Svarbiausios naujienos
- Rusija ėmėsi naujos gudrybės: taip nustato, kur yra Ukrainos priešlėktuvinė gynyba
- Buvęs JAV valstybės sekretorius paaiškino, kaip D.Trumpas išgelbėtų Kyjivą nuo Rusijos
- Karių gyvybių neskaičiuojantis Kremlius pripažino: Rusijos laukia katastrofa
- Rusijos ir Kinijos bombonešiai prie JAV krantų sukėlė nerimą: taip arti dar nebuvo
Visas naujienas apie Rusijos įsiveržimą į Ukrainą rasite ČIA.
„The Wall Street Journal“: rimta V.Putino problema – nevaldoma infliacija
22:50
Rusijai toliau kariaujant Ukrainoje, ji taip pat susiduria su vidaus problema – infliacija. Praėjusiais metais Rusijos centrinis bankas padvigubino pagrindinę palūkanų normą, siekdamas kontroliuoti kainas.
Tačiau infliacija ir toliau didėja ir šį mėnesį pasiekė 9 proc. Brangsta prekės ir paslaugos įvairiuose sektoriuose – nuo bulvių (šiemet pabrango 91 proc.) iki ekonominės klasės skrydžių (35 proc.), pranešė „The Wall Street Journal“.
Penktadienį centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą dviem procentiniais punktais, iki 18 proc. Infliacija tapo Rusijos karinės ekonomikos bruožu. Kainų kilimą lėmė didėjančios karinės išlaidos, taip pat rekordinis darbo jėgos trūkumas, nes dalis darbingo amžiaus vyrų išvyksta į fronto linijas, o kiti bėga iš šalies. Naujos JAV sankcijos apsunkino tarptautinius mokėjimus ir padidino importuotojų išlaidas.
Ir nors kainos nekyla pakankamai sparčiai, kad sukeltų ekonominę krizę ar socialinius neramumus, jos rodo didėjantį ekonomikos disbalansą. Spartėjanti infliacija taip pat reiškia, kad karinis konfliktas Rusijai kainuos vis brangiau.
„Kovodama su infliacija Rusijos valdžia neturi gerų pasirinkimų – ji negali sustabdyti karo, negali išspręsti užimtumo problemos ir negali nustoti didinti žmonių darbo užmokesčio. Kol karas tęsis, infliacija išliks didelė“, – pažymėjo buvusi Rusijos centrinio banko ekonomistė, Carnegie centro mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad rengia priemones kainoms pažaboti, nes „tam tikri infliaciniai procesai kelia susirūpinimą vyriausybei ir centriniam bankui“.
Pirmieji kovų Ukrainoje mėnesiai sukėlė Rusijos ekonomikos nuosmukį, tačiau ji greitai atsigavo, nes valstybė ir įmonės rado būdų, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Tuo pat metu ekonomikoje prasidėjo platesnės permainos. Vyriausybė grįžo prie sovietinio stiliaus karinių išlaidų, kurios sudarė apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiandien karinės išlaidos Rusijoje tapo pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga.
Gamyklos, gaminančios tankus, bepiločius lėktuvus ir amuniciją kariams, dirba keliomis pamainomis septynias dienas per savaitę. Gegužės mėnesį Vladimiras Putinas paskyrė naują gynybos ministrą Andrejų Belousovą, makroekonomistą ir valstybės kišimosi į ekonomiką šalininką. Ekonomistai teigia, kad šis paskyrimas patvirtina, jog ekonomika ir karas dabar yra glaudžiai susiję.
Nuo praėjusių metų gruodžio mėn. centrinis bankas išlaikė 16 proc. bazinę palūkanų normą, tačiau tai turėjo mažai įtakos infliacijos lėtėjimui. Be to, Rusijos vyriausybė šį mėnesį panaikino lengvatines hipotekos paskolas už 8 proc. Pasak ekspertų, ši programa prisidėjo prie nekilnojamojo turto rinkos burbulo išpūtimo. Neseniai paskelbtame pranešime „J.P.Morgan“ analitikai pažymėjo, kad griežta pinigų ir kreditų politika Rusijoje „tebėra mįslingas reiškinys“.
