Svarbiausios naujienos
- Rusija ėmėsi naujos gudrybės: taip nustato, kur yra Ukrainos priešlėktuvinė gynyba
- Buvęs JAV valstybės sekretorius paaiškino, kaip D.Trumpas išgelbėtų Kyjivą nuo Rusijos
- Karių gyvybių neskaičiuojantis Kremlius pripažino: Rusijos laukia katastrofa
- Rusijos ir Kinijos bombonešiai prie JAV krantų sukėlė nerimą: taip arti dar nebuvo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: rimta V.Putino problema – nevaldoma infliacija
22:50
Rusijai toliau kariaujant Ukrainoje, ji taip pat susiduria su vidaus problema – infliacija. Praėjusiais metais Rusijos centrinis bankas padvigubino pagrindinę palūkanų normą, siekdamas kontroliuoti kainas.
Tačiau infliacija ir toliau didėja ir šį mėnesį pasiekė 9 proc. Brangsta prekės ir paslaugos įvairiuose sektoriuose – nuo bulvių (šiemet pabrango 91 proc.) iki ekonominės klasės skrydžių (35 proc.), pranešė „The Wall Street Journal“.
Penktadienį centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą dviem procentiniais punktais, iki 18 proc. Infliacija tapo Rusijos karinės ekonomikos bruožu. Kainų kilimą lėmė didėjančios karinės išlaidos, taip pat rekordinis darbo jėgos trūkumas, nes dalis darbingo amžiaus vyrų išvyksta į fronto linijas, o kiti bėga iš šalies. Naujos JAV sankcijos apsunkino tarptautinius mokėjimus ir padidino importuotojų išlaidas.
Ir nors kainos nekyla pakankamai sparčiai, kad sukeltų ekonominę krizę ar socialinius neramumus, jos rodo didėjantį ekonomikos disbalansą. Spartėjanti infliacija taip pat reiškia, kad karinis konfliktas Rusijai kainuos vis brangiau.
„Kovodama su infliacija Rusijos valdžia neturi gerų pasirinkimų – ji negali sustabdyti karo, negali išspręsti užimtumo problemos ir negali nustoti didinti žmonių darbo užmokesčio. Kol karas tęsis, infliacija išliks didelė“, – pažymėjo buvusi Rusijos centrinio banko ekonomistė, Carnegie centro mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad rengia priemones kainoms pažaboti, nes „tam tikri infliaciniai procesai kelia susirūpinimą vyriausybei ir centriniam bankui“.
Pirmieji kovų Ukrainoje mėnesiai sukėlė Rusijos ekonomikos nuosmukį, tačiau ji greitai atsigavo, nes valstybė ir įmonės rado būdų, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Tuo pat metu ekonomikoje prasidėjo platesnės permainos. Vyriausybė grįžo prie sovietinio stiliaus karinių išlaidų, kurios sudarė apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiandien karinės išlaidos Rusijoje tapo pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga.
Gamyklos, gaminančios tankus, bepiločius lėktuvus ir amuniciją kariams, dirba keliomis pamainomis septynias dienas per savaitę. Gegužės mėnesį Vladimiras Putinas paskyrė naują gynybos ministrą Andrejų Belousovą, makroekonomistą ir valstybės kišimosi į ekonomiką šalininką. Ekonomistai teigia, kad šis paskyrimas patvirtina, jog ekonomika ir karas dabar yra glaudžiai susiję.
Nuo praėjusių metų gruodžio mėn. centrinis bankas išlaikė 16 proc. bazinę palūkanų normą, tačiau tai turėjo mažai įtakos infliacijos lėtėjimui. Be to, Rusijos vyriausybė šį mėnesį panaikino lengvatines hipotekos paskolas už 8 proc. Pasak ekspertų, ši programa prisidėjo prie nekilnojamojo turto rinkos burbulo išpūtimo. Neseniai paskelbtame pranešime „J.P.Morgan“ analitikai pažymėjo, kad griežta pinigų ir kreditų politika Rusijoje „tebėra mįslingas reiškinys“.
„Vykstantys procesai akivaizdžiai rodo pinigų politikos ribotumą didėjant vyriausybės išlaidoms ir esant sudėtingai padėčiai darbo rinkoje. Centrinis bankas negali daryti įtakos fiskalinei politikai ir yra bejėgis demografijos atžvilgiu“, – sakė Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto (WIIW) ekonomistas Vasilijus Astrovas.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje centrinis bankas pripažino, kad infliacijai sumažinti prireiks kur kas daugiau laiko, nei manyta iš pradžių. Kainų kilimą aiškiai rodo barščių indeksas. Skaičiuojant imami tokie populiarūs produktai kaip burokėliai, grietinė ir mėsa. Palyginti su praėjusiais metais, barščių indeksas padidėjo 26 proc.
Rusams infliacija kelia prisiminimus apie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ekonominę krizę. Daugelis apribojo savo išlaidas, atsisakė kelionių per atostogas. Kiti prisijungė prie „Telegram“ bendruomenių ir dalijasi patarimais, kur rasti pigesnių prekių.
Darbo jėgos trūkumą didina demografinė šalies duobė. Centrinio banko duomenimis, įmonėms trūksta ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir darbininkų. Per pastaruosius 18 mėnesių gynybos sektorius iš civilinio sektoriaus pritraukė daugiau kaip pusę milijono darbuotojų. Tačiau nepaisant to, gynybos pramonės įmonėms šiandien trūksta apie 160 tūkst. specialistų.
Dėl JAV sankcijų kenčia ir Rusijos importuotojai. Pastaraisiais mėnesiais labai sumažėjo Kinijos eksportas. Turkijos prekyba su Rusija taip pat sulėtėjo dėl sankcijų spaudimo.
„Paprastai Rusija ir jos partneriai rasdavo būdų, kaip apeiti sankcijas. Tačiau tai ilgai nesikartos, nes JAV nesustos. Galiausiai kainą turės sumokėti Rusijos vartotojai ir įmonės“, – sakė V.Astrovas.
Vokietijos kontržvalgyba: Rusija analizuoja Vokietijos pareigūnų puslapius socialiniuose tinkluose
23:50
Vokietijos pareigūnų puslapius socialiniuose tinkluose
Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV), kuri atlieka šalies kontržvalgybos tarnybos funkcijas, perspėjo, kad Rusijos specialiosios tarnybos stebi Vokietijos pareigūnų puslapius socialiniuose tinkluose, siekdamos nustatyti potencialius poveikio taikinius, rašo „Deutsche Welle“
Savo ataskaitoje „Rekomendacijos dėl ekonomikos saugumo“ BfV įspėja, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, pasitelkdamos socialinius tinklus, bando „nustatyti asmenis, kurie gali būti jautrūs Rusijos bandymams juos paveikti“.
Agentūra taip pat padarė išvadą, kad Rusijos diversinė veikla Europoje suintensyvėjo, o jos intensyvumas priklauso nuo karo Ukrainoje eigos ir Maskvos santykių su Vakarų šalimis.
Tarp tokios veiklos BfV nurodo kibernetines atakas, taip pat padegimus ir vandalizmo bei propagandos aktus, kuriuos Rusijos agentai vykdo Vokietijos ir kitų Europos šalių teritorijoje.
Tokias operacijas vykdo „daugiausia jauni, rusakalbiai, ideologiškai prorusiškai nusiteikę ir neapmokyti“ „žemesnio lygio“ agentai, kurie taip pat verbuojami per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programas, sakoma ataskaitoje.
Dar pavasarį Europos žvalgybos agentūros perspėjo savo vyriausybes, kad Rusija planuoja diversijas visame žemyne. Šiaurės Atlanto aljansas taip pat viešai kalbėjo apie panašų susirūpinimą.
„The Wall Street Journal“: rimta V.Putino problema – nevaldoma infliacija
22:50
Rusijai toliau kariaujant Ukrainoje, ji taip pat susiduria su vidaus problema – infliacija. Praėjusiais metais Rusijos centrinis bankas padvigubino pagrindinę palūkanų normą, siekdamas kontroliuoti kainas.
Tačiau infliacija ir toliau didėja ir šį mėnesį pasiekė 9 proc. Brangsta prekės ir paslaugos įvairiuose sektoriuose – nuo bulvių (šiemet pabrango 91 proc.) iki ekonominės klasės skrydžių (35 proc.), pranešė „The Wall Street Journal“.
Penktadienį centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą dviem procentiniais punktais, iki 18 proc. Infliacija tapo Rusijos karinės ekonomikos bruožu. Kainų kilimą lėmė didėjančios karinės išlaidos, taip pat rekordinis darbo jėgos trūkumas, nes dalis darbingo amžiaus vyrų išvyksta į fronto linijas, o kiti bėga iš šalies. Naujos JAV sankcijos apsunkino tarptautinius mokėjimus ir padidino importuotojų išlaidas.
Ir nors kainos nekyla pakankamai sparčiai, kad sukeltų ekonominę krizę ar socialinius neramumus, jos rodo didėjantį ekonomikos disbalansą. Spartėjanti infliacija taip pat reiškia, kad karinis konfliktas Rusijai kainuos vis brangiau.
