Karas Ukrainoje. V.Zelenskis: yra patvirtinimas, kad Kinija neteiks ginklų Rusijai

Charkivo srityje viename iš padalinių dėl asmeninio konflikto įvyko susišaudymas. Dėl incidento žuvo trys kariai.

Apie tai praneša RBC-Ukraina su nuoroda į Chortycios operatyvinę ir strateginę kariuomenės grupę „Telegram“ 

„Šiandien Charkivo srityje, viename iš dalinių, kariškiai, remdamiesi asmeniniais santykiais, panaudojo šaunamuosius ginklus“, – sakoma Ukrainos saugumo tarnybos pranešime.

Žinoma, kad dėl susišaudymo žuvo trys kariai ir keturi buvo sužeisti – jie buvo skubiai paguldyti į ligoninę. Sužeistųjų būklė sunki.

„Įvykio vietoje dirba Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karinė teisėtvarkos tarnyba ir teisėsaugos institucijos“, – patikslino Operatyvinė ir strateginė kariuomenės grupė.

„SIPA“/„Scanpix“/Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskelbė, kad yra naujas patvirtinimas, jog Kinija netiekia ginklų Rusijai. Valstybės vadovas tai pasakė vakare kreipdamasis į ukrainiečius.

Visų pirma V.Zelenskis priminė, kad užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kuris šiuo metu lankosi Kinijoje, vedė derybas su savo kolega ir pranešė apie susitikimo rezultatus.

„Tokio lygio Ukrainos pareigūno vizitas yra pirmasis per daugelį metų. Ir tai yra gerai. Tai aiškus signalas, kad Kinija remia Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą. Taip pat pasitvirtino tai, ką man sakė Kinijos vadovas Xi Jinpingas – kad Kinija netiekia ginklų Rusijai. Tikiuosi, kad grįžęs į Ukrainą ministras pateiks išsamią ataskaitą“, – pabrėžė V.Zelenskis.

„Reuters“/„Scanpix“/Automobilio sprogimas Maskvoje

Turkijos valdžios institucijos sulaikė vyrą, kuris, Rusijos teigimu, yra atsakingas už šį rytą Maskvoje įvykdytą išpuolį automobilyje padedant bombą.

Turkijos vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya savo pranešime „X“ tinkle pranešė, kad Turkijos pietuose esančiame Bodrume buvo sulaikytas išpuoliu įtariamas Rusijos pilietis, kuris apie 10 val. ryto lėktuvu atskrido iš Maskvos.

„Telegram" išplatintoje filmuotoje medžiagoje matyti, kaip vakar vakare Maskvoje kažkas prie automobilio pritvirtina savadarbį sprogstamąjį užtaisą.

Pranešama, kad šį rytą sprogęs automobilis „Toyota Land Cruiser“ priklausė Kremliaus karinės žvalgybos pareigūnui.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos karys

Žiniasklaidoje nuolat pasirodo Rusijos karių ir savanorių istorijų apie patirtus savo vadų ir kolegų kankinimus.

Bandžiusieji pabėgti ar ginti savo teises yra įmetami į duobes, uždaromi į rūsius, prirakinami prie medžių kamienų ir mušami. „The Insider“ žurnalistai išsiaiškino, Rusijos pajėgose veikia ištisa bausmių sistema, kurią skiria paskirti vykdytojai, pasirengę pažeisti kariuomenės nuostatus ir įstatymus mainais už tam tikras privilegijas.

Pasak straipsnio, bausmes dažniausiai vykdo karininkų pakalikai, o piktnaudžiavimo valdžia formos, kuriomis siekiama palaikyti tvarką tarp Ukrainoje kariaujančių rusų, yra perimtos iš sovietinių darbo stovyklų.

Atsisakymas vykdyti įsakymus ar piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai baigiasi griežtomis bausmėmis; tačiau kartais vadai tiesiog naudoja smurtą, norėdami pakankinti jiems asmeniškai nepatinkančius kariškius.

Daugiau apie tai skaitykite ČIA.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Keliems Ukrainos ginkluotųjų pajėgų batalionams kilo grėsmė būti apsuptiems netoli Progreso kaimo Donecko srityje, pranešė su Ukrainos gynybos ministerija siejamas atvirojo šaltinio žvalgybos projektas „Deep State“.

„Priešas bando apsupti dalį Gynybos pajėgų grupuotės netoli Progreso: įsakymo pasitraukti nėra“, – susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale rašė kariniai analitikai. Pasak jų, padėtis tapo kritinė po to, kai Ukrainos pajėgos chaotiškai atsitraukė iš kaimo Pokrovsko kryptimi.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų 31-osios mechanizuotosios brigados 1-ajam ir 3-iajam batalionams gresia apsuptis. Pasak karybos ekspertų, kariškiai pranešė vadovybei apie galimą pavojų, tačiau brigados vadovybė nori, kad „kariai ir toliau būtų apsupti – iki paskutinio kareivio“.

Pažymima, kad vadovauti kuopoms nelabai yra kam, nes „jų vadai yra sužeisti arba mirę“.

Progreso kaimas, prie kurio Ukrainos kariškiai gali patekti į tikrą peklą, yra netoli Lozovatsko gyvenvietės, kurioje įrengti Ukrainos pajėgų įtvirtinimai. Nuo Lozovatsko iki Donecko yra apie 32 kilometrų atstumas.