„Vykstantys procesai akivaizdžiai rodo pinigų politikos ribotumą didėjant vyriausybės išlaidoms ir esant sudėtingai padėčiai darbo rinkoje. Centrinis bankas negali daryti įtakos fiskalinei politikai ir yra bejėgis demografijos atžvilgiu“, – sakė Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto (WIIW) ekonomistas Vasilijus Astrovas.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje centrinis bankas pripažino, kad infliacijai sumažinti prireiks kur kas daugiau laiko, nei manyta iš pradžių. Kainų kilimą aiškiai rodo barščių indeksas. Skaičiuojant imami tokie populiarūs produktai kaip burokėliai, grietinė ir mėsa. Palyginti su praėjusiais metais, barščių indeksas padidėjo 26 proc.
Rusams infliacija kelia prisiminimus apie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ekonominę krizę. Daugelis apribojo savo išlaidas, atsisakė kelionių per atostogas. Kiti prisijungė prie „Telegram“ bendruomenių ir dalijasi patarimais, kur rasti pigesnių prekių.
Darbo jėgos trūkumą didina demografinė šalies duobė. Centrinio banko duomenimis, įmonėms trūksta ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir darbininkų. Per pastaruosius 18 mėnesių gynybos sektorius iš civilinio sektoriaus pritraukė daugiau kaip pusę milijono darbuotojų. Tačiau nepaisant to, gynybos pramonės įmonėms šiandien trūksta apie 160 tūkst. specialistų.
Dėl JAV sankcijų kenčia ir Rusijos importuotojai. Pastaraisiais mėnesiais labai sumažėjo Kinijos eksportas. Turkijos prekyba su Rusija taip pat sulėtėjo dėl sankcijų spaudimo.
„Paprastai Rusija ir jos partneriai rasdavo būdų, kaip apeiti sankcijas. Tačiau tai ilgai nesikartos, nes JAV nesustos. Galiausiai kainą turės sumokėti Rusijos vartotojai ir įmonės“, – sakė V.Astrovas.
Vokietijos kontržvalgyba: Rusija analizuoja Vokietijos pareigūnų puslapius socialiniuose tinkluose
23:50
Vokietijos pareigūnų puslapius socialiniuose tinkluose
Vokietijos Konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV), kuri atlieka šalies kontržvalgybos tarnybos funkcijas, perspėjo, kad Rusijos specialiosios tarnybos stebi Vokietijos pareigūnų puslapius socialiniuose tinkluose, siekdamos nustatyti potencialius poveikio taikinius, rašo „Deutsche Welle“
Savo ataskaitoje „Rekomendacijos dėl ekonomikos saugumo“ BfV įspėja, kad Rusijos žvalgybos tarnybos, pasitelkdamos socialinius tinklus, bando „nustatyti asmenis, kurie gali būti jautrūs Rusijos bandymams juos paveikti“.
Agentūra taip pat padarė išvadą, kad Rusijos diversinė veikla Europoje suintensyvėjo, o jos intensyvumas priklauso nuo karo Ukrainoje eigos ir Maskvos santykių su Vakarų šalimis.
Tarp tokios veiklos BfV nurodo kibernetines atakas, taip pat padegimus ir vandalizmo bei propagandos aktus, kuriuos Rusijos agentai vykdo Vokietijos ir kitų Europos šalių teritorijoje.
Tokias operacijas vykdo „daugiausia jauni, rusakalbiai, ideologiškai prorusiškai nusiteikę ir neapmokyti“ „žemesnio lygio“ agentai, kurie taip pat verbuojami per socialinius tinklus ir susirašinėjimo programas, sakoma ataskaitoje.