„Kovodama su infliacija Rusijos valdžia neturi gerų pasirinkimų – ji negali sustabdyti karo, negali išspręsti užimtumo problemos ir negali nustoti didinti žmonių darbo užmokesčio. Kol karas tęsis, infliacija išliks didelė“, – pažymėjo buvusi Rusijos centrinio banko ekonomistė, Carnegie centro mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad rengia priemones kainoms pažaboti, nes „tam tikri infliaciniai procesai kelia susirūpinimą vyriausybei ir centriniam bankui“.
Pirmieji kovų Ukrainoje mėnesiai sukėlė Rusijos ekonomikos nuosmukį, tačiau ji greitai atsigavo, nes valstybė ir įmonės rado būdų, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Tuo pat metu ekonomikoje prasidėjo platesnės permainos. Vyriausybė grįžo prie sovietinio stiliaus karinių išlaidų, kurios sudarė apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiandien karinės išlaidos Rusijoje tapo pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga.
Gamyklos, gaminančios tankus, bepiločius lėktuvus ir amuniciją kariams, dirba keliomis pamainomis septynias dienas per savaitę. Gegužės mėnesį Vladimiras Putinas paskyrė naują gynybos ministrą Andrejų Belousovą, makroekonomistą ir valstybės kišimosi į ekonomiką šalininką. Ekonomistai teigia, kad šis paskyrimas patvirtina, jog ekonomika ir karas dabar yra glaudžiai susiję.
Nuo praėjusių metų gruodžio mėn. centrinis bankas išlaikė 16 proc. bazinę palūkanų normą, tačiau tai turėjo mažai įtakos infliacijos lėtėjimui. Be to, Rusijos vyriausybė šį mėnesį panaikino lengvatines hipotekos paskolas už 8 proc. Pasak ekspertų, ši programa prisidėjo prie nekilnojamojo turto rinkos burbulo išpūtimo. Neseniai paskelbtame pranešime „J.P.Morgan“ analitikai pažymėjo, kad griežta pinigų ir kreditų politika Rusijoje „tebėra mįslingas reiškinys“.
„Vykstantys procesai akivaizdžiai rodo pinigų politikos ribotumą didėjant vyriausybės išlaidoms ir esant sudėtingai padėčiai darbo rinkoje. Centrinis bankas negali daryti įtakos fiskalinei politikai ir yra bejėgis demografijos atžvilgiu“, – sakė Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto (WIIW) ekonomistas Vasilijus Astrovas.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje centrinis bankas pripažino, kad infliacijai sumažinti prireiks kur kas daugiau laiko, nei manyta iš pradžių. Kainų kilimą aiškiai rodo barščių indeksas. Skaičiuojant imami tokie populiarūs produktai kaip burokėliai, grietinė ir mėsa. Palyginti su praėjusiais metais, barščių indeksas padidėjo 26 proc.
Rusams infliacija kelia prisiminimus apie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ekonominę krizę. Daugelis apribojo savo išlaidas, atsisakė kelionių per atostogas. Kiti prisijungė prie „Telegram“ bendruomenių ir dalijasi patarimais, kur rasti pigesnių prekių.
Darbo jėgos trūkumą didina demografinė šalies duobė. Centrinio banko duomenimis, įmonėms trūksta ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir darbininkų. Per pastaruosius 18 mėnesių gynybos sektorius iš civilinio sektoriaus pritraukė daugiau kaip pusę milijono darbuotojų. Tačiau nepaisant to, gynybos pramonės įmonėms šiandien trūksta apie 160 tūkst. specialistų.
Dėl JAV sankcijų kenčia ir Rusijos importuotojai. Pastaraisiais mėnesiais labai sumažėjo Kinijos eksportas. Turkijos prekyba su Rusija taip pat sulėtėjo dėl sankcijų spaudimo.
„Paprastai Rusija ir jos partneriai rasdavo būdų, kaip apeiti sankcijas. Tačiau tai ilgai nesikartos, nes JAV nesustos. Galiausiai kainą turės sumokėti Rusijos vartotojai ir įmonės“, – sakė V.Astrovas.
Turkija perdavė Rusijai vyrą, įtariamą dėl automobilio susprogdinimo Maskvoje
21:58
Rusas, įtariamas automobilio susprogdinimu Maskvoje, kai buvo sužeisti du žmonės, buvo išduotas Rusijai iš Turkijos, penktadienį paskelbė rusų vidaus reikalų ministerija.
1995-aisiais gimęs Jevgenijus Serebriakovas trečiadienį buvo sulaikytas Bodrume, kelios valandos po to, kai Maskvos šiaurėje automobilyje sprogo nenustatytas sprogmuo.
„Serebriakovas buvo atvežtas į Rusiją ir perduotas tyrėjams“, – per platformą „Telegram“ pranešė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Irina Volk.
Per išpuolį buvo sužeistas vienas rusų karininkas, bet pareigūnai jo tapatybės nepatvirtina.
J.Serebriakovas kaltinamas bandymu nužudyti ir neteisėtu sprogmenų įsigijimu ar gabenimu.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nufilmuotame ir valstybinės žiniasklaidos parodytame įraše J.Serebriakovas sako, kad veikė „pagal vieno ukrainiečių saugumo tarnybų agento nurodymus“.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, išpuoliai susprogdinant automobilius buvo surengti prieš kelis Rusijos kariškius ir prokremliškus viešus veikėjus.
Ukraina paprastai neigia atsakomybę, bet dažnai sveikina išpuolius prieš rusų pareigūnus ir kariškius.
Suomija įtaria Rusijos laivą pažeidus teritorinius vandenis
18:54 Atnaujinta 21:05
Suomijos institucijos pranešė, kad Rusijos tyrimų laivas penktadienį pažeidė šalies teritorinius vandenis.
Suomijos gynybos ministerija ir pakrančių apsaugos tarnyba apie pažeidimą rytinėje Suomijos įlankos dalyje pranešė atskiruose pareiškimuose – po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, tai buvo paskutinis iš kelių pastarojo meto incidentų dviejų šalių pasienyje.
Ankstyvą penktadienio popietę „Rusijos Baltijos laivyno hidrografinių tyrimų laivas „Michail Kazanskij“ kirto Suomijos teritorinių vandenų išorinę sieną“ į rytus nuo Helsinkio, sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.
Jame teigiama, kad laivas Suomijos teritoriniuose vandenyse nuplaukė apie 1,2 jūrmylės ir po septynių minučių juos paliko.
Tarnyba teigė, kad Suomijos patrulinis laivas kelis kartus nesėkmingai bandė susisiekti su Rusijos laivu.
Šalių, turinčių 1340 km sieną, santykiai pablogėjo po to, kai Suomija po 2022 metais Rusijos surengtos invazijos į Ukrainą pernai įstojo į Vakarų karinį aljansą NATO.
Ankstesnis patvirtintas teritorinis pažeidimas įvyko birželio 10 dieną, kai keturi Rusijos valstybiniai orlaiviai įskrido į Suomijos oro erdvę prie pakrantės į rytus nuo Helsinkio.
Lėktuvai Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes ir į Suomijos teritoriją įskrido iki 2,5 km, tuomet pranešė ministerija.
Apie penktadienio incidentą anksčiau paskelbusi Suomijos gynybos ministerija sakė, kad pasienio apsaugos tarnyba atlieka tyrimą.
Gruodžio mėnesį Suomija uždarė savo sausumos sieną su Rusija, apkaltinusi Maskvą bandymu destabilizuoti padėtį, sudarant sąlygas į Suomijos teritoriją patekti dokumentų neturintiems migrantams.
Rusija ėmėsi naujos gudrybės: taip nustato, kur yra Ukrainos priešlėktuvinė gynyba
18:39
Rusija į tolimojo nuotolio atakas prieš Ukrainą pradėjo įtraukti naujus, pigius bepiločius orlaivius, kuriais bandoma nustatyti, kurioje vietoje yra priešlėktuvinė gynyba, nufilmuoti padarytą žalą ir kurie gali veikti kaip apgaulės priemonė, sakė Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas.
Du naujo tipo dronai, kuriuos Rusija per pastarąsias dvi-tris savaites panaudojo penkiose atakose, įskaitant ketvirtadienio naktinį smūgį, gaminami iš tokių medžiagų kaip putplastis ir fanera, sakė pareigūnas agentūrai „Reuters“.
Viename iš jų yra fotoaparatas ir ukrainietiško mobiliojo telefono SIM kortelė, kad būtų galima siųsti vaizdus atgal Rusijos kariuomenei.
„Jie nustato, kur dislokuotos mūsų mobiliosios grupės, kur yra kulkosvaidžiai, galintys jas sunaikinti. Jie bando ... susidaryti vaizdą, kur yra visos mūsų priešlėktuvinės gynybos priemonės“, – sakė karinės žvalgybos agentūros atstovas Andrijus Černiakas.
Anksčiau neskelbta A.Černiako informacija yra dar vienas įrodymas, kad Rusija siekia pritaikyti savo taktiką ir išbandyti naujas technologijas, kad įgytų pranašumą per kasdienius raketų ir dronų smūgius Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.
