Karas Ukrainoje. „The Telegraph“: Rusijos vasaros puolimas žlugo, proveržis neįvyko

„AP“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Didžiulis Kremliaus puolimas turėjo užbaigti karą, tačiau didelio proveržio ar Ukrainos žlugimo neįvyko. Pasak „The Telegraph“, tai galėjo būti pergalingas smūgis, nes Ukrainai trūksta žmonių, amunicijos ir apkasų. 

Tačiau likus maždaug dviem mėnesiams iki vasaros sezono pabaigos, Rusijai nepavyko pasiekti ambicingiausių tikslų: neįvyko nei didysis Rusijos proveržis, nei bendras Ukrainos fronto linijos žlugimas.

Rusijos armijos laimėjimai buvo labai lėti ir kainavo labai brangiai: Didžiosios Britanijos gynybos ministerija praėjusią savaitę pranešė, kad gegužės ir birželio mėnesiais Rusija kasdien vidutiniškai prarasdavo po 1262 ir 1162 žmones – daugiausiai per visą konfliktą.

Tačiau Rusijos pajėgos toliau žengia į priekį, kartais nerimą keliančiu greičiu.

Ukrainos projektas „Deep State“ pranešė, kad dėl „chaotiško vienos iš pėstininkų brigadų atsitraukimo“ toje pačioje teritorijoje 31-oji atskiroji mechanizuotoji brigada buvo beveik apsupta netoli Prohreso kaimo.

„Blogiausio scenarijaus tikriausiai pavyko išvengti, tačiau jis vis dar turi neigiamą trajektoriją. Artimiausiais mėnesiais Ukraina praras dar daugiau teritorijų“, – sakė Carnegie fondo vyresnysis mokslinis bendradarbis Michaelas Kofmanas.

Šios kampanijos pradžioje buvo keletas prognozių, kad Rusijos „blickrygas“ nueis iki pat Kyjivo. Dabar apie tai nekalbama. Tačiau Rusija vis dar turi vieną svarbų teritorinį tikslą – užimti visą arba didžiąją dalį Donecko srities.

Jei ir kai prasidės taikos derybos – o rusai aiškiai tikisi, kad Donaldo Trumpo pergalė lapkritį suteiks jiems geras galimybes jas pradėti – jie stengsis išlaikyti viską, ką yra okupavę.

Jei iki to laiko jie užims Slovjanską, Kramatorską, Pokrovską, jie galės parduoti šį rezultatą kaip pergalę šiame kare. Akivaizdu, kad Rusija dabar turi pranašumą žmonių, technikos ir amunicijos atžvilgiu. Jiems reikia išnaudoti šį dominavimo langą.

„AFP“/„Scanpix“/ATACMS raketų sistema

Socialiniai tinkla ūžia nuo pranešimų, kad šeštadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė galingą smūgį Rusijos karių poligonui okupuotame Luhanske. Teigiama, jog rusų nuostoliai katastrofiški: beveik dvi dešimtys žuvo, virš 70 sužeista.

Su Rusijos specialiosimis tarnybomis susijusiame susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanale „Šnipo dosjė“ skelbiama, kad šeštadienį Ukrainos pajėgos smogė užnugaryje esančiam Rusijos karių poligonui.

Nurodoma, kad jame buvo dislokuoti Rusijos ginkluotųjų pajėgų 90-osios tankų divizijos 228-ojo motorizuotojo šaulių pulko kariai.

„Kariai rikiavosi prieš siuntimą sustiprinti 228-ojo motorizuotojo šaulių pulko priešakines pozicijas Kameno rajone. Ataka buvo įvykdyta naudojant balistines raketas ATACMS“, – pranešama kanalo įrašuose.

Plačiau skaitykite ČIA.

„AFP“/„Scanpix“/Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas

„Turime priprasti prie to, kad karas ateis prie Suomijos sienų“, – pareiškė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas, skelbia suomių visuomeninis transliuotojas „Yle“.

Komentuodamas Ukrainos smūgį Rusijos Murmansko srityje esančiam Olenijos aerodromui, A.Stubbas nurodė, kad šiuo klausimu jau bendravo su Švedijos ministru pirmininku Ulfu Kristerssonu ir Suomijos ministru pirmininku Petteriu Orpo.

„Pagrindinė žinia yra ta, kad mes Suomijoje neturime pagrindo nerimauti. Mes kontroliuojame padėtį ir galime reaguoti“, – pabrėžė politikas.

Pasak jo, dabar Suomija turi pagrindo išlikti rami ir budri. Be to, suomiai turi priprasti prie minties, kad karas priartės prie šalies sienų.