Sudėtingą padėtį Pokrovsko kryptimi patvirtino ir Ukrainos karinis stebėtojas Jurijus Butusovas.

„Priešas yra labai arti, padėtis kritinė, nes priešo veržimosi tempas kelia nerimą“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.

Pasak apžvalgininko, per pastarąsias septynias dienas Rusijos kariuomenė pasistūmėjo 6 kilometrus Mirnohrado ir Pokrovsko kryptimi. Iki Mirnohrado liko vos 14 kilometrų.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Karas Ukrainoje

J.Butusovas pažymėjo, kad Pokrovsko-Mirnohrado aglomeracija yra paskutinis Ukrainos pajėgų gynybos rajonas prieš Dnipropetrovsko sritį.
Karinis analitikas Davidas Axe'as scenarijų, pagal kurį Rusijos kariuomenė pasiektų šiuos „vartus“ į Dnipropetrovsko sritį, anksčiau apibūdino kaip blogiausią scenarijų Ukrainos pajėgoms.

Rusijos kariuomenė paspartino žygio tempą puldama prastai vadovaujamas Ukrainos pajėgų brigadas, kurios negali išlaikyti siaurų linijų ir yra priverstos trauktis, aiškino J.Butusovas.

Dėl to, pasak jo, visi papildymai ir rezervai atitenka silpniems daliniams sustiprinti, o tai neleidžia sukurti didelių taktinių rezervų, kuriais būtų galima aprūpinti antrąją ir trečiąją gynybos linijas.

„Parengtų gynybos pozicijų, patikimų įtvirtinimų, kuriuos užima kariuomenė, nebuvimas neleidžia Ukrainos pajėgoms sustabdyti rusų bet kurioje gynybos linijoje“, – aiškino apžvalgininkas.

Tuo tarpu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis britų leidiniui „The Guardian“ duotame interviu pareiškė, kad Rusijos kariuomenės nuostoliai mūšio lauke yra tris kartus didesni už Ukrainos nuostolius, o kai kuriuose rajonuose – „dar didesni“.

Generolas supriešino savo ir Rusijos mūšio lauko taktiką, kurios esmė – dideli pėstininkų nuostoliai vardan „100-200 metrų“ teritorijos užėmimo.

„Mums labai svarbu išsaugoti savo karių gyvybes. Mes neginame griuvėsių iki mirties“, – pažymėjo O.Syrskis.

„AFP“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos Rumunijoje

Liepos mėnesį Vašingtone vykusiame jubiliejiniame NATO viršūnių susitikime dominavo karo Ukrainoje ir artėjančių JAV prezidento rinkimų temos. Tačiau susitikimo kuluaruose Aljanso kariniai planuotojai daugiausia dėmesio skyrė milžiniškoms išlaidoms,  susijusioms su girgždančių Europos gynybos sistemos lopymu, įvertinti, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Augant baimei dėl galimos Rusijos agresijos plėtros, praėjusiais metais NATO vadovai pritarė planams dėl didžiausios per tris dešimtmečius gynybos pajėgumų pertvarkos.

Vienas su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs karinis planuotojas atskleidė, kad nuo to laiko pareigūnai užkulisiuose analizavo minimalius gynybos reikalavimus šiems planams įgyvendinti, kurie pastarosiomis savaitėmis buvo išsiųsti nacionalinėms vyriausybėms.

Minimaliuose reikalavimuose išsamiai aprašomi NATO kariuomenių trūkumai pagrindinėse srityse, apytiksliai nurodant, kiek milijardų eurų galėtų kainuoti jų ištaisymas, pažymėjo pašnekovas.

NATO siekia šiuos reikalavimus paversti privalomais tikslais atskiroms vyriausybėms, kad iki 2025 m. rudens, kai įvyks eilinis gynybos ministrų susitikimas, jie taptų privalomais Europos gynybai.

Apie įslaptintus planus „Reuters“ kalbėjosi su 12 karinių ir civilinių pareigūnų Europoje, kurie nurodė šešias sritis, kurias 32 valstybių Aljansas įvardijo kaip skubiausiai spręstinas.

Tai oro gynybos ir tolimojo nuotolio raketų, karių skaičiaus, amunicijos, logistikos ir saugaus skaitmeninio ryšio mūšio lauke trūkumas, įvertino „Reuters“ po pokalbių su NATO pareigūnais.

„Išvados rodo, kad NATO laukia sunkumai siekiant savo tikslų tuo metu, kai jos vienybė gali būti išbandyta dėl vyresniųjų Europos narių biudžeto apribojimų ir nesutarimų dėl to, kiek griežta turėtų būti jos pozicija Rusijos atžvilgiu“, – rašoma straipsnyje.

Taip pat baiminamasi, kad JAV prezidento rinkimus laimėjus Donaldui Trumpui, už pagrindinės NATO vadovės vairo gali stoti žmogus, iš esmės kritiškai nusistatęs prieš Aljansą, ne kartą kaltinęs Europos partnerius naudojantis JAV karine parama.

Liepos 9-11 d. Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime kai kurie Europos politikai viešai sutiko, kad, nepaisant to, kas laimės lapkritį vyksiančius rinkimus, žemynas turės didinti savo karines išlaidas.

Pulkininko Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr./Karinės pratybos

„Turime pripažinti, kad Amerika, kad ir kokie būtų prezidento rinkimų rezultatai, prioritetą vis dažniau teiks Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, todėl Europos šalys NATO turi atlikti daugiau sunkiųjų darbų“, – aukščiausiojo lygio susitikimo kuluaruose teigė Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey.