Irano sukurti atakos dronai „Shahed“, kurie skrenda į taikinį ir susprogdinami smūgio metu, tapo pagrindine Rusijos oro atakų priemone nuo tada, kai buvo pradėti naudoti pirmaisiais Rusijos plataus maisto invazijos, pradėtos 2022 m. vasario mėn., metais.
Ukraina, kuri nuo kovo mėn. kreipiasi į Vakarus prašydama suteikti daugiau oro gynybos priemonių, kad atremtų padažnėjusius Rusijos oro smūgius į jos energetikos objektus, labai stengiasi nuslėpti savo oro gynybos sistemų buvimo vietas.
Kaip tai veikia
Naujieji rusiški dronai su kameromis neturi sprogmenų, bet yra labai panašūs į įprastus „Shahed“ dronus ir skraido kartu su jų grupėmis, sakė A.Černiakas.
Antrasis naujo tipo dronas neturi sprogstamojo užtaiso arba turi tik nedidelį užtaisą ir yra naudojamas kaip masalas, pridūrė A.Černiakas.
Kadangi iš žemės jis beveik nesiskiria nuo įprasto atakos drono, jį vis tiek reikia numušti, atskleidžiant, kur yra Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Pasak jo, naujieji dronai kainuoja vos 10 000 JAV dolerių už vienetą, todėl jų gamyba yra daug pigesnė nei oro gynybos raketų.
Be to, dronai gali skristi 1 000 m aukštyje, todėl yra nepasiekiami iš kulkosvaidžių ir automatinių šautuvų, sakė A.Černiakas.
Rusijos invazija į Ukrainą tapo dronų technologijų bandymų poligonu, nes abi pusės mūšio lauke plačiai naudoja atakos ir žvalgybos dronus. Kyjivas, siekdamas sumažinti atotrūkį tarp savo ir Maskvos smogiamųjų pajėgų, sutelkė jėgas į vietinę dronų gamybą, rengdamas tolimojo nuotolio dronų atakas prieš Rusijos taikinius, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas.
Rusija teigia, kad jos tolimojo nuotolio oro atakos naudojamos siekiant kariniu požiūriu pažeminti Ukrainą. Ukraina teigia, kad Rusijos atakos smogė civiliams pastatams ir padarė didelę žalą civiliniams energetikos objektams bei nusinešė civilių gyvybių.
Kaip skelbia „Reuters“, Rusijos kariai užima apie 18 proc. Ukrainos teritorijos ir pastaraisiais mėnesiais vis labiau įsitvirtina rytuose.
Karių gyvybių neskaičiuojantis Kremlius pripažino: Rusijos laukia katastrofa
17:18
Rusijoje gimstamumo lygis yra katastrofiškas, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas Naujosios žiniasklaidos festivalyje.
„Gyvename didžiausioje pasaulio šalyje. Ir mūsų kasmet mažėja“, – nuogąstavo D.Peskovas.
Anot jo, vienintelis būdas su tuo susidoroti – padidinti vidutinį gimstamumą šalyje.
„Dabar jis yra siaubingai žemas – 1,4. Tai yra palyginama su Europos šalimis, Japonija ir panašiai. Tačiau tai katastrofiška tautos ateičiai“, – leidinys „Kommersant“ citavo D.Peskovą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 m. užsibrėžė tikslą per 6 metus sustabdyti natūralų gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris šalyje atsinaujino po Krymo aneksijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES perveda Ukrainai 1,5 mlrd. eurų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto
17:16
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pranešė, kad Ukrainai paremti skirta 1,5 mlrd. eurų – tai pirmoji dalis pinigų, gautų iš pelno, uždirbto iš įšaldyto Rusijos turto.
ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo.
Vykdydama sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl 2022 metais surengtos invazijos į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų vertės turtą, kurį Rusijos centrinis bankas laikė bloke.
Apie 90 proc. ES įšaldytų lėšų yra Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
„ES palaiko Ukrainą. Šiandien pervedame 1,5 mlrd. eurų įplaukų iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainos gynybai ir atstatymui“, – sakoma Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pareiškime.
„Nėra geresnio simbolio ar geresnio Kremliaus pinigų panaudojimo, kaip padaryti Ukrainą ir visą Europą saugesne vieta gyventi“, – pridūrė ji.
Pinigai gaunami iš palūkanų, gautų už įšaldytas Rusijos lėšas, o ne iš pačių lėšų, kurios tebėra neprieinamos Maskvai.
Briuselis teigė, kad 90 proc. šių pinigų atiteks specialiajam fondui – vadinamajai Europos taikos priemonei, – iš kurio bus mokama už ginklus Ukrainai.
Likę 10 proc. būtų skirti atskiram ES Ukrainos fondui, skirtam šalies atstatymo poreikiams remti.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis padėkojo ES už paramą.
„Ačiū von der Leyen ir ES už tvirtą paramą ir šį reikšmingą indėlį į Ukrainos gynybą ir atstatymą“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
„Esame dėkingi ES už šį gyvybiškai svarbų žingsnį. Šis lėšų pervedimas mums padės sustiprinti savo gynybos pajėgumus“, – pažymėjo Ukrainos gynybos ministerija.
Tačiau Rusija pasmerkė šį žingsnį, kurį pavadino neteisėtu.
„Tai, be abejo, yra priežastis imtis apgalvotų veiksmų atsakant į tokius neteisėtus sprendimus, kuriuos įgyvendina Europos Sąjunga“, – žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
R.Kadyrovas iškeikė „YouTube“ ir pagrasino: jau seniai reikėjo tai padaryti
17:00
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas mano, kad „YouTube“ vaizdo įrašų paslauga Rusijoje jau seniai turėjo būti užblokuota, skelbia propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Anksčiau Valstybės Dūmos Informacinės politikos komiteto vadovas Aleksandras Kinšteinas teigė, kad „YouTube“ atsisiuntimo kompiuteriuose sparta iki savaitės pabaigos gali sumažėti iki 40 proc., o iki kitos savaitės pabaigos – iki 70 proc.
„Niekada nesilankau „YouTube“. Deja, pavėlavome: jau seniai turėjome uždaryti „YouTube“, ne stabdyti, o blokuoti. Nes visus mūsų kanalus – būtent tuos, kurie gina interesus – Rusijos (apskritai – red.), Čečėnijos Respublikos (ypač – red.), žmogaus, žodžio laisvės – jie iškart blokuoja. O tie šaitanai, kurie klaidina žmones... – jie juos palaiko, iškelia (pagrindiniame svetainės puslapyje – red.). Todėl seniai turėjo būti užblokuota. Ne stabdyti, o blokuoti. Ir viskas, visos amerikietiškos svetainės ir kanalai turėtų būti blokuojami“, – žurnalistams sakė R.Kadyrovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina nacionalizavo 44 mln. eurų vertės Rusijos oligarcho turto
16:58
Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas (VAKS) pritarė Teisingumo ministerijos prašymui nacionalizuoti vieną gamybos įmonę, priklausančią Rusijos oligarchui Viktorui Kononovui ir vertą daugiau nei 2 mlrd. grivinų (44,6 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių teismai konfiskuoja įvairų rusų oligarchų ir prorusiškų Ukrainos pareigūnų bei politikų turtą.
Rusų milijardierius V.Kononovas, kuriam Ukraina taiko sankcijas, buvo įmonės „Vinnyciapobutchim“, kurios akcijomis prekiaujama viešai ir kuri yra įsikūrusi Vinycios srityje, direktorius. Šis konglomeratas valdė virtinę kompanijų, gaminusių kosmetiką ir buitinės chemijos produktus, nurodė SBU.
V.Kononovas viešai, taip pat ir finansiškai, rėmė Rusijos invaziją į Ukrainą, sakoma pranešime.
Nacionalizuojant kompaniją 100 proc. jos akcijų, su ja susijusios banko sąskaitos, pramoninė ir transportavimo įranga, nekilnojamasis turtas bus perduoti Ukrainos valstybei.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūra (ARMA) atskirai pranešė pardavusi dvi transporto priemones, konfiskuotas iš prorusiško oligarcho Viktoro Medvedčuko. Už gautas pajamas bus perkama Ukrainos kariuomenės obligacijų.
Britai kurs tolimojo nuotolio raketas, galinčias naikinti branduolinius ginklus
15:24
Jungtinė Karalystė rengiasi pradėti kurti ilgo nuotolio raketas, kurios galėtų sunaikinti Rusijos taktinius branduolinius ginklus paleidimo į Europą atveju, britų leidiniui „The Times" pranešė šaltiniai.
Pasak jų, šių raketų apytikslis veikimo nuotolis siektų apie 3 200 kilometrų. Svarstoma, kad jos galėtų būti dislokuotos Vokietijoje ir pakeisti amerikietiškus ginklus, kuriuos Jungtinės Valstijos dislokuos Vokietijos teritorijoje 2026 m.
Kaip pažymėjo vienas iš „The Times“ pašnekovų, JAV raketos būtų „tarpinis variantas“, kol Europa turės savo sprendimą.
