Čekija kelis mėnesius slapta ieškojo pasaulyje šaudmenų Ukrainai ir sugebėjo jų rasti apie milijoną. Balandžio mėn. buvo pasirašyta sutartis dėl pirmųjų 180 tūkst. šovinių.
Liepos 12 d. Čekijos prezidentas Petras Pavelas paskelbė, kad Ukrainai bus išsiųsta 50 tūkst. šovinių. Be to, nuo rugsėjo mėn. iki metų pabaigos Ukraina gaus nuo 80 iki 100 tūkst. šovinių per mėnesį.
Čekijos opozicijos politikai kaltino vyriausybę, kad šoviniai Ukrainai nupirkti per brangiai ir kad visa programa yra neskaidri ir pernelyg slapta. Tačiau, pasak prezidento, šoviniai, kuriuos Čekija perka Ukrainai iš viso pasaulio, nėra pigūs ir turi tam tikrą „antkainį“, tačiau be jo jų nebūtų įmanoma įsigyti.
Ukrainos dronai atakavo karinį aerodromą Rostovo srityje
14:29
Praėjusią naktį Ukrainos bepiločiai orlaiviai atakavo Rusijos karinį aerodromą Rostovo srities Morozovsko mieste, pranešta nacionalinio teletilto eteryje.
Po smūgio vietos gyventojai socialiniuose tinkluose ėmė skelbti vaizdo įrašus, kuriuose vaizduojami juodų dūmų stulpai vietoje, kurioje, tikėtina, pataikė dronas. Remiantis vaizdo įrašų aprašymais, įrašai padaryti netoli Morozovsko aerodromo. Vienas iš autorių už kadro nurodė, kad dronai pataikė į degalų baką.
Vietos valdžios institucijos incidento kol kas nekomentavo.
Rusijos gynybos ministerija anksčiau pirmadienį pranešė, kad danguje virš Rostovo srities „sunaikino arba perėmė“ 47 bepiločius orlaivius. Iš viso, ministerijos duomenimis, praėjusią naktį Ukrainos pajėgos atakavo Rusijos teritoriją 75 bepiločiais orlaiviais.
Be Rostovo srities, po vieną droną buvo numušta virš Voronežo, Belgorodo ir Smolensko sričių, o dar 17 – virš Juodosios ir Azovo jūrų vandenų, pranešė Rusijos gynybos ministerija.
Priešingai nei teigia Gynybos ministerija, „atrėmusi“ ataką, Ukrainos dronai pataikė į „Rosneft“ Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą, kuri yra viena iš dešimties didžiausių šalyje ir vienintelė naftos perdirbimo gamykla Rusijos Juodosios jūros pakrantėje.
Ši ataka prieš Tuapsės naftos perdirbimo gamyklą buvo trečioji per metus: prieš tai naftos perdirbimo gamyklai buvo smogta gegužės ir sausio mėn.
Pasak Belgorodo srities gubernatoriaus Viačeslavo Gladkovo, ryte ukrainiečių bepilotis lėktuvas atakavo traktorių, kuriuo važiavo du žmonės – traktorininkas ir jo žmona. Dėl to vyras žuvo, o moteris buvo nuvežta į ligoninę.
Keliomis dienomis anksčiau – liepos 20 d. – Ukraina smogė Rusijos kariniam Milerovo aerodromui Rostovo srityje, po to prie pakilimo tako ir lėktuvų stovėjimo aikštelių kilo didelis gaisras.
Britų žvalgyba: Ukrainoje yra daugiau nei 3 tūkst. rusų gvardiečių, tačiau jie laikomi užnugaryje
13:51
Didžiosios Britanijos žvalgyba pažymi, kad šiuo metu Ukrainos teritorijoje dislokuota daugiau kaip 3 tūkst. Rusijos gvardijos, Rusijos Federacijos karinės formuotės, tiesiogiai pavaldžios prezidentui, karių, kurių dauguma laikomi užnugaryje.
Pasak žvalgybos, daugumai „Rosgvardijos“ karių beveik neabejotinai tenka užduotis saugoti užnugario rajonus, ir tik keli padaliniai dalyvauja kovose fronte, teigė agentūra.
Jungtinės Valstijos prie Ukrainos sienos dislokavo strateginius bombonešius
11:49
Jungtinės Valstijos dislokavo du tarpžemyninius strateginius bombonešius B-52 „Stratofortress“ Rumunijos 57-ojoje oro pajėgų bazėje „Mihail Cogalniceanu“, pranešė JAV oro pajėgos Europoje.
Naujoje vietoje jie veiks kaip JAV karinių oro pajėgų 20-osios ekspedicinės bombonešių eskadrilės dalis ir taip pat pradės sąveikauti su NATO pajėgomis.
„JAV yra pasiryžusios dirbti kartu su savo NATO sąjungininkais ir partneriais rytiniame flange, siekdamos užtikrinti, kad turėtume vienijimosi įgūdžius ir koordinavimo pajėgumus, būtinus regiono saugumui, saugumui ir stabilumui palaikyti“, – pažymėjo JAV karinių oro pajėgų generolas Jamesas Heckeris.
Prieš atskrisdami į Rumuniją JAV strateginiai bombonešiai pirmą kartą atliko mokomąjį skrydį virš Suomijos ir Rusijos sienos.
Norvegijos leidinio „The Barents Observer“ duomenimis, į šiaurę, Laplandijos link, skrendantys B-52 lėktuvai priartėjo prie Kolos pusiasalio iš pietvakarių pusės, kiek tik galėjo. Ten bombonešiai apsuko ratą ir vėl grįžo į pietus.
Lėktuvų pilotai galėjo matyti beveik visą pusiasalį, kuriame stovi Rusijos raketiniai povandeniniai laivai, taip pat Olenijos aerodromą, iš kurio nuolat kyla strateginiai bombonešiai Tu-95MS smogti Ukrainai.
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad virš Barenco jūros pastebėjo JAV bombonešius ir į orą iškėlė oro gynybos budinčiųjų pajėgų naikintuvus MiG-29 ir MiG-31.
JAV oro pajėgos Europoje patvirtino, kad Rusijos naikintuvai perėmė strateginius bombonešius, tačiau JAV lėktuvai nekeitė kurso ir be incidentų tęsė suplanuotą skrydį, o paskui nuskrido į bazę Rumunijoje.
Tikimasi, kad Rumunijos oro bazė, kurioje bus dislokuoti amerikiečių bombonešiai, iki 2040 m. taps didžiausia NATO karine baze Europoje.
Manoma, kad joje įsikurs tūkstantis amerikiečių karių, o bendras NATO karių skaičius sieks 10 tūkst. karinio komplekso plotas bus 2,8 tūkst. ha, jame bus įrengti nauji objektai. Rumunijos valdžios institucijos į projektą ketina investuoti 2,5 mlrd. dolerių.
Sprendimas plėsti „Mihail Cogalniceanu“ oro pajėgų bazę buvo priimtas atsižvelgiant į karą Ukrainoje, kuris vyksta netoli Rumunijos sienų. JAV ginkluotosios pajėgos šia baze naudojasi nuo 1999 m. Šiuo metu joje dislokuoti JAV 101-osios oro desantininkų divizijos daliniai, taip pat sąjungininkų naikintuvai, padedantys Rumunijos karinėms oro pajėgoms vykdyti oro policijos misijas.