Dar pavasarį Europos žvalgybos agentūros perspėjo savo vyriausybes, kad Rusija planuoja diversijas visame žemyne. Šiaurės Atlanto aljansas taip pat viešai kalbėjo apie panašų susirūpinimą.
„The Wall Street Journal“: rimta V.Putino problema – nevaldoma infliacija
22:50
Rusijai toliau kariaujant Ukrainoje, ji taip pat susiduria su vidaus problema – infliacija. Praėjusiais metais Rusijos centrinis bankas padvigubino pagrindinę palūkanų normą, siekdamas kontroliuoti kainas.
Tačiau infliacija ir toliau didėja ir šį mėnesį pasiekė 9 proc. Brangsta prekės ir paslaugos įvairiuose sektoriuose – nuo bulvių (šiemet pabrango 91 proc.) iki ekonominės klasės skrydžių (35 proc.), pranešė „The Wall Street Journal“.
Penktadienį centrinis bankas padidino pagrindinę palūkanų normą dviem procentiniais punktais, iki 18 proc. Infliacija tapo Rusijos karinės ekonomikos bruožu. Kainų kilimą lėmė didėjančios karinės išlaidos, taip pat rekordinis darbo jėgos trūkumas, nes dalis darbingo amžiaus vyrų išvyksta į fronto linijas, o kiti bėga iš šalies. Naujos JAV sankcijos apsunkino tarptautinius mokėjimus ir padidino importuotojų išlaidas.
Ir nors kainos nekyla pakankamai sparčiai, kad sukeltų ekonominę krizę ar socialinius neramumus, jos rodo didėjantį ekonomikos disbalansą. Spartėjanti infliacija taip pat reiškia, kad karinis konfliktas Rusijai kainuos vis brangiau.
„Kovodama su infliacija Rusijos valdžia neturi gerų pasirinkimų – ji negali sustabdyti karo, negali išspręsti užimtumo problemos ir negali nustoti didinti žmonių darbo užmokesčio. Kol karas tęsis, infliacija išliks didelė“, – pažymėjo buvusi Rusijos centrinio banko ekonomistė, Carnegie centro mokslo darbuotoja Aleksandra Prokopenko.
Ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad rengia priemones kainoms pažaboti, nes „tam tikri infliaciniai procesai kelia susirūpinimą vyriausybei ir centriniam bankui“.
Pirmieji kovų Ukrainoje mėnesiai sukėlė Rusijos ekonomikos nuosmukį, tačiau ji greitai atsigavo, nes valstybė ir įmonės rado būdų, kaip apeiti Vakarų sankcijas. Tuo pat metu ekonomikoje prasidėjo platesnės permainos. Vyriausybė grįžo prie sovietinio stiliaus karinių išlaidų, kurios sudarė apie 7 proc. bendrojo vidaus produkto. Šiandien karinės išlaidos Rusijoje tapo pagrindine ekonomikos augimo varomąja jėga.
Gamyklos, gaminančios tankus, bepiločius lėktuvus ir amuniciją kariams, dirba keliomis pamainomis septynias dienas per savaitę. Gegužės mėnesį Vladimiras Putinas paskyrė naują gynybos ministrą Andrejų Belousovą, makroekonomistą ir valstybės kišimosi į ekonomiką šalininką. Ekonomistai teigia, kad šis paskyrimas patvirtina, jog ekonomika ir karas dabar yra glaudžiai susiję.
Nuo praėjusių metų gruodžio mėn. centrinis bankas išlaikė 16 proc. bazinę palūkanų normą, tačiau tai turėjo mažai įtakos infliacijos lėtėjimui. Be to, Rusijos vyriausybė šį mėnesį panaikino lengvatines hipotekos paskolas už 8 proc. Pasak ekspertų, ši programa prisidėjo prie nekilnojamojo turto rinkos burbulo išpūtimo. Neseniai paskelbtame pranešime „J.P.Morgan“ analitikai pažymėjo, kad griežta pinigų ir kreditų politika Rusijoje „tebėra mįslingas reiškinys“.