Trečiadienį Berlyne vykusiame susitikime Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos ministrai aptarė bendrų raketų kūrimą, tačiau galutinio sprendimo dar nepriėmė, teigė britų gynybos institucijoms artimas šaltinis. Pasak jo, Jungtinė Karalystė dar nenusprendė, ar užmegs dvišalę partnerystę su Vokietija, ar pasirinks raketų kūrimą su Prancūzija, Italija, Lenkija ir Vokietija.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad Londonas galvoja, jog Maskva mažina taktinių branduolinių ginklų panaudojimo kartelę. Tai patvirtina pastarojo meto Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir kitų Rusijos pareigūnų pareiškimai.
„Tai kelia nerimą“, – pareiškė leidinio šaltinis.
Anksčiau Baltieji rūmai pranešė, kad 2026 m. JAV pradės dislokuoti tolimojo nuotolio ginklus Vokietijoje. Pasak vokiečių nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“, Berlynas pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų turės ginklų sistemų, galinčių pasiekti Rusijos teritoriją.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad JAV ilgojo nuotolio raketos yra atgrasymo priemonė, „kad neprasidėtų karas“.
Berlynas pasirengęs atsisakyti tokio sprendimo, bet tik tuo atveju, jei Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainoje, pažymėjo O.Scholzas.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad Rusija turi atgrasymo potencialą, jei JAV dislokuotų Europoje ilgo nuotolio raketas,: rusiškos raketos būtų nukreiptos į Europos Sąjungos sostines. Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat neatmetė galimybės, kad Rusija, atsakydama į JAV veiksmus, dislokuos „branduolinį užtaisą galinčias turėti“ raketas.
Įtariamojo Ukrainos deputatės žmogžudyste planuose buvo ir kiti šalies politikai
15:07
Įtariamasis kalbininkės Irynos Farion nužudymu domėjosi ir kitais politikais, įskaitant Ukrainos parlamento ir regioninių tarybų narius, skelbia naujienų agentūra „Unian“, remdamasi Ukrainos vidaus reikalų ministerija.
Lvive surengtos spaudos konferencijos metu teisėsaugos pareigūnai pasidalijo įtariamojo vykdytos interneto paieškos nuotraukomis, kuriose buvo užtušuotos kitų ukrainiečių politikų pavardės.
Vėliau ministras Ihoris Klymenko įvardijo vieną iš tų, kurie galėjo tapti kita, 18-mečio iš Dnipro auka – Maksymą Bužanskį.
Plačiau skaitykite ČIA.
20 tūkst. dolerių ir pilietybė: rusas prisipažino, kas jį pasamdė Maskvoje susprogdinti automobilį
13:57
Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ penktadienį pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame Rusijos pilietis prisipažino, kad šios savaitės pradžioje neva Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) nurodymu susprogdino Maskvoje automobilį, kuriame buvo kariškis.
Vėlai trečiadienį Turkijos valdžios institucijos pranešė, kad Bodrume suėmė išpuoliu įtariamą Rusijos pilietį, atskridusį iš Maskvos.
Penktadienį Rusijos federalinio saugumo tarnyba pareiškime nurodė, kad vyras, kurį ji įvardijo kaip Jevgenijų Serebriakovą, buvo atgabentas į Rusiją ir perduotas tyrėjams.
Plačiau skaitykite ČIA.
Buvęs JAV valstybės sekretorius paaiškino, kaip D.Trumpas išgelbėtų Kyjivą nuo Rusijos
13:49
Ne vienas skeptikas tvirtina, kad, jei respublikonų kandidatas Donaldas Trumpas vėl taptų Jungtinių Valstijų prezidentu, nutrauktų paramą Ukrainai, atiduotų jos teritoriją Rusijai ir tiesiogiai susitartų su prezidentu Vladimiru Putinu, kad šalyje būtų įvesta „gėdinga taika“.
„Nėra jokių įrodymų, kad tokia kapituliacija bus prezidento D.Trumpo politikos dalis, ir daug įrodymų, kad bus priešingai“, – amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“ nuomonės skiltyje rašo Mike'as Pompeo 2018-2021 m. ėjęs valstybės sekretoriaus pareigas.
Pasak jo, būtent D.Trumpas 2017 m. panaikino Baracko Obamos administracijos ginklų embargą Ukrainai ir aprūpino ją raketomis „Javelin“, kurios padėjo išgelbėti Kyjivą pirmosiomis Rusijos invazijos dienomis.
Taip pat, pastebėjo buvęs valstybės sekretorius, kad visai neseniai D.Trumpas suteikė politinį užnugarį Atstovų Rūmų pirmininkui Mike'ui Johnsonui, kai šis manevravo dėl sprendimo priimti papildomą karinės pagalbos paketą Ukrainai.
„Padėti Ukrainai ir kartu atgaivinti Amerikos gynybos pramonės bazę Alabamoje, Pensilvanijoje ir Virdžinijoje yra geras ėjimas ir gera politika“, – pažymėjo M.Pompeo.
D.Trumpo administracijoje pareigas užėmęs pareigūnas tvirtino, kad dėl Joe Bideno kabineto silpnumo Ukraina atsidūrė ten, kur yra dabar: jau dvejus metus vyksta visavertis karas, miestai sugriauti, šimtai tūkstančių žmonių nužudyti, milijonai pabėgėlių, o priemonių laimėti nėra.
„Baltieji rūmai neturi jokios pergalės strategijos, ir amerikiečiai pagrįstai nerimauja“, – pridūrė jis.
M.Pompeo agitavo, kad J.Bidenas į karą įsivėlė dėl savo silpnumo, o D.Trumpas esą galėtų atkurti taiką, pasitelkdamas jėgą ir pristatė, kaip galėtų atrodyti „sėkmingas planas“ Ukrainai.
Anot jo, pirmiausia, reikėtų nuimti apynasrį Amerikos energetikai: tai paskatintų JAV ekonomiką, sumažintų kainas ir sumažintų V.Putino karo nusikaltimų biudžetą.
M.Pompeo nuomone, taip pat svarbu atkurti ryšius su Saudo Arabija ir Izraeliu, o tuomet drauge stoti į kovą su Iranu.
„Tai padės stabilizuoti Artimuosius Rytus, sušvelnins Gazos Ruožo krizę ir sudarys sąlygas Saudo Arabijai prisijungti prie JAV, išstumiant Rusiją iš pasaulinių energijos rinkų.“
Būtinos ir „realios sankcijos“ Rusijai, nurodė buvęs aukšto rango valstybės pareigūnas: „J.Bideno administracijos sankcijos skamba gerai ant popieriaus, bet yra tuščios. Pavyzdžiui, Iždo departamentas atleidžia Rusijos bankus nuo JAV sankcijų, jei jų sandoriai susiję su energijos gamyba – svarbiausiu Kremliaus karo mašinos pajamų šaltiniu“.
Dar vienas plane išdėstytas žingsnis – Amerikos gynybos pramonės stiprinimas. Taip esą būtų galima parodyti priešininkams, ypač Rusijai ir Kinijai, kad jie negali konkuruoti su JAV gynybos pajėgumais.
„Rusijos ekonomika mažesnė už Teksaso. Negalime leisti, kad Kinija prilygtų ir pranoktų JAV“, – rašė jis.
Ne mažiau svarbi M.Pompeo atrodo ir NATO. Jis ragina atgaivinti Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją ir paskatinti europiečius mokėti savo sąžiningą dalį.
„Laikas padidinti išlaidų kartelę iki 3 proc. šalių narių bendrojo vidaus produkto.“
Jis išskyrė ir „paskolų nuomos“ programos Ukrainai sūkurimą. Tokio projekto vertė galėtų siekti 500 mlrd. dolerių.
„Užuot apkraudami JAV mokesčių mokėtojus naujomis sąskaitomis, leiskite Ukrainai pasiskolinti tiek, kiek jai reikia amerikietiškiems ginklams įsigyti, kad galėtų įveikti Rusiją. Taip mes padėjome Didžiajai Britanijai Antrojo pasaulinio karo metais prieš Perl Harborą. Taip galime pasiųsti aiškų signalą V.Putinui, kad jis niekada nelaimės.“
M.Pompeo paminėjo ir vieną kontroversiškiausių diskusijų temų – vakarietiškiems ginklams taikomų apribojimų panaikinimą.
„Panaikinkite visus apribojimus, taikomus ginklams, kuriuos Ukraina gali įsigyti ir naudot. Taip atkursime stiprybės poziciją, o V.Putinas supras, kad karas turi baigtis. Jis susidurs su didėjančiomis išlaidomis ir neturės jokių galimybių išlošti daugiau“, – tikino buvęs pareigūnas.
Jo vertinimu, tokie žingsniai leistų D.Trumpui nustatyti susitarimo sąlygas: karas nedelsiant nutraukiamas, Ukraina sukuria dideles gynybos pajėgas, kad Rusija daugiau niekada nepultų, niekas nepripažįsta Rusijos okupacijos ir pretenzijų aneksuoti bet kokias Ukrainos teritorijas.