Atsakydamas į „Reuters“ klausimus, vienas NATO pareigūnas pažymėjo, kad Vašingtone Aljanso vadovai susitarė, jog daugeliu atvejų trūkumams ištaisyti reikės didesnių nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaidų.

Jis pridūrė, kad tik 23 Aljanso narės šiuo metu atitinka 2 proc. minimalų reikalavimą arba jį viršija.

NATO yra pasiekusi aukščiausią parengties lygį nuo Šaltojo karo laikų, o pesimistiškiau nusiteikę jos pareigūnai, įskaitant Vokietijos gynybos ministrą Borisą Pistorių, perspėja, kad Rusijos išpuolis prie jos sienų gali įvykti per penkerius metus.

Nors Rusijos ekonomika jau yra karo padėtyje, Europos vyriausybės gali susidurti su pasipriešinimu, jei reikalaus daugiau pinigų gynybos išlaidoms iš mokesčių mokėtojų, kuriuos slegia pragyvenimo išlaidos, kad galėtų pasirengti karui, kuris daugeliui atrodo tolima perspektyva, sako analitikai, kuriuos cituoja „Reuters“.

„Galime tikėtis politinio pasipriešinimo, ypač jei politikai bandys pateisinti išlaidų mažinimą kitose srityse didindami gynybos biudžetą“, – liepos 12 d. pranešime teigė ES naujienų ir analizės tarnyba „Eurointelligence“.

Trūksta pinigų gynybai?

Pirmasis rimtas NATO pertvarkymas nuo Šaltojo karo pabaigos po daugelį metų trukusių tolimesnių misijų, pavyzdžiui, Afganistane, Aljansą vėl sutelks į Europos gynybą nuo galimo Rusijos puolimo.

Agentūra „Reuters“ jau anksčiau pranešė, kad NATO planuotojai mano, jog norint atremti Rusijos puolimą reikės nuo 35 iki 50 papildomų brigadų. Brigadą sudaro nuo 3 iki 7 tūkst. karių, o tai reikštų, kad bus reikalingi nuo 105 iki 350 tūkst. karių.

Pagal šią matematiką Vokietijai reikėtų 3-5 papildomų brigadų arba 20-30 tūkst. papildomų kovinių karių, sakė šaltinis, t.y. faktiškai dar vienos divizijos prie trijų divizijų, kurias Berlynas šiuo metu stengiasi aprūpinti pajėgumais.

Vokietijos Bundesvero kariuomenė

„JAV skiria daugiausiai lėšų NATO operacijoms. Remiantis birželio mėn. paskelbtais NATO skaičiavimais, 2024 m. JAV gynybai išleis 967,7 mlrd. dolerių (maždaug 891,9 mlrd. eurų), t.y. maždaug 10 kartų daugiau nei antroji daugiausiai išlaidų patirianti šalis – Vokietija (97,7 mlrd. dolerių, apie 90 mln. eurų)“, – rašoma straipsnyje.

D.Trumpo į viceprezidentus pasirinktas senatorius J.D.Vance'as, kuris nepritaria pagalbai Ukrainai ir ne kartą kritikavo NATO partnerius kaip „gerovės klientus“, sukėlė susirūpinimą kai kuriose Europos sostinėse.

Pentagono atstovas spaudai pulkininkas leitenantas Charlie Dietzas teigė, kad JAV remia Europos sąjungininkų pastangas padidinti išlaidas gynybai bent iki 2 proc. BVP ir pažymėjo, kad jie jau padarė didelę pažangą didindami biudžetus.

„NATO regioniniai gynybos planai apima pasirengimo ir lankstumo didinimą visame Aljanse. Mes ir toliau esame pasiryžę reikšmingai prisidėti prie šių pastangų“, – komentavo jis.

Pagal naujuosius gynybos planus Vokietija turės keturis kartus padidinti savo oro gynybos pajėgumus – ne tik „Patriot“ baterijų, bet ir trumpesnio nuotolio sistemų skaičių – kad apsaugotų bazes, uostus ir daugiau kaip 100 tūkst. karių, kurie, kaip tikimasi, kirs šalį pakeliui į rytinį flangą didelės įtampos ar karo atveju.

Šaltojo karo metais, kai Vokietija buvo NATO priešakinė valstybė, ji turėjo 36 „Patriot“ priešlėktuvinės gynybos padalinius, tačiau net ir tada ji priklausė nuo NATO sąjungininkų paramos. Šiandien Vokietijos pajėgos turi tik 9 „Patriot“ vienetus, po to, kai 2022 m. po Rusijos invazijos tris vienetus padovanojo Ukrainai, ir joms reikia drastiškai padidinti pajėgas. Tai kainuos nemažai. Berlynas ką tik užsakė keturis „Patriot“ vienetus, kurių kaina siekia 1,35 mlrd. eurų.

Socialinių tinklų nuotrauka/Oro gynybos sistema „Patriot“

„Ženklas, rodantis, kad didžiausią Europos ekonomiką jau slegia biudžeto iššūkiai, Vokietija planuoja perpus sumažinti 2025 m. karinę pagalbą Ukrainai. Vietoje to Berlynas tikisi, kad Ukraina galės patenkinti didžiąją dalį savo karinių poreikių iš 50 mlrd. dolerių paskolų, gautų už įšaldytą Rusijos turtą, kurias patvirtino Didžojo septyneto (G-7) grupė“, – rašo „Reuters“.