„Vykstantys procesai akivaizdžiai rodo pinigų politikos ribotumą didėjant vyriausybės išlaidoms ir esant sudėtingai padėčiai darbo rinkoje. Centrinis bankas negali daryti įtakos fiskalinei politikai ir yra bejėgis demografijos atžvilgiu“, – sakė Vienos tarptautinių ekonominių studijų instituto (WIIW) ekonomistas Vasilijus Astrovas.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje centrinis bankas pripažino, kad infliacijai sumažinti prireiks kur kas daugiau laiko, nei manyta iš pradžių. Kainų kilimą aiškiai rodo barščių indeksas. Skaičiuojant imami tokie populiarūs produktai kaip burokėliai, grietinė ir mėsa. Palyginti su praėjusiais metais, barščių indeksas padidėjo 26 proc.
Rusams infliacija kelia prisiminimus apie praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio ekonominę krizę. Daugelis apribojo savo išlaidas, atsisakė kelionių per atostogas. Kiti prisijungė prie „Telegram“ bendruomenių ir dalijasi patarimais, kur rasti pigesnių prekių.
Darbo jėgos trūkumą didina demografinė šalies duobė. Centrinio banko duomenimis, įmonėms trūksta ir aukštos kvalifikacijos specialistų, ir darbininkų. Per pastaruosius 18 mėnesių gynybos sektorius iš civilinio sektoriaus pritraukė daugiau kaip pusę milijono darbuotojų. Tačiau nepaisant to, gynybos pramonės įmonėms šiandien trūksta apie 160 tūkst. specialistų.
Dėl JAV sankcijų kenčia ir Rusijos importuotojai. Pastaraisiais mėnesiais labai sumažėjo Kinijos eksportas. Turkijos prekyba su Rusija taip pat sulėtėjo dėl sankcijų spaudimo.
„Paprastai Rusija ir jos partneriai rasdavo būdų, kaip apeiti sankcijas. Tačiau tai ilgai nesikartos, nes JAV nesustos. Galiausiai kainą turės sumokėti Rusijos vartotojai ir įmonės“, – sakė V.Astrovas.
Turkija perdavė Rusijai vyrą, įtariamą dėl automobilio susprogdinimo Maskvoje
21:58
Rusas, įtariamas automobilio susprogdinimu Maskvoje, kai buvo sužeisti du žmonės, buvo išduotas Rusijai iš Turkijos, penktadienį paskelbė rusų vidaus reikalų ministerija.
1995-aisiais gimęs Jevgenijus Serebriakovas trečiadienį buvo sulaikytas Bodrume, kelios valandos po to, kai Maskvos šiaurėje automobilyje sprogo nenustatytas sprogmuo.
„Serebriakovas buvo atvežtas į Rusiją ir perduotas tyrėjams“, – per platformą „Telegram“ pranešė Vidaus reikalų ministerijos atstovė Irina Volk.
Per išpuolį buvo sužeistas vienas rusų karininkas, bet pareigūnai jo tapatybės nepatvirtina.
J.Serebriakovas kaltinamas bandymu nužudyti ir neteisėtu sprogmenų įsigijimu ar gabenimu.
Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nufilmuotame ir valstybinės žiniasklaidos parodytame įraše J.Serebriakovas sako, kad veikė „pagal vieno ukrainiečių saugumo tarnybų agento nurodymus“.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, išpuoliai susprogdinant automobilius buvo surengti prieš kelis Rusijos kariškius ir prokremliškus viešus veikėjus.
Ukraina paprastai neigia atsakomybę, bet dažnai sveikina išpuolius prieš rusų pareigūnus ir kariškius.
Suomija įtaria Rusijos laivą pažeidus teritorinius vandenis
18:54 Atnaujinta 21:05
Suomijos institucijos pranešė, kad Rusijos tyrimų laivas penktadienį pažeidė šalies teritorinius vandenis.