„Lygiai taip pat mes niekada nepripažinome sovietų įvykdytos Baltijos šalių inkorporacijos ir iki 1974 m. nepripažinome Rytų Vokietijos. Krymas demilitarizuotas. Ukraina atstatoma iš Rusijos įšaldytų centrinio banko atsargų, o ne iš JAV mokesčių mokėtojų dolerių.
Ukraina kuo greičiau įstos į NATO, kad visos Europos sąjungininkės prisiimtų jos apsaugos naštą.“
NATO turėtų įsteigti 100 mlrd. dolerių fondą, skirtą Ukrainai apginkluoti, o JAV dalis turėtų būti ne didesnė kaip 20 proc. kaip ir kitų aljansų bendruose biudžetuose. Komentaro autorius tiki, kad Europos Sąjunga taip pat turėtų skubiai priimti Ukrainą ir padėti jai modernizuoti ir plėtoti ekonomiką.
„Jei Rusija laikysis šių sąlygų, Vakarai palaipsniui panaikins sankcijas. Jos bus visiškai panaikintos, kai Ukraina taps NATO ir ES nare.
Šie žingsniai, o ne pusinės J.Bideno administracijos priemonės, užbaigs karą, įtvirtins ilgalaikę taiką, užtikrins, kad Europai tektų jos išlaikymo našta, ir atkurs žemyno laisvę ir saugumą.“
Baigdamas M.Pompeo kreipėsi į abejojančius: „Paskutinis dalykas, kurio D.Trumpas norėtų per antrąją kadenciją, yra užsienio politikos nesėkmė, kuri atitrauktų dėmesį nuo jo vidaus darbotvarkės ir dėl kurios J.Bideno nesėkmingas pasitraukimas iš Afganistano atrodytų kaip laimėjimas.“
Ukrainos ambasadorius įvertino, kiek Kyjivui kainuotų paliaubos su Rusija
12:51
Išskirtiniame interviu naujienų svetainei „Euronews“ Ukrainos ambasadorius Ankaroje Vasilijus Bodnaras pažymėjo, kad visi kalba apie paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, bet niekas nepaaiškina, kokią kainą už jas turės sumokėti Kyjivas.
Anot diplomato, galimos paliaubos, Rusijai nepasitraukus iš jos okupuotų teritorijų, pirmiausia reikštų, kad ji gautų laiko sustiprinti savo pajėgumus ir kariuomenę, kad galėtų atnaujinti puolimą prieš Ukrainą.
Jis pakartojo prezidento Volodymyro Zelenskio žodžius, kad vienintelis šio karo sprendinys yra Ukrainos teritorinio vientisumo apsauga pagal tarptautinę teisę: „Į bet kokį kitą sprendimo pasiūlymą neturėtų būti atsižvelgiama, todėl mes jį atmetėme.“
„Daugelis šalių pasiūlė paliaubų idėją, tačiau niekas nesusimąsto, ką tai reiškia“, – pažymėjo V.Bodnaras ir pridūrė, kad paliaubos taip pat reikštų, jog 25 proc. Ukrainos teritorijos liktų Rusijos kontrolėje.
Diplomatas pažymėjo, kad atsaini Ukrainos pozicija paliaubų atžvilgu yra nulemta to, kad ji nenori, jog nugalėtų agresoriaus pusė.
„Mūsų metodai taikai užtikrinti yra labai paprasti: Rusijos pajėgų išvedimas ir tarptautinės teisės apsauga, po to galime pradėti kalbėti apie kitas galimybes.“
Kalbėdamas apie Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano raginimą nutraukti ugnį, kurį jis išsakė per savo neseniai įvykusį vizitą Kyjive, V.Bodnaras atkreipė dėmesį, kad premjero pasiūlyme dėl ugnies nutraukimo nėra jokių detalių.
Ambasadoriaus nuomone, šis karas yra Rusijos agresyvios politikos savo artimiausių kaimynių atžvilgiu tęsinys ir pratęsia konfliktus bei karus pradėtus Sakartvele, Moldovoje ir Čečėnijoje.
Jo vertinimu, šiuo metu Ukraina yra Rusijos „agresyvios iniciatyvos“, kuria ji siekia vėl sustiprinti savo pozicijas pasaulyje, taikinys.
NATO Ukrainai reiškia „ilgalaikę taiką“, tvirtino V.Bodnaras ir pabrėžė, kad prisijungimo prie transatlantinio aljanso tikslas nėra provokuoti Rusiją ar sukelti geopolitinius pokyčius.
Jis tai prilygino kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, nukentėjusių nuo Rusijos invazijos ir agresijos, pastangoms tapti karinio Aljanso dalimi.
„Tai buvo natūralus būdas pasipriešinti egzistuojančioms grėsmėms“, – įvertino diplomatas.
V.Bodnaras priminė, kad 1952 m. vasario 18 d. Turkija įstojo į NATO, turėdama panašų grėsmės suvokimą: „Turkija įstojo į NATO ne savo noru, o dėl tuometinio Sovietų Sąjungos spaudimo.“
„Šiandieniniame pasaulyje NATO yra vienintelė organizacija, kuri bent jau popieriuje gali reaguoti į saugumo poreikius“, – nurodė jis.
Jei Ukraina taps NATO nare, ji, pasak ambasadoriaus, taps natūralia siena tarp kitų aljanso valstybių narių ir Rusijos.
„Mes natūraliai išnaudosime agresyvias Rusijos iniciatyvas kariniu ar politiniu požiūriu ir esame tam pasirengę.“
Ukrainos sporto ministras: olimpinės žaidynės primena, jog Ukraina vis dar egzistuoja
12:07
Ukrainos sporto ministras Matvijus Bidnas sako, kad „rusai norėjo, jog jo šalis nebeegzistuotų“, tačiau praėjus daugiau nei dvejiems metams po invazijos Paryžiaus olimpinės žaidynės sliudija, kad „įvyko priešingai“.
„Ukrainiečiai yra čia, Ukraina dalyvauja olimpinėse žaidynėse“, – teigė jis atidarymo ceremonijos išvakarėse.
M.Bidnas, kuris praėjusį lapkritį sporto ministro poste pakeitė Vadymą Hutcaitą, sakė, kad daugiau kaip dvi savaites Paryžiuje vyksiantis didžiausias sporto šou, transliuojamas per televiziją visame pasaulyje, Ukrainai „visų pirma bus didelis ekranas pasauliui“.
Nepaisant to, kad nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, kai kurie sportininkai išvyko iš šalies, kiti žuvo, o treniruočių bazės buvo sugriautos, Ukraina vis tiek siunčia 143 atletų komandą į Paryžių.
Plačiau skaitykite ČIA.
M.Podoliakas: bet koks susitarimas su Rusija būtų tolygus sandoriui su velniu
11:57
Bet koks susitarimas su Rusija dėl karo Ukrainoje užbaigimo būtų tolygus sandoriui su velniu, ketvirtadienį naujienų agentūrai AP teigė Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas.
Ukraina vis labiau jaučia spaudimą siekti, kad būtų nutrauktos ilgiau nei dvejus metus trunkančios kovos.
Duodamas interviu AP M.Podoliakas pareiškė, kad šiuo susitarimu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tik laimėtų laiko, reikalingo, norint sustiprinti savo kariuomenę ir pradėti kitą, galbūt dar žiauresnį karo etapą.
„Jei norite pasirašyti sutartį su velniu, kuris vėliau jus nusitemps į pragarą, pirmyn. Štai kokia yra Rusija“, – į klausimą apie galimybę Kyjivui sudaryti taikos susitarimą su Rusija atsakė M.Podoliakas.
Rusijos ir Ukrainos karui perėjus į sekinimo karo etapą, Kremlius suintensyvino atakas Rytų Ukrainoje.
„Jei šiandien pasirašysite ką nors su Rusija, kuri nepralaimės karo ir nebus teisiškai atsakinga už masinius nusikaltimus, tai reikš, kad pasirašėte sau bilietą tęsti karą kitu mastu, su kitais veikėjais, su kitu nužudytų ir nukankintų žmonių skaičiumi“, – pabrėžė jis.
Tokios nuomonės laikosi visa V. Zelenskio stovykla ir ji atsispindi ukrainiečių įsitikinimus.
Didėjantis spaudimas ir karo nuovargis
Tačiau Ukraina taip pat vis dažniau susiduria su Vakarų šalių spaudimu.
Ukrainos kovotojai, nepaisant sunkių sąlygų fronte, turi imtis visų būtinų priemonių, kad įveiktų geriau aprūpintą Maskvos kariuomenę.
Nerimas dėl būsimos politinės paramos iš artimiausios Ukrainos sąjungininkės JAV taip pat niekur nedingsta.
Atrodo, kad dėl karo jaučiamas nuovargis irgi mažina ryžtingą ukrainiečių, nuolat išgyvenančių bombardavimus, elektros tiekimo sutrikimus ir artimųjų netektis, nusiteikimą.
Kyjivo tarptautinio sociologijos instituto atlikta apklausa parodė, kad ukrainiečių, nepritariančių teritorinėms nuolaidoms Rusijai mainais į taiką, skaičius toliau mažėja. Liepą jų buvo 55 proc, o gruodį – 74 procentai.