„Skrydis iš Helsinkio į Kyjivą yra labai trumpas. Turime priprasti prie to, kad Ukraina turi panaudoti visas priemones, kad laimėtų šį karą, o tai apima ir įvairius smūgius. O Rusija tęsia savo hibridines atakas“, – kalbėjo A.Stubbas.

Šeštadienį paskelbta, kad Ukrainos karinės žvalgybos bepiločiai orlaiviai smogė strateginiam bombonešiui Tu-22M3 Olenijos aerodrome Murmansko srityje, maždaug už 1800 km nuo Ukrainos sienos.

Vėliau naujienų svetainės „Defense Express“ karybos ekspertas Ivanas Kiričevskis pareiškė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos atakavo Olenijos aerodromą. Pasak jo, tai buvo vienas iš rekordinių Ukrainos atakų metu įveiktų atstumų.

Volodymyras Zelenskis / „Telegram“/Karas Ukrainoje

Jungtinės Valstijos, nors ir pavėlavusios, nusiuntė į Ukrainą daugiau kaip 300 šarvuotųjų kovos mašinų „Bradley M2A2“, tačiau daugelis jų buvo prarasti kovose. Ukrainos gynėjai baiminasi, kad, jei Donaldas Trumpas bus perrinktas į prezidento postą, jie liks be atsarginių šiems šarvuočiams reikalingų dalių.

Pasak britų leidinio „The Times“, nors amerikiečių kovinės mašinos stabdo Rusijos pajėgas, tačiau, neaišku, kiek ilgai.

Ukrainos seržantė Dzvinka Rymar pasakojo, kad Rusijos kariai jau buvo priartėję prie ukrainiečių pėstininkų pozicijų, kai ji privažiavo prie jų amerikietišku „Bradley“: vairuotoja pasuko jį, kad atbuline eiga įvažiuotų į ukrainiečių tranšėją ir pasuktų ginklą į rusus.

Atsidarius galinėms „Bradley“ durelėms, aštuoni ukrainiečių kareiviai, apsikeitę ugnimi su rusais miškingoje vietovėje, pateko į saugią vietą.

„Termovizoriaus optiniame taikiklyje matome keletą žmonių siluetų“, – kalbėjo Dzvinka, kuri dabar vadovauja 47-osios mechanizuotosios brigados 2-ojo bataliono „Bradley" daliniui. Ji pridūrė, kad šarvuočio patranka yra rimta grėsmė rusų gyvajai jėgai.

„Po šūvio lieka tik šiltas debesėlis“, – sakė kariškė.

Dauguma rusiškos technikos neprilygsta „Bradley“. Tačiau Ukrainos kariai Donbase vis dar priversti trauktis, o rusai per pastarąsias septynias dienas sparčiai pasistūmėjo per 6 km arčiau svarbaus Pokrovsko miesto.

Tai – paskutinis Donecko srities miestas prieš sieną su Dnipro sritimi. Kadaise jame gyveno 60 tūkst. žmonių.

Jų puolimas baugina Ukrainos karius, nes rusams pavyko pakeisti savo taktiką, kad kovotų protingiau, naudodamiesi žvalgybos duomenimis putų silpnesnius ukrainiečių linijas laikančius dalinius.

Elitinė 47-oji brigada, aprūpinta amerikietiškais tankais „Abrams“, „Bradley“ ir „Paladin“ artilerija, nuolat atsiduria flanguose, nes vis labiau silpnėjantys ukrainiečių daliniai priversti trauktis.

Pasak „The Times“ Vladimiro Putino oro desanto šturmo daliniai dabar yra tik už 20 km nuo Pokrovsko, artilerijos taikiklyje. Rusijos lėktuvai jau dabar kasdien bombarduoja miestą, griaudami tankiai apgyvendintose vietovėse esančias mokyklas ir vaikų darželius, o tai leidžia manyti, kad čia dislokuoti Ukrainos kariai.

Fronto linijoje aplink Hrodivkos kaimą „Bradley“ šarvuočiai naudojami „chirurginės ugnies misijose“, kuriomis bandoma sulaikyti rusų pėstininkų puolimą.

Michail Lysenko nuotr./Bradley

„Bradley" turi šaudyti, o tada greitai palikti poziciją. Tam jis turi ne daugiau kaip minutę, kitaip rizikuoja, kad taps taikiniu“, – pažymėjo Dzvinka.

Nors amerikiečiai dalį šių kovos mašinų perdavė Ukrainai, kad paremtų jos praeitų metų kontrpuolimą ir padėtų atgauti teritoriją, po daugiau nei metus trukusių intensyvų kovų, daugelį jų teko paaukoti kitų šarvuočių remontui. 