Turi pasiruošti iššiepti nasrus

Nors karas dar nestovi ant Europos slenksčio, logistikos planuotojai ėmėsi darbo ir sprendžia, kaip kariams tiekimo linijoje nugabenti maistą, degalus ir vandenį, organizuoti sužeistų karių bei karo belaisvių srautą.

„Kartu su sąjungininkais jie rengia detalius žemėlapius“, – paminėjo vienas NATO pareigūnas ir paaiškino, kad taip siekiama įsitikinti, kad tiltai yra pakankamai tvirti ir galės atlaikyti dideles karines apkrovas.

Kitas karinio planavimo šaltinis pateikė scenarijų, pagal kurį priešo pajėgos galėtų taikytis į JAV oro pajėgų bazę Ramšteine pietvakarių Vokietijoje arba į Šiaurės jūros uostus, tokius kaip Bremerhafenas, per kuriuos NATO pajėgos keliautų į Lenkiją.

„Kaip apsaugoti šiuos objektus, kad jie netaptų vertingais taikiniais? – kalbėjo pašnekovas. – Priešingu atveju tai bus pirmieji ir paskutiniai amerikiečiai, kurie čia dislokuosis“.

Jei Šaltojo karo metais dešimtys tūkstančių NATO ir sovietų karių susidūrė tiesiogiai palei vidinę Vokietijos sieną, tai dabar karių dislokavimas užtruks ilgiau, nes bet kokio konflikto fronto linija greičiausiai bus toliau į rytus – iki 60 dienų, įskaitant laiką politiniam sprendimui gauti, nurodė pirmasis karinis strategas.

Europa neturi pakankamai geležinkelio pajėgumų tankams pervežti, o geležinkelio vėžės plotis Vokietijoje ir buvusiose sovietinėse Baltijos šalyse skiriasi, todėl ginklus ir įrangą tektų krauti į skirtingus traukinius.

Pasak „Reuters“, žinovai nurodė, kad būtina stiprinti ir kibernetinę gynybą, siekiant apsisaugoti nuo įsilaužimo atakų, kurios galėtų paveikti galimą dislokavimą, pavyzdžiui, Lenkijoje. Yra rizika, kad būtų užblokuotos geležinkelio atšakos ir sustabdytas karių judėjimas į rytus.

„Reuters“/„Scanpix“/NATO karinės pratybos

Todėl labai svarbu greitai priimti sprendimus ir turėti patikimą „raudonųjų vėliavų“, rodančių neišvengiamą Rusijos ataką, kontrolinį sąrašą.

NATO planuotojai patobulino dviženklį skaičių ankstyvojo perspėjimo rodiklių, kurie gali būti visiškos Rusijos invazijos prielaida, „Reuters“ sakė pirmasis NATO strategas, nepateikdamas išsamesnės informacijos.

„Europa turės būti pasirengusi „iššiepti dantis“ ir perkelti kovinės parengties karius prie pat galimos fronto linijos, reaguodama į Rusijos karinius judėjimus, jei to prireiktų kaip atgrasymo priemonės, bet taip pat iš karto imtis kovos, jei įtampa virstų karu“, – reziumavo vienas iš pašnekovų.

Wikipedia.org nuotr./Asociatyvi nuotr.

Per Rusijos pajėgų smūgį Odesos regionui Ukrainoje, Rumunija, besiribojanti su šia sritimi, taip pat paskelbė pavojaus signalą, nes rusų bepiločiai orlaiviai artėjo prie jos sienos.

Pasak naujienų svetainės „Digi24“, praėjusią naktį Tulčos apskrities gyventojai sulaukė „Ro-Alert“ pranešimo, nes buvo pastebėti keli bepiločiai orlaiviai, artėjantys prie valstybės sienos.

Teigiama, kad pirmiausia žmonės buvo įspėti, kad dronai potencialiai gali patekti į Rumunijos teritoriją ir padaryti žalos gyventojams.

Pasak straipsnio, įspėjimas buvo pateiktas dėl Rusijos atakos prieš Ukrainos uostus Dunojaus upėje. Jame taip pat pažymima, kad dėl sprogimų garsų į pagalbos tarnybas paskambino maždaug 10 žmonių.

„Apie 2.20 val. generalinis nepaprastųjų situacijų inspektoratas Tulčos apskrities šiaurinėje dalyje paskelbė „Ro-Alert“ perspėjimą, informuodamas gyventojus apie galimą kai kurių objektų kritimą iš oro erdvės netoli sienos su Ukraina. Pranešimas buvo paskelbtas po to, kai apie 2:10 val. vykdant sienos stebėjimą buvo užfiksuoti keli bepiločiai orlaiviai“, – rašo  „Digi24“.

Teigiama, kad bepiločiai orlaiviai artėjo prie Tulčos apskrities šiaurinio rajono. Rumunijos gelbėtojų teigimu, sprogimai, dėl kurių skambino vietos gyventojai, įvyko Ukrainos teritorijoje.

Rumunų kariuomenė trečiadienį paskelbė, kad ieško dronų nuolaužų netoli sienos su Ukraina.