Net V.Zelenskis pirmą kartą nuo 2022-ųjų, kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, užsiminė apie norą derėtis su Rusija, siūlydamas Maskvai atsiųsti delegaciją į kitą pasaulinį taikos aukščiausiojo lygio susitikimą, manoma, įvyksiantį rudenį.
Tačiau, anot M.Podoliako, toks susitarimas dabar tik atitolintų didesnį smurtą.
„Taip, tai gali būti konflikto įšaldymas tam tikram laikui. Bet tai taip pat reiškia, kad Rusijos Federacija bandys ištaisyti savo klaidas ir atnaujins savo kariuomenę“, – pažymėjo jis.
„Šalis agresorė neatėjo į Ukrainos teritoriją pasirašyti taikos sutarties. Tai nesąmonė!“ – piktinosi jis.
Ilgalaikė taika, kuri būtų naudinga Ukrainai, turėtų užtikrinti nuolatinį Rusijos karinės galios mažėjimą, apimantį „tris priemones“, kurias dažnai kartoja V.Zelenskis: didesnę karinę paramą, veiksmingas ekonomines sankcijas ir diplomatinį spaudimą siekiant izoliuoti Rusiją.
D.Kulebos vizitas Kinijoje
Tuo metu, kai M.Podoliakas davė interviu AP, Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba lankėsi Kinijoje – vienoje iš artimiausių Rusijos sąjungininkių, su misija užmegzti glaudesnius ryšius.
M.Podoliakas pažymėjo, kad jo vizito tikslas buvo argumentuoti Ukrainos poziciją ir paaiškinti, kodėl Kinija turėtų atlikti „aktyvesnę funkciją, siekiant užbaigti karą, laikantis tarptautinės teisės“.
Be to, Ukraina taip pat atidžiai stebi artėjančių JAV prezidento rinkimų įvykius.
Tačiau V.Zelenskis įsitikinęs, kad jo vyriausybė užmezgė gerus santykius su abiem JAV rinkimų pusėmis, sakė M.Podoliakas.
„Ukraina palaiko gerus santykius tiek su Respublikonų, tiek su Demokratų partija“, – aiškino jis.
„Tai nėra asmeninių santykių klausimas, tik kandidatų ir lyderių lygmeniu. Tai institucinių santykių tarp Jungtinių Valstijų partijų ir Ukrainos partijų bei institucijų klausimas“, – teigė jis.
Kai kurie vadovaujantys respublikonų politikai, tarp jų ir Donaldo Trumpo kandidatas į viceprezidentus ir Ohajo senatorius J.D.Vance'as išreiškė paramą gyvybiškai svarbios JAV karinės paramos Ukrainai nutraukimui.
Pats D.Trumpas dažnai vaizduojamas kaip palankiai nusiteikęs Rusijos lyderio Vladimiro Putino atžvilgiu.
Tačiau V.Zelenskis pasinaudojo D.Trumpo kandidatūra kaip galimybe ir netrukus po respublikonų nacionalinio suvažiavimo suorganizavo pokalbį telefonu su juo.
M.Podoliakas jų pokalbį įvertino teigiamai.
Kalbėdamas apie Demokratų partiją, M. Podoliakas sakė, kad labai simpatizuoja prezidento Joe Bideno administracijai, nors, pasak jo, ji lėtai priima sprendimus dėl Ukrainos.
„Tačiau jie priėmė visus sprendimus, kurių vienaip ar kitaip reikėjo Ukrainai: dėl ginklų tiekimo Ukrainai, leidimo smogti Rusijos Federacijos pasienio teritorijose, pasaulinės diplomatinės ir informacinės paramos Ukrainai ir panašiai“, – vardijo V.Zelenskio patarėjas.
Nepaisant to, kuri partija laimės lapkritį vyksiančius rinkimus, M.Podoliakas tvirtino, kad Ukraina ir toliau palaikys tvirtus santykius su JAV.
„Nepriklausomai nuo to, kas vadovaus Baltiesiems rūmams, nematau scenarijaus, pagal kurį būtų galima sustabdyti pagalbą Ukrainai“, – įsitikinęs jis.
Rusų dronai smogė Ukrainos energetikos objektams
11:09
Rusų dronai praėjusią naktį smogė Ukrainos energetikos objektams dviejuose regionuose, penktadienį pranešė operatorius „Ukrenergo“ ir vietos pareigūnai.
„Buitiniai ir pramoniniai vartotojai kai kuriuose Žytomyro srities rajonuose liko be elektros. Ryte daugumai vartotojų elektros tiekimas buvo atnaujintas. Vyksta remonto darbai“, – sakoma bendrovės pranešime jos kanale socialiniame tinkle „Telegram“.
Tuo metu Černihivo srities administracijos vadovas Vjačeslavas Čausas teigė, kad Rusijos dronai pataikė į infrastruktūros objektą ir į bendrabutį Nižyne, sužeistas vienas civilis.
Ukrainos oro pajėgos anksčiau penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 20 iš 22 rusų atakos dronų.
„Reuters“: dėl klaidos Pentagono matematikoje Kyjivas sulauks daug didesnės paramos
11:07
Pentagonas aptiko, kad dėl išlaidų, skirtų šaudmenims, raketoms ir kitai karinei įrangai siųsti į Ukrainą, skaičiavimų klaidos Kyjivas papildomai sulauks paramos už 2 mlrd. dolerių, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.
„Apskritai, dėl neteisingo įvertinimo paaiškėjo, kad Amerikos pagalbos biudžetas padidėjo iki 8,2 mlrd. dolerių“, – teigiama JAV vyriausybės pranešime. Jame buvo paaiškinta, kad Pentagonas „susidūrė su sunkumais tiksliai įvertindamas ginkluotųjų pajėgų gynybos prekes dėl neaiškių apibrėžimų apskaitos ataskaitose“.
Dėl to Ukrainai gali būti išsiųsta ginklų už papildomus 2 mlrd. dolerių, kad būtų padengta Joe Bideno administracijos patvirtinta pagalbos suma.
Su panašia situacija Pentagono komanda susidūrė ir 2023 m. Tuomet paaiškinta, kad dėl klaidos į Kyjivą papildomai buvo išsiųsta ginklų už kelis milijardus dolerių.
Vyriausybės atskaitomybės biuro atstovai paaiškino, kad neaiškus vertės apibrėžimas Užsienio pagalbos įstatyme ir konkrečių vertinimo gairių, skirtų Prezidento nurašymo institucijai, nebuvimas lėmė klaidas dėl karinės pagalbos skaičiavimų.
Viename tarnybos ataskaitoje paminėtame pavyzdyje 10 transporto priemonių buvo įvertintos 7,05 mln. dolerių suma, kai patvirtinamieji dokumentai parodė, kad jų grynoji buhalterinė vertė turėjo būti nulinė.
Atskaitomybės biuras rekomendavo Kongresui patikslinti vertės apibrėžimą gynybos straipsnių kontekste, vadovaujantis Prezidento nurašymo institucija.
Ukraina taip pat gaus JAV dotaciją socialinėms pašalpoms ir atlyginimams. Pasak šalies ministro pirmininko Denyso Šmyhalio, per Pasaulio banko struktūras bus perduotos lėšos, kurių suma sieks 3,9 mlrd. dolerių. Premjeras patikslino, kad šie pinigai bus skirti gelbėtojų, mokytojų, medikų atlyginimams, taip pat socialinės paramos programoms.
Birželio 25 d. JAV skyrė Ukrainai naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 150 mln.
Karinės žvalgybos atstovas: Rusijai nebežino, kaip naujų pritraukti karių „mėsos puolimams“
10:49
Rusija susiduria su didelėmis problemomis verbuojant savanorius taip vadinamiems „mėsos puolimams“, o tai turės įtakos padėčiai fronte, nacionalinio teletilto eteryje pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas.
Jis papasakojo, kaip karinė žvalgyba vertina rusų galimybes žengti į priekį ir kada rusų puolimas bus sustabdytas. Analizę jis pateikė atsižvelgdamas į brigados generolo ir Nacionalinės gvardijos vado Oleksandro Pivnenko ketvirtadienio pareiškimą, kad Rusija po pusantro mėnesio nebesugebės vykdyti aktyvaus puolimo daugelyje sričių.
„Saugumo ir gynybos pajėgos dirba koordinuotai, be abejo, keičiamasi ir duomenimis. Akivaizdu, kad tokie vertinimai atliekami, be kita ko, atsižvelgiant į didelius gyvosios jėgos, įrangos ir priešo pajėgų bei priemonių nuostolius.
Taip, šiuo metu jie gali papildyti šiuos nuostolius, tačiau jau dabar yra rimtų, didelių problemų, susijusių su naujų sutartininkų verbavimu. Ir valstybė agresorė įvairiais lygmenimis sugalvoja naujų paskatų, kad pritrauktų naujos "patrankų mėsos", tačiau ši mašina pradeda gesti“, – kalbėjo A.Jusovas.
Pasak jo, todėl ir atsiranda tokios prognozės, kurias išsakė Nacionalinės gvardijos vadas.