47-ojo būrio kariai nerimauja, kad dėl tikėtino D.Trumpo perrinkimo jie neteks svarbiausių transporto priemonių ir amunicijos.

Kariai žurnalistams pasakojo, kad Rusijos puolimas šiame rajone prasidėjo kiek daugiau nei prieš mėnesį, kai buvo dislokuoti šimtai gerai apmokytų dronų operatorių ir naudojomas naujas dažnis, kurio neblokavo Ukrainos įranga.

Rusai veržėsi į priekį po to, kai jų dronai sunaikino transporto priemones palei ukrainiečių tiekimo linijas. Ukrainiečiai užtruko, bet suprato naują taktiką ir atitinkamai sugebėjo pritaikyti savo elektroninės kovos sistemas.

„Šis karas tęsis amžinai“

„Bradley“ kviečiamas evakuoti pėstininkų iš rusų ugnies. Transporto priemonės šarvai pasirodė esą atsparesni bepiločių lėktuvų atakoms nei legendinio „M1 Abrams“, kuris dabar mūšio lauke naudojamas itin retai, atkreipė dėmesį „The Times“.

Net ir tada, kai „Bradley" išvedami iš rikiuotės, jų įgulos paprastai išgyvena. Šie šarvuočiai išgelbėjo šimtus, jei ne tūkstančius ukrainiečių gyvybių.

„Jei ne „Bradley“, mūsų čia nebebūtų, šimtu procentų“, – žurnalistams pareiškė 39 metų Lakinas, šarvuočio vairuotojas.

Į Dzvinkos šarvuotį buvo pataikyta šešis kartus: du kartus jam smogė dideli bepiločiai orlaiviai „Lancet“, tris kartus – maži pirmojo asmens vaizdo, FPV, dronai ir vieną kartą – minosvaidžio sviedinio nuolaužos, pataikiusios į „Bradley“ dinaminius šarvus.

Nuotr. iš „Wikipedia“/Kovos mašina „Bradley“

Dzvinka atviravo, kad per paskutinį smūgį patyrė smegenų sukrėtimą, skeveldra nutraukė jai ranką, o sprogimas sukėlė gaisrą. Karė sakė, kad negalėjo išlipti iš degančio šarvuočio, nes užsikirto išlipimo liukas.

„Po kojomis degė ugnis, bokštelyje tvyrojo dūmai. Šauliui buvo lūžusi koja, bet jam pavyko išlipti. Kai jis atidarė liuką, į vidų pateko oro, ir ugnis ėmė degti stipriau“, – prisiminė ji.

„Dūmų buvo dar daugiau, tiesiog nieko nemačiau. Pradėjau panikuoti, kad uždusiu. Praėjo literaliai dvi sekundės, bet prieš akis išvydau visą savo gyvenimą, visus nebaigtus darbus. Tada susitvardžiau ir tiesiog nusekiau paskui jį pro liuką“, – pridūrė Dzvinka.

Dzvinka ir 47-ojo būrio įgulos nariai mano, kad „Bradley“ yra efektyviausia kovos mašina kare. Tačiau kariai jau išsekę: jie gynė Avdijivką, dabar buvo paskirti išlaikyti liniją naujausiame puolime.

Negana to, rusai ir toliau juos uoliai medžioja: jiems virš galvos zuja dronai, netoliese riaumoja daugkartinio paleidimo raketų sistemos ir spoginėja kasetiniai šaudmenys. Temperatūra vasarą viršija 35 laipsnius karščio, todėl Ukrainos gynėjai dėvi šalmus ir neperšaunamas liemenes tik tada, kai yra „nulinėje linijoje“, tiesiai priešais priešą.

Atvirųjų šaltinių žvalgybos projektas „Oryx“ iki šiol suskaičiavo 93 apgadintus, sunaikintus arba užgrobtus šarvuočius „Bradley“.

Įgulos sako, kad joms labai reikia modernių kovos mašinų patobulinimų, tarp kurių yra 360 laipsnių kameros ir prieštankinės raketos „Javelin“. Norėdamas atbuline eiga įvažiuoti į tranšėją ir evakuoti karius, „Bradley“ vadas turi iškišti galvą pro valdymo liuką, kad nukreiptų vairuotoją, tačiau taip jis tampa pažeidžiamas priešo ugnies.

Donbaso tranšėjose JAV rinkimai tapo pokalbių tema, pažymėjo „The Times“, nes kariai baiminasi, kad liks be įrangos ir ginklų.

„Kaip mes galime sunaikinti 130 mln. gyventojų turinčią šalį greičiau, nei jie gali sunaikinti 30 mln. gyventojų turinčią mūsų šalį?“ – retoriškai klausė 29 metų kapitonas Dmytro, šaukiniu „Foksas“, netrukus po to, kai gavo žinią, kad į dar vieną „Bradley“ pataikė dronas.