Suomijos gynybos ministerija ir pakrančių apsaugos tarnyba apie pažeidimą rytinėje Suomijos įlankos dalyje pranešė atskiruose pareiškimuose – po Helsinkio įstojimo į NATO vis didėjant įtampai tarp kaimyninių šalių, tai buvo paskutinis iš kelių pastarojo meto incidentų dviejų šalių pasienyje.
Ankstyvą penktadienio popietę „Rusijos Baltijos laivyno hidrografinių tyrimų laivas „Michail Kazanskij“ kirto Suomijos teritorinių vandenų išorinę sieną“ į rytus nuo Helsinkio, sakoma naujienų agentūrai AFP atsiųstame pakrančių apsaugos tarnybos pranešime.
Jame teigiama, kad laivas Suomijos teritoriniuose vandenyse nuplaukė apie 1,2 jūrmylės ir po septynių minučių juos paliko.
Tarnyba teigė, kad Suomijos patrulinis laivas kelis kartus nesėkmingai bandė susisiekti su Rusijos laivu.
Šalių, turinčių 1340 km sieną, santykiai pablogėjo po to, kai Suomija po 2022 metais Rusijos surengtos invazijos į Ukrainą pernai įstojo į Vakarų karinį aljansą NATO.
Ankstesnis patvirtintas teritorinis pažeidimas įvyko birželio 10 dieną, kai keturi Rusijos valstybiniai orlaiviai įskrido į Suomijos oro erdvę prie pakrantės į rytus nuo Helsinkio.
Lėktuvai Suomijos oro erdvėje išbuvo apie dvi minutes ir į Suomijos teritoriją įskrido iki 2,5 km, tuomet pranešė ministerija.
Apie penktadienio incidentą anksčiau paskelbusi Suomijos gynybos ministerija sakė, kad pasienio apsaugos tarnyba atlieka tyrimą.
Gruodžio mėnesį Suomija uždarė savo sausumos sieną su Rusija, apkaltinusi Maskvą bandymu destabilizuoti padėtį, sudarant sąlygas į Suomijos teritoriją patekti dokumentų neturintiems migrantams.
Rusija ėmėsi naujos gudrybės: taip nustato, kur yra Ukrainos priešlėktuvinė gynyba
18:39
Rusija į tolimojo nuotolio atakas prieš Ukrainą pradėjo įtraukti naujus, pigius bepiločius orlaivius, kuriais bandoma nustatyti, kurioje vietoje yra priešlėktuvinė gynyba, nufilmuoti padarytą žalą ir kurie gali veikti kaip apgaulės priemonė, sakė Ukrainos karinės žvalgybos pareigūnas.
Du naujo tipo dronai, kuriuos Rusija per pastarąsias dvi-tris savaites panaudojo penkiose atakose, įskaitant ketvirtadienio naktinį smūgį, gaminami iš tokių medžiagų kaip putplastis ir fanera, sakė pareigūnas agentūrai „Reuters“.
Viename iš jų yra fotoaparatas ir ukrainietiško mobiliojo telefono SIM kortelė, kad būtų galima siųsti vaizdus atgal Rusijos kariuomenei.
„Jie nustato, kur dislokuotos mūsų mobiliosios grupės, kur yra kulkosvaidžiai, galintys jas sunaikinti. Jie bando ... susidaryti vaizdą, kur yra visos mūsų priešlėktuvinės gynybos priemonės“, – sakė karinės žvalgybos agentūros atstovas Andrijus Černiakas.
Anksčiau neskelbta A.Černiako informacija yra dar vienas įrodymas, kad Rusija siekia pritaikyti savo taktiką ir išbandyti naujas technologijas, kad įgytų pranašumą per kasdienius raketų ir dronų smūgius Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.
Irano sukurti atakos dronai „Shahed“, kurie skrenda į taikinį ir susprogdinami smūgio metu, tapo pagrindine Rusijos oro atakų priemone nuo tada, kai buvo pradėti naudoti pirmaisiais Rusijos plataus maisto invazijos, pradėtos 2022 m. vasario mėn., metais.