„Jau dabar galime konstatuoti, kad yra problemų, susijusių su gyvosios jėgos komplektavimo planu. Ir tai vienaip ar kitaip turės įtakos padėčiai fronte“, – pabrėžė karinės žvalgybos atstovas.
Pasak žiniasklaidos pranešimų, už naujų karių verbavimą atsakinga vadovybė deda visas pastangas, kad pritrauktų kovotojų. Rusijos regionuose buvo stipriai padidintos vienkartinės užsirašiusiems kariams skiriamos išmokos, taip pat dalyje šalies sričių vietinės karinės vadovybės atsigręžia į kūrybiškus būdus rekrutams pritraukti: jau net trijuose regionuose papildomai mokama už kiekvieną bičiulį ar šeimos narį, sudariusį sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
A.Jusovas taip pat pakomentavo informaciją, kad Rusija planuoja iki metų pabaigos padidinti kare prieš Ukrainą dalyvaujančių žmonių skaičių nuo 520 iki 620 tūkst.
„Tiesą sakant, tai skaičiai, kurie buvo minimi anksčiau. Ir tai yra priešo planai. Reikia pažymėti, kad kalbame apie visą grupę. Tai reiškia, kad tai ne tik kovinis komponentas. Tai yra faktinės pajėgos ir parama, tai yra pajėgos, kurios atsakingos už vadinamąją „tvarką“ okupuotose teritorijose, o iš tikrųjų – už represijas. Tai nėra tik kovinis komponentas.
Taip, tai yra planas, kurio jie bando laikytis. Didelė jo dalis orientuota į Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų patirtų nuostolių papildymą.“
Jis taip pat prabilo apie sektorių, kuriame šiuo metu rusų padėtis yra blogiausia.
„Mes vis dar kalbame apie aprūpinimą šiuolaikinėmis priemonėmis. Tai yra, modernią ginkluotę, modernią įrangą. Iš esmės priešas orientuojasi į senų sovietinių ginklų iškomplektavimą ir modernizavimą“, – kalbėjo A.Jusovas ir pridūrė, kad rusai turi problemų dėl naujos įrangos gamybos, ypač dėl sankcijų.
Jiems taip pat problematiška gauti modernių elektroninių sistemų, optikos, ryšių sistemų ir panašios įrangos.
Nyderlandai ir Danija dar šią vasarą atsiųs Kyjivui tankų „Leopard 2“
10:27
Nyderlandai ir Danija dar šią vasarą nusiųs Kyjivui 14 tankų „Leopard 2“, trečiadienį pranešė olandų gynybos ministras, pabrėžęs, kad Ukrainai skubiai reikia daugiau karinės pagalbos.
Šios dvi šalys pernai nupirko šiuos vokiečių gamybos tankus už 165 mln. eurų, o vėliau perdavė juos specialistams atnaujinti.
„Vakar ir šiandien atliktos paskutinių dviejų „Leopard 2“ patikros, kurios yra pristatymo dalis“, – sakė Nyderlandų gynybos ministras Rubenas Brekelmansas.
„Visi 14 tankų bus pristatyti kartu iki vasaros pabaigos“, – nurodė jis.
Nyderlandai, Danija ir Vokietija pernai taip pat pranešė, kad parūpins Kyjivui apie 100 senesnės versijos tankų „Leopard 1“.
„Ukrainai skubiai reikia daugiau karinės paramos, atsižvelgiant į įnirtingas kovas mūšio lauke“, – pabrėžė R.Brekelmansas.
„Šie tankai gali suvaidinti svarbų vaidmenį Ukrainos kariuomenei ginantis nuo Rusijos karių“, – teigė jis.
Prieš porą savaičių JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paskelbė, kad Nyderlandai ir Danija pradėjo itin lauktų naikintuvų F-16 perdavimą Ukrainai.
Ukrainos pajėgos numušė 20 rusų dronų
09:27
Ukrainos oro pajėgos penktadienį pranešė, kad praėjusią naktį numušė 20 rusų atakos dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai Ukrainą atakavo balistine raketa „Iskander-M“ bei 22 „Shahed“ tipo atakos dronais.
20 iš jų numušta Chersono, Sumų, Žytomyro ir Černihivo srityse.
Pagrobtus ukrainiečių vaikus Rusijai nori išnaudoti kruvinam tikslui: įsakymą davė V.Putinas
09:23
Iš dalies okupuotame Zaporižios regione Rusija pradėjo jaunimo propagandinius judėjimus, kuriais siekiama sukarinti Ukrainos vaikus, pranešė „Ukrinform“, remdamasi vietos policijos viršininku Artiomu Kosko.
Pasak A.Kosko, Rusija propagandinę veiklą pradėjo vykdyti tarp vaikų ir jaunimo Melitopolio ir Berdiansko miestuose.
Vietos policijos viršininkas pridūrė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskyrė atsakingą asmenį, kuris kartą per savaitę lankosi okupuotose teritorijose ir tikrina, kaip vystomi šie judėjimai.
Plačiau skaitykite ČIA.
D.Trumpas ragina Kyjivą užbaigti karą su Rusija, kuri „nugalėjo Napoleoną ir Hitlerį“
09:07
Respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldas Trampas per pokalbį telefonu su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu paragino baigti karą su Rusija, nes ankstesniuose dideliuose kariniuose konfliktuose visada nugalėdavo Maskva.
„Man paskambino prezidentas V.Zelenskis. Ir mes gerai pasikalbėjome. Pasakiau, kad būtina užbaigti šį karą. Prieš jus yra karo mašina... Jie nugalėjo Hitlerį. Jie nugalėjo Napoleoną“, – pasakojo D.Trumpas televizijai „Fox News“.
Pasak buvusio prezidento, Joe Bidenas neturėjo leisti pradėti šio karo.
„Buvo nulinė tikimybė, kad jis įvyks, ir per ketverius mano [kadencijos] metus jis taip ir neprasidėjo“, – pabrėžė D.Trumpas.
D.Trumpo ir V.Zelenskio pokalbis telefonu įvyko liepos 19 d. Jie kalbėjosi pirmą kartą nuo tada, kai D.Trumpas 2021 m. paliko prezidento postą. Pasak Ukrainos vadovo, jiedu sutarė susitikę gyvai aptarti „kokie tikslūs žingsniai gali ilgam laikui padaryti pasaulį geresne vieta gyventi ir sąžiningą“.
Savo ruožtu buvęs JAV prezidentas pakartojo, kad „atneš pasauliui taiką“ ir kad abi konflikto pusės galėtų „susitarti dėl susitarimo, kuris nutrauktų smurtą ir nutiestų kelią į klestėjimą“.
Prieš tai D.Trumpas ne kartą yra pareiškęs, kad galėtų greitai sustabdyti karą Ukrainoje ir tam jam prireiktų vos 24 valandų. Birželio mėn. jis pažadėjo nutraukti karo veiksmus prieš „įžengdamas į Ovalųjį kabinetą“ po lapkričio 5 d. rinkimų.
Tačiau V.Zelenskis pažymėjo, kad jei D.Trumpas žino, kaip sustabdyti karo veiksmus, jis turėtų tai pasakyti „šiandien“. Pasak jo, klausimas susiveda į tai, kokia kaina tai bus padaryta ir kas ją sumokės.
„Jei kils pavojus Ukrainos nepriklausomybei, jei prarasime valstybingumą – norime būti tam pasirengę, norime tai žinoti“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Anksčiau pagrindiniai D.Trumpo patarėjai pasiūlė jam konflikto sprendimo planą, pagal kurį Ukraina gautų daugiau ginklų tik tuo atveju, jei prasidės taikos derybas, o Vašingtonas tuo tarpu grasins Rusijai didesne parama Kyjivui, jei Maskva atsisakys taikaus dialogo. Kartu ugnies nutraukimas turėtų būti pasiektas remiantis „vyraujančiomis fronto linijomis“.
Lietuvių medikų darbas Ukrainoje: „Vykstam ten, kur niekas daugiau nevažiuoja“
08:41
Susitinkame pusę aštuonių ryte netoli Charkivo centro. Sėdu su visais į mikroautobusą ir pajudame link vaistų sandėlio. Vaistai bus skirti padėti žmonėms, gyvenantiems netoli fronto esančiose gyvenvietėse. Surasti tikslią vietą antrame pagal dydį Ukrainos mieste, kai jame slopinamas GPS signalas, – nėra lengva. Keletą minučių klaidžiojame gatvėmis, kol gydytojai atpažįsta jau iš matymo žinomas vietas.
Susikrovę vaistus į automobilį pajudame į kaimą, esantį vos 20 km nuo sienos su Rusija. Taip prasideda dar viena Lietuvos medikų misija Ukrainoje.
Į Rusijos agresijos niokojamą Ukrainą dirbti išvyko trys „Blue/Yellow“ medikai iš Lietuvos: misijos vadovas Skirmantas Krunkaitis, odontologė Leta Skirmantienė ir slaugytoja Vaiva Jankienė. Visiems jiems tai jau ne pirma kelionė į vietas, kurios dar palyginus ne taip seniai buvo okupuotos rusų. Kalbuosi su jais mikroautobuse, kol važiuojame.