Du Rumunijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-16 jau išžvalgė vietovę, o netoli Plauru kaimo, esančio priešais Ukrainos Izmajilo uostamiestį anapus Dunojaus, ieškoma „galimai nukritusių objektų“, pranešė Gynybos ministerija.

Šalyje ir anksčiau buvo rasta dronų fragmentų, Rusijai naktimis nuolat atakuojant Ukrainos miestus nuo invazijos 2022-aisiais pradžios.

Plauru gyventojas Costica Tanase naujienų agentūrai AFP telefonu pasakojo, kad naktį virš jo namų praskrido du dronai ir nukrito ant žemės ūkio paskirties teritorijų Rumunijoje.

„Mačiau juos, kai jie sprogo mūsų teritorijoje. Buvau kieme“, – sakė jis, pridurdamas, kad nepuolė ieškoti prieglobsčio per toli nuo namų esančioje vienoje iš dviejų oro slėptuvių, įrengtų praėjusiais metais teritorijoje aptiktus dronų nuolaužų.

Anksčiau panašus pavojaus signalas telefonu Rumunijoje buvo gautas liepos 6 dieną maždaug toje pačioje teritorijoje, todėl imtasi galimų nuolaužų paieškų. Gynybos ministerija kol kas nepatvirtino, ar kas nors rasta.

Rumunai skundžiasi dėl tokių jos oro erdvės pažeidimų ir paragino Maskvą nutraukti pasikartojančius išpuolius, dėl kurių, anot pareigūnų, neatsakingai eskaluojama saugumo padėtis regione.

NATO, kurio narė yra ir Rumunija, teigė neturintis jokių duomenų apie „tyčinį Rusijos išpuolį prieš sąjungininkus“.

Asociatyvi nuotr. /Kibernetinė ataka

Trečiadienio rytą Ukrainos karinės žvalgybos specialistai surengė masinę kibernetinę ataką prieš Rusijos valstybės bankų sistemą, skelbia naujienų agentūra „Unian“.

Pasak šaltinio, dėl šios atakos buvo sustabdytas arba gerokai apsunkintas mokėjimo sistemų, bankų mobiliųjų programėlių, asmeninių sąskaitų, viešojo transporto mokėjimo sistemų ir panašių operacijų veikimas. Taip pat sutriko pagrindinių Rusijos mobiliojo ryšio operatorių ir interneto tiekėjų darbas.

Pašnekovas nurodė, kad vartotojai visoje Rusijoje skundžiasi, jog negali naudotis kelių pagrindinių Rusijos bankų įstaigų skaitmeninėmis paslaugomis. Teigiama, kad neveikia arba labai pablogėjo „Alfa-Bank“, „SberBank“, „Raiffeisen Bank“, „VTB Bank“, „RSHB Bank“, „Gazprombank“, „T-Bank“ ir „iBank“ internetinės bankininkystės paslaugos.

Be to, nacionalinio mokėjimo sistemų – SBP greitųjų mokėjimų sistemos ir Nacionalinės mokėjimo kortelių sistemos – darbas taip pat buvo užblokuotas arba gerokai sutrikdytas.

Rusijos vartotojai socialiniuose tinkluose taip pat skundžiasi negalintys naudotis bendrovių „Beeline“, „Megafon“, „Tele2“ ir „Rostelecom“ mobiliuoju ryšiu ar mobiliuoju internetu.

Anot šaltinio, Rusija jau pripažino, kad masinis interneto paslaugų sutrikimas yra „politiškai motyvuotų įsilaužėlių“ atakos rezultatas. Kartu Ukrainos karinės žvalgybos tarnyba pažymėjo, kad ataka vis dar tęsiasi ir toli gražu nesibaigė.

„Mes, savo ruožtu, dedame visas pastangas, kad paspartintume šį procesą ir sugrąžintume maskviečius į tuos laikus, kai jokie bitkoinai, akcijos ar net doleriai neturėjo jokios įtakos jų gyvenimui. Juk jie paprasčiausiai neturės prie jų priėjimo“, – komentavo agentūros šaltinis.

Anksčiau pranešta, kad liepos 15 d. savanorių programišių bendruomenė kartu su Ukrainos karinės gynybos žvalgybos kibernetiniais specialistais atakavo apie 100 interneto išteklių Rusijos valstybės erdvėje.

„Kibernetine ataka buvo siekiama sunaikinti įmonių, kurios aptarnauja klientus iš Rusijos viešojo sektoriaus, dalyvaujančio kare prieš Ukrainą, vidinę informaciją“, – teigė Ukrainos žvalgyba.

Pažymima, kad nukentėjo bendovės „MITgroup“ – įmonių grupė, kurianti įmonių interneto svetaines; „Perm Promobladnosti Plant“, -kuri gamina ir tiekia kėlimo įrangą pramonės objektams, "United Crane Technologies" – prekybos ir gamybos įmonė, gaminanti ir parduodanti kėlimo įrangą, ir „Rumos-Lada" – automobilių LADA pardavėja.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“/Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis

Buvusį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadą Valerijų Zalužną pakeitęs generolas pulkininkas Oleksandras Syrskis atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Jo užduotis – padėti savo kariams įveikti didesnę Rusijos kariuomenę.

Britų leidiniui „The Guardian“ duotame išskirtiniame, pirmajame kaip ginkluotųjų pajėgų vado interviu užsienio žinasklaidos priemonei interviu O.Syrskis, sėdėdamas ant šaudmenų dėžės slaptoje karinėje bazėje, neatsakė, kada Ukraina sulauks pirmųjų F-16 naikintuvų: „Aš žinau. Bet, deja, negaliu jums apie tai pasakyti“.