Ukraina, kuri nuo kovo mėn. kreipiasi į Vakarus prašydama suteikti daugiau oro gynybos priemonių, kad atremtų padažnėjusius Rusijos oro smūgius į jos energetikos objektus, labai stengiasi nuslėpti savo oro gynybos sistemų buvimo vietas.
Kaip tai veikia
Naujieji rusiški dronai su kameromis neturi sprogmenų, bet yra labai panašūs į įprastus „Shahed“ dronus ir skraido kartu su jų grupėmis, sakė A.Černiakas.
Antrasis naujo tipo dronas neturi sprogstamojo užtaiso arba turi tik nedidelį užtaisą ir yra naudojamas kaip masalas, pridūrė A.Černiakas.
Kadangi iš žemės jis beveik nesiskiria nuo įprasto atakos drono, jį vis tiek reikia numušti, atskleidžiant, kur yra Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistemos.
Pasak jo, naujieji dronai kainuoja vos 10 000 JAV dolerių už vienetą, todėl jų gamyba yra daug pigesnė nei oro gynybos raketų.
Be to, dronai gali skristi 1 000 m aukštyje, todėl yra nepasiekiami iš kulkosvaidžių ir automatinių šautuvų, sakė A.Černiakas.
Rusijos invazija į Ukrainą tapo dronų technologijų bandymų poligonu, nes abi pusės mūšio lauke plačiai naudoja atakos ir žvalgybos dronus. Kyjivas, siekdamas sumažinti atotrūkį tarp savo ir Maskvos smogiamųjų pajėgų, sutelkė jėgas į vietinę dronų gamybą, rengdamas tolimojo nuotolio dronų atakas prieš Rusijos taikinius, įskaitant naftos perdirbimo gamyklas.
Rusija teigia, kad jos tolimojo nuotolio oro atakos naudojamos siekiant kariniu požiūriu pažeminti Ukrainą. Ukraina teigia, kad Rusijos atakos smogė civiliams pastatams ir padarė didelę žalą civiliniams energetikos objektams bei nusinešė civilių gyvybių.
Kaip skelbia „Reuters“, Rusijos kariai užima apie 18 proc. Ukrainos teritorijos ir pastaraisiais mėnesiais vis labiau įsitvirtina rytuose.
Karių gyvybių neskaičiuojantis Kremlius pripažino: Rusijos laukia katastrofa
17:18
Rusijoje gimstamumo lygis yra katastrofiškas, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kalbėdamas Naujosios žiniasklaidos festivalyje.
„Gyvename didžiausioje pasaulio šalyje. Ir mūsų kasmet mažėja“, – nuogąstavo D.Peskovas.
Anot jo, vienintelis būdas su tuo susidoroti – padidinti vidutinį gimstamumą šalyje.
„Dabar jis yra siaubingai žemas – 1,4. Tai yra palyginama su Europos šalimis, Japonija ir panašiai. Tačiau tai katastrofiška tautos ateičiai“, – leidinys „Kommersant“ citavo D.Peskovą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas 2018 m. užsibrėžė tikslą per 6 metus sustabdyti natūralų gyventojų skaičiaus mažėjimą, kuris šalyje atsinaujino po Krymo aneksijos.
Plačiau skaitykite ČIA.
ES perveda Ukrainai 1,5 mlrd. eurų, gautų iš įšaldyto Rusijos turto
17:16
Europos Sąjunga (ES) penktadienį pranešė, kad Ukrainai paremti skirta 1,5 mlrd. eurų – tai pirmoji dalis pinigų, gautų iš pelno, uždirbto iš įšaldyto Rusijos turto.
ES valstybės narės gegužę susitarė panaudoti milijardus eurų pelno iš įšaldyto Rusijos centrinio banko turto siekiant padėti apginkluoti Ukrainą ir finansuoti šalies atstatymą po karo.