Plačiau skaitykite ČIA.
Krymo kariniame aerodrome nuaidėjo sprogimai ir įsiplieskė gaisras
07:28
Po sprogimų, kuriuos girdėjo vietos gyventojai, pranešta apie gaisrą Sakų kariniame aerodrome vakariniame Novofedorivkos mieste okupuotame Kryme, penktadienio naktį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“.
Pasak šaltinio, gaisras, kaip įtariama, kilo dėl smūgio į aerodrome esantį amunicijos sandėlį, nors ši informacija nepriklausomai nepatvirtinta.
Naktį, apie 1 val. nakties vietos laiku, gyventojai pranešė apie kelis sprogimus vakarinėse Dobrušino, Novoozerno ir Jevpatorijos miesto bendruomenėse. Sprogimai girdėjosi ir pietiniame Simferopolio mieste.
Gyventojai pranešė, kad rajone matė dronus ir raketas. Vietos okupacinė valdžia Sevastopolyje taip pat pranešė apie Ukrainos dronų atakas.
Ukraina šių pranešimų kol kas nekomentavo.
Analitikai: Ukrainos pajėgos atrėmė vieną didžiausių rusų atakų Donecko srityje
07:21
Trečiadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos atrėmė vieną didžiausių Rusijos okupacinių pajėgų mechanizuotų atakų nuo 2023 m. spalio mėn. Donecko srities vakaruose, pranešė Karo studijų instituto (ISW) analitikai.
Jų duomenimis, ukrainiečių kariai sustabdė intensyvią iki bataliono dydžio rusų mechanizuotą ataką netoli Kostiantinyvkos po to, kai rusų kariai pasistūmėjo į pietrytinį gyvenvietės pakraštį.
Ukrainiečių brigada, veikianti Kurachovės kryptimi, pažymėjo, kad užpuolikai puolime vienu metu panaudojo 11 tankų, 45 šarvuotas kovos mašinas, retą kovos mašiną „Terminator“, 12 motociklų ir apie 200 žmonių iš kelių taktinių krypčių.
Gynybos pajėgų oro žvalgyba per atstumą aptiko Rusijos mechanizuotąsias kolonas, po to ukrainiečių kariai panaudojo artileriją, bepiločius orlaivius ir minų laukus, kad atremtų priešo puolimą. Pavyko apgadinti arba neutralizuoti 6 rusų tankus, 7 šarvuotas kovos mašinas ir visus 12 motociklų. Sunaikinus pirmąją technikos bangą, rusai atsitraukė.
Paskutinį kartą ISW analitikai Rusijos bataliono dydžio mechanizuotą puolimą Donecko regione užfiksavo 2024 m. kovą. Tačiau nuo pirmųjų keturis mėnesius trukusio Avdijivkos užėmimo operacijos pirmųjų dienų 2023 m. spalio mėn. rusai nevykdė didelio masto mechanizuotų puolimų.
Ekspertų teigimu, rusų kariškiai tikriausiai norėjo žengti toliau į Kostiantynivką, kad užimtų gyvenvietę ir atkirsti greitkelį T-0524 Vuhledaras-Kostantynivka. Rusijos šaltiniai šio kelio blokavimą ir Ukrainos sausumos susisiekimo su Vuhledaru linijų nutraukimą jau seniai įvardijo kaip pagrindinį taktinį tikslą.
Neseniai Rusijos kariuomenės vadas pareiškė, kad rusai suintensyvins operacijas į pietus nuo Kostiantinyvkos ir privers gynybos pajėgas pasitraukti iš pozicijų Vuhledare ir jo apylinkėse.
Tačiau ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu rusai vargu ar pasieks reikšmingų operatyvinių laimėjimų regione, net jei jie išplėš taktinių laimėjimų ir privers Ukrainos ginkluotąsias pajėgas atsitraukti iš netoliese esančių pozicijų. Taip yra dėl to, kad šioje teritorijoje nėra operatyviai reikšmingų tikslų, nes ją daugiausia sudaro laukai ir pavienės nedidelės gyvenvietės, o netoliese nėra reikšmingų taktinių aukštumų.
Rusijos ir Kinijos bombonešiai prie JAV krantų sukėlė nerimą: taip arti dar nebuvo
07:00
JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ketvirtadienį patvirtino, kad Rusijos ir Kinijos bombonešiai, šią savaitę priartėję per 200 mylių nuo Aliaskos pakrantės, pažymėjo pirmą kartą, kai abi šalys kartu praskrido taip arti JAV teritorijos, rašo „Politico“.
Dėl precedento neturinčių pratybų JAV ir Kanada buvo priverstos pasitelkti naikintuvus F-35, F-16 ir F-18, kad jie saugotų bombonešius.
Šis skrydis sukėlė nerimą Vašingtone ir Otavoje, nes Pekinas ir Maskva rado naują būdą bendradarbiauti taip arti Šiaurės Amerikos.
L.Austinas teigė, kad bombonešiai didžiąją skrydžio dalį buvo sekami, todėl „mums tai nebuvo staigmena“.
Leidinys pažymi, kad, nors Rusijos lėktuvai neretai aplenkia JAV oro erdvę aplink Aliaską, šis bendras skrydis rodo, kad Kinija vis labiau įsitvirtina ir plečia karinius santykius su Rusija. Skrydis įvyko likus kelioms valandoms iki to laiko, kai JAV prezidentas Joe Bidenas iš Ovalinio kabineto turėjo pasakyti kalbą, kurioje paaiškino, kodėl atsisako dalyvauti prezidento rinkimuose.
Pastaraisiais metais Maskva ir Pekinas užmezgė glaudesnius karinius santykius, ypač po to, kai 2022 m. Rusija įvykdė plataus masto invaziją į Ukrainą. Praėjusį rugpjūtį abi šalys pasiuntė 11 karinių laivų netoli Aleutų salų, todėl buvo dislokuoti keturi amerikiečių valdomų raketų naikintuvai, kurie turėjo šešėliuoti ir sekti laivus, pasilikusius tarptautiniuose vandenyse.
Ketvirtadienį Kinijos gynybos ministerijos atstovas Zhang Xiaogangas žurnalistams Pekine sakė, kad šis skrydis buvo aštuntasis abiejų šalių nuo 2019 m. vykdomas „bendras oro strateginis patruliavimas“, o pratybos „nebuvo nukreiptos prieš jokią trečiąją šalį, atitinka tarptautinę teisę ir praktiką ir nėra susijusios su dabartine tarptautine ir regionine padėtimi“.
Nors Pekinas tvirtina, kad netiekia Rusijai ginklų, jis padidino „dvejopo naudojimo“ technologijų, tokių kaip mikroschemos ir mechaninio apdirbimo įrankiai, kurie naudojami ir civilinėms, ir karinėms reikmėms, eksportą, o Kinija padidino importuojamos rusiškos naftos kiekį, pažymi „Politico“.
Per šį mėnesį Vašingtone vykusį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą visų 32 Aljanso narių pasirašytame komunikate Pekinas buvo apkaltintas, kad jis veikia kaip „lemiamas Rusijos karo prieš Ukrainą pagalbininkas“, ir pareikalauta, kad jis sustabdytų „ginklų komponentų“ ir kitų technologijų, kurios gali būti naudojamos ginklų gamyboje, siuntas.
„Šie santykiai mums kelia susirūpinimą daugiausia dėl to, kad Kinija teikia paramą neteisėtam ir nereikalingam Rusijos karui Ukrainoje“, – sakė L.Austinas.
„Matėme to įrodymų, ir norėtume tikėtis, kad ateityje to nebeliks, tačiau pamatysime, kas nutiks ir kaip toliau vystysis šie santykiai“, – pridūrė jis.
Lankydamasis Tokijuje L.Austinas taip pat dalyvaus pirmajame trišaliame JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos gynybos vadovų susitikime.
Po to Antony Blinkenas ir L.Austinas vyks į Filipinus susitikti su savo kolegomis. Kelionės į Filipinus etapas tikriausiai sukels triukšmą Pekine, kuris konfliktuoja su Filipinų kariniu jūrų laivynu dėl Antrojo Tomo seklumos Pietų Kinijos jūroje.
Filipinai jau seniai laiko nedidelį jūrų pėstininkų kontingentą Antrojo pasaulinio karo laikų laive, esančiame ant seklumos, ir tvirtina, kad tai yra Filipinų teritorija. Tačiau pastaraisiais mėnesiais Kinijos pakrančių apsauga ėmėsi vis smurtingesnių veiksmų, kad sustabdytų šių karių aprūpinimą, naudodama vandens patrankas ir taranuodama Filipinų aprūpinimo laivus.
Per pastaruosius metus JAV ir Filipinai labai suartėjo, o nauji susitarimai dėl JAV karių rotacinės bazės šioje šalyje ir daugybė karinių jūrų pratybų rodo, kad santykiai po kelerius metus trukusios įtampos vėl suaktyvėjo.
„Mūsų aljansas pradėjo visiškai naują etapą“, – sakė L.Austinas.