Praėjus dvejiems su puse metų nuo plataus masto Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėtos invazijos, jis nenoriai pripažįsta, kad rusai turi daug daugiau išteklių: tankų, pėstininkų kovos mašinų, karių.

Pasak jo, Rusijos pradinės 100 tūkst. karių pajėgos invazijos pradžioje išaugo iki 520 tūkst., o iki 2024 m. pabaigos jų skaičius turėtų siekti 690 tūkst. vyrų. Tačiau duomenys apie Ukrainos padėtį nebuvo paskelbti.

„Kalbant apie įrangą, santykis yra 1:2 arba 1:3 jų naudai“, – kalbėjo generolas.

Nuo 2022 m. Rusijos turimų tankų skaičius išaugo dvigubai – nuo 1 700 iki 3 500. Artilerijos sistemų padaugėjo tris kartus, o šarvuočių – nuo 4 500 iki 8 900.

„Priešas turi didelį pajėgų ir išteklių pranašumą, – pažymėjo O.Syrskis. -Todėl mums tiekimo, kokybės klausimas iš tikrųjų yra svarbiausias.“

Šis gyvosios jėgos ir technikos pranašumas paaiškina ir pastarojo metu įvykius mūšio lauke. Nuo praėjusio rudens Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat po truputį žengia atgal.

Paklaustas, koks buvo pirmasis darbas, vasarį perėmus postą iš V.Zalužno, šiuo metu paskirto Ukrainos ambasadoriumi Jungtinėje Karalystėje, generolas atskleidė, kad turėjo įvykdyti įsakymą išvesti Ukrainos karius iš rytinio Avdijivkos miesto.

Šis atsitraukimas sutapo ir su ilgai užsitęsusia ginklų tiekimo pertrauka dėl JAV Kongrese įstrigusio patvirtinimo. Nors paskutiniais mėnesiais ginklų pristatyta, rusai vis dar užima laukus ir kaimus Donbaso rytuose, naudodami naikinančias aviacines bombas, kad prasiskintų kelią į priekį.

Negana to, Rusijos kariai užgrobė teritoriją į šiaurės vakarus nuo Avdijivkos, pajudėjo Pokrovsko link, apgulė Časiv Jaro gyvenvietę, dėl kurios jau ne vieną mėnesį vyksta nuožmios kovos. Gegužės mėnesį rusai atvėrė naują frontą Charkivo srityje ir tikėjosi, šturmuodami Vovčansko miestelį, kiek įmanoma labiau priartėti prie Charkivo.

„Ukraina laukė šio puolimo. Regis, ji negalėjo jo sustabdyti“, – rašo „Guardian“.

O.Syrskis pripažino, kad padėtis buvo „labai sunki“.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

„Agresorė Rusija atakuoja mūsų pozicijas daugeliu krypčių, – sakė jis. – Ar pavyktų sustabdyti Rusijos puolimą? Taip, žinoma. Pirmiausia tai priklauso nuo mūsų drąsių karių, mūsų karininkų“.

Jo teigimu, Ukrainos kariai yra „atsparūs ir didvyriški“, ne vieną kartą įveikę didesnes priešo grupuotes. Kaip pavyzdį jis paminėjo paskutinį Rusijos bandymą užimti Charkivo ir kaimyninę Sumų sritį.

„Jis nepavyko“, – pareiškė O.Syrskis ir pridūrė, kad V.Putino bandymas sukurti „vadinamąjį saugumo koridorių“ šalia Rusijos sienos ir Belgorodo srities buvo sužlugdytas.

Paklaustas apie gandus, kad Maskva planuoja dar vieną puolimą pietinėje Zaporižios srityje, generolas atšovė, kad, jei taip atsitiks, „mes galime jiems duoti gerą atsaką“.

Iškankintas Rusijos pergales jis apibūdino kaip „taktines“, t.y. vietinius laimėjimus, o ne „operatyvinį“ proveržį, pavyzdžiui, didelio miesto užėmimą.

„Iš esmės priešas nepadarė jokios reikšmingos pažangos, – įvertino ginkluotųjų pajėgų vadas ir pažymėjo, kad fronto linijos ilgis – 3 700 km. Aktyvūs karo veiksmai vyko „977 km“ ilgio ruože, t.y. „dvigubai ilgesniame nei Vokietijos ir Prancūzijos siena“.

Tuo tarpu Rusijos sėkmė pareikalavo milžiniškos žmonių aukos. Kremliaus aukų skaičius buvo „tris kartus“ didesnis nei Ukrainos, o kai kuriose kryptyse – „dar didesnis“, nurodė jis.

„Jų žuvusiųjų skaičius yra daug didesnis.“ 

Vasario mėnesį prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad nuo 2022 m. žuvo 31 tūkst. Ukrainos karių. O.Syrskis nesutiko atskleisti Ukrainos gyvosios jėgos nuostolių, atkreipęs dėmesį, kad šia jautria tema gali pasinaudoti Rusija.

Kariuomenės vadas sukritikavo Rusijos mūšio lauko taktiką: ji garsėja tuo, kad aukoja didžiulius pėstininkų būrius, kad įveiktų 100-200 metrų teritoriją.