Vykdydama sankcijas, paskelbtas Maskvai dėl 2022 metais surengtos invazijos į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų vertės turtą, kurį Rusijos centrinis bankas laikė bloke.
Apie 90 proc. ES įšaldytų lėšų yra Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
„ES palaiko Ukrainą. Šiandien pervedame 1,5 mlrd. eurų įplaukų iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainos gynybai ir atstatymui“, – sakoma Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen pareiškime.
„Nėra geresnio simbolio ar geresnio Kremliaus pinigų panaudojimo, kaip padaryti Ukrainą ir visą Europą saugesne vieta gyventi“, – pridūrė ji.
Pinigai gaunami iš palūkanų, gautų už įšaldytas Rusijos lėšas, o ne iš pačių lėšų, kurios tebėra neprieinamos Maskvai.
Briuselis teigė, kad 90 proc. šių pinigų atiteks specialiajam fondui – vadinamajai Europos taikos priemonei, – iš kurio bus mokama už ginklus Ukrainai.
Likę 10 proc. būtų skirti atskiram ES Ukrainos fondui, skirtam šalies atstatymo poreikiams remti.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis padėkojo ES už paramą.
„Ačiū von der Leyen ir ES už tvirtą paramą ir šį reikšmingą indėlį į Ukrainos gynybą ir atstatymą“, – parašė jis socialiniuose tinkluose.
„Esame dėkingi ES už šį gyvybiškai svarbų žingsnį. Šis lėšų pervedimas mums padės sustiprinti savo gynybos pajėgumus“, – pažymėjo Ukrainos gynybos ministerija.
Tačiau Rusija pasmerkė šį žingsnį, kurį pavadino neteisėtu.
„Tai, be abejo, yra priežastis imtis apgalvotų veiksmų atsakant į tokius neteisėtus sprendimus, kuriuos įgyvendina Europos Sąjunga“, – žurnalistams pareiškė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
R.Kadyrovas iškeikė „YouTube“ ir pagrasino: jau seniai reikėjo tai padaryti
17:00
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas mano, kad „YouTube“ vaizdo įrašų paslauga Rusijoje jau seniai turėjo būti užblokuota, skelbia propagandinė naujienų agentūra „RIA Novosti“.
Anksčiau Valstybės Dūmos Informacinės politikos komiteto vadovas Aleksandras Kinšteinas teigė, kad „YouTube“ atsisiuntimo kompiuteriuose sparta iki savaitės pabaigos gali sumažėti iki 40 proc., o iki kitos savaitės pabaigos – iki 70 proc.
„Niekada nesilankau „YouTube“. Deja, pavėlavome: jau seniai turėjome uždaryti „YouTube“, ne stabdyti, o blokuoti. Nes visus mūsų kanalus – būtent tuos, kurie gina interesus – Rusijos (apskritai – red.), Čečėnijos Respublikos (ypač – red.), žmogaus, žodžio laisvės – jie iškart blokuoja. O tie šaitanai, kurie klaidina žmones... – jie juos palaiko, iškelia (pagrindiniame svetainės puslapyje – red.). Todėl seniai turėjo būti užblokuota. Ne stabdyti, o blokuoti. Ir viskas, visos amerikietiškos svetainės ir kanalai turėtų būti blokuojami“, – žurnalistams sakė R.Kadyrovas.
Plačiau skaitykite ČIA.
Ukraina nacionalizavo 44 mln. eurų vertės Rusijos oligarcho turto
16:58
Ukrainos Aukščiausiasis antikorupcinis teismas (VAKS) pritarė Teisingumo ministerijos prašymui nacionalizuoti vieną gamybos įmonę, priklausančią Rusijos oligarchui Viktorui Kononovui ir vertą daugiau nei 2 mlrd. grivinų (44,6 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, ukrainiečių teismai konfiskuoja įvairų rusų oligarchų ir prorusiškų Ukrainos pareigūnų bei politikų turtą.