„Mes galime juos sulaikyti, išvarginti, kol jie supras, kad nėra prasmės judėti toliau. Bet, jei Amerika bandys įšaldyti karą, rusai po kelerių metų paprasčiausiai vėl užpuls. Šis karas bus amžinas“, – nuogąstavo kariškis.

„AFP“/„Scanpix“/Pėstininkų kovos mašina „Bradley“

2023 m. pradžioje paaiškėjo, kad Jungtinės Valstijos į Ukrainą atsiųs dešimtis pėstininkų kovos mašinų „Bradley“. Praėjusių metų sausio pabaigoje buvo pranešta, kad Jungtinės Valstijos Ukrainai perdavė pirmąją šių kovos mašinų partiją.

Šių metų birželį Ukrainos kariuomenės 47-osios brigados „Magura“ 1-ojo bataliono instruktorius Olehas Čausas, šaukiniu „Azimutas“, pastebėjo, kad „Bradley“ yra „labai gardus kąsnelis“ rusų kariams fronte, ir jie medžioja šias pėstininkų kovos mašinas kaip patrakę.

„Tass“/Rusijos naikintuvas „Su-30SM“

Ukrainos pajėgos sunaikino Rusijos naikintuvą Su-30SM per kiek anksčiau suduotą smūgį Sakų kariniam aerodromui okupuotame Krymo pusiasalyje, skelbia atvirųjų šaltinių žvalgybos bendruomenė „CyberBoroshno“, remdamasi palydovinėmis nuotraukomis.

Per smūgį buvo sunaikintas vienas Su-30SM, o kitas orlaivis galėjo būti apgadintas nuolaužomis, įskaitant degalų nuotėkio pėdsakus.

Teigiama, kad liepos 23 d. Sakų aerodrome bazavosi devyni Su-24, penki Su-30SM, trys Su-30SM2, iš kurių vienas buvo neeksploatuojamas, ir vienas Su-30.

Po kurio laiko Ukrainos pajėgoms smogus aerodromui buvo sunaikintas rusų radaras ir sužeisti du Rusijos kariai.

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“, remdamasis šaltiniais gelbėjimo tarnybose, pažymėjo, kad Krymo pusiasalyje Ukrainos ginkluotosios pajėgos smūgiavo iš raketų sistemų ATACMS. Dėl to nukentėjo amunicijos sandėliai ir kilo gaisras.

Pranešta, kad ATACMS raketa pataikė į Rusijos priešlėktuvinės gynybos objektą, esantį už 5 km nuo Šovkovičnės kaimo Sakų rajone. Ten pat buvo sunaikinta radiolokacinė stotis.

„Reuters“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį pagrasino atnaujinti vidutinio nuotolio branduolinių ginklų gamybą, jei Jungtinės Valstijos patvirtins savo ketinimus dislokuoti raketas Vokietijoje ar bet kurioje kitoje Europos šalyje.

Rusijos vadovas nurodė, kad, jei Vokietijoje bus dislokuotos JAV raketos „Tomahawk“, kurių veikimo zonoje atsidurs „svarbūs Rusijos valstybinės ir karinės administracijos objektai administraciniai ir pramoniniai centrai bei gynybos infrastruktūra“.

Tokiu atveju, jo teigimu, Maskva atsisakys „vienašališko moratoriumo“ dėl vidutinio ir trumpojo nuotolio raketų dislokavimo Europoje.

Plačiau skaitykite ČIA.

„GreyZone“/ „Telegram“/„Wagner“ kariai Malyje

Malio šiaurės tuaregų sukilėliai sakė, kad per dvi dienas trukusias kovas netoli Alžyro sienos nukovė ir sužeidė dešimtis kareivių ir Rusijai ištikimų „Wagner“ samdinių, skelbia naujienų agentūra „Reuters“.

Sukilėlių judėjimas „Nuolatinė strateginė taikos, saugumo ir vystymosi programa“ (CSP-PSD) šeštadienį paskelbtame pareiškime nurodė, kad per ketvirtadienį ir penktadienį vykusias kovas pasienio Tinzaouateno mieste užėmė šarvuočius, sunkvežimius ir autocisternas.

„Malyje žuvo „Wagner“ darbuotojai, kurie važiavo konvojumi kartu su vyriausybės kariais... Kai kurie pateko į nelaisvę“, – paskelbė žinomas Rusijos karinis tinklaraštininkas Semionas Pegovas, pasivadinęs „War Gonzo“.

Plačau skaitykite ČIA.