„Mums labai svarbu išsaugoti savo karių gyvybes. Mes neginame griuvėsių iki mirties“, – pareiškė O.Syrskis, nurodęs, kad nenori „siekti tikslų bet kokia kaina“ ar kišti savo vyrų į „beprasmiškus mėsos puolimus“. Dėl kartais reikėdavo persikelti į „palankesnes pozicijas“.

Nors skeptiškai vertino Ukrainos perspektyvas pasiekti tiesioginę pergalę, O.Syrskis paminėjo ne vieną teigiamą dalyką.

ZUMAPRESS / Scanpix nuotr./Oleksandras Syrskis su Volodymyru Zelenskiu

Jis pažymėjo, kad Ukraina ne už ilgo sulauks naikintuvų, kurie sustiprins šalies oro gynybą ir leis veikti prieš Rusijos raketas,. Taip pat pasidžiaugė, kad Ukrainos pajėgos labai efektyviai naudojasi bepiločių orlaivių sistemomis, sausumos robotais, kurie galėtų pristatyti amuniciją arba išgelbėti sužeistą karį, įkūrė naują bepiločių sistemų vadovybę.

Dar vienas nuo Rusijos agresijos kenčiančios šalies pasiekimas – sėkmingi smūgiai tolimojo nuotolio dronais taikiniams Rusijos teritorijos gilumoje. Jo teigimu, iki šiol bepiločiai orlaiviai buvo nukreipti į „apie 200 svarbiausių infrastruktūros objektų“, kurių visi buvo susiję su karine logistika, gamyklomis, degalų ir amunicijos sandėliais.

Kita Ukrainos pergalė – bepiločių jūrinių dronų smūgiai. Jų dėka, pavyko paskandinti maždaug trečdalį Rusijos Juodosios jūros laivyno.

„Tai iš tikrųjų tapo jiems spąstais, o kai kuriems [laivams] – kapu“, – teigė ginkluotųjų pajėgų vadas.

Pasak O.Syrskio, po virtinės sėkmingų Ukrainos atakų Kremlius buvo priverstas „visiškai pasitraukti“ iš Krymo Sevastopolio uosto.

Pagrindinis Ukrainos tikslas Kryme nesikeičia – sunaikinti Kerčės tilto ir geležinkelio perėją, jungiančią okupuotą pusiasalį su Rusija.

Kariuomenės vadas atsisakė pasakyti, kada tai gali įvykti. Dviejuose ankstesniuose bandymuose susprogdinti tiltą buvo panaudota sunkvežimio bomba ir bepilotis orlaivis.

Jis nurodė, kad, praėjus daugiau nei dešimtmečiui po to, kai V.Putinas, neteisėtai aneksavo Krymą, Kyjivas turi planą, kaip jį susigrąžinti.

„Ar tai tikrai įmanoma? Tai realu. Žinoma, tai didelė karinė paslaptis, – kalbėjo generolas. – Padarysime viską, ką galime, kad pasiektume tarptautiniu mastu pripažintas 1991 m. [kai Ukraina nubalsavo už nepriklausomybę nuo SSRS] sienas.

„Turime laimėti... kad išlaisvintume savo piliečius, kurie yra okupuotose teritorijose, kurie kenčia“, – pridūrė jis.

Socialinių tinklų nuotrauka/Maskvoje susprogdintas rusų karinio pareigūno automobilis

Rusijos ginkluotųjų pajėgų palydovinio ryšio padalinio Radijo perdavimo centro vadovo pavaduotojo Andrejaus Torgaševo automobilis buvo susprogdintas šiaurinėje sostinės dalyje. Liudininkų teigimu, jam buvo nuplėštos kojos.

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“ skelbia, kad sprogimas įvyko, kai A.Torgaševas įlipo į automobilį.

Pirminiais duomenimis, kartu su juo buvo jo žmona, kuri taip pat buvo sužeista.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AP“/„Scanpix“/Karas Ukrainoje

Nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios Rusija neteko 550 tūkst. karių, Londone vykusioje konferencijoje pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas admirolas seras Tony Radakinas, skelbia naujienų svetainė „Newsweek“.

Jo vertinimu, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui prireiks penkerių metų, kad kariuomenė vėl pasiektų 2022 m. vasario mėn. lygį, nes karas tęsiasi, o jo pabaigos perspektyvos menkos.

Dar penkerių metų prireiks „ištaisyti silpnąsias vietas“, kurias atskleidė šios kovos, pridūrė admirolas.

Britų žvalgybos duomenimis, gegužės ir birželio mėnesiai buvo vieni iš daugiausiai aukų pareikalavusių mėnesių Rusijos kariuomenei. Pagrindinės to priežastys – naujo fronto atidarymas Charkivo srityje ir suintensyvėjęs puolimas Donbase.

Skaičiuojama, kad per du mėnesius Rusijos ginkluotosios pajėgos neteko 70 tūkst. kovotojų, per dieną prarasdamos daugiau kaip 1 100 kovotojų.

„Dabar Rusija pasiekia taktinių laimėjimų“, užimdama apgyvendintas teritorijas Ukrainoje „didžiule kaina“, įvertino T.Radakinas.

Penktadienį BBC Rusijos tarnyba ir nepriklausoma naujienų svetainė „Mediazona“ patvirtino beveik 60 tūkst. Ukrainoje žuvusių Rusijos kariškių tapatybes.