Rusų milijardierius V.Kononovas, kuriam Ukraina taiko sankcijas, buvo įmonės „Vinnyciapobutchim“, kurios akcijomis prekiaujama viešai ir kuri yra įsikūrusi Vinycios srityje, direktorius. Šis konglomeratas valdė virtinę kompanijų, gaminusių kosmetiką ir buitinės chemijos produktus, nurodė SBU.
V.Kononovas viešai, taip pat ir finansiškai, rėmė Rusijos invaziją į Ukrainą, sakoma pranešime.
Nacionalizuojant kompaniją 100 proc. jos akcijų, su ja susijusios banko sąskaitos, pramoninė ir transportavimo įranga, nekilnojamasis turtas bus perduoti Ukrainos valstybei.
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos Turto susigrąžinimo ir valdymo agentūra (ARMA) atskirai pranešė pardavusi dvi transporto priemones, konfiskuotas iš prorusiško oligarcho Viktoro Medvedčuko. Už gautas pajamas bus perkama Ukrainos kariuomenės obligacijų.
Britai kurs tolimojo nuotolio raketas, galinčias naikinti branduolinius ginklus
15:24
Jungtinė Karalystė rengiasi pradėti kurti ilgo nuotolio raketas, kurios galėtų sunaikinti Rusijos taktinius branduolinius ginklus paleidimo į Europą atveju, britų leidiniui „The Times" pranešė šaltiniai.
Pasak jų, šių raketų apytikslis veikimo nuotolis siektų apie 3 200 kilometrų. Svarstoma, kad jos galėtų būti dislokuotos Vokietijoje ir pakeisti amerikietiškus ginklus, kuriuos Jungtinės Valstijos dislokuos Vokietijos teritorijoje 2026 m.
Kaip pažymėjo vienas iš „The Times“ pašnekovų, JAV raketos būtų „tarpinis variantas“, kol Europa turės savo sprendimą.
Trečiadienį Berlyne vykusiame susitikime Didžiosios Britanijos ir Vokietijos gynybos ministrai aptarė bendrų raketų kūrimą, tačiau galutinio sprendimo dar nepriėmė, teigė britų gynybos institucijoms artimas šaltinis. Pasak jo, Jungtinė Karalystė dar nenusprendė, ar užmegs dvišalę partnerystę su Vokietija, ar pasirinks raketų kūrimą su Prancūzija, Italija, Lenkija ir Vokietija.
Pašnekovas taip pat pažymėjo, kad Londonas galvoja, jog Maskva mažina taktinių branduolinių ginklų panaudojimo kartelę. Tai patvirtina pastarojo meto Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir kitų Rusijos pareigūnų pareiškimai.
„Tai kelia nerimą“, – pareiškė leidinio šaltinis.
Anksčiau Baltieji rūmai pranešė, kad 2026 m. JAV pradės dislokuoti tolimojo nuotolio ginklus Vokietijoje. Pasak vokiečių nacionalinio transliuotojo „Deutsche Welle“, Berlynas pirmą kartą nuo Šaltojo karo laikų turės ginklų sistemų, galinčių pasiekti Rusijos teritoriją.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pabrėžė, kad JAV ilgojo nuotolio raketos yra atgrasymo priemonė, „kad neprasidėtų karas“.
Berlynas pasirengęs atsisakyti tokio sprendimo, bet tik tuo atveju, jei Rusija nutrauks karinius veiksmus Ukrainoje, pažymėjo O.Scholzas.
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad Rusija turi atgrasymo potencialą, jei JAV dislokuotų Europoje ilgo nuotolio raketas,: rusiškos raketos būtų nukreiptos į Europos Sąjungos sostines. Rusijos užsienio reikalų ministerija taip pat neatmetė galimybės, kad Rusija, atsakydama į JAV veiksmus, dislokuos „branduolinį užtaisą galinčias turėti“ raketas.