Oficialiai Rusijos gynybos ministerija ilgą laiką kariuomenės aukų skaičių laikė paslaptyje, tačiau birželio pradžioje V.Putinas juos pirmą įvertino viešai.

Pasak jo, Rusijos ir Ukrainos negrąžinamų nuostolių santykis yra maždaug vienas prie penkių ir nurodė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos kas mėnesį patiria 50 tūkst. žmonių nuostolį.

Taigi, jei tikėtume V.Putino duomenimis, oficialūs Rusijos kariuomenės nuostoliai yra apie 10 tūkst. karių per mėnesį, arba 270 tūkst. per 27 karo mėnesius, iš kurių 135 tūkst. žuvo.

Šie skaičiavimai maždaug sutampa su JAV žvalgybos duomenimis, kuri pranešė, kad iki 2023 m. pabaigos iš Rusijos kariuomenės Ukrainoje žuvo apie 120 tūkst. karių.

„Zuma press“/„Scanpix“/Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininkas Tony Radakinas

Panašų skaičių gegužės pradžioje nurodė ir Prancūzijos Europos ir užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne'as, kuris teigė, kad žuvo 150 tūkst. Rusijos karių.

Vakarų žvalgybos agentūros ir ekspertai mano, kad daugelis šiuo metu fronto linijose esančių Rusijos karių yra prastai apmokyti. Dažnai į mūšį metami savanoriai, mobilizuotieji ar nuteistieji, kurie nesugeba vykdyti sudėtingų operacijų.

NATO atstovai ne kartą atkreipė dėmesį į tai, kad Rusijai trūksta žmonių, kad galėtų tęsti aktyvų puolimą Ukrainoje.

„Tai, ką jie turi daryti, tai įsakyti nepakankamai sukomplektuotiems, nepatyrusiems daliniams judėti į priekį siekiant nerealių tikslų“, – sakė aukštas Aljanso pareigūnas, pabrėždamas, kad V.Putinas turėtų paskelbti naują mobilizaciją, kad surengtų didelį puolimą. 

Stopkadras/Bombos FAB-3000 M-54 (antrame plane) ir FAB-1500 (priekyje)

Naujosios milžiniškos bombos (FAB-3000) yra bauginantis Rusijos žingsnis, kuris gali turėti nemalonių pasekmių patiems rusams, kai bombas gabenantys lėktuvai pateks į naujosios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos spąstus, rašo „The Telegraph“.

Kaip pažymėjo leidinys, taigi šios „didžiulės Rusijos bombos netrukus susitiks su NATO gynybos technologijomis“.

„Rusijos karinės oro pajėgos turi naują milžinišką bombą: trijų tonų svorio monstrą su išskleidžiamais sparnais ir palydovine navigacija, kurio veikimo nuotolis siekia dešimtis kilometrų, jei jį iš didelio aukščio numeta naikintuvas-bombonešis „Su“. Tai siaubingas ginklas, galintis nužudyti ir sužaloti Ukrainos karius ir civilius gyventojus šimtų metrų atstumu nuo smūgio vietos“, – rašoma straipsnyje.

Vis dėlto pabrėžiama, kad šios bombos yra didelių gabaritų, o jų mažesnis nuotolis, palyginti su lengvesnėmis bombomis, gali kelti rimtą pavojų Rusijos lėktuvų įguloms. O kai Ukraina sustiprins savo oro gynybą, rusų lėktuvai, gabenantys dideles sklendžiančias bombas, turėtų būti pirmieji taikiniai, nurodoma leidinyje.

Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas / Johanna Geron / REUTERS

Ukraina netaps Europos Sąjungos nare, jei nebus išspręstas „Volynės klausimas“, pareiškė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas interviu „Polsat News“.

Pasak jo, Varšuva remia Kyjivą „kiek įmanoma“, nors šalių santykiuose „ne viskas tobula dėl neišspręstų istorinių klausimų“.

Kartu Lenkijos ministras patikino, kad jiems karo pabaiga bus tik Ukrainos pergalė.

„Bet koks kitas atvejis Lenkijai išlieka tiesiogine karo grėsme. Čia ant kortos pastatytas Lenkijos ir Europos saugumas“, – pridūrė W.Kosiniakas-Kamyszas.

Volynės tragedijos tema yra viena prieštaringiausių Ukrainos ir Lenkijos santykiuose.

Volynės tragedija arba Volynės žudynėmis vadinamos lenkų mažumos gyventojų skerdynės 1943-1945 m. Volynėje ir Rytų Galicijoje, kurias surengė pogrindinė Ukrainos sukilėlių armija. Jos aukomis tapo dešimtys tūkstančių lenkų civilių gyventojų.

Lenkijos Seimas priėmė rezoliuciją, kuria Antrojo pasaulinio karo metais Volynėje vykusios žudynės įvardijamos genocidu. Ukrainos pusė su tokiu požiūriu nesutinka.

Praėjusiais metais Lenkijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Ukraina nevisiškai supranta šio klausimo svarbą lenkams ir kad prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų prisiimti „daugiau atsakomybės“.

Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Zvaryčius pavadino nepriimtinais „bandymus primesti“, ką ukrainiečiai turėtų daryti dėl bendros praeities.

Šių metų liepą Ukrainos ir Lenkijos prezidentai Volodymyras Zelenskis ir Andrzejus Duda pagerbė Volynės tragedijos aukų atminimą Lucke.